Diclovit

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Diclovit kietos kapsulės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje kapsulėje yra 50 mg diklofenako natrio druskos, 50 mg tiamino hidrochlorido (vitamino B1), 50 mg piridoksino hidrochlorido ( vitamino B6), 0,25 mg cianokobalamino (vitamino B12).

Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. VAISTO FORMA

Kieta kapsulė.
Kieta, želatininė, 1 dydžio kapsulė, kurioje yra rausvų miltelių ir baltų granulių mišinys. Kapsulės korpusas yra dramblio kaulo spalvos, dangtelis - geltonas.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Trumpalaikis vidutinio stiprumo stuburo juosmeninės dalies skausmo malšinimas.
Trumpalaikis nervo uždegimo sukelto vidutinio stiprumo skausmo malšinimas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Atsižvelgiant į ligos sunkumą, patariama skirti nuo vienos iki trijų kapsulių per parą arba atitinkamai nuo 50 iki 150 mg diklofenako.

Suaugusieji
Gydymo pradžioje skiriama po tris kapsules per parą. Palaikomoji dozė – po vieną kapsulę 1-2 kartus per parą. Negalima viršyti didžiausios paros dozės – trijų kapsulių per parą.

Vyresni nei 14 metų vaikai (sveriantys ne mažiau nei 50 kg)
Didžiausia paros dozė yra 1-2 mg diklofenako 1 kg kūno svorio.
Jaunesniems nei 14 metų vaikams diklofenako skirti negalima.
Senyviems pacientams dozės turi būti parenkamos labai atsargiai, nors vaisto farmakokinetika nuo amžiaus nepriklauso.

Sergantiems lengvo sunkumo inkstų ar kepenų nepakankamumu, dažniausiai dozės koreguoti nereikia, tačiau būtina kiekvieną pacientą įvertinti individualiai. Pacientams, sergantiems inkstų ir/ar kepenų nepakankamumu, reikalinga nuolatinė gydytojo priežiūra (žr.: PCS 4.8 skyrių).

Vartojimo metodas
Kapsules reikia nuryti nekramtytas, gausiai užsigeriant skysčiu, kartu su maistu.

Vartojimo trukmė
Diclovit kapsulių vartojimo trukmę nustato gydytojas.

4.3Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.
Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa, anksčiau buvusi pepsinė opa arba kraujavimas (du ar daugiau išopėjimo arba kraujavimo epizodai).
Anamnezėje nurodomas buvęs kraujavimas iš virškinimo trakto arba perforacija dėl nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo.
Segant porfirija, hemoragine diateze arba esant kraujodaros sutrikimams.
Sergant Krono liga, nespecifiniu opiniu kolitu.
Jaunesniems nei 6 metų vaikams.
Jeigu pavartojus acetilsalicilo rūgšties arba kitokio prostaglandinų sintezę slopinančio vaisto (NVNU) jau buvo ištikęs bronchinės astmos priepuolis, kilo įvairių odos reakcijų arba prasidėjo ūminė šienligę primenanti sloga.
Sunkus širdies nepakankamumas.
Paskutiniai trys nėštumo mėnesiai.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Reikia vengti vartoti Diclovit kapsules kartu su nesteroidiniais preparatais nuo uždegimo, įskaitant ciklooksigenazės-2 selektyviuosius inhibitorius.
Nepageidaujamą poveikį galima sumažinti vartojant mažiausią veiksmingą dozę trumpiausią laiką, kuris reikalingas ligos simptomams nuslopinti (žr. žemiau aprašytą pavojų virškinimo traktui bei širdies ir kraujagyslių sistemai).

Senyvi pacientai: senyviems pacientams nepageidaujamos reakcijos, vartojant nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, pasitaiko dažniau, kraujavimas iš skrandžio ir skrandžio perforacija gali būti pavojingi gyvybei (žr. sk. 4.2).
Kraujavimas iš skrandžio, skrandžio gleivinės išopėjimas ir perforacija: gyvybei pavojingas kraujavimas, išopėjimas ir perforacija pasitaikė vartojant visus nesteroidinius vaistus nuo uždegimo. Tokie reiškiniai gali prasidėti bet kuriuo gydymo laikotarpiu; įspėjamųjų požymių gali ir nebūti, pažeidimai gali atsirasti nesant jokių nurodymų apie anksčiau buvusias virškinimo trakto ligas.
Kraujavimo iš virškinimo trakto, išopėjimo arba perforacijos pavojus didesnis, kai vartojamos didesnės nesteroidinių vaistų nuo uždegimo dozės, taip pat pacientams, kurie sirgo opalige, ypač jei buvo jos komplikacijų – kraujavimas arba perforacija (žr. sk. 4.3), senyviems pacientams.
Šiuos pacientus reikia pradėti gydyti galimai mažiausia doze. Reikia spręsti dėl gydymo derinimo šiems pacientams su kitais vaistais (pvz., mizoprostoliu ar protonų siurblio inhibitoriais); tai reikia nuspręsti ir tais atvejais, kai pacientas vartoja mažas aspirino arba kitų vaistų, didinančių virškinimo trakto pažeidimo pavojų, dozes (žr. sk. 4.5).
Pacientams, kuriems anksčiau buvo virškinimo trakto pažeidimų, ypač senyviems pacientams, reikia pranešti apie neįprastus virškinimo trakto simptomus (būtent apie kraujavimą), ypač vaisto vartojimo pradžioje.
Atsargumo reikia laikytis ir tuomet, kai pacientai kartu vartoja vaistus, galinčius padidinti skrandžio opos susidarymo arba kraujavimo pavojų, pvz., kortikosteroidus, antikoaguliantus (varfariną), selektyvius serotonino atgalinio sugražinimo inhibitorius arba trombocitus veikiančius preparatus, pvz., aspiriną (žr. sk. 4.5).
Jei, vartojant Diclovit kapsules, atsiranda kraujavimo ar opos požymių, vaisto vartojimą reikia nutraukti. Nesteroidinius vaistus nuo uždegimo pacientams, kurie nurodo buvusias skrandžio ir žarnyno ligas (opinį kolitą, Krono ligą), reikia skirti vartoti atsargiai, nes šios ligos gali paūmėti (žr. sk. 4.8 – Nepageidaujamas poveikis).
Labai retai, vartojant nesteroidinius vaistus nuo uždegimo gali pasitaikyti sunkių odos reakcijų, tokių kaip eksfoliacinis dermatitas, Stevens-Jonhson sindromas, toksinė epidermio nekrolizė, kurios gali baigtis mirtimi. Didžiausia rizika šių būklių išsivystymui yra pati gydymo pradžia, šios reakcijos dažniausiai pasireiškia per pirmuosius gydymo mėnesius. Pasireiškus odos bėrimams, gleivinės pažeidimams, ar kitiems padidėjusio jautrumo požymiams Diclovit vartojimą reikia nedelsiant nutraukti.
Nuolatinė gydytojo kontrolė būtina, kuomet vaisto tenka skirti sergantiems sunkiomis inkstų, kepenų, širdies ligomis, sunkia arterine hipertenzija.
Vaisto reikia atsargiai sergantiems bronchine astma, šienlige, polipiniu etmoiditu (esti nosies polipų) bei lėtinėmis infekcinėmis kvėpavimo takų ligomis sergantiems pacientams.
Ilgai vartojant Diclovit kapsules reikia kontroliuoti kraujo ląstelių sudėtį, stebėti ar nėra kraujavimo iš virškinimo trakto (tirti dėl galimo slapto kraujavimo).
Net jeigu gydomasis poveikis yra nepakankamas, rekomenduojamos maksimalios paros dozės viršyti negalima. Kitų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo papildomai skirti negalima, kadangi gali sustiprėti toksinis poveikis, o terapinis poveikis būtų nepakankamas.

Gydymas diklofenaku, kaip ir kitais vaistais, slopinančiais ciklooksigenazę / prostaglandinų sintezę, gali sutrikdyti vaisingumą, todėl ketinančioms pastoti moterims šių medikamentų vartoti nerekomenduojama. Patariama apsvarstyti, ar moterims, kurios sunkiai pastoja arba kurioms atliekami nevaisingumo priežasčių tyrimai, nereikia nutraukti diklofenako vartojimo

Poveikis širdies kraujagyslėms bei galvos smegenų kraujagyslėms
Pacientus, kuriems jau buvo padidėjęs kraujospūdis ir (arba) pasireiškę lengvi ar vidutinio sunkumo širdies nepakankamumo reiškiniai, gydymosi NVNU metu, reikia konsultuoti ir tinkamai stebėti dėl galimo skysčių susilaikymo ir edemos, susijusios su NVNU vartojimu.

Klinikiniai tyrimai ir epidemiologiniai duomenys patvirtina, kad diklofenako vartojimas, ypač didelėmis dozėmis (150 mg per parą) ir ilgą laiką, gali būti susijęs su nedideliu arterijų trombozės reiškinių (pvz., miokardo infarkto arba insulto) rizikos padidėjimu.

Pacientus, kuriems yra negydytas padidėjęs kraujospūdis, stazinis širdies nepakankamumas, nustatyta išeminė širdies liga, periferinių arterijų liga ir (arba) galvos smegenų kraujagyslių liga, diklofenaku galima gydyti tik kruopščiai apsvarsčius. Panašiai apsvarstyti reikia prieš pradedant taikyti ilgalaikį gydymą pacientams, kurie turi širdies ir kraujagyslių sistemos nepageidaujamų reiškinių rizikos veiksnių, pavyzdžiui, padidėjusį kraujospūdį, hiperlipidemiją, serga cukriniu diabetu, rūko.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kartu su Diclovit kapsulėmis skiriant kitų vaistų, gali padidėti ar sumažėti jų veiksmingumas.
Kartu skiriant padidėja:
ličio ir digoksino koncentracija kraujo plazmoje,
su gliukokortikoidais - kraujavimo iš virškinimo trakto pavojus,
su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo - jų nepageidaujamas poveikis,
su kalį sulaikančiais diuretikais – kalio sankaupa organizme (reikia tirti kalio koncentraciją kraujo serume),
antikoaguliantai: nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo gali sustiprinti tokių antikoaguliantų, kaip varfarino, poveikį (žr. sk. 4.4).
su trombocitų agregaciją slopinančiais vaistais ir selektyviais serotonino atgalinio sugražinimo inhibitoriais: padidėja kraujavimo virškinimo trakte pavojus (žr. sk. 4.4).

Reikia vengti skirti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo mažiau kaip 24 val. prieš arba po metotreksato vartojimo, nes kraujyje gali padidėti jo koncentracija ir toksinis poveikis.

Kartu skiriant sumažėja:
furozemido ir kitų diuretikų poveikis. Gydant diuretikais ir diklofenaku, paciento organizme turi būti pakankamas skysčių kiekis, o, pradėjus gydyti, būtina atidžiai stebėti inkstų funkciją.
antihipertenzinių vaistų poveikis. AKF inhibitoriai ir angiotenzino II receptorių antagonistai. Dėl NVNU, įskaitant ir 3 g arba didesnę acetilsalicilo rūgšties paros dozę, ir angiotenzino II receptorių antagonistų sinergetinio poveikio mažėja glomerulų filtracija. Jeigu inkstų veikla pakitusi, glomerulų filtracija gali dar labiau sumažėti. Minėti medikamentai, vartojami kartu, pagyvenusiems ir (ar) dehidruotiems ligoniams gali sukelti ūminį inkstų veiklos nepakankamumą, kadangi tiesiogiai mažina filtraciją per glomerulus. Gydymo pradžioje rekomenduojama tirti inkstų veiklą ir reguliariai aprūpinti paciento organizmą skysčiais. Be to, NVNU gali mažinti kartu vartojamų AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių antagonistų antihipertenzinį poveikį, todėl pastarieji medikamentai dėl kraujagysles plečiančių prostaglandinų sintezės slopinimo gali tapti mažiau veiksmingi.
Kiti antihipertenziniai medikamentai, pvz., beta adrenoreceptorių blokatoriai. Kaip ir pastaruoju atveju, dėl kraujagysles plečiančių prostaglandinų sintezės slopinimo gali mažėti antihipertenzinis beta adrenoreceptorių blokatorių poveikis.
Tromboliziniai medikamentai. Didėja kraujavimo pavojus.
L dopa poveikis (L dopa poveikis sumažėja dėl preparato sudėtyje esančio vitamino B6).

Skiriant kartu su acetilsalicilo rūgštimi, kraujo serume sumažėja tiek diklofenako, tiek acetilsalicilo rūgšties koncentracija).
Skiriant vartoti kartu su kolchicinu, p-aminosalicilo rūgštimi, neomicinu, biguanidų tipo vaistais nuo cukrinio diabeto, sumažėja vitamino B12 rezorbcija.
Ciklosporinas. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, slopindami prostaglandinų sintezę inkstuose, gali sustiprinti toksinį ciklosporino poveikį inkstams. Kartu su diklofenaku vartojant ciklosporino, reikia stebėti inkstų funkciją.
Pentoksifilinas. Padidėja kraujavimo pavojus, todėl gydymo metu reikia stebėti paciento būklę ir dažniau nustatyti kraujavimo laiką.
Zidovudinas. Dėl poveikio retikulocitams sustiprėja toksinis poveikis eritrocitams, todėl, praėjus savaitei po nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo, galima sunki anemija. Pradėjus gydyti nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, po 1-2 savaičių būtina nustatyti visų kraujo ląstelių ir retikulocitų kiekį.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Diclovit kapsulių draudžiama skirti paskutiniuosius tris nėštumo mėnesius, taip pat žindymo laikotarpiu. Pirmuosius šešis nėštumo mėnesius Diclovit kapsulių galima skirti tik atidžiai įvertinus ligos diagnozę ir mažiausiomis galimomis dozėmis.
Prostaglandinų sintezės slopinimas gali neigiamai veikti nėštumo eigą ir (arba) embriono arba vaisiaus vystymąsi. Epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad vartojant prostaglandinų sintezės inhibitorius ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu padidėja persileidimo, širdies vystymosi sutrikimų ir pilvo priekinės sienos nesuaugimo pavojus. Širdies vystymosi sutrikimų rizika padidėjo nuo mažiau kaip 1% iki apytikriai 1,5%. Manoma, kad rizika didėja priklausomai nuo dozės ir vartojimo trukmės. Gyvūnams duodant prostaglandinų sintezės inhibitorių aptikta, kad padidėjo embriono žūtis iki implantacijos ir po jos, embriono ir vaisiaus letališkumas. Be to, duodant prostaglandinų sintezės inhibitorių organogenezės laikotarpiu, padidėja įvairių vystymosi sutrikimų, įskaitant širdies ir kraujagyslių defektus, pavojus. Diklomelano negalima vartoti pirmuosius tris nėštumo mėnesius, taip pat nuo trečio iki šešto nėštumo mėnesio, nebent tai būtina. Jei diklomelano skiriama vartoti planuojančioms pastoti moterims, per pirmuosius tris nėštumo mėnesius, nuo trečio iki šešto nėštumo mėnesio, reikia vartoti galimai mažiausią dozę ir trumpiausią laiką.
Prostaglandinų sintezės inhibitoriai, vartojami paskutinius tris nėštumo mėnesius, gali vaisiui sukelti:
- toksinį poveikį širdžiai ir plaučiams (priešlaikinį arterinio latako užsidarymą, plaučių hipertenziją);
- inkstų funkcijos sutrikimą, netgi inkstų nepakankamumą ir oligohidramnioną.
Vartojant nėštumo pabaigoje motinai ir naujagimiui gali sukelti:
- vartojant netgi mažiausiomis dozėmis - kraujavimo laiko pailgėjimą, trombocitų agregacijos sutrikimą;
- gimdos susitraukimų slopinimo ir dėl to vėluojantį arba užsitęsusį gimdymą.
Todėl diklofenako per paskutinius tris nėštumo mėnesius vartoti negalima.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Nors Diclovit kapsulių poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus nenustatyta, negalima paneigti, kad reakcijos greitis dėl diklofenako neigiamo poveikio CNS (svaigulys, nuovargis) nepasikeičia.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamo poveikio požymių dažnumo vertinimas paremtas šia klasifikacija:

Labai dažni : daugiau kaip 1 iš 10 pacientų
Dažni: mažiau kaip 1 iš 10, daugiau kaip 1 iš 100 pacientų
Nedažni: mažiau kaip 1 iš 100, daugiau kaip 1 iš 1 000 pacientų
Reti: mažiau kaip 1 iš 1 000, daugiau kaip 1 iš 10 000 pacientų
Labai reti: mažiau kaip 1 iš 10 000 pacientų, tarp jų pavieniai atvejai

Nors vaistas dažniausiai toleruojamas gerai, gali būti tokių nepageidaujamo poveikio požymių.

Diklofenakas

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Labai reti: kraujodaros sutrikimai (leukopenija, trombocitopenija, aplastinė anemija, panmielopatija, purpura, agranulocitozė, hemolizinė anemija).

Nervų sistemos sutrikimai
Dažni: galvos skausmas, svaigulys, nuovargis, spengimas ausyse.
Reti: traukuliai , sujaudinimas, dirglumas.
Labai reti: regėjimo sutrikimai (neryškus vaizdas, dvejinimasis), sutrikusi klausa.

Psichikos sutrikimai
Reti. Nuotaikos sutrikimai, nemiga, košmarai.

Virškinimo trakto sutrikimai
Dažni: skausmas epigastriume, dispepsija.
Reti: skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa su sunkiu kraujavimu ir perforacija (dėl to gali būti anemija), slaptas kraujavimas.

Kepenų ir tulžies sistemos sutrikimai
Reti: hepatitas (gelta, padidėjęs transaminazių kiekis kraujyje), pavieniais atvejais žaibinės eigos.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Dažni: egzema, bėrimas.
Reti: niežulys.
Labai reti: laikina alopecija, pūslių pobūdžio bėrimas įskaitant Stivenso-Džonsono (Steven-Johnson) sindromą, toksinę epiderminę nekrolizę, Lajelio sindromas, Hebra liga.

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
Reti: natrio ir skysčių susilaikymas, periferiniai patinimai (dažniausiai pacientams, kuriems nustatytas padidėjęs kraujospūdis), inkstų nepakankamumas, ūmus inkstų funkcijos nepakankamumas (pavieniai atvejai), hematurija, inkstų veiklos tyrimų duomenų pokyčiai, pvz., padidėjęs kreatinino ar šlapalo kiekis kraujyje.
Labai reti: intersticinis nefritas, inkstų spenelių nekrozė, nefrozinis sindromas.

Bendri sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai
Reti: alerginės reakcijos – bronchų spazmas, dilgėlinė, anafilaksija ir anafilaksijai panašios sisteminės reakcijos.

Širdies ir kraujagyslių sutrikimai
Nedažni: edema, hipertenzija, širdies funkcijos nepakankamumas, palpitacija.

Vitaminas B1

Nervų sistemos sutrikimai
Reti: galvos skausmas, svaigulys, pykinimas.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Labai reti: egzema, bėrimas, niežulys.

Bendri sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai
Labai reti: alerginės reakcijos – bronchų spazmas, dilgėlinė, anafilaksia ir anafilaksijai panašios sisteminės reakcijos, eritema, bėrimas, padidėjęs prakaitavimas, niežulys.

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Labai reti: purpura.

Širdies ir kraujagyslių sutrikimai
Labai reti: hipotenzija.

Virškinimo trakto sutrikimai
Labai reti: pykinimas, vėmimas.

Nervų sistemos sutrikimai
Labai reti: apsiblausimas, alpimas, dirglumas.

Vitaminas B6

Nervų sistemos sutrikimai
Reti: galvos skausmas, nesugebėjimas susikaupti, apsiblausimas, parastezijos.

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Labai reti: folio rūgšties anemija.

Bendri sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai
Labai reti: alerginės reakcijos.

Širdies ir kraujagyslių sutrikimai
Labai reti: vaskulitas

Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Labai reti: spuogai, odos bėrimas

Vitaminas B12

Nervų sistemos sutrikimai
Reti: galvos skausmas, svaigulys, pykinimas.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Labai reti: eritema, bėrimas, padidėjęs prakaitavimas, niežulys, dilgėlinė, spuogai, alerginės reakcijos.

Bendri sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai
Labai reti: alerginės reakcijos – bronchų spazmas, dilgėlinė, anafilaksija ir anafilaksijai panašios sisteminės reakcijos, Kvinkės edema.

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Labai reti: policitemija.

Metabolizmo sutrikimai
Labai reti: hipokalemija.

Kvėpavimo sistemos sutrikimai
Labai reti: plaučių edema.

Širdies ir kraujagyslių sutrikimai
Labai reti: šokas, periferinių kraujagyslių trombozė.

Jutimo organai
Labai reti: predisponuoja regos nervo atrofiją.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – diklofenakum, deriniai, ATC kodas – M01AB55

Diclovit kapsulės yra diklofenako ir nervų sistemos trofiką veikiančių vitaminų B1, B6, B12 derinys. Panašiai kaip ir kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, diklofenakas slopina fermentą ciklooksigenazę, kuri arachidono rūgštį paverčia prostaglandinais. Diklofenakas taip pat slopina fermentą lipoksigenazę. Diklofenako skausmą malšinantis, uždegimą slopinantis ir temperatūrą mažinantis poveikis susijęs su prostaglandinų sintezės slopinimu. Yra duomenų apie Diclovit vartojimą simptomiškai gydant
lėtinį poliartritą, ankilozinį spondilitą (Bechterevo ligą), artrozę, spondiloartrozę, tačiau pakankamai įrodymų, pagrindžiančių Diclovit veiksmingumą ir saugumą šioms būklėms simptomiškai gydyti, nėra..
B grupės vitaminai medžiagų apykaitoje, ypač nervų sistemos, dalyvauja kaip koenzimai ir tuo pačiu pagerina natrio diklofenako skausmą malšinantį poveikį.

5.2Farmakokinetinės savybės

Diklofenakas gerai ir visiškai rezorbuojasi iš žarnyno žemiau skrandžio. Biologinis pasisavinimas nuo maisto nepriklauso. Didžiausia koncentracija kraujo plazmoje susidaro po 1-2 valandų (greičiau, kai vaisto geriama nevalgius). Vaisto išgėrus, jo koncentracija kraujo plazmoje yra dvigubai mažesnė nei tuomet, kai vaistas vartojamas parenteriniu būdu.
Terapinė koncentracija kraujo plazmoje yra apytikriai 0,7-2,0 mg/l.
Apie 99% vaisto veikliosios medžiagos susijungia su kraujo plazmos baltymais, pirmiausia su albuminu.
Pusinės eliminacijos laikas yra apie 2 val.
Kraujo plazmos klirensas – 250 ml/min.
Apie 60% išgertos dozės išsiskiria pro inkstus aktyvių metabolitų pavidalu, mažiau nei 1% išsiskiria nepakitusiu pavidalu. Apytikriai 30% veikliosios medžiagos pakinta ir išsiskiria su išmatomis.
Pakitusi inkstų funkcija nesukelia veikliosios medžiagos sankaupos organizme dėl padidėjusio išsiskyrimo su tulžimi. Rezorbcija, metabolizmas ir išsiskyrimas nuo amžiaus nepriklauso.
Diclovit kapsulių sudėtyje esantys vitaminai rezorbuojasi klubinėje žarnoje veikiant aktyviems ir neaktyviems mechanizmams, jų pasiskirstymas organizme ir išsiskyrimas toks pat, kaip ir su maistu vartojamų vitaminų.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Lėtinis diklofenako toksiškumas tirtas žiurkėms, triušiams ir paršeliams. Diklofenako 9,0 ir 13,5 mg/kg kūno svorio per parą dozės sukelia skrandžio gleivinės pažeidimus, aklosios žarnos išopėjimą. Duodant diklofenako triušiams po 15 mg/kg kūno svorio per parą, atsiranda būdingi pirminės ir antrinės minimalios cholestazės požymiai, rodantys kepenų pažeidimą. 5 mg/kg kūno svorio diklofenako dozės paršeliams taip pat sukelia skrandžio gleivinės pažeidimus.
Tyrimais in vitro ir in vivo diklofenako mutageninio poveikio nenustatyta.
Tyrimais su žiurkėmis ir triušiais potencialaus kancerogeniškumo nenustatyta.

Toksiškumo reprodukcijai tyrimai
Skiriant diklofenako gydomąsias dozes eksperimentiniams gyvūnams, teratogeninio poveikio ir toksiškumo reprodukcijai nenustatyta.

Vitaminai  B1, B6, B12
Vitaminų  B1, B6, B12 toksinis poveikis labai nežymus. Iki šiol sukauptais duomenimis šie vitaminai specifinio pavojaus žmogui nerodo.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Povidonas
Metakrilo rūgšties ir etilakrilato 1:1 kopolimeras
Trietilo citratas
Talkas
Raudonasis geležies oksidas (E172)
Geltonasis geležies oksidas (E172)
Titano dioksidas (E171)
Želatina

6.2 Nesuderinamumas

Duomenų nėra.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje.
Lizdines plokšteles laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

PVC ir aliuminio folijos lizdinė plokštelė, kurioje yra 10 kapsulių.
Dėžutėje supakuota po 30 arba 50 kapsulių.

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Specialių reikalavimų nėra.