Cisplatin EBEWE

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Cisplatin EBEWE 0,5 mg/ml koncentratas infuziniam tirpalui

2. KIEKYBINĖ IR KOKYBINĖ SUDĖTIS

1 ml koncentrato yra 0,5 mg cisplatinos.

Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. VAISTO FORMA

Koncentratas infuziniam tirpalui
Koncentratas yra skaidrus, bespalvis tirpalas.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Progresavusių ar metastazavusių sėklidžių, šlapimo pūslės, III arba IV stadijos kiaušidžių navikų gydymas. Cisplatin EBEWE vartojamas monoterapijai ar kombinuotajam gydymui kartu su kitokiais chemoterapiniais vaistais, kai chirurginis gydymas ar radioterapija buvo neveiksmingi.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Prieš infuziją Cisplatin EBEWE koncentratą reikia atskiesti (žr. 6.6 skyrių). Atskiestas tirpalas infuzuojamas tik į veną (žr. toliau). Priemones (intravenines infuzines sistemas, adatas, kateterius, švirkštus), kuriose yra aliuminio, galinčio liestis su cisplatina, naudoti draudžiama (žr. 6.2 skyrių).

Suaugusiems žmonėms ir vaikams
Cisplatinos dozė priklauso nuo ligos, numatomos organizmo reakcijos į preparatą bei nuo to, ar šio medikamento vartojama monoterapijai, ar kompleksinei terapijai. Žemiau pateiktos dozavimo rekomendacijos tinka suaugusiems žmonėms ir vaikams.

Monoterapija
- Kas 3 - 4 savaitės į veną infuzuoti 50 – 120 mg/m2 kūno paviršiaus dozę. Arba
- Kas 3 - 4 savaitės 5 dienas iš eilės į veną infuzuoti 15 – 20 mg/m2 kūno paviršiaus paros dozę.

Kombinuota terapija
Kartu su kitais vaistiniais preparatais vartojamos cisplatinos dozę būtina mažinti. Tokiu atveju paprastai kas 3 - 4 savaites reikia infuzuoti 20 mg/m2 kūno paviršiaus arba didesnę dozę.
Prieš kiekvieną infuziją reikia atsižvelgti į informaciją, pateiktą 4.4 skyriuje.

Jeigu sutrikusi inkstų funkcija arba slopinama kaulų čiulpų funkcija, reikia tinkamai mažinti dozę.

Infuzinį tirpalą reikia ruošti laikantis instrukcijos (žr. 6.6 skyrių), reikiamą jo dozę į veną sulašinti per 6 - 8 val.

Likus 2 - 12 valandų iki cisplatinos infuzijos ir ne trumpiau kaip 6 valandas po jos ligoniui būtina infuzuoti tinkamą skysčių kiekį. Jie būtini tam, kad infuzijos metu ir po jos pakankamai išsiskirtų šlapimo. Skysčių kiekį organizme galima papildyti į veną infuzavus 0,9% natrio chlorido tirpalo arba 0,9% natrio chlorido tirpalo ir 5% gliukozės tirpalo mišinio (1:1).

Hidracija prieš infuziją
6 - 12 valandų į veną infuzuoti po 100 – 200 ml/val. vieno iš minėtų skysčių.

Hidracija po infuzijos
6 - 12 valandų į veną infuzuoti po 100 – 200 ml/val. (iš viso 2 l) vieno iš minėtų skysčių.

Jeigu po hidracijos diurezė yra mažesnė negu 100 – 200 ml/val., reikia ją stiprinti: į veną suleisti 375 ml 10% manitolio tirpalo (atitinka 37,5 g manitolio) arba vartoti diuretikų, jeigu inkstų funkcija normali. Manitolio arba diuretikų reikia vartoti ir tuo atveju, jeigu infuzuojama didesnė negu 60 mg/m2 kūno paviršiaus cisplatinos dozė.

24 valandas po cisplatinos infuzijos pacientas turi gerti daug skysčių, kad pakankamai išsiskirtų šlapimo.

4.3 Kontraindikacijos

- Padidėjęs organizmo jautrumas cisplatinai arba kitokiems platinos preparatams.
- Inkstų funkcijos sutrikimas.
- Dehidracija (kad nepasireikštų sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, prieš cisplatinos infuziją ir po jos būtina hidracija).
- Mieloidinio audinio funkcijos slopinimas.
- Klausos sutrikimas.
- Cisplatinos sukelta neuropatija.
- Nėštumo ir žindymo laikotarpis (žr. 4.6 skyrių “Nėštumo ir žindymo laikotarpis).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Cisplatinos tirpalo galima infuzuoti tik kvalifikuotam gydytojui, turinčiam gydymo chemoterapiniais preparatais patirties, prižiūrint.

Toksinis cisplatinos poveikis klausai, inkstams ir nervų sistemai kaupiasi. Jį gali stiprinti kiti kartu vartojami preparatai, sukeliantys toksinį poveikį minėtiems organams ir sistemoms.

Prieš pradedant gydyti cisplatina ir prieš kiekvieną jos infuziją būtina padaryti audiogramą.

Nuo toksinio poveikio inkstams gali apsaugoti reikiama paciento hidracija prieš cisplatinos infuziją, jos metu ir po jos.

Prieš kiekvieną cisplatinos infuziją ir jos metu ir po jos reikia sekti:
- inkstų funkciją;
- kepenų funkciją;
- kraujo gamybą (nustatyti eritrocitų, leukocitų ir trombocitų kiekį);
- elektrolitų (kalcio, natrio, kalio mangnio) kiekį kraujo serume.

Visu gydymo cisplatina laikotarpiu šiuos tyrimus būtina atlikinėti kas savaitė.

Kitą dozę galima infuzuoti tik tada, kai:
- kreatinino kraujo serume yra £ 130 mmol/l, t. y. 1,5 mg/dl;
- šlapalo kraujo serume yra < 25 mg/dl;
- leukocitų kraujyje yra > 4 000 ląstelių/ml, t. y. daugiau nei 4 x 109/l;
- trombocitų kraujyje yra > 100 000 ląstelių/ml, t. y. 100 x 109/l;
- normali audiograma.

Itin atsargiai cisplatina reikia gydyti žmones, kuriems yra ne šio preparato sukelta periferinė neuropatija.

Specialus atsargumas būtinas gydant ligonius, sergančius ūmine bakterijų arba virusų sukelta užkrečiamąja liga.

Jeigu cisplatinos tirpalo patenka šalia venos, reikia elgtis taip:
- tuoj pat sustabdyti infuziją;
- pro paliktą adatą išsiurbti iš aplinkinių audinių cisplatinos tirpalą, po to, jeigu tirpalo koncentracija buvo didesnė, negu rekomenduojama, praplauti audinius natrio chlorido tirpalu (žr. 6.6 skyrių).

Cisplatinos infuzavus, dažnai pasireiškia pykinimas, vėmimas ir viduriavimas (žr. 4.8 skyrių).
Profilaktinis gydymas vėmimą slopinančiais preparatais gali saugoti nuo pykinimo ir vėmimo arba šiuos simptomus lengvinti.
Reikia kompensuoti dėl vėmimo ir viduriavimo netektą skysčio kiekį.

Kad moteris nepastotų, gydymo cisplatina metu ir ne trumpiau kaip 6 mėn. po jo tiek moterims, tiek vyrams būtinos kontraceptinės priemonės. Jeigu po gydymo šiuo vaistiniu preparatu planuojama turėti vaikų, reikia pasitarti su genetiku. Kadangi cisplatina gali sukelti nepraeinantį nevaisingumą, vaikų turėti planuojančių vyrų spermą prieš gydymą cisplatina patariama užšaldyti.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Mieloidinio audinio funkciją slopinantys preparatai bei radioterapija stiprina kartu vartojamos cisplatinos sukeliamą kaulų čiulpų funkcijos slopinimą.

Kartu vartojami antihipertenziniai preparatai, pvz., furosemidas, hidralazinas, diazoksidas ar propranololis, stiprina cisplatinos sukeliamą toksinį poveikį inkstams.

Kartu su cisplatina vartojamų alopurinolio, kolchicino, probenecido ar sulfinpirazono dozę reikia keisti, kadangi cisplatina didina šlapimo rūgšties kiekį kraujo serume.

Dėl galimo inkstų kanalėlių pažeidimo ir toksinio poveikio ausims Henlės kilpoje veikiančiais diuretikais diurezės stiprinti paprastai negalima, išskyrus tuos atvejus, jeigu ligonis gydomas didesne nei 60 mg/m2 kūno paviršiaus cisplatinos doze ir jeigu iš jo organizmo per 24 valandas išsiskiria mažiau negu 1 000 ml šlapimo.

Kartu vartojami antihistamininiai preparatai, buklizinas, ciklizinas, loksapinas, meklozinas, fenotiazinai, tioksantenai arba trimetobenzamidai gali slėpti cisplatinos toksinio poveikio ausims simptomus, pvz., galvos svaigimą, spengimą ausyse.

Vaistiniai preparatai, sukeliantys toksinį poveikį inkstams (pvz., cefalosporinai, aminoglikozidai) arba ausims (pvz., aminoglikozidai), stiprina toksinį cisplatinos poveikį šiems organams. Gydymo cisplatina metu ir po jo atsargiai reikia vartoti medikamentų, kurie iš organizmo pašalinami daugiausiai pro inkstus (citostatikų, pvz., bleomicino ar metotreksato), kadangi jų eliminacija pro inkstus gali būti lėtesnė.

Kartu su cisplatina vartojant ifosfamido, daugiau išsiskiria baltymų, stiprėja toksinis cisplatinos poveikis ausims (monoterapijos metu ifosfamidas toksinio poveikio ausims nesukelia).

Atsitiktinės imties tyrimų metu progresavusia kiaušidžių karcinoma sergančių pacienčių reakcijai į cisplatiną neigiamą įtaką darė kartu vartojami piridoksinas bei heksametilmelaminas.

Turimi duomenys rodo, jog cisplatinos infuzavus prieš paklitakselio infuziją, pastarojo medikamento klirensas sumažėja 70 - 75%.

Po gydymo cisplatina kartu su bleomicinu ir etopozidu kelių ligonių kraujyje sumažėjo ličio kiekis. Vadinasi, taip gydant, reikia matuoti ličio koncentraciją kraujyje.
Cisplatina gali mažinti fenitoino absorbciją, todėl gali silpnėti prieštraukulinis pastarojo preparato veiksmingumas.

Cisplatinos veiksmingumą gali mažinti kompleksonai, pvz., penicilaminas.
Po gydymo cisplatina gyva virusine vakcina galima vakcinuoti ne anksčiau kaip po 3 mėnesių.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Manoma, jog nėštumo metu vartojama cisplatina sukelia sunkų apsigimimą, todėl nėščias moteris šiuo preparatu gydyti draudžiama.

Vaisingo amžiaus moterims gydymo cisplatina metu ir mažiausiai 6 mėn. po jo būtina kontracepcija. Ligonėms, kurios po gydymo planuoja turėti vaikų, rekomenduojama pasitarti su genetiku. Rekomendacijos cisplatina gydomiems vyrams pateiktos 4.4 skyriuje.

Nustatyta, jog į gyvūnų pieną cisplatinos patenka. Kūdikį krūtimi maitinančių moterų šiuo vaistiniu preparatu gydyti negalima.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Priklausomai nuo paciento jautrumo gebėjimas vairuoti ir valdyti mechanizmus gali sutrikti.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamas cisplatinos poveikis priklauso nuo dozės dydžio ir gali kauptis.

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
Po vienos vidutinio dydžio (20 - < 50 mg/m2 kūno paviršiaus) cisplatinos dozės infuzijos gali laikinai šiek tiek sutrikti inkstų funkcija. Infuzavus vieną didelę (50 – 120 mg/m2 kūno paviršiaus) dozę arba preparato infuzuojant kasdien, gali pasireikšti inkstų nepakankamumas ir kartu kanalėlių nekrozė ir dėl to atsirasti uremija ir anurija. Inkstų nepakankamumas gali nepraeiti.

Toksinis poveikis inkstams kaupiasi. Jis gali pasireikšti ir praėjus 2 - 3 dienoms, ir 2 savaitėms po pirmosios infuzijos. Kraujo serume gali padaugėti kreatinino ir karbamido. Jeigu prieš cisplatinos infuziją ir po jos hidracija sustiprinama diurezė, toksinio poveikio inkstams rizika sumažėja. 28 - 36% pacientų, kurių hidracija buvo nepakankama, toksinis poveikis inkstams pasireiškė po vienos 50 mg/m2 kūno paviršiaus dozės infuzijos.
Galima besimptomė arba podagrą sukelianti hiperurikemija. 25 - 30% pacientų hiperurikemija pasireiškė kartu su toksiniu poveikiu inkstams.

Mieloidinio audinio funkcijos sutrikimai
Galima nuo dozės dydžio priklausoma besikaupianti dažniausiai laikina leukopenija, trombocitopenija ar anemija. Kai kuriems pacientams pasireiškė su teigiama Kumbso reakcija susijusi hemolizinė anemija, kuri praėjo preparato vartojimą nutraukus. Literatūros duomenimis, hemolizę galbūt sukelia cisplatina.
Gydant didele doze, galimas stiprus mieloidinio audinio funkcijos slopinimas, net agranulocitozė ir (arba) aplazinė anemija. Leukocitų daugiausiai sumažėja (5% ligonių jų būna mažiau negu 1,5 x 109/l), praėjus maždaug 14 dienų po infuzijos, trombocitų (mažiau nei 10% pacientų jų būna mažiau negu 50 x 109/l) - praėjus maždaug 21 dienai po infuzijos. Minėtų ląstelių kiekis sunormalėja maždaug per 39 paras.

Virškinimo trakto sutrikimai
Praėjus 1 - 4 val. po infuzijos, dažnai pasireiškia anoreksija, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas. Daugumai pacientų toks poveikis po 24 valandų išnyksta. Lengvesnis pykinimas ir anoreksija gali išsilaikyti net 7 paras po infuzijos (žr. 4.4 skyrių). Retais atvejais galimas burnos gleivinės uždegimas.
Ausies ir labirinto sutrikimai
Gydant 50 mg/m2 kūno paviršiaus cisplatinos doze, toksinis poveikis klausai pasireiškė 30% ligonių. Klausos pažaida kaupiasi, gali būti nepraeinanti, kartais apimanti tik vieną ausį. Toksinis poveikis klausai pasireiškia spengimu ausyse ir (arba) prikurtimu didesnio dažnio (4 000 - 8 000 Hz) garsui. Normalaus dažnio (250 - 2000 Hz) garsui apkursta 10 - 15% ligonių. Galimas apkurtimas ir toksinis poveikis labirinto prieangiui, pasireiškiantys kartu su galvos sukimusi. Jeigu gydymo cisplatina metu arba prieš jį galva švitinama radioaktyviaisiais spinduliais, apkurtimo rizika yra didesnė. Retais atvejais dėl prikurtimo pacientas nebegali normaliai kalbėtis. Vaikams ototoksinis poveikis gali būti sunkus (žr. 4.4 skyrių).

Akies sutrikimai
Gydant cisplatina kartu su kitais preparatais, retais atvejais ligonis gali apakti. Kartais galima regos nervo disko edema, pasireiškianti kartu su regos sutrikimu. Gydymą nutraukus, toks pokytis išnyksta. Vienam iš ligonių, kuriems po gydymo keliais preparatais buvo infuzuota cisplatinos, prasidėjo retrobulbarinis neuritas, susijęs su regos aštrumo sumažėjimu.

Nervų sistemos sutrikimai
Toksinis cisplatinos poveikis nervų sistemai pasireiškia periferine neuropatija (dažniausiai bilateraline sensorine), retais atvejais - skonio ir lietimo jutimo sutrikimu, retrobulbariniu neuritu kartu su apakimu bei smegenų funkcijos sutrikimu (konfūzija, neaiškia kalba, aklumu dėl žievinių centrų pažaidos, atminties praradimu, paralyžiumi). Galimas Lhermitte sindromas, autonominė neuropatija, nugaros smegenų mielopatija, gyvybinės smegenų funkcijos išnykimas (įskaitant pavienius ūminio smegenų kraujotakos sutrikimo, smegenų kraujagyslių uždegimo, miego arterijos okliuzijos ir encefalopatijos atvejus). Jeigu pasireiškia nors vienas iš minėtų smegenų pažaidos simptomų, gydymą cisplatina būtina nedelsiant nutraukti. Toksinis jos poveikis nervų sistemai gali būti laikinas, tačiau 30 - 50% ligonių jis nepraeina net ir gydymą nutraukus. Toksinis poveikis nervų sistemai gali pasireikšti ir po pirmos cisplatinos infuzijos, ir ilgalaikio gydymo metu.

Elektrolitų pusiausvyros kraujo serume sutrikimai
Retais atvejais kraujyje gali sumažėti magnio, kalcio, natrio, fosfatų bei kalio kiekis: prasideda raumenų spazmai, atsiranda elektrokardiogramos pokyčių, kadangi cisplatina pažeidžia inkstų kanalėlius ir dėl to sutrikdo minėtų jonų reabsorbciją.

Alerginė reakcija
Retais atvejais galima anafilaksinė reakcija, pasireiškianti išbėrimu, urtikarija, eritema, niežuliu, rečiau - hipotenzija, tachikardija, dispnėja, bronchų spazmu, veido edema, karščiavimu. Tokiu atveju gali prireikti gydymo antihistamininiais preparatais, epinefrinu (adrenalinu) ir kortikosteroidais.

Kepenų sutrikimai
Retais atvejais galimas laikinas kepenų funkcijos sutrikimas, kurio metu padidėja transaminazių kiekis kraujo serume. Su cisplatinos vartojimu galima sieti ir retkarčiais atsirandantį albuminų kiekio sumažėjimą.

Širdies sutrikimai
Retais atvejais galimas širdies ritmo sutrikimas, įskaitant bradikardiją, tachikardiją bei kitokią aritmiją Retkarčiais galimi elektrokardiogramos pokyčiai. Gydant cisplatina kartu su kitais keliais citostatikais, itin retai sustodavo širdis.

Imuninės sistemos sutrikimai
Galimas imuninės sistemos funkcijos slopinimas.

Kitoks poveikis
Infuzijos į veną vietoje gali atsirasti lokali edema, skausmas ir eritema, išopėti oda, pasireikšti flebitas.

Cisplatinos gali nusėsti dantenose.

Gali pasireikšti alopecija ar skausminga ginekomestija, sutrikti spermatogenezė ir ovuliacija.

Su cisplatinos vartojimu siejama antrinė nelimfoidinė leukozė.

Gydant cisplatina kartu su kitais chemoterapiniais preparatais, pavieniais atvejais atsiranda komplikacijų dėl kraujotakos sutrikimo: smegenų ir širdies išemija, į Reino sindromą panašus periferinės kraujotakos sutrikimas.

Teoriškai, atsižvelgiant į cisplatinos veikimo būdą, įmanomas kancerogeninis poveikis, tačiau tai kol kas nepatvirtinta.

Retai gali pasireikšti hipercholesterolemija, kraujo serume padaugėti amilazės, pavieniais atvejais gali atsirasti netinkamos antidiurezinio hormono sekrecijos sindromas, trombozinė mikroangiopatija kartu su hemoliziniu ureminiu sindromu.

Retkarčiais organizme gali padidėti geležies kiekis.

4.9 Perdozavimas

Cisplatinos perdozavus, gali pasireikšti aukščiau minėtas toksinis poveikis, kuris būna stiprus. Toksinis poveikis susilpnėja, jeigu tuoj pat po perdozavimo pacientui taikoma veiksminga hidracija ir sukeliama osmosinė diurezė.
Infuzavus per didelę dozę (³ 200 mg/m2 kūno paviršiaus), dėl preparato prasiskverbimo per kraujo ir smegenų barjerą galimas tiesioginis poveikis kvėpavimo centrui, dėl kurio galimas mirtinas kvėpavimo sutrikimas ir šarmų bei rūgščių pusiausvyros pokytis.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė - priešnavikiniai vaistiniai preparatai, platinos preparatai, ATC kodas - L01XA01.

Cisplatina yra neorganinis junginys, kuriame yra sunkiojo metalo cis-diamindichlorplatinos. Preparatas slopina DNR sintezę, sudarydamas kryžmines jungtis ir DNR grandinėje, ir tarp grandinių. RNR ir baltymų sintezę jis slopina silpniau.

Nors svarbiausias cisplatinos veikimo būdas yra DNR sintezės slopinimas, tačiau gydant vėžį ji gali veikti ir kitais būdais, įskaitant auglio imunogeniškumo didinimą. Cisplatinos poveikis yra panašus į alkilinamųjų preparatų. Be to, ji slopina imuninę sistemą, sukelia antimikrobinį poveikį, didina jautrumą radioaktyviesiems spinduliams.

Cisplatinos poveikis ląstelės ciklui yra nespecifinis.

Citotoksinį poveikį ji sukelia, prisijungdama prie visų DNR bazių, daugiausiai prie N-7 padėtyje esančių guanino ir adenozino.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Infuzuota į veną cisplatina greitai pasiskirsto visuose audiniuose. Suleidus 20 - 120 mg/m2 kūno paviršiaus dozę, didžiausia platinos koncentracija atsiranda kepenyse, prostatoje ir inkstuose, šiek tiek mažesnė - šlapimo pūslėje, raumenyse, sėklidėse, kasoje ir blužnyje, mažiausia - žarnose, antinksčiuose, širdyje, plaučiuose, smegenyse ir smegenėlėse. Praėjus 2 val. po infuzijos, daugiau negu 90% kraujyje esančio preparato būna prisijungusio prie baltymų. Prisijungimas galimas visam laikui. Prie baltymų prisijungusi cisplatina yra neveikli. Farmakokinetika yra nelinijinė. Cisplatina metabolizuojama nefermentiniu būdu į vienos arba kelių rūšių metabolitus. Sušvirkštus 50 – 100 mg/m2 kūno paviršiaus dozę į veną iš karto, eliminacija plazmoje yra dvifazė. Žmogaus organizme pasiskirstymo fazės metu pusinės eliminacijos laikas yra 10 - 60 min., galutinės eliminacijos fazės metu - 2 - 5 dienos.

Kadangi daug cisplatinos prisijungia prie kraujo baltymų, tai per 84 - 120 val. su šlapimu išsiskiria tik 27 - 45% dozės. Jeigu infuzija ilgalaikė, su šlapimu preparato išsiskiria daugiau. Su išmatomis jo pašalinama labai mažai, šiek tiek platinos būna tulžyje ir storojoje žarnoje. Jeigu inkstų funkcija sutrikusi, pusinės eliminacijos laikas kraujo plazmoje būna ilgesnis. Teoriškai jis gali pailgėti ir tuo atveju, jeigu yra pilvo vandenė, kadangi daug cisplatinos jungiasi prie baltymų.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Lėtinis toksinis poveikis
Lėtinio toksinio poveikio tyrimų duomenys rodo, jog cisplatina pažeidžia inkstus, slopina kaulų čiulpų funkciją, sutrikdo skrandžio ir žarnų veiklą, sukelia ototoksinį poveikį.

Mutageninis ir kancerogeninis poveikis
Įvairių tyrimų (su gyvūnų ląstelėmis, audinių kultūra ir bakterijų sistemomis) in vitro ir in vivo metu cisplatina sukėlė mutageninį poveikį, o ilgalaikių tyrimų metu žiurkėms ir pelėms darė kancerogeninį poveikį.

Poveikis dauginimosi funkcijai
Vaisingumas. Cisplatina slopina lytinių liaukų funkciją, todėl pasireiškia amenorėja ir azoospermija. Slopinimas gali nepraeiti, todėl galimas nevaisingumas visam laikui.

Nėštumo ir žindymo laikotarpis. Pelėms ir žiurkėms cisplatina sukėlė teratogeninį poveikį ir vaisiaus apsigimimą. Preparato patenka į motinos pieną.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Natrio chloridas
Vandenilio chlorido rūgštis, praskiesta
Injekcinis vanduo

6.2 Nesuderinamumas

Dėl cisplatinos reakcijos su aliuminiu atsiranda juodų platinos nuosėdų, todėl būtina saugoti, kad cisplatinos tirpalas neprisiliestų prie aliuminio, pavyzdžiui, esančio infuzinėse sistemose, adatose, kateteriuose, švirkštuose.

Su kitais vaistiniais preparatais, išskyrus išvardytus 6.6 skyriuje, Cisplatin EBEWE maišyti negalima.
Tirpalu, kuriame yra tik 5% gliukozės ar 5% manitolio, koncentrato skiesti negalima. Jį galima skiesti tik minėtų tirpalų ir natrio chlorido tirpalo mišiniu (žr. 6.6 skyrių).

Infuzinėje sistemoje cisplatiną gali inaktyvuoti antioksidatoriai (pvz., natrio metabisulfitas), vandenilio karbonatai (natrio-vandenilio karbonatas), sulfatai, fluorouracilas bei paklitakselis.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai
Atidarius buteliuką: vartoti iš karto.
Atskiesto tirpalo tinkamumo laikas yra 24 val. (žr. 6.6 ir 6.4 skyrius).

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje. Negalima šaldyti ar užšaldyti. Buteliuką laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

Atskiesto tirpalo (žr. 6.6 skyrių) laikymo sąlygos:
Cisplatin EBEWE 0,5 mg/ml koncentrato, atskiesto vienu iš toliau išvardytų tirpalų tiek, kad koncentracija būtų 0,1 mg/ml, laikomo 25 °C temperatūroje, cheminės ir fizinės savybės nekinta 24 valandas.
- 0,9% natrio chlorido tirpalas.
- 0,9% natrio chlorido ir 5% gliukozės tirpalų mišinys (1:1).
- 0,9% natrio chlorido ir 5% manitolio tirpalų mišinys (1:1).
Mikrobiologiniu požiuriu atskiestą tirpalą reikia infuzuoti nedelsiant. Jeigu jis tuoj pat nevartojamas, už laikymo sąlygas ir trukmę atsako gydantis medikas, tačiau ilgiau negu 24 valandas 2 - 8 °C temperatūroje laikyti negalima, nebent tuo atveju, jeigu koncentratas buvo skiestas kontroliuojamomis ir validuotomis aseptinėmis sąlygomis.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Tamsaus stiklo (I tipo) buteliukas, užkimštas chlorobutilo gumos kamščiu, kuris uždengtas aliumininiu dangteliu.

Dėžutėje yra 1 buteliukas, kuriame yra 20 ml (10 mg), 50 ml (25 mg) arba 100 ml (50 mg) koncentrato infuziniam tirpalui.

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu bei jo likučių naikinimo instrukcija

Cisplatin EBEWE 0,5 mg/ml koncentratas yra skirtas infuziniam tirpalui ruošti, todėl prieš infuziją jį reikia atskiesti. Priemones (intravenines infuzines sistemas, adatas, kateterius, švirkštus), kuriose yra aliuminio, galinčio prisiliesti prie cisplatinos, skiedimo metu naudoti draudžiama (žr. 6.2 skyrių).
Infuzinį tirpalą būtina ruošti aseptinėmis sąlygomis. Koncentratas skiedžiamas vienu iš šių tirpalų:
- 0,9% natrio chlorido tirpalu;
- 0,9% natrio chlorido ir 5% gliukozės tirpalų mišiniu 1:1 (galutinė natrio chlorido koncentracija tirpale būna 0,45%, gliukozės - 2,5%);
- jeigu hidracija prieš cisplatinos infuziją neįmanoma, koncentratą galima skiesti 0,9% natrio chlorido ir 5% manitolio tirpalų mišiniu 1:1 (galutinė natrio chlorido koncentracija tirpale būna 0,45%, manitolio - 2,5%).

Infuzinio tirpalo ruošimas
Reikiamą cisplatinos 0,5 mg/ml koncentrato dozę, apskaičiuotą atsižvelgiant į 4.2 skyriuje pateiktą instrukciją, reikia atskiesti 1 - 2 l minėto skiediklio.

Atskiestas tirpalas vartojamas tik intraveninės infuzijos būdu (žr. 4.2 skyrių). Galima infuzuoti tik skaidrų, bespalvį tirpalą, kuriame nėra matomų dalelių.

Tik vienkartiniam vartojimui.

Su cisplatina, kaip ir kitais citotoksiniais preparatais, reikia elgtis labai atsargiai: gyvybiškai būtini apsauginiai drabužiai, apsauginės pirštinės ir kaukė. Jeigu įmanoma, cisplatinos tirpalą reikėtų ruošti po apsauginiu gaubtuvu. Būtina saugotis, kad preparato nepatektų ant odos ar gleivinės. Nėščioms moterims su cisplatina dirbti negalima.

Jeigu preparato patenka ant odos, ją reikia nuplauti dideliu kiekiu vandens. Jeigu atsiranda trumpalaikis odos deginimas, ją galima patepti kremu (kai kurie žmonės yra jautrūs platinai, todėl galima odos reakcija).

Vaistinio preparato likučius ir atliekas reikia naikinti laikantis vietinių reikalavimų.