PAN-KANAMYCIN

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

PAN-KANAMYCIN 1 g milteliai injekciniam tirpalui

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Viename buteliuke yra 1 g kanamicino (kanamicino sulfato pavidalu).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. VAISTO FORMA

Milteliai injekciniam tirpalui.
Balti arba beveik balti higroskopiniai milteliai.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1Terapinės indikacijos

Kanamicinui jautrių mikroorganizmų (žr. 5.1 skyrių ) sukeltų užkrečiamųjų ligų gydymas:

 tuberkuliozės, sukeltos Kocho bacilų, atsparių daugeliui preparatų nuo tuberkuliozės (kartu su kitais vaistais nuo tuberkuliozės);
gyvybei pavojingų ligų, sukeltų gram neigiamų sukėlėjų, atsparių kitiems aminoglikozidų grupės antibiotikams, pvz., pneumonijos, sepsio, endokardito (kartu su kitais antibiotikais).

Gydant PAN-KANAMYCIN reikia laikytis oficialių vietinių tinkamo antimikrobinių preparatų vartojimo nurodymų.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

PAN-KANAMYCIN galima injekuoti giliai į raumenis, lėtai, t.y. 30 – 60 min., infuzuoti į veną (0,5 g arba 1 g preparato ištirpinama 250 ml izotoninio gliukozės ar druskos tirpalo) arba švirkšti intratekaliai.

Įprastinė dozė pacientams, kurių inkstų funkcija nepažeista

Injekuojant į raumenis
Suaugę žmonės
Medikamento paros dozė yra 15 mg /kg kūno svorio. Ją reikia padalyti į dvi lygias dalis (po 7,5 mg/kg kūno svorio) ir leisti kas 12 val.
Didžiausia suaugusių žmonių paros dozė yra 1,5 g. Visam gydymo kursui negalima suvartoti daugiau kaip 15 g kanamicino.

Vaikai
Medikamento paros dozė yra 15 mg /kg kūno svorio. Ją reikia padalyti į dvi lygias dalis (po 7,5 mg/kg kūno svorio) ir leisti kas 12 val.
Didžiausia vaikų paros dozė yra 600 mg. Vaistinio preparato negalima vartoti ilgiau kaip 6 dienas.

Kūdikiai
Medikamento paros dozė yra 5-15 mg /kg kūno svorio. Ją reikia padalyti į dvi lygias dalis (po 2,5 - 7,5 mg/kg kūno svorio) ir leisti kas 12 val. Būtina tikrinti antibiotiko koncentraciją kraujo serume.

Injekuojant į veną
Suaugę žmonės ir vaikai
Suaugusių ir vaikų injekuojamo į veną vaistinio preparato dozė tokia tokia pati, kaip injekuojamo į raumenis.

Naujagimiai
Medikamento paros dozė yra 15 mg /kg kūno svorio. Ją reikia padalyti į dvi lygias dalis (po 7,5 mg/kg kūno svorio) ir leisti kas 12 val. Būtina tikrinti antibiotiko koncentraciją kraujo serume.

Injekuojant intratekaliai
Suaugę žmonės
Suaugusių žmonių paros dozė yra 25 – 50 mg preparato.

Jaunesni kaip 4 metų vaikai
Jaunesnių kaip 4 metų vaikų paros dozė yra 12 mg preparato.

Vyresni kaip 4 metų vaikai
Vyresnių kaip 4 metų vaikų paros dozė yra 25 mg preparato.

Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Jei ligonio inkstų funkcija sutrikusi, būtina:
 mažinti dozę;
 reguliariai tikrinti inkstų, klausos ir pusiausviros aparato funkciją;
 kiek galint greičiau, dozę koreguoti atsižvelgiant į vaisto koncentraciją serume.

Suaugusių pacientų, kuriems yra oligurija, pradinė dozė yra 1 g. Vėliau reikia vartoti 500 mg dozę kas 2-4 dienas.
Oligurijai praėjus arba esant uremijai, kai glomerulų filtracijos greitis yra mažesnis kaip 10 ml/min, pradinė dozė yra 1 g. Vėliau reikia vartoti 500 mg dozę kas 1-2 dienas.

4.3 Kontraindikacijos

Preparato draudžiama vartoti pacientams, kurių jautrumas aminoglikozidų grupės antibiotikams yra padidėjęs.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Atsargumo priemonės
Preparato atsargiai turi vartoti žmonės, kurių sutrikusi klausos ir pusiausviros aparato funkcija įskaitant ir 8-ojo galvinio nervo pažeidimą.

Kanamicinas sukelia toksinį poveikį inkstams ir klausos aparatui, todėl vartojant šio vaisto būtinos atsargumo priemonės:
- jei ligonio inkstų funkcija sutrikusi, kanamicino galima vartoti tik būtinu atveju, dozę reikia mažinti atsižvelgiant į inkstų funkcijos rodmenis (žr. 4.2 skyrių);
- būtina nuolat stebėti inkstų ir klausos funkciją, jei reikia, matuoti antibiotiko koncentraciją kraujo serume;
- medikamento vartoti kartu su diuretikais reikia atsargiai (žr.4.5 skyrių).
- jei kanamicino vartojama ilgai, ypač sergant tuberkulioze, būtina atidžiai tikrinti inkstų ir klausos funkciją.
- atsižvelgiant į kanamicino farmakokinetikos duomenis, jo toksinį poveikį inkstams ir klausos aparatui, preparato vartoti pakartotinai ir (arba) ilgai, ypač pagyvenusiems žmonėms, nerekomenduojama.

 Jei vartojama kanamicino, prieš chirurginę operaciją, apie tai būtina pasakyti gydytojui anesteziologui-reanimatologui. (žr. 4.5 skyrių);

Tuberkuliozės gydymas
Jei reikia gydyti tuberkuliozę, kanamicino vartojimas turi atitikti tuberkuliozės gydymo principus. Preparato vartoti draudžiama tuo atveju, jei neatlikti bakteriologiniai tyrimai, t.y. nėra antibiotikogramos, kurios rezultatai rodytų, kad sukėlėjas yra jautrus kanamicinui arba kitiems antibiotikams.

Kad kanamicinas būtų veiksmingas, jo būtina vartoti kartu su vienu ar keliais vaistais nuo tuberkuliozės. Toks sudėtinis gydymas yra būtinas. Jei reikia, atsižvelgus į antibiotikogramos rezultatus, jį galima keisti.

Kartu vartojant aminoglikozidų grupės ir cefalosporinų grupės antibiotikų, toksinis poveikis inkstams didėja.

Pacientams, sergantiems ligomis, kurių metu sutrinka impulso perdavimas iš nervo į raumenį (sunkioji miastenija, parkinsonizmas, kūdikių botulizmas), aminoglikozidų grupės antibiotikų reikia vartoti atsargiai, nes aminoglikozidų poveikis nervo ir raumens jungčiai panašus į kurarės. Todėl gali pasireikšti raumenų silpnumas ir neuromuskulinė blokada.

Dėl inkstų nebrandumo iš naujagimių organizmo aminoglikozidų grupės antibiotikai pasišalina lėčiau, todėl šių antibiotikų pusinės eliminacijos laikas kraujo plazmoje gali pailgėti. Laiku ir prieš laiką gimusiems naujagimiams aminoglikozidų grupės antibiotikų reikia vartoti atsargiai.

Senyviems pacientams aminoglikozidų grupės antibiotikų reikia vartoti atsargiai, nes antibiotikų išskyrimas iš organizmo gali būti sulėtėjęs.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Antibiotikai
Tyrimais in vitro nustatytas aminoglikozidų grupės ir beta laktaminių antibiotikų, pvz., penicilinų nesuderinamumas, todėl viename švirkšte jų maišyti negalima.
Jei kartu šių antibiotikų vartoti būtina, reikia juos švirkši skirtingu laiku ir į skirtingas vietas.

Kartu vartojant kitų toksinį poveikį inkstams bei klausai galinčių sukelti antibiotikų (gentamicino streptomicino, neomicino, polimiksino, cefalosporinu) kanamicino toksinis poveikis inkstams ir klausai stiprėja.

Diuretikai
Kartu su kanamicinu vartojant stiprių diuretikų, ypač veikiančių Henlės kilpoje, pvz., furozemido, toksinis poveikis inkstams stiprėja.

Bendrieji anestetikai, miorelaksantai
Kanamicinas gali stiprinti bendrųjų anestetikų ir miorelaksantų poveikį, todėl gali pasireikšti nervų ir raumenų sistemos blokada, sukelianti kvėpavimo paralyžių.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumo laikotarpis
Kanamicinas prasiskverbia per placentą. Vaisiaus kraujyje kanamicino koncentracija sudaro 16-50 moters kraujo serumo koncentracijos. Gerai kontroliuojamų tyrimų, atliktų su žmonėmis nėra. Tyrimai su žiurkėmis nurodo, kad kanamicinas teratogeninio poveikio nedarė, tačiau tyrimais su jūrų kiaulytėmis ir žiurkėmis nustatyta, kad pavartojus 200 mg/kg kūno svorio kanamicino dozę, vaisiui pasireiškė kalusos sutrikimas.
Tyrimais su kitais aminoglikozidų grupės antibiotikais pvz., gentamicinu , nustatyta, kad nėščių moterų, vartojusių šio antibiotiko vaisiui gali pasireiškti toksinis poveikis inkstams.
Tyrimais su streptomicinu, tobramicinu, nustatyta, kad nėščių moterų, vartojusių šių antibiotiko vaisiui gali pasireiškti negrįžtamo pobūdžio, abipusis klausos sutrikimas.
Dėl toksinio poveikio inkstams, klausos ir pusiausviros organui rizikos, nėščioms moterims kanamicino vartoti galima tik būtiniausiu atveju.

Žindymo laikotarpis
Nedidelis kiekis kanamicino patenka į motinos pieną. Kadangi iš virškinimo trakto kanamicino absorbcija bloga (absorbuojama 1% vartotos dozės) žindomam kūdikiui į kraujotaką patenka nereikšmingas kanamicino kiekis. Žindyvės vartotas kanamicinas gali sutrikdyti kūdikio virškinimo trakto mikroflorą. Kūdikiui gali prasidėti viduriavimas, gleivinėje atsirasti grybelių.
Žindyvei vartojant kanamicino reikia apsvarstyti galimybę nutraukti žindymą.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Neigiamo poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus nepastebėta.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Kraujo ląstelių skaičiaus pokytis.

Imuninės sistemos sutrikimai
Padidinto jautrumo reakcija: bėrimas, dilgėlinė, niežulys.

Nervų sistemos sutrikimas
Galvos skausmas, susikaustymas, raumenų dilgčiojimas ir silpnumas, traukuliai.
Labai retai pasitaiko periferinis neuritas, optinio nervo neuritas, neuromuskulinė blokada (tokiu atveju galimas kvėpavimo sustojimas).

Ausies ir labirinto sutrikimai
Galvos svaigimas, pykinimas, ūžimas ausyse ir klausos susilpnėjimas. Dažniausiai pasireiškė žmonėms, vartojusiems labai dideles preparato dozes arba ilgai, arba sergantiems inkstų funkcijos nepakankamumu. Ypač dažnai toks poveikis atsiranda senyviems pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi arba kurie kartu vartoja medikamentų, sukeliančių toksinį poveikį klausos ir pusiausviros organui.

Kepenų ir tulžies sistemos sutrikimai
Laikinas aminotransfersazių (GOT, GPT) aktyvumo padidėjimas kraujo serume, bilirubino kiekio padidėjimas kraujo serume.

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
Ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas, pasireiškiantis šlapalo, liekamojo azoto, kreatinino kiekio padidėjimu kraujyje bei šlapimo išskyrimo sumažėjimu, pykinimu, vėmimu. Dažniausiai pasireiškė vartojant labai dideles kanamicino dozes, arba jo vartojus ilgai, arba šio medikamento vartojus žmonės, kurių inkstų funkcija jau buvo sutrikusi, kuriems buvo kraujotakos sutrikimų arba kurie kartu vartojo preparatų, sukeliančių toksinį poveikį inkstams.
Nutraukus antibiotiko vartojimą šis poveikis praeina.

4.9 Perdozavimas

Perdozavimo simptomai tokie patys, kaip nepageidaujami. Atsiranda pusiausvyros ir klausos sutrikimų, galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, inkstų funkcijos sutrikimas.Toksinės gentamicino dozės gali blokuoti impulso perdavimą iš nervo į raumenis ir slopinti kvėpavimą. Pasireiškus neuromuskulinei blokadai, reikia užtikrinti kvėpavimo funkciją ir švirkšti kalcio druskų ir neostigmino.
Jei kanamicino perdozuojama arba atsiranda toksinė reakcija, medikamentą iš organizmo galima pašalinti hemodialize ir pilvaplėvės dialize.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė- aminoglikozidai, ATC kodas – J01GB04.
Kanamicinas yra baktericidinio poveikio aminoglikozidų grupės antibiotikas.

Veikimo mechanizmas
Jautrių bakterijų ląstelės absorbuoja kanamiciną aktyviu pasisavinimo būdu, kuris slopinamas rūgščioje anaerobinėje ir hiperosmosinėje terpėje. Prisijungdamas prie 30-tojo bakterijų ribosomų subvieneto, kanamicinas slopina bakterijų baltymų sintezę ir genetinio kodo transkripciją.

Jautrumo kriterijai
Jautrios padermės MSK  4 g/ml.
Atsparios padermės MSK  32 g/ml.

Mikroorganizmų jautrumas
Atspariais tapusių mikroorganizmų kiekis priklausomai nuo geografinės vietos ir laiko gali skirtis, todėl reikia susipažinti su vietine informacija apie atsparumą, ypač gydant sunkias užkrečiamąsias ligas. Jeigu vietinis mikroorganizmų atsparumas yra toks, kad preparato veiksmingumas nors tik kai kurių užkrečiamųjų ligų atveju yra abejotinas, reikia kreiptis patarimo į ekspertą.

Atsparumo dažnis Europoje

jautrūs
Gram teigiami aerobai
Staphylococcus (meticilinui jautrios padermės)

Gram neigiami aerobai
Proteus mirabilis Streptococcus pyogenes
Proteus indolui teigiamos padermes, išskyrus Providencia
E.coli
Klebsiella
Salmonella
Shigella
Campylobacter

Atsparūs
Gram teigiami aerobai
Staphylococcus (meticilinui atsparios padermės)
Meningococcus
Streptococcus
Pneumococcus,
Enterococcus

Gram neigiami aerobai
Providencia rettgeri

Anaerobai
Actinomyces israelii
Clostridium
Clostridium perfringens
Fusobacterium
Peptostreptococcus
Porphyromonas
Prevotella
Propionibacterium acnes
Veillonella

Kiti
Treponema pallidum

kintamo atsparumo
Gram neigiami aerobai
Enterobacter
Serratia
Pseudomonas
Acinetobacter
Citrobacter

Pastaba. Nors in vitro streptokokams kanamicinas poveikio nedaro, pavartojus jo kartu su beta laktaminiais antibiotikais, pasireiškia sinergetinis poveikis. Sinergetinis poveikis streptokokams silpnesnis.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija
Kaip ir kiti aminoglikozidai, kanamicinas silpnai pasisavinamas iš virškinimo trakto. Į raumenis injekuotas kanamicinas gerai rezorbuojasi ir patenka į audinius bei skysčius. Didžiausia kanamicino koncentracija kraujyje būna praėjus 1 valandai po pavartojimo. Pavartojus 1 g kanamicino po valandos kraujo serume vaistinio preparato koncentracija būna 10 – 60 g /ml.
Jei inkstų funkcija yra sutrikusi, kanamicino koncentracija kraujo serume didėja iki tokios koncentracijos, kuri gali sukelti neurotoksinį poveikį.

Pasiskirstymas
Kanamicinas silpnai susijungia su kraujo plazmos baltymais.
Preparato patenka į tarpląstelinį skystį, abscesus, ascitinį skystį, perikardo, pleuros, pilvaplėvės skysčius, sinoviją, limfą. Šiek tiek mažiau jo patenka į tulžį, bronchų sekretą, seiles, smegenų ir kitus organizmo skysčius.
Jei smegenų dangalai uždegimo neapimti, kanamicino į cerebrospinalinį skystį nepatenka.
Medikamento pusinės eliminacijos periodas plazmoje yra maždaug 3 val.

Metabolizmas
Aminoglikozidai kepenyse nemetabolizuojami, jie išsiskiria nepakitę su šlapimu.

Išsiskyrimas
Kanamicinas greitai išsiskiria su šlapimu, jo koncentracija kraujyje per 6 val. sumažėja ir per 12 – 24 val. ji tampa nereikšminga. Labai nedaug vaisto išsiskiria su tulžimi.
Didžioji parenteraliniu būdu pavartotos dozės dalis per 24 val. atsiranda šlapime.
Medikamento patenka į motinos pieną ir virkštelės kraujotaką.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Kancerogeninio ir mutageninio kanamicino poveikio tyrimų su žmonėmis atlikta nebuvo. Tyrimai, atlikti su kitais aminoglikozidų grupės antibiotikais pelėms ir žiurkėms kancerogeno ir mutageninio poveikio neparodė. Tyrimais su žiurkėmis ir triušiais nustatyta, kad kanamicinas poveikio vaisingumui nedarė.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1Pagalbinių medžiagų sąrašas

Pagalbinių medžiagų nėra.

6.2Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.
Paruoštą tirpalą reikia vartoti nedelsiant.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje
Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės ir šviesos.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Bespalvio stiklo (III tipo) buteliukas užkimštas chlorobutilo kamšteliu ir uždengtas nuplėšiamuoju dangteliu. Dėžutėje yra 50 buteliukų.

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Kanamicinas injekuojamas giliai į raumenis.
0,5 g ar 1 g miltelių ištirpinama 250 ml izotoninio gliukozės arba natrio chlorido tirpalo ir lėtai (30 – 60 min.) infuzuojamas į veną.