Dopegyt

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Dopegyt 250 mg tabletės

2. kokybinė ir kiekybinė sudėtis

Vienoje tabletėje yra 250 mg metildopos.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. vaisto forma

Tabletė.

Baltos ar pilkšvai baltos spalvos, disko formos, plokščios, nuožulniais kraštais tabletės, kurių vienoje pusėje įspausta „Dopegyt“.

4. klinikinĖ informacija

4.1 Terapinės indikacijos

Hipertenzijos gydymas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Geriamosios tabletės.
Dozė nustatoma kiekvienam pacientui individualiai.
Tabletes galima vartoti prieš ar po valgio.
Įprasta pradinė metildopos dozė suaugusiems yra 250 mg 2–3 kartus per parą pirmas 2 paras. Po to paros dozė kas 2 dienas didinama arba mažinama 250 mg priklausomai nuo arterinio kraujospūdžio sumažėjimo. Tam, kad būtų sumažintas nepageidaujamas migdomasis poveikis, atsirandantis gydymo pradžioje ar didinant dozę, rekomenduojama pirmiausia vaisto dozę didinti vakare.
Įprasta palaikomoji dozė yra 500–2000 mg, padalinta į 2–4 dalis.
Didžiausia paros dozė – 3000 mg. Jei 2000 mg paros doze neįmanoma efektyviai kontroliuoti kraujo spaudimo, rekomenduojami kartu vartoti kitų vaistų nuo hipertenzijos.

Po dviejų ar trijų gydymo mėnesių gali išsivystyti tolerancija. Papildomai skyrus diuretikų ar padidinus metildopos dozę, atstatoma efektyvi kraujo spaudimo kontrolė.

Senyvo amžiaus pacientams. Pradinę dozę reikėtų skirti kiek galima mažesnę, ne daugiau kaip 2 tabletes (po 250 mg) per parą, kadangi dažnai atsiranda šalutinis migdomasis poveikis. Dozę, jei reikia, galima didinti kas dvi paras iki maksimalios 2000 mg dozės, kurios nereikėtų viršyti.

Pacientams, sergantiems inkstų funkcijos nepakankamumu, reikia skirti mažesnes dozes. Sergant lengvo laipsnio inkstų funkcijos nepakankamumu (GFG > 50 ml/min.), vaisto reikia vartoti kas 8 val., sergant vidutinio laipsnio inkstų funkcijos nepakankamumu (GFG = 10–50 ml/min.) – kas 8–12 val., sergant sunkaus laipsnio inkstų funkcijos nepakankamumu (GFG < 10 ml/min.) – kas 12–24 val.
Kadangi hemodializės metu metildopa pašalinama, po hemodializės papildomai reikia skirti 250 mg vaisto, siekiant apsaugoti nuo kraujo spaudimo padidėjimo (taip pat žr. 4.4 skyrių).

Rekomenduojama pradinė metildopos paros dozė vaikams yra 10 mg/kg kūno svorio, kuri lygiomis dalimis geriama per 2–4 kartus. Jei reikia, paros dozę palaipsniui galima didinti, ne dažniau kaip kas 2 paras, iki 65 mg/kg kūno svorio. Paros dozė neturėtų viršyti 3000 mg.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas preparato veikliajai ir/arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.
Aktyvios kepenų ligos (t.y. ūminis hepatitas, aktyvi cirozė).
Pacientams, sirgusiems metildopos sukelta kepenų liga.
Gydant MAO inhibitoriais.
Depresija.
Feochromocitoma.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Prieš pradedant gydyti metildopa ir pirmosiomis 6–10 gydymo savaitėmis reikėtų tirti kraujo ląstelių kiekį ir atlikti tiesioginį Coombs mėginį, vėliau tyrimą kartoti kas pusę metų ar kartą per metus. 10–20 % pacientų, ypač gydomų didesne nei 1000 mg metildopos doze ilgiau nei pusę metų ar vienerius metus, gali atsirasti teigiamas tiesioginis Coombs mėginys. Mažiau nei 5 % šių pacientų gali išsivystyti hemolizinė anemija. Tokiu atveju reikia nedelsiant nutraukti gydymą metildopa. Nutraukus gydymą metildopa, hemolizinė anemija praeina. Jei ne, reikalingas gydymas kortikosteroidais arba reikia apsvarstyti kitas galimas hemolizinės anemijos priežastis. Jei hemolizinė anemija išsivystė dėl metildopos, ateityje ligonis neturėtų būti gydomas šiuo preparatu. Nutraukus vaisto vartojimą, teigiamas Coombs mėginys tampa neigiamu per kelias savaites ar mėnesius.

Anksčiau buvęs ar atsiradęs teigiamas Coombs mėginys nėra kontraindikacija gydymui metildopa. Jei teigiamas Coombs mėginys atsiranda gydymo metildopa metu, reikia nustatyti, ar nėra hemolizinės anemijos ir ar teigiamas Coombs mėginys nėra klinikinė problema, pvz., greta teigiamo tiesioginio Coombs mėginio gali būti (rečiau) teigiamas netiesioginis Coombs mėginys, kuris gali interferuoti tapatinant kraują. Jei pacientui, gydomam Dopegyt reikėtų perpilti kraujo, reikėtų atlikti tiek tiesioginį, tiek netiesioginį Coombs mėginius. Jei nėra hemolizinės anemijos, paprastai būna teigiamas tik tiesioginis Coombs mėginys. Tiesioginis Coombs mėginys neinterferuoja nustatant kraujo grupę ir tapatinant kraują. Jei taip pat teigiamas ir netiesioginis Coombs mėginys, gali prireikti hematologo ar transfuziologo pagalbos.

Per pirmąsias 6–12 gydymo savaičių ar esant neaiškios kilmės karščiavimui, reikia tirti kepenų funkcijos rodiklius. Pakitus kepenų fermentų aktyvumui ar atsiradus geltai reikėtų pagalvoti apie padidėjusio jautrumo reakciją, kuri gali sukelti cholestazę, hepatoceliulinį pažeidimą ar hepatitą. Labai retai išsivysto mirtina kepenų nekrozė. Todėl pakitus kepenų fermentų aktyvumui ar atsiradus kepenų nepakankamumo simptomams, gydymas metildopa turi būti nutrauktas nedelsiant. Ateityje tokiems pacientams niekada negalima skirti metildopos. Jei temperatūra ir kepenų funkcijos pakitimai atsiranda dėl padidėjusio jautrumo metildopai, nutraukus vaisto vartojimą jie atsistato. Tokiems pacientams negalima daugiau skirti metildopos.
Ypatingas atsargumas reikalingas, gydant pacientus, kurie anksčiau sirgo kepenų liga ar kuriems buvo kepenų funkcijos sutrikimų.

Labai retai gydymo metu gali išsivystyti granuliocitopenija, trombocitopenija. Nutraukus gydymą metildopa, šios būklės praeina.

Kai kuriems pacientams gydymo metildopa metu gali atsirasti edemos ar kūno svorio padidėjimas, kuriuos galima gydyti diuretikais. Gydymo metildopa nereikėtų tęsti, jei edemos didėja ar atsiranda širdies nepakankamumo simptomų.

Dializės metu pašalinama metildopa, todėl po procedūros gali vėl pakilti kraujo spaudimas (taip pat žr. 4.2 skyrių „Dozavimas ir vartojimo metodas“ ir 5.2 skyrių).

Kadangi ir metildopa, ir katecholaminai florescuoja apšvietus juos to paties ilgio bangomis, šlapime gali būti nustatytas didelis katecholaminų kiekis, dėl ko gali būti klaidingai įtarta feochromocitoma. Tačiau metildopa neinterferuoja su VMR (vanilmigdolinės rūgšties) matavimais.

Pacientams, gydomiems metildopa, reikėtų skirti mažesnes anestetikų dozes. Jei nejautros metu išsivysto hipotenzija, ją reikia gydyti vazopresoriais. Gydymo metildopa metu adrenerginiai receptoriai išlieka jautrūs (taip pat žr. 4.5 skyrių).

Retai pacientams, sergantiems ūmine abipuse cerebrovaskuline liga, gali atsirasti nevalingi choreoatetoniniai judesiai (taip pat žr. 4.8 skyrių).

Ypatingas atsargumas reikalingas gydant pacientus, sergančius hepatine porfirija ar tuos, kurių artimi giminaičiai serga šia liga.

Gydymo metu derėtų vengti vartoti alkoholinių gėrimų (žr. 4.5 skyrių).

Retais atvejais po pasišlapinimo ore pabuvęs šlapimas gali patamsėti dėl metildopos ar jos metabolitų skilimo.

Metildopa gali trukdyti šlapimo rūgštį išmatuoti fosforo volframo metodu, kreatinino kiekį kraujyje – šarminio pikrato metodu, o AST (SGOT) – kolorimetrijos metodu.

Metildopos nutraukimo simptomų pastebėta keleto tyrimų metu. Simpatinės nervų sistemos aktyvumo padidėjimo simptomai yra nemiga, ažitacija, pykinimas ir galvos skausmas, o 13 % atvejų – kraujospūdžio padidėjimas.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Vaistas neturi būti vartojamas kartu su
MAO inhibitoriais (taip pat žr. 4.3 skyrių).

Ypač atsargiai skirkite su
vaistais, silpninančiais hipotenzinį Dopegyt poveikį:
simpatikomimetikais;
tricikliais antidepresantais;
fenotiazinais;
geriamaisiais geležies preparatais (biologinis metildopos įsisavinimas gali sumažėti);
nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo;
estrogenų preparatais,
apetitą slopinančiais preparatais, išskyrus fenfluraminą (konkuruodami gali sumažinti metildopos hipotenzinį poveikį).

Vaistai, stiprinantys hipotenzinį Dopegyt poveikį:
kiti antihipertenziniai vaistai (papildomas hipotenzinis poveikis);
tiazidiniai diuretikai (derinant metildopą su tiazidiniu diuretiku, gaunamas papildomas kliniškai naudingas poveikis. Metildopa gali apsaugoti nuo plazmos renino aktyvumo padidėjimo ir glomerulų filtracijos greičio sumažėjimo, kuriuos sukelia tiazidinis diuretikas, o tiazidas gali apsaugoti nuo metildopos sukeliamo skysčių kaupimosi);
anestetikai (taip pat žr. 4.4 skyrių);
fenfluraminas (konkuruodamas gali padidinti metildopos hipotenzinį poveikį);
albuterolis (pastebėta didelė hipotenzija, atsiradusi dėl albuterolio infuzijos, skirtos priešlaikinio gimdymo metu moterims, vartojusioms metildopą. Manyta, kad ši reakcija yra sukelta periferinės vazodilatacijos dėl β2 receptorių stimuliacijos).

Metildopa ir toliau išvardyti vaistai gali keisti vienas kito poveikį:
litis (padidėja ličio toksiškumo pavojus);
levodopa (sumažėja antiparkinsoninis poveikis, padidėja nepageidaujamas poveikis CNS);
alkoholis ir kiti CNS slopinantys vaistai (padidėja CNS slopinamasis poveikis);
antikoaguliantai (padidėja antikoaguliacinis poveikis, kraujavimo pavojus);
bromokriptinas (metildopa gali padidinti prolaktino koncentraciją serume ir trukdyti bromokriptino poveikiui);
haloperidolis (pažintinių funkcijų sutrikimas – gali atsirasti sumišimas, sutrikti orientacija).

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Ikiklinikinių tyrimų duomenys
Reprodukciniai didelių metildopos dozių (1000 mg/kg kūno svorio pelėms, 200 mg/kg kūno svorio triušiams, 100 mg/kg kūno svorio žiurkėms) tyrimai nepateikė jokių toksinio poveikio vaisiui įrodymų.

Tyrimų su žmonėmis duomenys
Nėštumas. B Kategorija
Klinikiniai tyrimai: gydymas metildopa nėštumo antrojo ir trečiojo trimestro metu neatskleidė jokių žalos vaisiui ar naujagimiui įrodymų. Tačiau neatlikta jokių adekvačių ar gerai kontroliuojamų tyrimų nėštumo pirmojo trimestro metu.
Kadangi tyrimai su gyvūnais ne visada atitinka žmonių atsaką, todėl metildopa turi būti skiriama nėščiosioms tik atidžiai apsvarsčius gydymo naudos ir rizikos santykį.
Tiriant hipertenzija sergančių moterų, gydytų metildopa nuo 26-osios nėštumo savaites, naujagimius, neatskleista jokių nepageidaujamų poveikių vaikams. Gydant nėščias moteris nėštumo trečiojo trimestro metu, rezultatai vaisiui geresni nei negydant.

Žindymo laikotarpis
Metildopos patenka į motinos pieną. Šio preparato maitinančiai motinai turi būti skiriama tik atidžiai apsvarsčius gydymo naudos ir rizikos santykį.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Pradėjus gydyti (šio laikotarpio trukmė nustatoma individualiai) pacientui draudžiama vairuoti automobilį ir dirbti kitus pavojingus darbus. Vėliau apribojimai turėtų būti nustatomi individualiai kiekvienam pacientui.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamo poveikio dažnis: labai dažni (1/10); dažni (nuo 1/100 iki 1/10); nedažni (nuo 1/1 000 iki 1/100), reti (nuo 1/10 000 iki 1/1 000); labai reti (1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka.
Gydymas metildopa dažniausiai yra gerai toleruojamas, nepageidaujamos reakcijos retos. Gydymo pradžioje ar didinant dozę, gali atsirasti laikinas mieguistumas, galvos skausmas ar silpnumas. Pradedant gydymą ar didinant dozę gali atsirasti sedacija, dažniausiai laikina.

Kiti nepageidaujamo poveikio simptomai

Nervų sistemos sutrikimai
Reti: parkinsonizmas.
Dažnis negali būti įvertintas pagal turimus duomenis: Belo paralyžius, sumažėjęs proto šviesumas, choreoatetoniniai judesiai, smegenų kraujotakos nepakankamumo simptomai (gali būti susiję su hipotenzija), psichozė (švelni ir laikina), depresija, neramumas, košmarai, miego sutrikimai, astenija, galvos svaigimas, parestezija, impotencija, sumažėjęs libido.

Akių sutrikimai
Dažnis negali būti įvertintas pagal turimus duomenis: neryškus matymas.

Širdies ir kraujagyslių sutrikimai
Dažnis negali būti įvertintas pagal turimus duomenis: krūtinės anginos, stazinio širdies nepakankamumo paūmėjimas, miego ančio jautrumo padidėjimas, ortostatinės hipotenzijos sustiprėjimas, nikturija, edemos ir kūno svorio padidėjimas, sinusinės bradikardijos sustiprėjimas.

Virškinimo trakto sutrikimai
Labai reti: pankreatitas.
Dažnis negali būti įvertintas pagal turimus duomenis: kolitas, vėmimas, viduriavimas, sialadenitas, liežuvio skausmas ar ant jo atsiranda juodų apnašų, pykinimas, vidurių užkietėjimas, malabsorbcija, pilvo pūtimas, meteorizmas, burnos džiūvimas.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai
Hepatitas, cholestazė, gelta, kepenų funkcijos tyrimo pakitimai.
Pakitus kepenų fermentų aktyvumui ar atsiradus geltai reikėtų pagalvoti apie padidėjusio jautrumo reakciją, kuri gali sukelti cholestazę, hepatoceliulinį pažeidimą ar hepatitą.
Labai retai išsivysto mirtina kepenų nekrozė (taip pat žr. 4.4 skyrių).

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Labai dažni: teigiamas Coombs mėginys.
Reti: hemolizinė anemija, granuliocitopenija, trombocitopenija, leukopenija.
Dažnis negali būti nustatytas iš turimų duomenų: kaulų čiulpų slopinimas, raudonų kraujo ląstelių aplazija, teigiamas antinuklearinių antikūnų mėginys, LE ląstelės, reumatoidinis faktorius (taip pat žr.4.4 skyrių).

Imuninės sistemos sutrikimai
Labai reti: miokarditas, perikarditas.
Dažnis negali būti įvertintas pagal turimus duomenis: vaskulitas, panašūs į SRV simptomai, vaistų sukeltas karščiavimas, eozinofilija.

Endokrininiai sutrikimai
Reti: galaktorėja.
Dažnis negali būti įvertintas pagal turimus duomenis: amenorėja, hiperprolaktinemija, ginekomastija.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Reti: toksinė epidermio nekrolizė.
Dažnis negali būti įvertintas pagal turimus duomenis: eritema, odos bėrimas, dilgėlinė, egzema, hiperkeratozė, kojų ir padų išopėjimas, lichenoidiniai ir granuliominiai odos pažeidimai.

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai
Dažnis negali būti nustatytas iš turimų duomenų: artralgija, sąnarių tinimas, raumenų skausmai.

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai
Nosies užgulimas.

Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai
Ejakuliacijos sutrikimas.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai
Labai reti: retroperitoninė fibrozė.

Tyrimai
Dažnis negali būti įvertintas pagal turimus duomenis: padidėjęs liekamojo azoto ir amilazės kiekis. Lipidogramos pakitimai: sumažėjęs didelio tankio lipoproteino (DTL) kiekis ir padidėjęs cholesterolio kiekis.

4.9 Perdozavimas

Simptomai. Ūminė hipotenzija, išreikštas mieguistumas, silpnumas, bradikardija, galvos svaigimas, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, meteorizmas, viduriavimas, pykinimas, vėmimas.
Gydymas. Praėjus nedaug laiko po vaisto perdozavimo, preparato rezorbciją galima sumažinti plaunant skrandį, sukeliant vėmimą. Jei vaistas jau rezorbuotas, infuzijomis galima pagreitinti vaisto pasišalinimą per inkstus. Reikia atidžiai stebėti širdies susitraukimo dažnį, kraujo tūrį, elektrolitų balansą, žarnyno, inkstų ir smegenų funkcijas. Kai reikia, galima skirti simpatikomimetikų (pvz., adrenalino). Metildopa gali būti pašalinta dializės metu.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – metildopa (levorotatorius), ATC kodas – C02AB01.

Metildopa, veiklioji Dopegyt medžiaga, yra centrinio veikimo vaistas nuo hipertenzijos. Jo veikimo mechanizmas tiksliai nežinomas. Pasiekęs nervų sistemą jo veiklusis metabolitas (alfa-metil-noradrenalinas) veikia hipotenziškai per keletą mechanizmų:
stimuliuodamas centrinius slopinančiai veikiančius presinapsinius alfa2-receptorius jis slopina simpatinį tonusą;
pakeisdamas endogeninį dopaminą dopaminerginėse nervų galūnėlėse veikia kaip netikras neurotransmiteris;
mažina plazmos renino aktyvumą ir periferinį kraujagyslių pasipriešinimą;
slopindamas fermentą dopa-dekarboksilazę jis mažina noradrenalino, dopamino, serotonino sintezę ir noradrenalino bei adrenalino koncentracijas audiniuose.

Metildopa tiesiogiai neveikia širdies funkcijos, nemažina širdies minutinio tūrio, nesukelia refleksinės tachikardijos, nemažina glomerulų filtracijos greičio, inkstų kraujotakos, filtracijos. Kai kada jis sumažina širdies susitraukimų dažnį. Preparatas mažina tiek kraujo spaudimą gulint, tiek ir stovint, todėl retai sukelia ortostatinę hipotenziją.

5.2Farmakokinetinės savybės

Absorbcija
Metildopos rezorbcija iš virškinimo trakto įvairuoja. Išgerto vaisto biologinis prieinamumas vidutiniškai yra 25 %.

Pasiskirstymas
Apskaičiuota, kad bendras menamas metildopos pasiskirstymas sveikų vyrų organizme yra 0,60 l.kg-1.
Jis nereikšmingai susijungia su plazmos baltymais (mažiau nei 20 %). Išgėrus preparato, didžiausias kraujo spaudimo sumažėjimas atsiranda po 4–6 valandų ir trunka 12–24 valandas. Vaistą vartojant pakartotinai didžiausias kraujo spaudimą mažinantis poveikis atsiranda per 2–3 dienas. Nutraukus vaisto vartojimą, kraujo spaudimas grįžta į iki gydymo buvusį lygį per 1–2 dienas.

Metabolizmas
Metildopa stipriai metabolizuojama, daugiausia kepenyse. Jo aktyvusis metabolitas alfa-metilnoradrenalinas atsiranda iš centrinių adrenerginių neuronų. Be to, yra žinoma daugelis kitų metabolitų, kurie pašalinami su šlapimu.

Eliminacija
Apie 70 % metildopos pašalinama su šlapimu metildopos ar junginių su sieros rūgštimi pavidalu, likusi dalis pašalinam su išmatomis metildopos pavidalu. Esant normaliai inkstų funkcijai, pusinės eliminacijos periodas yra 1,7 valandos. Veiklioji medžiaga visiškai pašalinama iš organizmo per 36 valandas.
Metildopa pašalinama dializės metu. Per 6 valandų trukmės hemodializę iš kraujo pašalinama 60 % rezorbuotos metildopos, per 20–30 valandų trukmės peritoninę dializę – apie 22–39 %.
Metildopa prasiskverbia per placentą, taip pat patenka į motinos pieną.

Ypatingos populiacijos
Esant inkstų funkcijos nepakankamumui metildopos pašalinimas sulėtėja priklausomai nuo inkstų pažeidimo laipsnio. Esant sunkaus laipsnio inkstų funkcijos nepakankamumui (neatliekant dializės), pusinės eliminacijos periodas yra 10 kartų ilgesnis (taip pat žr. 4.2 skyrių).

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Tyrimai su gyvūnais, skiriant metildopą dvejus metus, nepateikė jokių kancerogeninio poveikio įrodymų. Vaisingumas nebuvo paveiktas.
Ames testo metu nesukėlė mutageninio poveikio ir nedidino chromosomų aberacijų skaičiaus.

6. farmacinė informacija

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Etilceliuliozė
Magnio stearatas
Kukurūzų krakmolas
Stearino rūgštis
Karboksimetilkrakmolo natrio druska
Talkas

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

5 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Rudas stiklinis butelis, užsuktas polietileno dangteliu.
Kartono dėžutėje yra stiklo butelis, kuriame yra 50 tablečių.

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Specialių reikalavimų nėra.