Klacid I.V.

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

KLACID i.v. 500 mg milteliai infuziniam tirpalui

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Veiklioji medžiaga: viename buteliuke yra 500 mg klaritromicino.

Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. VAISTO FORMA

Milteliai infuziniam tirpalui

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

KLACID i.v. 500 mg milteliai infuziniam tirpalui vartojami tuo atveju, jei reikalingas infekcinės ligos, sukeltos preparatui jautrių mikroorganizmų, gydymas parenteraliniu būdu.

Indikacijos:
Klaritromicino reikia infuzuoti į veną, jeigu sergama:
apatinių kvėpavimo takų infekcine liga (pvz., ūminiu ir lėtiniu bronchito paūmėjimu, pneumonija);
viršutinių kvėpavimo takų infekcine liga (pvz., sinusitu, faringitu);
odos ir minkštųjų audinių infekcine liga.

4.2Dozavimas ir vartojimo metodas

Vaisto galima tik infuzuoti į veną.
Klaritromicino į veną infuzuojama 2-5 dienas. Atsižvelgiant į ligonio būklę, injekuojamąją vaisto formą galima pakeisti geriamąja.

Suaugę žmonės. Rekomenduojama vaisto dienos dozė 8-16 mg/kg kūno svorio. Paprastai vidutiniškai sveriančiam suaugusiam pacientui per dieną reikėtų vartoti 1,0 gramo klaritromicino. Ją reikia ištirpinti taip, kaip nurodyta, padalyti į dvi lygias dalis ir infuzuoti per du kartus t.y. kas 12 valandų.

Vaikai. Kaip vaisto vartoti vaikams, nežinoma, nes duomenų nepakanka.

Pagyvenę žmonės. Reikia vartoti įprastinę suaugusių žmonių dozę.

Ligoniai, sergantys inkstų funkcijos nepakankamumu. Pacientams, sergantiems inkstų funkcijos nepakankamumu (kreatinino klirensas yra mažesnis kaip 30 ml/min.), klaritromicino dozę reikėtų mažinti ir vartoti pusę įprastos dozės.

Vartojimo metodas

Vartoti į veną. Rekomenduojama maždaug 2 mg/ ml koncentracijos klaritromicino tirpalo infuzuoti į vieną iš stambesnių proksimalinių venų. Infuzijos trukmė – 60 minučių.
Į veną iš karto visą klaritromicino dozę injekuoti draudžiama, jo taip pat negalima leisti į raumenis.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas klaritromicinui ir (arba) bet kuriai pagalbinei KLACID medžiagai.
Klaritromicino draudžiama vartoti pacientams, kurių organizmo jautrumas makrolidų grupės antibiotikams yra padidėjęs.
Klaritromicino ir skalsių alkaloidų darinių kartu vartoti negalima.
Klaritromicino vartoti draudžiama kartu su cisapridu, pimozidu ir terfenadinu, nes pastarųjų trijų medikamentų koncentracija kraujyje padidėja. Dėl tokio poveikio gali pailgėti QT intervalas, atsirasti širdies aritmija, įskaitant skilvelių tachikardiją, skilvelių virpėjimą ir dvikryptę verpstinę skilvelinę paroksizminę tachikardiją (Torsade de Pointes). Panašus poveikis buvo pastebėtas, pavartojus astemizolo kartu su kitais makrolidais.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Daugiausia klaritromicino išsiskiria pro kepenis ir pro inkstus. Pacientams, sergantiems kepenų ar inkstų funkcijos nepakankamumu, medikamento vartoti reikia atsargiai.

Klaritromicino vartojant ilgai arba pakartotinai, gali atsirasti jo poveikiui atsparių bakterijų arba grybelių, kurie gali daugintis. Jei pasireiškia superinfekcija, klaritromiciną reikia nutraukti ir pradėti tinkamą gydymą.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Klaritromicino ir geriamųjų kontraceptikų sąveikos nepastebėta.

Vartojant klaritromicino, kaip ir kitų makrolidų grupės antibiotikų, kartu su kitokiais medikamentais, (pvz., varfarinu, skalsių alkaloidais, triazolamu, midazolamu, dizopiramidu, lovastatinu, rifabutinu, fenitoinu ir ciklosporinu), kuriuos metabolizuoja citochromas P450, kraujyje gali padidėti šių vaistų koncentracija. Pastebėta, kad klaritromicino vartojant kartu su hidroksimetilgliutarilo kofermento A reduktazės inhibitoriais, pvz., lovastatinu ir simvastatinu, gali pradėti nykti skersaruožiai raumenys.

Jei teofilino vartojantys pacientai gydomi ir klaritromicinu, kraujo serume gali padidėti teofilino koncentracija ir pasireikšti toksinis poveikis.

Jei klaritromicino vartojantys ligoniai gydomi varfarinu, pastarojo medikamento poveikis gali stiprėti, todėl tokių pacientų būtina dažnai sekti protrombino laiką.

Kartu su klaritromicinu vartojant digoksino, pastarojo vaisto poveikis gali stiprėti, todėl reikėtų apsvarstyti digoksino koncentracijos serume sekimo galimybę.

Klaritromicinas slopina karbamazepino išsiskyrimo greitį, todėl gali sustiprėti pastarojo medikamento poveikis.

ŽIV infekuotiems suaugusiems žmonėms, tuo pat metu geriantiems klaritromicino ir zidovudino, pastovi nusistovėjusi zidovudino koncentracija gali būti mažesnė. Kadangi tokia sąveika pasireiškia dėl to, kad klaritromicinas įsimaišo į kartu išgerto zidovudino absorbciją, jos galima išvengti, jei klaritromicino būtų injekuojama į veną. Vartojant geriamojo klaritromicino, tokios sąveikos didele dalimi galima išvengti, vartojant klaritromicino ir zidovudino skirtingu laiku (žr. KLACID tablečių vaisto aprašą).
Tokio poveikio vaikams nepastebėta.

Vartojant klaritromicino kartu su ritonaviru, dėl pastarojo medikamento poveikio didėja klaritromicino koncentracijos ir laiko duomenų apibrėžtas plotas koordinačių sistemoje (AUC), maksimali (Cmax) bei minimali koncentracija (Cmin). Kadangi klaritromicino terapinių dozių diapazonas yra platus, pacientams, kurių inkstų funkcija normali, dozės koreguoti nebūtina. Vis dėlto reikėtų apsvarstyti, ar ligoniams, sergantiems inkstų funkcijos nepakankamumu, nereikėtų dozės koreguoti: pvz., jei kreatinino klirensas yra 30–60 ml/min., klaritromicino dozę reikėtų mažinti 50 %.Jeigu kreatinino klirensas mažesnis nei 30 ml/min., dozę reikėtų mažinti 75 %. Kartu su ritonaviru daugiau kaip 1 g per dieną klaritromicinovartoti nepatariama.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Ar nėštumo ir kūdikio žindymo laikotarpiu klaritromicino vartoti saugu, netirta. Jei medikamento naudos ir žalos santykis nėštumo ir žindymo periodu nenustatytas, jo vartoti nereikėtų. Kai kurių tyrimų su gyvūnais rezultatai rodo, kad medikamentas sukelia embriotoksinį poveikį, tačiau tik tokiu atveju, jei jo vartojama dozėmis, kurios sukelia neabejotiną toksinį poveikį motinai.

Klaritromicino prasiskverbia į gyvūnų ir moterų pieną.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Nežinomas.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad vartojant infuzijų preparatą injekcijos vietoje dažniausiai pasireiškia uždegimas, ji tampa jautri, atsiranda venos uždegimas ir skausmas. Dažniausias nepageidaujamas poveikis sukeltas ne infuzijų preparato, yra skonio pojūčio pokytis.
Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad geriamasis klaritromicinas daugiausia toleruojamas gerai, tačiau nepageidaujamas poveikis, įskaitant pykinimą, vėmimą, dispepsiją, viduriavimą, pilvo skausmą bei jutimo sutrikimą, pasireikšti gali. Pastebėta stomatito, glosito, burnos kandidamikozės atvejų. Be to, gali pasireikštiir kitoks nepageidaujamas poveikis: pakisti liežuvio ir dantų spalva (dantų spalvos pokyčius paprastai gali pašalinti gydytojas stomotologas), atsirasti galvos, sąnarių, raumenų skausmas bei alerginė reakcija, kuri prasideda dilgėline, nesunkiu odos išbėrimu, angioedema, gali prasidėti anafilaksija ir retais atvejais atsirasti Stivenso ir Džonsono sindromas.
Pastebėta uoslės pokyčių, paprastai susijusių su skonio pojūčio sutrikimu.
Galimas trumpalaikis nepageidaujamas poveikis centrinei nervų sistemai, įskaitant galvos svaigimą ir sukimąsi, nerimą, nemigą, nemalonius sapnus, spengimą ausyse, konfūziją, orientacijos sutrikimą, haliucinacijas, psichozę ir depersonalizaciją. Gali atsirasti apkurtimas, kuris paprastai praeina, nutraukus klaritromicino vartojimą. Retai gali pasireikšti pseudomembraninis kolitas, kuris dažniausiai būna nesunkus, tačiau kartais gali būti net pavojingas gyvybei. Buvo hipoglikemijos atvejų. Kai kurie jų atsirado pacientams, gėrusiems vaistų nuo cukraligės arba vartojusiems insulino. Labai retai pasireiškė leukopenija ar trombocitopenija.

Kaip ir vartojant kitokių makrolidų, papratai gali trumpam sutrikti kepenų funkcija, įskaitant pakitusius kepenų funkcijos tyrimų rezultatus, gali atsirasti hepatitas ir tulžies stazė su gelta ar be jos. Kepenų funkcijos sutrikimas gali būti sunkus, labai retai net sukelti mirtį. .

Retais atvejais serume gali padidėti kreatinino kiekis, pasireikšti intersticinis nefritas ir inkstų funkcijos nepakankamumas, pankreatitas ar traukuliai.

Pastebėta, kad dėl klaritromicino, kaip ir kitų makrolidų, poveikio gali pailgėti QT intervalas, gali atsirasti skilvelių tachikardija ir dvikryptė verpstinė skilvelinė paroksizminė tachikardija (Torsade de Pointes).

4.9 Perdozavimas

Duomenų apie intraveninio klaritromicino perdozavimą nėra, tačiau yra pranešimų, kad geriant dideles klaritromicino dozes, gali sutrikti virškinimas. Vaisto perdozavus, atsiradusius simptomus reikia šalinti: plauti skrandį ir gydyti palaikomosiomis priemonėmis. Klaritromicinas, kaip ir kitokie makrolidai, nepašalinamas iš organizmo nei hemodialize, nei peritonine dialize.
Vienam pacientui, anksčiau sirgusiam bipoliniu sutrikimu, išgėrus 8 gramus klaritromicino, pakito psichika, atsirado paranoidinis elgesys, hipokaliemija ir hipoksemija.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – makrolidai. ATC kodas – J01FA09

Klaritromicinas yra pusiau sintetinis eritromicino A darinys. Preparatas jungiamasi prie jam jautrių bakterijų ribosomų 50S subvieneto ir slopina baltymų sintezę, todėl pasireiškia antibakterinis poveikis. In vitro klaritromicinas labai stipriai veikia įprastinius, klinikoje išskirtus bakterijų štamus. Vaistas labai efektyviai veikia įvairius aerobinius ir anaerobinius gramteigiamus ir gramneigiamus mikroorganizmus.

Mažiausia slopinamoji klaritromicino koncentracija (MSK) yra maždaug du kartus mažesnė negu eritromicino.

Pagrindinis metabolitas 14-hidroksiklaritromicinas, sukeliantis antimokrobinį poveikį, atsiranda pirmo prasiskverbimo per kepenis metu.
Šio metabolito MSK yra tokia pati arba du kartus didesnė už klaritromicino, išskyrus poveikį H. influenzae, kurį 14-hidroksiklaritromicinas veikia du kartus stipriau už klaritromiciną.

Paprastai in vitro intraveninis KLACID aktyviai veikia toliau išvardytus mikroorganizmus:

Gramteigiamus: Staphylococcus aureus (jautrius meticilinui), Streptococcus pyogenes (A grupės beta hemolizinius streptokokus), alfa hemolizinius streptokokus (viridans grupės), Streptococcus (Diplococcus) pneumoniae, Streptococcus agalactiae, Listeria monocytogenes.

Gramneigiamus: Haemophilus influenzae, Haemophilus parainfluenzae, Moraxella (Branhamella) catarrhalis, Neisseria gonorrhoeae, Legionella pneumophila, Bordetella pertussis, Helicobacter pylori, Campylobacter jejuni.

Mikoplazmas: Mycoplasma pneumoniae, Ureaplasma urealyticum.

Kitus mikroorganizmus: Chlamydia trachomatis, Mycobacterium avium, Mycobacterium leprae, Chlamydia pneumoniae..

Anaerobus: makrolidų poveikiui jautrius Bacteroides fragilis, Clostridium perfringens, Peptococcus, species, Peptostreptococcus species, Propionibacterium acnes.

Kai kurioms bakterijų padermėms: Haemomophilus influenzae, Streptococcus pneumoniae, Streptococcus pyogenes, Streptococcus agalactiae, Moraxella (Branhamella) catarrhalis, Neisseria gonorrhoeae, Helicobacter pylori ir Campylobacter spp., klaritromicinas sukelia baktericidinį poveikį.
Klaritromicino poveikis Helicobacter pylori pasireiškia stipriau, jei pH yra neutralus.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Preparato pirmo prasiskverbimo per kepenis metu atsiranda mikrobiologiniu požiūriu aktyvus metabolitas 14-hidroksiklaritromicinas. Jo biologinis prieinamumas yra mažesnis už metabolitų, atsiradusių injekavus preparato į veną. Į veną suleisto klaritromicino mažiausia koncentracija kraujyje būna didesnė už tokią, kuri sukelia poveikį 90% dažniausiai pasireiškiančių mikroorganizmų (MSK90), o metabolito 14-hidroksiklaritromicino koncentracija būna didesnė už tokią, kuri reikalinga sunkiai infekcijai, pvz., H. influenzae, sunaikinti.
Klaritromicino ir jo metabolito 14-hidroksiklaritromicino farmakokinetika yra nelinijinė. Injekavus vaisto į veną, pastovi nusistovėjusi koncentracija būna po 3 dienų. Po 60 minučių trukusios vienkartinės 500 mg dozės infuzijos į veną maždaug 33% klaritromicino ir 11%
14-hidroksiklaritromicino per 24 valandas išsiskiria su šlapimu.
Intraveninio KLACID sudėtyje nėra tartrazino ar kitokių azodažiklų, laktozės arba glitimo.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Jokių ikiklinikinių klaritromicino saugumo tyrimo duomenų, kurie būtų susiję su vaistu ir kurie jau aprašyti kituose šio preparato aprašo skyriuose, nėra.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Laktobiono rūgštis
Natrio hidroksidas

6.2 Nesuderinamumas

Nors nesuderinamumo nepastebėta, tačiau intraveninį klaritromiciną reikėtų skiesti tik rekomenduojamais skiedikliais.

6.3 Tinkamumo laikas

Jei pakuotė neatplėšta - 4 metai.
Jei preparatas ištirpintas 10 ml injekcijų vandens ir laikomas ne aukštesnėje kaip 25C temperatūroje, jo tinkamumo laikas yra 24 valandos.
Jei preparatas atskiestas 250 ml tinkamu skiedikliu ir laikomas ne aukštesnėje kaip 25C temperatūroje, jo tinkamumo laikas yra 6 valandos, jei 2-8C temperatūroje – 24 valandos.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje.
Laikyti gamintojo pakuotėje. Buteliuką laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Pakuotėje yra1 buteliukas, kuriame yra 500 mg klaritromicino miltelių.
30 ml angliško I tipo stiklo buteliukas, atitinkantis Europos farmakopėjos reikalavimus ir užkimštas pilku halobutilo liofilizuotu kamščiu su atplėšiamuoju dangteliu. Buteliukas su informaciniu lapeliu yra kartoninėje dėžutėje.

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Maždaug 2 mg/ml koncentracijos intraveninio klaritromicino tirpalo reikia infuzuoti į vieną iš stambesnių proksimalinių venų. Infuzijos trukmė – 60 minučių.
Iš karto visos dozės infuzuoti negalima.
Vaisto injekuoti į raumenis draudžiama.