Olfen

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Olfen 75 mg / 20 mg / 2 ml injekcinis tirpalas

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje 2 ml Olfen injekcinio tirpalo ampulėje yra 75 mg diklofenako natrio druskos ir 20 mg lidokaino hidrochlorido.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Injekcinis tirpalas.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Terapinės indikacijos
Pradiniam toliau nurodytų būklių gydymui
Uždegiminių ar degeneracinių reumatizmo formų: reumatoidinio artrito, ankilozuojančio spondilito, artrozės, degeneracinio spondiloartrito, skausmingo stuburo sindromo, nesąnarių reumato, ūminio podagrinio artrito, inkstų ir kepenų dieglių, potrauminio ar pooperacinio skausmo, uždegimo ir patinimo.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Suaugusiesiems

Tirpalo injekcijoms paprastai švirkščiama vieną kartą per parą giliai į viršutinį išorinį sėdmens raumens kvadrantą.
Kai skausmas labai stiprus (pvz., diegliai), galima švirkšti du kartus per parą su kelių valandų pertrauka (būtina keisti injekcijos vietą). Taip pat galima derinti parenterinę vaisto formą su kitomis Olfen formomis (Lactab, Depocaps, Depotabs, Rectocaps) iki didžiausios 150 mg paros dozės.
Gydyti Olfen injekcijomis galima tik 2 dienas, toliau, jei reikia, gydymą tęsti Olfen Lactab arba Olfen Rectocaps.

Olfen injekcijos netinka jaunesniems kaip 14 metų vaikams.

Nepageidaujamas poveikis gali sumažėti, vartojant mažiausią veiksmingą vaisto dozę trumpiausią laiką, būtiną simptomų kontrolei (žr. 4.4 skyrių).

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai (žr. 2 ir 6.1 skyrius).
Olfen Rectocaps, kaip ir kitų NPUV, negalima skirti pacientams, kuriems acetilsalicilo rūgštis ar kiti prostaglandinų sintezę slopinantys vaistai sukelia astmos priepuolį, dilgėlinę ar ūminį rinitą.
Paskutinieji trys nėštumo mėnesiai (žr. 4.6 skyrių).
Buvęs kraujavimas iš virškinimo trakto ar perforacija, susiję su ankstesniu gydymu NPUV.
Aktyvi arba buvusi recidyvuojanti pepsinė opa ar kraujavimas (du ar daugiau atskiri patvirtinto išopėjimo ar kraujavimo epizodai).
Sunkus širdies nepakankamumas.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Nepageidaujamas poveikis gali sumažėti, vartojant mažiausią veiksmingą vaisto dozę trumpiausią laiką, būtiną simptomų kontrolei (žr. 4.2 skyrių ir žemiau aprašytą pavojų virškinimo traktui bei širdies ir kraujagyslių sistemai).

Reikia vengti vartoti Olfen kartu su kitais nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, įskaitant selektyviuosius ciklooksigenazės-2 inhibitorius.

Vadovaujantis pagrindiniais medicinos principais, atsargiai vaisto skiriama senyviems pacientams.
Vyresnio amžiaus pacientai dažniau patiria nepageidaujamas NPUV reakcijas, ypač kraujavimą iš virškinimo trakto ir perforaciją, kurie gali būti mirtini (žr. 4.2 skyrių).
Mažiausią efektyvią dozę ypač rekomenduojama skirti seniems ir mažai sveriantiems pacientams.

Kraujavimas iš virškinimo trakto, išopėjimas ir perforacija: kraujavimas iš VT, išopėjimas arba perforacija, galintys sukelti paciento mirtį, pasitaikė vartojant visus NPUV bet kuriuo gydymo metu su ar be perspėjančių simptomų arba anksčiau buvusių sunkių VT susirgimų.

Kraujavimo iš VT, išopėjimo ar perforacijos rizika auga, didinant NPUV dozes pacientams, turintiems opos anamnezę, ypač, jei ji komplikavosi kraujavimu ar perforacija (žr. 4.3 skyrių), bei vyresnio amžiaus pacientams. Šiems pacientams turi būti skiriamos mažiausios įmanomos dozės.
Jiems turėtų būti skiriamas kombinuotas gydymas su apsauginiais vaistiniais preparatais (pvz., misoprostoliu ar protonų siurblio inhibitoriais), taip pat ir pacientams, kuriems reikalingas gydymas mažomis aspirino dozėmis ar kitais vaistais, galimai didinančiais riziką virškinimo traktui (žr. žemiau ir 4.5 skyrių).

Pacientai, kuriems anksčiau buvo pasireiškęs toksinis poveikis virškinimo traktui, ypač vyresnio amžiaus, turi pranešti apie bet kokius neįprastus simptomus pilve (ypač kraujavimą iš VT), ypač pradinėse gydymo stadijose.
Turi būti imamasi atsargumo priemonių pacientams, kartu gaunantiems vaistinius preparatus, didinančius opų atsiradimo ir kraujavimo riziką, tokius kaip kortikosteroidai, antikoaguliantai (varfarinas), selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai ar antiagregantai, tokie kaip aspirinas (žr. 4.5 skyrių).

Kai pacientams, gaunantiems Olfen pasireiškia kraujavimas iš VT ar atsiranda opos, gydymas turi būti nutrauktas.

NPUV atsargiai turi būti skiriamas pacientams su buvusia virškinimo trakto liga (opinis kolitas, Krono liga), kadangi ji gali paūmėti (žr. 4.8 skyrių - nepageidaujami poveikiai).

Pacientus, kuriems jau buvo padidėjęs kraujospūdis ir (arba) pasireiškę lengvi ar vidutinio sunkumo širdies nepakankamumo reiškiniai, gydymosi NVNU metu, reikia konsultuoti ir tinkamai stebėti dėl galimo skysčių susilaikymo ir edemos, susijusios su NVNU vartojimu.

Klinikiniai tyrimai ir epidemiologiniai duomenys patvirtina, kad diklofenako vartojimas, ypač didelėmis dozėmis (150 mg per parą) ir ilgą laiką, gali būti susijęs su nedideliu arterijų trombozės reiškinių (pvz., miokardo infarkto arba insulto) rizikos padidėjimu.

Pacientus, kuriems yra negydytas padidėjęs kraujospūdis, stazinis širdies nepakankamumas, nustatyta išeminė širdies liga, periferinių arterijų liga ir (arba) galvos smegenų kraujagyslių liga, diklofenaku galima gydyti tik kruopščiai apsvarsčius. Panašiai apsvarstyti reikia prieš pradedant taikyti ilgalaikį gydymą pacientams, kurie turi širdies ir kraujagyslių sistemos nepageidaujamų reiškinių rizikos veiksnių, pavyzdžiui, padidėjusį kraujospūdį, hiperlipidemiją, serga cukriniu diabetu, rūko.

Labai retai buvo minėtos sunkios odos reakcijos, kai kurios mirtinos, įskaitant eksfoliacinį dermatitą, Stevens-Johnson sindromą ir toksinę epidermio nekrolizę, susiję su NPUV vartojimu (žr. 4.8). Pacientams šių reakcijų didžiausia rizika yra gydymo kurso pradžioje. Reakcijos daugeliu atvejų pasireiškia per pirmą gydymo mėnesį. Olfen turi būti nutraukiamas, atsiradus pirmiems bėrimams, gleivinės pažeidimams ar bet kokiems kitiems padidėjusio jautrumo požymiams.

Pacientams, kuriems buvo kepenų nepakankamumas, vaisto skiriama tik esant griežtoms indikacijoms ir tik prižiūrint gydytojui.

Gydant Olfen, kaip ir kitais nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais, gali padidėti vieno ar kelių kepenų fermentų koncentracija. Tai buvo pastebėta diklofenako klinikinių tyrimų metu ir gali pasireikšti maždaug 15% pacientų, bet retai būna susiję su klinikiniais simptomais. Šio fenomeno klinikinė reikšmė nežinoma. Dažnai koncentracijos padidėjimas neviršija viršutinės ribos. Retkarčiais (2,5% atvejų) stebėtas vidutinis padidėjimas (3 - <8 kartus už viršutinę ribą), maždaug 1% - ryškus padidėjimas (8 kartus už viršutinę ribą). Aukščiau nurodytų klinikinių tyrimų metu 0,5% pacientų kartu su padidėjusia kepenų fermentų koncentracija kliniškai pasireiškė kepenų pažeidimas. Nebevartojant vaisto, padidėję fermentų rodikliai dažniausiai sunormalėdavo.

Ilgai vartojant Olfen, kaip ir kitus NPUV, rekomenduojama reguliariai tirti kepenų funkciją.

Vaisto nebevartoti, jei ilgokai esti sutrikusi kepenų funkcija, pasunkėja klinikiniai kepenų ligų (pvz., hepatito) simptomai ar atsiranda šių ligų ar kitų (pvz.: eozinofilija, odos bėrimas) požymių. Be padidėjusių kepenų fermentų rodiklių, retai pasitaikė sunkių kepenų pažeidimų, iš jų gelta bei pavieniai letalinio žaibiškojo hepatito atvejai. Hepatitas gali prasidėti be prodrominių požymių. Atsargiai Olfen skirti pacientams, kuriems yra hepatinė porfirija, nes gali sukelti priepuolį.

Kadangi prostaglandinai labai svarbūs inkstų kraujotakai, ypač atidžiai stebėti pacientus, kurių sutrikusi širdies ar inkstų funkcija, senyvus, taip pat vartojančius diuretikus ir tuos, kuriems dėl įvairių priežasčių sumažėjęs ekstraląstelinio skysčio kiekis, pvz., didelės apimties chirurginės intervencijos perioperaciniu ar pooperaciniu laikotarpiu.

Jei tokiems pacientams skiriama Olfen, rekomenduojama profilaktiškai tirti inkstų funkciją. Nustojus vartoti vaistą, paprastai grįžta prieš gydymą buvusi būklė.

Jei Olfen vartojama gana ilgai, rekomenduojama profilaktiškai stebėti, kaip ir vartojant kitus labai aktyvius NPUV, inkstų bei kepenų funkciją ir kraujo vaizdą.

Kaip ir vartojant kitus NPUV, gali pasireikšti alerginių reakcijų, iš jų anafilaksinių ar anafilaktoidinių, net jei vaisto vartojama pirmą kartą.

Olfen, kaip ir kiti NPUV, gali laikinai slopinti trombocitų agregaciją. Būtina atidžiai stebėti pacientus, kurių sutrikęs kraujo krešėjimas.

Olfen, kaip ir kiti NPUV, dėl savo farmakodinaminių savybių gali užtušuoti infekcijos simptomus.

Olfen gali slopinti moterų vaisingumą, todėl vaistas nerekomenduojamas moterims planuojančioms pastoti. Moterys, kurios turi sunkumų pastoti ar toms, kurioms atliekami tyrimai dėl nevaisingumo, turi būti apgalvotas Olfen vartojimo nutraukimas.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Litis, digoksinas
Olfen, vartojamas kartu su ličio preparatais ar digoksinu, didina ličio ir digoksino koncentraciją kraujyje.

Diuretikai
Olfen, kaip ir kiti NPUV, gali mažinti diuretikų efektyvumą. Kartu vartojami kalį tausojantys diuretikai gali sukelti hiperkalemiją, todėl būtina tirti kalio koncentraciją serume.

Nesteroidiniai priešreumatiniai vaistai
Kai kartu vartojama kitų priešuždegiminių vaistų ar kortikosteroidų, didėja nepageidaujamų reiškinių rizika.

Antikoaguliantai
NPUV gali sustiprinti antikoaguliantų, tokių kaip varfarinas, poveikį (žr. 4.4 skyrių).

Antidiabetiniai vaistai
Klinikiniai tyrimai parodė, kad Olfen galima vartoti kartu su peroraliniais antidiabetiniais vaistais, nes jų klinikinis poveikis nesikeičia. Tačiau gauta pavienių pranešimų apie hipoglikemines ar hiperglikemines reakcijas, pasireiškusias vartojant Olfen, dėl kurių reikėjo koreguoti antidiabetinio vaisto dozę.

Metotreksatas
Atsargiai nesteroidinių priešreumatinių vaistų skiriama 24 val. prieš metotreksato vartojimą ar po jo vartojimo, nes gali padidėti metotreksato koncentracija kraujyje ir toksiškumas.

Ciklosporinas
Dėl nesteroidinių priešuždegiminių vaistų poveikio inkstų prostaglandinams gali padidėti ciklosporino nefrotoksiškumas.

Chinolonų grupės antibiotikai
Gauta pavienių pranešimų apie traukulius, kurie galėjo prasidėti dėl kartu vartojamų chinolonų ir NPUV.

AKF inhibitoriai, angiotenzino II antagonistai
Kai kuriems pacientams, kuriems sutrikusi inkstų funkcija (senyviems ar daug skysčių netekusiems ligoniams), vartojant AKF inhibitorius ar angiotenzino II antagonistus kartu su preparatais, slopinančiais ciklooksigenazę, gali dar labiau pablogėti inkstų funkcija ir prasidėti ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas, kuris paprastai yra grįžtamo pobūdžio. Todėl, šių vaistų derinį reikia skirti atsargiai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Rekomenduojama, kad pacientai gautų pakankamai skysčių ir gydymo metu būtų pastoviai sekama jų inkstų veikla.

Kortikosteroidai
Padidėjusi virškinimo trakto opų atsiradimo ir kraujavimo rizika (žr. 4.4 skyrių).

Antiagregantai ir selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI)
Padidėjusi kraujavimo iš virškinimo trakto rizika (žr. 4.4 skyrių).

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

1-asis ir 2-asis trimestrai: Nėštumo kategorija – B.
Klinikinių duomenų apie diklofenako vartojimą nėštumo metu nėra.
Tyrimai su gyvūnais tiesioginio ar netiesioginio kenksmingo poveikio nėštumo eigai, embriono ar vaisiaus vystymuisi, gimdymui ar postnataliniam vystymuisi neparodė.
Nėštumo metu Olfen turi būti vartojamas tik esant neabejotinai būtinam atvejui ir tik mažiausia efektyvi dozė.

3-asis trimestras: Nėštumo kategorija – D.
Olfen negalima skirti, nes jis skatina prieš laiką užsidaryti arterinį lataką ir silpnina gimdos aktyvumą.

Geriant Olfen po 50 mg kas 8 val., veikliosios medžiagos patenka į motinos pieną taip mažai, kad nepageidaujamų reiškinių kūdikiui nesitikima.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Pacientams, kuriems svaigsta galva ar yra kitų centrinės nervų sistemos sutrikimų, taip pat esant regėjimo sutrikimų, vairuoti ar dirbti su įrenginiais negalima.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka.

Dažnumas:
Labai dažni (≥1/10)
Dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10)
Nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100)
Reti (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000)
Labai reti (<1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis)

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Labai reti: trombocitopenija, leukopenija, agranuliocitozė, hemolizinė anemija, aplastinė anemija.

Imuninės sistemos sutrikimai
Reti: padidėjusio jautrumo reakcijos (pvz.: bronchų spazmas, anafilaksinės ar anafilaktoidinės sisteminės reakcijos, taip pat hipotenzija).
Labai reti: vaskulitas, pneumonitas.

Nervų sistemos sutrikimai
Nedažni: galvos skausmas ir svaigimas, galvos sukimasis.
Reti: nuovargis.
Labai reti: sutrikę jutimai, parestezija, sutrikusios atmintis ir orientacija, nemiga, dirglumas, mėšlungis, depresija, nerimas, košmarai, drebulys, psichozinės reakcijos, aseptinis meningitas.

Akių sutrikimai
Labai reti: regėjimo sutrikimai (neaiškus vaizdas, diplopija).

Ausų ir labirintų sutrikimai
Labai reti: susilpnėjusi klausa, tinitas.

Širdies sutrikimai
Labai reti: palpitacijos, krūtinės skausmas, hipertenzija, širdies nepakankamumas.

Virškinimo trakto sutrikimai
Dažniausiai pasitaikantys nepageidaujami poveikiai yra virškinimo trakto.
Nedažni: viršutinės pilvo dalies skausmas, kiti virškinimo trakto sutrikimai, pvz.: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo diegliai, dispepsija, pilvo pūtimas, anoreksija.
Reti: gali atsirasti pepsinė opa, perforacija arba kraujavimas iš virškinimo trakto, kartais galintys sukelti mirtį, ypač senyviems pacientams (žr. 4.4 skyrių). Taip pat vėmimas krauju, juodos išmatos, viduriavimas kraujingomis išmatomis, gastritas.
Labai reti: aftinis stomatitas, glositas, skonio sutrikimai, stemplės pažeidimas, į diafragmą panašios žarnos striktūros, apatinės pilvo dalies skausmas (pvz.: nespecifinis kraujuojantis kolitas, paūmėjęs opinis kolitas, Krono liga), vidurių užkietėjimas, pankreatitas.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai
Dažni: padidėjusi, kartais vidutiniškai (3 kartus viršija viršutinę ribą) ar ryškiai (8 kartus viršija viršutinę ribą), serumo transaminazių (SGOT, SGPT) koncentracija.
Reti: hepatitas su gelta ar be jos, labai retai - žaibinis hepatitas.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Nedažni: bėrimas.
Reti: dilgėlinė.
Labai reti: pūslinis bėrimas, egzema, daugiaformė eritema, Steven-Johnsono sindromas, Lyellio sindromas (toksinė epidermio nekrolizė), eritrodermija (eksfoliacinis dermatitas), plaukų slinkimas, fotosensibilizacija, purpura (taip pat alerginė).

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
Reti: edema.
Labai reti: ūminis inkstų nepakankamumas, hematurija, proteinurija, intersticinis nefritas, nefrozinis sindromas, nekrozinis papilitas.

Injekcijos vietos reakcijos
Nedažni: vietinės injekcijos vietos pašalinės reakcijos, pvz., lokalus skausmas ir sukietėjimas.
Labai reti: abscesas ir lokali nekrozė.

Klinikiniai tyrimai ir epidemiologiniai duomenys patvirtina, kad diklofenako vartojimas, ypač didelėmis dozėmis (150 mg per parą) ir ilgą laiką, gali būti susijęs su nedideliu arterijų trombozės reiškinių (pvz., miokardo infarkto arba insulto) rizikos padidėjimu (žr. 4.4 skyrių).

4.9 Perdozavimas

Ūminio apsinuodijimo nesteroidiniais priešreumatiniais vaistais gydymas yra palaikomasis ir simptominis. Nežinoma tipinių klinikinių apsinuodijimo diklofenaku požymių.
Komplikacijų, pvz.: hipotenzijos, inkstų nepakankamumo, traukulių, virškinimo trakto sudirginimo ar kvėpavimo slopinimo, gydymas yra palaikomasis ir simptominis. Specifinis gydymas - forsuota diurezė, dializė ar hemoperfuzija - tikriausiai nelabai veiksmingas šalinant nesteroidinius priešreumatinius vaistus, nes jie gerai jungiasi su baltymais ir aktyviai metabolizuojami.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – Nesteroidiniai priešuždegiminiai ir priešreumatiniai vaistai, ATC kodas – MO1A B55

Olfen sudėtyje yra diklofenako natrio druskos, nesteroidinės veikliosios medžiagos, kuri veikia stipriai priešreumatiškai, slopina uždegimą, malšina skausmą ir mažina temperatūrą. Manoma, kad veikimo mechanizmas pagrįstas prostaglandinų sintezės slopinimu, kuris įrodytas eksperimentiškai. Prostaglandinams tenka pagrindinis vaidmuo uždegimo, skausmo ir karščiavimo patogenezėje.

Kliniškai priešuždegiminis ir skausmą malšinantis poveikis išryškėja gydant reumatines ligas, t.y. ryškiai susilpnėja simptomai: skausmas ramybės būsenoje ir judant, rytinis sustingimas, sąnarių patinimas, pagerėja funkcinė geba. Kai yra potrauminis ar pooperacinis uždegimas, Olfen greitai numalšina spontaninį ir judant atsirandantį skausmą bei sumažina uždegiminį tinimą ir žaizdos edemą.

Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad vaistas ryškiai malšina vidutinio stiprumo ir stiprų nereumatinės kilmės skausmą. Olfen sumažina skausmą kai yra pirminė dismenorėja.

Olfen ypač tinka pradiniam uždegiminių ir degeneracinių reumatinių ligų gydymui, taip pat skausmui dėl nereumatinio uždegimo malšinti, nes veikti pradeda per 15-30 min.

Pooperacinio skausmo malšinimui kombinacijoje su opioidais, Olfen ženkliai sumažina jų poreikį.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Pasiskirstymas
Vidutinis diklofenako pasiskirstymo tūris yra 0,12-0,17 l/kg. Daugiau kaip 99% vaisto jungiasi su kraujo plazmos baltymais.
Gydomoji vaisto koncentracija plazmoje  0,7-2 g/ml.
Kai vartojamos ekvivalentinės dozės (mg/kg kūno svorio), koncentraciją vaikų kraujo plazmoje būna panaši į suaugusiųjų.
Kartotinių dozių kinetika nekinta. Vaistas, vartojamas rekomenduojamomis dozėmis, nesikumuliuoja.
Diklofenako patenka į sinovinį skystį. Jame didžiausia koncentracija būna praėjus 2-4 val., kai pasiekiama didžiausia koncentracija plazmoje. Pusinės eliminacijos iš sinovinio skysčio periodas yra 3-6 val. Todėl, net praėjus 4-6 val. po vaisto vartojimo, veikliosios medžiagos koncentracija būna didesnė negu plazmoje ir didesnė išlieka iki 12 val.

Metabolizmas
Beveik pusė veikliosios medžiagos metabolizuojama pirmojo pasažo metu. Todėl išgerto ar į tiesiąją žarną įkišto vaisto plotas po koncentracijos kreive (AUC) sudaro apie pusę to ploto, kuris apskaičiuojamas tą pačią dozę pavartojus parenteraliai.

Išsiskyrimas
Diklofenako eliminacijos iš plazmos sisteminis klirensas yra 26356 ml/min (vidurkis  SD). Galutinis pusinės eliminacijos periodas – 1-2 val. Apie 60% pavartotos dozės išsiskiria pro inkstus metabolitų pavidalu ir mažiau kaip 1% - nepakitusio vaisto pavidalu. Kita dalis išsiskiria su tulžimi metabolitų pavidalu.

Ypatingų klinikinių situacijų kinetika

Įvairaus amžiaus pacientų absorbcija, metabolizmas ir eliminacija ryškiau nesiskyrė.
Pacientams, kuriems buvo inkstų nepakankamumas, nestebėta padidėjusios nepakitusios veikliosios medžiagos koncentracijos, kai buvo vartota rekomenduojama dozė. Jei kreatinino koncentracija mažesnė kaip 10 ml/min, teorinė pastovi metabolitų koncentracija plazmoje yra apie 4 kartus didesnė negu sveikų žmonių. Tačiau šie metabolitai galiausiai išsiskiria su tulžimi.
Pacientų, kuriems yra kepenų nepakankamumas (lėtinis hepatitas, kompensuota kepenų cirozė), kinetika ir metabolizmas yra tokie pat kaip pacientų su normalia kepenų funkcija.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

N-acetilcisteinas
Dinatrio edetatas
Propilenglikolis
Makrogolis 400
Natrio hidroksidas
Injekcinis vanduo

6.2 Nesuderinamumas

Injekcinis tirpalas vartojamas į raumenis, ar kaip infuzija į veną, neturi būti maišomas su kitais injekciniais tirpalais.

6.3 Tinkamumo laikas

5 metai

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje.
Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Tirpalas yra hidrolizinio rudo stiklo ampulėse, įdėtose į plastikinį dėklą.
Kartono dėžutėje yra 5 ampulės po 2 ml.
Pakuotės ligoninėms

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti <ir vaistiniam preparatui ruošti>

Specialių reikalavimų nėra.