CAVINTON FORTE

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

CAVINTON 5 mg tabletės
CAVINTON FORTE 10 mg tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

CAVINTON 5 mg tabletės: vienoje tabletėje yra 5 mg vinpocetino.
CAVINTON FORTE 10 mg tabletės: vienoje tabletėje yra 10 mg vinpocetino.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. VAISTO FORMA

Tabletė
CAVINTON 5 mg tabletės yra baltos arba beveik baltos, bekvapės, disko formos, plokščios, statmenomis briaunomis, kurių vienoje pusėje yra įspaudas “ CAVINTON”.
CAVINTON FORTE 10 mg tabletės yra baltos arba beveik baltos, bekvapės, disko formos, plokščios, statmenomis briaunomis, kurių vienoje pusėje yra įspaudas “10 mg”, o kitoje – laužimo linija.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Psichikos ar nervų sistemos sutrikimo simptomų, atsiradusių dėl smegenų kraujotakos nepakankamumo (įvairių išeminių hipoperfuzijos būklių, kraujagyslinės demencijos), mažinimas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Paprastai reikia gerti po 5-10 mg tris kartus per parą po valgio (15-30 mg per dieną).
Pacientams, sergantiems inkstų ar kepenų ligomis, dozės keisti nereikia.
Remiantis ilgalaike klinikine patirtimi, staiga nutraukus vinpocetino vartojimą, atoveikmio poveikis nepasireiškia.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei preparato medžiagai. Šio vaisto negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija (vienoje 5 mg tabletėje yra 140 mg, o vienoje 10 mg tabletėje - 83 mg laktozės.
Nėštumas ir žindymo laikotarpis.
Vaikams ir paaugliams preparato skirti draudžiama (dėl tinkamų klinikinių tyrimų duomenų stokos).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

CAVINTON gydomiems pacientams, kuriems yra pailgėjusio QT intervalo sindromas,taip pat tiems, kurie vartoja šį intervalą ilginančių preparatų, reikia užrašyti EKG.
Turima nepakankamai duomenų apie preparato vartojimą vaikams.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Klinikinių tyrimų metu skiriant vinpocetino kartu su beta adrenoblokatoriais (pvz., kloranololiu, pindololiu), klopamidu, glibenklamidu, digoksinu, acenokumaroliu ar hidrochlorotiazidu, nepastebėta šių preparatų sąveikos. Kartais vinpocetinas šiek tiek stiprino alfa metildopos poveikį, todėl skiriant šių vaistų kartu, rekomenduojama reguliariai matuoti kraujospūdį.
Nors klinikiniais tyrimais nenustatyta, bet rekomenduojama atsargiai skirti vinpocetino kartu su centrinę nervų sistemą veikiančiais, taip pat su antiaritminiais preparatais ir antikoaguliantais.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėščiosioms ir žindyvėms vinpocetino skirti draudžiama.
Nėštumo laikotarpis. Pro placentos barjerą vinpocetino prasiskverbia, bet placentoje ir vaisiuje jo koncentracija būna mažesnė nei motinos kraujyje. Nei teratogeninio, nei embriotoksinio preparato poveikio nepastebėta. Atliekant tyrimus su gyvūnais, skyrus jiems dideles vinpocetino dozes, kai kuriais atvejais prasidėjo placentinis kraujavimas ir įvyko abortas; manoma, kad tokios komplikacijos priežastis – sustiprėjusi placentos kraujotaka.
Žindymo laikotarpis. Vinpocetino patenka į motinos pieną. Moterų, vartojusių žymėto preparato, piene radioaktyvumas buvo 10 kartų didesnis nei kraujo plazmoje. Su motinos pienu per 1 val. išsiskiria 0,25 % dozės. Kadangi vinpocetino patenka į motinos pieną ir preparato poveikis kūdikiams nėra tinkamai ištirtas, žindyvėms CAVINTON vartoti negalima.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Vinpocetino poveikis gebėjimui vairuoti ar valdyti mechanizmus netirtas.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Žemiau išvardytas nepageidaujamas poveikis, suklasifikuotas pagal MedDRA organų sistemų klases ir dažnį
MedDRA organų sistemų klasė
Nedažni
>1/1000, <1/100
Reti
>1/10000, <1/1000
Labai reti, įskaitant pavienius atvejus
reports <1/10000
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Leukopenija
Trombocitopenija
Anemija
Eritrocitų agliutinacija

Imuninės sistemos sutrikimai

Padidėjęs jautrumas
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai
Hipercholesterolaemija

Apetito stoka
Anoreksija
Cukrinis diabetas

Psichikos sutrikimai

Nemiga
Miego sutrikimai
Ažitacija
Nerimastingumas
Euforinė nuotaika
Depresija
Nervų sistemos sutrikimai
galvos skausmas
Svaigulys
Disgeuzija
Stuporas
Hemiparezė
mieguistumas
Amnezija
Tremoras
Traukuliai
Akių sutrikimai

Regos nervo disko edema
Junginės hyperaemija
Ausų ir labirintų sutrikimai
Vertigo
Hiperakuzis
Hipoakuzis
Spengimas

Širdies sutrikimai

Miokardo išemija/infarktas
Krūtinės angina
Bradikardija
Tachikardia
Ekstrasistolės
Palpitacija
Aritmija
Prieširdžių virpėjimas
Kraujagyslių sutrikimai
Hipotenzija

Hipertenzija
Veido ir kaklo paraudimas
Tromboflebitas

Kraujospūdžio svyravimai

Virškinimo trakto sutrikimai
Nemalonūs jutimai pilve
Burnos džiūvimas
Pykinimas
Pilvos kausmas
Vidurių užkietėjimas
Viduriavimas
Dispepsija
Vėmimas
Disfagija
Stomatitas
Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Eritema
Padidėjęs prakaitavimas
Niežulys
Dilgėlinė
Bėrimas
Dermatitas

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Astenija
Nuovargis
Karščio jutimas
Nemal9nūs jutimai krūtinėje
Hipotermija

Tyrimai
Sumažėjęs kraujospūdis
Padidėjęs kraujospūdis
Padidėjusi
trigliceridų koncentracija kraujyje
Elektrokardiogramos ST segmento nusileidimas
Eozinofilų skaičiaus sumažėjimas/padidėjimas
Kepenų fermentų pokyčiai
Leukocitų skaičiaus sumažėjimas/padidėjimas
Eritrocitų skaičiaus sumažėjimas
Trombino laiko sutrumpėjimas
Kūno svorio padidėjimas

4.9 Perdozavimas

Remiantis literatūros duomenimis, ilgai gydyti pacientus 60 mg paros doze saugu. Išgėrus net 360 mg vienkartinę vinpocetino dozę, nepasireiškė nei kliniškai pastebimo poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai, nei jokio kito nepageidaujamo veikimo.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė - Kiti psichostimuliuojantys ir nootropiniai, ATC kodas – N06B X18

Vinpocetinas pasižymi kompleksiniu poveikiu: gerina smegenų metabolizmą ir kraujotaką, taip pat reologines kraujo savybes.
Vinpocetinui būdingas neuroprotekcinis poveikis: preparatas švelnina citotoksines reakcijas, kurias sukelia dirginančios aminorūgštys. Be to, jis slopina nuo voltažo priklausomus Na+ ir Ca+ srovės kanalus, taip pat ir NMDA bei AMPA receptorius. Jis stiprina adenozino neuroprotekcinį poveikį.
Vinpocetinas skatina smegenų metabolizmą: gerina gliukozės ir deguonies pasisavinimą, taip pat suvartojimą smegenų audinyje, gerina smegenų ląstelių hipoksijos toleravimą; gerina gliukozės, išimtinio smegenų energijos šaltinio transportą per hematoencefalinį barjerą; aktyvina daugiau energijos atpalaiduojantį aerobinį gliukozės metabolizmą; selektyviai slopina nuo Ca+ ir kalmodulino priklausomą fermentą cGMF- forfodiesterazę; didina cAMF ir cGMF kiekį smegenyse, taip pat ATF koncentraciją bei ATF ir AMF santykį; didina norepinefrino ir serotonino apykaitą smegenyse; stimuliuoja kylančiąją noradrenerginę sistemą, veikia kaip antioksidantas. Sukeldamas minėtus poveikius, vinpocetinas saugo smegenis.
Vinpocetinas gerina smegenų mikrocirkuliaciją-slopina trombocitų agregaciją, mažina liguistai padidėjusį kraujo klampumą, didina eritrocitų gebėjimą deformuotis, mažina adenozino patekimą į juos, gerina deguonies patekimą į smegenų audinį, mažindamas jo kaupimąsi eritrocituose.
Vinpocetinas selektyviai aktyvina smegenų kraujotaką-didina į smegenis patenkančią širdies išstumto kraujo dalį, mažina smegenų kraujagyslių pasipriešinimą, nekeisdamas sisteminės kraujotakos parametrų: kraujospūdžio, širdies išstumiamo kraujo tūrio, pulso dažnio, periferinio kraujagyslių pasipriešinimo. Vadinamojo “ apvogimo sindromo” vaistas nesukelia; priešingai, jis gerina išemijos apimtos (bet dar nepažeistos nekrozės) zonos, kurioje kraujo perfuzija susilpnėjusi, aprūpinimą krauju ( t.y. reiškiasi atvirkštinis nei “ apvogimo sindromas”).

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija. Vinpocetinas absorbuojamas greitai; išgėrus preparato, jo didžiausia koncentracija plazmoje susidaro po 1 valandos. Preparatas pirmiausia absorbuojamas proksimalioje virškinimo trakto dalyje. Prasiskverbdamas pro žarnų sienelę preparatas nemetabolizuojamas.
Pasiskirstymas. Sugirdžius žiurkėms radioizotopu žymėto vinpocetino, didžiausias radioaktyvumas nustatytas kepenyse ir virškinimo trakte. Didžiausia koncentracija audiniuose atsirado praėjus 2-4 val. po vaisto sugirdymo. Išmatuotas radioaktyvumas smegenyse nebuvo didesnis nei kraujyje.
Žmonių organizme 66 % preparato jungiasi prie plazmos baltymų. Išgerto vinpocetino biologinis prieinamumas siekia 7 %, pasiskirstymo tūris yra 246 ± 88,5 l, tai rodo, kad preparatas plačiai pasiskirsto audiniuose. Vinpocetino klirensas (66,7 l/val.) didesnis nei kepenų kraujotakos greitis (pratekančios plazmos apimtis -50 l/val.), tai rodo preparato ekstrahepatinį metabolizmą.
Eliminacija. Geriant kartotines 5 mg ir 10 mg dozes, vinpocetino kinetika linijinė; pusiausvyrinė koncentracija plazmoje buvo atitinkamai 1,2 ± 0,27 ng/ml ir 2,1 ± 0,33 ng/ml. Pusinės eliminacijos periodas iš žmogaus organizmo yra 4,83 ± 1,29 val. Tyrimais su žymėtu preparatu nustatyta kad, daugiausia preparato pašalinama pro inkstus ir su išmatomis ( 60 % - 40 %). Didžioji radioaktyvumo dalis žiurkėms ir šunims buvo susijusi su tulžimi, tačiau ryškios enterohepatinės cirkuliacijos nenustatyta. Apovinkamino rūgštis išsiskiria por inkstus paprastos glomerulų filtracijos būdu, jos pusinės eliminacijos periodas kinta priklausomai nuo vinpocetino dozės ir vartojimo būdo.
Metabolizmas. Pagrindinis vinpocetino metabolitas yra apovinkamino rūgštis (AVR), kurios žmogaus organizme susidaro 25 % - 30 %. Preparato išgėrus, koncentracijos – laiko kreivės ribojamas plotas yra dvigubai didesnis, nei suleidus į veną. Tai rodo, kad AVR susidaro metabolizuojant vinpocetiną pirmojo prasiskverbimo metu. Kiti žinomi metabolitai yra hidroksivinpocetinas, hidroksi – AVR, dihidroksi – AVR – glicinatas ir jų konjugatai su gliukurono rūgštimi ir/ar sulfatais. Visų tyrimų, atliktų su skirtingais gyvūnais, metu vos keli procentai pavartotos vinpocetino dozės išsiskyrė iš organizmo nepakitusiu pavidalu.
Svarbi ir palanki vinpocetino savybė ta, kad jo dozės nereikia keisti pacientams, sergantiems kepenų ar inkstų ligomis, nes preparatas metabolizuojamas ir dėl to nesikaupia organizme.
Farmakokinetinių savybių pokyčiai esant ypatingoms aplinkybėms (pvz., paciento amžiui, kitoms ligoms). Kadangi vinpocetino skirtina daugiausia senyviems pacientams, kuriems vaistų kinetika kinta - susilpnėja absorbcija, pakinta vaisto pasiskirstymas ir metabolizmas, susilpnėja ekskrecija – šios grupės asmenims, ypač gydomiems ilgai, svarbu atlikti kinetikos tyrimus. Tyrimų rezultatai rodo, kad vinpocetino kinetika jaunų ir senyvų žmonių oganizme ryškiai nesiskiria, preparatas nesikaupia. Pacientams, sergantiems inkstų ar kepenų ligomis, galima skirti įprastines vaisto dozes, kadangi jis nesikaupia net tokių pacientų organizme, ir vaistu galima gydyti ilgai.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Toksiškumas.
Ūminis toksiškumas. Ūminis toksiškumas tirtas pelėms, žiurkėms ir šunims. Šunims nustatyti LD50 nebuvo įmanoma, nes, sugirdžius 400 mg/kg kūno svorio dozę, jie imdavo vemti.
Poūmis toksiškumas. Žiurkėms į veną leidžiant iki 8 mg/kg kg kūno svorio dozę 14 dienų, o šunims į veną leidžiant iki 5 mg/kg kg kūno svorio dozę 28 dienas, nepastebėta jokių toksinių simptomų. Didesnės nei šios dozės sukėlė seilėtekį, padažnino pulsą ir kvėpavimą. Žiurkės, 28 dienas girdytos net po 25 mg/kg kūno svorio doze, ją toleravo gerai.
Lėtinis toksiškumas. Lėtinio toksiškumo tyrimai truko ilgiau nei vienerius metus ir nenustatyta jokių nei klinikinių, nei laboratorinių ar patologinių nukrypimų; pvz., žiurkėms 6 mėn. sugirdant po 100 mg/kg kūno svorio dozę, neatsirado jokio sisteminio toksinio poveikio. Šunims sumažėjo apetitas ir jie vėmė tuomet, kai sugirdyta dozė siekė 45 mg/kg kūno svorio. Šunims 90 dienų leidžiant į veną didesnę nei 5 mg/kg kūno svorio dozę, atsirado nepageidaujamų klinikinių simptomų: sumažėjo apetitas, atsirado traukulių, padažnėjo pulsas ir kvėpavimas, tačiau laboratoriniai parametrai ir histologiniai tyrimai buvo neigiami.
Poveikis dauginimosi funkcijai. Šių tyrimų rezultatai rodo, kad vinpocetinas nesutrikdė nei patinų, nei patelių vaisingumo, taip pat nenustatyta jokio teratogeninio, embriotoksinio poveikio. Kartais skiriant dideles vinpocetino dozes, prasidėdavo placentinis kraujavimas, ir greičiausiai dėl sustiprėjusios placentos kraujotakos įvykdavo abortas. Nėščioms patelėms toksinis vinpocetino poveikis atsirado tik preparato suleidžiant į veną. Perinatalinio ir postnatalinio toksiškumo tyrimais nenustatyta toksiškumo kitos kartos palikuonims.
Mutageniškumas. Kad vinpocetinas nesukelia mutageninio poveikio, įrodyta keletu metodų.
Karcinogeniškumas. Remiantis dvejus metus trukusių tyrimų rezultatais, galima teigti, kad vinpocetinas žmonėms nekarcinogeniškas.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas
Magnio stearatas
Talkas
Kukurūzų krakmolas
Laktozės monohidratas.

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

5 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Lizdinę plokštelę laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

PVC ir aliuminio folijos lizdinė plokštelė.
CAVINTON 5 mg tabletės: kartono dėžutėje yra 50 tablečių.
CAVINTON FORTE 10 mg tabletės: kartono dėžutėje yra 30 arba 90 tablečių.

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu bei jo likučių naikinimo instrukcija

Specialių reikalavimų nėra.