Nolicin

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Nolicin 400 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Plėvele dengtoje tabletėje yra 400 mg norfloksacino.
Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. VAISTO FORMA

Plėvele dengta tabletė.
Tabletės yra oranžinės, apvalios, abipus truputį išgaubtos, su vagele vienoje pusėje.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Norfloksacinui jautrių mikroorganizmų sukeltų infekcinių ligų gydymas:

šlapimo takų ir lyties organų (ūminio arba recidyvuojančio cistito, ūminio nekomplikuoto pielonefrito, lėtinio prostatito);
gonorėjos;
gastroenterito.

Reikia atsižvelgti į oficialias vietines tinkamo antimikrobinių preparatų vartojimo rekomendacijas .

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Tabletes galima vartoti nevalgius užgeriant stikline skysčio arba valgio metu.

Indikacija
Dozė
Gydymo trukmė
Gydymas

Ūminis cistitas
2  400 mg
3-7 paros
Atsinaujinęs cistitas
2  400 mg
7-14 parų
Ūminis nekom­pli­kuo­tas pie­lonefritas
2  400 mg
7-14 parų
Lėtinis prosta­titas
2  400 mg
4‑6 savaitės arba ilgiau
Gonorėja
2  400 mg

3-7 paros
Bakterinis gastroenteritas
2  400 mg
iki 5 parų

Gydant būtina palaikyti normalią diurezę.
Didžiausia vienkartinė dozė yra 800 mg, didžiausia paros dozė – 1200 mg.

Jei kreatinino klirensas mažesnis kaip 0,5 ml/sek. (30 ml/min.) ir (arba) jo kon­cen­tracija se­ru­me didesnė kaip 400 mol/l (4,5 mg/100 ml), dvigubai sumažinama No­licin dozė arba dvi­gu­bai pail­gi­namas jo vartojimo intervalas.

Hemodializuojamiems pacientams, kurių diurezė išlikusi, skiriama pusė įprastos dozės.

Jei pacientui, kurio diurezė išlikusi, atliekama nuolatinė ambulatorinė peritoninė dializė, jam skiriama tokia pati šio vaisto dozė kaip esant normaliai inkstų funkcijai.

Nedaug turimų duomenų rodo, kad kepenų funkcijos sutrikimas pusinės eliminacijos laikui reikšmingos įtakos neturi.

Vaikai
Ar jaunesnius kaip 18 metų pacientus gydyti norfloksacinu saugu ir veiksminga, nenustatyta.

Senyvi žmonės
Farmakokinetinių tyrimų metu pastebimų pokyčių senyviems žmonėms, palyginti su jaunesniais pacientais, išskyrus nedidelį pusinės eliminacijos laiko pailgėjimą, nenustatyta. Jei nėra inkstų funkcijos sutrikimo, dozės koreguoti nereikia.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas norfloksacinui, kuriam nors kitam šio vaisto komponentui ar ki­tiems chinolonų grupės vaistams.
Nėščiosioms ir žindyvėms.
Vaikams ir paaugliams (jiems nėra šio vaisto vartojimo pa­tir­ties, nepaneigtas są­na­rinių kremzlių pažeidimo augimo laikotarpiu pavojus).
Norfloksacino draudžiama vartoti pacientams, kuriems buvo su gydymu norfloksacinu susijusio tendinito ar sausgyslės plyšimo atvejų.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Norfloksacinas gali sukelti sunkių anafilaksinių reakcijų. Jei gydymo laikotarpiu tokia reakcija pasireiškia, vaistinio preparato vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir pradėti tinkamą gydymą: po oda švirkšti adrenalino, į veną leisti kortikosteroidų ir antihistamininių preparatų. Jei atsiranda bronchų spazmas, prireikus, būtina gydyti neofilinu (aminofilinu) ir selektyvaus poveikio beta adrenoreceptorių mimetikais, duoti kvėpuoti deguonies, daryti dirbtinį kvėpavimą bei intubuoti.

Jei sutrikusi CNS veikla (ypač sergantiems epilepsija ar kita liga, dėl kurios galimi trau­kuliai), Nolicin skiriama atsargiai. Gydymo norfloksacinu metu gali padidėti intrakranialinis spaudimas, pasireikšti toksinė psichozė, atsirasti haliucinacijų. Jei atsiranda tokių simptomų, gydymą būtina nutraukti.

Vartojant Nolicin, negalima per ilgai būti tiesioginėje saulės šviesoje. Jei padidėja jautrumas švie­sai, šio vaisto vartojimą reikia nutraukti.

Pacientas turi gauti pakankamai skysčių, kad nepasireikštų kristalurijos. Pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu, do­za­vimą reikia atitinkamai koreguoti.

Aprašyta pavienių atvejų, kai pacientams, vartojusiems chinolonų grupės vaistus, prasidėjo ten­dinitas ar net trūko sausgyslės. Pradėjus skaudėti sausgysles ir (arba) atsiradus pir­miems ten­dinito požy­miams, Nolicin vartojimą rekomenduojama nutraukti. Vartojant Nolicin ir tuoj po to reikia vengti per didelio fizinio krūvio.

Specialus įspėjimas dėl pagalbinių medžiagų
Azo dažiklis E110 gali sukelti padidėjusio jautrumo reakcijų, įskaitant bronchų astmos prie­puolį (ypač jei padidėjęs organizmo jau­trumas acetilsalicilo rūgščiai).

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kartu vartojamas norfloksacinas didina teofilino ir ciklosporino koncentracijas serume, todėl jas reko­men­duo­ja­ma stebėti.

Norfloksacinas stiprina geriamųjų antikoaguliantų (varfarino) poveikį.

Pienas, jogurtas (skysti pieno produktai), antacidiniai vaistai ir sukralfatas mažina norfloksacino re­zorb­ciją. Nolicin reikia vartoti 1 val. prieš skystus pieno produktus arba 2 val. po jų.

Norfloksaciną vartojant kartu su vaistais, kurių sudėtyje yra geležies, aliuminio, bismuto, mag­nio, kalcio arba cinko, susidaro stambūs nerezorbuojami chinolono ir metalo kompleksai. Antacidinius vaistus, sukralfatą ir preparatus, kurių sudėtyje yra šių medžiagų, reikia vartoti 2 val. po Nolicin.

Kartu vartojant chinolonus ir kortikosteroidus, gali padidėti sausgyslių uždegimo ar plyšimų pavojus.

Pastebėtas kartu su norfloksacinu vartojamų vaistų nuo cukrinio diabeto (sulfonilkarbamido darinių) poveikio sustiprėjimas.

Kartu vartojamų norfloksacino ir nitrofurantoino poveikis susilpnėja.

Kartu vartojamas probenecidas norfloksacino koncentracijos serume neveikia, tačiau mažina jo ekskreciją su šlapimu.
Preparatų, kuriuose yra didanozino, negalima vartoti kartu su norfloksacinu bei 2 valandas po jo pavartojimo, nes minėti preparatai gali veikti norfloksacino absorbciją, todėl jo koncentracija serume ir šlapime gali būti mažesnė.
Nustatyta, kad kai kurie kvinolonai, įskaitant norfloksaciną, daro poveikį kofeino metabolizmui, todėl kofeino klirensas gali sumažėti, o pusinės eliminacijos iš plazmos laikas pailgėti.
Tyrimų su gyvūnais metu gauti duomenys rodo, kad kartu su fenbufenu vartojami kvinolonai gali sukelti traukulius, todėl kvinolonų ir fenbufeno kartu vartoti nerekomenduojama.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nenustatyta, ar saugu vartoti Nolicin nėštumo ir žindymo laikotarpiais. Nėščiosioms jį galima vartoti tik neabejotinai būtinais atvejais, kai laukiamas gydomasis poveikis moteriai yra didesnis už pavojų vaisiui.

Vartojant šį vaistą, žindyti negalima.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Retais atvejais chinolonai gali sukelti traukulių, todėl šių vaistų neskiriama, jei traukulių yra buvę. Gal­vos skausmą ir svaigimą Nolicin sukelia labai retai, tačiau dėl šio nepageidauja­mo po­vei­kio gali sumažėti budrumas, ypač kartu vartojant alkoholinius gėrimus. Gydytojas ar vais­ti­nin­kas turi perspėti pacientą, kad jis nevairuotų, nevaldytų mechanizmų ir nedirbtų kitų pavo­jin­gų dar­bų, kol paaiškės, kaip šis vaistas veikia darbingumą.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Klinikinių tyrimų metu nustatytas bendras su vaistinio preparato vartojimu susijusio nepageidaujamo poveikio dažnumas buvo maždaug 3%.

Labai dažni (1/10).
Dažni (1/100 iki <1/10).
Nedažni (1/1000 iki <1/100).
Reti (1/10000 iki <1/1000).
Labai reti (<1/10000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis)

Pastebėtas toliau išvardytas nepageidaujamas poveikis.
Tyrimai
Nedažni: transaminazių, šarminės fosfatazės bei laktatdehidrogenazės (LDH) aktyvumo padidėjimas, šlapalo ir kreatinino koncentracijos serume padidėjimas, hematokrito rodmens sumažėjimas.

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Nedažni: eozinofilija, leukopenija, hematokrito rodmens sumažėjimas.

Nervų sistemos sutrikimai
Nedažni: galvos skausmas, galvos svaigimas, nuovargis, somnolencija, nenustygstamumas, irzlumas.

Ausų ir labirintų sutrikimai
Reti: spengimas ausyse.

Virškinimo trakto sutrikimai
Nedažni: pykinimas, viduriavimas.
Reti: anoreksija, pseudomembraninis kolitas.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Nedažni: išbėrimas.
Reti: niežulys, dilgėlinė.

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai
Reti: tendinitas ar sausgyslės plyšimas.

Imuninės sistemos sutrikimai
Reti: anafilaksija.

Psichikos sutrikimai
Reti: konfūzija, baimė, haliucinacijos, depresija.

4.9 Perdozavimas

Perdozavus labiausiai tikėtina, kad pasireikš pykinimas, vėmimas, viduriavimas, sunkesniais at­ve­jais – taip pat galvos svaigimas, nuovargis, konfūzija ir traukuliai.

Per daug tablečių išgėrusiam pacientui plaunamas skrandis, pacientas atidžiai stebimas ir pri­rei­­kus simptomiškai gydomas.

Norint palaikyti reikiamą diurezę, labai svarbu skirti pakanka­mai skysčių.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: fluorokvinolonai. ATC klasifikacija: J01 MA06

Veikimo būdas
Norfloksacinas slopina bakterijų dezoksiribonukleorūgšties sintezę ir todėl sukelia baktericidinį poveikį. Molekuliniame lygmenyje Escherichia coli ląstelėse norfloksacinas sukelia specifinį trejopą poveikį:
(1) slopina nuo ATF priklausomą DNR susivijimo reakciją, kurią katalizuoja DNR girazė;
(2) slopina susivijusios DNR atsipalaidavimą;
(3) skatina dvigubai suvytos DNR irimą.
Norfloksacinas yra plataus poveikio antibakterinis preparatas, veikiantis gramteigiamus ir gramneigiamus aerobinius patogenus. 6 pozicijoje esantis fluoro atomas stiprina poveikį gramneigiamiems mikroorganizmams, o piperazininė dalis 7 pozicijoje susijusi su antipseudomoniniu poveikiu.

Atsparumo atsiradimo mechanizmas
Svarbiausias kvinolonų, įskaitant norfloksaciną, atsparumo atsiradimo mechanizmas yra genų, koduojančių DNR girazę bei topoizomerazę IV (fermentus, kuriuos veikia kvinolonai), mutacija. Papildomas atsparumo atsiradimo mechanizmas yra ląstelės membranos baltymų mutacijos, dėl kurių pažeidžiamas membranos pralaidumas bei srautą reguliuojančių siurblių atsiradimas.
Kryžminio norfloksacino ir nesusijusios struktūros antibakterinių preparatų, pvz., penicilinų, cefalosporinų, tetraciklinų, makrolidų, aminociklitolų ir sulfonamidų, 2, 4 diaminopirimidinų ar jų derinių (pvz., su kotrimoksazolu) atsparumo nepasireiškia.

Jautrumas
Toliau nurodytos Europos antimikrobinio jautrumo testavimo komiteto (EAJTK) nustatytos mikroorganizmų jautrumo ribos pagal minimalią slopinamąją koncentraciją (MSK).

Enterobacteriaceae1
J</A> (mikrogramai/ml)
N.gonorrhoeae
 Su rūšimi nesusijusios jautrumo ribos 2 J</A> (mikrogramai/ml)
Norfloksacinas
0,5/1
NĮ
0,5/1
 1.- Salmonella rūšys. Yra klinikinių duomenų, rodančių, kad cipronorfloksacinas sukelia silpną reakciją, kai yra sisteminė Salmonella rūšių sukelta infekcija (atsparumas fluorokvinolonams būna nedidelis, MSK>0,064 mikrogramo/ml). Turimi duomenys daugiausia yra apie S.typhi, tačiau aprašyta atvejų kai pasireiškė silpna kitokių Salmonella rūšių reakcija.
2.- Su rūšimi nesusijusios jautrumo ribos daugiausia nustatomos remiantis farmakokinetiniais ir farmakodinaminiais duomenimis ir nepriklauso nuo specifinių rūšių MSK pasiskirstymo. Šias ribas galima taikyti tik toms rūšims, kurioms specifinės jautrumo ribos nenustatytos arba kurių jautrumo tirti nerekomenduojama (lentelėje pažymėta “—“ arba NĮ).
NĮ – nėra pakankamai įrodymų, kad šias rūšis vaistinis preparatas gerai veiks.

Jautrumo testų nerekomenduojama atlikti su toliau išvardytoms rūšimis, nes jas vaistinis preparatas veikia silpnai.
Pseudomonas, Acinetobacter, Staphylococcus, Enterococcus, Streptococcus A, B, C, G, S. pneumoniae, H. influenzae M. catarrhalis, N. meningitidis, gramneigiami anaerobai.

Atspariais tapusių mikroorganizmų kiekis priklausomai nuo geografinės vietos ir laiko gali skirtis, todėl reikia susipažinti su vietine informacija apie atsparumą, ypač gydant sunkias užkrečiamąsias ligas. Jeigu vietinis mikroorganizmų atsparumas yra toks, kad preparato veiksmingumas nors tik kai kurių užkrečiamųjų ligų atveju yra abejotinas, reikia kreiptis patarimo į ekspertą.

Rūšys, dažniausiai būnančios jautrios
Gramteigiami aerobai
Staphylococcus epidermidis
Staphylococcus (nesukeliantis koaguliacijos)
Gramneigiami aerobai
Escherichia coli
Klebsiella pneumoniae
Klebsiella oxytoca
Enterobacter cloacae
Citrobacter rūšys
Proteus mirabilis
Proteus vulgaris
Morganella morganii
Salmonella rūšys
Shigella rūšys
Vibrio rūšys
Yersinia enterocolitica
Rūšys, kurioms gali pasireikšti įgytas atsparumas
Gramteigiami aerobai
Enterococcous faecalis
Staphylococcus aureus (jautrus meticilinui)
Gramneigiami aerobai
Acinetobacter Iwoffii
Campylobacter rūšys
Neisseria gonorrhoeae
Pseudomonas aeruginosa
Mikroorganizmai, kuriems būdingas įgimtas atsparumas
Gramteigiami aerobai
Enterococcus faecium
Streptoococus agalactiae
Gramneigiami aerobai
Stenotrophomonas maltophilia
Gramteigiami anaerobai
Actinomyces rūšys
Clostridium rūšys
Gramneigiami anaerobai
Bacteroides rūšys
Fusobacterium rūšys
Kitokie patogenai
Chlamydia trachomatis

5.2 Farmakokinetinės savybės

Rezorbcija
Norfloksacinas greitai rezorbuojamas virškinimo trakte. Didžiausia koncentracija sveikų sava­no­rių, išgėrusių šio vaisto, plazmoje susidaro po 1-2 val. Virškinimo trakte rezorbuojamas ne vi­sas vaistas, o tik 30‑40 % išgertos dozės. Pusiausvyrinė koncentracija susidaro per 2 dienas.

Pasiskirstymas
Apie 15 % norfloksacino būna prisijungusio prie plazmos baltymų. Dėl nedidelio jungimosi su balty­mais laipsnio šis vaistas greitai ir gerai patenka į organizmo audinius ir skysčius.

Norfloksacino koncentracijos įvairiuose audiniuose

Skystis ar audinys
Koncentracija
Inkstų parenchima
7,3 g/g
Prostata
2,5 g/g
Šlapimo pūslės sienelė
3 g/g
Sėklinis skystis
2,7 g/ml
Sėklidės
1,6 g/g
Gimda ir jos kaklelis
3 g/g
Kiaušidės
1,9 g/g
Makštis
4,3 g/g
Tulžis
6,9 g/ml

Išgėrus 50 mg/kg norfloksacino, jo patenka per placentos barjerą, koncentracija vaisiaus au­di­niuo­se sudaro maždaug 10 % koncentracijos motinos serume.

Vartojant 2 kartus per parą po 400 mg norfloksacino, inkstuose susidaro 3,9-16,2 g/g (100‑300 kartų di­des­nė negu kraujyje) jo koncentracija. Išgėrus 400 mg dozę, didžiausia vaisto kon­cen­tra­cija šlapime (apie 478 mg/l) susidaro per 2 val. Prostatoje ji būna mažesnė (0,7-4,7 g/g), tačiau vis tiek didesnė negu kraujyje. Norfloksacino koncentracija tulžyje bū­na 0,15-4,5 g/g, bendrajame tulžies latake – 0,4-4 g/g (3-7 kartus didesnė negu kraujyje). Kepenyse taip pat susidaro didelė koncentracija.

Išgėrus vieną 400 mg dozę, makštyje ir gimdoje susidaro 2-3 kartus didesnė negu kraujyje vais­to koncentracija. Koncentracija skrepliuose, tonzilėse, kiaušidėse ir tulžies pūslės sienelėje būna panaši ar šiek tiek mažesnė negu kraujyje.

Didžiausia norfloksacino koncentracija šlapime būna apie 100 kartų didesnė negu MSK90 dau­gumai patogeninių mikroorganizmų, sukeliančių šlapimo takų infekcijas. Koncentracija išmatose taip pat būna gerokai didesnė už MSK90 daugeliui patogeninių žarnyno mikro­or­ga­nizmų.

Sveikiems nevalgiusiems žmonėms išgėrus vienkartinę 200 mg dozę, vidutinė didžiausia norfloksacino koncentracija serume būna 0,75–1 mikrogramo/ml, išgėrus vienkartinę 400 mg dozę – 1,3–1,9 mikrogramo/ml, vidutinis plotas po koncentracijos serume ir laiko kreive per 12 valandų būna atitinkamai 3,56 mikrogramo val./ml ir 6,26 mikrogramo val./ml. Didinant dozę, Cmax, Tmax ir AUC0-12 val.. didėja linijiniu būdu (gydomosios dozės ribose). Serume vaistinio preparato randama net po dozės pavartojimo praėjus 12 valandų.
Tyrimų su suaugusiais žmonėmis, kurių inkstų funkcija normali, metu nustatyta, kad vartojant kartotines dozes didžiausia norfloksacino koncentracija serume nedidėja ir preparato nesikaupia. Pusiausvyrinė norfloksacino apykaita nusistovi antrąją vartojimo dieną.

Metabolizmas
Laboratorinių gyvūnų ir žmonių organizme metabolizuojama nedaug norfloksacino. Iš žmo­gaus orga­niz­mo 80 % norfloksacino eliminuojama nepakitusio. Norfloksacinas meta­boli­zuo­ja­mas kepenyse (piperazino žiede, ties terminaliniu azoto atomu). Svarbiausias metabolitas yra okso darinys, kitų me­ta­bolitų (chinolono žiedo amino-, acetil-, formil- ir 2-amino­etil­a­mi­no darinių) žmogaus organizme susidaro mažiau.

Eliminacija
Norfloksacinas eliminuojamas su šlapimu, tulžimi ir išmatomis, jo biologinis pusinis laikas – 3-4 val.

Išgėrus 100-800 mg norfloksacino, per 24 val. 33-39 % dozės pašalinama su šlapimu. Jei dozė didesnė (1600 mg), su šlapimu išskiriama 47,8 % (5‑8 % – metabolizuoto vaisto pavidalo).

Norfloksacinas šalinamas glomerulų filtracijos ir kanalėlių sekrecijos būdais, mažiau (2‑3 %) – su tulžimi. Daugiau kaip 30 % išgertos dozės patenka į išmatas.

Norfloksacino farmakokinetikos pokyčiai sergant inkstų nepakankamumu priklauso nuo jo laipsnio. Did­žiausia vaisto koncentracija susidaro vėliau, biologinis pu­si­nis laikas būna ilgesnis, o išskyrimas lė­tesnis, tačiau jo koncentracijos šlapimo takuose pakanka infekcinėms li­goms veiksmingai gy­dy­ti.

Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi
Jei inkstų funkcija sutrikusi, norfloksacino koncentracija serume būna didesnė, pusinės eliminacijos laikas pailgėja. Suaugusių žmonių, kurių inkstų funkcija sutrikusi, organizme vidutinis pusinės eliminacijos laikas būna 4,4 valandos, 6,6 valandos arba 7,6 valandos, kai kreatinino klirensas atitinkamai 30–80 ml/min./1,73 m2, 10–29 ml/min./1,73 m2 arba mažiau kaip 10 ml/min./1,73 m2. Jei kreatinino klirensas yra 30 ml/min./1,73 m2 ar mažesnis, tokiam pacientui būtina koreguoti dozę. Rekomenduojama kartą per parą vartojama dozė yra 400 mg. Turimi negausūs duomenys rodo, kad kepenų funkcijos sutrikimas reikšmingesnės įtakos pusinės eliminacijos laikui nedaro.
Senyvų pacientų gydymas
Senyviems pacientams, kurių kreatinino klirensas didesnis kaip 30 ml/min./1,73 m2, reikia vartoti normalią dozę, o kurių klirensas 30 ml/min./1,73 m2 ar mažesnis, reikia vartoti 400 mg kartą per parą.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ilgai duodant norfloksacino jauniems gyvūnams, rasta jų sąnarių kremzlių pažeidimų.

Duodant norfloksacino didelėmis dozėmis žiurkėms ir šunims, jiems pasireiškė kristalurija, kai šla­pi­mo pH buvo 6 ar didesnė.

Tyrimai su gyvūnais norfloksacino teratogeninio, mutageninio ar kancerogeninio poveikio neparodė.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Propilenglikolis
Povidonas
Hipromeliozė
Mikrokristalinė celiuliozė
Karboksimetilkrakmolo A natrio duska
Koloidinis bevandenis silicio dioksidas
Magnio stearatas
Talkas
Titano dioksidas (E171)
Saulėlydžio geltonasis FCF (E 110)
Išgrynintas vanduo.

6.2 Nesuderinamumas

Nežinomas.

6.3 Tinkamumo laikas

5 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25C temperatūroje.
Lizdines plokšteles laikyti dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos ir drėgmės.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

PVC/PVDC ir Al folijos lizdinės plokštelės. Dėžutėje yra 20 (2x10) plėvele dengtų tablečių dėžutėje.

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Specialių reikalavimų nėra.