Atenolol-ratiopharm

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Atenolol-ratiopharm 25 mg plėvele dengtos tabletės
Atenolol-ratiopharm 50 mg plėvele dengtos tabletės
Atenolol-ratiopharm 100 mg plėvele dengtos tabletės

2. kokybinė ir kiekybinė sudėtis

Veiklioji medžiaga - atenololis.
Atenolol-ratiopharm 25 mg plėvele dengtos tabletės
Vienoje tabletėje yra 25 mg atenololio.

Atenolol-ratiopharm 50 mg plėvele dengtos tabletės
Vienoje tabletėje yra 50 mg atenololio.

Atenolol-ratiopharm 100 mg plėvele dengtos tabletės
Vienoje tabletėje yra 100 mg atenololio.

Visos pagalbinės medžiagos nurodytos 6.1 skyriuje.

3. vaisto forma

Plėvele dengta tabletė
Baltos plėvele dengtos tabletės su įranta. Tabletę galima padalyti į dvi lygias puses.

4. klinikinĖ informacija

4.1 Terapinės indikacijos

Arterinės hipertenzijos gydymas.
Ilgalaikis stabiliosios krūtinės anginos gydymas.
Širdies ritmo sutrikimų, esant padidėjusiam širdies susitraukimų dažniui (supraventrikulinės tachikardijos, tirotoksikozės sukeltos sinusinės tachikardijos), gydymas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Vaisto dozė nustatoma kiekvienam ligoniui, visų pirma atsižvelgiant į gydomąjį poveikį.
Rekomenduojamos orientacinės dozės yra šios:

Stabili krūtinės angina

Rekomenduojama iš pradžių skirti 50 mg per parą dozę, vėliau, nesant efekto per 1 savaitę, dozę galima didinti iki 100 mg per parą (tai atitinka 1-2 Atenolol-ratiopharm 50 mg plėvele dengtas tabletes arba ½-1 Atenolol-ratiopharm 100 mg plėvele dengtą tabletę). Pavieniais atvejais gali reikėti net 200 mg paros dozės.

Arterinė hipertenzija

Gydymo pradžioje reikia 1 kartą per parą gerti 50 mg atenololio (tai atitinka 1 Atenolol-ratiopharm 50 mg plėvele dengtą tabletę arba ½ Atenolol-ratiopharm 100 mg plėvele dengtos tabletės).
Retais atvejais, prireikus, po savaitės paros dozę galima padidinti iki 100 mg (tai atitinka 2 Atenolol-ratiopharm 50 mg plėvele dengtas tabletes arba 1 Atenolol-ratiopharm 100 mg plėvele dengtą tabletę).

Širdies ritmo sutrikimai, esant padidėjusiam širdies susitraukimų dažniui (tachiaritmijos)

Sureguliavus ritmą intraveniniu atonololiu, tolimesniam gydymui galima skirti geriamą atenololį. Skirima 50- 100 mg vienkartinė dozė (tai atitinka 1- 2 Atenolol-ratiopharm 50 mg plėvele dengtas tabletes arba ½ - 1 Atenolol-ratiopharm 100 mg plėvele dengtą tabletę).
Jei vartojant vaisto širdies susitraukimai suretėja ir (arba) kraujospūdis sumažėja tiek, kad reikia gydyti, arba atsiranda kitokių komplikacijų, atenololio vartojimą būtina tučtuojau nutraukti.

Nurodymas. Jei pacientui yra inkstų funkcijos nepakankamumas, atenololio dozę reikėtų nustatyti pagal kreatinino klirensą: jei jis sumažėja iki 15-35 ml/min, didžiausia atenololio dozė – 50 mg per parą , jei kreatinino klirensas mažesnis kaip 15 ml/min., rekomenduojama dozė – 25 mg per parą.

Vartojimas vaikų amžiuje
Atenololis neskiriamas vaikams, nes nėra pakankamai vaisto vartojimo patirties vaikų amžiuje.

Vartojimas senyvame amžiuje
Dozę gali reikėti sumažinti, ypač senyviems pacientams su sutrikusia inkstų funkcija.

Vartojimo metodas
Nesukramtytas plėvele dengtas tabletes nuryti prieš valgį, užsigeriant pakankamu skysčio kiekiu.
Jei po ilgo atenololio vartojimo gydymą reikia pertraukti arba nutraukti, tai reikia daryti palaipsniui, iš lėto mažinant vaisto dozę, nes staigiai nutraukus vaisto vartojimą gali pasireikšti širdies raumens išemija, pasunkėti krūtinės angina, net ištikti miokardo infarktas arba pasunkėti hipertenzinė liga.

4.3Kontraindikacijos

Šio vaisto negalima vartoti, jei yra:
- padidėjęs jautrumas atenololiui, kitiems β receptorių blokatoriams arba kuriai nors pagalbinei vaisto medžiagai;
- aiškus širdies nepakankamumas;
- šokas;
- II arba III laipsnio AV blokada;
- sinusinio mazgo silpnumo sindromas (sick sinus sindromas);
- sinoatrialinė blokada;
- bradikardija (prieš gydymą pulsas ramybės metu yra retesnis kaip 50 kartų per minutę);
- hipotonija (sistolinis kraujospūdis mažesnis kaip 90 mm Hg);
- acidozė;
- padidėjęs bronchų reaktyvumas (pavyzdžiui, sergant bronchine astma, lėtine obstrukcine plaučių liga);
- periferinės kraujotakos sutrikimo vėlyvosios stadijos;
- ligonis tuo pačiu metu gydomas MAO inhibitoriais (išskyrus MAO - B inhibitorius).
- Prinzmetalio krūtinės angina,
- feochromocitoma (išskyrus tuos atvejus, kai kartu vartojami alfa adrenoreceptorių blokatoriai)

Pacientams, gydomiems Atenolol-ratiopharm, negalima skirti verapamilio arba diltiazemo tipo kalcio antagonistų, kitų aritmijai gydyti vaistų (pvz., dizopiramido) (išimtis – intensyvioji terapija).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Ypatingai atidi gydytojo priežiūra būtina šiais atvejais:
- esant pirmo laipsnio atrioventrikulinei blokadai.
- kai sergant cukriniu diabetu gliukozės koncentracija kraujyje labai nepastovi (galima sunki hipoglikemija); atenololis gali maskuoti hipoglikemijos simptomus (t.y. tachikardiją).
- jei pacientas ilgą laiką pasninkavo ar jiems teko pakelti didelį fizinį krūvį (galima sunki hipoglikemija);
- sergant feochromocitoma (antinksčių šerdinės dalies naviku; tokius ligonius iš pradžių būtina gydyti alfa receptorių blokatoriais);
- esant inkstų funkcijos nepakankamumui (žr. sk. "Dozavimas ir vartojimo metodas").
- jei pacientas ar jo šeimos nariai yra sirgę žvyneline, β receptorių blokatorių galima vartoti tik atsakingai įvertimus naudos ir rizikos santykį.
Negalima staiga nutraukti atenololio vartojimo, ypač pacientams, sergantiems išemine širdies liga, nes gali paūmėti krūtinės angina, pakilti arterinis kraujo spaudimas, ištikti miokardo infarktas, pasireikšti skilvelinė aritmija ar ūmi kardialinė mirtis, todėl gydymas atenololiu turėtų būti nutraukiamas laipsniškai mažinant dozę per 1-2 sav. Laikotarpiu, kai laipsniškai nutraukiamas gydymas atenololiu, pacientas turėtų visiškai sumažinti fizinį krūvį.
Beta receptorių blokatoriai gali padidinti žmogaus jautrumą alergenams ir pasunkinti anafilaksinę reakciją. Todėl pacientams, kuriems anksčiau yra buvusi sunki padidėjusio jautrumo reakcija, bei tiems žmonėms, kuriems taikoma desensibilizcija, vaisto galima vartoti tik būtinu atveju (galima neadekvačiai sunki anafilaksinė reakcija).
Atsargiai preparatu reikia gydyti pacientus, sergančius hipertiroze, nes atenololis gali slėpti simptomus (gali mažinti tachikardiją, kuri atsiranda sergant hipertireoze). Be to, sergantiems hipertireoze, staigus beta adrenoreceptorių blokatorių nutraukimas gali iššaukti tireotoksinę krizę.
Prieš bet kokią chirurginę procedūrą būtina įspėti, kad vartojama beta adrenoreceptorių blokatorių, kadangi juos vartojant su anestetikais, kurie turi slopinantį poveikį miokardui, reikia imtis ypatingų atsargumo priemonių. N.vagus tonuso sumažinimui gali prireikti skirti atropino (1-2 mg į veną).
Atenololis gali skatinti sunkiosios miastenijos progresavimą ir pasunkinti Raynaud sindromą bei kitokias periferinių kraujagyslių ligas.
Atenololis vartojamas su kitais vaistiniais preparatais gali sukelti įvarias reakcijas ( žr. 4.5)

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Tarp atenololio ir kitų kartu vartojamų preparatų galima toliau nurodyta sąveika.

- Antihipertenziniai vaistai, įskaitant ir AKF inhibitorius, angiotenzino II receptorių blokatorius, diuretikai, vazodilatatoriai, MAO inhibitoriai, tricikliai antidepresantai, barbitūratai, fenotiazino grupės preparatai, aldesleukinas, alprostadilis stiprina atenololio kraujospūdį mažinantį poveikį.

- Kartu vartojant triciklius antidepresantus ir fenotiazino grupės vaistus didėja skilvelinių aritmijų rizika.

- Alfa receptorių blokatoriai padidina pirmos dozės sukeliamos hipotenzijos riziką.

- Antiaritminiai vaistai stiprina kardiodepresinį atenololio poveikį.

- Kartu su atenololiu vartojant verapamilio arba diltiazemo tipo kalcio antagonistus bei kitus antiaritminius vaistus (pavyzdžiui dizopiramidą, amjodaroną) gali pasireikšti hipotenzija, bradikardija ar kitokie širdies ritmo sutrikimai (skilvelių virpėjimas, blokada ar net asistolija). Tokius pacientus reikia atidžiai stebėti.

- Nifedipino tipo kalcio antagonistus vartojant kartu su atenololiu, stiprėja kraujospūdį mažinantis poveikis, pavieniais atvejais gali prasidėti širdies nepakankamumas.

- Kartu su atenololiu vartojant širdį veikiančių glikozidų, rezerpino, α metildopos, guanfacino, klonidino, pasireiškia bradikardija ir sulėtėja impulso plitimas širdies laidžiąja sistema.

- Staiga nutraukus klonidino vartojimą, jei kartu vartojama atenololio, gali per daug padidėti kraujospūdis, todėl klonidino vartojimą galima nutraukti tik praėjus kelioms dienoms po atenololio vartojimo nutraukimo. Po to galima palaipsniui nutraukti klonidino vartojimą.

- Geriamieji antidiabetiniai vaistai ir insulinas stiprina gliukozės koncentraciją kraujyje mažinantį atenololio poveikį. Hipoglikemijos simptomai, ypač tachikardija ir tremoras, būna nestiprūs arba nepastebimi, todėl būtina reguliariai kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje.

- Kartu vartojamas noradrenalinas, epinefrinas gali per daug padidinti kraujospūdį.

- Kartu vartojant indometacino, gali sumažėti kraujospūdį mažinantis atenololio poveikis.

- Jei narkotikai bei anestetikai (ypatingai turintys slopinantį poveikį į miokardą, tokie kaip halotanas, enfluranas) vartojami kartu su atenololiu, gali stipriau sumažėti kraujospūdis, sumuotis neigiamas inotropinis šių vaistų poveikis (apie tai, jog vartojama atenololio, reikia infomuoti gydytoją anesteziologą).

- Atenololis sustiprina ir pailgina periferinio poveikio miorelaksantų (pavyzdžiui, suksametonijaus halogenido, tubokurarino) poveikį (apie tai, jog vartojama atenololio, reikia informuoti gydytoją anesteziologą).

- Kartu vartojant antacidinius vaistus, sumažėja atenololio rezorbcija.

- Ergotaminas kartu su atenololio didina vazokonstrikcinį poveikį į periferines kraujagysles, todėl reikėtų vengti šiuos vaistinius preparatus vartoti kartu.

- Estrogenai ir kombinuoti kontraceptikai vartojami kartu su atenololiu mažina jo antihipertenzinį poveikį.

4.6Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Atenololis prasiskverbia per placentą. Virkštelės kraujyje būna maždaug tokia pati jo koncentracija kaip ir motinos kraujyje. Ar atenololio galima vartoti pirmaisiais 3 nėštumo mėnesiais, nežinoma. Kadangi atenololis blogina kraujotaką placentoje, nėštumo metu vartojamas atenololis gali sulėtinti vaisiaus augimą. Be to, dėl perfuzijos placentoje sutrikimo vaisius gali žūti gimdoje, ištikti persileidimas ir priešlaikinis gimdymas
Jei nėščia moteris atenololio vartos prieš pat gimdymą, naujagimiui gali pasireikšti bradikardija, hipotenzija, hipoglikemija ir kvėpavimo slopinimas (naujagimių asfiksija); taip pat buvo β receptorių blokados atvejų, todėl atenololio vartojimą reikia nutraukti likus 24 - 48 valandoms iki gimdymo pradžios.

Atenololis kaupiasi motinos piene ir ten jo koncentracija būna daug kartų didesnė nei vaisto koncentracija motinos kraujo serume. Nors su motinos pienu gaunamas veikliosios medžiagos kiekis kūdikiui greičiausiai yra nepavojingas, vis dėlto reikia stebėti, ar jam neatsirado β receptorių blokados simptomų. Yra duomenų, kad pavieniais atvejais kūdikiams, žindomiems beta blokatoriais gydomų motinų, gali pasireikšti kliniškai reikšminga bradikardija, kvėpavimo slopinimas, hipotenzija ir hipoglikemija.

Nėščioms moterims atenololio galima vartoti atidžiai nustačius galimos naudos ir rizikos santykį. Žindymo laikotarpiu būtina ypač atidi gydytojo priežiūra.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Šio vaisto vartojimą turi nuolatos kontroliuoti gydytojas.
Dėl individualiai pasireiškiančių skirtingų reakcijų į vaistą, gebėjimas reaguoti gali būti sutrikdytas tiek, kad net gali trukdyti būti aktyviu eismo dalyviu, prižiūrėti mechanizmus arba dirbti be tinkamų saugos priemonių. Toks poveikis yra dar didesnis gydymo pradžioje, didinant vaisto dozę, keičiant preparatą kitu, taip pat tuo atveju, jeigu preparato vartojama su alkoholiu.

4.8 Nepageidaujamas poveikis
Nepageidaujamas poveikis skirstomas pagal pasireiškimo dažnį taip: labai dažni (≥ 1/10), dažni (≥ 1/100 to < 1/10), nedažni (≥ 1/1000 to < 1/100), reti (≥ 1/10 000 to < 1/1000), labai reti (< 1/10 000, įskaitant pavienius atvejus)

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai;
Retai: purpura, trombocitopenija

Imuninės sistemos sutrikimai
Retai: Pacientams kuriems yra buvę sunkios hiperjautrumo reakcijos ir pacientams kurie gydomi desensibilizuojančiais vaistais gali pasireikšti sunki anfilaksinė reakcija

Psichikos sutrikimai
Nedažnai: depresija, sutrikusi koncentracija, miego sutrikimai ar mieguistumas, košmariški sapnai.
Retai: nervingumas, psichozė, haliucinacijos, sumišimas.
Labai retai: asmenybės pokyčiai (pvz.: nuotaikų svyravimai, trumpi atminties netekimai), sutrikimas, sutrikusi atmintis/ sunkumai įsimenant.

Nervų sistemos sutrikimai
Retai: galvos svaigimas, galvos skausmai, parestazijos

Bendriniai sutrikimai:
Dažnai: nuovargis, prakaitavimas ( dažniausiai gydymo pradžioje).

Širdies sutrikimai:
Dažnai: bradikardija.
Retai: širdies nepakankamumo pasunkėjimas, atrioventrikulinio laidumo sutirkimas.
Labai retai: ligoniams sergantiems krūtinės angina, gali sustiprėti priepuoliai.

Kraujagyslių sutirkimai:
Dažnai: galūnių parestezija, šalčio jutimas galūnėse.
Retai: pacientams, kurių periferinė kraujotaka sutrikusi (tarp jų ir sergantiems Reino sindromu), simptomai gali sustiprėti. Retai pasireiškia hipotenzija su ortostaze ar alpimu.

Virškinamo trakto sutrikimai:
Dažnai: praeinantys virškinimo trakto sutrikimo simptomai ( pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas).
Retai: burnos sausumas.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sistema:
Nedažnai: transaminazių kiekio padidėjimas kraujo plazmoje, didelio tankio cholesterolio koncentracijos sumažėjimas ir trigliceridų koncentracijos padidėjimas kraujo plazmoje.
Retai: toksinis poveikis kepenims, įskaitant intrahepatinę cholestazę.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai:
Reti: alerginė odos reakcja: paraudimas, niežulys, išbėrimas, alopecija, odos bėrimai.
Labai reti: β receptorių blokatoriai (pavyzdžiui, atenololis) gali sukelti žvynelinę (Psoriasis vulgaris), pasunkinti šios ligos simptomus arba sukelti į žvynelinę panašų odos išbėrimą.

Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai:
Retai: lytinio potraukio ir potencijos sutrikimai.

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai:
Retai: ligoniams, turintiems polinkį į bronchų spazmus (ypač sergantiems obstrukcinėmis kvėpavimo takų ligomis), jis gali sukelti dusulį.

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai:
Retai: raumenų silpnumas ir mėšlungis.

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai:
Nedažnai: Cukriniu diabetu sergantiems ligoniams pablogėja gliukozės toleravimas, hipoglikemijos simptomai (ypač tachikardija ir tremoras) tampa mažiau pastebimi.
Retai: sutrinka riebalų apykaita.

Endokrininiai sutrikimai:
Nedažnai: ligoniams sergantiems hipertireoze, vartojant atenololio, gali būti nepastebimi klinikiniai tirotoksikozės simptomai (pavyzdžiui, tachikardija, tremoras).
Retai: gali pasunkėti cukrinio diabeto eiga arba pasireikšti buvęs latentinis cukrinis diabetas.

Akių sutrikimai:
Retai: konjunktyvitas ar ašarų išsiskyrimo sumažėjimas (į tai reikia atkreipti dėmesį, nešiojant kontaktinius lęšius), regos sutrikimai.

Tyrimai:
Labai retai: ANA (antinuklearinių antikūnų) kiekio padidėjimas kraujo serume. Klinikinis ryšys nėra aiškus.

Ypatingi nurodymai

Kadangi ligoniams, kurių inkstų funkcija yra labai sutrikusi, vartojant kitų β receptorių blokatorių, pavieniais atvejais ji dar pablogėdavo, vartojant atenololio, šią funkciją reikia stebėti.
Kadangi vartojant kitų β receptorių blokatorių gali atsirasti sunkių kepenų funkcijos sutrikimų, vartojant atenololio, ją reikia reguliariai tirti.

Kadangi vartojant kitų β receptorių blokatorių gali atsirasti trombocitopeninė arba netrombocitopeninė purpura, vartojant atenololio, reikia atkreipti dėmesį į atitinkamus simptomus.

4.9 Perdozavimas

Perdozavimo simptomai
Klinikiniai simptomai priklauso nuo intoksikacijos sunkumo ir iš esmės pasireiškia širdies ir kraujagyslių bei centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomais. Vaisto perdozavus, gali prasidėti sunki hipotonija, bradikardija (gali net sustoti širdis), aritmija, širdies nepakankamumas ir kardiogeninis šokas. Be to, gali sutrikti kvėpavimas, pasireikšti bronchų spazmas, vėmimas, sutrikti sąmonė, kartais prasideda generalizuotų traukulių priepuoliai.

Perdozavimo gydymas
Jei vaisto perdozuojama arba labai suretėja širdies susitraukimai ir (arba) sumažėja kraujospūdis, atenololio vartojimą reikia nutraukti.
Intensyviosios terapijos sąlygomis būtina stebėti ir prireikus palaikyti gyvybines organizmo funkcijas.
Kaip priešnuodžius galima vartoti:
- atropiną (0,5-2,0 mg švirkšti į veną srove);
- gliukagoną: pradžioje 1-10 mg injekcija į veną, po to ilgalaikė infuzija (2-2,5 mg/val.), priklausomai nuo atsako, dozę galima didinti iki 10mg/val.
Atsižvelgiant į kūno svorį ir preparato poveikį ( jei poveikio į gydymą gliukagonu nėra), gali būti skiriama simpatikomimetikų: dopamino, dobutamino, izoprenalino, orciprenalino, epinefrino.
Jei yra vaistais nepagydoma bradikardija, reikia laikinai naudoti širdies stimuliatorių.
Jei yra bronchų spazmas, galima inhaliuoti β2 simpatikomimetikų (o jei aerozolis veikia nepakankamai, jų reikia švirkšti ir į veną) arba į veną švirkšti aminofilino.
Prasidėjus generalizuotų traukulių priepuoliams, į veną rekomenduojama iš lėto švirkšti diazepamo.
Atenololis pašalinamas atliekant dializę.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: Širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai; β adrenoblokatoriai.
ATC kodas: C07A B03
Atenololis yra hidrofiliškas β receptorių blokatorius, pasižymintis reliatyviu selektyvumu β1 receptoriams (kardioselektyvumu). Jis neturi vidinio simpatikomimetinio aktyvumo ir nestabilizuoja membranų.
Priklausomai nuo simpatinės nervų sistemos tonuso lygio preparatas retina širdies susitraukimus, mažina jų jėgą, lėtina impulsų sklidimą per atrioventrikulinį mazgą ir mažina kraujo plazmos renino aktyvumą, mažina minutinį širdies tūrį. Blokuodamas β2 receptorius, atenololis gali padidinti bronchų ir periferinių kraujagyslių lygiųjų raumenų tonusą.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Iš virškinimo trakto rezorbuojasi maždaug 50% išgerto atenololio. Kadangi atenololis nemetabolizuojamas pirmojo prasiskverbimo per kepenis metu, sisteminis biologinis jo pasisavinimas taip pat yra apie 50%. Didžiausia vaisto koncentracija kraujo plazmoje būna maždaug po 2 - 4 valandų. Apie 6% atenololio susijungia su kraujo plazmos baltymais. Santykinis preparato pasiskirstymo tūris yra 0,7 l/kg.
Metabolizuojama tik labai maža atenololio dalis. Nė vieno kliniškai svarbaus aktyvaus metabolito nesusidaro. Maždaug 90% į organizmo sistemas patenkančio atenololio per 48 valandas nepakitusia forma išsiskiria pro inkstus. Kai jų funkcija normali, preparato pusinės eliminacijos periodas trunka apie 6-7 valandas. Jei inkstų nepakankamumo stadija galutinė, pusinės vaisto eliminacijos periodas gali pailgėti iki 140 val.

Biologinis ekvivalentiškumas

Atenolol-ratiopharm 50 mg plėvele dengtos tabletės
Atenolol-ratiopharm 50 mg plėvele dengtų tablečių biologinio ekvivalentiškumo tyrimai neatlikti.

Žemiau pateikiami atlikti Atenolol-ratiopharm 100 mg plėvele dengtų tablečių (tiriamasis preparatas) biologinio ekvivalentiškumo tyrimai.
Primename, kad vadovaujantis Europos vaistų agentūros medicininių preparatų komiteto (EMA CPMP) direktyva "Biologinis pasisavinimas ir bioekvivalentiškumas", išvada daroma atsižvelgiant į dozės linijinį priklausomumą, kai vaistas skiriasi tik veikliųjų medžiagų kiekiu ir atitinka tokius reikalavimus:
- linijinė farmakokinetika tokia pati,
- kokybinė sudėtis vienoda
- toks pat veikliosios ir pagalbinių medžiagų santykis,
- tas pats abiejų vaistų gamintojas,
- atliktas pirminio vaisto biologinio pasisavinimo tyrimas,
- tiriant in vitro, esant analogiškoms sąlygoms, preparatas vienodai greitai atsipalaiduoja.

Atenolol-ratiopharm 100 mg plėvele dengtos tabletės

Biologinio ekvivalentiškumo tyrimai atlikti 1987 m. su 12 tiriamųjų, rezultatai lyginti su žinomu lyginamuoju preparatu.

Tiriamasis vaistas
Lyginamasis preparatas
Didžiausia koncentracija kraujo plazmoje (Cmax) [µg/ml]
0,63 ± 0,26
0,64 ± 0,23
Didžiausios koncentracijos kraujo plazmoje laikas (tmax) [val.]
3,17 ± 0,75
2,54 ± 1,05
Plotas, kurį koordinačių sistemoje riboja koncentracijos ir
laiko kreivė (AUC) (val. x µg/ml)
6,0 ± 2,16
5,77 ± 1,97
Pateikiamas duomenų vidurkis ir standartinis nukrypimas (žr. pav.)

Pav. Vidutinės tiriamojo vaisto ir lyginamojo preparato koncentracijos kraujo plazmoje dinamika koncentracijos ir laiko diagramoje

Biologinio pasisavinimo ir bioekvivalentiškumo nustatymas

Vidutinis santykinis Atenolol-ratiopharm 100 mg plėvele dengtų tablečių biologinis ekvivalentiškumas, palyginti su žinomu lyginamuoju preparatu, yra 104,0% (apskaičiuotas iš aritmetinio vidurkio, žr. aukščiau).

Statistiniai farmakokinetikos tyrimo rezultatai (AUC, Cmax, tmax) rodo, kad tiriamasis vaistas yra bioekvivalentiškas lyginamajam preparatui.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ūminis toksinis poveikis
Žr. sk. 4.9.

Lėtinis toksinis poveikis

Ištyrus lėtinį toksinį vaisto poveikį su žiurkėmis ir šunimis (gyvūnams 3-12 mėnesių buvo duodamos įvairios preparato dozės), statistiškai patikimų biocheminių, morfologinių arba hematologinių pokyčių atenololio poveikyje nenustatyta. Duodant labai dideles dozes, padidėjo širdies ir blužnies svoris.

Kancerogeninis ir mutageninis poveikis

Mutageninis atenololio poveikis išsamiau netirtas. Ligi šiol in vitro ir in vivo atliktų testų rezultatai rodo, kad preparatas mutageninio poveikio nedaro.
Atliekant ilgalaikius tyrimus su žiurkėmis ir pelėmis, kurios gavo 300 mg/kg/per parą dozę (150 kartų didesnę atenololio dozę už didžiausią antihipertenzinę, rekomenduojamą žmogui), kancerogeninio poveikio nepastebėta. Kitu tyrimu, kurio metu 24 mėnesius žiurkės gavo 500 ir 1500 mg/kg/per parą dozę (500 kartų ir 750 kartų didesnę dozę už didžiausią antihipertenzinę, rekomenduojamą žmogui), nustatyta, kad patelėms ir patinams dažniau formavosi gerybinis antinksčių šerdinės dalies auglys, patinams — priekinės hipofizės dalies adenoma ir skydliaukės parafolikulinių ląstelių vėžys.

Toksinis poveikis reprodukcijai

Embriotoksinis atenololio poveikis tirtas su žiurkėmis. Žiurkių patelėms ir patinams, gavusiems 200 mg/kg/per parą dozę (100 kartų didesnę atenololio dozę už didžiausią rekomenduojamą žmogui ), nepageidaujamas poveikis vislumui nepasireiškė.

6. farmacinė informacija

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Mikrokristalinė celiuliozė
Magnio karbonatas
Kukurūzų krakmolas
Natrio laurilsulfatas
Magnio stearatas
Želatina
Hipromeliozė
Glicerolis
Titano dioksidas (E 171).

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

5metai.

6.4Specialios laikymo sąlygos

Atenolol-ratiopharm 25 mg plėvele dengtos tabletės
Specialių laikymo sąlygų nereikia.
Atenolol-ratiopharm 50 mg plėvele dengtos tabletės
Atenolol-ratiopharm 100 mg plėvele dengtos tabletės
Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje.
Laikyti gamintojo pakuotėje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

PVC/PVDC/Al lizdinė plokštelė, kurioje yra 10 plėvele dengtų tablečių. Kartono dėžutėje yra 3 lizdinės plokštelės.

6.6Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu bei jo likučių sunaikinimo instrukcija

Specialių reikalavimų nėra.

7. RINKODAROS TEISĖS TURĖTOJAS

ratiopharm GmbH
Graf - Arco - Str. 3
89079 Ulm, Vokietija
Telefonas + 07 31 4 02 02
Telefaksas + 07 31 4 02 73 30

8. RINKODAROS TEISĖS numeris

Atenolol-ratiopharm 25 mg - LT/1/95/0928/001

Atenolol-ratiopharm 50 mg - LT/1/95/0928/002

Atenolol-ratiopharm 100 mg - LT/1/95/0928/003

9. pirmoJO REGISTRAVIMO arba perregistravimo data

2007-11-30

10. teksto peržiūros data

2007-11-30