Katadolon

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Katadolon 100 mg kietos kapsulės

2. kokybinė ir kiekybinė sudėtis

Vienoje Katadolon kapsulėje yra 100 mg flupirtino maleato.

Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ forma

Kieta kapsulė

4. klinikinĖ informacija

4.1 Terapinės indikacijos

Katadolon vartojamas ūminiam ir lėtiniam skausmui malšinti, pavyzdžiui:
- Skausmingas kaklo ar judinamųjų raumenų susitraukimas (miospazmas);
- Įtampos sukeltas galvos skausmas;
- Navikų sukeltas skausmas;
- Dismenorėjos sukeltas skausmas;
- Skausmas po traumatologinių ar ortopedinių operacijų ar sužeidimų.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozė parenkama pagal skausmo stiprumą ir organizmo jautrumą.
Jei nenurodyta kitaip, 3 ar 4 kartus per parą lygiais laiko tarpais geriama po vieną Katadolon kapsulę. Ji nuryjama nekramtyta užgeriant nedideliu kiekiu skysčio. Per parą negalima suvartoti daugiau kaip 600 mg flupirtino maleato (atitinka 6 Katadolon kapsules).
Vyresniems nei 65 metų ligoniams iš pradžių skiriama gerti po vieną Katadolon kapsulę ryte ir vakare. Dozę galima didinti atsižvelgiant į skausmo stiprumą ir vaisto toleravimą.
Ligoniams, kurių inkstų funkcija sutrikusi ar kuriems nustatyta hipoalbuminemija, per parą negalima suvartoti daugiau kaip 300 mg flupirtino maleato (atitinka 3 Katadolon kapsules).

Vartojimo būdas
Kapsulę reikia praryti nekramtytą užgeriant nedideliu kiekiu skysčio.
Išskirtiniais atvejais kapsulę galima atidaryti ir duoti išgerti tik jos turinį (pvz., zonduojant). Vaisto kartumą galima sušvelninti maistu (pvz., bananu).

Vartojimo trukmė
Vartojimo trukmę nustato gydytojas.
Flupirtinas metabolizuojamas kepenyse (žr. 13 skirsnį). Ligoniams, kurie vaistą vartoja ilgai, reikia reguliariai tikrinti kepenų fermentų (transaminazių) koncentraciją ir lyginti ją su buvusia iki gydymo pradžios. Tai padės laiku pastebėti toksinį poveikį kepenims, nors tokių atvejų pasitaiko itin retai.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs organizmo jautrumas flupirtino maleatui.
Katadolon negalima vartoti ligoniams, kuriems gresia kepenų encefalopatijos pavojus, taip pat tiems, kuriems yra cholestazė, nes, ligonių sergančių encefalopatija ar ataksija, būklė gali progresuoti ar blogėti.
Kadangi flupirtino maleatas atpalaiduoja raumenis, myasthenia gravis sergančių ligonių Katadolon gydyti negalima.
Flupirtino maleatas metabolizuojamas kepenyse, todėl Katadolon netinka gydyti ligonių, sergančių kepenų ligomis, ir nuo alkoholio priklausomų asmenų.
Nors iki šiol nėra pagrindo manyti, kad Katadolon embriotoksiškas, jo, kaip ir kitų vaistų, nepatartina skirti nėščiosioms. Kol kas nėra duomenų apie jo poveikį nėščios moters organizmui. Todėl gimdymo metu ir žindymo laikotarpiu vaisto vartojimą reikia nutraukti. Ankstesni tyrimai rodo, kad nedidelis kiekis vaisto veikliosios medžiagos patenka į motinos pieną.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Ligoniams, kurių kepenų ar inkstų funkcija yra sutrikusi, reikia tirti fermentų ar kreatinino koncentraciją.
Vyresniems nei 65 metų ligoniams ar tiems, kuriems yra inkstų nepakankamumas ar sumažėjęs albumino kiekis kraujyje, vaisto dozę didinti pamažu (žr. 4.2 skirsnį).
Gydymo flupirtino maleatu laikotarpiu gali būti nustatomi klaidingai teigiami bilirubino, urobilinogeno ir baltymo šlapime tyrimo rezultatai ir tariamai didesnė bilirubino koncentracija kraujo serume.
Nuo didelių dozių šlapimas gali pasidaryti žalios spalvos, bet tai neturi klinikinės reikšmės.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Vartojant Katadolon gali sustiprėti alkoholio, raminamųjų ir raumenų įtampos mažinamųjų vaistų poveikis.
Flupirtinas gerai jungiasi su baltymais. Jei kartu su juo vartojami kiti su baltymais besijungiantys vaistai, gali būti, kad dalis jų liks neprisijungusi prie baltymo. In vitro buvo atlikti flupirtino maleato sąveikos su diazepamu, varfarinu, acetilsalisilo rūgštimi, benzilpenicilinu, digoksinu, glibenklamidu, propranololiu ir klonidinu tyrimai. Flupirtino maleatas išstumia iš junginio su plazmos baltymais varfariną ir diazepamą, todėl jų poveikis sustiprėja. Vartojantiesiems kartu Katadolon ir kumarino darinius rekomenduojama dažniau atlikti Kviko (Quik) tyrimą ir, jei reikia, mažinti kumarino dozę. Sąveikos su kitais antikoaguliantais (pvz., ASS ar kitais) nenustatyta.
Jei katadolonas vienu metu vartojamas su kitais kepenyse metabolizuojamais vaistais, reikia prieš pradedant gydymą ir gydymo laikotarpiu reguliariai tirti kepenų fermentų kiekį. Nepatartina flupirtino maleato skirti kartu su paracetamoliu ar karbamazepinu.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Žr. 4.3 skirsnį Kontraindikacijos.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Net vartojamas pagal gydytojo nurodymus vaistas gali sutrikdyti gebėjimą sukaupti dėmesį. Jei Katadolon sukelia mieguistumą ar svaigulį, negalima nei vairuoti automobilio, nei dirbti su mechanizmais, ypač tuo atveju, jei kartu ligonis vartojo alkoholio.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Flupritino maleato poveikis tirtas klinikiniais atsitiktinių imčių tyrimais, kuriuose dalyvavo 2775 ligoniai. 778 ligoniai tirti 4 savaites, o 191 – vienerius metus. Nepageidaujamas poveikis, įskaitant labai retus ir pavienius atvejus, nustatytas ne tik minėtais tyrimais, bet ir pasitaikė praktikoje gydant vaistu daugiau kaip 1,5 milijonus ligonių.
Labai dažnas (>10%) nepageidaujamo vaisto poveikio sukeliamas reiškinys yra nuovargis (apie 15 proc. ligonių), ypač gydymo pradžioje.
Dažnai (>1%-<10%) sukeliami nepageidaujami reiškiniai: galvos svaigimas, rėmens ėdimas, pykinimas ar vėmimas, skrandžio veiklos sutrikimai, vidurių užkietėjimas, neramus miegas, gausus prakaitavimas, apetito stoka, depresija, drebulys, galvos skausmai, pilvo skausmai, burnos džiūvimas, nerimas ar nervingumas, vidurių pūtimas, viduriavimas.
Kartais (>0,1%-<1%) pasitaikantys nepageidaujami reiškiniai: sumišimas, regos sutrikimai ir alerginės reakcijos. Alerginės reakcijos, pavieniais atvejais su karščiavimu, pasireiškė išbėrimais, dilgėline ar niežuliu.
Labai reti (<0,01%) vaisto nepageidaujamo poveikio sukeliami reiškiniai. Pasitaikė pavienių atvejų, kad vartojant vaistą, pasireiškė nepageidaujamas poveikis kepenims: padidėjo transaminazių kiekio (paprastai jis normalizuojasi sumažinus flupirtino maleato dozę arba nutraukus vaisto vartojimą), prasidėjo vaisto sukeltas hepatitas (ūminis ar lėtinis, su gelta ar be geltos, su cholestaze arba be jos). Tačiau, kai kuriems ligoniams kepenų nepakankamumas galėjo būti anksčiau ar kepenų funkcija sutrikti kartu vartojant kitus vaistus.
Nepageidaujamas poveikis labai priklauso nuo vaisto dozės. Dažniausiai jis praeina gydantis ar baigus gydymą.

4.9 Perdozavimas

Pavieniams asmenims, kurie perdozavo vaisto, kilo noras nusižudyti. Suvartojus daugiau kaip 5 g flupirtino maleato atsiranda šių požymių: pykinimas, išsekimas, tachikardija, nesutramdomas noras verkti, sumišimas, sąmonės pritemimas, burnos džiūvimas.
Vaisto perdozavusiems asmenims reikia sukelti vėmimą ar skatinti diurezę, duodi aktyvintos anglies ir lašinti į veną elektrolitų. Paprastai savijauta normalizuojasi per 6-12 valandų. Gyvybei pavojingų būklių vaistas nesukėlė.
Eksperimentais su gyvūnais nustatyta, kad perdozavus vaisto gali išryškėti centrinės nervų sistemos sutrikimo simptomų, galimas hepatotoksinis poveikis dėl sustiprėjusio metabolizavimo kepenyse.
Gydymas simptominis. Priešnuodžio nėra.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – analgetkai, ATC kodas – N02BG07

Flupirtinas priklauso SNEPCO (angl. Selective NEuronal Potassium Channel Opener) medžiagų grupei. Tai neopioidinis analgetikas, kuris malšina skausmą, veikdamas centrinę nervų sistemą ir nesukelia pripratimo.
Flupirtinas sužadina G baltymą ir jonų kanalus, praleidžiančius K+ į nervinę ląstelę. Dėl K+ jonų kiekio mažėjimo ląstelės viduje membranos potencialas stabilizuojasi ir sumažėja nervų ląstelės dirglumas. Ši netiesioginė NMDA receptorių stimuliacija lemia Mg2+ jonų blokadą juose. NMDA receptorių funkcija atsinaujina tik tada, kai įvyksta ląstelės membranos depoliarizacija (netiesioginis NMDA receptorių antagonizmas).
Gydomosiomis dozėmis vartojamas flupirtinas poveikio alfa 1, alfa 2 adrenoreceptoriams, 5HT1, 5HT2, dopamino, benzodiazepino, opioidiniams, centriniams muskarino ar nikotino receptoriams nedaro.
Veikdama centrinę nervų sistemą, ši medžiaga daro trejopą poveikį.

Skausmo malšinimas
Dėl selektyvaus neuronų K+ jonų kanalų atsidarymo ir K+ kiekio sumažėjimo ląstelėje, nervinės ląstelės ramybės potencialas stabilizuojasi. Neuronas dirginamas mažiau.
Dėl flupirtino maleato sukeliamo netiesioginio NMDA antagonizmo į ląstelę patenka mažiau Ca2+. Sumažėjus Ca2+ kiekiui ląstelės viduje, sumažėja ir jos jautrumas.
Taip nervų ląstelės sujaudinimo būsenoje atsirandantis nocicepsinis impulsas yra slopinamas.

Raumenų atpalaiduojamasis poveikis
Kai susidaro gydomoji vaisto koncentracija, skausmo malšinamasis poveikis funkciškai sustiprėja, nes į mitochondrijas patenka Ca2+. Tai susiję su nervinio impulso perdavimo į motorinius neuronus ir poveikio tarpiniams neuronams (interneuronams) slopinimu. Dėl to pasireiškia poveikis, kuris, manoma, ne atpalaiduoja visus raumenis, bet pirmiausia mažina raumenų įtampą.

Ūminio uždegimo perėjimas į lėtinį
Uždegimo perėjimo į lėtinį priežastis yra nervų ląstelių veiklos plastiškumas neuronų laidumo procese.
Ląstelės viduje prasidėję procesai lemia nervų ląstelių veiklos plastiškumą, vadinamąjį „prisukimo“ (wind-up) mechanizmą, kuris suintensyvina po jo einantį impulsą. NMDA receptoriai vaidina ypač svarbų vaidmenį šiame procese (dėl genų ekspresijos). Flupirtinas netiesiogiai slopindamas sukelia blokadą. Skausmo (klinikinis atitikmuo) perėjimas į lėtinį neutralizuojamas. Jei skausmas jau lėtinis, membranos potencialo stabilizavimasis tarsi „ištrinamas“ iš atminties ir dėl to sumažėja jautrumas skausmui.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Jei flupirtinas yra geriamas, iš virškinimo trakto rezorbuojasi maždaug 90% vaisto, o jei vartojamas į išeinamąją angą – maždaug 70% vaisto.
75% flupirtino dozės yra metabolizuojama kepenyse.
M1 metabolitas (2 amino 3 acetamino 6 [4 fluor]benzilaminopiridinas) yra hidrolizės būdu (I fazės) susidaręs uretanas ir acetilinimo reakcijos metu (II fazė) aminas. Šis metabolito skausmo malšinamasis poveikis sudaro 25% viso flupirtino skausmo malšinamojo poveikio. Kitas metabolitas susidaro p-fluorbenzilo oksidacijos metu (I fazė) ir vėliau vykstant p-fluorbenzoinės rūgšties ir glicino konjugacijai (II fazė). Šis metabolitas (M2) yra neveiklus. Kuris izofermentas labiausiai dalyvauja vaisto oksidacijos procese nenustatyta.
Flupirtinui būdinga nedidelė sąveika su kitais vaistais.
Didžioji vaisto dozės dalis (69%) išsiskiria per inkstus. Ją sudaro 27% nepakitusio vaisto, 28% metabolito M1, susidariusio acetilinimo metu, 12% metabolito M2, arba p-fluorhipurinės rūgšties, o likusią dalį sudaro keletas neveiklių nenustatytų antrinių metabolitų
Nedidelė dalis vaisto dozės išsiskiria su tulžimi ir išmatomis.
Pusinis eliminacijos laikas plazmoje – 7 valandos (nepakitusio vaisto ir metabolito M1 - 10 valandų). Vartojant kartotines dozes, pusinis eliminacijos laikas ilgėja (žr. 4.2 skirsnį). Koncentracija kraujo plazmoje proporcinga vaisto dozei.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Eksperimentinių tyrimų su gyvūnais duomenimis, vartojant flupirtino maleatą optimaliomis veikliosiomis dozėmis, nei funkcinio, nei morfologinio toksinio poveikio atskiriems organams ar organų sistemoms nebūna.
Jei vaistas vartojamas labai didelėmis dozėmis, ypač gydant ūmines ligas, galimas centrinės nervų sistemos slopinamas ir hepatotoksinis poveikis dėl sustiprėjusio metabolizmo kepenyse.
Eksperimentais su gyvūnais (pelėmis ir žiurkėmis) nustatyta, kad ūminių ir poūmių būklių metu vartojant flupirtino maleatą kartu su kitais vaistais, ypač nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, sustiprėja toksinis veikimas, taip pat ir dėl sustiprėjusio metabolizmo kepenyse.
Organizmui prisitaikant prie tokio metabolizmo streso, šiek tiek padidėja kepenų fermentų aktyvumas (palyginant su kontroline grupe), kepenų įtaka fermentų sužadinimui ir pavienių kepenų ląstelių nekrozė. Šie pakitimai išnyksta baigus vartoti vaistą.
Daugeliu vaisto lėtinio toksiškumo tyrimų nustatyta, kad toksinė dozė viršija didžiausią leistiną gydomąją dozę 3 kartus. Tyrimų in vitro ir in vivo duomenimis, mutageninio poveikio vaistas nedaro.
Atliekant kancerogeniškumo tyrimus su pelėmis ir žiurkėmis, vėžio sukelti nepavyko. Tyrimais su pelėmis nustatyta, kad mazginė kepenų ląstelių hiperplazija, kurią lemia sustiprėjęs metabolizmas kepenyse ilgai vartojant flupirtino maleatą didelėmis dozėmis, nėra pavojinga.
Toksiškumo tyrimų duomenimis, suaugusių gyvūnų, kurie gavo didžiausias toleruojamas vaisto dozes, vaisingumui ir palikuonims vaistas nepakenkė. Teratogeninio poveikio nesukėlė net didžiausios toksinės dozės.

6. farmacinė informacija

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Kalcio vandenilio fosfatas;
Kopovidonas;
Magnio stearatas;
Koloidinis silicio dioksidas;
Želatina;
Dažikliai (E 171 ir E 172);
Natrio laurilsulfatas.

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

5 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Lakštą sudaro baltos PVC-H vidinė folija ir minkšta Al dengiamoji folija.
Pakuotėje 10, 30 arba 50 kapsulių.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.