Zoloft

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Zoloft 50 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra toks sertralino hidrochlorido kiekis, kuris atitinka 50 mg sertralino.

3. VAISTO FORMA

Plėvele dengta tabletė.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Ligonių, kurie serga depresija, įskaitant susijusią su nerimu taip pat depresiją su manijos priepuoliais arba be jų, gydymas. Ligonio būklei pagerėjus, sertralino galima toliau vartoti depresijos kartojimosi arba atsinaujinimo ateityje profilaktikai.

Obsesinio kompulsinio sutrikimo (OKS) gydymas. Pasireiškus patenkinamam poveikiui, veiksminga toliau vartoti sertraliną pirminio OKS epizodo atkryčio profilaktikai.

OKS sergančių vaikų gydymas.

Panikos sutrikimo su agorafobija arba be jos gydymas. Pasireiškus patenkinamam poveikiui, veiksminga toliau vartoti sertraliną pirminio panikos epizodo atkryčio profilaktikai.

Potrauminio streso sutrikimo (PTSS) gydymas. Pasireiškus patenkinamam poveikiui, veiksminga toliau vartoti sertraliną pirminio PTSS epizodo atkryčio profilaktikai.

Socialinės fobijos (socialinio nerimo sutrikimo) gydymas. Pasireiškus patenkinamam poveikiui, veiksminga toliau vartoti sertraliną pirminio socialinės fobijos epizodo atkryčio profilaktikai.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Sertralino geriama vieną kartą per parą, ryte arba vakare.

Sertralino tabletes ir geriamąjį koncentratą galima vartoti valgant arba nevalgius.

Gydymo pradžia

Depresija ir OKS. Pradinė sertralino dozė – 50 mg per parą.

Panikos sutrikimas, PTSS ir socialinė fobija. Pradžioje reikia skirti 25 mg sertralino per parą. Po savaitės dozė didinama ir vartojama 50 mg vieną kartą per parą. Taip dozuojant rečiau pasireiškia nepageidaujamas poveikis, būdingas panikos sutrikimui.

Dozės nustatymas

Depresija, OKS, panikos sutrikimas ir PTSS. Jei vartojant 50 mg dozę ligonio būklė negerėja, ją galima didinti. Sertralino dozė gali būti keičiama ne dažniau kaip vieną kartą per savaitę ir didinama ne daugiau kaip iki 200 mg. Sertralino pusinės eliminacijos laikas ‑ 24 valandos, todėl dozės negalima keisti dažniau kaip vieną kartą per savaitę.

Pradėjus vartoti sertralino, poveikis išryškėja per pirmąsias 7 dienas. Paprastai reikia ilgesnio laiko, kad pasireikštų gydomasis vaistinio preparato poveikis, ypač sergant OKS.

Palaikomasis gydymas. Ilgai gydant skiriama mažiausia veiksminga dozė, kurią prireikus galima keisti atsižvelgiant į gydomąjį poveikį.

Vaikai. Nustatyta, kad 6‑17 metų pacientams, sergantiems OKS, sertralinas saugus ir veiksmingas. 13‑17 metų OKS sergantys pacientai pradedami gydyti 50 mg doze per parą, o 6‑12 metų vaikai – 25 mg doze per parą, kuri po savaitės padidinama ir skiriama 50 mg paros dozė. Vėliau, jei vaistinio preparato poveikis nepakankamas, dozę galima palaipsniui didinti po 50 mg taip, kaip aprašyta anksčiau, iki 200 mg per parą. Klinikinių tyrimų duomenimis, sertralino farmakokinetika OKS sergančių 6‑17 metų pacientų organizme panaši į suaugusių žmonių, tačiau skiriant didesnę nei 50 mg paros dozę, reikia atsižvelgti į tai, kad vaikų ir paauglių svoris yra mažesnis nei suaugusiųjų.

Dozės nustatymas vaikams ir paaugliams. Sertralino pusinės eliminacijos laikas ‑ 24 valandos, todėl dozės negalima keisti dažniau kaip vieną kartą per savaitę.

Senyvi asmenys. Galima skirti tokią pat dozę kaip ir jaunesniems ligoniams. Klinikiniais tyrimais, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 700 senyvų ligonių (vyresnių kaip 65 metų), nustatyta, kad gydomasis sertralinas jiems veiksmingas, o nepageidaujamas – panašus į tą, kuris pasireiškia ir jaunesniems ligoniams.

Ligoniai, kuriems diagnozuotas kepenų nepakankamumas. Ligoniai, sergantys kepenų ligomis, sertraliną turi vartoti atsargiai. Ligoniams, kuriems yra kepenų nepakankamumas, reikia skirti mažesnę vaistinio preparato dozę arba vartoti rečiau (žr. 4.4 skyrių).

Ligoniai, kuriems diagnozuotas inkstų nepakankamumas. Sertralinas stipriai metabolizuojamas. Kadangi su šlapimu nepakitusio vaistinio preparato pasišalina nedaug, sertralino dozės, esant bet kurio laipsnio inkstų nepakankamumui, koreguoti nereikia (žr. 4.4 skyrių).

Nutraukimo simptomai, atsirandantys nustojus vartoti vaistą. Negalima staiga nutraukti vartoti vaisto. Norint nutraukti gydymą Zoloft tabletėmis, dozė turi būti mažinama palaipsniui, 1-2 savaičių bėgyje, tam kad išvengti nutraukimo reakcijų (žr. 4.4 ir 4.8 skyrių). Jeigu, sumažinus vaisto dozę ar nutraukus gydymą, atsiranda nepakenčiamų organizmo reakcijų, tuomet reikia vėl pradėti vartoti vaistą ankščiau vartotomis dozėmis. Vėliau gydytojas vėl gali palaipsniui, bet daug lėčiau mažinti vaisto dozę.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas sertralinui arba bet kuriai pagalbinei vaistinio preparato medžiagai.

Vaistinio preparato negalima skirti ligoniams, vartojantiems monoamino oksidazės (MAO) inhibitorių (žr. 4.4 skyrių).

Kadangi geriamojo sertralino koncentrato sudėtyje yra alkoholio, jo negalima vartoti kartu su disulfiramu (žr. 4.4 ir 4.5 skyrių).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Monoamino oksidazės inhibitoriai. Kartu sertraliną ir monoamino oksidazės (MAO) inhibitorių, tarp jų ir selektyvųjį MAO inhibitorių selegiliną bei grįžtamojo poveikio MAO inhibitorių moklobemidą, vartojusių ligonių būklė smarkiai pablogėjo, kai kurie jų mirė. Pasitaikė serotonino sindromo simptomų: karščiavimas, sąstingis, mioklonija, nepastovi autonominės nervų sistemos veikla ir gyvybinės funkcijos, psichikos pokyčių, tarp jų konfūzija, dirglumas ir stipri ažitacija, pereinanti į kliedesius ir komą. Todėl sertralino negalima vartoti kartu su MAO inhibitoriais, be to, tarp MAO inhibitoriaus ir sertralino (bei atvirkščiai) vartojimo turi būti ne trumpesnė kaip 14 dienų pertrauka. (žr. 4.3 skyrių).

Kiti serotonino receptorius sužadinantys vaistiniai preparatai. Sertralino kartu su kitais serotoninerginę neurotransmisiją gerinančiais vaistiniais preparatais, tarp jų triptofanu, fenfluraminu arba 5-HT agonistais, dėl galimos vaistų sąveikos geriau nevartoti arba vartoti atsargiai.

Vieno selektyviojo serotonino reabsorbcijos inhibitoriaus (SSRI) keitimas kitu antidepresantu arba vaistiniu preparatu nuo obsesinių sutrikimų. Kada ir kaip SSRI arba kitą vaistinį preparatą nuo obsesinių sutrikimų reikia keisti sertralinu, kontroliuojamųjų tyrimų duomenų sukaupta per mažai. Keisti vaistinį preparatą, ypač ilgo poveikio (pvz., fluoksetiną) galima tik gerai apsvarsčius. Koks turi būti vaisto „išplovimo“ laikotarpis, nenustatyta.

Manijos arba hipomanijos sustiprėjimas. Atliekant tyrimus prieš vaisto registraciją, hipomanija arba manija buvo nustatyta 0,4 % sertraliną vartojusių ligonių. Šios būklės paūmėjo pavieniams ligoniams, kuriems buvo didžiųjų afektinių sutrikimų ir kurie vartojo kitus rinkoje esamus antidepresantus ir vaistinius preparatus nuo obsesinių sutrikimų.

Traukuliai. Vaistiniai preparatai nuo depresijos ar obsesinių sutrikimų gali sukelti traukulius. Tyrimų duomenimis, jų atsirado maždaug 0,08 % sertralinu nuo depresijos gydytų ligonių, o gydant panikos sutrikimus preparatas traukulių nesukėlė. Iš maždaug 1800 tirtų ligonių, kurie buvo gydomi sertralinu nuo OKS, traukulių pasireiškė keturiems (maždaug 0,2 %). Trys iš jų buvo paaugliai: dviem traukulių būta ir anksčiau, o trečiojo – traukulių buvo šeimos nariams. Nei vienas iš jų nevartojo vaistinių preparatų nuo traukulių. Ar traukulių atsiradimas buvo susijęs su sertralino vartojimu, nenustatyta. Sertralino poveikis ligoniams, kuriems pasireiškia traukulių, neištirtas, todėl vartoti vaistinį preparatą sergantiesiems nestabiliąja epilepsija nepatartina, o sergančiuosius kontroliuojama epilepsijos forma reikia atidžiai stebėti. Prasidėjus traukuliams, sertralino vartojimą būtina nutraukti.

Savižudybė ir mintys apie savižudybę
Sergant depresija, padidėja minčių apie savižudybę atsiradimo, kenkimo sau ir savižudybės rizika. Ji gali išlikti iki ženklios ligos remisijos. Kadangi pradėjus gydyti sertralinu, būklė gali palengvėti tik po kelių gydymo savaičių arba dar vėliau, todėl ligonį būtina atidžiai prižiūrėti tol, kol ji palengvės. Bendra klinikinė patirtis rodo, jog didžiausia kenkimo sau rizika yra pačioje ligos atsiradimo pradžioje, o savižudybės rizika gali padidėti ankstyvosios sveikimo fazės metu. Antidepresantai retais atvejais gali padidinti kenkimo sau ir minčių apie savižudybę rizika.

Savižudiško elgesio rizika gali padidėti ir kitų būklių, kurias galima gydyti Zoloft, metu. Be to, jos gali būti susijusios su didžiosios depresijos sutrikimu. Vadinasi, sertralinu gydant kitokį psichikos sutrikimą, reikia laikytis tokių pačių atsargumo priemonių, kaip gydant didžiosios depresijos sutrikimą.

Tuos ligonius, kuriems anksčiau buvo atsiradę savižudiško elgesio apraiškų arba minčių apie savižudybę arba kuriems ženkli savižudybės ideacija buvo prieš pradedant gydyti, gydymo metu reikia atidžiai prižiūrėti, kadangi tokiems ligoniams yra didesnė minčių apie savižudybę atsiradimo ir bandymo žudytis rizika. Savižudiško elgesio rizika yra didesnė jaunų žmonių tarpe.

Apie savižudiško elgesio apraiškų riziką anksčiau negydytiems pacientams, duomenų nepakanka, todėl gydymo metu juos irgi patariama atidžiai prižiūrėti.

Pacientą ir jo slaugytoją reikia įspėti, kad sektų, ar neatsiranda savižudybės ideacija, savižudiško elgesio apraiškų, minčių apie savižudybę ar noras sau kenkti, ir kad tokių simptomų atsiradus nedelsdami kreiptųsi į gydytoją.

Akatizija/psichomotorinis sujaudinimas
Vartojant SSRI ir SNRI gali išsivystyti akatizija, kuri pasireiškia subjektyviai nemaloniu ar kankinančiu neramumu, kuomet atsiranda poreikis judėti, dažnai lydimas negalėjimu ramiai sėdėti ar stovėti. Tokie reiškiniai dažniausiai pasireiškia per pirmąsias keletą gydymo savaičių. Jeigu pacientui pasireiškia šie simptomai, didinti vaisto dozę gali būti žalinga ir galbūt reikia apsvarstyti tolimesnį gydymą Zoloft.

Nutraukimo simptomai atsirandantys nutraukus vaisto vartojimą.
Nutraukus gydymą sertralinu, dažnai pasireiškia nutraukimo simptomai, iš dalies jeigu gydymas nutraukiamas staiga (žr. skyrių 4.8).
Nutraukimo simptomų rizika gali priklausyti nuo keleto faktorių, tokių kaip gydymo trukmės, vartotos dozės dydžio ir dozės mažinimo trukmės. Nutraukus gydymą SSRI/SNRI pasireiškia svaigulys, jutimo sutrikimų (parestezija, elektros šoko pojūtis), miego sutrikimų (nemiga ir ryškūs sapnai), susijaudinimas ar nerimas, pykinimas ir/ar vėmimas, drebulys, sumišimas, prakaitavimas, galvos skausmas, diarėja, palpitacija, emocinis nestabilumas, dirglumas ir regėjimo sutrikimai. Paprastai šie sutrikimai yra lengvi ar vidutinio stiprumo, tačiau kai kuriems pacientams jie gali būti ir sunkūs. Nutraukimo simptomai dažniausiai pasireiškia per pirmąsias keletą dienų nutraukus gydymą, tačiau labai retais atvejais jie gali pasireikšti pacientams, kurie netyčia pamiršta išgerti vaisto. Dažniausiai šie simptomai praeina savaime per 2 savaites, tačiau priklausomai nuo paciento jie gali trukti ir ilgiau (2-3 mėnesius ir daugiau). Rekomenduojama, kad, nutraukiant gydymą, Zoloft dozė būtų mažinama palaipsniui keleto savaičių ar mėnesių bėgyje, priklausomai nuo paciento poreikio (žr. skyrių 4.2).

Vaikams ir paaugliams, jaunesniems nei 18 metų
Sertraliną skirti vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams negalima, išskyrus pacientus, sergančius OKS. Klinikinių tyrimų metu elgesio, siejamo su savižudišku elgesiu (bandymai nusižudyti ir mintys apie savižudybę) ir priešiškumo (daugiausia agresija, opozicinis neklusnumas ir pyktis) apraiškos dažniau pasireiškė vaikams ir paaugliams, gydytiems antidepresantais, nei vartojusiems placebą. Jei remiantis klinikiniu poreikiu, vis tiek nusprendžiama taikyti gydymą šiuo vaistu, pacientą reikia atidžiai nuolat stebėti dėl polinkio į savižudybę apraiškų. Be to, trūksta ilgalaikio saugumo duomenų apie poveikį vaikų ir paauglių augimui, brendimui ir jų pažinimo bei elgsenos vystymuisi.

Kepenų nepakankamumas. Sertralinas stipriai metabolizuojamas kepenyse. Kartotinių dozių farmakokinetikos tyrimo duomenimis, ligonių, sergančių lengva stabiliąja kepenų ciroze, palyginti su sveikų žmonių, organizme pusinės eliminacijos laikas pailgėja ir maždaug 3 kartus padidėja AUC bei Cmax, o su plazmos baltymais susijungia tiek pat vaistinio preparato ir vieniems, ir kitiems. Sertralino sergantiesiems kepenų ligomis reikia skirti atsargiai. Ligoniai, kuriems diagnozuotas kepenų nepakankamumas, turi vartoti mažesnę vaistinio preparato dozę arba rečiau.

Inkstų nepakankamumas. Sertralinas metabolizuojamas kepenyse, todėl pro inkstus nepakitusio vaistinio preparato išsiskiria nedaug. Tyrimais nustatyta, kad ligonių, kurie serga lengvu arba vidutinio sunkumo (kreatinino klirensas – 30‑60 ml/min.) bei vidutinio sunkumo arba sunkiu (kreatinino klirensas – 10 29 ml/min.) inkstų nepakankamumu, organizme kartotinų dozių farmakokinetika (AUC0-24 ar Cmax) reikšmingai nesiskyrė nuo kontrolinės grupės asmenų. Vaistinio preparato pusinės eliminacijos laikas ir jungimasis prie plazmos baltymų visų tiriamųjų organizme taip pat buvo panašūs. Remiantis šio tyrimo duomenimis, ligoniams, sergantiems inkstų nepakankamumu, sertralino dozės koreguoti nereikia.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Monoamino oksidazės inhibitoriai. (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

Pimozidas. Tyrimo, kai vartojant pimozidą (2 mg) buvo kartu paskirtas sertralinas duomenimis padidėja pimozido koncentracija. Padidėjusi pimozido koncentracija nesusijusi su pakitimais EKG. Šios vaistinių preparatų sąveikos mechanizmas nenustatytas, nes pimozidui būdingas siauras terapinis indeksas. Kartu vartoti sertraliną ir pimozidą draudžiama.

CNS slopinantys vaistiniai preparatai ir alkoholis. 200 mg sertralino paros dozė nestiprina kartu vartojamo alkoholio, karbamazepino, haloperidolio ar fenitoino poveikio sveikų asmenų pažinimo ir psichomotorinei funkcijoms. Visgi sertralino rekomenduojama kartu su alkoholiu nevartoti.

Ličio preparatai. Placebu kontroliuojamųjų tyrimų duomenimis, sveikų savanorių, vartojusių sertraliną kartu su ličiu, organizme reikšmingų ličio farmakokinetikos pokyčių nenustatyta, tačiau drebulys buvo ryškesnis nei vartojusiesiems placebą, galbūt dėl farmakodinaminės vaistų sąveikos. Reikia atidžiai stebėti ligonius, kuriems sertralinas skiriamas kartu su kitais vaistiniais preparatais, pavyzdžiui, ličio preparatais, kurie gali veikti serotoninerginius mechanizmus.

Fenitoinas. Placebu kontroliuojamieji sveikų savanorių tyrimai rodo, kad ilgą laiką vartojamas sertralinas (200 mg dozė per parą) kliniškai reikšmingai neslopino fenitoino metabolizmo. Tačiau pradėjusiems vartoti sertraliną rekomenduojama tirti fenitoino koncentraciją plazmoje ir, jei reikia, koreguoti dozę. Be to, pradėjus vartoti fenitoiną gali sumažėti sertralino koncentracija kraujo plazmoje.

Sumatriptanas. Po vaistinio preparato registracijos retai gauta pranešimų apie ligonius, kurie sertraliną vartojo kartu su sumatriptanu ir kuriems pasireiškė nepageidaujamas poveikis, pavyzdžiui, silpnumas, hiperrefleksija, koordinacijos sutrikimas, sumišimas, nerimas ir ažitacija. Ligonį, kurį būtina gydyti sertralinu ir sumatriptanu, rekomenduojama tinkamai stebėti (žr. 4.4 skyrių).

Kiti serotonino receptorius sužadinantys vaistiniai preparatai (žr. 4.4 skyrių).

Vaistiniai preparatai, kurie jungiasi su baltymais. Sertralinas jungiasi su kraujo plazmos baltymais, todėl reikia atkreipti dėmesį į galimą sąveiką su kitais vaistiniais preparatais, kurie taip pat jungiasi su plazmos baltymais. Tiriant sertralinio sąveiką su diazepamu, tolbutamidu ir varfarinu, reikšmingos sertralino įtakos medžiagų jungimuisi su baltymais nenustatyta (žr. 4.5 skyrių).

Varfarinas. Kartu su varfarinu vartojant 200 mg sertralino per parą, nedaug, bet statistiškai reikšmingai pailgėjo protrombino laikas. Ar tai kliniškai svarbu, nežinoma. Pradedantiesiems ar baigiantiesiems vartoti sertraliną, reikia tirti protrombino laiką.

Sąveika su kitais vaistiniais preparatais. Atlikti reikiami sertralino ir kitų vaistinių preparatų sąveikos tyrimai. Buvo nustatyta, kad kartu su diazepamu ar tolbutamidu vartojant 200 mg sertralino per parą, atsiranda neryškių, bet statistiškai reikšmingų kai kurių farmakokinetikos pokyčių. Kartu vartojamas cimetidinas gerokai sumažina sertralino klirensą. Klinikinė šių pokyčių reikšmė nežinoma. Sertralinas nekeičia atenololio blokuojamojo poveikio beta adrenoreceptoriams. 200 mg sertralino per parą sąveikos su glibenklamidu bei digoksinu nenustatyta.

Elektrotraukulių terapija (ETT). Klinikinių tyrimų, analizuojančių kartu vartojamo sertralino ir ETT riziką ir naudą, neatlikta.

Vaistiniai preparatai, kuriuos metabolizuoja citochromo P450 (CYP) 2D6 izofermentai. Antidepresantai gali slopinti vaistinius preparatus metabolizuojantį izofermentą CYP 2D6, tačiau šios sąveikos klinikinė reikšmė priklauso nuo slopinimo stiprumo ir kartu vartojamo vaistinio preparato terapinio indekso. CYP 2D6 izofermento metabolizuojamiems vaistiniams, kurių mažas terapinis indeksas, priklauso tricikliai antideresantai ir 1C klasės antiaritminiai vaistiniai preparatai (propafenonas ir flekainidas). Reikiamais vaistų sąveikos tyrimais, nustatyta, kad ilgai vartojant 50 mg sertralino per parą, šiek tiek (vidutiniškai 23 37 %) padidėja pastovi dezipramino koncentracija kraujo plazmoje (CYP 2D6 izofermento aktyvumo žymeklis).

Kitų CYP izofermentų (CYP 3A3/4, CYP 2C9, CYP 2C19, CYP lA2) metabolizuojami vaistiniai preparatai.
CYP 3A3/4. Sąveikos tyrimais in vivo nustatyta, kad ilgai vartojama 200 mg sertralino paros dozė neslopino CYP 3A3/4 izofermento katalizuojamo endogeninio kortizolio hidroksilinimo ir karbamazepino bei terfenadino metabolizmo. Be to, ilgai vartojama 50 mg sertralino paros dozė neslopino nuo CYP 3A3/4 priklausomo alprazolamo metabolizmo. Duomenys rodo, kad sertralinas nėra kliniškai svarbus CYP 3A3/4 inhibitorius.

CYP 2C9. Ilgai vartojama 200 mg sertralino paros dozė kliniškai reikšmingai nekeičia tolbutamido, fenitoino ir varfarino koncentracijos plazmoje, todėl manoma, kad šis vaistini preparatas nėra kliniškai svarbus CYP 2C9 inhibitorius (žr. 4.5 skyriaus poskyrius ,,Fenitoinas“ ir ,,Varfarinas“).

CYP 2C19. Ilgai vartojama 200 mg sertralino paros dozė nekeitė diazepamo koncentracijos plazmoje. Tai rodo, kad sertralinas nesukelia kliniškai svarbaus CYP 2C9 izofermento slopinimo (žr. 4.5 skyriaus poskyrį ,,Sąveika su kitais vaistiniais preparatais“).

CYP lA2. Tyrimais in vitro nustatyta, kad sertralinas neveikia CYP lA2 arba šiek tiek jį slopina.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Žiurkėms ir triušiams, kuriems buvo duodama atitinkamai 20 ir 10 kartų didesnė paros dozė (mg/kg) už didžiausią rekomenduojamą žmogui, teratogeninio poveikio nenustatyta. Tačiau tų patelių, kurios buvo duodama 2,5‑10 kartų didesnė paros dozė (mg/kg) nei didžiausia rekomenduojama žmogui, atsiliko vaisiaus kaulėjimas. Manoma, kad minėtas sutrikimas tiesiogiai nesusijęs su vaistinio preparato poveikiu patelei.

Patelių, kurioms buvo duodama 5 kartus didesnė dozė už didžiausią leistiną sertralino dozę (mg/kg), palikuonių išgyveno mažiau. Palikuonių išgyvenamumą panašiai veikė ir kiti antidepresantai. Klinikinė šio poveikio reikšmė nenustatyta.

Pakankamų ir gerai kontroliuojamų tyrimų nėščioms moterims neatlikta. Kadangi vaistinio preparato poveikio gyvūnų dauginimosi funkcijai tyrimas ne visada atitinka poveikį žmogui, nėščiosioms sertralino galima skirti tik tuomet, kai nauda bus didesnė už riziką.

Pavienių tyrimų, kuriuose dalyvavo nedidelis kiekis žindyvių ir jų kūdikių, duomenimis, sertralino koncentracija kūdikio kraujyje būna labai maža arba nenustatoma, nors vaistinio preparato koncentracija motinos piene buvo didesnė negu motinos kraujo serume. Vaistinio preparato žindyvėms rekomenduojama nevartoti, o jei gydytojo nuomone vaistinį preparatą skirti būtina, reikia įsitikinti, kad nauda bus didesnė už riziką.

Gydytojui, skiriančiam sertralino nėščiosioms ar žindyvėms, reikėtų žinoti, kad po vaistinio preparato registracijos gauta pranešimų, kad kai kuriems naujagimiams, kurių motinos vartojo SSRI, įskaitant ir sertraliną, išryškėjo įvairių simptomų, atitinkančių nutraukimo reakcijas.

Jeigu moteris vėlyvojo nėštumo metu (ypatingai trečiajame trimestre) vartojo Zoloft, reikia stebėti naujagimį. Reikia vengti staigiai nutraukti vartoti vaistą nėštumo metu.

Jei moteris vartojo SSRI/SNRI vėlyvojo nėštumo metu, naujagimiui gali pasireikšti: kvėpavimo sutrikimų, cianozė, apnoja, traukuliai, temperatūros svyravimai, valgymo sunkumai, vėmimas, hipoglikemija, hipertonija, hipotonija, hiperfleksija, drebulys, nervingumas, dirglumas, nuolatinis verkimas, mieguistumas ir miego sutrikimas. Šie simptomai atsiranda dėl serotonerginio poveikio arba kaip nutraukimo simptomai. Daugeliu atvejų komplikacijos prasideda nedelsiant arba greitai (< 24 val.) po gimdymo.

Vaisingo amžiaus moterys, vartodamos Zoloft, turi naudotis veiksmingomis kontracepcijos priemonėmis.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Tyrimais nustatyta, kad sertralinas neveikia psichomotorinės funkcijos. Visgi ligonį reikia perspėti, kad psichotropiniai vaistiniai preparatai gali sutrikdyti psichinį bei fizinį gebėjimą atlikti padidintos rizikos užduotis, pavyzdžiui, vairuoti automobilį ar valdyti mechanizmus.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Klinikinių tyrimu duomenys.
Kartotinių dozių depresijai gydyti tyrimų metu ligoniams, vartojusiems sertraliną, statistiškai reikšmingai dažniau negu vartojusiesiems placebą pasireiškė žemiau minimų nepageidaujamų reakcijų.

Autonominės nervų sistemos sutrikimai. Burnos džiūvimas, smarkesnis prakaitavimas.

Centrinės ir periferinės nervų sistemos sutrikimai. Galvos svaigimas, drebulys.

Virškinimo trakto sutrikimai. Viduriavimas ar palaidi viduriai, dispepsija, pykinimas.

Psichikos sutrikimai. Anoreksija, nemiga, mieguistumas.

Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai. Lytinės funkcijos sutrikimai (dažniausiai užsidelsusi ejakuliacija vyrams).

Dvigubai aklu būdu atliktų placebu kontroliuojamųjų tyrimų duomenimis, nepageidaujamas poveikis gydant pacientus, sergančius OKS, panikos sutrikimu, PTSS ir socialine fobija, buvo panašus kaip gydant pacientus, sergančius depresija.

Duomenys po vaistinio preparato registracijos.
Vaistiniam preparatui patekus į rinką, gauta pranešimų apie nepageidaujamus reiškinius, pasireiškusius sertraliną vartojusiems ligoniams.

Autonominės nervų sistemos sutrikimai. Midriazė, priapizmas.

Bendri sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai. Alerginė reakcija, elegija, anafilaksinė reakcija, astenija, nuovargis, karščiavimas, kraujo samplūdis į veidą, negalavimas, svorio sumažėjimas ir svorio padidėjimas.

Širdies ir kraujagyslių sutrikimai. Krūtinės skausmas, hipertenzija, palpitacija, periorbitinė edema, alpulys, tachikardija.

Centrinės ir periferinės nervų sistemos sutrikimai. Koma, traukuliai, galvos skausmas, migrena, judesių sutrikimai (įskaitant ekstrapiramidinius simptomus, pavyzdžiui, hiperkinezija, hipertonija, griežimas dantimis, eisenos sutrikimai), nevalingi raumenų susitraukimai, parestezija, hipestezija. Buvo pranešimų, kad pasireiškė požymių ir simptomų, susijusių su serotonino sindromu, įskaitant ažitaciją, konfūziją, smarkesnį prakaitavimą, viduriavimą, karščiavimą, hipertenziją, sąstingį ir tachikardiją. Kai kuriais atvejais minėti požymiai ir simptomai buvo susiję su kartu vartojamais serotonino receptorius sužadinančiais vaistiniais preparatais.

Endokrininės sistemos sutrikimai. Galaktorėja, ginekomastija, piperprolaktinemija, hipotirozė ir antidiurezinio hormono sutrikusios sekrecijos sindromas.

Virškinimo trakto sutrikimai. Pilvo skausmas, apetito padidėjimas, vidurių užkietėjimas, pankreatitas, vėmimas.

Ausies ir labirinto sutrikimai. Spengimas ausyse.

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai. Trombocitų sutrikimai, kraujavimo sutrikimai, pavyzdžiui, nosies kraujavimas, lyties organų kraujavimas, dėminė kraujosruva, trombocitopenija.

Tyrimai. Klinikinių laboratorinių tyrimų rodmenų pakitimai.

Kepenų ir tulžies sistemos sutrikimai. Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, įskaitant hepatitą, geltą bei kepenų nepakankamumą, ir simptomų nesukelianti padidėjusi transaminazių (SGOT ir SGPT) koncentracija serume.

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai Hiponatremija, cholesterolio koncentracijos serume padidėjimas.

Raumenų, kaulų ir jungiamojo audinio sutrikimai. Sąnarių skausmas.

Psichikos sutrikimai. Ažitacija, agresyvi reakcija, nerimas, depresijos simptomai, euforija, haliucinacijos, sumažėjęs vyrų lytinis potraukis, paronirija,psichozė, žiovulys.

Akatizija/psichomotorinis sujaudinimas – labai retais atvejais pasireiškiantis poveikis.

Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai. Nereguliarios mėnesinės.

Kvėpavimosistemos, krūtinės ląstos ir tarpusienio sutrikimai. Bronchų spazmas.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai. Nuplikimas, angioedema, padidėjęs odos jautrumas šviesai, niežulys, išbėrimas (įskaitant retai pasitaikantį sunkų eksfoliacinį odos pažeidimą, pavyzdžiui, Stiveno ir Džonsono sindromą ir epidermio nekrolizė), dilgėlinė.

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai. Veido edema, šlapimo nelaikymas, šlapimo susilaikymas.

Akies sutrikimai. Regėjimo sutrikimas.

Kitas poveikis. Nustojus vartoti sertraliną, pasireiškė ažitacija, nerimas, galvos svaigimas, galvos skausmas, pykinimas ir parestezija.

Nutraukimo simptomai atsirandantys nutraukus vaisto vartojimą.
Nutraukus gydymą (iš dalies staigiai) SSRI/SNRI pasireiškia nutraukimo simptomai. Svaigulys, jutimo sutrikimų (parestezija, elektros šoko pojūtis), miego sutrikimų (nemiga ir ryškūs sapnai), susijaudinimas ar nerimas, pykinimas ir/ar vėmimas, drebulys, sumišimas, prakaitavimas, galvos skausmas, diarėja, palpitacija, emocinis nestabilumas, dirglumas ir regėjimo sutrikimai. Paprastai šie sutrikimai yra lengvi ar vidutinio stiprumo ir yra savaime praeinantys, tačiau kai kuriems pacientams jie gali būti ir sunkūs /ar užsitęsti. Rekomenduojama, kad, nutraukiant gydymą, Zoloft dozė būtų mažinama palaipsniui (žr. skyrių 4.2 ir 4.4).

4.9 Perdozavimas

Duomenys rodo, kad sertralino saugumo ribos yra plačios. Aprašytas atvejis, kai buvo perdozuota maždaug 13,5 g sertralino. Kai kurie asmenys, dažniausiai sertralino perdozavę kartu su kitais vaistiniais preparatais ir (arba) alkoholiu, mirė. Taigi ligonį, išgėrusį per didelę vaistinio preparato dozę, būtina intensyviai gydyti. Perdozavusiesiems serotonino pasireiškia šie vaistinio preparato sukelti simptomai: mieguistumas, virškinimo trakto sutrikimai (pvz.: pykinimas, vėmimas), tachikardija, drebulys, ažitacija ir svaigulys. Koma pasitaiko rečiau.

Specifinio priešnuodžio sertralinui nėra. Jeigu būtina, reikia išvalyti kvėpavimo takus, užtikrinti plaučių ventiliaciją ir aprūpinimą deguonimi. Apsvarstyti, ar perdozavimo gydymui skirti aktyvintosios anglies, galbūt kartu su vidurių laisvinamaisiais vaistiniais preparatais, nes ji yra tokia pat efektyvi ar net efektyvesnė už skrandžio plovimą. Vėmimo rekomenduojama nesukelti. Rekomenduojama nuolat tirti širdies veiklą ir kitas gyvybines funkcijas, kartu taikyti bendrąsias simptomines bei palaikomąsias priemones. Sertralino pasiskirstymo tūris yra didelis, todėl forsuota diurezė, dializė, hemoperfuzija ir pakeičiamasis kraujo perpylimas neefektyvūs.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI).
ATC kodas – N06A B06

In vitro tyrimais nustatyta, kad sertralinas pasirinktinai ir smarkiai slopina atgalinį serotonino (5-HT) įsiurbimą į neuroną, todėl stiprėja 5-HT poveikis gyvūnų organizme. Noradrenalino ir dopamino atgalinį įsiurbimą į neuronus jis veikia silpnai. Gydomoji sertralino dozė stabdo atgalinį serotonino įsiurbimą į trombocitus. Tiriant gyvūnus nustatyta, kad sertralinui stimuliuojamasis, raminamasis, anticholinerginis ar kardiotoksinis poveikis nebūdingas, o kontroliuojamaisiais sveikų savanorių tyrimais nustatyta, kad jis neveikia psichomotorinių funkcijų. Selektyviai slopindamas 5-HT atgalinį įsiurbimą, sertralinas nedidina katecholaminų kiekio. Sertralinui nebūdingas afinitetas muskarininiams (cholinerginiams), serotoninerginiams, dopaminerginiams, adrenerginiams, histaminerginiams, GABA ir benzodiazepinų receptoriams. Gyvūnams, ilgai gavusiems sertralino, kaip ir kitų efektyvių antidepresantų bei vaistinių preparatų nuo nerimo, sumažėjo noradrenalino receptorių kiekis smegenyse.

Polinkis piktnaudžiauti sertralinu negresia. Klinikinių dvigubai aklų atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamųjų tyrimų metu buvo lyginama sertralino, alprazolamo ir d amfetamino poveikio įtaka polinkiui piktnaudžiauti vaistiniais preparatais ir nustatyta, kad sertralinas tokio subjektyvaus poveikio, kuris rodytų piktnaudžiavimo grėsmę, nesukėlė. Priešingai, alprazolamą ir d amfetaminą vartojantys tiriamieji nurodė, kad juto gerokai stipresnį potraukį, euforiją, šie vaistiniai preparatai labiau skatina polinkį piktnaudžiauti nei placebas. Šių tyrimų duomenimis, sertralinas nestimuliuoja, nesukelia nerimo kaip d amfetaminas ir neslopina bei neveikia psichomotorinių funkcijų kaip alprazolamas. Tyrimais su rhesus beždžionėmis, kurios buvo išmokytos vartoti kokainą, nustatyta, kad sertralinas nestiprina noro suvartoti jo daugiau, be to, nei d amfetamino, nei pentobarbitalio pakeisti sertralinu negalima.

5.2 Farmakokinetinės savybės

50‑200 mg sertralino farmakokinetika priklauso nuo dozės. 50 200mg sertralino per parą 14 dienų vartojančio žmogaus organizme didžiausia vaistinio preparato koncentracija (Cmax.) susidaro praėjus maždaug 4,5 8,4 valandoms po vaisto suvartojimo. Vaistinio preparato farmakokinetika paauglių ir senyvų žmonių organizme reikšmingai nesiskyrė nuo suaugusiųjų (18‑65 metų). Jaunų ir senyvų vyrų bei moterų organizme sertralino vidutinis pusinės eliminacijos laikas – 22‑36 val. Todėl nusistovėjus pastoviai vieną kartą per parą vieną savaitę vartojamo vaistinio preparato apykaitai, sertralino susikaupia maždaug dvigubai daugiau. Maždaug 98 % cirkuliuojančio vaistinio preparato susijungia su plazmos baltymais. Tyrimų su gyvūnais metu nustatyta, kad sertralino pasiskirstymo tūris yra didelis. OKS sergančių vaikų ir suaugusiųjų organizme sertralino farmakokinetika panaši, bet vaikų organizme sertralino metabolizmas greitesnis. Mažesnio svorio vaikams (ypač 6 12 metų) rekomenduojama skirti mažesnes sertralino dozes, kad plazmoje nesusidarytų itin didelė vaistinio preparato koncentracija.

Daug sertralino metabolizuoja pirmojo prasiskverbimo pro kepenis metu. Svarbiausias metabolitas N dezmetilsertralinas plazmoje in vitro yra gerokai mažiau (maždaug 20 kartų) veiklus už sertraliną ir visai neveiklus depresijos modeliuose in vivo. N dezmetilsertralino pusinės eliminacijos laikas – 62‑104 val. Ir sertralinas, ir N dezmetilsertralinas stipriai metabolizuojami žmogaus organizme. Vienodas susidariusių metabolitų kiekis išsiskiria su išmatomis ir šlapimu. Nepakitusio vaistinio preparato su šlapimu išsiskiria labai nedaug (mažiau nei 0,2 %).

Maistas beveik nekeičia sertralino tablečių biologinio prieinamumo.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ilgalaikiais sertralino saugumo tyrimų su gyvūnais duomenimis, paprastai gerai toleruojamos net daug kartų didesnės už veiksmingas gydomąsias dozės. Sertralinui mutageninis poveikis nebūdingas.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Kalcio vandenilio fosfatas
Mikrokristalinė celiuliozė
Hidroksipropilceliuliozė
Karboksimetilkrakmolo natrio druska
Magnio stearatas
Hipromeliozė
Polietilenglikolis
Polisorbatas
Titano dioksidas (E 171).

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

4 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30°C temperatūroje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Nepermatomos PVC lizdinės plokštelės.

10 arba 28 plėvele dengtos tabletės.

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Specialių reikalavimų nėra.