Izofluranas, 99,9%, inhaliaciniai garai, skystis
Vartojimas: inhaliuoti
Registratorius: Abbott Laboratories Limited, D.Britanija
Receptinis: Receptinis
Sudedamosios medžiagos: Izofluranas
1. KAS YRA FORANE IR NUO KO JIS VARTOJAMAS
Forane yra nedegus, šiek tiek aitraus eterinio kvapo skystis, vartojamas garų pavidalu.
Forane galima skirti bendrajai nejautrai sukelti ir jai palaikyti. Šis anestezinis vaistas taip pat skirtinas ne ilgiau kaip 48 val. intensyviosios terapijos skyriaus ventiliuojamiems pacientams nuraminti.
2. KAS ŽINOTINA PRIEŠ VARTOJANT FORANE
Forane vartoti draudžiama:
jeigu yra alergija (padidėjęs jautrumas) izofluranui ar kitiems halogenizuotiems, nejautrai vartojamiems vaistams;
jeigu yra ar yra įtariamas genetinis polinkis piktybinei hipertermijai.
Specialių atsargumo priemonių reikia:
Kai nejautra yra gilesnio laipsnio, Forane ryškiai padidina smegenų kraujotaką. Laikinai gali padidėti likvoro spaudimas, kuris pasidaro normalus nuo hiperventiliacijos. Tikėtina, kad vartojant izofluraną kils mažiau pooperacinių smegenų reakcijų, nei nuo kitų panašių anestetikų. Kadangi nejautros lygį galima greitai ir lengvai keisti, būtina naudoti tik galinčius reguliuoti koncentraciją ir tėkmės greitį garintuvus. Gilėjant nejautrai, didėja hipotenzija ir labiau slopinamas kvėpavimas.
Pacientės, kurioms atliekamas gimdos valymas, kraujuoja panašiai, kaip ir vartojant halotaną.
Vartojant halogenizuotus inhaliacinius vaistus, pasižyminčius –CF2H savybėmis (pvz., dezfluraną, enfluraną ir izofluraną) buvo pastebėta pavienių karboksihemoglobino pagausėjimo atvejų. Vartojant kartu su normaliai hidratuotais absorbentais, kliniškai reikšmingų anglies monoksido koncentracijų nebuvo. Reikėtų būti atsargiems, laikantis gamintojo CO2 absorbento vartojimo rekomendacijų.
Piktybinė hipertermija. Stiprūs inhaliaciniai anestetikai, tarp jų ir izofluranas, jautriems pacientams gali padidinti skeleto raumenų metabolizmą. Dėl to labai padidėja deguonies poreikis, ir gali atsirasti klinikinis piktybinės hipertermijos sindromas. Sindromas reiškiasi nespecifiniais simptomais, pvz., raumenų rigidiškumu, tachikardija, tachipnėja, cianoze, aritmija ir nepastoviu kraujospūdžiu (pažymėtina, kad daugelis minėtų nespecifinių simptomų galimi ir nedidelės nejautros, ūmios hipoksijos ir kt. metu). Padidėjusią bendrąją medžiagų apykaitą gali atspindėti hipertermija (ji gali greitai padidėti ankstyvojoje ar vėlyvojoje stadijoje, tačiau dažniausiai – tai ne pirmasis padidėjusio metabolizmo požymis) ir padidėjęs CO2 absorbuojančios sistemos poreikis (karštas cilindras). Gali sumažėti PaO2 ir pH, taip pat gali reikštis hiperkalemija ir šarmų stoka. Gydoma šalinant provokuojančius faktorius (pvz., izofluraną), švirkščiant į veną natrio dantroleno ir skiriant palaikomąjį gydymą. Reikia aktyviai norminti kūno temperatūrą, palaikyti norimą kvėpavimą ir kraujotaką, taip pat išlyginti elektrolitų-skysčių-rūgščių-šarmų pusiausvyros sutrikimus (žr. Papildomą informaciją apie paciento gydymą intraveniniu natrio dantrolenu). Vėliau gali atsirasti inkstų funkcijos nepakankamumas, todėl rekomenduojama prireikus skatinti šlapimo išsiskyrimą.
Vartoti izofluraną, kaip ir kitus stiprius bendrosios nejautros vaistus, galima tik tinkamai aprūpintuose ligoninių skyriuose ir tiems medikams, kurie susipažinę su vaisto farmakologinėmis savybėmis, tinkamai pasiruošę ir turi patirties atlikti nejautrą. Kadangi nejautros lygius galima lengvai ir greitai keisti, būtina naudoti tik specialiai izofluranui kalibruotus garintuvus, kurių pagalba galima lengvai stebėti įkvepiamas ir iškvepiamas koncentracijas. Hipotenzijos laipsnis ir kvėpavimo slopinimas gali rodyti nejautros gylį.
Siekiant, kad pacientai, sergantys koronarine širdies liga, išvengtų miokardo išemijos, svarbu palaikyti normalią hemodinamiką, neatsižvelgiant į vartojamus anestetikus.
Izofluranas pastebimai sustiprina nedepoliarizuojančių miorelaksantų veikimą.
Laboratoriniai tyrimai
Buvo pastebėta laikinų BSP retencijos, glikemijos ir kreatinino serume pagausėjimo, taip pat azoto metabolitų, serumo cholesterolio ir šarminės fosfatazės sumažėjimo atvejų.
Izofluraną, kaip ir kitus halogenizuotus vaistus, reikia vartoti atsargiai pacientams, turintiems padidėjusį intrakranijinį spaudimą. Tokiais atvejais gali prireikti hiperventiliacijos.
Informacija pacientams
Nuo izoflurano, kaip ir kitų bendrajai nejautrai skiriamų vaistų, gali 2 – 3 dienas po sukeltos nejautros šiek tiek sumažėti protiniai gebėjimai. Kaip ir po kitų anestetikų skyrimo iki 6 dienų gali išlikti menkų nuotaikos pakitimų ir simptomų.
Nėštumas
Prieš vartojant bet kokį vaistą, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Buvo atlikti gyvūnų vaisingumo tyrimai, skiriant kartotinai anestezines izoflurano koncentracijas. Skiriant pelėms izoflurano dozes 6 kartus viršijančias žmogui skiriamas dozes, buvo nustatytas galimai nuo anestetiko vartojimo priklausantis toksiškumas vaisiui. Žiurkių tyrimai neparodė jokio poveikio vaisingumui, nėštumui, gimdumui ar palikuonių gyvybingumui. Nenustatyta taip pat jokio teratogeninio veikimo. Tiriant triušius taip pat tyrimų metu gauti panašūs neigiami rezultatai. Nenustatyta jokio teratogeninio poveikio. Šių tyrimų reikšmė žmonėms nežinoma, nes gerai kontroliuotų nėščių moterų tyrimų neatlikta. Ar vaistas nekenkia nėščiosioms nenustatyta, tačiau nėra pagrindo įtarti, kad nėštumo metu vartojamas anestetikas sukelia bet kokį specifinį šalutinį poveikį. Pacientės, kurioms buvo nutraukiamas nėštumas, vartojant izofluraną neteko kraujo panašiai, kaip ir vartojant kitus inhaliacinius anestetikus.
Žindymo laikotarpis
Prieš vartojant bet kokį vaistą, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Nežinoma, ar vaistas ekskretuojamas į motinos pieną. Kadangi daugelis vaistų išsiskiria į pieną, todėl žindančiai motinai skirti izoflurano reikėtų atsargiai.
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Kaip ir vartojant kitus vaistus, pacientams reikia paaiškinti, kad kuriam laikui po bendrosios nejautros gali sutrikti reikalinga dėmesio veikla, pvz., automobilio vairavimas ar darbas su pavojingais mechanizmais.
Kitų vaistų vartojimas
Izofluranas ryškiai skatina visų dažniausiai vartojamų miorelaksantų, ypač nedepoliarizuojančių, poveikį. Nedepoliarizuojančių miorelaksantų veikimą slopina neostigminas, tačiau jis neturi poveikio izoflurano relaksuojančioms savybėms. Izofluranas suderinamas su visais dažniausiai vartojamais miorelaksantais.
3. KAIP VARTOTI FORANE
Izoflurano duodama pro specialiai tam tikslui kalibruotą garintuvą, kad būtų galima tiksliai kontroliuoti preparato koncentraciją. Dozę, priklausomai nuo paciento amžiaus, kūno svorio ir operacijos apimties, nustato gydytojas anesteziologas.
4. galimAS ŠALUTINIS poveikiS
Forane, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems.
Šalutinės reakcijos vartojant izofluraną apskritai priklauso nuo farmakologinio dozės dydžio poveikių, įskaitant kvėpavimo slopinimą, hipotenziją ir aritmijas.
Pooperaciniu laikotarpiu pastebėtas drebulys, pykinimas, vėmimas ir žarnyno nepraeinamumas.
Kaip ir visų kitų bendrųjų anestetikų vartojimo atvejais, pastebėtas laikinas leukocitų pagausėjimas, netgi nebuvus chirurginės intervencijos sukelto streso.
Izofluranas stiprina visų, ypač nedepoliarizuojančių miorelaksantų raumenis atpalaiduojantį veikimą ir, kai kartu su juo skiriama N2O suaugusiesiems, sumažėja MAK (mažiausia alveolinė koncentracija).
Pranešimai rodo, kad izofluranas labai retais atvejais gali sukelti kepenų pažeidimą nuo nedidelio laikino kepenų fermentų pagausėjimo iki mirtinos kepenų nekrozės.
Buvo pastebėta laikinų BSP retencijos, glikemijos ir kreatinino serume pagausėjimo, taip pat azoto metabolitų, serumo cholesterolio ir šarminės fosfatazės sumažėjimo atvejų.
Jeigu pasireiškia stiprus šalutinis poveikis arba jeigu atsiranda šiame lapelyje nepaminėtas šalutinis poveikis, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
Jeigu iškiltų klausimų apie Forane, į kuriuos atsakymo šiame informaciniame lapelyje nėra, klauskite gydytojo ar anesteziologo.
5. KAIP LAIKYTI FORANE
Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje.
Laikyti ne aukštesnėje kaip 25C temperatūroje. Buteliuką laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos. Buteliuką laikyti sandarų.
Ant etiketės nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, vaisto vartoti negalima.
6. KITA INFORMACIJA
Forane sudėtyje yra
Veiklioji medžiaga yra izofluranas (ne mažiau kaip 99,9%).
Pagalbinių medžiagų nėra.
Kaip atrodo Forane ir jo pakuotės turinys
Forane supilstytas į buteliukus po 100 ml ir 250 ml .
Tarptautinis pavadinimas | Izofluranas |
Vaisto stiprumas | 99,9% |
Vaisto forma | inhaliaciniai garai, skystis |
Grupė | Vaistinis preparatas |
Pogrupis | Cheminis vaistas |
Vartojimas | inhaliuoti |
Registracijos numeris | 96/3367/4 |
Registratorius | Abbott Laboratories Limited, D.Britanija |
Receptinis | Receptinis |
Vaistas registruotas | 1996.03.29 |
Vaistas perregistruotas | 2001.05.16 |
1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Forane 99,9% w/w inhaliaciniai garai, skystis
2. kokybinė ir kiekybinė sudėtis
Izofluranas (ne mažiau kaip 99,9%)
Produktą sudaro tik veiklioji medžiaga izofluranas, jo sudėtyje nėra priedų ar stabilizatorių.
3. vaisto forma
Inhaliaciniai garai, skystis
Forane yra nedegus, šiek tiek aitraus eterinio kvapo skystis, vartojamas garų pavidalu.
4. klinikinĖ informacija
4.1 Terapinės indikacijos
Forane galima skirti bendrajai nejautrai sukelti ir jai palaikyti. Šis anestezinis vaistas taip pat skirtinas ne ilgiau kaip 48 val. intensyviosios terapijos skyriaus ventiliuojamiems pacientams nuraminti.
4.2Dozavimas ir vartojimo metodas
Izoflurano duodama pro specialiai tam tikslui kalibruotą garintuvą, kad būtų galima tiksliai kontroliuoti preparato koncentraciją.
Izoflurano MAK (minimali alveolinė koncentracija) mažėja, kai didėja paciento amžius. Vidutiniškai ji sumažėja 1,28 % deguonyje dvidešimtmečiams, 1,15 % deguonyje keturiasdešimtmečiams, ir iki 1,05 % deguonyje šešiasdešimtmečiams. Naujagimiams izoflurano deguonyje MAK yra 1,6 %, 1-6 mėn. kūdikiams - 1,87 %, 6-12 mėn. - 1,80 %.
Premedikacija. Premedikacijos vaisto pasirinkimas priklauso nuo kiekvieno paciento būklės, atsižvelgiant į izoflurano slopinamąjį poveikį kvėpavimui. Anticholinerginių vaistų skyrimas priklauso nuo pasirinkimo.
Indukcija. Iki izoflurano mišinio inhaliacijos dažniausiai skiriama trumpai veikiančio barbitūrato arba kito intraveninės indukcijos vaisto. Forane taip pat galima skirti su deguonimi arba deguonies-azoto oksido mišiniais. Rekomenduojama, kad indukcija būtų pradedama 0,5% koncentracijos izofluranu. 1,5-3,0% koncentracijos paprastai sukelia chirurginę nejautrą per 7-10 minučių.
Palaikymas. Chirurgininį nejautros lygį galima būtų palaikyti 1,0-2,5% izofluranu kartu su deguonies/azoto oksido mišiniais. Skiriant vien tik su deguonimi, gali prireikti papildomai skirti 0,5-1,0% izoflurano. Jei dar reikalingas atsipalaidavimas, gali tekti skirti papildomas miorelaksanto dozes.
Palaikomosios dozės skyrimo metu, kai nėra kitų sunkinančių aplinkybių, arterinis kraujospūdis linkęs būti atvirkščiai priklausomas nuo alveolinės izoflurano koncentracijos. Pernelyg didelis kraujospūdžio sumažėjimas gali būti dėl nejautros laipsnio, ir tuomet reikia jį koreguoti, mažinant įkvepiamo izoflurano koncentraciją.
Sedacija. Sedaciją galima palaikyti 0,1-1,0% izoflurano su oro/deguonies mišiniais. Šią dozę reikia pritaikyti kiekvienam individualiam atvejui.
Pagyvenę pacientai. Vyresniems ligoniams įprasta skirti mažesnes izoflurano, kaip ir kitų vaistų, dozes. Dėl MAK reikšmių žr. aukščiau.
Vaikai iki 2 metų amžiaus. Forane galima skirti naujagimiams ir jaunesniems nei 2 metų vaikams – jis pakankamai veiksmingas ir saugus. Be to, jį galima derinti su visais kitais dažniausiai anestezijai vartojamais vaistais.
Vartojimas Cezario operacijos metu. Nustatyta, kad iki 0,75% izoflurano koncentracijos yra saugios ir veiksmingos nejautrai palaikyti, atliekant Cezario pjūvį. Skiriant izoflurano nebuvo pastebėta jokių motinos ar naujagimio šalutinių reakcijų.
4.3 Kontraindikacijos
Forane negalima skirti pacientams, kurių jautrumas izofluranui ar kitiems halogenizuotiems, nejautrai vartojamiems vaistams padidėjęs, taip pat, kai esti ar įtariamas genetinis polinkis piktybinei hipertermijai.
4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Kai nejautra yra gilesnio laipsnio, FORANE ryškiai padidina smegenų kraujotaką. Laikinai gali padidėti likvoro spaudimas, kuris pasidaro normalus nuo hiperventiliacijos. Tikėtina, kad vartojant izofluraną kils mažiau pooperacinių smegenų reakcijų, nei nuo kitų panašių anestetikų. Kadangi nejautros lygį galima greitai ir lengvai keisti, būtina naudoti tik galinčius reguliuoti koncentraciją ir tėkmės greitį garintuvus. Gilėjant nejautrai, didėja hipotenzija ir labiau slopinamas kvėpavimas.
Pacientės, kurioms atliekamas gimdos valymas, kraujuoja panašiai, kaip ir vartojant halotaną.
Vartojant halogenizuotus inhaliacinius vaistus, pasižyminčius –CF2H savybėmis (pvz., dezfluraną, enfluraną ir izofluraną) buvo pastebėta pavienių karboksihemoglobino pagausėjimo atvejų. Vartojant kartu su normaliai hidratuotais absorbentais, kliniškai reikšmingų anglies monoksido koncentracijų nebuvo. Reikėtų būti atsargiems, laikantis gamintojo CO2 absorbento vartojimo rekomendacijų.
Piktybinė hipertermija. Stiprūs inhaliaciniai anestetikai, tarp jų ir izofluranas, jautriems pacientams gali padidinti skeleto raumenų metabolizmą. Dėl to labai padidėja deguonies poreikis, ir gali atsirasti klinikinis piktybinės hipertermijos sindromas. Sindromas reiškiasi nespecifiniais simptomais, pvz., raumenų rigidiškumu, tachikardija, tachipnėja, cianoze, aritmija ir nepastoviu kraujospūdžiu (pažymėtina, kad daugelis minėtų nespecifinių simptomų galimi ir nedidelės nejautros, ūmios hipoksijos ir kt. metu). Padidėjusią bendrąją medžiagų apykaitą gali atspindėti hipertermija (ji gali greitai padidėti ankstyvojoje ar vėlyvojoje stadijoje, tačiau dažniausiai – tai ne pirmasis padidėjusio metabolizmo požymis) ir padidėjęs CO2 absorbuojančios sistemos poreikis (karštas cilindras). Gali sumažėti PaO2 ir pH, taip pat gali reikštis hiperkalemija ir šarmų stoka. Gydoma šalinant provokuojančius faktorius (pvz., izofluraną), švirkščiant į veną natrio dantroleno ir skiriant palaikomąjį gydymą. Reikia aktyviai norminti kūno temperatūrą, palaikyti norimą kvėpavimą ir kraujotaką, taip pat išlyginti elektrolitų-skysčių-rūgščių-šarmų pusiausvyros sutrikimus (žr. papildomą informaciją apie paciento gydymą intraveniniu natrio dantrolenu). Vėliau gali atsirasti inkstų funkcijos nepakankamumas, todėl rekomenduojama prireikus skatinti šlapimo išsiskyrimą.
Vartoti izofluraną, kaip ir kitus stiprius bendrosios nejautros vaistus, galima tik tinkamai aprūpintuose ligoninių skyriuose ir tiems medikams, kurie susipažinę su vaisto farmakologinėmis savybėmis, tinkamai pasiruošę ir turi patirties atlikti nejautrą. Kadangi nejautros lygius galima lengvai ir greitai keisti, būtina naudoti tik specialiai izofluranui kalibruotus garintuvus, kurių pagalba galima lengvai stebėti įkvepiamas ir iškvepiamas koncentracijas. Hipotenzijos laipsnis ir kvėpavimo slopinimas gali rodyti nejautros gylį.
Siekiant, kad pacientai, sergantys koronarine širdies liga, išvengtų miokardo išemijos, svarbu palaikyti normalią hemodinamiką, neatsižvelgiant į vartojamus anestetikus.
Izofluraną, kaip ir kitus halogenizuotus vaistus, reikia vartoti atsargiai pacientams, turintiems padidėjusį intrakranijinį spaudimą. Tokiais atvejais gali prireikti hiperventiliacijos.
Izofluranas pastebimai sustiprina nepoliarizuojančių miorelaksantų veikimą.
Laboratoriniai tyrimai
Buvo pastebėta laikinų BSP retencijos, glikemijos ir kreatinino serume pagausėjimo, taip pat azoto metabolitų, serumo cholesterolio ir šarminės fosfatazės sumažėjimo atvejų.
Informacija pacientams
Nuo izoflurano, kaip ir kitų bendrajai nejautrai skiriamų vaistų, gali 2 – 3 dienas po sukeltos nejautros šiek tiek sumažėti protiniai gebėjimai. Kaip ir po kitų anestetikų skyrimo iki 6 dienų gali išlikti menkų nuotaikos pakitimų ir simptomų.
4.5Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Izofluranas ryškiai skatina visų dažniausiai vartojamų miorelaksantų, ypač nedepoliarizuojančių, poveikį. Nedepoliarizuojančių miorelaksantų veikimą slopina neostigminas, tačiau jis neturi poveikio izoflurano relaksuojančioms savybėms. Izofluranas suderinamas su visais dažniausiai vartojamais miorelaksantais.
4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis
Buvo atlikti gyvūnų vaisingumo tyrimai, skiriant kartotinai anestezines izoflurano koncentracijas. Skiriant pelėms izoflurano dozes 6 kartus viršijančias žmogui skiriamas dozes, buvo nustatytas galimai nuo anestetiko vartojimo priklausantis toksiškumas vaisiui. Žiurkių tyrimai neparodė jokio poveikio vaisingumui, nėštumui, gimdumui ar palikuonių gyvybingumui. Nenustatyta taip pat jokio teratogeninio veikimo. Tiriant triušius taip pat tyrimų metu gauti panašūs neigiami rezultatai. Nenustatyta jokio teratogeninio poveikio. Šių tyrimų reikšmė žmonėms nežinoma, nes gerai kontroliuotų nėščių moterų tyrimų neatlikta. Ar vaistas nekenkia nėščiosioms nenustatyta, tačiau nėra pagrindo įtarti, kad nėštumo metu vartojamas anestetikas sukelia bet kokį specifinį šalutinį poveikį. Pacientės, kurioms buvo nutraukiamas nėštumas, vartojant izofluraną neteko kraujo panašiai, kaip ir vartojant kitus inhaliacinius anestetikus.
Žindymo laikotarpis
Nežinoma, ar vaistas ekskretuojamas į motinos pieną. Kadangi daugelis vaistų išsiskiria į pieną, todėl žindančiai motinai skirti izoflurano reikėtų atsargiai.
4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Kaip ir vartojant kitus vaistus, pacientams reikia paaiškinti, kad kuriam laikui po bendrosios nejautros gali sutrikti reikalinga dėmesio veikla, pvz., automobilio vairavimas ar darbas su pavojingais mechanizmais.
4.8Nepageidaujamas poveikis
Šalutinės reakcijos vartojant izofluraną apskritai priklauso nuo farmakologinio dozės dydžio poveikių, įskaitant kvėpavimo slopinimą, hipotenziją ir aritmijas.
Pooperaciniu laikotarpiu pastebėtas drebulys, pykinimas, vėmimas ir žarnyno nepraeinamumas.
Kaip ir visų kitų bendrųjų anestetikų vartojimo atvejais, pastebėtas laikinas leukocitų pagausėjimas, netgi nebuvus chirurginės intervencijos sukelto streso.
Izofluranas stiprina visų, ypač nedepoliarizuojančių miorelaksantų raumenis atpalaiduojantį veikimą ir, kai kartu su juo skiriama N2O suaugusiesiems, sumažėja MAK (mažiausia alveolinė koncentracija).
Pranešimai rodo, kad izofluranas labai retais atvejais gali sukelti kepenų pažeidimą nuo nedidelio laikino kepenų fermentų pagausėjimo iki mirtinos kepenų nekrozės.
Buvo pastebėta laikinų BSP retencijos, glikemijos ir kreatinino serume pagausėjimo, taip pat azoto metabolitų, serumo cholesterolio ir šarminės fosfatazės sumažėjimo atvejų.
4.9 Perdozavimas
Perdozavus ar tai įtariant, reikia imtis šių priemonių: nutraukti vaisto skyrimą, palikti paciento kvėpavimo takus atvirus ir pradėti pagalbinę ar kontroliuojamąją plaučių ventiliaciją grynu deguonimi.
5. FARMAKOLOGINĖS savybės
5.1 Farmakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė – anestetikai, ATC kodas – N01AB06
Indukcija ir, ypač, atsigavimas vyksta greitai. Nors šiek tiek aitrus kvapas gali riboti indukcijos greitį, tačiau neskatinami pernelyg gausus seilėtekis ir trachėjos-bronchų sekrecija. Gerklės ir gerklų refleksai sumažėja greitai. Vartojant izofluraną galima greitai keisti anestezijos laipsnį. Širdies ritmas išlieka pastovus. Gilėjant nejautrai slopinamas savaiminis kvėpavimas, todėl reikia jį labai atidžiai sekti ir prireikus palaikyti.
Indukcijos fazės metu mažėja kraujospūdis, kuris pasidaro normalus, pradėjus chirurginę intervenciją.
Palaikymo fazės metu kraujospūdžio sumažėjimas linkęs priklausyti tiesiogiai nuo nejautros gylio, tačiau širdies veiklos ritmas išlieka pastovus. Esant gerai kontroliuojamam kvėpavimui ir normaliai PaCO2, širdies išstūmimo frakcija išlieka nepakitusi, nežiūrint didėjančio nejautros gylio, pirmiausia dėl širdies susitraukimų padažnėjimo, kurie kompensuoja sumažėjusį išstumiamą tūrį. Savaiminio kvėpavimo metu atsiradusi hiperkapnėja gali padažninti širdies susitraukimus ir padidinti širdies išstūmimo fraksiją virš nubudimui būdingo lygio.
Lengvos izoflurano anestezijos metu smegenų kraujotaka išlieka nepakitusi, tačiau ji linkus didėti, anestezijai gilėjant. Smegenų likvoro spaudimo padidėjimo galima išvengti ar jį išlyginti pacientą hiperventiliuojant prieš anesteziją ir jos metu.
Vartojant izofluraną išimtinai retai atsiranda elektroencefalografijos pokyčių ir traukulių. Apskritai izoflurano sukelti EEG pokyčiai yra panašūs į sukeliamus kitų lakių anestetikų pakitimus.
Atrodo, kad izofluranas pacientams įjautrina miokardą adrenalinui, netgi mažiau už enfluraną: riboti duomenys rodo, kad izofluranu anestezuotiems pacientams sušvirkštus po oda 1:200 000 adrenalino tirpalo iki 50 ml, skilvelinė aritmija neskatinama.
Raumenų relaksaciją galima panaudoti indukuojant ir palaikant bendrąją nejautrą. Nepakanka duomenų apie jos panaudojimą nėščioms.
5.2 Farmakokinetinės savybės
Metabolizacija
Palyginti labai mažai izoflurano metabolizuojama žmogaus organizme. Pooperaciniu laikotarpiu tik 0,17% pavartoto izoflurano galima aptikti metabolitų pavidalu šlapime. Didžiausia neorganinio fluorido koncentracija serume dažniausiai būna mažesnė nei 5 mol/l; ji atsiranda praėjus keturioms valandoms po nejautros ir per 24 val. vėl tampa normali. Po izoflurano vartojimo nebuvo aprašyta jokių inkstų pažeidimo požymių.
Nustatyta, kad žinomi izoflurano metabolitai buvo netoksiški arba jų koncentracijos buvo per mažos, kad būtų kenksmingos.
5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Nepateikiami.
6. farmacinė informacija
6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas
Nėra.
6.2 Nesuderinamumas
Iki šiol nežinomas.
6.3 Tinkamumo laikas
5 metai.
6.4 Specialios laikymo sąlygos
Laikyti ne aukštesnėje kaip 25C temperatūroje. Buteliuką laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos. Buteliuką laikyti sandarų.
6.5Pakuotė ir jos turinys
Izofluranas supilstytas į buteliukus po 100 ml, 250 ml.
6.6 Vartojimo instrukcijos
Izofluraną reikia duoti tik pro specialiai jam skirtą garintuvą.
Populiariausios ligos
Rekomenduojamos gydymo įstaigos
Anekdotai
Sesutė veža ligonį ant ratukų koridoriumi.
Ligonis klausia:
- O kur jūs mane vežate.
- Į morgą!
- Kaip??? Tai gi aš dar nenumiriau!
- O mes dar ir neprivažiavome...- Daugiau anekdotų
Dienos Klausimas
Ar jau teko išbandyti naują vaistą vitamino D trūkumui gydyti „Defevix”, vartojamą tik 1 kartą per mėnesį ?