Diclofenac-ratiopharm

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Diclofenac-ratiopharm 50 mg žvakutės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje žvakutėje yra 50 mg natrio diklofenako.

Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

Struktūrinė formulė

Cheminė sudėtis
[2-(2,6-dichloranilino)fenil]acto rūgštis, natrio druska.

Molekulinė formulė
C14H10Cl2NNaO2

Molekulinė masė
318,1

3. FARMACINĖ FORMA

Žvakutės

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Tinka skausmui malšinti ir uždegimui slopinti, kai esti:
- ūmus sąnarių uždegimas (įskaitant artritą dėl podagros),
- lėtinis sąnarių uždegimas, reumatoidinis artritas (lėtinis poliartritas),
- ankilozinis spondilitas (Bechterevo liga) ir kitos reumatinės stuburo slankstelių ligos,
- dirginimas sergant artroze ir degeneraciniu spondiloartritu,
- minkštųjų audinių reumatas,
- pažeidimų sukeltas skausmingas patinimas ar uždegimas.

Dozavimas ir vartojimo metodas

Diklofenako dozė priklauso nuo ligos sunkumo.
Suaugusiesiems ir vyresniems nei 15 metų paaugliams patariama vartoti nuo 50 mg iki 150 mg natrio diklofenako per parą. Apie vaisto dozes vaikų reumatinėms ligoms gydyti patyrimo nepakanka.

Amžius
Vienkartinė dozė (tabletės arba žvakutės)
Paros dozė (tabletės arba žvakutės)
Vyresni nei 15 metų paaugliai ir suaugusieji
1 (atitinka 50 mg natrio diklofenako)
1-3 (atitinka 50-150 mg natrio diklofenako)

Žvakutes reikia įkišti giliai į išangę, geriau po išsituštinimo.
Vartojimo trukmę nustato gydytojas. Sergant reumatinėmis ligomis vaisto galima vartoti ilgai.
Nepageidaujamas poveikis gali sumažėti, vartojant mažiausią veiksmingą vaisto dozę trumpiausią laiką, būtiną simptomų kontrolei (žr. 4.4 skyrių).

4.3 Kontraindikacijos

Šio vaisto negalima vartoti, kai:
- padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai diklofenakui arba kitoms sudedamosioms medžiagoms;
- yra neaiškios kilmės kraujodaros ir kraujo krešumo sutrikimų;
- nustatyta skrandžio arba žarnų opa;
- kraujuojama iš virškinamojo trakto, į smegenis ar kitus organus išsiliejo kraujo;
- paskutinius tris nėštumo mėnesius
- yra sunkus širdies nepakankamumas.

Kontraindikacijos vaikams ir paaugliams
Vaikai ir jaunesni negu 15 metų paaugliai neturėtų vartoti Diclofenac-ratiopharm 50 mg žvakučių, nes apie jų vartojimo saugumą nepakanka patyrimo.

Tik tiksliai įvertinus vaisto vartojimo naudą ir galimą pavojų diklofenako galima vartoti šiais atvejais:
per pirmuosius 6 nėštumo mėnesius,
žindymo laikotarpiu,
sergant indukuojamos porfirijos formomis,
sergant sistemine raudonąja vilklige, mišriomis kolagenozėmis.

Ypač atsargiai vaistą reikėtų vartoti, kai yra:
- virškinamojo trakto funkcijos sutrikimų, nurodančių galimą skrandžio ar žarnų opaligę, storosios žarnos uždegimas (opinis kolitas, Krono liga);
- padidėjęs kraujospūdis, širdies veiklos nepakankamumas;
- inkstų pažeidimai;
- sunkiai sutrikusi kepenų funkcija;
- tuoj pat po chirurginių operacijų;
- senyvas pacientų amžius.

Atsargumo priemonės
Tik laikantis atsargumo (būtina paruošti visas reikiamas skubios pagalbos priemones) ir prižiūrint gydytojui, Diclofenac-ratiopharm galima skirti pacientams, kuriems esti alerginė sloga, turi nosies polipų, serga lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis, taip pat ligoniams, kuriems nustatytas padidėjęs jautrumas analgetikams ar nesteroidiniams uždegimą slopinantiems ir skausmą malšinantiems vaistams, kuriais gydomas reumatas, nes jiems kyla ypatingas alerginių reakcijų pavojus. Tokios reakcijos gali reikštis astmos priepuoliu (vadinamoji astma analgetikams), Kvinkės edema ar dilgėline.
Tokia priežiūra būtina ir tiems pacientams, kurie jautrūs kitoms medžiagoms, nes jiems vartojant Diclofenac-ratiopharm taip pat kyla didesnis alerginių reakcijų pavojus.
Diklofenakas gali sukelti trumpalaikį trombocitų agregacijos slopinimą. Dėl to pacientus, kuriems nustatyta krešumo sutrikimų, reikia atidžiai stebėti.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Atidžiai reikia stebėti pacientus, sergančius kraujo krešumo sutrikimo ligomis (žr. sk. 4.3).
Jei Diclofenac-ratiopharm vartojamas ilgai, reguliariai reikia tirti kepenų, inkstų funkciją, taip pat ir kraują (žr. sk. 4.8).
Jei kartu su diklofenaku skiriama ličio preparatų ar kalį organizme sulaikančių diuretikų, reikia reguliariai tirti ličio ir kalio koncentraciją kraujyje. Jei diklofenakas skiriamas kartu su kraujo krešumą mažinančiais, vaistais nuo cukrinio diabeto, reikia tirti kraujo krešumą ir gliukozės kiekį kraujyje (žr. sk. 4.5).
Jei diklofenaką pacientas vartojo prieš chirurginę operaciją, tai jis turėtų pranešti gydytojui arba odontologui.
Jei skausmą malšinantys vaistai vartojami ilgai ir ne pagal gydytojo nurodymus, gali prasidėti galvos skausmas, kurio nenuramina netgi didelės vaistų dozės.
Kai nuolat vartojami skausmą malšinantys vaistai, ypač jei derinami keli skirtingai veikiantys, gali atsirasti ilgalaikis inkstų pažeidimas ir inkstų funkcijos sutrikimų pavojus (analgetikų sukeliama nefropatija).
Nepageidaujamas poveikis gali sumažėti, vartojant mažiausią veiksmingą vaisto dozę trumpiausią laiką, būtiną simptomų kontrolei (žr. 4.2 skyrių ir žemiau aprašytą pavojų virškinimo traktui bei širdies ir kraujagyslių sistemai).

Poveikis širdies kraujagyslėms bei galvos smegenų kraujagyslėms
Pacientus, kuriems jau buvo padidėjęs kraujospūdis ir (arba) pasireiškę lengvi ar vidutinio sunkumo širdies nepakankamumo reiškiniai, gydymosi NVNU metu, reikia konsultuoti ir tinkamai stebėti dėl galimo skysčių susilaikymo ir edemos, susijusios su NVNU vartojimu.

Klinikiniai tyrimai ir epidemiologiniai duomenys patvirtina, kad diklofenako vartojimas, ypač didelėmis dozėmis (150 mg per parą) ir ilgą laiką, gali būti susijęs su nedideliu arterijų trombozės reiškinių (pvz., miokardo infarkto arba insulto) rizikos padidėjimu.

Pacientus, kuriems yra negydytas padidėjęs kraujospūdis, stazinis širdies nepakankamumas, nustatyta išeminė širdies liga, periferinių arterijų liga ir (arba) galvos smegenų kraujagyslių liga, diklofenaku galima gydyti tik kruopščiai apsvarsčius. Panašiai apsvarstyti reikia prieš pradedant taikyti ilgalaikį gydymą pacientams, kurie turi širdies ir kraujagyslių sistemos nepageidaujamų reiškinių rizikos veiksnių, pavyzdžiui, padidėjusį kraujospūdį, hiperlipidemiją, serga cukriniu diabetu, rūko.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Vartojant diklofenaką kartu su vaistais, kurių sudėtyje yra digoksino, fenitoino arba ličio, gali padidėti šių vaistų koncentracija kraujo plazmoje.
Diklofenakas gali susilpninti šlapimą varančių ir kraujospūdį mažinančių vaistų poveikį.
Jis gali taip pat susilpninti AKF inhibitorių poveikį. Jei šie preparatai vartojami kartu, padidėja inkstų pažeidimų pavojus.
Vartojant su diklofenaku šlapimo išsiskyrimą skatinančius vaistus, kurie sulaiko organizme kalį, gali susidaryti hiperkaliemija; dėl to reikia kontroliuoti kalio kiekį kraujyje.
Skiriant diklofenaką kartu su kitais nesteroidiniais uždegimą slopinančiais ir skausmą malšinančiais vaistais arba gliukokortikoidais, padidėja šalutinio poveikio pavojus virškinamajam traktui.
Jei diklofenakas vartojamas 24 valandas prieš metotreksato vartojimą arba po jo, kraujyje gali padidėti metotreksato koncentracija ir sustiprėti jo toksinis poveikis.
Vaistai, kurių sudėtyje yra probenecido ar sulfinpirazono, lėtina diklofenako išsiskyrimą iš organizmo.
Iki šiol atliktais klinikiniais tyrimais nustatyta, kad sąveikos tarp diklofenako ir kraujo krešumą mažinančių vaistų nėra. Tačiau, kai gydoma abiem šiais preparatais, dėl saugumo reikėtų tirti krešumą.
Nesteroidiniai preparatai reumatui gydyti (kaip ir natrio diklofenakas) gali sustiprinti ciklosporino toksinį poveikį inkstams. Pasitaikė pavienių pranešimų apie gliukozės kiekio kraujyje pakitimus vartojant diklofenaką, kurie privertė keisti diabetui gydyti vartojamų vaistų dozę. Todėl, vartojant šiuos preparatus kartu ir norint išvengti komplikacijų, reikėtų kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Diklofenako draudžiama vartoti paskutiniuosius tris nėštumo mėnesius. Tik labai atsakingai įvertinus naudą ir galimus pavojus, diklofenako galima vartoti pirmuosius šešis nėštumo mėnesius ar žindymo laikotarpiu.
Ar vaistas nekenksmingas nėštumo metu, duomenų nepakanka. Kadangi neaiški prostaglandinų sintezės slopinimo įtaka nėštumui, pirmuosius 6 nėštumo mėnesius diklofenako vartoti nereikėtų.
Diklofenako draudžiama vartoti paskutiniuosius tris nėštumo mėnesius. Vaistas taip pat gali slopinti sąrėmius, skatinti prieš laiką užsidaryti vaisiaus Botalo lataką, kelti didesnį motinos ir vaiko kraujavimo, motinos patinimų pavojų.
Nedidelis kiekis veikliosios medžiagos (diklofenako) ir jo irimo produktų prasiskverbia į motinos pieną. Jei diklofenakas vartojamas trumpai, šalutinio poveikio kūdikiui nenustatyta, kūdikio žindymo nutraukti nereikia. Jei skiriamos didelės vaisto dozės vartoti ilgam, reikėtų kuo anksčiau nustoti žindyti.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Kadangi vartojant diklofenaką gali atsirasti kai kurių šalutinio poveikio centrinei nervų sistemai požymių (nuovargis, svaigulys), tai pavieniais atvejais gali sutrikdyti gebėjimą vairuoti, valdyti mechanizmus arba dirbti nesaugiomis sąlygomis. Poveikis gali dar sustiprėti, jei kartu su vaistu vartojama alkoholio.

Nepageidaujamas poveikis

Reikia prisiminti, kad žemiau išvardyti šalutinio poveikio požymiai ypač priklauso nuo vaisto dozės ir kiekvienam žmogui yra individualūs. Tai prisimintina dėl kraujavimo iš virškinamojo trakto pavojaus (gastritas, skrandžio gleivinės erozijos, opos), kuris priklauso nuo dozės dydžio ir vartojimo trukmės.

Virškinamojo trakto sutrikimai
Tokie virškinamojo trakto sutrikimai kaip pykinimas, vėmimas ir viduriavimas pasitaiko dažnai. Neintensyvus kraujavimas iš virškinamojo trakto taip pat neretas reiškinys ir gali sukelti mažakraujystę.
Retkarčiais sutrinka virškinimas skrandyje, žarnyne susikaupia dujų, atsiranda spazmų, sumažėja apetitas ir virškinamajame trakte atsiveria opų (kai kada jos kraujuoja ar prakiūra). Retai pasitaiko vėmimas su krauju, kraujas išmatose ar viduriavimas su kraujo priemaiša.
Pacientus reikėtų įspėti, kad, atsiradus šiems požymiams, privalu liautis vartoti vaisto ir nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Pavieniais atvejais pasitaikė: stomatitas, liežuvio gleivinės uždegimas, stemplės pažeidimas, apatinės virškinamojo trakto dalies funkcijos sutrikimų (pvz., kolitas, lydimas kraujavimo, pablogėjo Krono ligos ar opinio kolito eiga), vidurių užkietėjimas (kai vaistas geriamas) ir žarnyno susiaurėjimas.
Pasitaiko pavienių pankreatito atvejų.

Nervų sistemos sutrikimai
Retkarčiais pasitaiko tokių centrinės nervų sistemos sutrikimų: karščiavimas, sujaudinimas, dirglumas, nuovargis, svaigulys, apdujimas.
Pavieniais atvejais atsirado jutimo sutrikimų – pakitęs skonis, regėjimas (dvejinimasis, neaiškus vaizdas), spengimas ausyse, laikinas klausos sutrikimas, sutrikusi atmintis ir orientacija, traukuliai, baimės pojūtis, košmarai, drebulys, depresija ir kitų psichikos pažeidimo reakcijų.
Vartojant diklofenako, pavieniais atvejais pasitaikė aseptinio meningito požymių; sprando rigidiškumas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, karščiavimas ar netgi pritemusi sąmonė. Sergantiesiems autoimuninėmis ligomis (sistemine raudonąja vilklige, mišriomis jungiamojo audinio ligomis) tai atsitiko dažniau. Pacientus reikia įspėti, kad, atsiradus tokiems požymiams arba jiems stiprėjant, reikia liautis vartoti vaistą ir nedelsiant kreiptis į gydantįjį gydytoją.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Retkarčiais kyla padidėjusio jautrumo reakcijų: bėrimas, niežulys, rečiau – dilgėlinė ar židininis nuplikimas.
Pasitaikė pavienių pūslinio bėrimo, egzemos, eritemos, padidėjusio jautrumo šviesai, rožinio bėrimo (įskaitant alerginę purpurą) ir sunkių odos pažeidimų (Stevenso-Džonsono, Lajelio sindromo) atvejų.

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
Pavieniais atvejais pažeidžiamas inkstų audinys (intersticinis nefritas, papilių nekrozė), ir dėl to gali būti nepakankama inkstų funkcija, proteinurija ir/arba hematurija.
Retai gali būti nefrozės sindromas.
Dėl to inkstų funkcija turi būti reguliariai tiriama.
Sumažėjęs šlapimo išsiskyrimas, patinimai ir bendroji negalia yra inkstų ligos ar inkstų nepakankamumo požymiai. Pacientą reikia įspėti, kad, atsiradus šiems požymiams arba jiems blogėjant, reikia liautis vaistą vartoti ir nedelsiant pasitarti su gydančiuoju gydytoju.

Kepenų ir tulžies sistemos sutrikimai
Retkarčiais kraujo serume padaugėja transaminazių.
Retais atvejais gali būti pažeistos kepenys (hepatitas su gelta ar be jos, pavieniais atvejais žaibinė jo eiga be jokių ligos pradžios požymių ar jam būdingų požymių). Todėl reikia reguliariai tirti ir kepenų funkciją.

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Retais atvejais gali atsirasti kraujodaros sistemos sutrikimų (anemija, leukopenija, agranulocitozė, trombocitopenija). Pirmieji simptomai gali būti: karščiavimas, gerklės skausmas, odos pažeidimai, į gripą panašūs požymiai, išsekimas, kraujavimas iš nosies, kraujosruvos odoje. Pacientas neturi be gydytojo nurodymų vartoti skausmą ir karščiavimą mažinančių vaistų.
Jei vaistas vartojamas ilgai, būtina reguliariai tirti kraujo sudėtį.
Pavieniais atvejais pasitaiko hemolizinė anemija.

Širdies ir kraujagyslių sutrikimai
Pasitaiko pavienių pranešimų apie juntamą širdies plakimą, skausmą krūtinėje ar padidėjusį kraujospūdį.

Bendri sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai
Pastebėta, kad vartojant NVNU gali pasireikšti edema, padidėjęs kraujospūdis ir širdies nepakankamumas.
Gali būti sunkių padidėjusio jautrumo reakcijų. Jos gali reikštis taip: pabrinksta veidas, liežuvis, gerklos, susiaurėja kvėpavimo takai, pasunkėja kvėpavimas, gali prasidėti netgi astmos priepuolis, tachikardija, sumažėti kraujospūdis ir ligai progresuojant ištikti gyvybei pavojingas šokas. Jei atsiranda bet koks iš šių požymių, kuris gali būti net pirmąjį kartą pavartojus vaisto, reikia skubiai kreiptis į gydytoją.
Pavieniais atvejais pasitaikė alerginis vaskulitas ar plaučių uždegimas.
Esant padidėjusiam kraujospūdžiui ar sutrikusiai inkstų funkcijai, retais atvejais gali atsirasti patinimų (periferiniai patinimai).
Retai, tuomet kai kartu vartojami sisteminiai nesteroidiniai uždegimą slopinantys vaistai, buvo pranešama apie uždegimo sustiprėjimą dėl prisimetusios infekcijos (pvz., susidaro nekrozuojantis fascitas).
Galbūt tai siejasi su nesteroidinių uždegimą slopinančių preparatų pakitusiu poveikiu.
Jei, vartojant diklofenako, atsiranda infekcijos požymių ar jie sustiprėja, nedelsiant rekomenduojama pasitarti su gydytoju. Būtina ligonio sveikatos būklę pasitikslinti, jei reikia skirti antibiotikų ir kitų uždegimą slopinančių vaistų.
Retkarčiais, gydantis Diclofenac-ratiopharm 50 mg žvakutėmis, gali būti vietinių dirginimo požymių, gleivėtų išskyrų su kraujo priemaiša, skausmas tuštinantis.

Klinikiniai tyrimai ir epidemiologiniai duomenys patvirtina, kad diklofenako vartojimas, ypač didelėmis dozėmis (150 mg per parą) ir ilgą laiką, gali būti susijęs su nedideliu arterijų trombozės reiškinių (pvz., miokardo infarkto arba insulto) rizikos padidėjimu (žr. 4.4 skyrių).

4.9 Perdozavimas

a) apsinuodijimo požymiai
Apsinuodijus gali būti centrinės nervų sistemos sutrikimų: galvos skausmas, svaigulys, apdujimas, sąmonės pritemimas (vaikams gali prasidėti miokloniniai traukuliai). Be to, skauda pilvą, pykina, vemiama. Taip pat pasitaikė kraujavimas iš virškinamojo trakto, kepenų ir inkstų funkcijos sutrikimas.

b) gydymas
Jokio specialaus priešnuodžio nėra.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: fenilacto rūgšties preparatai; nesteroidiniai uždegimą slopinantys ir skausmą malšinantys vaistai, ATC kodas – M01AB05

Diklofenakas yra nesteroidinis uždegimą slopinantis ir skausmą malšinantis vaistas; uždegimo modelio gyvūnams tyrimais nustatyta, kad jis veiksmingai slopina prostaglandinų sintezę. Paskyrus žmogui, jis malšina skausmą, mažina tinimą, ir dėl uždegimo didėjančią temperatūrą. Be to, diklofenakas slopina adenozindifosfato (ADP) ir kolageno sukeltą trombocitų agregaciją.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Išgėrus skrandžio sultims atsparių diklofenako tablečių, jis visiškai rezorbuojasi iš žarnyno žemiau skrandžio. Didžiausia koncentracija kraujo plazmoje susidaro po 1-16 valandų ir priklauso nuo to, kiek laiko vaistas užtruko skrandyje (vidutiniškai 2-3 valandas). Sušvirkštus vaisto į veną, didžiausia koncentracija kraujo plazmoje susidaro po 10-20 min., o vartojant žvakučių pavidalu – apytikriai po 30 min.
Geriamasis diklofenakas ypač veikiamas presisteminės eliminacijos kepenyse: tik 35-70% absorbuotos medžiagos po poveikio kepenyse patenka nepakitusiu pavidalu į kraujotaką. Apytikriai 30% veikliosios medžiagos pakinta ir taip išsiskiria su išmatomis. Po poveikio kepenyse (hidroksilinimo ir konjugacijos) apie 70% išsiskiria pro inkstus neaktyvių metabolitų pavidalu. Pusinės eliminacijos laikas, mažai priklausantis nuo kepenų ir inkstų funkcijos, yra apie 2 val. Apie 99% vaisto veikliosios medžiagos susijungia su kraujo plazmos baltymais.

Biologinis įsisavinimas
Diclofenac-ratiopharm 50 mg žvakutės
1988 m. atlikti 12 savanorių (6 vyrų ir 6 moterų, kurių vidutinis amžius 27 metai, vidutinis kūno svoris 64 kg) biologinio įsisavinimo tyrimai. Pagal juos nustatyti, palyginti su kontroliniu preparatu, tokie duomenys:

Rezultatai
Vienkartinės Diclofenac-ratiopharm 50 žvakutės dozės farmakokinetiniai duomenys, palyginti su kontrolinio preparato vienos žvakutės duomenimis:

Diclofenac-ratiopharm 50 mg žvakutės
(M ± SD)
Lyginamasis preparatas
(M ± SD)
Cmax [ng/ml]
1255 ± 408
1286 ± 798
Tmax [h]
0,60 ± 0,13
0,71 ± 0,21
AUC [h x ng/ml]
1902 ± 420
2037 ± 510

Cmax – didžiausia koncentracija
Tmax – laikas, per kurį pasiekiama didžiausia koncentracija
AUC – plotas po kreive
M – vidurkis
SD – standartinė paklaida

Parašas po pav.: diklofenako koncentracijos plazmoje vidurkis ir standartinė paklaida po vienos Diclofenac-ratiopharm 50 mg žvakutės dozės arba vienos kontrolinio preparato žvakutės dozės.

Išvada apie biologinį įsisavinimą/bioekvivalentiškumą
Diclofenac-ratiopharm 50 mg žvakučių vidutinis santykinis biologinis įsisavinimas, palyginti su kontroliniu preparatu, yra 93,4% (apskaičiuota pagal aritmetinį vidurkį, žr. aukščiau). Šis farmakokinetinių rodiklių AUC, Cmax ir Tmax statistinis įvertinimas įrodo preparato bioekvivalentiškumą kontroliniam preparatui.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ūminis toksinis poveikis
Tyrimais su gyvūnais ypatingo ūminio toksiškumo nenustatyta (apie apsinuodijimo požymius žr. sk. 4.9).

Toksinis kartotinių dozių poveikis
Toksinis kartotinių dozių poveikis tirtas žiurkėms, šunims ir beždžionėms. Kiekvienai rūšiai būdinga toksinė preparato dozė; ji svyravo nuo 0,5 iki 2,0 mg/kg kūno svorio. Toksiniai požymiai: virškinamojo trakto išopėjimas ir kraujo sudėties pakitimai.

Genotoksinis ir kancerogeninis poveikis
In vitro ir in vivo atliktais genotoksinio poveikio tyrimais nustatyta, kad diklofenakas mutageniniu poveikiu nepasižymi.

Toksinis poveikis dauginimosi funkcijai
Diklofenako toksinio poveikio embrionui galimybės buvo tiriamos naudojant 3 rūšių gyvūnus (žiurkes, peles ir triušius). Vaisiaus žūtis ir augimo sulėtėjimas buvo nustatyti tuomet, kai buvo motinoms skiriamos toksinės dozės. Apsigimimų nepastebėta. Diklofenakas ilgina gestacinį laiką ir gimdymo trukmę. Diklofenako neigiamo poveikio vaisingumui nenustatyta. Jei buvo vartojamos netoksinės dozės, palikuonių raidos sutrikimų po gimimo nerasta.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Celiuliozės milteliai
Silicio dioksidas
Kietieji riebalai.

6.2 Nesuderinamumas

Nepasitaikė

6.3 Tinkamumo laikas

5 metai.

Specialios laikymo sąlygos

Specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Išorinėje gamintojo pakuotėje yra dvisluoksnė juostelė, kurioje yra 10 žvakučių.

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Specialių reikalavimų nėra.