Diabrezide

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Diabrezide 80 mg tabletės

2. kokybinė ir kiekybinė sudėtis

Vienoje tabletėje yra 80 mg gliklazido.
Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. vaisto forma

Tabletė.
Balta, apvali tabletė su vagele vienoje pusėje.

4. klinikinĖ informacija

4.1 Terapinės indikacijos

2 tipo cukrinio diabeto gydymas, jei nefarmakologinių priemonių (sureguliuotos mitybos ir reguliaraus fizinio krūvio) nepakanka.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Tabletės geriamos.
Reikiamą gliukozės koncentraciją kraujyje ir Diabrezide dozę būtina parinkti kiekvienam pacientui individualiai, atsižvelgiant į diabeto sunkumą.
Suaugusiems žmonėms įprastinė pradinė paros dozė yra 40-80 mg (nuo pusės iki vienos tabletės), ji geriama prieš valgį. Jei reikia, dozę galima didinti po 40-80 mg kas 7-14 dienų, kol medžiagų apykaita bus pakankamai gerai kontroliuojama. Didžiausia paros dozė yra 320 mg. Įprastinė palaikomoji dozė yra 80-160 mg du kartus per parą (prieš pusryčius ir prieš pietus). Gali būti skiriamos ir didesnės (daugiau nei 320 mg) paros dozės, tačiau įrodymų, kad vartojant didesnę kaip 160 mg dozę per parą geriau bus kontroliuojama glikemija, nėra.

Senyviems žmonėms įprastinė pradinė dozė yra 40 mg (pusė tabletės). Ji geriama prieš pusryčius. Prireikus dozę galima didinti kas 7-14 dienų. Jei paros dozė didesnė kaip 160 mg, ypač jei sutrikusi inkstų funkcija, vaisto būtina vartoti atsargiai.

Vaikams Diabrezide vartoti negalima. Gliklazidu 1 tipo diabetas negydomas.

Diabrezide tabletes reikia praryti nekramtytas, geriausiai 30 minučių prieš valgį.

4.3 Kontraindikacijos

Gliklazido vartoti negalima:
žmonėms, sergantiems nuo insulino priklausomu (1 tipo) cukriniu diabetu;
pasireiškus diabetinei ketoacidozei;
jei yra diabetinė prieškominė būklė arba koma;
pacientams, anksčiau netoleravusiems sulfonilšlapalo darinių;
pacientams, sergantiems sunkiu inkstų ir (arba) kepenų funkcijos nepakankamumu;
tais atvejais, kai reikalingas insulinas, pvz., chirurginės operacijos metu, įvykus sunkiai traumai arba atsiradus infekcijai;
ligoniams alergiškiems gliklazidui, sulfonilšlapalo dariniams, sulfonamidams, arba pagalbinėms tabletės medžiagoms;
vaikams;
nėščioms moterims ir žindyvėms.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Labai svarbu informuoti ligonį apie tai, kad būtina laikytis dietos, vengti infekcijos, gydytojo nurodymu atlikti laboratorinius tyrimus, kad laiku būtų galima nustatyti rodmenų pokyčius. Ypatingais atvejais (guldant į ligoninę po nelaimingo atsitikimo, susirgus ne darbo dienomis ir t.t.) pacientas privalo įspėti gydytoją, kad serga diabetu.

Atliekant chirurgines operacijas, sutrikus metabolizmui, susirgus infekcine liga arba karščiuojant, laikinai gali reikėti gydyti insulinu. Vyresniojo amžiaus žmonėms galima ne tokia griežta glikemijos kontrolė.

Sulfanilšlapalo dariniais gydomas tik 2 tipo neketogeninis diabetas, kurio nepavyksta kontroliuoti dieta.

Jeigu yra inkstų ar antinksčių nepakankamumas, labai sutrikusi kepenų funkcija, ligonis išsekęs ar senyvas, reikia laikytis įprastinių gydymo nuo diabeto atsargumo priemonių ir mažinti vaisto dozę.

Sulfanilšlapalo dariniais galima gydyti tik simptominiu, neketogeninu cukriniu diabetu sergančius suaugusius žmones, jei šios ligos nepavyksta kontroliuoti dieta ir negalima vartoti insulino.

Hipoglikemija
Visų sulfanilšlapalo darinių didelės dozės gali sukelti hipoglikemiją, galinčią sukelti neurologinių pažeidimų arba mirtį.

Diabrezide gali sukelti vidutinę arba sunkią hipoglikemiją tokiais atvejais:
su maistu į organizmą patenka per mažai gliukozės arba valgomas nepakankamai kaloringas maistas;
geriama per didelė dozė arba atsitiktinai perdozuota;
per didelis fizinis aktyvumas;
yra nekompensuotas skydliaukės funkcijos sutrikimas.
Norint sumažinti hipoglikemijos pavojų, rekomenduojama gydymą pradėti nuo mažesnės Diabrezide dozės.

Kad neatsirastų hipoglikemijos epizodų, svarbu tinkamai atrinkti ir apmokyti pacientus bei parinkti tinkamą dozę. Dėl inkstų arba kepenų nepakankamumo gali padidėti vaisto kiekis organizme, vėliau sumažėti gliukoneogenezė, padidėti sunkių hipoglikeminių reakcijų atsiradimo pavojus.

Vyresniojo amžiaus, nusilpę, išsekę, antinksčių arba hipofizės nepakankamumu sergantys pacientai, yra ypač jautrūs gliukozės kiekį mažinančių vaistų poveikiui. Hipoglikemiją gali būti sunku atpažinti, jei ligonis yra pagyvenęs arba vartoja beta adrenoreceptorius blokuojančių preparatų. Hipoglikemija labiau tikėtina nepakankamai valgant, po sunkaus ir ilgo fizinio krūvio, išgėrus alkoholio arba vartojant daugiau nei vieną gliukozės kiekį mažinantį vaistą.

Hipoglikemija greitai sumažėja pavartojus angliavandenių (gliukozės arba cukraus): suvalgius gabalėlį cukraus, išgėrus cukrumi saldintų vaisių sulčių arba arbatos (žr. 4.9 skyrių). Vadinasi, pacientas nuolat turi nešiotis mažiausiai 1-2 gabalėlius cukraus.

Kad hipoglikemijos pavojus būtų mažesnis, pirmą kartą skiriant Diabrezide, pacientą būtina supažindinti su visomis atsargumo priemonėmis, pirmus kelis mėnesius koreguoti vaisto dozę atsižvelgiant į gliukozės kiekį kraujyje ir pradėti gydyti mažesne doze, ypač vyresnio amžiaus pacientus bei ligonius, kurių sutrikusi inkstų arba kepenų funkcija.

Praradus gliukozės koncentracijos kraujyje kontrolę
Pacientui, kuriam diabetas stabilizuotas, dėl tam tikrų priežasčių (pavyzdžiui, prasidėjus karščiavimui, po traumos atsiradus infekcijai arba dėl chirurginės operacijos), glikemija gali tapti nekontroliuojama. Tokiais atvejais būtina gliklazido vartojimą nutraukti ir skirti vartoti insulino.

Kad nepasireikštų hiperglikemijos, Diabrezide vartoti kartu su kraujo gliukozės kiekį didinančiais vaistais galima tik atidžiai sekant gliukozės kiekį kraujyje (žr. 4.5 skyrių).

Kepenų ligos
Sergant kepenų liga, Diabrezide vartoti draudžiama, nes beveik visas gliklazidas metabolizuojamas kepenyse. Jei kepenų liga nesunki, dozę rekomenduojama sumažinti.

Inkstų ligos
Nors inkstų ligos gliklazido farmakokinetikai įtakos turi mažai, pradėjus didėti kreatinino kiekiui serume maksimalių dozių vartoti nepatariama.

Vyresniojo amžiaus žmonės
Kai kurie pagyvenę pacientai gali būti labiau jautresni vaistui. Net jei plazmos klirensas yra nepakitęs ir medikamento koncentracija plazmoje vargu ar gali padidėti, gydyti reikėtų pradėti mažiausiomis dozėmis.

Gydytojas turi pasakyti pacientui, kaip dažnai matuoti gliukozės kiekį kraujyje, kaip dažnai ir kada atlikti gliukozės šlapime tyrimą. Be to, gydymo kokybei stebėti rekomenduojama reguliariai nustatinėti glikozilinto hemoglobino kiekį.

Šio vaisto negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kartu vartojant tam tikrų vaistų gali stiprėti gliukozės kiekį kraujyje mažinantis poveikis ir polinkis į hipoglikemiją, todėl gali tekti keisti vaisto dozę. Tai:
tokios pačios paskirties vaistai: insulinas, akarbozė, kiti sulfonilšlapalo dariniai (jų vartoti kartu nerekomenduojama), biguanidai;
sulfonamidai, fenilbutazonas, NVNU, aspirinas ir salicilatai, kumarinai, alopurinolis, mikonazolis, ketokonazolis;
fibratai (pacientus, nuolat vartojančius Diabrezide, gydymo fibratais pradžioje ir pabaigoje būtina atidžiai stebėti);
teofilinas, kofeinas, monoaminooksidazės inhibitoriai;
beta adrenoreceptorių antagonistai (ilgina atsistatymą po hipoglikemijos ir slopina hipoglikemijos simptomus);
AKF inhibitoriai;
anaboliniai steroidai ir vyriški lytiniai hormonai;
chloramfenikolis;
ciklofosfamidas ir jo dariniai.

Gliukozės kiekio kraujyje mažinantis poveikis gali silpnėti ir padidėti polinkis hiperglikemijai (tokiais atvejais taip pat gali reikėti keisti gliklazido dozę), jeigu kartu su Diabrezide vartojama tokių vaistų:
barbitūratų, fenitoino ir rifampicino;
kortikosteroidų, kortikotropinio hormono, estrogenų, progestogenų, geriamųjų kontraceptikų, diazoksido ir simpatikomimetinių preparatų, skydliaukės hormonų;
tiazidinių diuretikų (pastebėta, kad gali pasireikšti hiponatremija).

Dėl alkoholio poveikio gali padidėti kraujyje esantis gliukozės kiekis.
Didelis alkoholio kiekis, pavartotas kartu su vaistu, lėtina gliukoneogenezę ir todėl padidina hipoglikemijos atsiradimo pavojų. Tam reikšmės turi ir alkoholiniuose gėrimuose esantys angliavandeniai. H2 receptorių antagonistai (cimetidinas, ranitidinas) gali stiprinti arba silpninti sulfonilšlapalo kraujyje esančios gliukozės kiekį mažinantį poveikį.

Pacientai, kartu su gliklazidu vartojantys ir kitų vaistų, apie galimą sąveiką turi pasikalbėti su jų paskyrusiu gydytoju.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Ar galima vaisto vartoti nėštumo laikotarpiu, nežinoma. Geriamaisiais hipoglikeminiais vaistais negalima gydyti nėščių moterų, sergančių diabetu, nes gliukozės kiekį kraujyje yra patikimiau kontroliuoti insulinu. Nėštumo laikotarpiu gydyti diabetą pirmiausiai reikėtų insulinu. Ketinant pastoti rekomenduojama vietoj geriamųjų hipoglikeminių vaistų pradėti vartoti insulino.

Ar gliklazidas arba jo metabolitai išsiskiria į moters pieną, nežinoma. Diabrezide neskirtas vartoti žindyvėms.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Pacientų gebėjimas susikoncentruoti bei reaguoti gali susilpnėti dėl hipoglikemijos ar hiperglikemijos, arba susilpnėjusios regos. Tai gali kelti pavojų situacijose, kuomet šie gebėjimai yra labai svarbūs, pvz., vairuojant ir valdant mechanizmus. Pacientai turi imtis atsargumo priemonių, kad nepasireikštų hipoglikemijos vairuojant. Tai ypač svarbu žmonėms, kurie neatpažįsta įspėjamųjų hipoglikemijos požymių arba kuriems jos epizodai kartojasi dažnai. Vairuojant turi būti numatomos visos aplinkybės.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Gydant suaugusius žmones, sergančius simptominiu cukriniu diabetu, dažniausias nepageidaujamas poveikis yra hipoglikemija, kuri daugiausiai pasireiškia dėl perdozavimo arba netinkamos mitybos nei dėl paties vaisto nepageidaujamo poveikio, todėl tokiu atveju galima mažinti vaisto dozę.

Hipoglikemija
Visi sulfonilšlapalo dariniai gali sukelti hipoglikemiją. Vartojant gliklazido, ji gali trukti ilgiau ir pasunkėti tiek, kad net gali pasireikšti gyvybei pavojinga koma. Jeigu yra labai lėtai progresuojantis nervų pažeidimas (autonominė neuropatija) arba kartu vartojama simpatikolitikų (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius), pirmieji hipoglikemijos simptomai gali būti silpnesni arba jų gali visai nebūti.

Hipoglikemija pasireiškia, kai cukraus kraujyje būna mažiau nei 50 – 40 mg/dl.
Per daug sumažėjus cukraus kiekiui kraujyje atsiranda tokių simptomų: muša prakaitas, dažnėja pulsas, prasideda drebulys, atsiranda alkis, nerimas, dilgčiojimas burnos srityje, blyškumas, galvos skausmas, mieguistumas, miego sutrikimas, nerimas, depresija, padidėja jautrumas, pakinta elgesys, judesiai bei laikinų neurologinių simptomų (pvz., kalbos ir regos sutrikimas, paralyžius, jautrumo sutrikimas). Jeigu hipoglikemija sunki, pacientas gali prarasti savikontrolę ir sąmonę. Tokiu atveju oda dažniausiai būna vėsi, gali sutraukti mėšlungis.

Apie hipoglikemijos gydymą informacija pateikta 4.9 skyriuje.

Virškinimo sutrikimai
Gali atsirasti virškinimo sutrikimų: pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, dispepsija, viduriavimas, vidurių užkietėjimas. Jeigu gliklazido išgeriama pusryčių metu, jų galima išvengti arba jie būna silpni.

Retai (rečiau nei 1 iš 1 000) pasireiškia toliau išvardytas nepageidaujamas poveikis:

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai: leukopenija, agranulocitozė, trombocitopenija, hemolizinė anemija, aplazinė anemija.

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai: nesunki, į disulfiramo poveikį panaši reakcija (išgėrus alkoholio).

Nervų sistemos sutrikimai: svaigimas.

Kepenų ir tulžies sutrikimai: dėl sulfonilšlapalo darinių sukelti kepenų funkcijos pažeidimai, kurie labai retai pasireiškia hepatitu.

Odos ir poodžio sutrikimai: odos reakcijos (eritema, niežėjimas).

4.9 Perdozavimas

Atsitiktinis arba tyčinis sulfonilšlapalo darinių, tarp jų ir gliklazido, perdozavimas gali sukelti hipoglikemiją (simptomai išvardyti 4.8 skyriuje).

Gydymas
Jeigu hipoglikemija nesunki, t.y. neprarandama sąmonė arba nėra neurologinių sutrikimų, reikia išgerti gliukozės bei koreguoti vaisto dozę ir (arba) mitybą. Gydytojas turėtų rūpestingai stebėti pacientą tol, kol įsitikins, kad pavojus praėjo. Sunkios hipoglikeminės reakcijos, pasireiškiančios koma, traukuliais arba kitokiais neurologiniais sutrikimai, būna nedažnai, tačiau tokiu atveju būtina skubi medicinos pagalba ir pacientą reikia guldyti į ligoninę. Jei diagnozuota ar įtariama hipoglikeminė koma, būtina skubiai sušvirkšti koncentruoto 50% gliukozės tirpalo į veną, po to nepertraukiamai labiau praskietos gliukozės tirpalo (10%) infuzuoti tol, kol kraujyje bus palaikoma daugiau kaip 100 mg/dl gliukozės kiekis. Pacientą būtina atidžiai stebėti mažiausiai 48 valandas, po to gydytojas, atsižvelgęs į sveikatos būklę, sprendžia, kiek dar reikės jį stebėti.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – geriamieji gliukozės koncentraciją mažinantys vaistai. ATC kodas A10BB sulfonilšlapalo dariniai; A10BB09 - gliklazidas.

Veikimo būdas:

1. Hipoglikeminis aktyvumas
Gliklazidas, kaip ir kiti sulfonilšlapalo dariniai, mažina kraujyje esančios gliukozės koncentraciją tiek sveikiems žmonėms, tiek pacientams, sergantiems nuo insulino nepriklausomu cukriniu diabetu, gerindamas sutrikusią insulino sekreciją ir mažindamas periferinį atsparumą insulinui.

Vartojant gliklazido, didėja nestimuliuojama ir stimuliuojama insulino sekrecija iš kasos beta ląstelių dėl įtakos pirmajai ir antrajai sekrecijos fazėms.

Dėl poveikio kitiems audiniams atsinaujina jautrumas insulinui periferijoje, sumažėja gliukozės gamyba kepenyse, padidėja jos klirensas ir skeleto raumenų glikogeno ligazės aktyvumas. Toks poveikis nepriklauso nuo insulino receptorių kiekio, jų jautrumo ir funkcijos.

2. Poveikis kraujui
Gliklazidas specifiškai veikia kraują, gali sumažinti trombocitų adheziją ir agregaciją, didina plazminogeno aktyvatoriaus išsiskyrimą iš kraujagyslių sienelių ir didindamas deguonies radikalų dismutazės aktyvumą mažina laisvųjų radikalų koncentraciją.

3. Mikroangiopatija
Klinikinių tyrimų duomenys patvirtina, kad ilgai vartojant gliklazido labiau lėtėja diabetinės retinopatijos progresavimas, nei geriant kitų sulfanilšlapalo darinių ar laikantis dietos.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Gliklazidas gerai rezorbuojamas iš virškinimo trakto, tačiau rezorbcijos laipsnis gerokai skiriasi ir, priklausomai nuo paciento savybių, gali rezorbuotis lėtai arba greitai.

Gliklazido bioekvivalentiškumo tyrimų, kurių metu dvidešimt 33 (±7) metų sveikų savanorių vyrų gėrė 80 mg dozes nustatyta, kad Cmax yra 2.652 ± 0.651 mg/l (vartojant gliklazido) ir 2.647 (±0.542) mg/l (vartojant placebo), o tmax yra 9 (3-9) val. ir 7,5 (3-12) val. atitinkamai. Vaisto pradėjus vartoti koncentracija nusistovėdavo po 2 parų.

Vidutinis plazmos pusinis laikas yra 10 val., pasiskirstymo tūris - apie 25 l.
Diabeto sukeltas inkstų nepakankamumas pusinį plazmos laiką prailgina mažai, tačiau nereikšmingai, todėl paprastai pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu, dozės keisti nereikia.

Apie 95% gliklazido plazmoje susijungia su baltymais, daugiausia albuminais.

14C žymėtų žiurkių tyrimo rezultatai parodė, kad išgertas arba į veną sušvirkštas gliklazidas linkęs kauptis kepenyse ir inkstuose, be to, jo būna kasoje bei antinksčiuose ir tik labai nedaug centrinėje nervų sistemoje. Ar medikamento patenka į moters pieną nežinoma, nes tyrimų neatlikta.

Gliklazidas gerai metabolizuojamas oksidacijos būdu (jo metabolitai hipoglikeminio poveikio neturi), mažiau nei 20% nepakitusio išskiriama su šlapimu.

Daugiausia gliklazidas ir jo metabolitai pašalinami su šlapimu.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Tiriant, ar preparatas sukelia lėtinį toksinį poveikį, kitokio nepageidaujamo poveikio žmonėms, nei minėta anksčiau, nepastebėta.
In vivo ir in vitro tyrimų metu mutageninio poveikio nenustatyta.
Kancerogeninio poveikio tyrimų neatlikta.
Teratogeninių pokyčių tiriant gyvūnus, nenustatyta, tačiau pastebėtas fetotoksinis poveikis.

6. farmacinė informacija

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Laktozė
Mikrokristalinė celiuliozė PH101
Povidonas K30
Karboksimetilkrakmolo natris A
Magnio stearatas

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Al/PVC+PE+PVDC dvisluoksnė juostelė (aliuminio folijos storis: 20 (±1.6) µm; plastiko sluoksnis: PVC storis 200 (±10) µm, PE storis 30 (±3 ) µm; PVDC svoris 90 g/m2 (± 5%).
Kartono dėžutė, kurioje yra 40 tablečių (dvi juostelės po 20 tablečių).

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Specialių reikalavimų nėra.