VINBLASTINE-TEVA

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

VINBLASTINE-TEVA 10 mg milteliai injekciniam tirpalui

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Veiklioji medžiaga yra vinblastino sulfatas. Buteliuke yra 10 mg vinblastino sulfato (liofilizuotų miltelių pavidalu).
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Milteliai injekciniam tirpalui.
Balti arba šiek tiek gelsvoki sterilūs milteliai.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Piktybinės ne Hodžkino limfomos gydymas
Hodžkino ligos gydymas
Sėklidžių navikų gydymas
Krūtų karcinomos gydymas
Kitiems chemoterapiniams preparatams atsparios choriokarcinomos gydymas

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Vinblastino sulfatas vartojamas į veną. Preparatą draudžiama leisti intratekaliai, kadangi tokia injekcija yra mirtina.
Vinblastino sulfatas kartais vartojamas monoterapijai, tačiau juo paprastai gydoma kartu su kitokiais citostatikais.
Monoterapija. Leukopenija, atsirandanti kaip reakcija į vinblastino sulfato poveikį, būna permaininga, todėl preparato patariama vartoti ne dažniau kaip kartą per septynias paras. Geriausia pradėti gydyti vienkartine 0,1 mg/kg kūno svorio doze, po to nustatyti leukocitų kiekį, kuris rodo paciento jautrumą medikamentui. Vidutinė dozė yra 0,15 – 0,2 mg/kg kūno svorio, arba 4 – 6 mg/m2 kūno paviršiaus. Pasiekus dozę, kuri leukocitų kiekį sumažina iki 3000/mm3, dozės toliau didinti negalima. Kai kuriems ligoniams net nuo 0,1 mg/kg kūno svorio gali atsirasti leukocitopenija, kitiems tokį poveikį sukelia didesnė negu 0,3 mg/kg kūno svorio, labai retai - 0,5 mg/kg kūno svorio dozė. Daugumai ligonių savaitės dozė yra 0,15 – 0,2 mg/kg kūno svorio. Nustačius vinblastino sulfato dozę, sukeliančią minėtą leukocitopeniją, reikia pradėti gydyti šiek tiek mažesne, negu anksčiau buvo vartota, doze, kuri, kaip palaikomoji dozė, vartojama kas savaitė. Taip vartojama dozė bus maksimali, tačiau nesukels leukopenijos. Net praėjus 7 paroms papildomą vinblastino sulfato dozę galima skirti, tik tuo atveju, jei leukocitų yra ne mažiau kaip 4000/mm3. Kartais naviką naikinantis vaisto aktyvumas pasireiškia prieš leukopenijos atsiradimą. Tokiu atveju nėra reikalo kitą dozę didinti. Palaikomasis neįprastinės trukmės gydymas turi susidėti iš maksimalios leukocitų skaičiaus iki pavojingos ribos nesumažinančios dozės, kurią ambulatoriškai gydomiems pacientams reikia vartoti reguliariai kas septynias ar keturiolika parų.

Pradinė dozė vaikams yra 2,5 mg/m2 kartą per savaitę, ją galima didinti iki 7,5 mg/m2 per 5 savaites.

Kombinuotasis gydymas. Hodžkino liga gydoma vinblastino sulfatu ir kartu doksorubicinu, bleomicinu bei dakarbazinu (gydymas ABVD). Tokiu atveju vinblastino sulfato 6 mg/m2 kūno paviršiaus dozė į veną leidžiama pirmą ir penkioliktą 28 parų ciklo dieną.
Jeigu reikia gydyti sėklidžių naviką, vinblastino sulfatas vartojamas kartu su bleomicinu ir cisplatina (gydymas PVB): vinblastino sulfato 0,2 mg/m2 kūno paviršiaus dozė į veną leidžiama pirmą ir antrą 21 paros ciklo dieną.
Jei pirmą gydymo dieną kepenų funkcija yra nenormali, tai vinblastino sulfato dozė, jei bilirubino koncentracija yra mažesnė negu 25 µmol/l, yra 100 %, jei ji yra 20 – 50 µmol/l – 50 %, jei didesnė negu 50 µmol/l, vaisto vartojimas nutraukiamas.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.
Vinblastino injekcija intratekaliai (žr. 4.4 skyrių).
Leukopenija (žr. 4.4 skyrių).
Bakterinė infekcija. Prieš vinblastino vartojimą būtina išgydyti nuo infekcijos antiseptikais ar antibiotikais.
Nėštumas (žr. 4.6 skyrių).
Žindymas (žr. 4.6 skyrių).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Vinblastiną galima vartoti tik atidžiai prižiūrint gydytojui, kuris yra specializavęsis gydyti onkologines ligas. Prieš vinblastino vartojimą, reikia užsimauti apsaugines pirštines, užsidėti kaukę ir saugius akinius.
Preparatas, suleistas po nugaros smegenų apdangalais, yra mirtinai nuodingas. Jį galima injekuoti tik į veną.
Jei vartojant vinblastiną leukocitų lieka mažiau negu 2000/mm3, gydymą reikia nutraukti ir ligonį atidžiai stebėti tol, kol jų kiekis sunormalės. Pasireiškus kacheksijai ar išopėjus odai, vinblastino sukelta leukopenija gali būti pavojingesnė, todėl jo vartoti pagyvenusiems žmonėms, sergantiems viena iš šių ligų, negalima. Ligoniams, kurių kaulų čiulpuose yra auglio ląstelių (metastazių), vidutinė vinblastino dozė leukocitų kiekį kartais greitai mažina, todėl vinblastinu toliau gydyti tokius ligonius nerekomenduojama. Mažų preparato dozių vartoti ilgai kasdien nepatariama, net jei bendra savaitės dozė prilygsta rekomenduojamai dozei. Kasdienio vartojimo poveikis yra mažas arba jo visai nebūna. Nustatyto dozavimo būtina tiksliai laikytis.
Jei ilgai vartojama vinblastino savaitės dozė, kelis kartus didesnė už rekomenduojamą savaitinę dozę, suvartojamą per 7 paras, gali prasidėti traukuliai, sunkus ir nuolatinis centrinės nervų sistemos pažeidimas, net ištikti mirtis. Būtina elgtis labai atsargiai, kad vaisto nepatektų į akis. Neatsargiai pavartotas medikamentas gali pažeisti odą arba rageną. Jei vaisto ant šių vietų patenka, jas būtina gerai nuplauti dideliu vandens kiekiu.
Preparatas, patekęs į audinius, esančius šalia kraujagyslės, gali sukelti celiulitą arba flebitą. Tokiu atveju injekciją reikia nutraukti nedelsiant ir, jei būtina, likusią dozės dalį suleisti į kitą veną. Ne vietoje pasklidusio preparato sukeltus reiškinius (flebitą, celiulitą) gali sumažinti į pažeistą vietą suleista hialuronidazės dozė, nedidelė šiluma arba praskiedimas 0,9 % natrio chlorido tirpalu, šalti kompresai ir /arba vietinė hidrokortizono injekcija.

Vinblastinu gydomi vyrai ir moterys turi naudoti kontraceptines priemones. Po gydymo jas būtina naudoti dar 3 mėnesius. Nors iki šiol nežinoma, ar vinblastinas sukelia mutageninį poveikį, medikamento, kaip ir kitokių citostatikų, patariama, vartoti atsargiai.
Ypač atsargiai šį preparatą reikia skirti pacientams, kuriems yra kepenų funkcijos sutrikimų.
Vaistinio preparato likučius ir atliekas reikia naikinti laikantis vietinių reikalavimų.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Vinblastino farmakokinetinė ir farmakodinaminė sąveika su kitokiais citostatikais gali pasireikšti sustiprėjusiu terapiniu bei toksiniu poveikiu. Galima vaisto ir spindulių poveikio sąveika spindulinio gydymo metu.
Vinblastiną vartojant kartu su mitomicinu C, gali pasireikšti bronchospazmas.
Galima tarpusavio sąveika su fenitoinu, dėl kurios gali sumažėti fenitoino aktyvumas.
Vinblastinas gali skatinti metotreksato pasisavinimą ląstelėse. Vinblastino sąveika su alkilinančiomis medžiagomis ir metotreksatu ląstelės ciklo metu gali padidinti bendrą citotoksinį poveikį.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Vinblastiną vartoti nėštumo metu draudžiama.
Nors informacijos apie vinblastino vartojimą nėštumo metu yra mažai, manoma, kad preparatas gali būti toksiškas vaisiui. Gyvūnams preparatas sukelia vaisiaus vystymosi sutrikimus ir žūtį. Nėra tinkamų ir kontroliuojamų klinikinių studijų dėl vinblastino vartojimo nėštumo metu.Vaisingo amžiaus moterys turi būti informuotos, kad gydymo vinblastinu metu vengtų nėštumo. Jei vinblastinas yra vartojamas nėštumo metu ar moteris tapo nėščia vaisto vartojimo metu, būtina pacientę informuoti apie galimą pavojų vaisiui.
Tiek moterys, tiek vyrai gydymo vinblastinu metu ir tris mėnesius po jo turėtų naudoti kontraceptines priemones.
Vinblastino poveikis vaisingumui nėra tiksliai žinomas. Kai kuriems pacientams vinblastino gydymo metu pasireiškė aspermija.
Nėra žinoma ar vinblastinas patenka į motinos pieną. Gyvūnų tyrimų metu vaistas pasirodė esąs žalingas, todėl vinblastiną vartojančioms moterims žindyti negalima.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Dėl vinblastino sulfato sukelto nepageidaujamo poveikio, ypač virškinimo traktui ir nervų sistemai, labai retai gali sutrikti gebėjimas vairuoti ir valdyti mechanizmus.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Gerybiniai, piktybiniai ir nepatikslinti navikai (tarp jų cistos ir polipai)
Skausmas auglio vietoje.

Infekcijos ir infestacijos
Faringitas.

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Toksinis poveikis kraujodarai, leukopenija, trombocitopenija.
Leukopenija pasireiškia dažnai ir paprastai yra priklausanti nuo dozės.

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai
Anoreksija.

Psichikos sutrikimai
Depresija, psichozė.

Nervų sistemos sutrikimai
Dėl toksinio poveikio nervų sistemai gali išnykti gilieji sausgyslių refleksai, pasireikšti parestezija, tirpimas, periferinė neuropatija, neuritas, galvos skausmas, neurogeninis skausmas (pvz., veido ir žandikaulio), traukuliai, galvos svaigimas, balso stygų paralyžius.

Ausų ir labirintų sutrikimai
Toksinis poveikis klausos ir pusiausvyros aparatui, spengimas ausyse.

Širdies sutrikimai
Širdies veiklos sutrikimas ir sinusinė tachikardija.

Kraujagyslių sutrikimai
Ortostatinė hipotenzija, hipotenzija, aortos aneurizma.

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai
Dusulys, bronchospazmas.

Virškinimo trakto sutrikimai
Pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pūslelės burnos gleivinėje, stomatitas, vidurių užkietėjimas, žarnyno nepraeinamumas, kraujavimas iš peptinės opos, hemoraginis enterokolitas, kraujavimas iš tiesiosios žarnos, skrandžio ir pilvo skausmas, skausmingumas paausinių seilių liaukų srityse.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai
Kepenų fibrozė.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Dermatitas, odos pūslelės, fototoksiškumas, plikimas.

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
Šlapimo susilaikymas.

Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai
Sumažėjęs vaisingumas, aspermija.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai
Nuovargis, silpnumas, karščiavimas, intraveninės injekcijos metu vinblastino tirpalui patekus į poodinį audinį, gali išsivystyti celiulitas ir flebitas.

4.9 Perdozavimas

Simptomai
Specifinio priešnuodžio nėra, todėl reikia labai stengtis vinblastino neperdozuoti. Perdozavimo simptomai priklauso nuo dozės, jie gydomi simptominėmis priemonėmis. Ilgalaikio gydymo vinblastinu metu gali būti labiau išreikštas nepageidaujamas poveikis, be to, gali atsirasti toksinis poveikis nervų sistemai, panašus į stebimą gydymo vinkrostino sulfatu metu.

Gydymas
Rekomenduojama nutraukti vinblastino skyrimą. Prireikus, turėtų būti taikomos bendros palaikomojo gydymo priemonės ir perpilamas kraujas.

Palaikomasis gydymas:
Pašalinio poveikio, atsirandančio dėl sutrikusios antidiuretinio hormono sekrecijos sindromo, prevencija. Ji apima skysčių vartojimo ribojimą ir, galbūt, diuretiko, veikiančio Henle kilpos ir distalinių kanalėlių srityje, skyrimą.
Prieštraukulinis gydymas.
Vidurius laisvinančių vaistų skyrimas siekiant išvengti žarnyno nepraeinamumo.
Paciento širdies ir kraujagyslių sistemos pastovus stebėjimas.
Kasdieninis kraujo tyrimas, sprendžiant, ar reikalingas kraujo perpylimas.

Hemodializė yra neefektyvi šalinant vinblastiną iš organizmo. Remiantis farmakokinetiniais duomenimis, manoma, kad didelė vinblastino koncentracija serume išsilaiko mažiausiai 72 valandas.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – augaliniai alkaloidai ir kiti natūralūs preparatai, žiemės alkaloidai ir analogai
ATC kodas – L01CA01.

Vinblastinas yra mitozės inhibitorius. Jam mitozės metu sąveikaujant su ląstelės mikrotubulėmis, blokuojamas ląstelės dalijimasis metafazės metu. Vinblastinas ląstelėje sutrikdo glutamo rūgšties pasisavinimą, todėl įsiterpia į aminorūgščių apykaitą ir taip slopina purino sintezę bei medžiagų apykaitos citrinų rūgšties ciklą. Didelės vinblastino dozės daro sudėtingą poveikį nukleorūgščių ir baltymų sintezei. Gali atsirasti atsparumas medikamento poveikiui.
Eksperimentais in vitro nustatyta, kad galimas kryžminis organizmo atsparumas vinblastino, vinkristino, vindesino, antaciklino darinių ir aktinomicino D poveikiui.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Suleistas į veną vinblastinas greitai pasiskirsto audiniuose. Maždaug 75 % kraujyje esančio vinblastino būna silpnai surišti su sudedamosiomis kraujo dalimis: su plazmos baltymais - daugiausia, mažiau su trombocitais, dar mažiau su eritrocitais ir leukocitais. Vinblastiną leidžiant į veną, šiek tiek jo gali prasiskverbti į likvorą. Reikia nepamiršti, kad vinblastinas prasiskverbia per placentos barjerą. Daugiausia jis metabolizuojamas kepenyse į aktyvų metabolitą deacetilvinblastiną.
Išskyrimas iš plazmos yra trifazis, jo fazių pusinės eliminacijos periodai trunka atitinkamai 4 minutes, 1,6 val. ir 24,8 valandos. Plazmos klirensas yra 0,74 l/kg/val. Jei kepenų funkcija pažeista, vinblastino pusinės eliminacijos periodas tikriausiai būna ilgesnis.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Ūminis ir lėtinis toksinis poveikis
Pelėms ir žiurkėms į veną suleisto vinblastino sulfato LD50 yra 2 – 10 mg/kg kūno svorio. Lėtinio toksinio poveikio tyrimų duomenimis, vinblastino sulfatas sukėlė proliferuojančių audinių (kaulų čiulpų, virškinimo trakto gleivinės), sėklidėse spermatogenezės metu besidalijančių ląstelių pažeidimą. Dėl poveikio spermatogenezei gyvūnams atsirado aspermija.
Gebėjimas sukelti mutageninį ir kancerogeninį poveikį
Vinblastino sulfatas sutrikdo verpsčių atsiradimą ląstelės dalijimosi metu, todėl sutrinka chromosomų dalijimasis, vadinasi ir paveldimų savybių perdavimas. Tyrimų su žiurkėmis ir pelėmis metu pastebėtas kancerogeninis poveikis.
Toksinis poveikis dauginimuisi
Tyrimo su vaikingomis patelėmis metu nustatytas embriotoksinis ir teratogeninis vinblastino sulfato, poveikis. Kadangi šis vaistas gali sukelti lytinių liaukų pažeidimą, gyvūnams dažniau pastebėta vaisingumo sutrikimų.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Liofilizuotų miltelių sudėtyje pagalbinių medžiagų nėra.

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti 2 °C – 8 °C temperatūroje (šaldytuve).
Paruoštą vartoti vaistą suvartoti nedelsiant.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Bespalvio stiklo buteliukas, kuriame yra 10 mg liofilizuotų miltelių. Buteliukas uždarytas butilo gumos kamšteliu su aliuminio užlydymu.
Kartono dėžutėje yra 1 buteliukas miltelių injekciniam tirpalui.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Prieš vinblastino vartojimą, reikia užsimauti apsaugines pirštines, užsidėti kaukę ir saugius akinius (žr. 4.4 skyrių).
1 mg/ml vinblastino sulfato injekcinio tirpalo paruošti reikia 10 ml 0,9% natrio chlorido tirpalo supilti į sterilų buteliuką, kuriame yra 10 mg vinblastino sulfato.Visas procedūras reikia atlikti aseptinėmis sąlygomis. Vaistinis preparatas tuoj pat ištirpsta, jo tirpalas skaidrus. Vinblastino sulfato injekcijos dozę, apskaičiuotą mg/ml pagal paciento kūno svorį, galima suleisti į lašintuvo žarnelę ar tiesiai į veną. Pastarasis būdas ypač tinka gydant ligonius ambulatorijoje. Injekcija turi trukti maždaug minutę. Injekcijos metu adatos smaigalys turi būti venoje, kad vinblastino sulfato tirpalo nepatektų šalia venos. Tai padės išvengti celiulito ir flebito.
Kad vinblastinas nepatektų šalia venos, prieš ištraukiant adatą, švirkštą reikėtų praplauti veniniu krauju. Nepatariama vaisto leisti į galūnę, kurios kraujotaka sutrikusi ar dėl spaudimo, naviko, flebito ar mazginio venų yra didesnė kraujotakos sutrikimo rizika, nes gali pasireikšti trombozė.
Vaistinio preparato likučius ir atliekas reikia naikinti laikantis vietinių reikalavimų.