Rytmonorm

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Rytmonorm 3,5 mg/ml injekcinis tirpalas

2. kokybinė ir kiekybinė sudėtis

1 ml injekcinio tirpalo yra 3,5 mg propafenono hidrochlorido.

Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. vaisto forma

Injekcinis tirpalas

Tirpalas yra skaidrus ir bespalvis.

4. klinikinĖ informacija

4.1 Terapinės indikacijos

- Simptominės paroksizminės supraventrikulinės aritmijos: paroksizminio prieširdžių plazdėjimo ar virpėjimo, paroksizminės grįžtamojo sudirginimo atrioventrikulinės mazginės arba papildomos jungties tachikardijos gydymas ir profilaktika.
- Sunkios simptominės skilvelinės tachikardijos gydymas ir profilaktika tuo atveju, jei gydytojas mano, kad ji yra pavojinga gyvybei.

4.2Dozavimas ir vartojimo metodas

Skilvelinius širdies ritmo sutrikimus pradėti gydyti propafenonu galima tik tuomet, kai pacientą atidžiai stebi kardiologas. Tokiems pacientams vaistą galima pradėti skirti tik tada, jeigu yra neatidėliotinos kardiologinės pagalbos įranga ir stebėjimo galimybė. Gydant reikia reguliariai atlikti tyrimus (pvz., kas mėnesį - standartinę EKG, kas tris mėnesius – Holter monitoravimą ir, reikalui esant - krūvio EKG). Pablogėjus kai kuriems rodikliams, pvz., daugiau kaip 25% pailgėjus QRS komplekso trukmei ar QT intervalui, daugiau kaip 50% pailgėjus PR intervalui, QT intervalui tapus ilgesniu kaip 500 ms arba padažnėjus ar pasunkėjus širdies aritmijai, reikia spręsti dėl gydymo tęsimo.
Senyvus žmones ar pacientus, kuriems yra reikšmingas kairiojo širdies skilvelio funkcijos sutrikimas (kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija < 35%) arba kurie serga ligomis, dėl kurių pakinta miokardo struktūra, reikia pradėti gydyti laipsniškai ir ypač atsargiai po truputį didinant vaisto dozę. Tie patys reikalavimai tinka ir palaikomajam gydymui. Jei reikia padidinti dozę, tai galima daryti tik praėjus 5-8 gydymo dienoms.
Vartojant įprastines gydomąsias dozes, pacientų, kurių kepenų ir (arba) inkstų funkcija sutrikusi, organizme vaisto gali kauptis. Tačiau stebint EKG ir matuojant veikliosios medžiagos koncentraciją kraujo plazmoje, Rytmonorm dozę galima laipsniškai didinti ir tokiais atvejais.

Injekcija į veną
Gydymą reikia pradėti mažiausia galima doze, atidžiai stebint pacientą, EKG (QRS intervalą, PR intervalą ir QTc intervalą) ir kraujo spaudimą.
Į veną vaisto būtina švirkšti lėtai, per 3-5 min.
Laiko tarpas tarp dviejų injekcijų turi būti ne mažesnis kaip 90-120 min. Jeigu QRS kompleksas išsiplečia arba nuo susitraukimų dažnio priklausantis QT intervalas pailgėja daugiau kaip 20 %, injekciją būtina nedelsiant nutraukti.
Dozė nustatoma kiekvienam pacientui atskirai, stebint EKG ir kraujospūdį. Rekomenduojamos dozės nurodytos toliau.

Vienkartinė dozė yra 1 mg/kg kūno svorio, t. y., 20 ml Rytmonorm (1 ampulė) tirpalo pacientui, kurio kūno svoris yra apie 70 kg.
Dažnai pageidaujamą gydomąjį poveikį sukelia 0,5 mg/kg kūno svorio dozė (ji atitinka 10 ml, t. y. pusę ampulės Rytmonorm pacientams, kurių kūno svoris yra apie 70 kg.
Jeigu reikia, vienkartinę dozę galima padidinti iki 2 mg/kg kūno svorio, t. y. 40 ml Rytmonorm (2 ampulių) tirpalo pacientui, kurio kūno svoris yra apie 70 kg.

Trumpalaikė infuzija
Skiriant trumpalaikę 1–3 valandų trukmės propafenono hidrochlorido infuziją, infuzijos greitis yra 0,5-1 mg/min.

Ilgalaikė infuzija:
Skiriant ilgalaikę propafenono hidrochlorido infuziją, didžiausia propafenono hidrochlorido paros dozė paprastai yra 560 mg (tai yra 160 ml Rytmonorm).

Infūzuojant vaisto, būtina atidžiai sekti EKG (QRS intervalą, PR intervalą ir QTc intervalą) ir kraujotakos parametrus.
Prieš infuziją Rytmonorm tirpalą reikia praskiesti 5% gliukozės arba fruktozės tirpalu. Preparato negalima skiesti fiziologiniu natrio chlorido tirpalu, nes gali iškristi nuosėdų.
Vartojimo trukmę nustato gydantis gydytojas.

4.3 Kontraindikacijos

Rytmonorm vartoti negalima:
- jeigu padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei preparato medžiagai;
- jeigu yra reikšminga struktūrą pažeidžianti širdies liga, pvz.:
nekontroliuojamas stazinis širdies nepakankamumas tuo atveju, jeigu kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija yra mažesnė nei 35%;
kardiogeninis šokas, išskyrus sukeltą širdies aritmijos;
- per pirmuosius tris mėnesius po miokardo infarkto arba jei yra sutrikęs kraujo išstūmimas iš širdies (kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija yra < 35%), išskyrus pacientus, kuriems yra gyvybei pavojinga skilvelinė aritmija;
- jeigu yra sunki simptominė bradikardija;
- jeigu yra sinusinio mazgo disfunkcija, prieširdžių laidumo sutrikimas, antro laipsnio ar didesnė atrioventrikulinė blokada, kojytės blokada ar distalinė blokada, kai neimplantuotas kardiostimuliatoriaus;
- jeigu yra sunki hipotenzija;
- jeigu yra akivaizdus elektrolitų pusiausvyros sutrikimas (pvz., sutrikusi kalio apykaita);
- jeigu sergama sunkia obstrukcine kvėpavimo takų liga;
- jeigu sergama sunkiąja miastenija.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Prieš gydymą propafenonu ir jo metu kiekvienam pacientui būtina atlikti kardiografinius ir klinikinius tyrimus, kad būtų įvertintas atsakas į propafenono hidrochloridą ir nuspręsta, ar tikslinga tęsti gydymą.
Vartojant propafenono hidrochlorido gali kisti kardiostimuliatoriaus elektrinės stimuliacijos slenkstis ir impulsų generacijos dažnis. Būtina patikrinti, kaip veikia kardiostimuliatorius, ir, jeigu reikia, jį iš naujo užprogramuoti.
Paroksizminis prieširdžių virpėjimas gali pereiti į prieširdžių plazdėjimą, kai laidumas yra 2:1 arba 1:1.
Pacientams, sergantiems reikšminga struktūrą pažeidžiančia širdies liga, galimas sunkus nepageidaujamas poveikis, kaip ir vartojant kitus 1C klasės vaistus nuo aritmijos.

4.5Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kartu su propafenono hidrochloridu vartojant lokaliai veikiančių anestetikų (pvz., implantuojant kardiostimuliatorių, atliekant įvairias chirurgines ar stomatologines procedūras) ar kitų vaistų, retinančių širdies susitraukimus ir (arba) mažinančių miokardo susitraukimo jėgą (pvz., beta adrenoblokatorių, triciklių antidepresantų), gali stiprėti nepageidaujamas poveikis.
Kartu skiriant propafenono hidrochlorido ir vaistinių preparatų, kuriuos metabolizuoja CYP2D6 (pvz. venlafaksino), gali padidėti šių vaistų koncentracija. Aprašyti propranololio, metoprololio, desipramino, ciklosporino, teofilino ir digoksino koncentracijos kraujo plazmoje ar kraujyje padidėjimo atvejai propafenono hidrochloridu gydomiems pacientams.
Kartu su vaistiniais preparatais, slopinančiais CYP2D6, CYP1A2 ir CYP3A4 izofermentus, pvz. ketokonazolu, cimetidinu, chinidinu, eritromicinu ar greipfrutų sultimis, vartojamo propafenono hidrochlorido koncentracija kraujyje gali būti didesnė. Pacientus, gydomus propafenono hidrochloridu kartu su šių fermentų inhibitoriais, reikia atidžiai stebėti ir atitinkamai koreguoti dozę.
Kartu su 800-1200 mg ritonaviro paros doze propafenono hidrochlorido vartoti draudžiama, nes gali padidėti koncentracija kraujo plazmoje.
Kartu vartojami amjodoronas ir propafenono hidrochloridas gali veikti laidumą bei repoliarizaciją ir dėl to sukelti pokyčius, galinčius lemti proaritminį poveikį. Priklausomai nuo sukeliamo terapinio poveikio, gali prireikti koreguoti abiejų vaistų dozes.
Reikšmingo kartu vartojamų propafenono ir lidokaino farmakokinetikos pokyčio nepastebėta. Tačiau pastebėta, kad gydant propafenono hidrochloridu ir į veną švirkščiamu lidokainu, gali padidėti lidokaino nepageidaujo poveikio centrinei nervų sistemai rizika.
Žinoma, kad fenobarbitalis indukuoja CYP3A4 izofermentus. Jeigu fenobarbitalio vartojama nuolat, reikia atidžiai stebėti atsaką į gydymą propafenono hidrochloridu.
Kartu su propafenono hidrochloridu vartojant rifampicino dėl sumažėjusios propafenono hidrochlorido koncentracijos kraujo plazmoje gali susilpnėti antiartiminis propafenono hidrochlorido veikimas.
Jeigu kartu su propafenono hidrochloridu vartojama geriamųjų antikoaguliantų (pvz., fenprokumono, varfarino), rekomenduojama atidžiai stebėti kraujo krešumą, nes, gali didėti šių antikoaguliantų veiksmingumas.
Kartu su propafenono hidrochloridu vartojant fluoksetino, pacientų, kurių metabolizmas ekstensyvus, kraujo plazmoje didžiausia S propafenono koncentracija (angl. Cmax) ir plotas po koncentracijos ir laiko kreive (angl. AUC) padidėjo atitinkamai 39% ir 50%, o didžiausia R propafenono koncentracija kraujo plazmoje ir plotas po koncentracijos ir laiko kreive padidėjo atitinkamai 71% ir 50%. Propafenono koncentracija plazmoje gali padidėti ir tuo atveju, kai kartu su juo vartojama paroksetino. Tokiu atveju terapiniam poveikiui sukelti gali užtekti mažesnių propafenono dozių.

4.6Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Propafenono hidrochlorido nėštumo metu galima skirti tik nustačius, kad gydymo nauda bus didesnė už galimą riziką vaisiui. Žinoma, kad propafenono hidrochloridas prasiskverbia per moters placentos barjerą. Nustatyta, kad propafenono koncentracija virkštelės kraujyje būna 30% motinos kraujyje esančios koncentracijos.

Netirta, ar propafenonas išsiskiria su motinos pienu. Nedaug duomenų rodo, kad propafenonas gali patekti į moters pieną. Propafenono hidrochlorido žindyvėms reikia skirti atsargiai.

4.7Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Rytmonorm gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus veikia stipriai. Atsiradęs daiktų matymas lyg per miglą, svaigulys, nuovargis ar su kūno padėties pakeitimu susijusi hipotenzija gali įtakoti paciento reakcijos greitį ir sutrikdyti gebėjimą valdyti mechanizmus ir vairuoti.

4.8Nepageidaujamas poveikis
Nepageidaujami reiškiniai išvardyti pagal organų sistemų klases ir dažnį (labai dažni:  1/10, dažni: nuo  1/100 iki < 1/10; nedažni nuo  1/1000 iki  1/100 ir reti: < 1/1000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis) žemiau esančioje lentelėje.

Organų sistemų klasė
Dažnis
Nepageidaujami reiškiniai
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Nedažni

Leukopenija
Granulocitopenija
Trombocitopenija
Agranuliocitozė

Imuninės sistemos sutrikimai

Nežini
Padidėjęs jautrumas
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Dažni
Anoreksija
Psichikos sutrikimai
Dažni

Nedažni

Nerimas

Sumišimo būsena
Nervų sistemos sutrikimai
Labai dažni

Dažni
Galvos svaigimas

Sinkopė
Galvos skausmas
Koordinacijos sutrikimas

Akių sutrikimai
Dažni
Neaiškus matymas
Širdies sutrikimai
Dažni

Nedažni
Bradikardija
Laidumo sutrikimai
Aritmija

Skilvelių virpėjimas

Kraujagyslių sutrikimai
Dažni

Hipotenzija (su kūno padėties pakeitimu susijusi ir ortostatinė)

Virškinimo trakto sutrikimai

Labai dažni

Dažni

Pykinimas
Vėmimas

Vidurių užkietėjimas
Burnos džiūvimas
Skonio sutrikimas
Pilvo skausmas

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai
Nedažni

Reti

Nežinomas
Kepenų pažeidimas
Cholestazė

Hepatitas

Gelta

Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Dažni

Nedažni

Nežinomas
Bėrimas

Odos paraudimas
Niežulys

Dilgėlinė
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai

Reti
Sisteminė raudonoji vilkligė
Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai

Nedažni
Erekcijos sutrikimas
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai
Dažni
Skausmas krūtinėje
Nuovargis

Tyrimai

Nedažni
Padidėjusi transaminazių koncentracija kraujo serume
Padidėjusi šarminės fosfatazės koncentracija kraujo serume

4.9 Perdozavimas

Perdozavimo požymiai

Poveikis širdžiai: toksinis propafenono hidrochlorido poveikis miokardui pasireiškia impulsų generavimo ir laidumo sutrikimais, pvz., PQ intervalo pailgėjimu, QRS komplekso praplatėjimu, sinusinio mazgo automatizmo slopinimu, AV blokada, skilveline tachikardija, skilvelių plazdėjimu ir virpėjimu. Taip pat gali atsirasti hipotenzija.
Ekstrakardialiniai simptomai: traukuliai, somnolencija, galima net mirtis.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė  antiaritmikai (I C klasė), ATC kodas  C01BC03.
Propafenonas – antiaritminis vaistas, pasižymintis membranas stabilizuojančiu, natrio kanalus blokuojančiu poveikiu (I C klasė pagal Vaughan Williams klasifikaciją). Be to, jam būdingas silpnas beta adrenoreceptorius blokuojantis poveikis (II klasė pagal Vaughan Williams klasifikaciją). Propafenono hidrochloridas retina veikimo potencialo kilimą, lėtina impulso sklidimą (neigiamas dromotropinis veikimas). Prieširdžiuose, AV mazge ir skilveliuose pailgėja refrakteriniai periodai. Pacientams, kuriems yra Volfo-Parkinsono-Vaito (VPV) sindromas, propafenono hidrochloridas ilgina refrakterinius periodus papildomose laidumo jungtyse.

5.2Farmakokinetinės savybės

Išgėrus propafenono hidrochlorido, didžiausia koncentracija plazmoje atsiranda po dviejų – trijų valandų. Prieš patekdamas į sisteminę kraujotaką, propafenonas ekstensyviai metabolizuojamas, jo biotransformacija yra įsotinamoji (ji vyksta veikiant CYP2D6), todėl absoliutus biologinis prienamumas priklauso nuo dozės dydžio ir dozavimo būdo.
Propafenonas gali būti metabolizuojamas dviem genetiškai nulemtais būdais. 90 % pacientų organizme vaistas yra greitai ir ekstensyviai metabolizuojamas, pusinės eliminacijos periodas yra nuo dviejų iki dešimties valandų. Šių pacientų organizme propafenonas metabolizuojamas į du aktyvius metabolitus: 5-hidroksipropafenoną, kuris susidaro veikiant CYP2D6 ir N-depropilpropafenoną (norpropafenoną), kuris susidaro veikiant CYP3A4 ir CYP1A2. Mažiau nei 10% pacientų organizme propafenono metabolizmas yra lėtesnis, kadangi 5-hidroksi metabolitas nesusidaro arba susidaro labai mažas jo kiekis. Pacientų, kurie propafenono hidrochloridą metabolizuoja greitai, organizme pusinės eliminacijos periodas yra 2,8-11 val., o tų, kurie propafenono hidrochloridą metabolizuoja lėtai – apie 17 val. Pacientų, kurie vaistą metabolizuoja greitai, organizme propafenono farmakokinetika dėl įsotinamojo hidroksilinimo (CYP2D6) yra nelinijinė. Propafenono farmakokinetika yra linijinė pacientų, kurie vaistą metabolizuoja lėtai.
Visų pacientų organizme pusiausvyrinė koncentracija nusistovi trečią - ketvirtą gydymo parą, todėl rekomenduojamas propafenono hidrochlorido dozavimas yra vienodas visiems pacientams.
Įvairių asmenų organizme propafenono hidrochlorido farmakokinetika gerokai skiriasi, kadangi didelė dozės dalis metabolizuojama pirmo prasiskverbimo per kepenis metu ir kadangi ekstensyviai medikamentą metabolizuojančių žmonių organizme farmakokinetika yra netiesinė. Kadangi vaisto koncentracija kraujyje gali būti labai skirtinga, dozę būtina didinti atsargiai, atsižvelgiant į klinikinius ir elektrokardiografinius toksinio poveikio požymius.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Įprastų farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo,galimo kancegoriškumo ir toksinio poveikio reprodukcijai ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo.

6. farmacinė informacija

6.1Pagalbinių medžiagų sąrašas

Gliukozės monohidratas
Injekcinis vanduo

6.2Nesuderinamumas

Injekcinį tirpalą draudžiama maišyti su fiziologiniu natrio chlorido tirpalu, nes gali susidaryti nuosėdų.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 ºC temperatūroje. Negalima šaldyti ar užšaldyti.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

I tipo bespalvio stiklo ampulė, kurioje yra 20 ml injekcinio tirpalo. Kartono dėžutėje yra 5 ampulės.

6.5Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Specialių reikalavimų nėra.