Allopurinol-ratiopharm

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Allopurinol-ratiopharm 100 mg tabletės
Allopurinol-ratiopharm 300 mg tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje Allopurinol-ratiopharm 100 mg tabletėje yra 100 mg alopurinolio.
Vienoje Allopurinol-ratiopharm 300 mg tabletėje yra 300 mg alopurinolio.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Tabletė.
Baltos apvalios tabletės.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Suaugusieji
Pirminės ir antrinės hiperurikemijos, kai šlapimo rūgšties koncentracija kraujo plazmoje yra 500 μmol/l (8,5 mg/100 ml) arba didesnė, jeigu jos negalima normalizuoti dieta, gydymas.
Hiperurikemijos komplikacijų, ypač podagros paūmėjimo, uratinės nefropatijos gydymas, uratinės inkstų akmenligės gydymas ir profilaktika, kalcio oksalatų akmenų dėl hiperurikemijos susidarymo profilaktika.
Dėl įvairių priežasčių pasireiškusios antrinės hiperurikemijos gydymas.

Vaikai (tik Allopurinol-ratiopharm 100 mg tabletės)
Dėl įvairių priežasčių pasireiškusios antrinės hiperurikemijos gydymas.
Uratinės nefropatijos, atsiradusios gydant leukemiją, gydymas.
Įgimto fermentų trūkumo ligų, t.y. Lesch-Nyhan sindromo (dalinis ar visiškas hipoksantin-guanin- fosforiboziltransferazės trūkumas) ir adenin-fosforiboziltransferazės trūkumo, gydymas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Allopurinol-ratiopharm 100 mg tabletės
Suaugusieji
Priklausomai nuo šlapimo rūgšties koncentracijos kraujo serume per parą reikia išgerti 1-3 Allopurinol-ratiopharm 100 mg tabletes (t.y. 100-300 mg alopurinolio).
Norint sumažinti nepageidaujamo poveikio atsiradimo riziką, reikia gydymą pradėti nuo 100 mg dozės per parą. Tik tuomet, kai šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje nemažėja, dozę reikėtų padidinti. Pavieniais atvejais dozę galima padidinti ir per parą gerti 6-8 Allopurinol-ratiopharm 100 mg tabletes (t.y. 600-800 mg alopurinolio). Šiuo atveju reikia atkreipti dėmesį į oksipurinolio koncentraciją kraujo serume: jo koncentracija neturi būti didesnė kaip 15 μg/ml (100 μmol). Dozę reikia padalyti į kelias dalis. Norint, kad ligoniai vaistą geriau toleruotų, vienkartinė jo dozė neturi būti didesnė kaip 3 Allopurinol-ratiopharm 100 mg tabletės (t.y. 300 mg alopurinolio). Maksimali paros dozė – 800 mg alopurinolio.

Vaikai
Alopurinolio paros dozė - 10 mg/kg kūno svorio (didžiausia paros dozė – 400 mg), ši dozė dalijama į 3 vienkartines dozes.

Senyvi pacientai
Apie alopurinolio vartojimą senyviems pacientams ypatingų nuorodų nėra, todėl juos reikia gydyti galimai mažiausiomis terapinėmis dozėmis. Šios amžiaus grupės pacientus ypač reikėtų stebėti dėl inkstų funkcijos nepakankamumo.

Pacientai, kuriems nustatytas inkstų funkcijos nepakankamumas
Tokiems ligoniams nesumažinus dozės, vaisto galima perdozuoti, kadangi alopurinolis ir jo metabolitai išsiskiria pro inkstus. Galimiems pavojams sumažinti, šiems pacientams reikia keisti aukščiau rekomenduojamą dozę. Esant sunkiam inkstų nepakankamumui, daugiausia per parą galima skirti vartoti 100 mg alopurinolio arba didesnę dozę nei 100 mg, bet ne kiekvieną dieną. Šią dozę galima didinti tik tuo atveju, jei vaisto poveikis nepakankamas. Oksipurinolio koncentracija kraujo serume neturi būti didesnė kaip 15,2 μg/ml.
Inkstų nepakankamumu sergantiems ligoniams vaisto dozavimo nurodymai pateikti šioje lentelėje

Kreatinino klirensas
Paros dozė
Daugiau kaip 20 ml/min.
Įprastinė dozė
10 - 20 ml/min.
100-200 mg
Mažiau kaip 10 ml/min.
100 mg arba ilginti vartojimo intervalus

Pacientams, kuriems atliekama hemodializė, kiekvieną kartą (2-3 kartus per savaitę) papildomai reikia vartoti 300-400 mg alopurinolio.

Pacientai, kuriems nustatytas kepenų veiklos nepakankamumas
Esant kepenų veiklos nepakankamumui, reikia laikytis tokių pat nurodymų, kaip ir esant inkstų nepakankamumui. Gydymo pradžioje reikia kontroliuoti kepenų veiklos rodiklius ir tyrimus reguliariai kartoti.

Allopurinol-ratiopharm 300 mg tabletės
Suaugusieji
Priklausomai nuo šlapimo rūgšties koncentracijos kraujo serume, per parą reikia gerti vieną Allopurinol-ratiopharm 300 mg tabletę (t.y. 300 mg alopurinolio). Norint sumažinti nepageidaujamo poveikio požymių atsiradimo galimybes, reikia gydymą pradėti nuo 100 mg per parą dozės. Tik tuomet, kai šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje nemažėja, dozę reikia didinti.
Galima gerti per parą ir 100-300 mg alopurinolio. Tokiu atveju galima vartoti kitokias šio vaisto dozuotes.
Atskirais atvejais paros dozę galima padidinti iki dviejų Allopurinol-ratiopharm 300 mg tablečių (t.y. 600 mg alopurinolio). Tokiu atveju reikia atkreipti dėmesį į oksipurinolio koncentraciją kraujo serume: jo koncentracija neturi būti didesnė kaip 15 μg/ml (100 μmol). Kai kuriais atvejais galimas alternatyvus vartojimo būdas: dozė didinama iki 800 mg per parą, ją reikia padalinti į kelias dalis. Siekiant, kad ligoniai vaistą geriau toleruotų, vienkartinė jo dozė neturi būti didesnė kaip viena Allopurinol-ratiopharm 300 mg tabletė (t.y. 300 mg alopurinolio). Didžiausia paros dozė – 800 mg alopurinolio.

Vaikai ir pacientai, sergantys inkstų arba kepenų veiklos nepakankamumu
Kadangi Allopurinol-ratiopharm 300 mg tablečių sudėtyje yra daug veikliosios medžiagos, tokiu vaistu netinka gydyti vaikų ir suaugusiųjų, sergančių inkstų arba kepenų veiklos nepakankamumu. Tokiais atvejais reikia vartoti preparatus, kuriuose yra mažiau veikliosios medžiagos.
Pacientams, kuriems atliekama hemodializė, kiekvieną kartą (2 arba 3 kartus per savaitę) papildomai reikia vartoti 300-400 mg alopurinolio.

Senyvi pacientai
Apie alopurinolio vartojimą senyviems pacientams gydyti ypatingų nuorodų nėra, todėl juos reikia gydyti galimai mažiausiomis terapinėmis dozėmis. Šios amžiaus grupės pacientus ypač reikėtų stebėti dėl inkstų veiklos nepakankamumo.

Vartojimo būdas ir trukmė
Tabletes reikia nuryti nesukramčius po valgio, užsigeriant pakankamu kiekiu skysčio. Jei paros dozė didesnė nei 300 mg alopurinolio, atsiradus virškinimo trakto sutrikimo požymių, paros dozę reikia padalyti į kelias dalis. Vartojimo trukmė priklauso nuo ligos eigos. Siekiant apsisaugoti nuo kalcio oksalato ir šlapimo rūgšties akmenų susidarymo, taip pat sergant pirmine hiperurikemija ir podagra, vaisto reikia vartoti ilgai. Antrinės hiperurikemijos atvejais vartojimo trukmė priklauso nuo to, kiek laiko kraujyje yra padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.
Allopurinol-ratiopharm 300 mg tabletės:
- ligonis serga inkstų nepakankamumu ir kreatinino klirensas mažesnis nei 20 ml/min.;
- jaunesni nei 12 metų vaikai.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Įvertinus naujus literatūros duomenis ir rekomendacijas, gydyti vaistais nereikia, kai šlapimo rūgšties kiekis kraujyje yra mažesnis nei 500 μmol/l (arba 8,5 mg/100 ml), jei laikomasi nustatytos mitybos ir nėra inkstų pažeidimų. Reikia vengti vartoti maisto, kuriame yra daug purinų (pvz., produktų iš inkstų, smegenų, kepenų, širdies, liežuvio, taip pat įvairių mėsos ekstraktų), negerti alkoholinių gėrimų (ypač alaus, nes jame yra ribonukleotido guanozino, ypač didinančio šlapimo rūgšties koncentraciją kraujyje).
Jei atsiranda odos bėrimų, reikia nedelsiant nustoti vartoti Allopurinol-ratiopharm tabletes.
Ypatinga gydytojo priežiūra būtina tuomet, kai pacientui nustatyta nepakankama inkstų, kepenų veikla arba sutrikęs kraujo ląstelių susidarymas. Esant sutrikusiai inkstų arba kepenų veiklai, reikia laikytis nurodytų vaistų dozių (žr. sk. 4.2. Dozavimas ir vartojimo metodas).
Pacientams, kurie dėl padidėjusio kraujospūdžio arba širdies nepakankamumo vartoja AKF inhibitorius arba diuretikus, alopurinolio reikia skirti vartoti labai atsargiai, nes jiems gali būti sutrikusi inkstų veikla.
Kai gydomi dėl podagros pažeisti inkstai, susidarę šlapimo rūgšties akmenys, šlapimo paros kiekis turi būti ne mažesnis kaip 2 litrai per parą. Norint išvengti padidėjusio šlapimo rūgšties kiekio kraujyje ir šlapime pacientams, kurie dėl navikų gydomi cheminiais preparatais arba radioaktyviaisiais spinduliais, taip pat sergantiems Lesch-Nyhan sindromu, kartu su alopurinoliu reikia duoti papildomai skysčių ir tokiu būdu užtikrinti pakankamą diurezę. Norint, kad pagerėtų uratų ir šlapimo rūgšties tirpumas, galima duoti vaistų, kurie šarminančiai veikia šlapimo reakciją.
Jei jau yra susidariusi uratinė nefropatija ar kiti patologiniai inkstų funkcijos pakitimai, vaisto dozę reikia skirti atsižvelgiant į inkstų funkciją (žr. sk. 4.2. Dozavimas ir vartojimo metodas).
Alopurinolio galima vartoti tik po podagros priepuolio. Pradėjus vartoti alopurinolio, gali iš atsargų išsiskirti didelis kiekis šlapimo rūgšties ir sukelti podagros priepuolį. Todėl pirmąsias 4 gydymo savaites reikėtų profilaktikai skirti skausmą malšinančių vaistų arba kolchicino. Esant dideliems šlapimo rūgšties akmenims, paskyrus alopurinolio, jų dalis gali atsiskirti ir įstrigti šlapimtakyje. Alopurinolis dalyvauja sąveikoje su daugeliu vaistų (žr. sk. 4.5. Sąveika su vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika).

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Alopurinolis lėtina probenecido eliminaciją.
Alopurinolio veikimas pagreitėja, kai kartu vartojamos didelės dozės vaistų, didinančių šlapimo
rūgšties išsiskyrimą (probenecidas, benzbromaronas, sulfinpirazonas) ir tokiu būdu sumažėja Allopurinol-ratiopharm tablečių poveikis. Šią sąveiką kiekvienam konkrečiam ligoniui turėtų įvertinti gydytojas.
- Jei alopurinolis vartojamas kartu su 6-merkaptopurinu arba azatioprinu, pastarųjų dozę reikia sumažinti iki 25% įprastinės dozės, nes slopinant ksantinoksidazę sulėtėja jų metabolizmas ir pailgėja veikimas.
- Kartu vartojant alopurinolio, ampicilinas ir amoksicilinas dažniau gali sukelti alerginę reakciją (odos bėrimą). Todėl, vartojant alopurinolio, reikėtų skirti kitų antibiotikų.
- Jei kartu vartojama alopurinolio ir kaptoprilio, padidėja odos alerginių reakcijų pavojus, ypač žmonėms, sergantiems lėtiniu inkstų nepakankamumu.
- Gali sustiprėti kumarino tipo antikoaguliantų poveikis. Todėl reikia dažniau kontroliuoti kraujo krešumo rodiklius ir sumažinti kumarino tipo antikoaguliantų dozę.
- Didelė alopurinolio dozė slopina teofilino apykaitą. Todėl, pradėjus vartoti alopurinolio arba padidinus jo dozę, reikia ištirti teofilino koncentraciją kraujyje.
- Kartu vartojant alopurinolio ir citostatikų (pvz., ciklofosfamido, doksirubicino, bleomicino, prokarbazino, alkilhalogenidų), kraujo ląstelių sudėties pokyčių atsiranda dažniau negu tuomet, kai vartojama kurio nors vieno preparato, todėl kraujo sudėtį kontroliuoti reikia dažnai.
- Alopurinolis gali pailginti vidarabino pusinės eliminacijos periodą. Todėl kartu vartojant šiuos vaistus reikia būti labai atidiems, kad laiku būtų galima pastebėti nepageidaujamo poveikio požymius.
- Vartojant alopurinolio, gali padidėti ciklosporino koncentracija kraujo plazmoje. Reikia atsižvelgti, kad tuomet gali išryškėti nepageidaujamas ciklosporino poveikis.
- Alopurinolis gali turėti įtakos fenitoino metabolizmui kepenyse; ar tai turi reikšmės gydant pacientus, kol kas nežinoma.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Apie alopurinolio vartojimą nėštumo laikotarpiu duomenų nesukaupta. Tyrimais su gyvūnais nustatyta, kad jis pasižymi toksiniu poveikiu reprodukcijai (žr. sk. Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys). Kadangi alopurinolis veikia purinų apykaitą ir jo pavojus žmogaus organizmui nėra aiškus, nėštumo laikotarpiu jo vartoti negalima, nebent tai būtų būtina.

Alopurinolio patenka į žindyvės pieną, todėl žindymo laikotarpiu jo vartoti negalima.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Kadangi vartojant alopurinolio buvo stebėtas mieguistumas, svaigulys ir ataksija, pacientai turi nevairuoti ir nevaldyti mechanizmų, kol bus užtikrinta, kad alopurinolis jų gebėjimų atlikti šias funkcijas neveikia.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka:
Labai dažni (≥1/10);
Dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10);
Nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100);
Reti (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000);
Labai reti (<1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Pradėjus gydyti alopurinoliu, gali pasireikšti reaktyvus podagros priepuolis.
Nepageidaujamo poveikio požymių dažniau būna esant inkstų ir (arba) kepenų nepakankamumui, kartu vartojant ampicilino arba amoksicilino.
Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Dažniausiai iš visų nepageidaujamo poveikio požymių būna odos reakcijų (apie 4%), kurios gali atsirasti bet kuriuo gydymo momentu; dažniausiai pasitaiko niežėjimas, dėmių ir pūslelių bėrimas, kartais pleiskanojimas, retkarčiais bėrimas panašus į purpura, retai – eksfoliacinos dermatitas. Atsiradus tokių požymių, alopurinolio vartojimą reikia nutraukti nedelsiant. Jei požymiai nesunkūs, jiems išnykus galima vaisto vėl vartoti, tačiau nedidele doze (pvz., 50 mg per parą), kurią galima prireikus palengva didinti. Jei odos bėrimų atsiranda vėl, preparato vartojimą reikia nutraukti, nes gali būti sunkių išplitusių reakcijų.
Retai pasireiškia padidėjusio jautrumo reakcijos: odos atsisluoksniavimas, karščiavimas, padidėję limfmazgiai, sąnarių skausmas ir padidėjęs eozinofilų skaičius kraujyje, panašiai kaip Stevens-Johnson ir Lyell sindromų požymiai. Retai pasitaiko su šiomis reakcijomis susijęs vaskulitas ir audinių pakitimai gali pasireikšti labai įvairiai, įskaitant hepatitą, intersticinį nefritą ir labai retai – traukulius. Atsiradus šiems simptomams, alopurinolio vartojimą reikia tučtuojau nutraukti ir jo daugiau niekada nebevartoti. Šių reakcijų gydymui reikia skirti kortikosteroidų.
Pasitaikė pavieniai alopecijos, furunkuliozės, plaukų spalvos pakitimo atvejai.
Imuninės sistemos sutrikimai
Pavieniais atvejais atsiranda padidėjusio jautrumo reakcijų, kurios gali pasireikšti karščiavimu, odos reakcija, šaltkrėčiu ir sąnarių skausmais, kepenų funkcijos sutrikimu (laikinas transaminazių ir šarminės fosfatazės kiekio padidėjimas kraujo serume), ūminis cholangitas ir ksantino tipo akmenys.
Iki šiol tais atvejais, kai pasitaikė viso organizmo padidėjusio jautrumo reakcijos, mirtis įvykdavo dėl inkstų ir (arba) kepenų funkcijos sutrikimų. Labai retai pasitaiko ūminis anafilaksinis šokas.
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Labai retai vartojant alopurinolio pasitaikė angioimunoblastinė limfadenopatija.
Pavieniais atvejais pasitaikė kraujo ląstelių sudėties pakitimų - leukopenija, leukocitozė, granulocitozė ir eozinofilija. Sergantiesiems inkstų funkcijos sutrikimu kartais pasitaikė trombocitopenija, agranulocitozė ir aplazinė anemija. Šios grupės pacientus būtina stebėti labai atidžiai.
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai
Retai pasitaikė kepenų funkcijos sutrikimų, pasireiškiančių asimptominiu kepenų fermentų kiekio padidėjimu, hepatitu (įskaitant kepenų nekrozę ir granulomatozinį hepatitą).
Virškinimo trakto sutrikimai
Gali pasitaikyti pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Jei paciento skrandis labai jautrus, vaisto reikia gerto po valgio ir užsigerti pakankamu skysčio kiekiu.
Pasitaikė pavieniai stomatito, vėmimo su krauju, steatorėjos atvejai.
Endokrininiai sutrikimai
Pasitaikė pavieniai cukrinio diabeto atvejai.
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai
Pasitaikė pavieniai hiperlipemijos atvejai.
Psichikos sutrikimai
Pasitaikė pavieniai depresijos, astenijos, svaigulio, mieguistumo, komos atvejai.
Nervų sistemos sutrikimai
Pasitaikė pavieniai ataksijos, periferinio neurito, neuropatijos, parestezijos, paralyžiaus, galvos skausmo, skonio jutimo pakitimo atvejai.
Širdies sutrikimai
Pasitaikė pavieniai bradikardijos, padidėjusio kraujospūdžio, krūtinės anginos atvejai.
Akių sutrikimai
Pasitaikė pavieniai regėjimos sutrikimo, geltonosios tinklainės dėmės degeneracijos, kataraktos atvejai.
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
Pasitaikė pavieniai hematurijos, patinimų, uremijos atvejai.
Skeleto,raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai
Pasitaikė pavieniai raumenų skausmo, Kvinkės edemos atvejai.
Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai
Pasitaikė pavieniai ginekomastijos, nevaisingumo, impotencijos atvejai.

4.9 Perdozavimas

Specifinis priešnuodis nežinomas. Vienam pacientui, kuris išgėrė 20 g alopurinolio, atsirado pykinimas, vėmimas, viduriavimas, svaigulys. Kitas pacientas išgėrė 22,5 g alopurinolio, tačiau nebuvo jokių perdozavimo požymių. Vienam pacientui, kuris ilgai vartojo kasdien po 200-400 mg alopurinolio esant sutrikusiai inkstų funkcijai, aprašyti sunkūs apsinuodijimo požymiai, kurie pasireiškė odos reakcija, karščiavimu, hepatitu, pablogėjusia inkstų veikla, kraujyje padaugėjo eozinofilų.
Įtarus apsinuodijimą, ypač kai kartu vartojamas azatioprinas arba 6-merkaptopurinas, reikia taikyti absorbciją mažinančias arba vaisto eliminaciją greitinančias priemones, tai yra duoti gausiai skysčių, taikyti hemodializę.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – Šlapimo rūgšties sintezę slopinantys vaistai, ATC kodas – M 04 AA01
Alopurinolis ir pagrindinis jo metabolitas okispurinolis mažina šlapimo rūgšties susidarymą dėl to, kad jie slopina ksantinoksidazę, kuri oksidacijos metu verčia hipoksantiną ksantinu, o ksantiną - šlapimo rūgštimi. Dėl to organizme sumažėja šlapimo rūgšties ir uratų kiekis. Be purinų irimo slopinimo, kai kuriems pacientams dėl hipoksantinguaninriboziltransferazės slopinimo gali susilpnėti ir naujų purinų biosintezė. Dažnai stebima, kad padidėjusi purinų biosintezė sumažėja iki normalaus fiziologinio lygio. Gydant alopurinoliu, daugiau susidarančio hipoksantino tuoj pat virsta inozino monofosfatu, po to adenozinmonofosfatu (AMF) ir guanozinmonofosfatu (GMF). Padidėjusi AMF ir GMF kocentracija fiziologiniu grįžtamojo ryšio principu veikia PRTT-amidotransferazę, pirmąjį purinų biosintezės fermentą. Iš alopurinolio susidaro labai mažas kiekis (kepenyse koncentracija mažesnė nei 0,0001 mmol/l) ribonukleotido; ši koncentracija pernelyg maža, kad pasireikštų farmakologinis poveikis.

5.2Farmakokinetinės savybės

Rezorbcija ir pasiskirstymas
Alopurinolis virškinamajame trakte greitai rezorbuojasi; išgėrus jau po 30-60 min. jo aptinkama kraujo plazmoje. Didžiausia alopurinolio koncentracija kraujo plazmoje būna maždaug po 1,5 valandos, tačiau jo kiekis greitai mažėja ir po 6 val. praktiškai nebelieka. Didžiausia oksipurinolio koncentracija kraujo plazmoje būna praėjus 3-5 val. po alopurinolio vartojimo. Iš skrandžio jis nesirezorbuoja, geriausios sąlygos vaisto rezorbcijai yra dvylikapirštėje žarnoje ir viršutinėje tuščiosios žarnos dalyje. Jei vartojama vaisto įprastinė 300 mg dozė, priklausomai nuo individualaus vaisto metabolizmo, jo pirmojo prasiskverbimo per kepenis metu masto, virtimo pagrindiniu metabolitu oksipurinoliu greičio, preparato koncentracija kraujo plazmoje būna 1,0-2,6 μg/ml (vidutiniškai 1,8 μg/ml). Atitinkamai oksipurinolio kiekis yra 5-11 μg/ml (vidutiniškai 8,4 μg/ml).
Visiems tiriamiesiems, esantiems standartinėmis sąlygomis, davus išgerti vieną kartą 300 mg alopurinolio, nustatyta, kad didžiausia oksipurinolio koncentracija kraujo plazmoje vidutiniškai buvo 5,24 μg/ml. Išgėrus vieną kartą 300 mg alopurinolio, po 24 val. vidutinė oksipurinolio koncentracija kraujo plazmoje buvo 3,78 μg/ml.
Dėl oksipurinolio ilgo pusinės eliminacijos periodo, pradėjus gydymą nustatytas preparato kaupimasis.
Tačiau, esant normaliai inkstų veiklai, dozavimo intervalo pabaigoje jo koncentracija kraujo plazmoje nedidėja.
Duodant tiriamiesiems, esantiems standartinėmis sąlygomis, alopurinolio po 300 mg ilgai, po 168 val. kraujo plazmoje susidaro oksipurinolio koncentracijos pusiausvyra. Oksipurinolio vidutinė koncentracija kraujo plazmoje buvo 9,98 μg/ml. Tačiau koncentracijos svyravimai kraujo plazmoje tarp atskirų individų buvo dideli. Alopurinolio pasiskirstymo tūris buvo apie 1,6 l/kg; vadinasi, santykinai didelis kiekis pasiskirsto audiniuose. Nors duomenų apie alopurinolio koncentraciją žmogaus organizmo audiniuose nėra, tikėtina, kad alopurinolio ir oksipurinolio didžiausia koncentracija yra kepenyse ir žarnų gleivinėje, nes juose yra didžiausias ksantinoksidazės aktyvumas.
Metabolizmas ir eliminacija
Veikiant ksantinoksidazei ir aldehidoksidazei, alopurinolis greitai (pusinės eliminacijos laikas yra apie 2 val.) virsta oksipurinoliu (aloksantinu), kuris taip pat stipriai slopina ksantinoksidazę, tačiau lėčiau susijungia su šiuo fermentu. Nei alopurinolis, nei jo svarbiausias metabolitas oksipurinolis su kraujo plazmos baltymais stipriai nesusijungia. Alopurinolio daugiausia išsiskiria pro inkstus; apie 10% vaisto išsiskiria nepakitusiu pavidalu. Apie 20% išgerto vaisto po 48-72 val. aptinkama išmatose.
Po reabsorbcijos inkstų kanalėliuose oksipurinolis nepakitusiu pavidalu išsiskiria su šlapimu. Oksipurinolio pusinės eliminacijos periodas yra labai individualus. Sveikų žmonių organizme jis vidutiniškai trunka 18-43 valandas, atskiriems asmenims, kai maiste nevartojama purinų, trunka iki 70 valandų. Jei yra inkstų funkcijos nepakankamumas, oksipurinolio pusinės eliminacijos laikas pailgėja.
Pacientams, kurių kreatinino klirensas 10-20 ml/min., duodant gerti 300 mg alopurinolio per parą ilgesnį laiką, oksipurinolio koncentracija kraujo plazmoje buvo 30 mg/l. Tai apytikriai atitinka koncentraciją, kuri susidaro esant normaliai inkstų funkcijai ir geriant po 600 mg alopurinolio per parą. Todėl, skiriant alopurinolio asmenims su pakitusia inkstų funkcija, reikia laikytis atitinkamų dozavimo rekomendacijų (žr. sk. 4.2. Dozavimas ir vartojimo metodas). Šis preparato ilgalaikis veikimas leidžia jį skirti vartoti vieną kartą per dieną.
Įsotintame tirpale šlapimo rūgštis gali sukelti kalcio oksalato mikrokristalų arba koloidų susidarymą (heterogeninio židinio susidarymas). Kristalizacijos slopintojai, sudaryti dažniausiai iš rūgščiųjų mukopolisacharidų, slopinantys akmenų iš kalcio oksalato susidarymą, dėl sąveikos
su šlapimo rūgštimi (esant koncentracijai jau nuo 3 mmol/l) yra blokuojami. Dėl alopurinolio sumažinus šlapimo rūgšties susidarymą, sumažėja akmenų iš kalcio oksalato formavimasis.
Biologinis prieinamumas
Absoliutus biologinis Allopurinol-ratiopharm 100 mg ir 300 mg tablečių prieinamumas yra 67-90%.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Gyvūnų, ilgai vartojusių dideles alopurinolio dozes, šlapimo takuose nusėdo ksantino precipitatų, sukeliančių šlapimo takų sistemos pokyčių.
Iki šiol žinomais atliktais in vitro ir in vivo tyrimais jokių duomenų apie mutageninį arba kancerogeninį poveikį negauta. Atliekant tyrimus su gyvūnais nustatyta, kad vienai iš trijų gyvūnų rūšių (pelėms) pasireiškė teratogeninis poveikis, kai dešimtąją dieną po apvaisinimo joms buvo duodama 50 mg/kg kūno svorio arba didesnė vaisto dozė.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Kukurūzų krakmolas
Mikrokristalinė celiuliozė
Karboksimetilkrakmolo natrio druska
Koloidinis bevandenis silicio dioksidas
Talkas
Želatina
Magnio stearatas.

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

5 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Allopurinol-ratiopharm 100 mg
PVC/Al lizdinė plokštelė, kurioje yra 10 tablečių
Kartono dėžutėje yra 5 plokštelės- 50 tablečių.
Allopurinol-ratiopharm 300 mg
PVC/Al lizdinė plokštelė, kurioje yra 10 tablečių
Kartono dėžutėje yra 5 plokštelės- 50 tablečių.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.