Ricinų aliejus BP

1.VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Ricinų aliejus BP geriamasis skystis

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

1 ml geriamojo skysčio yra 1 ml ricinų aliejaus.

Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. VAISTO FORMA

Geriamasis skystis

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1. Terapinės indikacijos

Ricinų aliejus vartojamas žarnynui ištuštinti prieš radiologinį arba instrumentinį žarnų tyrimą ar storosios žarnos operaciją.

4.2. Dozavimas ir naudojimo metodas

Gerti. Jei gydytojas nepaskyrė kitaip, suaugusiems žmonėms rekomenduojama gerti 15 – 60 ml, vyresniems kaip 6 metų vaikams – 5 – 15 ml ricinų aliejaus.
Prieš vartojimą ricinų aliejų patariama atšaldyti. Skoniui pagerinti jį galima maišyti su šaltomis vaisių sultimis. Vaistą būtina užgerti stikline vandens ar kitokio skysčio.
Ricinų aliejaus poveikis pasireiškia greičiau, jei jo geriama nevalgius. Preparato nepatartina vartoti vakare, nes poveikis pasireiškia po 2 – 6 valandų.

4.3. Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas ricinų aliejui, apatinės pilvo dalies skausmas ar jautrumo padidėjimas, vidurių pūtimas, pykinimas, vėmimas, kraujavimas iš tiesiosios žarnos dėl nenustatytos priežasties, žarnų praeinamumo sutrikimas.

4.4. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Ricinų aliejus netinka nuolatiniam vidurių užkietėjimui gydyti.
Jei atliekami laboratoriniai tyrimai, pacientas, vartojantis ricinų aliejaus, turi informuoti gydytoją, nes kai kurių tyrimų duomenys, pvz., kalio ir gliukozės koncentracijos kraujyje, dėl virškinimo trakto veiklos pokyčių gali būti netikslūs.
Žmonėms, ypač pagyvenusiems, ilgai vartojant ricinų aliejaus, sutrinka elektrolitų pusiausvyra, gali atsirasti silpnumas, sutrikti koordinacija, sumažėti kraujospūdis.

4.5. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Ricinų aliejus gali silpninti kartu vartojamų įvairių geriamųjų vaistų, ypač širdį veikiančių glikozidų, kalio preparatų, organizme kalį sulaikančių diuretikų, poveikį.
Jei gydytojas nenurodė kitaip, tarp ricinų aliejaus ir kitokių preparatų vartojimo reikėtų daryti ne trumpesnę kaip 2 valandų pertrauką.

4.6. Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Kadangi ricinų aliejus skatina gimdos susitraukimus, nėščioms moterims, ypač paskutinius tris mėnesius, jo vartoti negalima, nebent šio preparato skirtų gydytojas, įsitikinęs, jog laukiama nauda bus didesnė už galimą žalą.
Ricinolio rūgštis gali išsiskirti su motinos pienu ir kūdikiui sukelti viduriavimą, todėl žindyvėms ricinų aliejaus vartoti nepatariama.

4.7. Poveikis gebėjimui vairuoti transportą ir valdyti mechanizmus

Nepasireiškia.

4.8. Nepageidaujamas poveikis

Ricinų aliejus, ypač vartojamas ilgai, gali sukelti žarnų uždegimą, sutrikdyti elektrolitų pusiausvyrą, skatinti žarnų kraujavimą. Be to, gali pasireikšti alerginė reakcija, raugulys, pykinimas, pilvo diegliai.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1. Farmakodinaminės savybės

Žarnose lipazė skaldo ricinų aliejų į ricinolio rūgštį ir glicerolį. Svarbiausios veikliosios medžiagos yra (Z)-12-hidroksi-9-oktadeceno rūgšties gliceridai, kurie dirgina žarnyno receptorius, todėl skatinama lygiųjų raumenų veikla, lengvėja žarnų turinio slydimas, didėja osmosinis slėgis, iš audinių skystis skverbiasi į žarnos spindį ir minkština nesuvirškintą maistą.

5.2. Farmakokinetinės savybės

Ricinų aliejus ir jo skilimo produktai veikia tik žarnyne, į sisteminę kraujotaką patenkantis veikliosios medžiagos kiekis yra per mažas sisteminiam poveikiui sukelti.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1. Pagalbinės medžiagos

Nėra.

6.2. Nesuderinamumas

Nežinomas.

6.3. Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4. Laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 ºC temperatūroje.
Buteliuką laikyti dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

6.5. Pakuotė ir jos turinys

Tamsaus stiklo buteliukas, kuriame yra 50 ml preparato, įdėtas į kartoninę dėžutę su informaciniu lapeliu.

6.6. Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Kitokių reikalavimų, negu nurodyti 4.2 skyriuje, nėra.