Alteplazė, 50mg, milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui
Vartojimas: vartoti į veną
Registratorius: Boehringer Ingelheim International GmbH, Vokietija
Receptinis: Receptinis
Sudedamosios medžiagos: Alteplazė
1. KAS YRA ACTILYSE IR KAM JIS VARTOJAMAS
Veiklioji Actilyse medžiaga yra rekombinantinis žmogaus audinių plazminogeno aktyvatorius, glikoproteinas alteplazė. Kraujyje alteplazė išlieka palyginti neveikli, tačiau prisijungusi prie fibrino suaktyvėja ir plazminogeną verčia plazminu, kuris skaido kraujo krešulio fibriną.
Actilyse vartojama trombams tirpinti toliau nurodytų būklių atveju.
Ūminis miokardo infarktas
Actilyse galima infuzuoti dviem skirtingais būdais:
pacientams, kuriuos galima pradėti gydyti per pirmas 6 val. nuo simptomų pasireiškimo pradžios, reikiama dozė infuzuojama 90 minučių;
pacientams, kuriuos galima pradėti gydyti praėjus 6 – 12 val. nuo simptomų pasireiškimo pradžios, reikiama dozė infuzuojama 3 val.tuo atveju, jeigu diagnozė neabejotinai patvirtinta.
Įrodyta, jog gydant Actilyse ligonių, kuriuos ištiko ūminis miokardo infarktas, mirštamumas per pirmąsias 30 parų sumažėja.
Sunki ūminė plaučių embolija, kai nestabili kraujotaka
Tokiu atveju, jeigu įmanoma, diagnozę gydytojas turėtų patvirtinti objektyviais tyrimais: angiografija (plaučių kraujagyslių rentgenologiniu tyrimu, prieš tai į veną suleidus kontrastinės medžiagos) arba neinvaziniu būdu, pvz., plaučių skenavimu tam tikra įranga.
Ar gydant Actilyse mažėja su plaučių embolija susijęs ligonių mirštamumas ar vėlesnis ligotumas, klinikiniais tyrimais nenustatyta.
Ūminis išeminis smegenų insultas
Gydyti galima pradėti tik per pirmas 3 val. nuo simptomų pasireiškimo pradžios ir tik po to, kai tinkamomis vaizdo gavimo technologijomis (pvz., galvos kompiuterine tomografija) nustatoma, jog nėra kraujavimo kaukolės viduje.
2. KAS ŽINOTINA PRIEŠ VARTOJANT ACTILYSE
Actilyse vartoti negalima
Actilyse, kaip ir kitokių trombus tirpdančių vaistų, negalima vartoti ligoniams, kuriems yra didelė kraujavimo tikimybė, t. y. tuo atveju:
jeigu yra alergija veikliajai arba bet kuriai pagalbinei Actilyse medžiagai;
yra arba per paskutinius 6 mėn. buvo reikšmingas kraujavimo sutrikimas;
yra hemoraginė diatezė;
pacientas vartoja geriamųjų antikoaguliantų, pvz., varfarino natrio druskos;
yra akivaizdus arba neseniai buvo stiprus ar pavojingas kraujavimas;
buvo intrakranijinė hemoragija arba įtariama, kad ji yra;
įtariama, kad yra subarachnoidinė hemoragija, arba yra būklė po aneurizmos sukeltos subarachnoidinės hemoragijos;
buvo bet kokia centrinės nervų sistemos pažaida (pvz., navikas, aneurizma, intrakranijinė ar nugaros smegenų operacija);
neseniai (mažiau negu prieš 10 parų) buvo taikytas trauminis širdies išorinis masažas, pacientė gimdė, neseniai buvo punktuota kraujagyslė, kurios neįmanoma užspausti (pvz., poraktinė ar jungo vena);
yra sunki nekontroliuojama arterinė hipertenzija;
pacientas serga bakteriniu endokarditu ar perikarditu;
pacientas serga ūminiu pankreatitu;
per paskutinius 3 mėn. buvo dokumentuota opinė virškinimo trakto liga, yra stemplės venų varikozė, arterinė aneurizma, arterijų ar venų sklaidos trūkumų;
yra navikas, didinantis kraujavimo riziką;
pacientas serga sunkia kepenų liga, įskaitant kepenų nepakankamumą, cirozę, portinę hipertenziją (stemplės varikozę) ir aktyvų hepatitą;
yra hemoraginė retinopatija, pvz., sukelta cukrinio diabeto (regos sutrikimas gali rodyti, jog yra hemoraginė retinopatija), ar kitokia su hemoragija susijusi akių patologija;
per paskutinius 3 mėn. buvo atlikta didelė operacija arba įvyko reikšminga trauma.
Papildomos kontraindikacijos ūminio miokardo infarkto metu:
buvęs hemoraginis insultas arba insultas dėl nežinomų priežasčių;
per paskutinius 6 mėn. buvęs išeminis insultas arba praeinantysis smegenų išemijos priepuolis (PSIP), išskyrus esamą pirmųjų 3 valandų ūminį išeminį insultą.
Papildomos kontraindikacijos ūminės plaučių embolijos metu:
buvęs hemoraginis insultas arba insultas dėl nežinomų priežasčių;
- per paskutinius 6 mėn. buvęs išeminis insultas arba praeinantysis smegenų išemijos priepuolis (PSIP), išskyrus esamą pirmųjų 3 valandų ūminį išeminį insultą.
Ištikus išeminiam smegenų insultui papildomos kontraindikacijos yra šios:
išemijos priepuolio simptomai atsirado daugiau kaip prieš 3 valandas iki ACTILYSE infuzijos, arba kai simptomų pradžios laikas nežinomas;
ūminio išeminio insulto simptomai iki infuzijos pradžios greitai mažėjo arba buvo neryškūs;
sunkus insultas, nustatytas klinikiniu būdu (pvz., NIHSS reikšmė yra didesnė negu 25) arba (ir) tinkamomis vaizdo gavimo technologijomis;
insulto pradžioje atsiradę traukuliai;
kompiuterinės tomografijos (KT) vaizdai rodo intrakranijinę hemoragiją;
- simptomai, rodantys subarachnoidinę hemoragiją, net tuo atveju, jeigu KT vaizdai yra normalūs.
per paskutinius3 mėnesius buvęs insultas arba sunki galvos trauma;
buvęs smegenų insultas kartu su cukriniu diabetu;
per paskutines 48 val. iki insulto pradžios leistas heparinas, tromboplastino laikas yra ilgesnis už didžiausią laboratorinę normos reikšmę;
trombocitų yra mažiau negu 100 000 ląstelių/mm3;
sistolinis kraujospūdis yra didesnis negu 185 mm Hg, diastolinis didesnis negu 110 mm Hg arba jeigu kraujospūdį iki nurodytų ribų reikia mažinti agresyviai, pvz., į veną leidžiamais vaistas;
gliukozės koncentracija kraujyje yra mažesnė negu 50 mg/dl arba didesnė negu 400 mg/dl.
Vaikai, paaugliai, senyvi žmonės
Jaunesnių negu 18 metų vaikų ir vyresnių negu 80 metų žmonių ūminiam smegenų insultui gydyti Actilyse netinka.
Specialių atsargumo priemonių reikia
Actilyse gali infuzuoti tik gydytojas, turintis gydymo trombus tirpdančiais vaistais patirtį ir reikiamą įrangą jų sukeliamam poveikiui sekti. Infuzuojant Actilyse, kaip ir kitokių trombus tirpinančių preparatų, rekomenduojama turėti įprastinę ligonio gaivinimo įrangą ir reikiamų vaistų.
Senyviems pacientams yra didesnė intrakranijinės hemoragijos rizika, todėl prieš pradedant gydyti būtina atidžiai įvertinti rizikos ir naudos santykį. Actilyse vartojimo vaikams ir paaugliams patirties kol kas yra nedaug.
Gydant ūminį miokardo infarktą ar plaučių emboliją, negalima viršyti 100 mg Actilyse dozės, gydant ūminį išeminį smegenų insultą 90 mg, kadangi gali padidėti kraujavimo kaukolės viduje galimybė.
Vaikų gydymo Actilyse patirtis yra labai maža.
Ilgalaikio antikūnų prieš rekombinantinio žmogaus audinių plazminogeno aktyvatoriaus molekules susidarymo po gydymo nepastebėta. Pakartotinio gydymo Actilyse patirties nėra. Pasireiškus anafilaktoidinei reakcijai, infuziją gydytojas nutrauks ir pradės tinkamą gydymą. Infuzuodamas Actilyse, gydytojas seks ligonio, ypač vartojančio AKF inhibitoriusų, būklę (žr. 4 skyrių).
Jeigu yra kuri nors iš toliau išvardytų būklių, prieš gydymą Actilyse, kaip ir kitokiais trombus tirpdančiais vaistais, gydytojas labai kruopščiai įvertins, ar gydymo šiuo vaistu nauda bus didesnė už kraujavimo riziką.
Neseniai į raumenis injekuota vaistų ar neseniai buvusi nedidelė trauma, pvz., punktuota stambi kraujagyslė, atlikta biopsija, darytas širdies masažas ligonio gaivinimo metu.
Poskyryje „Actilyse vartoti negalima“ nepaminėta būklė, kurios metu padidėja kraujavimo galimybė.
Reikia vengti naudoti kietus kateterius.
Gydant ūminį miokardo infarktą ar ūminę plaučių emboliją, atsarga būtina ir žemiau išvardytų būklių atveju.
Sistolinis kraujospūdis didesnis negu 160 mm Hg.
Ligonis senyvo amžiaus. Kadangi senyviems žmonėms didesnė ne tik kraujavimo į smegenis rizika, bet ir gydymo Actilyse nauda, prieš vaisto infuziją gydytojas labai kruopščiai įvertins gydymo naudos ir galimos žalos santykį.
Pasireiškus anafilaktoidinei reakcijai, infuziją reikia nutraukti ir pradėti tinkamą jos gydymą.
Gydant ūminį miokardo infarktą, atsarga būtina ir žemiau išvardytų būklių atveju.
Aritmija. Tirpinant trombus širdies vainikinėse kraujagyslėse, dėl kraujotakos atsinaujinimo gali pasireikšti aritmija.
Glikoproteinų II b ir III a antagonistų vartojimas. Kartu vartojant GPIIb/IIIa antagonistų, didėja kraujavimo rizika.
Tromboembolija. Ligoniams, kurių kairiojoje širdies pusėje yra trombų, pvz., sergantiems mitraline stenoze ar prieširdžių virpėjimu, trombus tirpinantys preparatai gali didinti tromboembolijos pasireiškimo riziką.
Gydant ūminį smegenų insultą, atsarga būtina ir žemiau išvardytų būklių atveju.
Gydant ūminį smegenų insultą, Actilyse infuzuos tik gydytojas, turintis nervų ligų gydymo patirties.
Actilyse gydant ūminį išeminį smegenų insultą, labai padidėja kraujavimo kaukolės viduje tikimybė, kadangi dažniausiai kraujuoja į insulto apimtą sritį. Tokios komplikacijos rizika yra didesnė, jeigu:
yra kuri nors, iš poskyryje “ Actilyse vartoti negalima“ išvardytų būklių ar bet kokia būklė, kurios metu yra didelė kraujavimo tikimybė;
yra maža besimptomė smegenų kraujagyslių aneurizma;
pacientas vartoja acetilsalicilo rūgšties, ypač tuo atveju, jeigu uždelsiama Actilyse infuzija (tokiems ligoniams gydytojas infuzuos ne didesnę kaip 0,9 mg/kg kūno svorio dozę, daugiausiai 90 mg).
Vėliau negu per pirmas 3 valandas nuo simptomų pasireiškimo pradžios Actilyse gydytojas nepradės gydyti, kadangi dėl toliau išvardytų priežasčių yra nepalankus gydymo naudos ir rizikos santykis.
Teigiamas vaisto poveikis su laiku mažėja.
Didėja pacientų, ypač prieš tai vartojusių acetilsalicilo rūgšties, mirštamumas.
Didėja simptominio kraujavimo rizika.
Infuzijos metu ir 24 valandas po jos gydytojas seks paciento kraujospūdį. Jeigu sistolinis kraujospūdis taps didesnis negu 180 mm Hg arba diastolinis didesnis negu 105 mm Hg, jis skirs į veną leisti antihipertenzinių preparatų.
Ligoniams, kuriems yra buvęs insultas arba kurie serga nekontroliuojamu cukriniu diabetu, gydymo šiuo preparatu nauda yra mažesnė. Jiems gydymo naudos ir rizikos santykis yra mažiau palankus, tačiau dar teigiamas.
Pacientams, kuriuos ištiko labai silpnas insultas, gydymo Actilyse rizika yra didesnė už galimą naudą, todėl jų šiuo vaistu gydytojas negydys.
Ligoniams, kuriuos ištiko labai sunkus smegenų insultas, yra didesnė kraujavimo į smegenis ir mirties rizika, todėl jie Actilyse negydomi.
Jeigu insultas išplitęs, yra didesnė blogų pasekmių, įskaitant stiprų kraujavimą ir mirtį, rizika, todėl prieš gydymą Actilyse gydytojas labai kruopščiai apsvarstys gydymo naudos ir rizikos santykį.
Insulto ištiktiems pacientams gydymo Actilyse rezultatų palankumas mažėja su amžiumi, insulto sunkumu ir gliukozės kiekio kraujyje padidėjimu prieš gydymą, tačiau sunkaus neįgalumo, mirties ir reikšmingo kraujavimo į smegenis tikimybė didėja nepriklausomai nuo gydymo. Vadinasi, pacientų, vyresnių nei 80 metų, pacientų, ištiktų sunkaus insulto (nustatyto, atsižvelgiant į klinikinius simptomus ir/arba tinkamomis vaizdo gavimo technologijomis) bei pacientų, kurių kraujyje gliukozės kiekis yra mažesnis negu 50 mg/dl arba didesnis nei 400 mg/dl, gydytojas Actilyse negydys.
Atnaujinus išemijos apimto ploto kraujotaką, gali patinti insulto apimta smegenų sritis. Kad nepadidėtų kraujavimo galimybė, pirmas 24 valandas po alteplazės infuzijos trombocitų agregaciją slopinančiais preparatais pacientas negydomas.
Kitų vaistų vartojimas
Jeigu vartojate arba neseniai vartojote kitų vaistų, įskaitant įsigytus be recepto, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
Actilyse ir vaistų, kuriais paprastai gydomas ūminis miokardo infarktas, sąveika netirta.
Jeigu prieš gydymą Actilyse, gydymo metu arba 24 valandų laikotarpiu po gydymo vartojama kumarino darinių, geriamųjų antikoaguliantų, trombocitų funkcijos inhibitorių, nefrakcionuoto heparino, mažos molekulinės masės heparino arba kitų kraujo krešėjimą slopinančių vaistų, didėja hemoragijos rizika (žr. 4.3 skyrių).
Gydant kartu su AKF inhibitoriais, gali padidėti anafilaktoidinės reakcijos rizika, kadangi šių reakcijų pasireiškimo atvejais, santykinai didesnė dalis pacientų kartu vartojo AKF inhibitorius.
Kartu vartojant GPIIb/IIIa antagonistų, didėja kraujavimo rizika.
Nėštumas ir žindymo laikotarpis
Prieš vartojant bet kokį vaistą, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Reikiamų duomenų apie alteplazės vartojimą nėštumo metu nėra. Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė toksinį poveikį reprodukcijai. Galimas pavojus žmogui nežinomas.
Actilyse nėštumo metu vartoti negalima, išskyrus neabejotinai būtinus atvejus, esant ūminei, gyvybei pavojingai būklei. Prieš vaisto infuziją gydytojas įvertins naudos ir galimos rizikos santykį.
Ar alteplazės patenka į motinos pieną, nežinoma.
3. KAIP VARTOTI ACTILYSE
Dozavimas
Actilyse reikia pradėti gydyti tuoj pat, kai tik atsiranda ligos simptomų.
Vartojimo metodas
Actilyse buteliuko turinį (50 mg) aseptinėmis sąlygomis reikia ištirpinti tokiame injekcinio vandens kiekyje, koks nurodytas lentelėje, kad 1 ml paruošto tirpalo būtų 1 mg arba 2 mg alteplazės.
Actilyse buteliukas
10 mg
20 mg
50 mg
Reikiamas injekcinio vandens kiekis (ml)
a) Galutinė alteplazės koncentracija 1 mg/ml
10
20
50
b) Galutinė alteplazės koncentracija 2 mg/ml
5
10
25
Paruoštas tirpalas infuzuojamas į veną. Prieš tai jį galima praskiesti steriliu natrio chlorido 9 mg/ml (0,9) tirpalu iki mažiausios 0,2 mg/ml alteplazės koncentracijos. Steriliu vandeniu arba įprastiniais sacharidų, pvz., gliukozės, infuziniais tirpalais skiesti nerekomenduojama. Su kitais vaistais (net heparinu) Actilyse maišyti negalima nei tame pačiame infuziniams buteliuke, net tame pačiame kateteryje.
Vartojimo vaikams ir paaugliams patirties yra nedaug. Ūminį vaikų ir paauglių smegenų insultą Actilyse gydyti draudžiama (žr. skyrių „Actilyse vartoti negalima“).
Miokardo infarktas
a) 90 minučių (pagreitinta) Actilyse infuzija pacientams, kuriems vaisto galima pradėti leisti per pirmas 6 val. nuo miokardo infarkto simptomų pasireiškimo pradžios
Pradžioje jiems reikia į veną iš karto sušvirkšti 15 mg Actilyse dozę, po to per 30 minučių infuzuoti 50 mg, o per tolesnes 60 minučių infuzuoti dar 35 mg. Didžiausia preparato dozė, suleidžiama per 90 min., yra 100 mg.
Mažiau negu 65 kg sveriantiems ligoniams dozę reikia nustatyti, atsižvelgiant į kūno svorį. Pradžioje jiems reikia į veną iš karto sušvirkšti 15 mg Actilyse dozę, po to per 30 minučių infuzuoti 0,75 mg/kg kūno svorio dozę (daugiausiai 50 mg), o per tolesnes 60 minučių infuzuoti dar 0,5 mg/kg kūno svorio dozę (daugiausiai 35 mg).
b) 3 valandų Actilyse infuzija ligoniams, kuriems vaisto galima pradėti leisti praėjus 6 – 12 val. nuo miokardo infarkto simptomų pasireiškimo pradžios
Pradžioje jiems reikia į veną iš karto sušvirkšti 10 mg Actilyse dozę, po to per pirmą valandą infuzuoti 50 mg, o per kitas dvi valandas infuzuoti po 10 mg per 30 minučių. Didžiausia preparato dozė, suleidžiama per 3 valandas, yra 100 mg.
Mažiau negu 65 kg sveriantiems pacientams bendra dozė neturi būti didesnė negu 1,5 mg/kg kūno svorio.
Gydant ūminį miokardo infarktą, didžiausia galima alteplazės dozė yra 100 mg.
Papildomas gydymas
Pasireiškus pirmiesiems miokardo infarkto simptomams, ligonį būtina kiek galima greičiau pradėti gydyti acetilsalicilo rūgštimi ir gydymą ja tęsti visą tolesnį gyvenimą, jeigu tik nėra kontraindikacijų.
Plaučių embolija
Per 2 val. reikia suleisti 100 mg Actilyse. Gydymo metu dažniausiai vaistas leidžiamas taip: pradžioje per 1 - 2 minutes į veną iš karto sušvirkščiama 10 mg dozė, po to per 2 valandas infuzuojama 90 mg dozė.
Mažiau negu 65 kg sveriantiems žmonėms bendra alteplazės dozė turi būti ne didesnė kaip 1,5 mg/kg kūno svorio.
Papildomas gydymas
Jeigu po Actilyse infuzijos aktyvinto dalinio tromboplastino laiko reikšmė yra mažesnė nei dviguba viršutinė normos riba, būtina pradėti leisti hepariną (arba gydymą juo atnaujinti). Jo reikia dozuoti taip, kad aktyvinto dalinio tromboplastino laiko reikšmė būtų 50 – 70 sek (1,5 - 2,5 karto didesnė už pradinę).
Išeminis smegenų insultas
Rekomenduojama Actilyse dozė 0,9 mg/kg kūno svorio (daugiausiai 90 mg). Pradžioje 10 šios dozės reikia į veną sušvirkšti iš karto, po to per 60 min. sulašinti likusį kiekį. Vaistu būtina pradėti gydyti kiek galima greičiau per pirmas 3 valandas nuo pirmųjų smegenų insulto simptomų pasireiškimo pradžios. Gydant ūminį smegenų insultą, Actilyse infuzuos tik gydytojas, turintis nervų ligų gydymo patirties.
Papildomas gydymas
Ar saugu ir veiksminga pirmas 24 valandas nuo ligos simptomų pasireiškimo pradžios kartu su Actilyse vartoti heparino ir aspirino, pakankamai neištirta. Todėl, pirmas 24 valandas po Actilyse infuzijos pacientui negalima nei gerti acetilsalicilo rūgšties, nei jam į veną leisti heparino. Jeigu pastaruoju vaistu būtina gydyti dėl kitos priežasties (pvz., giliųjų venų trombozės profilaktikai), tai jį reikia leisti po oda, tačiau ne daugiau kaip 10 000 TV per parą.
Pavartojus per didelę Actilyse dozę
Šiuo vaistu gydoma tik ligoninėje, todėl rizikos, kad bus infuzuota per didelė dozė, nėra.
Preparato perdozavus, gali sumažėti fibrinogeno ir kitų kraujo krešėjimo komponentų kiekis. Baigus Actilyse infuziją, dažniausiai pakanka tik palaukti, kol šių faktorių kiekis savaime sunormalės, tačiau tuo atveju, jeigu prasideda stiprus kraujavimas, infuzuojama šviežios šaldytos plazmos ar šviežio kraujo, prireikus gydoma sintetiniais fibrinolizę slopinančiais preparatais.
Pamiršus pavartoti Actilyse
Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą dozę.
Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
4. GALIMAS ŠALUTINIS POVEIKIS
Actilyse, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.
Dažniausia nepageidaujama reakcija, susijusi su gydymu Actilyse, yra kraujavimas, dėl kurio sumažėja hematokrito rodmenys ir (arba) hemoglobino kiekis.
Jeigu pasireiškia galimai pavojinga hemoragija, ypač smegenų hemoragija, gydymą fibrinoliziniais preparatais būtina nutraukti. Gydyti krešėjimo faktoriais paprastai nereikia, kadangi preparato pusinės eliminacijos laikas trumpas ir sisteminėje kraujotakoje esantiems krešėjimo faktoriams poveikis yra labai silpnas. Daugumai pacientų, kuriems kraujavimas pasireiškia, gali padėti gydymo tromboliziniais preparatais ir antikoaguliantais nutraukimas, skysčių tūrio papildymas ir pažeistos kraujagyslės užspaudimas ranka. Jeigu 4 valandų laikotarpiu nuo kraujavimo pradžios buvo vartota heparino, reikia gydyti protamino sulfatu. Kai kuriems pacientams, kai šios konservatyvios priemonės nepadeda, gali prireikti adekvataus gydymo kraujo produktais. Galima infuzuoti krioprecipitato, šviežios šaldytos plazmos ir trombocitų, po kiekvieno perpylimo atlikus klinikinius ir laboratorinius tyrimus. Gydant krioprecipitatu, siektinas fibrino kiekis yra 1 g/l. Gydymas antifibrinoliziniais preparatais yra paskutinio pasirinkimo.
Išskyrus intrakranijinį kraujavimą, pasireiškusį kaip nepageidaujama reakcija smegenų insulto atveju, ir dėl kraujotakos atsinaujinimo pasireiškusią aritmiją miokardo infarkto atveju, manyti, kad gydant plaučių emboliją ar ūminį išeminį smegenų insultą nepageidaujamų Actilyse reakcijų pobūdis ir dažnis skirsis nuo atsirandančio gydant miokardo infarktą, medicinininių priežasčių nėra.
Labai dažnas (≥ 1/10) Actilyse šalutinis poveikis yra:
kraujavimas iš pažeistų kraujagyslių (pvz., hematoma), injekcijos vietos hemoragija (dūrio vietos hemoragija, kateterio vietos hematoma, kateterio vietos hemoragija);
pasikartojanti išemija / krūtinės angina, hipotenzija ir širdies nepakankamumas/plaučių edema/dėl kraujotakos atsinaujinimo pasireiškianti aritmija (pvz., aritmija, ekstrasistolija, AV blokada nuo I laipsnio iki visiškos/prieširdžių virpėjimas arba plazdėjimas, bradikardija, tachikardija, skilvelinė aritmija, skilvelių tachikardija/virpėjimas, elektromechaninė disociacija (EMD).
kraujospūdžio sumažėjimas (hipotenzija);
Dažnas (nuo ≥ 1/100 iki <1/10) Actilyse šalutinis poveikis yra:
intrakranijinė hemoragija (pvz., smegenų hemoragija, smegenų hematoma, hemoraginis insultas, smegenų insulto hemoraginė transformacija, intrakranijinė hematoma, subarachnoidinė hemoragija), gydant ūminį išeminį smegenų insultą. Gydant ūminį išeminį smegenų insultą, svarbiausia nepageidaujama reakcija yra simptominė intracerebrinė hemoragija (pasireiškia ne daugiau kaip 10 pacientų, mirštamumo ar ligotumo nedidina);
kvėpavimo sistemos hemoragija (pvz., ryklinė hemoragija, kraujavimas iš nosies, skrepliavimas krauju);
virškinimo trakto hemoragija (pvz., skrandžio hemoragija, skrandžio oos hemoragija, tiesiosios žarnos hemoragija, vėmimas krauju, melena, burnos hemoragija, kraujavimas iš dantenų), dėminės kraujosruvos;
šlapimo ir lyties organų hemoragija (pvz., hematurija, šlapimo organų hemoragija;
kraujo perpylimo būtinumas.
širdies sustojimas, kardiogeninis šokas ir kartotinas infarktas.
pykinimas;
vėmimas;
karščiavimas;
Nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki <1/100) šalutinis poveikis, pasireiškęs po gydymo Actilyse:
intrakranijinė hemoragija (pvz., smegenų hemoragija, smegenų hematoma, hemoraginis insultas, smegenų insulto hemoraginė transformacija, intrakranijinė hematoma, subarachnoidinė hemoragija), gydant miokardo infarktą ir plaučių emboliją;
hemoperikardas;
retroperitoninė hemoragija (pvz., retroperitininė hematoma).
padidėjusio jautrumo arba anafilaktoidinės reakcijos (pvz., alerginė reakcija, įskaitant išbėrimą, dilgėlinę, bronchų spazmą, angioneurozinę edemą, hipotenzija, šoką bei ktus su alergine reakcija susijusius simptomus).
mitralinė regurgitacija, plaučių embolija, kitokia sisteminė embolija/smegenų embolija, skilvelių pertvaros defektas.
embolija (trombo sukelta embolija), galinti sutrikdyti organų, į kuriuos embolai patenka, veiklą.
Retas (nuo ≥ 1/10 000 iki <1/1 000) šalutinis poveikis, pasireiškęs po gydymo Actilyse:
kraujavimas iš parenchiminių organų (pvz., kepenų hemoragija, plaučių hemoragija)
kraujavimas į perikardo ertmę (hemoperikardas);
kraujo krešulių atsiradimas plaučiuose (plaučių embolija).
embolija riebalais (cholesterolio kristalais), galinti sutrikdyti organų, į kuriuos embolai patenka, veiklą.
Labai retas (< 1/10 000) šalutinis poveikis, pasireiškęs po gydymo Actilyse:
kraujavimas į akis (akių hemoragija)
sunki anafilaksija.
nuo nervų sistemos priklausantys reiškiniai (pvz., epilepsiniai traukuliai, konvulsijos, afazija,
kalbos sutrikimas, delyras, ūminis smegenų sindromas, ažitacija, konfūzija, depresija, psichozė),
dažnai susiję su smegenų išemija ar hemoragija.
Jeigu pasireiškė sunkus šalutinis poveikis arba pastebėjote šiame lapelyje nenurodytą šalutinį poveikį, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
5. KAIP LAIKYTI ACTILYSE
Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje.
Buteliuką su Actilyse milteliais laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.
Vaistą reikia laikyti ne aukštesnėje kaip 25C temperatūroje.
Miltelius ištirpinus, tirpalą rekomenduojama vartoti nedelsiant, tačiau įrodyta, kad laikomas 2 C - 8 C tirpalas būna stabilus 24 val., laikomas 25C temperatūroje 8 val.
Ant dėžutės po {Tinka iki} nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, Actilyse vartoti negalima. Vaistas tinka vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.
Vaistų negalima išpilti į kanalizaciją arba išmesti su buitinėmis atliekomis. Kaip tvarkyti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.
6. KITA INFORMACIJA
Actilyse sudėtis
Veiklioji medžiaga yra alteplazė. Viename buteliuke jos yra 50 mg.
Pagalbinės medžiagos yra L-argininas, fosfato rūgštis ir polisorbatas 80.
Viename buteliuke esančius sausus liofilizuotus alteplazės miltelius ištirpinus taip, kaip rekomenduojama, viename paruošto tirpalo mililitre būna 1 mg alteplazės.
Actilyse išvaizda ir kiekis pakuotėje
Actilyse tiekiama milteliais ir tirpikliu infuziniam tirpalui ruošti. Pakuotėje yra vienas 50 mg alteplazės miltelių buteliukas ir atitinkamai vienas 50 ml tirpiklio (injekcinio vandens) buteliukas ir viena perpilamoji kaniulė.
Tarptautinis pavadinimas | Alteplazė |
Vaisto stiprumas | 50mg |
Vaisto forma | milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui |
Grupė | Vaistinis preparatas |
Pogrupis | Cheminis vaistas |
Vartojimas | vartoti į veną |
Registracijos numeris | LT/1/96/0844 |
Registratorius | Boehringer Ingelheim International GmbH, Vokietija |
Receptinis | Receptinis |
Vaistas registruotas | 1996.03.29 |
Vaistas perregistruotas | 2007.10.15 |
1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Actilyse 50 mg milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui
2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
Veiklioji medžiaga
1 miltelių buteliuke yra:
50 mg alteplazės (atitinka 29 000 000 TV).
Actilyse gaminama rekombinantiniu DNR būdu, naudojant kininių žiurkėnų kiaušidžių ląstelių liniją. Specifinis gamintojo pagamintos medžiagos alteplazės aktyvumas yra 580 000 TV/mg. Tai buvo patvirtinta lyginant su antruoju tarptautiniu PSO audinių plazminogeno aktyvatoriaus standartu. Specifinio alteplazės aktyvumo specifikacija yra 522 000 – 696 000 TV/mg.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
3. FARMACINĖ FORMA
Milteliai ir tirpiklis injekciniam tirpalui.
Miltelių išvaizda: bespalvis arba šviesiai geltonas liofilizato gumulėlis.
4. KLINIKINĖ INFORMACIJA
4.1. Terapinės indikacijos
Trombų tirpinimas ištikus ūminiam miokardo infarktui
90 minučių (pagreitintas) gydymo būdas (žr. 4.2 skyrių). Jis tinka tiems ligoniams, kuriems vaistinio preparato galima pradėti leisti per pirmas 6 val. nuo simptomų pasireiškimo pradžios.
3 valandų gydymo būdas (žr. 4.2 skyrių). Jis tinka tiems pacientams, kuriems vaistinio preparato galima pradėti leisti praėjus 6 – 12 val. nuo simptomų pasireiškimo pradžios tuo atveju, jeigu diagnozė neabejotinai patvirtinta.
Įrodyta, jog gydant Actilyse, ligonių, kuriuos ištiko ūminis miokardo infarktas, mirštamumas per pirmąsias 30 parų sumažėja.
Trombų tirpinimas pasireiškus masyviai ūminei plaučių embolijai, kai nestabili hemodinamika
Tokiu atveju, jeigu įmanoma, diagnozę reikia patvirtinti objektyviais tyrimais: plaučių angiografija arba neinvaziniu būdu, pvz., plaučių skenavimu. Teigiamo poveikio su plaučių embolija susijusiam mirštamumui ir vėlyvajam ligotumui įrodymų nėra.
Trombų tirpinimas ištikus ūminiam išeminiam smegenų insultui
Gydyti būtina pradėti per pirmas 3 val. nuo insulto simptomų pasireiškimo pradžios ir tik po to, kai tinkamomis vaizdo gavimo technologijomis (pvz., galvos kompiuterine tomografija) nustatoma, jog nėra intrakranijinės hemoragijos.
4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas
Actilyse reikia pradėti gydyti kiek galima greičiau nuo ligos simptomų atsiradimo pradžios. Dozavimo principai nurodyti toliau.
Actilyse buteliuko turinį (10 mg, 20 mg arba 50 mg) aseptinėmis sąlygomis reikia ištirpinti tokiame injekcinio vandens kiekyje, koks nurodytas lentelėje, kad 1 ml paruošto tirpalo būtų 1 mg arba 2 mg alteplazės.
Actilyse buteliukas
10 mg
20 mg
50 mg
Reikiamas injekcinio vandens kiekis (ml)
a) Galutinė alteplazės koncentracija 1 mg/ml
10
20
50
b) Galutinė alteplazės koncentracija 2 mg/ml
5
10
25
Paruoštas tirpalas infuzuojamas į veną. Prieš tai jį galima praskiesti steriliu natrio chlorido 9 mg/ml (0,9) tirpalu iki mažiausios 0,2 mg/ml alteplazės koncentracijos. Steriliu vandeniu arba įprastiniais sacharidų, pvz., gliukozės, infuziniais tirpalais skiesti nerekomenduojama. Su kitais vaistiniais preparatais (net heparinu) Actilyse maišyti negalima nei tame pačiame infuziniams buteliuke, net tame pačiame kateteryje. Daugiau praktinių patarimų dėl darbo su vaistiniu preparatu ir jo atliekų tvarkymo pateikta 6.2 ir 6.6 skyriuose.
Vartojimo vaikams ir paaugliams patirties yra nedaug. Ūminį vaikų ir paauglių smegenų insultą Actilyse gydyti draudžiama (žr. 4.3 skyrių).
a) 90 minučių (pagreitintas) Actilyse vartojimo būdas pacientams, kuriems vaistinio preparato galima pradėti leisti per pirmas 6 val. nuo miokardo infarkto simptomų pasireiškimo pradžios
Alteplazės koncentracija
1 mg/ml 2 mg/ml
ml
ml
15 mg sušvirkšti į veną iš karto
15
7,5
50 mg sulašinti į veną per 30 min.
50
25
po to infuzuoti po 35 mg per 60 min. iki didžiausios dozės 100 mg
35
17,5
Mažiau negu 65 kg sveriantiems pacientams dozę reikia nustatyti, atsižvelgiant į kūno svorį, taip, kaip nurodyta žemiau esančioje lentelėje.
Alteplazės koncentracija
1 mg/ml 2 mg/ml
ml
ml
15 mg sušvirkšti į veną iš karto
15
7,5
ml/kg kūno svorio
ml/kg kūno svorio
Ir 0,75 mg/kg kūno svorio (ne daugiau kaip 50 mg) sulašinti per 30 min.
0,75
0,375
po to infuzuoti po 0,5 mg/kg kūno svorio (ne daugiau kaip 35 mg) per 60 min.
0,5
0,25
b) 3 valandų Actilyse vartojimo būdas pacientams, kuriems vaistinio preparato galima pradėti leisti per pirmas 6 – 12 val. nuo miokardo infarkto simptomų pasireiškimo pradžios.
Alteplazės koncentracija
1 mg/ml 2 mg/ml
ml
ml
10 mg sušvirkšti į veną iš karto
10
5
50 mg sulašinti į veną per pirmą valandą.
50
25
ml/30 min.
ml/30 min.
po to infuzuoti po 10 mg per 30 min. iki didžiausios dozės 100 mg per 3 val.
10
5
Mažiau negu 65 kg sveriantiems pacientams bendra dozė negali būti didesnė kaip 1,5 mg/kg kūno svorio.
Didžiausia alteplazės dozė yra 100 mg.
Papildomas gydymas
Remiantis tarptautinėmis gairėmis dėl pacientams, ištiktiems miokardo infarkto su ST tarpo pakilimu virš izoelektrinės linijos, rekomenduojamas papildomas antitrombotinis gydymas; pasireiškus pirmiesiems miokardo infarkto simptomams, ligonį būtina kiek galima greičiau pradėti gydyti acetilsalicilo rūgštimi ir gydymą ja tęsti visą tolesnį gyvenimą, jeigu tik nėra kontraindikacijų.
Plaučių embolija
Per 2 valandas reikia suleisti 100 mg Actilyse dozę. Daugiausiai patirties sukaupta dozuojant taip, kaip nurodyta žemiau esančioje lentelėje.
Alteplazės koncentracija
1 mg/ml 2 mg/ml
ml
ml
10 mg sušvirkšti į veną per 1 – 2 min.
10
5
po to sulašinti 90 mg per 2 val.
90
45
Mažiau negu 65 kg sveriantiems pacientams bendra dozė negali būti didesnė kaip 1,5 mg/kg kūno svorio.
Papildomas gydymas
Jeigu po Actilyse infuzijos aktyvinto dalinio tromboplastino laiko reikšmė yra mažiau negu 2 kartus didesnė už viršutinę normos ribą, būtina pradėti gydyti heparinu (arba gydymą juo atnaujinti). Jo reikia infuzuoti taip, kad aktyvinto dalinio tromboplastino laiko reikšmė būtų 50 – 70 sek (1,5 - 2,5 karto didesnė už pradinę).
Ūminis išeminis smegenų insultas
Gydyti turi kvalifikuotas nervų ligų gydytojas (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).
Rekomenduojama Actilyse dozė 0,9 mg/kg kūno svorio (ne daugiau kaip 90 mg). Pradžioje 10 šios dozės reikia į veną sušvirkšti iš karto, o likusį kiekį sulašinti per 60 min.
Vaistiniu preparatu būtina pradėti gydyti per pirmas 3 valandas nuo simptomų pasireiškimo pradžios.
Papildomas gydymas
Ar saugu ir veiksminga pirmas 24 valandas nuo ligos simptomų pasireiškimo pradžios kartu su Actilyse vartoti heparino ir aspirino, gerai neištirta, todėl, pirmas 24 valandas po Actilyse infuzijos negalima nei pacientui acetilsalicilo rūgšties vartoti, nei jam į veną leisti heparino. Jeigu pastaruoju vaistiniu preparatu būtina gydyti dėl kitos priežasties (pvz., giliųjų venų trombozės profilaktikai), tai jo reikia leisti po oda, tačiau ne daugiau kaip 10 000 TV per parą.
4.3 Kontraindikacijos
Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.
Actilyse draudžiama vartoti tais atvejais, kai yra didelė hemoragijos rizika, pavyzdžiui, jeigu:
yra arba per paskutinius 6 mėn. buvo reikšmingas kraujavimo sutrikimas;
yra hemoraginė diatezė;
pacientas vartoja geriamųjų antikoaguliantų, pvz., varfarino natrio druskos;
yra akivaizdus arba neseniai buvo stiprus ar pavojingas kraujavimas;
buvo intrakranijinė hemoragija arba įtariama, kad ji yra;
įtariama, kad yra subarachnoidinė hemoragija, arba yra būklė po aneurizmos sukeltos subarachnoidinės hemoragijos;
buvo bet kokia centrinės nervų sistemos pažaida (pvz., navikas, aneurizma, intrakranijinė ar nugaros smegenų operacija);
neseniai (mažiau negu prieš 10 parų) buvo taikytas trauminis širdies išorinis masažas, pacientė gimdė, neseniai buvo punktuota kraujagyslė, kurios neįmanoma užspausti (pvz., poraktinė ar jungo vena);
yra sunki nekontroliuojama arterinė hipertenzija;
pacientas serga bakteriniu endokarditu ar perikarditu;
pacientas serga ūminiu pankreatitu;
per paskutinius 3 mėn. buvo dokumentuota opinė virškinimo trakto liga, yra stemplės venų varikozė, arterinė aneurizma, arterijų ar venų sklaidos trūkumų;
yra navikas, didinantis kraujavimo riziką;
pacientas serga sunkia kepenų liga, įskaitant kepenų funkcijos nepakankamumą, cirozę, portinę hipertenziją (stemplės varikozę) ir aktyvų hepatitą;
yra hemoraginė retinopatija, pvz., sukelta cukrinio diabeto (regos sutrikimas gali rodyti, jog yra hemoraginė retinopatija), ar kitokia su hemoragija susijusi akių patologija;
per paskutinius 3 mėn. buvo atlikta didelė operacija arba įvyko reikšminga trauma.
Papildomos kontraindikacijos ūminio miokardo infarkto metu:
buvęs hemoraginis insultas arba insultas dėl nežinomų priežasčių;
per paskutinius 6 mėn. buvęs išeminis insultas arba praeinantysis smegenų išemijos priepuolis (PSIP), išskyrus esamą pirmųjų 3 valandų ūminį išeminį insultą.
Papildomos kontraindikacijos ūminės plaučių embolijos metu:
buvęs hemoraginis insultas arba insultas dėl nežinomų priežasčių;
per paskutinius 6 mėn. buvęs išeminis insultas arba praeinantysis smegenų išemijos priepuolis (PSIP), išskyrus esamą pirmųjų 3 valandų ūminį išeminį insultą.
Papildomos kontraindikacijos ūminio išeminio smegenų insulto metu:
išemijos priepuolio simptomai, atsiradę likus daugiau negu 3 val. iki Actilyse infuzijos pradžios, arba jeigu simptomų pradžios laikas nežinomas;
mažas nervų sistemos veiklos trūkumas arba simptomai, kurie prieš pradedat infuziją greitai silpnėja;
sunkus smegenų insultas, nustatytas klinikiniu būdu (pvz., NIHSS 25) ir (arba) tinkamomis vaizdo gavimo technologijomis;
insulto pradžioje atsiradę traukuliai;
kompiuterinės tomografijos (KT) vaizdai rodo intrakranijinę hemoragiją;
simptomai, rodantys subarachnoidinę hemoragiją, net tuo atveju, jeigu KT vaizdai yra normalūs;
per paskutines 48 val. buvo leista heparino, tromboplastino laikas yra ilgesnis už didžiausią laboratorinę normos reikšmę;
buvęs bet koks smegenų insultas ir kartu cukrinis diabetas;
per paskutinius 3 mėnesius buvęs insultas;
trombocitų yra mažiau negu 10 0000 ląstelių/mm3;
sistolinis kraujospūdis yra 185 mm Hg, diastolinis 110 mm Hg arba jeigu kraujospūdį iki nurodytų ribų reikia mažinti agresyviai, pvz., į veną leidžiamais vaistiniais preparatais;
gliukozės koncentracija kraujyje yra 50 mg/dl arba 400 mg/dl.
Vaikai, paaugliai, senyvi žmonės
Jaunesnių negu 18 metų vaikų ir vyresnių negu 80 metų žmonių ūminiam smegenų insultui gydyti Actilyse netinka.
4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Gydymo tromboliziniais (fibrinoliziniais) vaistiniais preparatais metu būtinas tinkamas ligonio stebėjimas. Actilyse gali infuzuoti tik kvalifikuotas gydytojas, turintis gydymo tromboliziniais vaistiniais preparatais patirties ir reikiamą įrangą jų sukeliamam poveikiui sekti. Infuzuojant Actilyse, kaip ir kitokių trombolizinių preparatų, rekomenduojama turėti įprastinę ligonio gaivinimo įrangą ir reikiamų medikamentų.
Senyviems pacientams yra didesnė intrakranijinės hemoragijos rizika, todėl prieš pradedant gydyti būtina atidžiai įvertinti rizikos ir naudos santykį. Actilyse vartojimo vaikams ir paaugliams patirties kol kas yra nedaug.
Prieš gydymą Actilyse, kaip ir kitokiais tromboliziniais vaistiniais preparatais, būtina itin atidžiai įvertinti, ar gydymo nauda bus didesnė už galimą riziką, ypač pacientams, kuriems:
neseniai buvo nedidelė trauma, pvz., atlikta biopsija, punktuota stambi kraujagyslė, į raumenis leista vaistinių preparatų, gaivinimo metu darytas širdies masažas;
yra 4.3 skyriuje neminėta būklė, kurios metu padidėja hemoragijos rizika.
Reikia vengti naudoti kietus kateterius.
Papildomi specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės ūminio miokardo infarkto metu
Didesne negu 100 mg alteplazės doze gydyti draudžiama, kadangi toks gydymas gali būti susijęs su papildomu intrakranijinės hemoragijos rizikos padidėjimu.
Būtina atkreipti specialų dėmesį, kad infuzuojama alteplazės dozė būtų tokia, kokia nurodyta 4.2 skyriuje.
Kartoninio Actilyse vartojimo patirties yra nedaug. Kad Actilyse sukeltų anafilaksinę reakciją, neįtariama. Pasireiškus anafilaktoidinei reakcijai, infuziją reikia nutraukti ir pradėti tinkamą jos gydymą.
Reikia įvertinti, ar gydymo nauda bus didesnė už galimą riziką, ypač pacientams, kurių sistolinis kraujospūdis yra 160 mm Hg.
GPIIb/IIIa antagonistai
Kartu vartojant GPIIb/IIIa antagonistų, didėja kraujavimo rizika.
Papildomi specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės ūminės plaučių embolijos metu
Jos yra tokios pačios, kaip ir ūminio miokardo infarkto metu (žr. aukščiau).
Papildomi specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės ūminio išeminio smegenų insulto metu
Actilyse gali gydyti tik kvalifikuotas gydytojas, turintis nervų ligų gydymo patirties.
Specialūs įspėjimai (sąlygos) tuo atveju, kai naudos ir rizikos santykis sumažėjęs
Actilyse gydant ūminį išeminį smegenų insultą, palyginti su kitomis ligomis, labai padidėja intrakranijinės hemoragijos rizika, kadangi dažniausiai kraujuoja į insulto pažeistą sritį. Daugiausia tai tinka, jeigu:
yra kuri nors iš 4.3 skyriuje išvardytų būklių arba bet kokia kitokia būklė, kurios metu yra didelė hemoragijos rizika;
yra maža besimptomė smegenų kraujagyslių aneurizma;
pacientams vartojantiems acetilsalicilo rūgšties gali būti didesnė kraujavimo į smegenis rizika, ypač tuo atveju, jeigu uždelsiama Actilyse infuzija. Tokiems ligoniams reikia infuzuoti ne didesnę kaip 0,9 mg/kg kūno svorio (daugiausiai 90 mg) alteplazės dozę.
Vėliau negu per pirmas 3 valandas nuo simptomų pasireiškimo pradžios Actilyse pradėti gydyti negalima (žr. 4.3 skyrių), kadangi daugiausia dėl toliau išvardytų priežasčių būna nepalankus gydymo naudos ir rizikos santykis.
Teigiamas vaistinio preparato poveikis su laiku mažėja.
Didėja pacientų, ypač prieš tai vartojusių acetilsalicilo rūgšties, mirštamumas.
Didėja rizika dėl simptominės hemoragijos.
Infuzijos metu ir pirmas 24 valandas po jos reikia sekti kraujospūdį. Jeigu sistolinis kraujospūdis tampa 180 mm Hg arba diastolinis 105 mm Hg, rekomenduojama į veną leisti antihipertenzinių medikamentų.
Ligoniams, kuriuos buvo ištikęs insultas arba kurie serga nekontroliuojamu cukriniu diabetu, gydymo šiuo vaistiniu preparatu naudos ir rizikos santykis yra mažiau palankus, tačiau vis dar teigiamas.
Pacientams, kuriuos ištiko labai silpnas insultas, gydymo Actilyse rizika yra didesnė už galimą naudą (žr. 4.3 skyrių).
Ligoniams, kuriuos ištiko labai sunkus smegenų insultas, yra didesnė kraujavimo į smegenis ir mirties rizika, todėl jų Actilyse gydyti negalima (žr. 4.3 skyrių).
Jeigu infarktas platus, blogų pasekmių, įskaitant sunkią hemoragiją ir mirtį, rizika yra didesnė, todėl tokiems pacientams būtina atidžiai įvertinti gydymo naudos ir rizikos santykį.
Insulto ištiktiems pacientams palankių pasekmių tikimybė mažėja su amžiumi, insulto sunkumu ir gliukozės kiekio kraujyje didėjimu gydymo metu, tačiau sunkaus neįgalumo, mirties ir reikšmingo intrakranijinio kraujavimo tikimybė didėja nepriklausomai nuo gydymo. Vadinasi vyresnių nei 80 metų žmonių, pacientų, kuriuos ištiko sunkus smegenų insultas (nustatyto kliniškai ir/arba tinkamomis vaizdo gavimo technologijomis) ar kurių kraujyje gliukozės kiekis yra 50 mg/dl arba didesnis nei 400 mg/dl, Actilyse gydyti negalima (žr. 4.3 skyrių).
Kiti įspėjimai
Atnaujinus išemijos apimto ploto kraujotaką, gali pasireikšti insulto apimtos smegenų srities edema. Kad nepadidėtų hemoragijos rizika, pirmas 24 valandas po alteplazės infuzijos trombocitų agregaciją slopinančiais preparatais gydyti negalima.
4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Actilyse ir vaistinių preparatų, kuriais paprastai gydomas ūminis miokardo infarktas, sąveikos tyrimų neatlikta.
Jeigu prieš gydymą Actilyse, gydymo metu arba 24 valandų laikotarpiu po gydymo vartojama kumarino darinių, geriamųjų antikoaguliantų, trombocitų agregacijos inhibitorių, nefrakcionuoto heparino, mažos molekulinės masės heparino arba kitokių kraujo krešėjimą slopinančių vaistinių preparatų, didėja hemoragijos rizika (žr. 4.3 skyrių).
Gydant kartu su AKF inhibitoriais, gali padidėti anafilaktoidinės reakcijos rizika, kadangi jos pasireiškimo dažnis buvo santykinai didesnis tiems pacientams, kurie kartu vartojo AKF inhibitorių.
Kartu vartojant GPIIb/IIIa antagonistų, didėja kraujavimo rizika.
4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis
Reikiamų duomenų apie alteplazės vartojimą nėštumo metu nėra. Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė toksinį poveikį reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių). Galimas pavojus žmogui nežinomas.
Actilyse nėštumo metu vartoti negalima, išskyrus neabejotinai būtinus atvejus, esant ūminei, gyvybei pavojingai būklei. Prieš vaistinio preparato infuziją būtina įvertinti naudos ir galimo pavojaus santykį.
Ar alteplazės patenka į motinos pieną, nežinoma.
4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Duomenys neaktualūs.
4.8Nepageidaujamas poveikis
Nepageidaujamo poveikio dažniui apibūdinti naudojamas MedDRA dažnio apibūdinimo susitarimas.
MedDRA dažnio apibūdinimo susitarimas:
labai dažni ≥ 1/10
dažni nuo ≥ 1/100 iki < 1/10
nedažni nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100
reti nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000
labai reti < 1/10 000, dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis)
Išskyrus intrakranijinę hemoragiją, pasireiškiančią kaip nepageidaujamą reakciją smegenų insulto metu, ir dėl kraujotakos atsinaujinimo pasireiškusią aritmiją miokardo infarkto metu, manyti, kad gydant plaučių emboliją ar ūminį išeminį smegenų insultą nepageidaujamų Actilyse reakcijų pobūdis ir dažnis skirsis nuo atsirandančio gydant miokardo infarktą, medicinininių priežasčių nėra.
Hemoragija
Dažniausia nepageidaujama reakcija, susijusi su gydymu Actilyse, yra kraujavimas, dėl kurio sumažėja hematokrito rodmenys ir (arba) hemoglobino kiekis.
Labai dažni: kraujavimas iš pažeistų kraujagyslių (pvz., hematoma), injekcijos vietos hemoragija (dūrio vietos hemoragija, kateterio vietos hematoma, kateterio vietos hemoragija).
Dažni: intrakranijinė hemoragija (pvz., smegenų hemoragija, smegenų hematoma, hemoraginis insultas, smegenų insulto hemoraginė transformacija, intrakranijinė hematoma, subarachnoidinė hemoragija), gydant ūminį išeminį smegenų insultą. Gydant ūminį išeminį smegenų insultą, svarbiausia nepageidaujama reakcija yra simptominė intracerebrinė hemoragija (pasireiškia ne daugiau kaip 10 pacientų, bendro mirštamumo ar ligotumo nedidina);
kvėpavimo sistemos hemoragija (pvz., ryklinė hemoragija, kraujavimas iš nosies, skrepliavimas krauju);
virškinimo trakto hemoragija (pvz., skrandžio hemoragija, skrandžio opos hemoragija, tiesiosios žarnos hemoragija, vėmimas krauju, melena, burnos hemoragija, kraujavimas iš dantenų), dėminės kraujosruvos;
šlapimo ir lyties organų hemoragija (pvz., hematurija, šlapimo organų hemoragija;
kraujo perpylimo būtinumas.
Nedažni: intrakranijinė hemoragija (pvz., smegenų hemoragija, smegenų hematoma, hemoraginis insultas, smegenų insulto hemoraginė transformacija, intrakranijinė hematoma, subarachnoidinė hemoragija), gydant ūminį miokardo infarktą ar ūminę plaučių emboliją;
hemoperikardas;
retroperitoninė hemoragija (pvz., retroperitininė hematoma).
Reti: kraujavimas į organų parenchimą (pvz., kepenų hemoragija, plaučių hemoragija).
Labai reti: akių hemoragija.
Kai kurie pacientai, kuriuos ištiko smegenų insultas (įskaitant intrakranijinį kraujavimą) arba kuriems buvo kitokio sunkaus kraujavimo epizodų, mirė arba visam laikui tapo neįgalūs.
Jeigu pasireiškia galimai pavojinga hemoragija, ypač smegenų hemoragija, gydymą fibrinoliziniais preparatais būtina nutraukti. Gydyti krešėjimo faktoriais paprastai nereikia, kadangi preparato pusinės eliminacijos laikas trumpas ir sisteminėje kraujotakoje esantiems krešėjimo faktoriams jo poveikis yra labai silpnas. Daugumai pacientų, kuriems kraujavimas pasireiškia, gali padėti gydymo tromboliziniais preparatais ir antikoaguliantais nutraukimas, skysčių tūrio papildymas ir pažeistos kraujagyslės užspaudimas ranka. Jeigu 4 valandų laikotarpiu nuo kraujavimo pradžios buvo vartota heparino, reikia gydyti protamino sulfatu. Kai kuriems pacientams, kurie į šias konservatyvias priemones nereaguoja, gali prireikti tinkamo gydymo transfūziniais kraujo preparatais. Galima infuzuoti krioprecipitato, šviežios šaldytos plazmos ar trombocitų. Po kiekvienos transfūzijos reikia atlikti klinikinius ir laboratorinius tyrimus. Gydant krioprecipitatu, siektinas fibrino kiekis yra 1 g/l. Gydymas antifibrinoliziniais preparatais yra paskutinio pasirinkimo.
Imuninės sistemos sutrikimai
Nedažni: padidėjusio jautrumo arba anafilaktoidinės reakcijos (pvz., alerginė reakcija, įskaitant išbėrimą, dilgėlinę, bronchų spazmą, angioneurozinę edemą, hipotenziją, šoką bei kitus su alergine reakcija susijusius simptomus).
Labai reti: sunki anafilaksija.
Retais atvejais laikinai atsirasdavo maži titrai antikūnų prieš Actilyse, tačiau klinikinė šio pokyčio reikšmė nenustatyta.
Nervų sistemos sutrikimai
Labai reti: nuo nervų sistemos priklausantys reiškiniai (pvz., epilepsiniai traukuliai, konvulsijos, afazija, kalbos sutrikimas, delyras, ūminis smegenų sindromas, ažitacija, konfūzija, depresija, psichozė), dažnai susiję su smegenų kraujagyslių išeminiais arba hemoraginiais reiškiniais.
Širdies sutrikimai
Kaip ir gydant kitais tromboliziniais preparatais, miokardo infarkto ar (ir) gydymo tromboliziniais preparatais pasekmės nurodytos toliau.
Labai dažni: išemijos pasikartojimas, krūtinės angina, hipotenzija ir širdies nepakankamumas, plaučių edema, dėl kraujotakos atsinaujinimo pasireiškianti aritmija, pvz., aritmija, ekstrasistolija, AV blokada nuo I laipsnio iki visiškos, prieširdžių virpėjimas arba plazdėjimas, bradikardija, tachikardija, skilvelinė aritmija, skilvelinė tachikardija, virpėjimas, elektromechaninė disociacija (EMD).
Dažni: širdies sustojimas, kardiogeninis šokas ir kartotinas miokardo infarktas.
Nedažni: mitralinė regurgitacija, plaučių embolija, kitokia sisteminė embolija, smegenų embolija, skilvelių pertvaros defektas.
Šie širdies reiškiniai gali būti pavojingi gyvybei ir mirtini.
Kraujagyslių sutrikimai
Nedažni: embolija (trombo sukelta embolija), galinti sutrikdyti organų, į kuriuos embolai patenka, veiklą.
Virškinimo trakto sutrikimai
Dažni: pykinimas, vėmimas.
Tyrimai
Labai dažni: kraujospūdžio sumažėjimas.
Dažni: kūno temperatūros padidėjimas.
Sužalojimai, apsinuodijimai ir procedūrų komplikacijos
Reti: embolija riebalais (cholesterolio kristalais), galinti sutrikdyti organų, į kuriuos embolai patenka, veiklą.
4.9 Perdozavimas
Neatsižvelgiant į santykinį fibrino specifiškumą, perdozavimo atveju gali klinikai reikšmingai sumažėti fibrinogeno ir kitų kraujo krešėjimo komponentų kiekis. Baigus Actilyse infuziją, dažniausiai pakanka tik palaukti, kol šių faktorių kiekis savaime sunormalės, tačiau prasidėjus stipriam kraujavimui, rekomenduojama infuzuoti šviežios šaldytos plazmos ar šviežio kraujo ir, jei būtina, galima gydyti sintetiniais fibrinolizę slopinančiais preparatais.
5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1 Farmakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė – antitromboziniai vaistiniai preparatai, fermentai, ATC kodas – B01AD02.
Veiklioji Actilyse medžiaga yra rekombinantinis žmogaus audinių plazminogeno aktyvatorius, glikoproteinas alteplazė, tiesiogiai verčianti plazminogeną plazminu. Suleidus į veną, kraujyje alteplazė būna palyginti neveikli, tačiau prisijungusi prie fibrino suaktyvėja ir plazminogeną verčia plazminu, kuris skaido kraujo krešulio fibriną.
Klinikiniu tyrimu (GUSTO), kuriame dalyvavo daugiau kaip 40 000 ūminio miokardo infarkto ištiktų pacientų, nustatyta, kad ligonių, kuriems į veną per 90 min. buvo infuzuota po 100 mg Actilyse ir kartu lašinta heparino, mirštamums po 30 parų buvo mažesnis (6,3), negu ligonių, kuriems į veną per 60 min. buvo infuzuota po 1 500 000 TV streptokinazės ir kartu po oda arba į veną injekuota heparino (7,3). Praėjus 60 min. arba 90 min. po trombų tirpinimo Actilyse, kraujagyslių, nuo kurių priklausė infarktas, praeinamumo dažnis buvo didesnis, negu po gydymo streptokinaze, tačiau praėjus 180 min. ar ilgiau, minėto skirtumo nebuvo.
Ligonių, gydytų tromboliziniais preparatais, per pirmas 30 parų mirštamumas buvo mažesnis, negu šiais medikamentais negydytų. Be to, jais gydytiems žmonėms mažiau išsiskyrė alfa hidroksibutiratdehidrogenazės ir mažiau sutriko skilvelių funkcija bei lokalūs jų sienelės judesiai.
Miokardo infarktas
Placebu kontroliuoto klinikinio tyrimo (LATE) metu nustatyta, jog pacientų, kuriems per 6 – 12 val. nuo ligos simptomų pasireiškimo pradžios buvo infuzuota po 100 mg Actilyse per 3 val., per pirmas 30 parų mirė mažiau negu placebo vartojusių ligonių. Jei miokardo infarkto požymiai aiškūs, Actilyse gali būti naudinga pradėti gydyti per pirmas 24 valandas nuo jų pasireiškimo pradžios.
Plaučių embolija
Actilyse gydant masyvią ūminę plaučių emboliją tuo atveju, kai hemodinamika yra nestabili, greitai sumažėja trombų dydis ir kraujo spaudimas plaučio arterijoje. Duomenų apie mirštamumą nėra.
Ūminis insultas
Dviejų JAV atliktų tyrimų (NINDS A/B) metu palankios pasekmės (silpnas neįgalumas arba neįgalumo nebuvo) buvo reikšmingai didesnei Actlyse gydytų pacientų daliai, palyginti su vartojusiais placebo. Du Europoje atlikti tyrimai ir vienas papildomas tyrimas, atliktas JAV, šių duomenų nepatvirtino. Vis dėlto pastarųjų tyrimų metu daugumai pacientų per pirmas 3 valandas po ištikusio smegenų insulto Actilyse nebuvo infuzuota. Actilyse gydytų ligonių, palyginti su vartojusiais placebo, gero pasveikimo rizikos skirtumas buvo 14,9 (95 PI: 8,1 – 21,7), nepaisant sunkios ir mirtinos intrakranijinės hemoragijos rizikos padidėjimo. Duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti galutinę išvadą apie gydymo Actilyse įtaką ligonių mirčiai nepakanka. Vis dėlto manoma, jog alteplazės infuzuojant per pirmas 3 valandas nuo insulto pasireiškimo pradžios, laikantis minėtų atsargumo priemonių, gydymo naudos ir rizikos santykis yra palankus.
Visų klinikinių duomenų metaanalizė rodo, jog alteplazės, infuzuotos praėjus 3 valandoms (3 – 6 val.) nuo simptomų pasireiškimo pradžios, veiksmingumas yra mažesnis, o rizika didesnė, todėl praėjus 0 – 3 valandų intervalui, gydymo šiuo vaistiniu preparatu naudos ir rizikos santykis tampa nepalankus.
Kadangi fibriną alteplazė veikia palyginti specifiškai, tai infuzuota 100 mg dozė cirkuliuojančio fibrinogeno kiekį kraujyje sumažina vidutiniškai, t. y. maždaug iki 60 po 4 val., tačiau praėjus 24 valandoms jis paprastai padidėja daugiau negu iki 80.
Plazminogeno ir alfa-2-antiplazmino kiekis po 4 valandų sumažėja atitinkamai maždaug 20 ir 35, o po 24 valandų vėl padidėja daugiau negu iki 80. Cirkuliuojančio fibrinogeno kiekis ženkliai ir ilgesniam laikotarpiui sumažėjo tik keliems pacientams.
5.2 Farmakokinetinės savybės
Iš cirkuliuojančio kraujo Actilyse pašalinama greitai, metabolizuojama daugiausiai kepenyse (plazmos klirensas yra 550 – 680 ml/min.). Pusinės eliminacijos laikas kraujo plazmoje (alfa fazės metu) yra 4 – 5 min. Vadinasi, po 20 min. plazmoje lieka mažiau kaip 10 suleistos dozės. Vaistinio preparato likučio giliuosiuose audiniuose pusinės eliminacijos laikas (beta fazės metu) yra maždaug 40 min.
5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Nustatinėjant Actilyse poūmį toksinį poveikį žiurkėms ir mažosioms beždžionėms, neįprastas šalutinis poveikis nepasireiškė. Didesnė dozė didino tik polinkį į kraujavimą.
Farmakologiškai veiklią dozę infuzavus vaikingoms gyvūnų patelėms į veną, teratogeninis poveikis nepasireiškė. Vaikingoms triušių patelėms didesnės negu 3 mg/kg kūno svorio paros dozės sukėlė embriotoksinį poveikį: embriono gaišimą arba augimo sulėtėjimą. Žiurkių, vartojusių net 10 mg/kg kūno svorio paros dozę, vaisingumas nesutriko, žalingas poveikis jauniklių vystymuisi perinataliniu ir postnataliniu laikotarpiu nepasireiškė.
6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas
Milteliai tirpalui
L-argininas
Fosfato rūgštis
Polisorbatas 80
Tirpiklis
Injekcinis vanduo
Paruošto tirpalo pH yra 7,3 (0,5).
6.2 Nesuderinamumas
Paruoštą Actilyse tirpalą galima praskiesti steriliu 9 mg/ml (0,9) natrio chlorido tirpalu tiek, kad praskiestame tirpale alteplazės koncentracija būtų ne mažesnė kaip 0,2 mg/ml.
Injekciniu vandeniu arba sacharidų, pvz., gliukozės, infuziniu tirpalu paruošto Actilyse tirpalo skiesti nerekomenduojama.
Su kitais vaistiniais preparatais (net ir heparinu) Actilyse maišyti negalima nei tame pačiame infuziniame buteliuke, nei tame pačiame kateteryje.
6.3 Tinkamumo laikas
3 metai
Miltelius ištirpinus, tirpalą rekomenduojama vartoti nedelsiant, tačiau įrodyta, kad laikomas 2 C - 8 C tirpalas būna stabilus 24 val., laikomas 25C temperatūroje 8 val.
6.4 Specialios laikymo sąlygos
Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje
Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.
Paruošto tirpalo laikymo sąlygos nurodytos 6.3 skyriuje.
6.5 Pakuotė ir jos turinys
Milteliai tirpalui
50 ml sterilūs stikliniai buteliukai, užkimšti steriliu pilku silicintu butilkaučiuko kamščiu, kuris uždengtas nuplėšiamuoju aliumininiu arba plastmasiniu dangteliu.
Tirpiklis
Tirpiklis (injekcinis vanduo) supiltas į 50 ml buteliukus, užkimštus guminiu kamščiu, kuris uždengtas nuplėšiamuoju aliumininiu arba plastmasiniu dangteliu.
Perpilamosios kaniulės (50 mg miltelių buteliukų pakuotėje).
Pakuotės dydis
50 mg
1 buteliukas, kuriame yra 2333 mg miltelių infuziniam tirpalui.
Vienas 50 ml injekcinio vandens buteliukas.
1 perpilamoji kaniulė.
6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti
Kad 1 ml paruošto tirpalo būtų 1 mg alteplazės, į miltelių buteliuką reikia suleisti visą pakuotėje esantį tirpiklį. Tam atlikti 50 mg buteliukų pakuotėje yra perpilamoji kaniulė, kuria reikia naudotis.
Kad 1 ml paruošto tirpalo būtų 2 mg alteplazės, į miltelių buteliuką reikia suleisti pusę pakuotėje esančio tirpiklio kiekio. Šiuo atveju tirpiklį į miltelių buteliuką visuomet reikia leisti švirkštu.
Tirpiklio kiekis, kuriame reikia tirpinti kiekviename buteliuke esančius miltelius, nurodytas 4.2 skyriuje esančioje lentelėje.
Paruoštas tirpalas būna skaidrus bespalvis arba šviesiai geltonas. Prieš vartojimą reikia apžiūrėti, ar jame nėra dalelių ir ar nepakitusi spalva.
Paruoštas tirpalas tinka vartoti tik vieną kartą. Nesuvartotą preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų..
Populiariausios ligos
Rekomenduojamos gydymo įstaigos
Anekdotai
Ateina vienas vyriškis pas psichologą ir sako:
- Man viskas gyvenime gerai, viskas sekasi, viską turiu. Trūksta tik aštrių pojūčių, nors išbandžiau aš jau beveik viską, nardžiau, šokinėjau su parašiutu, dalyvavau ralio varžybose, plaukiojau burlente, jachta ir t.t.
- Jūs pabandykit įsitaisyti meilužę, - pataria psichologas.
- Turiu, net tris, - atsako vyriškis
- Tada Jūs papasakokit apie jas savo žmonai.
- Daugiau anekdotų
Dienos Klausimas
Ar jau teko išbandyti naują vaistą vitamino D trūkumui gydyti „Defevix”, vartojamą tik 1 kartą per mėnesį ?