CEFOBID

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

CEFOBID 1 g milteliai injekciniam arba infuziniam tirpalui

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Viename buteliuke yra 1 g cefoperazono (cefoperazono natrio druskos pavidalu).

Viename grame miltelių yra 34 mg natrio (1,5 miliekvivalentų).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Milteliai injekciniam arba infuziniam tirpalui

Balti, kristaliniai, vandenyje lengvai tirpstantys milteliai.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Cefoperazonui jautrių mikroorganizmų sukeltų infekcinių ligų gydymas:

kvėpavimo organų, pvz., pneumonijos, ūminio bronchito arba lėtinio bronchito paūmėjimo, bronchektazinės ligos, plaučių absceso;
inkstų ir šlapimo takų, pvz., ūminio ir lėtinio paūmėjusio pielonefrito;
pilvo ertmės organų, pvz., peritonito, cholecistito, cholangito;
sepsio;
odos ir poodinio audinio, pvz., celiulito, infekuotų žaizdų;
kaulų ir sąnarių, pvz., osteomielito, sepsinio artrito;
lyties organų, pvz., mažojo dubens uždegiminės ligos, endometrito.

Infekcinių ligų profilaktika po operacijos ligoniams, kuriems atliekamos pilvo ir lyties organų, širdies ir kraujagyslių bei ortopedinės operacijos.

Reikia atsižvelgti į oficialias vietines tinkamo antimikrobinių preparatų vartojimo rekomendacijas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Suaugusiųjų gydymas

Įprastinė cefoperazono paros dozė suaugusiesiems – 2‑4 g lygiomis dalimis vartojama kas 12 valandų. Įprastinė gydymo trukmė 7 (5 - 10) paros, tačiau, prieš nutraukiant antibiotikų skyrimą, būtina atsižvelgti į paciento klinikinę būklę.
Sunkios užkrečiamosios ligos atveju dozę galima padidinti iki suminės 8 g paros dozės, kuri lygiomis dalimis vartojama kas 12 valandų. Vartojant nuo 12 g iki 16 g paros dozes lygiomis dalimis kas 8 valandas komplikacijų nebuvo. Gydymą galima pradėti dar negavus mikroorganizmų jautrumo tyrimo duomenų.

Nekomplikuotą gonokokų sukeltą uretritą rekomenduojama gydyti vienkartine 500 mg doze į raumenis.

Vaistinį preparatą reikia sušvirkšti giliai į sėdmens ar priekinį šlaunies raumenį.

Vyresnio amžiaus žmonių gydymas

Cefoperazono klinikiniuose tyrimuose dalyvavo nepakankamas 65 metų ir vyresnių tiriamųjų skaičius, siekiant nustatyti, ar gydymo atsakas jiems skiriasi nuo atsako jaunesniems tiriamiesiems. Kita turima klinikinė patirtis atsako skirtumo tarp vyresnių ir jaunesnių tiriamųjų nerodo. Dėl dažnesnio kepenų, inkstų ir širdies funkcijos susilpnėjimų bei gretutinių ligų, vyresniems pacientams dozę parinkti reikia atsargiai, gydymą pradėti mažiausia veiksminga doze.

Kepenų funkcijos sutrikimas

Sunkios tulžies latakų obstrukcijos, sunkios kepenų ligos ar kartu esančio inkstų funkcijos sutrikimo atveju gali prireikti keisti dozę. Minėtais atvejais draudžiama vartoti didesnę kaip 2 g per parą dozę, jeigu nestebima vaistinio preparato koncentracija serume.

Inkstų funkcijos sutrikimas

Ekskrecija pro inkstus nėra pagrindinis cefoperazono eliminacijos būdas. Taigi ligoniams, kurie serga inkstų funkcijos nepakankamumu, įprastinės (2‑4 g per parą) dozės keisti nebūtina. Jeigu glomerulų filtracijos greitis yra mažesnis kaip 18 ml per minutę arba kreatinino koncentracija serume didesnė kaip 3,5 mg/dl, vartoti didesnę kaip 4 g cefoperazono paros dozę draudžiama.

Hemodializės metu cefoperazono pusinės eliminacijos serume laikas šiek tiek sumažėja, todėl vaistą reikėtų skirti taip, kad viena dozė būtų vartojama po hemodializės.

Ligoniai, kurių sutrikusi kepenų ir inkstų funkcija

Ligoniams, kuriems yra ir kepenų, ir inkstų funkcijos sutrikimas, reikia tirti cefoperazono koncentraciją serume ir, jeigu būtina, keisti dozę. Tokiais atvejais draudžiama vartoti didesnę kaip 2 g paros dozę, jeigu atidžiai nestebima vaistinio preparato koncentracija serume.

Kūdikiai ir vaikai

Kūdikiams ir vaikams 50‑200 mg/kg kūno svorio cefoperazono paros dozė dalijama lygiomis dalimis ir vartojama kas 8‑12 valandų. Draudžiama vartoti didesnę kaip 12 g paros dozę (žr. 4.4 skyrių).

Naujagimiai

Jaunesniems kaip 8 parų naujagimiams 50‑200 mg/kg kūno svorio cefoperazono paros dozė dalijama lygiomis dalimis ir skiriama kas 12 valandų.

Vartojimas suaugusiesiems ir vaikams į veną

Pertraukiamai infuzijai į veną 1 g ar 2 g cefoperazono miltelių reikia ištirpinti 20‑100 ml suderinamo sterilaus infuzinio tirpalo ir infuzuoti per 15 minučių ar vieną valandą į veną. Jeigu tirpinama steriliame injekcine tirpale, į buteliuką pilti jo daugiau kaip 20 ml negalima.

Nepertraukiamai infuzijai į veną kiekvieną cefoperazono gramą reikia ištirpinti arba 5 ml sterilaus injekcinio vandens, arba bakteriostatinio injekcinio vandens ir gautą tirpalą sušvirkšti į atitinkamą intraveninį tirpiklį.

Didžiausia cefoperazono dozė, kurią per vieną kartą galima sušvirkšti tiesiai į veną suaugusiam žmogui – 2 g, vaikui – 50 mg/kg kūno svorio. Vaistinį preparatą reikia ištirpinti atitinkamame tirpiklyje, kad būtų gauta 100 mg/ml koncentracija ir suvartoti ne greičiau kaip per tris ar penkias minutes.

Antibiotikų profilaktikai chirurginių operacijų metu skiriama vartoti 1 g ar 2 g į veną 30‑90 minučių prieš pradedant operaciją. Tokią dozę daugeliu atvejų galima vartoti pakartotinai kas 12 valandų, bet ne ilgiau kaip 24 valandas. Jeigu žinoma, kad po operacijos yra didelė infekcijos rizika (pvz., atliekant storosios ir tiesiosios žarnos operacijas) arba užkrečiamoji liga kelia didelį pavojų (pvz., atliekant atvirą širdies ir sąnarių protezavimo operacijas), cefoperazonas profilaktiškai gali būti vartojamas 72 val. po operacijos pabaigos.

Vartojimas kartu su kitais vaistiniais preparatais

Cefoperazono veikimo spektras yra platus, taigi daugelį užkrečiamųjų ligų galima tinkamai gydyti vien šiuo antibiotiku. Visgi, jeigu reikia, cefoperazoną galima vartoti kartu su kitais antibiotikais. Jeigu vartojama aminoglikozidų grupės antibiotikų, gydymo metu reikia stebėti inkstų funkciją (žr. 6.2 skyrius).

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas cefalosporinų grupės antibiotikams.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Padidėjusio jautrumo reakcija

Prieš pradedant gydymą cefoperazonu, reikia atidžiai išsiaiškinti, ar pacientui praeityje nebuvo padidėjusio jautrumo reakcijų cefalosporinams, penicilinams ar kitiems vaistiniams preparatams. Jeigu ligonis jautrus penicilinui, šį vaistinį preparatą vartoti reikia atsargiai. Antibiotikų atsargiai reikia skirti vartoti pacientams, kuriems buvo pasireiškusi kokia nors alerginė reakcija, ypač vaistiniams preparatams.

Jeigu reiškiasi alerginė reakcija, reikia nutraukti vaistinio preparato vartojimą ir pradėti atitinkamą gydymą. Sunkias anafilaktoidines reakcijas reikia nedelsiant gydyti adrenalinu. Jeigu reikia, tiekiamas deguonis, į veną švirkščiama steroidų ir taikomas dirbtinis kvėpavimas, įskaitant intubaciją.

Ligoniai, kurie serga kepenų funkcijos sutrikimu

Didelė dalis cefoperazono išsiskiria su tulžimi. Kepenų ir (arba) obstrukcinėmis tulžies sistemos ligomis sergančių ligonių organizme cefoperazono pusinės eliminacijos iš serumo laikas ir ekskrecija pro inkstus dažniausiai pailgėja. Net kai yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, tulžyje būna gydomosios cefoperazono koncentracijos, bet 2‑4 kartus pailgėja pusinės eliminacijos laikas (žr. 4.2 skyrių).

Bendra

Kai kuriems cefoperazonu, kaip ir kitokiais antibiotikais, gydomiems ligoniams nustatyta K vitamino stoka. Šio reiškinio atsiradimo mechanizmas gali būti susijęs su žarnyno mikroflora, kuri paprastai gamina šį vitaminą. Pacientams, kurie prastai maitinasi, kuriems yra malabsorbcija (pvz., sergantiems cistine fibroze) ar kurie ilgą laiką maitinami į veną, rizika būna didesnė. Tokiems pacientams reikia tirti protrombino laiką ir, jeigu reikia, skirti egzogeninio K vitamino.

Ilgą laiką gydant cefoperazonu, kaip ir kitokiais plataus veikimo spektro antibiotikais, gaubtinėje žarnoje gali padaugėti klostridijų. Tyrimų metu nustatyta, kad Clostridium difficile išskiriamas toksinas yra viena iš svarbiausių su antibiotikų vartojimu susijusio kolito atsiradimo priežasčių. In vitro tyrimais nustatyta, kad dervos (cholestiraminas ir cholestipolis) susijungia su šiais toksinais.
Lengvo kolito atvejais užtenka tik nutraukti gydymą. Vidutinio ir sunkaus kolito atvejais, atsižvelgiant į situaciją, gali tekti paskirti skysčių, elektrolitų ir baltymų preparatų.
Jeigu, nutraukus gydymą, kolitas neišnyksta arba atsiradus sunkiam kolitui, galima paskirti geriamųjų vankomicino, pirmojo pasirinkimo antibiotiko, esant C. difficile sukeltam pseudomembraniniam kolitui, preparatų. Taip pat reikia apsvarstyti ir kitas kolito priežastis.

Ilgą laiką gydant cefoperazonu, kaip ir kitokiais antibiotikais, gali padaugėti nejautrių mikroorganizmų. Gydymo metu pacientą reikia atidžiai stebėti. Gydymo metu atsiradus superinfekcijai, reikia pradėti atitinkamą gydymą.

Vartojimas kūdikiams

Cefoperazonu veiksmingai gydomi kūdikiai. Dideli prieš laiką gimusių kūdikių ir naujagimių tyrimai neatlikti. Taigi pradedant gydyti prieš laiką gimusius kūdikius ir naujagimius, reikia įvertinti laukiamą naudą ir galimą riziką (žr. 5.3 skyrių).

Jeigu naujagimis serga branduoline gelta, cefoperazonas neišstumia bilirubino iš jungties su plazmos baltymais.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kartu su CEFOBID vartojant aminoglikozidų grupės antibiotikus, visą gydymo kursą reikia stebėti inkstų funkciją.

Alkoholis

Gydantis cefoperazonu ir dar penkias dienas po gydymo juo pabaigos išgėrus alkoholio nustatyta disulfiramo tipo reakcija, kuriai būdingas paraudimas, prakaitavimas, galvos skausmas ir tachikardija. Panašią reakciją sukėlė ir kai kurie kitokie cefalosporinų grupės antibiotikai, taigi pacientą reikia perspėti, kad gydantis cefoperazonu alkoholinių gėrimų negertų. Jeigu ligoniui reikia dirbtinio ar parenterinio maitinimo, negalima vartoti tirpalų, kuriuose yra etanolio.

Įtaka laboratorinių tyrimų rodmenims

Naudojant Benedict ar Fehling reagentus, gali būti klaidingai teigiama gliukozės šlapime reakcija.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Poveikio reprodukcijai tyrimų su pelėmis, žiurkėmis ir beždžionėmis duomenimis, iki 10 kartų didesnės už žmogui vartojamą dozės vaisingumo nesutrikdė ir teratogeninio poveikio nedarė. Visgi tinkamų gerai kontroliuojamųjų tyrimų su nėščiomis moterimis neatlikta. Tyrimų su gyvūnais duomenis taikyti žmogui galima ne visada, taigi šio vaistinio preparato nėštumo metu vartoti negalima, išskyrus neabejotinai būtinus atvejus.

Žindymo laikotarpis

Tik mažas cefoperazono kiekis prasiskverbia į motinos pieną. Nepaisant to, skirti vartoti cefoperazoną žindyvėms reikia atsargiai.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Klinikinių tyrimų duomenimis, yra tik maža tikimybė, kad cefoperazonas paveiks gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Padidėjusio jautrumo reakcija
Kaip ir vartojant kitokius cefalosporinų grupės antibiotikus, galima padidėjusio jautrumo reakcija, kuri gali pasireikšti makulopapuliniu išbėrimu, dilgėline, eozinofilija ir karščiavimu. Tokios reakcijos labiau tikėtinos ligoniams, kuriems praeityje buvo alergija, ypač penicilinui.

Vartojant cefoperazono, pastebėtos lentelėje nurodytos nepageidaujamos reakcijos, suskirstytos pagal pasireiškimo dažnumą: labai dažnos (≥ 1/10), dažnos (≥ 1/100, < 1/10), nedažnos (> 1/1000, < 1/100), retos (> 1/10000, < 1/1000), labai retos (< 1/10000) ar dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Organų sistemų klasė
Dažnis
Nepageidaujamas poveikis
Tyrimai
Dažni
Teigiamas Kumbso mėginys, sumažėjęs neutrofilų kiekis
Nedažni
Sumažėjęs hemoglobino ir (arba) hematokrito kiekis, padidėjęs kreatinino, kraujo šlapalo azoto kiekis
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Nedažni
Neutropenija (ilgai vartojant),
Reti
Eozinofilija, hipoprotrombinemija
Nervų sistemos sutrikimai
Nedažni
Galvos skausmas, svaigimas
Virškinimo trakto sutrikimai
Dažni
Viduriavimas
Nedažni
Pykinimas
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai
Dažni
Skausmas ir (arba) uždegimas, flebitas
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai
Dažni
Trumpalaikis SGOT, SGPT ir šarminės fosfatazės aktyvumo padidėjimas

Po vaistinio preparato patekimo į rinką pasireiškė toks papildomas nepageidaujamas poveikis.

Organų sistemų klasė
Dažnis
Nepageidaujamas poveikis
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Reti
Kraujavimas (neklasifikuojamas kitaip)
Virškinimo trakto sutrikimai
Reti
Pseudomembraninis kolitas, vėmimas
Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Nedažni
Niežulys
Labai reti
Stevens-Johnson sindromas
Imuninės sistemos sutrikimai
Labai reti
Alerginė reakcija, anafilaktoidinė reakciją (įskaitant šoką)

4.9 Perdozavimas

Apie ūminį apsinuodijimą cefoperazono natrio druska duomenys riboti. Manoma, kad preparato perdozavimas gali sukelti šiam vaistiniam preparatui būdingų nepageidaujamų reakcijų. Didelė beta laktaminių antibiotikų koncentracija smegenų skystyje gali sukelti poveikį nervų sistemai, taigi reikia įvertinti traukulių atsiradimo galimybę. Atliekant hemodializę, cefoperazonas pašalinamas iš kraujotakos, taigi tokiu būdu galima pagreitinti vaistinio preparato eliminaciją iš organizmo ligoniams, kurių inkstų funkcija sutrikusi.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – Kiti beta laktaminiai antibakteriniai preparatai, III kartos cefalosporinai.
ATC kodas – J01D D12.

Veikimo mechanizmas
Cefoperazonas sukelia baktericidinį poveikį slopindamas bakterijų sienelės gamybą. Cefoperazonas in vitro veikia įvairius kliniškai reikšmingus mikroorganizmus ir yra atsparus daugeliui beta laktamazių. Kaip ir visi cefalosporinai, cefoperazonas, selektyviai blokuodamas peptidoglikano sintezę, slopina mikroorganizmų ląstelių sienelės gamybą. Pradžioje cefoperazonas jungiasi prie ląstelėje esančių receptorių (peniciliną prijungiančių proteinų). Vėliau, slopindamas transpeptidacijos reakciją, blokuojama peptidoglikano sintezė ir ardoma mikroorganizmų ląstelių sienelė.

PK/PD santykis
Cefoperazonas veikia greitai, nuo koncentracijos priklausančiu baktericidiniu aktyvumu prieš jautrius gramteigiamus ir gramneigiamus organizmus in vitro. Tyrimuose su gyvūnais AUC/MSK ir Cmax/MSK koreliuoja su efektyvumu.

Atsparumo mechanizmas
Cefoperazonui atspariomis bakterijos gali tapti veikiant vienam arba keliems iš žemiau išvardytų procesų.
β -laktamazių vykdoma hidrolizė. Cefoperazoną gali veiksmingai hidrolizuoti kai kurios išplėsto spektro β-laktamazės (ISBL) ir chromosomose koduotas (AmpC) fermentas, kurio aktyvumas kai kuriose aerobinėse gramneigiamose bakterijose gali būti indukuojamas arba stabiliai derepresuojamas.
Penicilinus prijungiančių baltymų traukos cefoperazonui sumažėjimas.
Išorinės mikroorganizmo membranos nelaidumas, dėl kurio gramneigiamose bakterijose ribojamas cefoperazono prasiskverbimas prie penicilinus prijungiančių baltymų.
Aktyvus antibiotiko išstūmimas iš bakterijų.

Meticilinui atsparūs stafilokokai yra atsparūs visiems rinkoje esantiems β-laktaminiams antibiotikams, įskaitant cefoperazoną.
Penicilinui atspariems Streptococcus pneumoniae būdingas kryžminis atsparumas cefalosporinams, pvz., cefoperazonui, dėl penicilinus prijungiančių baltymų pokyčio.
Β- laktamazių negaminančius ampicilinui atsparius (BLNAA) H influenzae štamus reikia laikyti cefoperazonui atspariais nepaisant tariamojo jautrumo tyrimų in vitro metu.
ISBL gaminančios bakterijos, ypač enterobakterės, Klebsiella padermės ir Escherichia coli, gydymo metu cefalosporinams gali būti atsparios nepaisant tariamojo jautrumo tyrimų in vitro metu, todėl jas reikia laikyti cefalosporinams atspariomis.

MSK ribinės reikšmės
EUCAST mažiausios slopinamosios koncentracijos (MSK) ribinės reikšmės yra tokios:
Enterobacteriaceae: J ≤ 4 mg/l ir A > 8 mg/l;
Streptococcus padermės: J ≤ 4 mg/l ir A > 8 mg/l;
Staphylococcus padermės: J ≤ 4 mg/l ir A > 8 mg/l;
Haemophilus influenzae: J ≤ 4 mg/l ir A > 8 mg/l;
M. catarrhalis: J ≤ 4 mg/l ir A > 8 mg/l;
Pseudomonas spp.: J ≤ 4 mg/l ir A > 8 mg/l.
Pastaba. J - jautrūs, A - atsparūs

Mikroorganizmų jautrumas
Atspariais tapusių mikroorganizmų kiekis, priklausomai nuo geografinės vietos ir laiko, gali skirtis, todėl reikia susipažinti su vietine informacija apie atsparumą, ypač gydant sunkias užkrečiamąsias ligas. Jeigu vietinis mikroorganizmų atsparumas yra toks, kad preparato veiksmingumas nors tik kai kurių užkrečiamųjų ligų atveju yra abejotinas, prireikus galima kreiptis į specialistą patarimo

Paprastai jautrūs mikroorganizmai
Aerobiniai gramteigiami mikroorganizmai
Staphylococcus aureus, penicilinazę gaminančios ir penicilinazės negaminančios padermės
Staphylococcus epidermidis
Streptococcus pneumoniae (anksčiau vadinti Diplococcus pneumoniae)
Streptococcus pyogenes (A grupės beta hemoliziniai streptokokai)
Streptococcus agalactiae (B grupės beta hemoliziniai streptokokai)
Streptococcus faecalis (enterococcus)
Beta hemoliziniai streptokokai
Aerobiniai gramneigiami mikroorganizmai
Acinetobacter calcoaceticus
Bordetella pertussis
Citrobacter padermės
Haemophilus influenzae
Enterobacter padermės
Escherichia coli
Klebsiella padermės
Morganella morganii (anksčiau vadinti Proteus morganii)
Neisseria gonorrhoeae
Neisseria meningitidis
Proteus mirabilis
Proteus vulgaris
Providencia rettgeri (anksčiau vadinti Proteus rettgeri)
Providencia padermės
Pseudomonas aeruginosa ir kai kurie kiti Pseudomonas
Salmonella ir Shigella padermės
Serratia padermės (įskaitant S. marcescens)
Yersinia enterocolitica
Anaerobiniai gramteigiami mikroorganizmai
Clostridium padermės
Eubacterium padermės
Lactobacillus padermės
Peptococcus padėrmės
Peptostreptococcus padėrmės
Anaerobiniai gramneigiami mikroorganizmai
Bacteroides fragilis daugelis padermių
Bacteroides padermės
Fusobacterium padermės
Veillonella padermės
Mikroorganizmai, kurių atsparumas gali kelti sunkumų
Aerobiniai gramteigiami mikroorganizmai
Enterococcus padermės
Staphylococcus epidermidis jautrios meticilinui padermės
Aerobiniai gramneigiami mikroorganizmai
Bordetella pertussis
Pseudomonas aeruginosa
Anaerobiniai gramneigiami mikroorganizmai
Bacteroides padermės
Atsparūs mikroorganizmai
Aerobiniai gramteigiami mikroorganizmai
Listeria monocytogenes
Aerobiniai gramneigiami mikroorganizmai
Acinetobacter padermės

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija
1 lentelėje išvardytos cefoperazono koncentracijos, kuriuos susidarė po vienkartinės 15 minučių trukmės pastovaus greičio 1 g, 2 g, 3 g ir 4 g vaistinio preparato infuzijos į veną sveikų savanorių serume arba vienkartinės 1 g ar 2 g vaistinio preparato dozės sušvirkštimo į raumenis. Probenecidas cefoperazono koncentracijos serume nekeitė.

1 LENTELĖ. CEFOPERAZONO KONCENTRACIJOS SERUME

Vidutinė koncentracija serume (mikrogramai/ml)

Dozė/
vartojimo būdas
0*
0,5 val.
1 val.

2 val.
4 val.
8 val.
12 val.
1 g i.v.

153
114
73
38
16
4
0,5
2 g i.v.

252
153
114
70
32
8
2
3 g i.v.

340
210
142
89
41
9
2
4 g i.v.

506
325
251
161
71
19
6
1 g i.m.

32**
52
65
57
33
7
1
2 g i.m.
40**
69
93
97
58
14
4

*Iš karto po vaistinio preparato suvartojimo, 0 reiškia infuzijos pabaigą.
**Koncentracijos nustatytos praėjus 15 minučių po sušvirkštimo.
Skiriant į veną 50 mg/kg kūno svorio cefoperazono injekciją per 3 min., 1-2 dienų amžiaus naujagimiams praėjus 30 min. po injekcijos susidaro vidutinė 109 µg/ml koncentracija, po 2 val. – 97 µg/ml, po 8 val. – 56 µg/ml, o po 24 val. – 13 µg/ml. Jaunesniems kaip 5 metų amžiaus vaikams, suleidus vienkartinę 0,5-1 g injekciją didžiausia koncentracija serume buvo 60-100 µg/ml.

Pasiskirstymas
Suvartojus vienkartinę vaistinio preparato dozę, serume, tulžyje ir šlapime susidaro didelė cefoperazono koncentracija.

Gydomoji cefoperazono koncentracija susidarė visuose tirtuose organizmo skysčiuose ir audiniuose: ascito ir smegenų (ligoniams, sergantiems smegenų dangalų uždegimu) skysčiuose, šlapime, tulžyje ir tulžies pūslės sienelėje, skrepliuose, plaučiuose, gomurio migdoluose ir nosies ančių gleivinėje, kirmėlinėje ataugoje, inkstuose, šlapimtakiuose, priešinėje liaukoje, sėklidėse, gimdoje, kiaušintakiuose, kauluose, virkštelės kraujyje ir amniono skystyje.

Metabolizmas
Kliniškai reikšmingas cefoperazono metabolizmas nenustatytas.

Eliminacija
Cefoperazono pusinės eliminacijos serume laiko vidurkis ‑ maždaug 2 valandos. Jis nepriklauso nuo vartojimo būdo.

Cefoperazonas išsiskiria su tulžimi ir šlapimu. Didžiausia koncentracija tulžyje dažniausiai susidaro per vieną - tris valandas po vaistinio preparato suvartojimo ir būna iki 100 kartų didesnė už koncentraciją serume. Sušvirkštus į veną 2 g vaistinio preparato dozę ligonių, kuriems nebuvo tulžies sistemos obstrukcijos, tulžyje po 30 minučių buvo 66 mikrogramų/ml cefoperazono koncentracija, o didžiausia 6000 mikrogramų/ml – po 3 valandų.

Ligoniams, kurių inkstų funkcija buvo normali, vartojusiems įvairiais būdais įvairias vaistinio preparato dozes, vidutiniškai 20‑30 % dozės per 12 valandų išsiskyrė su šlapimu. Po 15 minučių 2 g dozės infuzijos šlapime nustatyta didesnė nei 2200 mikrogramų/ml koncentracija. Sušvirkštus 2 g dozę į raumenis, nustatyta didžiausia maždaug 1000 mikrogramų/ml koncentracija šlapime.

Vartojant kartotines cefoperazono dozes sveikų žmonių organizme vaistinis preparatas nesikaupė.

Kepenų funkcijos sutrikimas . Ligonių, kurių kepenų funkcija sutrikusi, pusinės eliminacijos iš serumo laikas pailgėja, o išsiskyrimas su šlapimu padidėja. Cefoperazonas gali kauptis ligonių, kurie serga inkstų ir kepenų funkcijos nepakankamumu, serume.

Inkstų funkcijos sutrikimas. Sveikų asmenų ir ligonių, kurie serga inkstų funkcijos nepakankamumu, didžiausia koncentracija serume, AUC ir pusinės eliminacijos iš serumo laikas panašūs.

Linijinė/nelinijinė farmakokinetika
Cefoperazono farmakokinetika yra linijinė. Vartojant kartotines dozes, pusinės eliminacijos trukmė nekinta.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Vartojant kartotines dozes cefoperazono kaupimosi organizme nenustatyta.
Ilgalaikių tyrimų su gyvūnais kancerogeniškumo įvertinimui nėra atlikta. Ilgiausiai trukęs CEFOBID toksiškumo tyrimas su gyvūnais buvo atliekamas 6 mėnesius. Nei vieno in vivo ir in vitro genotoksiškumo tyrimo metu, CEFOBID mutageninis poveikis chromosomoms nustatytas nebuvo. Prieš poravimąsi ir poravimosi laikotarpiu, leidžiant žiurkių patelėms po oda 500-1000 mg CEFOBID dozę, poveikis vaisingumui, dauginimosi funkcijai ar vaisiaus vystymui nustatytas nebuvo. Šios dozės yra 10-20 kartų didesnės, nei įprastinės terapinės.
Visos tiriamos cefoperazono dozės sukėlė nepageidaujamą poveikį nesubrendusių žiurkių sėklidėms. Po oda švirkščiant 1000 mg kg kūno svorio dozes per parą (maždaug 16 didesnė už vidutinę dozę suaugusiam žmogui), sumažėjo sėklidžių svoris, sustojo spermatogenezė, sumažėjo germinacinių ląstelių kiekis ir Sertoli ląstelių citoplazmos vakuolizacija. Vartojant 100‑1000 mg/kg kūno svorio dozes per parą, pažeidimo sunkumas priklausė nuo dozės. Maža dozė šiek tiek sumažino spermatozoidų kiekį. Suaugusioms žiurkėms tokio poveikio nebuvo. Visų, išskyrus didžiausių dozių sukelti histologiniai pažeidimai buvo laikini. Visgi minėtuose tyrimuose vėlesnė žiurkių dauginimosi funkcijos raida netirta. Minėtų reiškinių reikšmė žmogui nežinoma.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Pagalbinių medžiagų nėra.

6.2 Nesuderinamumas

Aminoglikozidų grupės antibiotikai

Dėl fizinio nesuderinamumo cefoperazono ir aminoglikozidų tirpalus maišyti draudžiama. Jeigu manoma, kad būtina cefoperazonu gydyti kartu su aminoglikozidais (žr. 4.1 skyrių), šiuos vaistus galima infuzuoti į veną vieną po kito, tačiau antriniai intraveniniai vamzdeliai turi būti atskiri, o pagrindinį intraveninį vamzdelį reikia gerai išplauti atitinkamu skiedikliu infuzavus pirmąjį vaistą. Rekomenduojama cefoperazoną vartoti prieš aminoglikozidą.

Užšaldytus mėginius prieš vartojimą reikia atšildyti kambario temperatūroje. Atšildytą nepanaudotą tirpalą reikia sunaikinti. Dar kartą užšaldyti negalima.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Skaidraus bespalvio III tipo stiklo buteliukas su chlorbutilo gumos kamšteliu, padengtu teflonu arba ETFE. Kartono dėžutėje yra 1 buteliukas.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Nesuvartotą preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.

Vartojimas į veną

Sterilūs cefoperazono milteliai pirmiausia ištirpinami buteliuke, kiekvienam cefoperazono gramui įšvirkštus ne mažiau kaip po 2,8 ml tinkamo vartoti į veną suderinamo tirpiklio, kurie išvardyti 1 lentelėje. Kad būtų paprasčiau tirpinti, rekomenduojama kiekvienam cefoperazono gramui įšvirkšti po 5 ml suderinamo tirpiklio.

Visą paruoštą tirpalą reikia sušvirkšti į tokius toliau 2 lentelėje išvardytus infuzinius tirpalus.

Vartojimas į raumenis

Cefoperazono injekcinis tirpalas į raumenis ruošiamas su steriliu ar bakteriostatiniu injekciniu vandeniu. Jeigu skiriamas vartoti 250 mg/ml ar didesnės koncentracijos tirpalas, reikia vartoti lidokaino tirpalą. Tokius tirpalus reikia ruošti vartojant kartu injekcinį vandenį ir lidokaino hidrochlorido 2% injekcinį tirpalą, iš kurio paruošiamas lidokaino hidrochlorido maždaug 0,5% tirpalas. Rekomenduojamas toks dviejų pakopų tirpinimas: pirmiausia į buteliuką sušvirkščiamas reikiamas injekcinio vandens kiekis ir buteliukas pakratomas tol, kol cefoperazono milteliai pilnai ištirpinami. Antra, sušvirkščiamas reikiamas lidokaino 2% tirpalo kiekis ir sumaišoma.

* Paruošiama pakankamai tirpalo, kad būtų galima ištraukti nurodytą jo kiekį.

Paruoštas tirpalas priklausomai nuo koncentracijos būna bespalvis ar gelsvas.