Flixotide Diskus

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Flixotide Diskus 50 mikrogramų inhaliaciniai dozuoti milteliai
Flixotide Diskus 100 mikrogramų inhaliaciniai dozuoti milteliai
Flixotide Diskus 250 mikrogramų inhaliaciniai dozuoti milteliai
Flixotide Diskus 500 mikrogramų inhaliaciniai dozuoti milteliai

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje Flixotide Diskus 50 mikrogramų inhaliacinių dozuotų miltelių dozėje yra 50 mikrogramų flutikazono propionato.
Vienoje Flixotide Diskus 100 mikrogramų inhaliacinių dozuotų miltelių dozėje yra 100 mikrogramų flutikazono propionato.
Vienoje Flixotide Diskus 250 mikrogramų inhaliacinių dozuotų miltelių dozėje yra 250 mikrogramų flutikazono propionato.
Vienoje Flixotide Diskus 500 mikrogramų inhaliacinių dozuotų miltelių dozėje yra 500 mikrogramų flutikazono propionato.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Inhaliaciniai dozuoti milteliai.
Milteliai yra baltos ar balkšvos spalvos

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Ilgalaikis suaugusių žmonių ir vaikų nuo 4 metų bronchinės astmos gydymas.
Simptominis lėtinės obstrukcinės plaučių ligos gydymas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Flixotide Diskus skirtas vartoti tik inhaliacijoms (per burną). Flixotide Diskus tinka daugeliui pacientų, įskaitant tuos, kurie negali sėkmingai naudoti dozuojamojo inhaliatoriaus.
Pacientai turėtų žinoti, kad gydymas Flixotide Diskus yra profilaktinis, todėl vaisto reikėtų vartoti reguliariai net ir tada, kai nėra jokių simptomų. Gydomasis poveikis pasireiškia per 4–7 paras.

Astma

Jei pacientai pastebi, kad gydymas trumpai veikiančiais bronchus plečiančiais preparatais tampa ne toks veiksmingas arba jiems reikia daugiau inhaliacijų nei įprasta, jiems reikia kreiptis gydytojo patarimo.

Inhaliuojamasis flutikazono propionatas skiriamas astmai profilaktiškai gydyti. Šis vaistas, kaip ir kiti gliukokortikoidai, vartojamas rekomenduojamomis dozėmis, slopina uždegimą plaučiuose, o nepageidaujamas poveikis pasireiškia rečiau ir būna ne toks stiprus, kaip vartojant sisteminio poveikio kortikosteroidų.

Suaugusiems žmonėms

Lengva astma (kai iškvepiamo oro srauto maksimumas yra didesnis negu 80%, lyginant su normaliu lygiu, su mažesniais negu 20% svyravimais). Pacientams, kuriems skiriamas nuolatinis gydymas ir kuriems reikia protarpinio simptominio bronchų plečiamojo vaisto nuo astmos.
Vidutinio sunkumo astma (kai iškvepiamo oro srauto maksimumas yra 60%-80%, lyginant su normaliu lygiu, su 20%-30% svyravimais). Pacientams, kurių liga yra nestabili ar sunkėja, nepaisant profilaktinio gydymo ar gydymo vien tik bronchus plečiančiu vaistu.
Sunki astma (kai iškvepiamo oro srauto maksimumas mažesnis už 60%, lyginant su normaliu lygiu, su didesniais negu 30% svyravimais). Sunkia lėtine astma sergantiems pacientams ir pacientams, kuriems būtini sisteminio poveikio kortikosteroidai, atitinkamiems ligos simptomams kontroliuoti. Daugeliui šių pacientų, paskyrus inhaliuojamojo flutikazono propionato, galima gerokai sumažinti geriamųjų kortikosteroidų dozę arba visai jų nebeskirti.

Vaikams
Kiekvienam vaikui, kuriam reikia profilaktinio gydymo, įskaitant ir tuos, kuriems nepakanka esamo profilaktinio gydymo.

Dozavimas vyresniems kaip 16 metų žmonėms
100 mikrogramų – 1000 mikrogramų 2 kartus per parą.
Skiriant flutikazono propionato, reikėtų žinoti, kad šio vaisto paros dozė (mikrogramais) yra tokia pat veiksminga, kaip ir maždaug pusė kitokio inhaliuojamojo steroido dozės, pvz., 100 mikrogramų flutikazono propionato atitinka 200 mikrogramų beklometazono dipropionato (kuriame yra chlorfluorkarbontatų) ar budezonido.
Vaisto dozę (didesnę kaip po 500 mikrogramų 2 kartus per parą), siekiant išvengti sisteminio poveikio rizikos, reikėtų skirti tik suaugusiems pacientams, sergantiems sunkia astma, kai tikimasi papildomos klinikinės naudos – plaučių funkcijos pagerėjimo ir (arba) simptomų kontrolės, arba kai reikia mažinti geriamųjų kortikosteroidų dozę (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius).

Įprasta flutikazono propionato dozė suaugusiems žmonėms parenkama atsižvelgiant į ligos sunkumą:
Pacientams, sergantiems lengva astma, įprasta pradinė dozė yra po 100 mikrogramų 2 kartus per parą.
Vidutinio sunkumo ir sunkesnės astmos atvejais gali būti reikalinga 250 mikrogramų – 500 mikrogramų dozė 2 kartus per parą.
Sunkios astmos atvejais įprastinė dozė yra 500 mikrogramų – 1000 mikrogramų 2 kartus per parą.
Kai tikimasi papildomos klinikinės naudos, gali būti vartojama ne daugiau kaip po 1000 mikrogramų 2 kartus per parą. Tokią dozę gali skirti tik astmos gydymo specialistas (pvz., gydytojas konsultantas arba bendrosios praktikos gydytojas, turintis atitinkamos patirties).

Dozė turėtų būti mažinama iki mažiausios astmą veiksmingai kontroliuojančios dozės.

Įprasta pradinė dozė vyresniems kaip 4 metų vaikams
Po 50 mikrogramų – 100 mikrogramų 2 kartus per parą.
Astmą daugumai vaikų galima gerai kontroliuoti, skiriant po 50 mikrogramų – 100 mikrogramų 2 kartus per parą. Pacientams, kuriems tokio gydymo nepakanka, dozę galima didinti skiriant po 200 mikrogramų 2 kartus per parą. Didžiausia leistina dozė vaikams yra po 200 mikrogramų 2 kartus per parą.

Pradinę dozę reikia parinkti, atsižvelgiant į ligos sunkumą. Dozė turėtų būti mažinama iki mažiausios astmą veiksmingai kontroliuojančios dozės.

Vaikai nuo 1 iki 4 metų amžiaus
Šio prietaiso nerekomenduojama naudoti vaikams nuo 1 iki 4 metų amžiaus.

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL)

Simptominis LOPL gydymas:
Klinikiniai tyrimai parodė kad reguliariai inhaliuojamas Flixotide gerai veikia plaučių funkciją, lengvina LOPL simptomus, mažina paūmėjimų dažnumą, sunkumą ir poreikį taikyti papildomus geriamųjų kortikosteroidų kursus. Be to, lėčiau blogėja bendra sveikatos būklė.

Suaugusiems žmonėms

500 mikrogramų du kartus per parą.
Pacientai turi žinoti, kad siekiant optimalios naudos Flixotide reikia vartoti du kartus per parą. Nauda paprastai išryškėja per tris – šešis mėnesius. Vis dėlto jei per tris – šešis mėnesius nepagerėja, reikia patikrinti paciento sveikatos būklę.

Tam tikros pacientų grupės
Senyvo amžiaus pacientams ar pacientams, kuriems yra kepenų arba inkstų pažeidimas, dozės koreguoti nereikia.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai (žr. 2. ir 6.1 skyrius).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Astma turi būti gydoma etapais, o atsakas į gydymą vertinamas kliniškai bei pagal plaučių funkcijos tyrimų duomenis.

Flixotide Diskus nėra skirtas ūminiams simptomams lengvinti. Tokiu atveju reikia skirti inhaliuojamojo trumpai veikiančio bronchus plečiančio vaisto. Pacientams reikėtų patarti turėti tokių pirmosios pagalbos vaistų.

Sunkia astma sergančių pacientų būklė turėtų būti reguliariai tiriama (įskaitant plaučių funkcijos tyrimą), nes tokiems pacientams pasitaiko sunkių astmos priepuolių ir netgi mirties atvejų. Padidėjęs trumpai veikiančių β2-agonistų vartojimo poreikis simptomams lengvinti rodo, kad astma blogiau kontroliuojama. Jei pacientas pastebi, kad gydymas trumpai veikiančiais bronchus plečiančiais vaistais nebe toks veiksmingas arba vaisto reikia daugiau inhaliuoti nei paprastai, jam reikėtų kreiptis į gydytoją. Tokiu atveju pacientą reikia pakartotinai ištirti ir apsvarstyti vaisto dozės uždegimui gydyti didinimo galimybę (t. y. skirti didesnę inhaliuojamųjų kortikosteroidų dozę arba geriamųjų kortikosteroidų). Sunkus astmos paūmėjimas turi būti gydomas įprastu būdu.

Gali pasireikšti sisteminis inhaliuojamųjų kortikosteroidų poveikis, ypač ilgai vartojant didelę jų dozę. Toks poveikis pasitaiko daug rečiau nei vartojant geriamųjų kortikosteroidų (žr. 4.9 skyrių). Galimas sisteminis poveikis: Kušingo sindromas, kušingoidiniai požymiai, antinksčių veiklos slopinimas, vaikų ir paauglių augimo sulėtėjimas, kaulų mineralų tankio mažėjimas, katarakta ir glaukoma. Todėl svarbu, kad inhaliuojamųjų kortikosteroidų dozė būtų nuolat peržiūrima ir mažinama iki mažiausios, kurią vartojant astma yra veiksmingai kontroliuojama (žr. 4.8 skyrių).

Ilgai vartojant didelę inhaliuojamųjų kortikosteroidų dozę, gali būti slopinami antinksčiai ir atsirasti ūminis antinksčių nepakankamumas. Ypatinga rizika gali būti jaunesniems kaip 16 metų vaikams, vartojantiems didesnę negu leistina flutikazono dozė (paprastai po 1000 mikrogramų per parą arba daugiau). Situacijos, kurios gali išprovokuoti ūminį antinksčių nepakankamumą yra trauma, operacija, infekcija arba staigus dozės mažinimas.
Paprastai pasireiškiantys simptomai yra nespecifiniai: anoreksija, pilvo skausmas, svorio kritimas, nuovargis, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sąmonės pritemimas, hipoglikemija ir traukuliai. Streso ar planinės operacijos atveju reikėtų apsvarstyti galimybę papildomai skirti sisteminių kortikosteroidų.

Rekomenduojama reguliariai matuoti vaikų, ilgai gydomų inhaliuojamaisiais kortikosteroidais, ūgį. Jei augimas lėtėja, reikėtų koreguoti gydymą ir, esant galimybei, sumažinti inhaliuojamųjų kortikosteroidų dozę iki mažiausios astmą veiksmingai kontroliuojančios dozės. Be to, būtina apsvarstyti ar nereikėtų paciento siųsti vaikų pulmonologo konsultacijai.

Pradedant vartoti dozuojamąjį inhaliatorių vietoje sausų miltelių inhaliatoriaus, didelę dozę (daugiau kaip 1000 mikrogramų per parą) rekomenduojama skirti vartoti per tarpinę, nes taip galima sumažinti nepageidaujamą poveikį burnoje ir gerklėje. Tačiau tada gali daugiau vaisto patekti į plaučius. Kadangi absorbcija vyksta daugiausiai per plaučius, gali padidėti sisteminių nepageidaujamų poveikio simptomų rizika, todėl gali tekti mažinti dozę.

Dėl galimo antinksčių funkcijos sutrikimo pacientus, kuriems geriamieji kortikosteroidai buvo pakeisti inhaliuojamuoju flutikazono propionatu, reikia gydyti ypač atsargiai ir reguliariai tikrinti antinksčių funkciją.

Antinksčių funkcija ir rezervai paprastai lieka normalūs skiriant rekomenduojamas flutikazono propionato dozes. Dėl teigiamo inhaliuojamojo flutikazono propionato poveikio turėtų mažėti geriamųjų steroidų poreikis. Tačiau pacientams, kurie vartojo geriamųjų steroidų ir pradeda vartoti inhaliuojamojo flutikazono propionato, ilgai išlieka nepakankamos antinksčių rezervinės funkcijos rizika. Nepageidaujamo poveikio tikimybė tam tikrą laiką gali išlikti. Tokiems pacientams, prieš planinę procedūrą, gali prireikti specialiai nustatyti antinksčių pažeidimo laipsnį. Skubiu atveju (teikiant skubią medicinos pagalbą ar skubiai operuojant) bei planinės procedūros, kuri gali sukelti stresą, metu visada reikėtų įvertinti išlikusios nepakankamo antinksčių reakcijos galimybę ir nuspręsti, ar reikalingas atitinkamas gydymas kortikosteroidais.

Jei reakcija, gydant astmą, yra nepakankama arba yra sunkus paūmėjimas, reikia didinti inhaliuojamojo flutikazono propionato dozę ir prireikus skirti sisteminio poveikio steroido ir (arba) antibiotiko (infekcijos atveju).
Sisteminio poveikio steroidais gydymą keičiant gydymu inhaliacijomis, gali paūmėti alerginė liga (pvz., alerginis rinitas arba egzema), kuri minėto gydymo metu buvo kontroliuojama sisteminio poveikio vaistais. Tokią alerginę ligą reikėtų gydyti simptomiškai antihistamininiais ir (arba) vietinio poveikio vaistais, įskaitant vietinio poveikio steroidus.

Pacientams, sergantiems aktyvia arba neaktyvia plaučių tuberkulioze, kaip ir gydant kitais inhaliuojamaisiais kortikosteroidais, reikia specialios priežiūros.

Kai kurie žmonės gali būti jautresni inhaliuojamųjų kortikosteroidų poveikiui.

Gydymo Flixotide Diskus negalima nutraukti staiga.

Gydymo geriamaisiais steroidais keitimas gydymu Flixotide Diskus
Pacientams, kuriems būtini steroidai, paskyrus Flixotide Diskus ir toliau juos gydant reikia ypatingos priežiūros, nes dėl ilgalaikio sisteminio poveikio steroidų vartojimo pažeista antinksčių žievės funkcija gali atsistatyti negreitai.
Pacientams, kurie ilgai vartojo arba buvo gydyti didelėmis dozėmis sisteminio poveikio steroidais, gali būti slopinama antinksčių žievė. Tokių pacientų antinksčių žievės funkcija turi būti reguliariai stebima, o jiems skiriamų sisteminio poveikio steroidų dozė turi būti mažinama atsargiai.
Maždaug po savaitės pradedama laipsniškai mažinti sisteminio poveikio steroidų dozę. Dozės mažinimas turi atitikti palaikomosios sisteminio poveikio steroidų dozės dydį, o mažinti reikėtų ne greičiau kaip kas savaitę. Jei prednizolono (ar jo ekvivalento) palaikomoji dozė sudaro 10 mg per parą ar mažiau, dozę reikėtų mažinti ne daugiau kaip 1 mg per parą, ne dažniau kaip kas savaitę. Jei prednizolono palaikomoji paros dozė viršija 10 mg, ją reikėtų atsargiai mažinti didesniu kiekiu kas savaitę.
Kai kurie pacientai geriamųjų steroidų dozės mažinimo laikotarpiu blogai jaučiasi, nepaisant to, kad jų plaučių funkcija nepakinta ar net pagerėja. Juos reikėtų paraginti tęsti inhaliuojamojo flutikazono propionato vartojimą ir toliau mažinti sisteminių steroidų dozę, nebent yra objektyvių antinksčių nepakankamumo požymių.
Pacientai, kuriems mažinama geriamųjų steroidų dozė ir kurių antinksčių žievės funkcija vis dar yra sutrikusi, turėtų nešiotis Įspėjamąją steroidų kortelę, kurioje pažymėta, kad jiems reikalingas pakeičiamasis gydymas steroidais streso metu, pvz., sunkesnio astmos priepuolio, kvėpavimo sistemos infekcinės ligos atveju, sergant sunkia gretutine liga, operacijos, traumos ir kitais atvejais.

Gali atsirasti reikšminga sąveika tarp flutikazono propionato ir stiprių citochromo P450 3A4 sistemos inhibitorių, tokių kaip ketokonazolis bei proteazių inhibitoriai, pvz., ritonaviras. Dėl to gali sustiprėti sisteminis flutikazono propionato poveikis.

Retais atvejais buvo pastebėta, kad padidėjo gliukozės kraujyje (žr. 4.8 skyrių), o tai reikia turėti omenyje skiriant šį preparatą ligoniams, sergantiems cukriniu diabetu.

Tiriant pacientus, sergančius LOPL ir gaunančius 500 mikrogramų flutikazono propionato, buvo pastebėta, kad dažniau pasireiškia pneumonija (žr. 4.8 skyrių). Gydytojams reikia būti atidiems dėl galimo plaučių uždegimo pavojaus pacientams, sergantiems LOPL, nes pneumonija ir paūmėjimas dažnai yra labai panašūs.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kadangi po vaisto inhaliacijos jo koncentracija plazmoje susidaro labai maža, sąveikos su kitais vaistiniais preparatais nebūna.
Įtariama vaisto sąveika kliniškai nėra aprašyta.

Flutikazono propionato poveikis kitiems vaistams
Vaistų sąveikos tyrimai neparodė ryškaus flutikazono propionato poveikio terfenadino ir eritromicino farmakokinetikai.

Kitų vaistų poveikis flutikazono propionatui
Vaistų sąveikos tyrimai neparodė ryškaus terfenadino ir eritromicino poveikio flutikazono propionato farmakokinetikai.
Pacientams, vartojantiems kartu flutikazono propionato ir vaistų, kurie yra stiprūs citochromo P450 3A4 sistemos inhibitoriai (pvz., ketokonazolis) bei proteazių inhibitoriai (pvz., ritonaviras), gali sustiprėti sisteminis flutikazono propionato poveikis. Aprašytas pogumburio, hipofizės ir antinksčių sistemos slopinimas, kai pacientai vartojo flutikazono propionato ir ritonaviro tuo pat metu (žr. 4.4 skyrių).

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Ar saugu flutikazono propionato vartoti nėštumo laikotarpiu iki galo neištirta. Kortikosteroidai skirti gyvūnams vaikingumo laikotarpiu gali sukelti embriono vystymosi anomaliją, įskaitant gomurio nesuaugimą ir intrauterinį augimo sulėtėjimą. Tokio poveikio rizika žmogaus vaisiui yra labai maža. Pažymėtina, kad gyvūnų vaisiaus vystymosi pakitimai pasireiškė jiems paskyrus santykinai didelę sisteminę dozę. Kadangi vartojant Flixotide Diskus flutikazono propionatas įkvepiamas tiesiogiai į plaučius, išvengiama didelės dozės, kuri gaunama vartojant sisteminio poveikio kortikosteroidų. Flutikazono propionato nėštumo laikotarpiu turėtų būti skiriama tik tuo atveju, kai laukiama nauda motinai yra didesnė už galimą žalą vaisiui.
Flutikazono propionato patekimas į motinos pieną netirtas. Suleidus flutikazono propionato po oda žiurkių patelėms žindymo laikotarpiu, nustatytas nedidelis vaisto kiekis plazmoje ir įrodyta, kad flutikazono propionato patenka į pieną. Tačiau, kai flutikazono propionato inhaliuojama rekomenduojama dozė, žmogaus plazmoje susidaro labai nedidelė vaisto koncentracija.
Skiriant flutikazono propionato žindyvėms, būtina atsižvelgti į laukiamą gydymo naudą ir galimą žalą motinai ir kūdikiui.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Flixotide Diskus gebėjimo vairuoti it valdyti mechanizmus neveikia.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamas poveikis išvardintos žemiau pagal organizmo sistemas, organų klases ir jų dažnį.
Nepageidaujamo poveikio dažnis vertinamas taip: labai dažni (≥ 1/10), dažni (>1/100, <1/10), nedažni (>1/1000, <1/100), reti (>1/10000, <1/1000) ir labai reti (<1/10000), įskaitant pavienius pranešimus.
Labai dažni, dažni ir nedažni nepageidaujami poveikiai buvo nustatyti, įvertinus klinikinių tyrimų duomenis. Reti ir labai reti nepageidaujami poveikiai nustatyti, įvertinus spontaninių pranešimų duomenis.

Infekcijos ir infestacijos
Labai dažni: burnos ir gerklės kandidozė.
Burnos ir gerklės kandidozė (pienligė) pasireiškia kai kuriems pacientams. Po inhaliacijos naudinga paskalauti burną vandeniu. Simptomiškai kandidozė gali būti gydoma vietinio poveikio vaistais nuo grybelių, toliau tęsiant gydymą flutikazono propionatu inhaliatoriumi.
Dažni: pneumonija (sergantiems LOPL).

Imuninės sistemos sutrikimai
Pranešta apie padidėjusio jautrumo reakcijas, kurios gali pasireikšti tokiais simptomais:
Nedažni: odos padidėjusio jautrumo reakcijos.
Labai retos: angioedema (dažniausiai veido, lūpų ir gerklės edema), kvėpavimo sutrikimai (dusulys ir (ar) bronchų spazmas) ir anafilaksinės reakcijos.

Endokrininiai sutrikimai
Galimas sisteminis poveikis, įskaitant (žr. 4.4 skyrių) šiuos sutrikimus:
Labai reti: Kušingo sindromas, kušingoidiniai požymiai, antinksčių slopinimas, augimo sulėtėjimas, mineralų tankio sumažėjimas kauluose, katarakta, glaukoma.

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai
Labai reti: hiperglikemija.

Psichikos sutrikimai
Labai reti: nerimas, miego sutrikimai, elgesio pokyčiai, įskaitant hiperaktyvumą ir irzlumą (daugiausia vaikams).

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai
Kai kuriems pacientams flutikazono propionato inhaliacija gali sukelti balso užkimimą. To galima išvengti praskalavus burną vandeniu iš karto po inhaliacijos.

Labai reti: paradoksinis bronchų spazmas.
Kaip ir vartojant kitus inhaliuojamus vaistus, gali pasireikšti paradoksinis bronchų spazmas ir staigiai sustiprėjęs švokštimas po inhaliacijos. Tuomet reikia nedelsiant pavartoti greito veikimo inhaliacinių bronchus plečiančių preparatų. Flutikazono propionato vartojimą reikia tuoj pat nutraukti, įvertinti paciento būklę ir, jei reikia, paskirti alternatyvų gydymą.

4.9 Perdozavimas

Ūminis. Vartojant inhaliuojamojo preparato dozėmis, viršijančiomis rekomenduojamas, gali prasidėti laikinas antinksčių funkcijos slopinimas. Tokiu atveju skubi pagalba nėra būtina. Šiems pacientams reikia tęsti gydymą inhaliuojamuoju flutikazono propionatu, skiriant pakankamą astmos kontrolei dozę. Antinksčių funkcija susinormalina per keletą dienų ir gali būti patikrinta, nustatant kortizolio kiekį plazmoje.
Jei didesnės nei rekomenduojama dozės vartojamos ilgesnius laikotarpius, antinksčių žievė gali būti pastebimai nuslopinta. Retais atvejais buvo pastebėtos ūmios antinksčių krizės, išsivysčiusios vaikams, kuriems ilgesnį laiką (keletą mėnesių ar metų) buvo skirtos didesnės nei rekomenduojama dozės (paprastai 1000 mikrogramų per parą ir daugiau); tarp pastebėtų požymių buvo hipoglikemija ir dėl to sutrikusi sąmonė ir/ar traukuliai. Situacijos, kuriose gali išsivystyti ūmios antinksčių krizės, yra trauma, operacija, infekcija ar bet koks staigus dozės sumažinimas.

Pacientai, kuriems skiriamos didesnės nei patvirtintos dozės, turi būti atidžiai stebimi, o dozė mažinama palaipsniui.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – gliukokortikoidai, ATC kodas – R03BA05.

Inhaliuojamasis flutikazono propionatas, vartojamas rekomenduojamomis dozėmis, pasižymi stipriu gliukokortikoidams būdingu uždegimą slopinančiu poveikiu, t.y. silpnina astmos simptomus ir paūmėjimą, o šalutinis poveikis pasireiškia rečiau ir būna ne toks stiprus, kaip vartojant sisteminio poveikio kortikosteroidų.

Klinikiniai tyrimai
LOPL simptomai pastebimai mažėja, o plaučių funkcija gerėja nepriklausomai nuo paciento amžiaus, lyties, pradinės plaučių funkcijos, rūkymo ar atopijos. Dėl to gali reikšmingai pagerėti gyvenimo kokybė.

TORCH tyrimas (TOwards a Revolution in COPD Health):

TORCH – tai 3 metų trukmės tyrimas, kurio metu buvo vertintas gydymo salmeterolio-FP Diskus 50/500 μg dozėje, salmeterolio Diskus 50 μg dozėje, flutikazono propionato (FP) Diskus 500 μg dozėje arba placebo poveikis, atsižvelgiant į bendrą LOPL sergančiųjų ligonių mirštamumą. LOPL sergantys ligoniai, kurių pradinis (prieš skiriant bronchodilatatorius) FEV1 buvo <60 % normalaus dydžio, buvo atsitiktinai pasirinkti dvigubai aklu būdu atliekamam vaistų skyrimui. Tyrimo metu ligoniams buvo taikomas įprastinis LOPL gydymas, išskyrus kitus inhaliuojamuosius kortikosteroidus, ilgai veikiančius bronchodilatatorius ir ilgai veikiančius kortikosteroidus. Po 3 metų buvo nustatytas išgyvenamumas, neatsižvelgiant į tai, ar tiriamojo vaisto skyrimas buvo nutrauktas. Pirminiai rezultatai parodė, kad vartojant salmeterolį-FP po 3 metų bendras mirštamumas sumažėjo, palyginti su placebu.

Placebas
N = 1524
Salmeterol 50
N = 1521
FP 500
N = 1534
Salmeterolis-FP 50/500
N = 1533
Bendras mirštamumas po 3 metų
Mirčių skaičius (%)
231
(15,2 %)
205
(13,5 %)
246
(16,0 %)
193
(12,6 %)
Rizikos santykis, palyginti su placebu (PI)
p dydis
Nėra duomenų
0,879
(0,73, 1,06)
0,180
1,060
(0,89, 1,27)
0,525
0,825
(0,68, 1,00 )
0,0521
Salmeterolis-FP 50/500 rizikos santykis, palyginti su komponentais (PI)
p dydis
Nėra duomenų
0,932
(0,77, 1,13)
0,481
0,774
(0,64, 0,93)
0,007
Nėra duomenų
1 nereikšmingas p dydis po pritaikymo 2 tarpiniams tyrimams, atliekant pirminį veiksmingumo palyginimą iš daugiapakopio tyrimo, stratifikuoto, atsižvelgiant į rūkymą.

Salmeterolis-FP sumažino mirties bet kuriuo metu per trejus metus riziką 17,5  %, palyginti su placebu (rizikos funkcija 0,825 (95 % PI 0,68, 1,00, p = 0,052); visi pritaikyti tarpinėms analizėms). Mirties bet kuriuo metu per trejus metus nuo bet kurios priežasties rizika vartojant salmeterolį, palyginti su placebu, buvo 12 % mažesnė (p = 0,180) ir 6 % didesnė vartojant FP, palyginti su placebu (p = 0,525).

Palaikomosios analizės, naudojant Coxo proporcinės rizikos modelį, metu salmeterolį-FP lyginant su placebu gauta rizikos funkcija buvo 0,811 (95 % PI 0,670, 0,982, p = 0,031) ir reiškė, kad pavojus mirti bet kuriuo metu per trejus metus sumažėjo 19 %. Modelis pritaikytas svarbiems veiksniams (rūkymas, amžius, lytis, regionas, pradinis FEV1 ir kūno masės indeksas). Nebuvo įrodymų, kad gydymo poveikis skyrėsi dėl šių veiksnių.

Ligonių, per 3 metus mirusių dėl LOPL sukeltų priežasčių, placebo grupėje buvo 6,0 %, salmeterolio – 6,1 %, FP – 6,9 %, o salmeterolio-FP – 4,7 %.

Vidutinių ir sunkių paūmėjimų skaičius sumažėjo 25 % (PI 95 %: 19 % ir 31 %; p <0,001), palyginti su placebu, 12 %, palyginti su salmeteroliu (95 % PI: 5 % ir 19 %, p = 0,002), ir 9 %, palyginti su FP (95 % PI: 1 % ir 16 %, p = 0,024). Salmeterolis ir FP, palyginti su placebu, patikimai sumažino paūmėjimų dažnį, atitinkamai 15 % (95 % PI: 7 % ir 22 %; p <0,001) ir 18 % (95 % PI: 11 % ir 24 %; p <0,001).

Su sveikata susijusi gyvenimo kokybė, nustatyta naudojant St. George kvėpavimo klausimyną (SGRQ), aktyvaus gydymo metu pagerėjo, palyginti su placebu. Vidutinis pagerėjimas gydant salmeteroliu-FP per trejus metus buvo –3,1 vienetai (95 % PI: –4,1 ir –2,1; p <0,001), palyginti su placebu, –2,2 vienetai (p <0,001), palyginti su salmeteroliu, ir ‑1,2 vienetai (p = 0,017), palyginti su FP.

Gydant trejus metus, FEV1 dydžiai buvo didesni asmenims, vartojusiems salmeterolį-FP, palyginti su tais, kuriems buvo skiriamas placebas (vidutinis skirtumas per 3 metus 92 ml, 95 % PI: 75–108 ml; p<0,001). Gerinant FEV1 salmeterolis-FP taip pat buvo veiksmingesnis nei salmeterolis ar FP (vidutinis skirtumas 50 ml, p<0,001 salmeterolio atveju ir 44 ml, p<0,001 – FP).

Per 3 metus nustatyta pneumonijos, kaip nepageidaujamo poveikio, tikimybė vartojant placebą buvo 12,3 %, salmeterolį – 13,3 %, FP – 18,3 %. o salmeterolį-FP – 19,6 % (salmeterolio-FP rizikos santykis, palyginti su placebu: 1,64, 95 % PI: 1,33 ir 2,01, p <0,001). Mirčių, susijusių su pneumonija, nepadaugėjo. Gydymo metu mirties atvejų, kurie buvo įvertinti kaip tiesiogiai susiję su pneumonija, buvo 7 placebo, 9 salmeterolio, 13 FP ir 8 salmeterolio-FP grupėje. Šalutinio poveikio reiškinių – akių sutrikimų, kaulų sutrikimų ir PHA ašies sutrikimų – dažnis buvo mažas, o skirtumo tarp gydymo būdų nebuvo pastebėta. Salmeteroliu gydytų ligonių grupėse nebuvo įrodymų, kad padidėtų kardiologinio šalutinio poveikio dažnis.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija
Sveikiems asmenims absoliutus inhaliuoto flutikazono propionato biologinis prieinamumas buvo maždaug 5–11 % nominalios dozės priklausomai nuo naudotos inhaliavimo priemonės. Ligoniams, sergantiems grįžtama obstrukcine kvėpavimo takų liga (ROAD) ar LOPL, pastebėtas mažesnis inhaliuoto flutikazono propionato sisteminio poveikio laipsnis. Absorbcija į sisteminę kraujotaką vyksta pro plaučius iš pradžių greitai, po to sulėtėja. Likusi inhaliuotos dozės dalis gali būti nuryta, bet jos reikšmė sisteminiam poveikiui yra minimali dėl mažo tirpumo vandenyje ir metabolizmo prieš patenkant į sisteminę kraujotaką, dėl to pro burną patekusio vaisto prieinamumas yra mažesnis negu 1 %. Sisteminis poveikis tolygiai didėja, didinat inhaliuojamą dozę.

Pasiskirstymas
Flutikazono propionatas turi didelį pasiskirstymo tūrį ramybėje (maždaug 300 l). Prisijungimas prie plazmos baltymų yra vidutiniškai didelis (91 %).

Metabolizmas
Flutikazono propionatas yra labai greitai pašalinamas iš sisteminės kraujotakos, daugiausia citochromo P450 fermentui CYP3A4 jį paverčiant neaktyviu karboksirūgšties metabolitu. Vis dėlto rekomenduojama priežiūra kartu skiriant žinomus CYP3A4 inhibitorius, kadangi yra flutikazono propionato sisteminio poveikio pavojus.

Eliminacija
Flutikazono propionato pašalinimas apibūdinamas dideliu plazmos klirensu (1150 ml/min.) ir maždaug 8 val. galutiniu pusinės eliminacijos laiku. Flutikazono propionato inkstų klirensas yra nereikšmingas (mažiau negu 0,2 %) ir mažiau negu 5 % metabolitų pavidalu.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Toksikologinių tyrimų metu nustatytas visiems stipriems kortikosteroidams būdingas poveikis, tačiau tik tuo atveju, kai yra vartojamos dozės, gerokai viršijančios rekomenduojamas gydomąsias dozes. Jokio naujo poveikio, atliekant kartotinės dozės toksiškumo testus, reprodukcijos ir teratologijos tyrimus, nenustatyta. Flutikazono propionatui nebūdingas mutageninis aktyvumas in vitro ir in vivo, vaistas nedarė navikus sukeliančio poveikio graužikams. Atliekant tyrimus su gyvūnais, šis vaistas nedarė dirginamojo ir jautrinamojo poveikio.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Laktozė (kurios sudėtyje yra pieno baltymo).

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini

6.3 Tinkamumo laikas

Flixotide Diskus 50 mikrogramų inhaliaciniai dozuoti milteliai – 18 mėnesių.
Flixotide Diskus 100 mikrogramų inhaliaciniai dozuoti milteliai – 24 mėnesiai.
Flixotide Diskus 250 mikrogramų inhaliaciniai dozuoti milteliai – 36 mėnesiai.
Flixotide Diskus 500 mikrogramų inhaliaciniai dozuoti milteliai – 36 mėnesiai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 C temperatūroje.
Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Flutikazono propionato ir laktozės miltelių mišinys yra dvisluoksnėje juostelėje, kurią sudaro suformuotas folijos pagrindas ir nulupamas viršutinis folijos sluoksnis. Folijos juostelė yra daugiadozėje talpyklėje, kurioje yra 60 dozių.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Vaisto milteliai įkvepiami per burną į plaučius.
Daugiadozėje talpyklėje yra vaisto, kuris yra atskirose pūslelėse. Jos atidaromos, kai įtaisas naudojamas.

UŽDARYTAS

Kai išimsite Flixotide Diskus iš dėžutės, jis bus uždarytas.Naujajame Flixotide Diskus yra 60 vaistinio preparato dozių. Dozės indikatorius rodo, kiek dozių liko.

Naujame Flixotide Diskus yra 60 pūslelių, kuriose yra vaisto miltelių.

Miltelių kiekis, esantis kiekvienoje pūslelėje, yra kruopščiai atseikėtas, laikantis higienos reikalavimų. Flixotide Diskus nereikia specialios priežiūros ir papildymo.

Dozės indikatorius Flixotide Diskus viršuje rodo, kiek dozių liko. Skaičiai nuo 5 iki 0 yra RAUDONI, kad Jus įspėtų, jog liko tik keletas pūslelių.

Flixotide Diskus lengva naudoti. Kai Jums prireikia pavartoti vaisto, tiesiog atlikite tai keturiais paprastais veiksmais, kurie yra parodyti paveikslėliuose:

1. ATIDARYTI
2. PASTUMTI
3. ĮKVĖPTI
4. UŽDARYTI

Kaip veikia Flixotide Diskus
Pastūmus Flixotide Diskus svirtelę, kandiklyje atsidaro maža angelė ir išvyniojama dozė, paruošta įkvėpti. Kai uždarote Flixotide Diskus, svirtelė automatiškai pasislenka į pradinę poziciją ir paruošiama kita dozė, kurią vartosite, kai reikės. Išorinis dėklas apsaugo Flixotide Diskus, kai jo nenaudojate.

1.ATIDARYTI – Kaip vartoti Flixotide Diskus.

Atidarydami Flixotide Diskus, išorinį korpusą laikykite vienoje rankoje ir kitos rankos nykštį uždėkite ant rankenėlės. Stumkite nykščiu nuo savęs kiek tik įmanoma.

2.PASTUMTI

Flixotide Diskus laikykite dešine arba kaire ranka kandikliu į save. Stumkite svirtelę nuo savęs kiek įmanoma, kol trakštelės. Dabar Flixotide Diskus yra paruoštas vartoti. Kiekvieną kartą, kai svirtelę stumiate atgal, pūslelė praduriama ir milteliai yra paruošti įkvėpti. Tai rodo pūslelių skaičiuoklė. Nelieskite svirtelės be reikalo, nes pūslelė gali prakiurti ir išsieikvoti vaisto dozė.

3.ĮKVĖPTI

PRIEŠ įkvėpdami vaisto, ATIDŽIAI PERSKAITYKITE ŠĮ SKYRELĮ.

Laikykite Flixotide Diskus toliau nuo burnos, iškvėpkite iki galo. Atminkite – niekada nekvėpuokite į Flixotide Diskus.
Pridėkite kandiklį prie lūpų, įkvėpkite greitai ir giliai per Flixotide Diskus.
Patraukite Flixotide Diskus nuo burnos.
Sulaikykite kvėpavimą maždaug 10 sek. arba kiek galima ilgiau.
Lėtai iškvėpkite.

4.UŽDARYTI

Uždarydami Flixotide Diskus, stumkite rankenėlę į save kiek įmanoma. Flixotide Diskus užsidarydamas trakšteli. Svirtelė automatiškai grįžta į savo pirminę padėtį ir Flixotide Diskus yra paruoštas vėl naudoti.

Jei reikia suvartoti antrą pūslelę, turite pakartoti 1–4 veiksmus.

Atsiminkite
Laikykite Flixotide Diskus sausai.
Kai jo nenaudojate, uždarykite.
Niekada nekvėpuokite į Flixotide Diskus.
- Pastumkite svirtelę tik tada, kai esate pasiruošęs suvartoti dozę.
- Neviršykite nurodytos dozės. Laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje.