UNASYN

1. VAISTO PREKINIS PAVADINIMAS
Unasyn * plėvele dengtos tabletės
Unasyn * milteliai geriamajai suspensijai
2. VEIKLIOJI MEDŽIAGA IR JOS KIEKIS
Sultamicilinas – tai dvigubas esteris, kurio molekulėje ampicilinas ir beta laktamazės in­hi­bitorius natrio sulbaktamas sujungti metileno grupe. Chemijos požiūriu sultamici­li­nas yra ampicilino oksimetilpenicilinato sulfono esteris, kurio molekulinė masė – 594,7.
Plėvele dengtoje tabletėje yra sultamicilino tosilato druskos kiekis, atitinkantis 375 mg provaisto sultamicilino (atitinka 147 mg sulbaktamo ir 220 mg ampicilino).
Miltelių geriamajai suspensijai sudėtyje yra sultamicilino bazės kiekis, kurį ištirpinus vandenyje gaunama 250 mg/5 ml sultamicilino koncentracija.
3. VAISTO FORMA
Plėvele dengtos tabletės.
Milteliai geriamajai suspensijai.
4. KLINIKINĖ INFORMACIJA
4.1. Terapinės indikacijos
Sultamicilinas vartojamas jautrių mikroorganizmų sukeltoms infekcinėms ligos gydyti:
viršutinių kvėpavimo takų (pvz., sinusitui, viduriniam otitui, tonzilitui);
apatinių kvėpavimo takų (pvz., bakterinei pneumonijai, bronchitui);
šlapimo takų ir pielonefritui;
odos ir minkštųjų audinių;
sukeltoms gonokokų.
Be to, šis vaistas gali būti indikuotinas tada, kai reikia tęsti gydymą sulbaktamo ir ampicilino deriniu po pradinio gydymo šiuo deriniu į raumenis arba į veną.
4.2. Dozavimas ir vartojimo būdas
Suaugusiems (įskaitant senyvus) rekomenduojama gerti po 375‑750 mg sultamicilino 2 kartus per parą.
Praėjus karščiavimui ir kitiems infekcinės ligos požymiams, suaugusieji ir vaikai paprastai gydomi dar 48 val. Dažniausiai sultamicilinas vartojamas 5‑14 dienų, tačiau prireikus galima gydyti ir ilgiau.
Nekomplikuotą gonorėją galima gydyti viena geriamąja 2,25 g doze (6 tabletės po 375 mg). Kartu reikėtų skirti 1 g probenecido, kad ilgiau išliktų terapinė sulbaktamo ir ampicilino koncentracija plazmoje. Jeigu įtariamas ir sifilis, tai, prieš skiriant sultamicilino, reikėtų atlikti tyrimą tamsiame lauke, o paskui bent 4 mėn. kas mėnesį kartoti serologinį tyrimą.
Visas hemolizinių streptokokų sukeltas infekcines ligas rekomenduojama gydyti bent 10 dienų norint išvengti ūminio reumato ir glomerulonefrito.
Vartojimas vaikams ir kūdikiams
Daugumai infekcinių ligų gydyti mažiau kaip 30 kg sveriantiems vaikams skiriama 25‑50 mg/kg sultamicilino per parą, priklausomai nuo ligos sunkumo ir gydytojo nuomonės (ši dozė išgeriama per 2 kartus). 30 kg ir daugiau sveriantiems vaikams dozuojama taip kaip įprasta suaugusiems.
Vartojimas pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu
Sunkaus inkstų nepakankamumo (kreatinino klirensas 30 ml/min. arba mažesnis) įta­ka sulbaktamo ir ampicilino eliminacijos kinetikai yra panaši, todėl veikliųjų medžia­gų koncentracijų plazmoje santykis dėl šios ligos nepakinta. Inkstų nepakanka­mu­mu sergantiems pacientams sultamicilino skiriama ilgesniais intervalais (kaip ir ampicili­no).
4.3. Kontraindikacija
Alerginė reakcija, anksčiau sukelta kurio nors penicilinų grupės antibiotiko.
4.4. Specialieji perspėjimai ir atsargumo priemonės
Aprašyta sunkių ir kartais net pasibaigusių mirtimi padidėjusio jautrumo (anafilaksi­nių) reakcijų gydant penicilinais (įskaitant sultamiciliną). Tokių reakcijų pavojus yra didesnis anksčiau buvus padidėjusio jautrumo reakcijų penicilinams ir (arba) daugeliui alergenų. Aprašyta atvejų, kai asmenims, kuriems padidėjusio jautrumo reakciją buvo sukėlę penicilinai, vėliau sunkią reakciją sukėlė ir cefalosporinai. Prieš pradedant gydyti penicilinais, reikėtų nuodugniai išsiaiškinti, ar nebuvo padidėjusio organizmo jautrumo reakcijų penicilinams, cefalosporinams arba kitiems alergenams. Pasireiškus alerginei reakcijai, reikėtų nutraukti vaisto vartojimą ir atitinkamai gydyti.
Ištikus sunkiai anafilaksinei reakcijai, reikia skubiai gydyti epinefrinu (adrenalinu). Jei būtina, duodama kvėpuoti deguonies, skiriama kortikosteroidų į veną, užtikrina­mas kvėpavimo takų praeinamumas (prireikus intubuojama).
Gydant sultamicilinu (kaip ir kitais antibiotikais), reikėtų nuolat stebėti, ar nėra nejautrių mikroorganizmų (įskaitant grybelius) įsivyravimo požymių. Pasireiškus superinfekcijai, reikėtų nutraukti vaisto vartojimą ir (arba) atitinkamai gydyti.
Infekcinę mononukleozę sukelia virusai, todėl jai gydyti ampicilino neskiriama. Didelei daliai šia liga sergančių ir ampiciliną vartojančių pacientų išberia odą.
Ilgai gydant šiuo vaistu, patartina periodiškai tirti, ar nesutriko organų sistemų (inkstų, kepenų, hemopoezės) funkcija.
Pagrindinis per os vartojamų sulbaktamo ir ampicilino eliminacijos būdas yra išskyrimas su šlapimu. Skiriant sultamicilino naujagimiams, reikėtų į tai atsižvelgti, kadangi jų inkstų išsivysčiusi nepilnai.
4.5. Sąveika su kitais vaistais ir kitokia sąveika
Alopurinolis. Kartu su ampicilinu vartojant alopurinolį, išberia žymiai dažniau negu ampiciliną vartojant atskirai.
Antikoaguliantai. Penicilinai gali turėti įtakos trombocitų agregacijos ir koaguliacijos tyrimų rezultatams. Pastarasis jų poveikis gali sumuotis su analogišku antikoaguliantų poveikiu.
Bakteriostatiškai veikiantys vaistai (chloramfenikolis, eritromicinas, sulfonamidai ir tetraciklinai) gali silpninti penicilinų baktericidinį poveikį, todėl geriausiai jų kartu nevartoti.
Kontraceptikai, kurių sudėtyje yra estrogenų. Gauta pranešimų apie atvejus, kai ampiciliną vartojančioms moterims sumažėjo geriamųjų kontraceptikų veiksmingu­mas ir prasidė­jo neplanuotas nėštumas. Ryšys tarp minėtų įvykių yra silpnas, tačiau ampiciliną vartojančioms moterims reikėtų patarti saugotis kitaip arba papildomai.
Metotreksatas. Kartu vartojami penicilinai sukėlė metotreksato klirenso sumažėjimą ir atitinkamą jo toksiškumo padidėjimą. Šiuos vaistus kartu vartojančius pacientus reikė­tų atidžiai stebėti. Gali tekti padidinti leukovorino dozę ir prailginti jo vartojimo trukmę.
Probenecidas. Kartu vartojamas probenecidas slopina ampicilino ir sulbaktamo sekreciją inkstų kanalėliuose, todėl jų koncentracijos serume būna didesnės ir išlieka ilgiau, prailgėja pusinis eliminacijos laikas, padidėja toksinio poveikio pavojus.
Įtaka laboratorinių tyrimų rezultatams. Benedikto reagentu, Felingo reagentu ir Clinitest TM mėginiu gali būti nustatyta klaidingai teigiama gliukozės reakcija šlapime. Ampiciliną vartojančioms nėščioms moterims nustatytas trumpalaikis suminės konjuguoto estriolio, estriolio gliukuronido, konjuguoto estrono ir estradiolio koncentracijos sumažėjimas, kuris taip pat galimas vartojant natrio sulbaktamo ir natrio ampicilino derinį į raumenis ar į veną.
4.6. Nėštumas ir žindymas
Vartojimas nėštumo laikotarpiu
Su gyvūnais atlikti įtakos reprodukcijai tyrimai sultamicilino sukeltų vaisingumo sutrikimų ir kenksmingo poveikio vaisiui neparodė, tačiau nenustatyta, ar saugu šį vaistą vartoti nėščioms moterims.
Vartojimas žindymo laikotarpiu
Žindyvėms sultamicilino skiriama atsargiai. Motinos piene randamos mažos ampicilino ir sulbaktamo koncentracijos. Į tai reikėtų atsižvelgti, kadangi minėtų medžiagų gali patekti į naujagimio organizmą (ypač dėl to, kad jo inkstų funkcija išsivysčiusi nepakankamai).
4.7. Poveikis gebai vairuoti ir dirbti su technika
Nenustatytas.
4.8. Nepageidaujami poveikiai
Dažniausiai sultamicilinas toleruojamas gerai. Dauguma pastebėtų šalutinių poveikių bu­vo lengvi arba vidutinio sunkumo, toliau vaistą vartoję pacientai juos toleravo nor­ma­liai.
Visas organizmas: alerginė reakcija, anafilaksinis šokas, anafilaktoidinė reakcija.
Centrinė ir periferinė nervų sistemos: galvos svaigimas.
Virškinimo traktas. Dažniausiai pastebėtas nepageidaujamas poveikis yra viduriavi­mas ar skystos išmatos, kiti – pykinimas, vėmimas, nemalonūs pojūčiai epigastriume, melena ir pilvo skausmas (įskaitant spazminį). Vartojant šį vaistą (kaip ir kitus ampicilino grupės antibiotikus), retais atvejais gali pasireikšti enterokolitas ir pseudo­mem­braninis kolitas.
Kvėpavimo sistema: dusulys.
Oda ir jos dariniai. Nedažnai pastebėtas išbėrimas ir niežulys, taip pat angioneurozinė edema, dermatitas ir dilgėlinė.
Kiti poveikiai. Retai pasireiškia mieguistumas ar sedacija, nuovargis ar bendras negalavimas, galvos skausmas.
Vartojant sultamiciliną, gali pasireikšti ir su atskirai vartojamu ampicilinu susijusių nepageidaujamų reakcijų. Žemiau nurodytos nepageidaujamos reakcijos, susijusios su į veną arba į raumenis vartojamu ampicilinu ir (arba) ampicilino ir sulbaktamo deriniu.
Centrinė ir periferinė nervų sistemos. Gauta retų pranešimų apie traukulius.
Virškinimo traktas: juodas “plaukuotas” liežuvis (rudi arba juodi hipertrofavę siūliniai speneliai), glositas, stomatitas.
Hemopoezės ir limfos sistema: anemija, hemolizinė anemija, trombocitopenija, trombocitopeninė purpura, eozinofilija, leukopenija, neutropenija, agranulocitozė, sutrikusi trombocitų agregacija.
Kepenys ir tulžies latakai: trumpalaikis alanino aminotransferazės (ALT, SGPT) ir aspartato aminotransferazės (AST, SGOT) koncentracijos padidėjimas, bilirubine­mi­ja, sutrikusi kepenų funkcija, gelta.
Oda ir jos dariniai. Gauta retų pranešimų apie eksfoliacinį dermatitą, toksinę epidermio nekrolizę, daugiaformę eritemą ir Stevens-Johnson sindromą.
Šlapimo takai. Gauta retų pranešimų apie intersticinį nefritą.
4.9. Perdozavimas
Informacijos apie ūminį ampicilino natrio ir sulbaktamo natrio toksiškumą žmonėms yra nedaug. Dauguma perdozuoto sultamicilino sukeliamų reiškinių turėtų būti susiję su sustiprėjusiais jo nepageidaujamais poveikiais. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad didelės beta laktaminių antibiotikų koncentracijos smegenų skystyje gali sukelti neurologinių sutrikimų, įskaitant traukulius. Ampicilinas ir sulbaktamas pasišalina hemodializės metu, todėl ši procedūra gali pagreitinti perdozuoto vaisto eliminaciją iš inkstų nepakankamumu sergančio paciento organizmo.
5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1. Farmakodinaminės savybės
Su neląstelinėmis bakterinėmis sistemomis atlikti biocheminiai tyrimai parodė, kad sulbaktamas negrįžtamai slopina daugumą svarbių beta laktamazių, kurias gamina penicilinams atsparūs mikroorganizmai. Jo antibakterinis poveikis reikšmin­gas tik Neisseriaceae, Acinetobacter calcoaceticus, Bacteroides rūšims, Moraxella catarrhalis ir Pseudomonas cepacia. Natrio sulbaktamo geba apsaugoti penicilinus ir cefalosporinus nuo suardymo atsparių mikroorganizmų gaminamais fermentais įrodyta tyrimais su nepažeistų bakterijų atspariais štamais (nustatytas stiprus natrio sulbaktamo sinergizmas su penicilinais ir cefalosporinais). Be to, sulbaktamas jungiasi prie kai kurių penicilinus prijungiančių baltymų, todėl kai kurie jautrūs štamai yra jautresni jo ir beta laktaminio antibiotiko deriniui negu beta laktaminiam antibiotikui atskirai.
Sultamicilino baktericidinis komponentas yra ampicilinas, kuris (kaip ir benzil­penici­linas) vei­kia besidauginančius jautrius mikroorganizmus (slopina ląstelės sienelės mukopeptido biosintezę).
Sultamicilinas yra veiksmingas prieš platų gramteigiamų ir gramneigiamų bakterijų spektrą: Staphylococcus aureus, Staphylococcus epidermidis (įskaitant penicilinui atsparius ir kai kuriuos meticilinui atsparius štamus), Streptococcus pneumoniae, Streptococcus faecalis ir kitas Streptococcus rūšis, Haemophilus influenzae ir Haemophilus parainfluenzae (beta laktamazei teigiamus ir jai neigiamus štamus), Moraxella catarrhalis, anaerobus (įskaitant Bacteroides fragilis ir panašias rūšis), Escherichia coli, Klebsiella rūšis, Proteus rūšis (indolui teigiamas ir jam neigiamas), Enterobacter rūšis, Morganella morganii, Citrobacter rūšis, Neisseria meningitidis ir Neisseria gonorrhoeae.
5.2. Farmakokinetinės savybės
Žmogaus išgertas sultamicilinas rezorbcijos metu hidrolizuojamas į sulbaktamą ir ampiciliną, sisteminėje kraujotakoje susidaro šių veikliųjų medžiagų molinis santykis 1:1. Išgerto sultamicilino biologinis prieinamumas yra 80 % (lyginant su tokia pat sulbaktamo ir ampicilino doze į veną). Sultamiciliną geriant po valgio, jo biologinis prieinamumas nepakinta. Išgėrus sultamicilino, serume susidaro maždaug 2 kartus didesnė didžiausia ampicilino koncentracija negu išgėrus tokią pat ampicilino dozę. Sveikų savanorių plazmoje sulbaktamo pusinis eliminacijos laikas yra apie 45 min., ampicilino – apie 1 val. Po 50‑75 % abiejų veikliųjų medžiagų išsiskiria su šlapimu nepakitusių. Senyvų ir inkstų nepakankamumu sergančių pacientų organizme sulbak­ta­­mo ir ampicilino pusiniai laikai yra ilgesni.
Probenecidas mažina ampicilino ir sulbaktamo sekreciją inkstų kanalėliuose. Išgėrus probenecido kartu su sultamicilinu, ampicilino ir sulbaktamo koncentracijos kraujyje būna didesnės ir išlieka ilgiau (žr. skirsnyje “4.5. Sąveika su kitais vaistais ir kitokia sąveika “).
5.3. Ikiklinikinių vaisto saugumo tyrimų duomenys
-
6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1. Pagalbinės medžiagos
Plėvele dengtose tabletėse: laktozė, kukurūzų krakmolas, natrio karboksime­til­krak­mo­las, hidroksipropilceliuliozė, magnio stearatas, hipromeliozė, titano dioksidas, tal­kas, makrogolis 6000.
Milteliuose geriamajai suspensijai ruošti: koloidinis silicio dioksidas, natrio mono­van­denilio fosfatas, natrio divandenilio fosfatas, vyšnių skonio medžiaga, sacharozė.
6.2. Nesuderinamumas
Nereikšmingas.
6.3. Tinkamumo laikas
Žr. ant pakuotės. Iš miltelių paruošta geriamoji suspensija tinka vartoti 14 dienų.
6.4. Specialiosios laikymo sąlygos
Plėvele dengtas tabletes ir miltelius geriamajai suspensijai ruošti reikia laikyti žemes­nėje kaip 25 °C temperatūroje, o iš miltelių paruoštą geriamąją suspensiją – šaldytuve.
6.5. Pakuotės medžiagos ir turinys
12 plėvele dengtų tablečių po 375 mg dėžutėje (lapeliuose).
Milteliai, iš kurių ruošiama 30 ml geriamosios suspensijos (buteliuke).
Milteliai, iš kurių ruošiama 60 ml geriamosios suspensijos (buteliuke).
6.6. Ruošimo ar vartojimo instrukcija
-