ARCOXIA

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

ARCOXIA 60 mg plėvele dengtos tabletės
ARCOXIA 90 mg plėvele dengtos tabletės
ARCOXIA 120 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje plėvele dengtoje tabletėje (tabletėje) yra 60 mg, 90 mg arba 120 mg etorikoksibo.
Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. VAISTO FORMA

Plėvele dengta tabletė (tabletė).

60 mg tabletės yra tamsiai žalios, modifikuotos obuolio formos, abipus išgaubtos <ant vienos pusės įspausta „200”, ant kitos – “ARCOXIA 60”>.

90 mg tabletės yra baltos, modifikuotos obuolio formos, abipus išgaubtos <ant vienos pusės įspausta „202”, ant kitos – “ARCOXIA 90”>.

120 mg tabletės yra blyškiai žalios, modifikuotos obuolio formos, abipus išgaubtos <ant vienos pusės įspausta „204”, ant kitos – “ARCOXIA 120”>.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Osteoartrito (OA), reumatoidinio artrito (RA) ir skausmo bei uždegimo dėl ūminio podagrinio artrito simptomų gydymui.

Skirti pacientui selektyvų COX-2 inhibitorių galima tik įvertinus bendrąją riziką asmeniškai pacientui (žr. 4.3, 4.4 skyrius).

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

ARCOXIA yra geriamasis vaistas. Jį galima vartoti su maistu arba be jo. Kai ARCOXIA vartojama nevalgius, veikimas gali prasidėti greičiau. Tai reikia prisiminti, kai reikia greito simptomų mažinimo.

Osteoartritas
Rekomenduojama vartoti 60 mg dozę vieną kartą per parą.

Reumatoidinis artritas
Rekomenduojama vartoti 90 mg dozę vieną kartą per parą.

Ūminis podagrinis artritas
Rekomenduojama vartoti 120 mg dozę vieną kartą per parą. Etorikoksibą po 120 mg vartoti tik ūminių simptomų laikotarpiu. Per ūminio podagrinio artrito klinikinius tyrimus etorikoksibą skyrė 8 dienas.

Didesnės negu rekomenduojamosios kiekvienai indikacijai dozės arba neveikė stipriau, arba netirtos. Taigi kiekvienai indikacijai rekomenduojamoji dozė yra didžiausia.

OA simptomų gydymui negalima vartoti didesnės kaip 60 mg dozės per parą.
RA simptomų gydymui negalima vartoti didesnės kaip 90 mg dozės per parą.
Ūminiam podagriniam artritui negalima vartoti didesnės kaip 120 mg dozės per parą ir gydyti ilgiau kaip 8 dienas.

Kadangi didinant etorikoksibo dozę ir vartojimo trukmę gresia didesnė širdies ir kraujagyslių sutrikimų rizika, reikia vartoti vaistą kiek įmanoma trumpiau ir mažiausią veiksmingą paros dozę. Būtina reguliariai įvertinti paciento, ypač sergančio osteoartritu, poreikį simptominiam gydymui ir kaip organizmas reaguoja į gydymą (žr. 4.3, 4.4, 4.8 ir 5.1 skyrius).

Senyvi pacientai. Senyviems pacientams dozės koreguoti nereikia.

Kepenų nepakankamumas. Pacientams, kuriems yra neryškus kepenų nepakankamumas (Child-Pugh rodiklis 5-6), neviršyti 60 mg vieną kartą per parą dozės. Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo kepenų nepakankamumas (Child‑Pugh rodiklis 7-9), neviršyti 60 mg kas antrą dieną dozės.

Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo kepenų nepakankamumas, ypatingai trūksta klinikinių duomenų, todėl patariama būti atsargiems. Klinikinių duomenų apie pacientus, kuriems yra sunkus kepenų nepakankamumas (Child-Pugh rodiklis ≥ 10), nėra, todėl tokiems pacientams etorikoksibo neskiriama (žr. 4.3, 4.4 ir 5.2 skyrius).

Inkstų nepakankamumas. Pacientams, kurių kreatinino klirensas  30 ml/min, dozės pritaikyti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Pacientams, kurių kreatinino klirensas < 30 ml/min, etorikoksibo neskiriama (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

Vartojimas vaikams. Vaikams ir paaugliams iki 16 metų etorikoksibo neskiriama.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai (žr. 6.1 skyrių).

Aktyvi pepsinė opa arba aktyvus kraujavimas iš virškinimo trakto (VT).

Pacientai, kuriems buvo bronchų spazmas, ūminis rinitas, nosies polipų, angioneurozinė edema, dilgėlinė arba alergijos tipo reakcijų, pavartojus acetilsalicilo rūgšties arba NVNU, įskaitant ir COX-2 (ciklooksigenazės-2) inhibitorius.

Nėštumas ir žindymas (žr. 4.6 ir 5.3 skyrius).

Sunkus kepenų nepakankamumas (albumino koncentracija serume < 25 g/l arba Child-Pugh rodiklis ≥ 10).

Apskaičiuotasis inkstų kreatinino klirensas < 30 ml/min.

Vaikai ir paaugliai iki 16 metų.

Uždegiminė žarnų liga.

Stazinis širdies š nepakankamumas ( II-IV klasės pagal NYHA).

Pacientai, kuriems padidėjęs kraujospūdis nėra pakankamai kontroliuojamas.

Nustatyta išeminė širdies liga, periferinių arterijų liga ir (arba) smegenų kraujotakos liga.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Virškinimo traktas
Etorikoksibu gydytiems pacientams pasitaikė viršutinio virškinimo trakto komplikacijų (perforacijų, opų ar kraujavimų (POK)). Kai kurios iš jų baigėsi mirtimi.

Reikia būti atsargiems, skiriant gydymą pacientams, kuriems dažniausiai yra virškinimo trakto komplikacijų, gydant NVNU, rizika: senyviems pacientams, pacientams, kartu vartojantiems bet kurį kitą NVNU arba acetilsalicilo rūgštį, arba pacientams, kurie sirgo virškinimo trakto liga – opalige arba jiems kraujavo iš virškinimo trakto.

Virškinimo trakto nepageidaujamo poveikio (virškinimo trakto opų ar kitų virškinimo trakto komplikacijų) rizika papildomai padidėja, kai etorikoksibo vartojama kartu su acetilsalicilo rūgštimi (net ir mažomis dozėmis). Saugumo virškinimo traktui duomenys reikšmingai nesiskyrė, kai ilgalaikiuose klinikiniuose tyrimuose buvo vartojama selektyvių COX-2 inhibitorių kartu su acetilsalicilo rūgštimi, palyginus su NVNU vartojimu kartu su acetilsalicilo rūgštimi (žr. 5.1 skyrių).

Širdies ir kraujagyslių sistema
Klinikiniai tyrimai rodo, kad selektyvių COX-2 inhibitorių grupė gali būti susijusi su trombozinių reiškinių rizika (ypač miokardo infarkto ir insulto), palyginus su placebu ir kai kuriais NVNU. Kadangi didinant etorikoksibo dozę ir vartojimo trukmę gresia didesnė širdies ir kraujagyslių sutrikimų rizika, reikia vartoti vaistą kiek įmanoma trumpiau ir mažiausią veiksmingą paros dozę. Būtina reguliariai įvertinti paciento, ypač sergančio osteoartritu, poreikį simptominiam gydymui ir kaip organizmas reaguoja į gydymą (žr. 4.2, 4.3, 4.8 ir 5.1 skyrius).

Pacientus, kuriems yra svarbių širdies ir kraujagyslių sutrikimų rizikos veiksnių (pvz., hipertenzija, hiperlipidemija, cukrinis diabetas, rūkymas), gydyti etorikoksibu galima tik atidžiai apsvarsčius (žr. 5.1 skyrių).

COX-2 selektyvūs inhibitoriai turi nepakankamą antitrombocitinį poveikį, todėl jie negali pakeisti acetilsalicilo rūgšties, vartojamos širdies ir kraujagyslių tromboembolinių ligų profilaktikai. Taigi antitrombocitinio gydymo nutraukti negalima (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).

Inkstai
Inkstų prostaglandinai gali kompensaciškai palaikyti inkstų perfuziją. Taigi, vartojant etorikoksibą, kai inkstų perfuzija nepakankama, gali pasigaminti mažiau prostaglandinų, dėl to dar sumažėti inkstų kraujotaka ir sutrikti jų funkcija. Pacientams, kuriems ryškiai sutrikusi inkstų funkcija, yra nekompensuotas širdies nepakankamumas ar cirozė, tokio poveikio rizika didžiausia. Reikia pagalvoti apie inkstų funkcijos stebėjimą tokiems pacientams.

Skysčių susilaikymas, edema ir hipertenzija
Pacientams, vartojantiems etorikoksibą, kaip ir kitus prostaglandinų sintezę slopinančius vaistus, pasitaikė skysčių susilaikymas, edema ir hipertenzija. Atsargumo priemonių reikia imtis pacientams, kuriems buvo širdies nepakankamumas, kairiojo skilvelio disfunkcija arba hipertenzija, ir pacientams, kuriems jau buvo tinimų dėl bet kurios kitos priežasties. Reikia imtis tinkamų priemonių, įskaitant etorikoksibo vartojimo nutraukimą, jei šių pacientų būklė akivaizdžiai blogėja.

Vartojant etorikoksibą, ypač didelėmis dozėmis, dažniau ir sunkiau negu vartojant kai kuriuos kitus NVNU ir selektyvius COX-2 inhibitorius gali pasireikšti hipertenzija. Todėl, gydant etorikoksibu, reikia ypač atidžiai nuolat stebėti kraujospūdį. Jei kraujospūdis reikšmingai padidėja, reikia svarstyti apie alternatyvų gydymą.

Kepenys
Per klinikinius tyrimus pranešta, kad maždaug 1% pacientų, iki vienerių metų vartojusių etorikoksibą po 60 mg ir 90 mg vieną kartą per parą, alanino aminotransferazės (ALT) ir (arba) aspartato aminotransferazės (AST) aktyvumas buvo padidėjęs (tris ir daugiau kartų didesnis už normą).

Pacientus, kuriems yra sutrikusią kepenų funkciją rodančių simptomų ir (arba) nenormalus kepenų funkcinis testas, reikia stebėti. Jei atsiranda kepenų nepakankamumo simptomų arba jei kepenų funkcijos testų pokyčių (tris kartus didesnių už normą) aptinkama nuolat, etorikoksibo nebevartoti.

Bendrai
Jei gydymo metu sutrinka kurios nors anksčiau minėtos paciento organų sistemos funkcija, reikia imtis atitinkamų priemonių ir apsvarstyti, ar reikia nutraukti etorikoksibo vartojimą. Senyviems pacientams, taip pat tiems, kuriems yra inkstų, kepenų ar širdies sutrikimų, reikalinga tinkama medicininė priežiūra.

Pacientai, netekę daug skysčių, etorikoksibą turi pradėti vartoti atsargiai. Prieš pradedant gydyti etorikoksibu, patartina koreguoti skysčių kiekį.

Apie sunkias odos reakcijas, kai kurias iš jų pasibaigusias mirtimi, įskaitant eksfoliacinį dermatitą, Stevens-Johnson sindromą ir toksinę epidermio nekrolizę, buvo pranešta labai retai, kai buvo vartojami NVNU ir kai kurie selektyvūs COX-2 inhibitoriai juos įdiegus į rinką (žr. 4.8 skyrių). Gydymo pradžioje tokių reakcijų tikimybė pacientui didžiausia; daugeliu atvejų reakcijos prasideda per pirmąjį gydymo mėnesį. Buvo pranešta apie sunkias padidėjusio jautrumo reakcijas (pvz., anafilaksiją ir angioedemą) pacientams, vartojantiems etorikoksibą (žr. 4.8 skyrių). Pacientams, kuriems anksčiau buvo pasireiškusi padidėjusio jautrumo reakcija į bet kurį vaistą, vartojant kai kuriuos selektyvius COX-2 inhibitorius padidėja odos reakcijų rizika. Reikia nutraukti etorikoksibo vartojimą vos tik pasireiškus pirmiesiems odos išbėrimo, gleivinės pažeidimo ar kitiems padidėjusio jautrumo požymiams.

Etorikoksibas gali maskuoti karščiavimą ir kitus uždegimo požymius.

Reikia būti atsargiems, kai etorikoksibas vartojamas kartu su varfarinu arba kitais geriamaisiais antikoaguliantais (žr. 4.5 skyrių).

Etorikoksibo, kaip ir visų ciklooksigenazės (prostaglandinų) sintezę slopinančių vaistų, nerekomenduojama vartoti pastoti ketinančioms moterims (žr. 4.6, 5.1 ir 5.3 skyrius).

ARCOXIA tabletėse yra laktozės. Šio vaisto neturėtų vartoti pacientai, kuriems yra retų paveldimų sutrikimų: galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės trūkumas arba gliukozės-galaktozės malabsorbcija.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Farmakodinaminė sąveika

Geriamieji antikoaguliantai. Pacientams, kurių būklė, nuolatos gydantis varfarinu, buvo stabili, etorikoksibo po 120 mg per parą vartojimas buvo siejamas su maždaug 13% padidėjusiu protrombino laiku, apibūdinamu tarptautiniu normuotu santykiu INR (International Normalised Ratio). Todėl, kai pacientams, vartojantiems geriamuosius antikoaguliantus, pradedamas gydymas etorikoksibu arba keičiama jo dozė, reikia atidžiai stebėti protrombino laiką, apibūdinamą INR, ypač pirmosiomis dienomis (žr. 4.4 skyrių).

Diuretikai, AKF inhibitoriai ir angiotenzino II antagonistai. NVNU gali sumažinti diuretikų ir kitų antihipertenzinių vaistų veikimą. Kai kuriems pacientams, kurių inkstų veikla sutrikusi (pvz., skysčių netekę arba senyvi pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi), kartu paskyrus AKF inhibitorių arba angiotenzino II antagonistą ir ciklooksigenazę slopinantį vaistą, inkstų veikla gali dar labiau pablogėti, įskaitant galimą ūminį inkstų nepakankamumą (dažniausiai laikiną). Šią sąveiką reikia prisiminti, kai etorikoksibo vartojama kartu su AKF inhibitoriais arba angiotenzino II antagonistais. Todėl sudėtinį gydymą reikia skirti atsargiai, ypač senyviems pacientams. Pacientams reikia atitinkamai koreguoti skysčių kiekį ir apsvarstyti inkstų funkcijos nuolatinį stebėjimą pradėjus sudėtinį gydymą ir periodiškai vėliau.

Acetilsalicilo rūgštis. Tiriant sveikus žmones, susidarius pusiausvyrinei koncentracijai, etorikoksibas, vartojamas po 120 mg vieną kartą per parą, neturėjo įtakos acetilsalicilo rūgšties (po 81 mg vieną kartą per parą) antitrombocitiniam veikimui. Etorikoksibo galima vartoti kartu su acetilsalicilo rūgšties dozėmis, skiriamomis širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų profilaktikai (mažomis acetilsalicilo rūgšties dozėmis). Tačiau, kai mažos acetilsalicilo rūgšties dozės vartojamos kartu su etorikoksibu, gali padažnėti VT opų ar kitų komplikacijų lyginant, kai etorikoksibo vartojama vieno. Etorikoksibo nerekomenduojama vartoti kartu su didesnėmis negu širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų profilaktikai skiriamomis acetilsalicilo rūgšties dozėmis ar kitais NVNU. (Žr. 5.1 ir 4.4 skyrius)

Ciklosporinas ir takrolimas. Nors šių vaistų sąveika su etorikoksibu netirta, jų skyrimas kartu su bet kuriuo NVNU gali padidinti ciklosporino ar takrolimuso toksiškumą inkstams. Etorikoksibą vartojant kartu su šiais vaistais reikia stebėti inkstų veiklą.

Farmakokinetinė sąveika

Etorikoksibo poveikis kitų vaistų farmakokinetikai

Litis. NVNU mažina ličio išsiskyrimą pro inkstus, todėl didina ličio koncentraciją plazmoje. Jei reikia, atidžiai stebėkite ličio koncentraciją kraujyje ir koreguokite ličio dozę, kai šie vaistai vartojami kartu ir kai NVNU yra nutraukiami.

Metotreksatas. Per du klinikinius tyrimus įvertintas etorikoksibo, vartojamo po 60 mg, 90 mg ar 120 mg vieną kartą per parą 7 dienas, poveikis reumatoidiniu artritu sergantiems ir nuo 7,5 mg iki 20 mg metotreksato vieną kartą per savaitę vartojantiems pacientams. Etorikoksibas, vartojamas po 60 mg ir 90 mg, neturėjo įtakos metotreksato koncentracijai plazmoje ar inkstų klirensui. Vieno tyrimo metu etorikoksibas, vartojamas po 120 mg, neturėjo įtakos metotreksato koncentracijai plazmoje ar inkstų klirensui. Kito tyrimo metu, vartojant etorikoksibo po 120 mg, metotreksato koncentracija plazmoje padidėjo 28% ir metotreksato inkstų klirensas sumažėjo 13%. Kai kartu su metotreksatu vartojama etorikoksibo, rekomenduojama atitinkamai stebėti, ar nepasireiškia su metotreksato vartojimu susijęs toksiškumas.

Geriamieji kontraceptikai. Kai 60 mg etorikoksibo buvo vartojama 21 dieną kartu su geriamuoju kontraceptiku, kuriame yra 35 g etinilestradiolio (EE) ir nuo 0,5 mg iki 1 mg noretindrono, EE pusiausvyrinės būklės PPK0-24h padidėjo iki 37%. Kai 120 mg etorikoksibo buvo vartojama su tuo pačiu geriamuoju kontraceptiku kartu arba praėjus iki 12 valandų, EE pusiausvyrinės būklės PPK0-24h padidėjo nuo 50% iki 60%. Apie šį EE koncentracijos padidėjimą reikia prisiminti parenkant tinkamą kontraceptiką vartoti kartu su etorikoksibu. Padidėjus EE ekspozicijai, gali padažnėti geriamųjų kontraceptikų nepageidaujamų reiškinių (pvz., venų tromboembolinių apraiškų padidintos rizikos grupės moterims).

Pakaitinė hormonų terapija. Kai 120 mg etorikoksibo 28 dienas buvo vartojama su pakaitine hormonų terapija, susidedančia iš konjuguotų estrogenų (PREMARINTM <arba vietinis prekės ženklas> 0,625 mg), nekonjuguoto estrono, ekvilino ir 17--estradiolio pusiausvyrinės būklės PPK0-24h atitinkamai padidėjo 41%, 76% ir 22%. Rekomenduojamų etorikoksibo dozių (60 mg ir 90 mg) poveikis, jį vartojant pastoviai, netirtas. Šių estrogenininių PREMARIN <arba vietinis prekės ženklas> sudedamųjų dalių PPK0-24h, vartojant kartu su 120 mg etorikoksibo, buvo mažesnis daugiau kaip du kartus, lyginant su PREMARIN <arba vietinis prekės ženklas>, vartojamo vieno, ir jo dozę padidinus nuo 0,625 mg iki 1,25 mg. Šio padidinimo klinikinė reikšmė nežinoma, ir didesnių PREMARIN <arba vietinis prekės ženklas> dozių vartojimas kartu su etorikoksibu netirtas. Reikia pagalvoti apie šiuos estrogenų koncentracijos padidėjimus, parenkant pomenopauzinę hormonų terapiją vartoti kartu su etorikoksibu.

Prednizonas (prednizolonas). Tiriant vaistų sąveiką, etorikoksibas neturėjo kliniškai svarbios įtakos prednizono (prednizolono) farmakokinetikai.

Digoksinas. Etorikoksibas, skiriamas sveikiems savanoriams po 120 mg vieną kartą per parą 10 dienų, neveikė digoksino pusiausvyrinės būklės PPK0-24h arba išsiskyrimo pro inkstus. Digoksino Cmax padidėjo maždaug 33%. Daugumai pacientų tai neturi reikšmės, tačiau tuos, kuriems yra didelė digoksino toksiško poveikio rizika, reikia atidžiai stebėti, kai etorikoksibas ir digoksinas skiriami kartu.

Etorikoksibo poveikis vaistams, metabolizuojamiems sulfotransferazių

Etorikoksibas slopina žmogaus sulfotransferazių, ypač SULT1E1, aktyvumą ir didina etinilestradiolio koncentraciją kraujo plazmoje. Kadangi šiuo metu trūksta žinių apie daugybinių sulfotransferazių poveikį, ir jų klinikinė reikšmė daugeliui vaistų vis dar tiriama, reikia būti rūpestingesniems, kai etorikoksibo skiriama kartu su kitais vaistais, pirmiausiai metabolizuojamais žmogaus sulfotransferazių (pvz., geriamuoju salbutamoliu ir minoksidiliu).

Etorikoksibo poveikis vaistams, metabolizuojamiems CYP izofermentų

Remiantis in vitro tyrimais, tikima, kad etorikoksibas neslopina citochromų P450 (CYP) 1A2, 2C9, 2C19, 2D6, 2E1 ar 3A4. Tyrime su sveikais asmenimis 120 mg etorikoksibo, skiriamo vieną kartą per parą, nepaveikė kepenų CYP3A4 aktyvumo, nustatyto eritromicino kvėpavimo testu.

Kitų vaistų poveikis etorikoksibo farmakokinetikai

Pagrindinis etorikoksibo metabolizmo būdas priklauso nuo CYP fermentų. Atrodo, kad CYP3A4 prisideda prie etorikoksibo metabolizmo in vivo. In vitro tyrimuose nustatyta, kad CYP2D6, CYP2C9, CYP1A2 ir CYP2C19 taip pat gali katalizuoti pagrindinį metabolizmo kelią, bet jų kiekybinis vaidmuo in vivo netirtas.

Ketokonazolis. Stiprus CYP3A4 inhibitorius ketokonazolis, skiriamas sveikiems savanoriams po 400 mg vieną kartą per parą 11 dienų, neturėjo kliniškai svarbaus poveikio vienkartinės 60 mg etorikoksibo dozės farmakokinetikai (PPK padidėjo 43%).

Rifampicinas. Kai etorikoksibo buvo vartota kartu su stipriu CYP fermentų induktoriumi rifampicinu, etorikoksibo plotas po kreive plazmoje sumažėjo 65%. Dėl šios sąveikos gali atsinaujinti simptomai, kai etorikoksibo vartojama kartu su rifampicinu. Nors, atsižvelgiant į šiuos duomenis, galima būtų didinti dozę, tačiau didesnės negu kiekvienai indikacijai išvardytos etorikoksibo dozės nebuvo tirtos kartu su rifampicinu, todėl yra nerekomenduojamos (žr. 4.2 skyrių).

Antacidiniai preparatai. Antacidiniai preparatai neturi kliniškai svarbios įtakos etorikoksibo farmakokinetikai.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Etorikoksibo, kaip ir kitų COX-2 slopinančių vaistų, nerekomenduojama vartoti ketinančioms pastoti moterims.

Nėra klinikinių duomenų apie etorikoksibo vartojimą nėštumo metu. Tyrimai su gyvūnais parodė toksinį poveikį reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių). Apie galimą riziką nėščioms moterims nežinoma. Kaip ir kiti prostaglandinų sintezę slopinantys vaistai, etorikoksibas paskutiniuoju nėštumo trimestru gali sukelti gimdos nepaslankumą ir priešlaikinį arterinio latako (ductus arteriosus) užsidarymą. Etorikoksibo draudžiama vartoti nėštumo metu (žr. 4.3 skyrių). Jei gydymo metu moteris pastoja, etorikoksibo vartojimą reikia nutraukti.

Žindymo laikotarpis

Nežinoma, ar etorikoksibo patenka į motinos pieną. Etorikoksibo patenka į žiurkių pieną. Etorikoksibą vartojančios moterys neturi žindyti. (Žr. 4.3 ir 5.3 skyrius)

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Neatlikta tyrimų, kuriuose būtų nustatytas etorikoksibo poveikis gebėjimui vairuoti ar valdyti mechanizmus. Tačiau pacientai, kuriems vartojant etorikoksibą pasireiškia galvos sukimasis, svaigulys ar mieguistumas, turi vengti vairuoti ar valdyti mechanizmus.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Etorikoksibo saugumas vartoti buvo įvertintas klinikinių tyrimų metu maždaug 4800 asmenų, įskaitant 3400 sergančių osteoartritu (OA), reumatoidiniu artritu (RA) ar lėtiniu nugaros skausmu (maždaug 600 osteoartritu ar reumatoidiniu artritu sergančių pacientų gydyti vienerius metus ir ilgiau).

OA ir RA sergantiems pacientams, etorikoksibą vartojusiems vienerius metus ir ilgiau, šalutinių reiškinių pobūdis buvo panašus.

Per ūminio podagrinio artrito tyrimą pacientai gydyti etorikoksibu po 120 mg vieną kartą per parą aštuonias dienas. Šio tyrimo metu šalutinių reiškinių pobūdis apskritai buvo panašus kaip ir per jungtinius OA, RA ir lėtinio nugaros skausmo tyrimus.

Šie nepageidaujami reiškiniai dažniau negu vartojusiems placebą pasireiškė per klinikinius tyrimus OA, RA ar lėtiniu nugaros skausmu sergantiesiems, kurie iki 12 savaičių vartojo etorikoksibą po 60 mg arba 90 mg, arba vaistui patekus į rinką:

[Labai dažni (>1/10); dažni (>1/100, <1/10); nedažni (>1/1000, <1/100); reti (>1/10000, <1/1000); labai reti (<1/10000), įskaitant pavienius atvejus]

Infekcijos ir infestacijos:
Nedažni: gastroenteritas, viršutinių kvėpavimo takų infekcija, šlapimo takų infekcija.

Imuninės sistemos sutrikimai:
Labai reti: padidėjusio jautrumo reakcijos, įskaitant angioedemą, anafilaksines ir (arba) anafilaktoidines reakcijas.

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai:
Dažni: edema ir (arba) skysčių susilaikymas.
Nedažni: padidėjęs apetitas ar apetito praradimas, padidėjęs svoris.

Psichikos sutrikimai:
Nedažni: nerimas, depresija, sumažėjęs proto aštrumas.
Labai reti: sumišimas, haliucinacijos.

Nervų sistemos sutrikimai:
Dažni: galvos sukimasis, galvos skausmas.
Nedažni: disgeuzija, nemiga, parestezija ir (arba) hipoestezija, mieguistumas.

Akies sutrikimai:
Nedažni: miglotas matymas.

Ausies ir labirinto sutrikimai:
Nedažni: spengimas ausyse.

Širdies sutrikimai:
Nedažni: stazinis širdies nepakankamumas, nespecifiniai EKG pokyčiai, miokardo infarktas*.

Kraujagyslių sutrikimai:
Dažni: hipertenzija.
Nedažni: karščio pylimas, insultas*.
Labai reti: hipertenzinė krizė.

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai:
Nedažni: kosulys, dusulys, kraujavimas iš nosies.
Labai reti: bronchų spazmas.

Virškinimo trakto sutrikimai:
Dažni: virškinimo trakto sutrikimai (pvz., pilvo skausmas, vidurių pūtimas, rėmuo), viduriavimas, dispepsija, diskomfortas epigastriume, pykinimas.
Nedažni: pilvo tempimas, atsirūgimas rūgštimi, žarnyno motorikos pokyčiai, vidurių užkietėjimas, burnos sausmė, gastroduodeninė opa, dirgliosios žarnos sindromas, ezofagitas, burnos opa, vėmimas.
Labai reti: pepsinės opos, įskaitant skrandžio ir žarnų perforaciją bei kraujavimą (daugiausia senyviems pacientams).

Kepenų ir tulžies sutrikimai:
Labai reti: hepatitas.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai:
Nedažni: ekchimozė, veido tinimas, niežėjimas, bėrimas.
Labai reti: dilgėlinė, Stevens-Johnson sindromas, toksinė epidermio nekrolizė.

Raumenų, kaulų ir jungiamojo audinio sutrikimai:
Nedažni: raumenų mėšlungis ir (arba) spazmas, kaulų ir raumenų skausmas ir (arba) sąstingis.

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai:
Nedažni: proteinurija.
Labai reti: inkstų nepakankamumas, dažniausiai grįžtamas nutraukus gydymą (žr. 4.4 skyrių).

Bendri sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai:
Dažni: astenija ir (arba) nuovargis, gripozinis sindromas.
Nedažni: krūtinės skausmas.

Tyrimai:
Dažni: padidėjęs ALT aktyvumas, padidėjęs AST aktyvumas.
Nedažni: padaugėję liekamojo azoto, padidėjęs kreatinfosfokinazės aktyvumas, sumažėjęs hematokritas, sumažėję hemoglobino, hiperkalemija, sumažėję leukocitų, sumažėję trombocitų, padaugėję kreatinino serume, padaugėję šlapimo rūgšties.

Apie šiuos sunkius nepageidaujamus reiškinius pranešta vartojusiems NVNU ir jų negalima paneigti vartojusiesiems etorikoksibą: nefrotoksiškumas, įskaitant intersticinį nefritą ir nefrozinį sindromą, hepatotoksiškumas, įskaitant kepenų nepakankamumą, geltą ir pankreatitas.

4.9 Perdozavimas

Apie perdozavimą etorikoksibo klinikinių tyrimų metu nepranešta.

Klinikinių tyrimų metu, paskyrus vienkartines etorikoksibo dozes iki 500 mg ir daugkartines dozes iki 150 mg per parą 21 dieną, reikšmingo toksinio poveikio nebuvo.

Perdozavus tikslinga taikyti įprastines bendrąsias gydymo priemones, pavyzdžiui, šalinti nerezorbuotą medžiagą iš VT, pacientą atidžiai stebėti ir prireikus skirti palaikomąjį gydymą.

Hemodializės metu etorikoksibas nepasišalina. Nežinoma, ar jis pasišalina atliekant peritoninę dializę.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – priešuždegiminiai ir priešreumatiniai preparatai, nesteroidiniai, koksibai

ATC kodas – MO1 AH05

Geriamasis etorikoksibas, kai vartojamos gydomosios dozės, yra selektyvus ciklooksigenazės-2 (COX-2) inhibitorius.

Per klinikinės farmakologijos tyrimus ARCOXIA, priklausomai nuo dozės, slopino COX-2, bet neslopino COX-1 vartojant dozes iki 150 mg per parą. Etorikoksibas neslopino skrandžio prostaglandinų sintezės ir neveikė trombocitų funkcijos.

Ciklooksigenazė atsakinga už prostaglandinų gamybą. Nustatytos dvi ciklooksigenazės izoformos – COX-1 ir COX-2. Įrodyta, kad COX-2 izoformą indukuoja prouždegiminis stimulas, ir pirmiausia ji atsakinga už prostanoidinių skausmo, uždegimo ir karščiavimo mediatorių sintezę. Be to, COX-2 dalyvauja ovuliacijoje, implantacijoje ir arterinio latako (ductus arteriosus) užsidaryme, inkstų funkcijos reguliavime ir centrinės nervų sistemos funkcijose (karščiavimo indukcija, skausmo suvokimas ir pažinimo funkcija). Ji taip pat gali dalyvauti opų gyjime. COX-2 nustatyta audinyje apie skrandžio opas žmonėms, bet tiesioginis jos ryšys su opų gyjimu nenustatytas.

Apie 3100 pacientų buvo gydoma ≥ 60 mg etorikoksibo per parą 12 savaičių ir ilgiau. Nebuvo pastebimo sunkių trombozinių širdies ir kraujagyslių apraiškų dažnumo skirtumo pacientams, vartojusiems ≥ 60 mg etorikoksibo, placebą arba ne naprokseno NVNU. Tačiau šių apraiškų dažnis buvo didesnis pacientams, vartojusiems etorikoksibą, lyginant su pacientais, vartojusiais 500 mg naprokseno du kartus per parą. COX-1 slopinančių NVNU ir COX-2 selektyvių inhibitorių antitrombocitinio aktyvumo skirtumas gali būti kliniškai reikšmingas pacientams, kuriems yra tromboembolinių apraiškų rizika. COX-2 inhibitoriai mažina sisteminio (ir todėl galimai endotelio) prostaciklino susidarymą, neveikdami trombocitų tromboksano. Šių stebėjimų klinikinė reikšmė nenustatyta.

Tyrimo, kuriame dalyvavo apie 7100 osteoartritu sergančių pacientų, metu buvo lyginama, kaip 90 mg etorikoksibo (1,5 karto didesnė negu rekomenduojama dozė OA gydyti) ir 150 mg diklofenako veikia virškinimo traktą. Buvo gydoma vidutiniškai 11 mėnesių. Tyrimo metu pacientams buvo leidžiama vartoti skrandį apsaugančius preparatus ir mažas aspirino dozes. Saugumo virškinimo traktui bei širdies ir kraujagyslių sistemai duomenys apibendrinti žemiau.

Poveikio ir saugumo virškinimo traktui rezultatai. Gydymą etorikoksibu dėl iš anksto apibrėžto sudėtinio tikslo, susidedančio iš nepageidaujamų klinikinių virškinimo trakto reiškinių ir laboratorinių reiškinių, susijusių su kepenų funkcijos rodiklių padidėjimu, pacientai nutraukdavo statistiškai reikšmingai rečiau lyginant su vartojusiaisiais diklofenaką. Vartojant etorikoksibą, klinikinių virškinimo trakto reiškinių, dėl kurių reikėjo nutraukti gydymą, pasitaikė statistiškai reikšmingai rečiau lyginant su vartojusiaisiais diklofenaką (atitinkamai 7,1% ir 9,1% atvejų). Etorikoksibas ir diklofenakas vienodai dažnai sukėlė patvirtintų viršutinės virškinimo trakto dalies perforacijų, išopėjimų ir kraujavimų (1,11 reiškinio per 100 pacientų metų).

Tyrimo metu papildomai nustatyti šie saugumo duomenys:

Širdies ir kraujagyslių duomenys. Sunkių trombozinių reiškinių dažnis buvo: vartojant etorikoksibą – 1,25 reiškinio per 100 pacientų metų, diklofenaką – 1,15 reiškinio per 100 pacientų metų (sąlyginė rizika – 1,07, PI 95%: 0,65%, 1,74%). Miokardo infarkto dažnis vartojant etorikoksibą buvo 0,68 reiškinio, diklofenaką – 0,42 reiškinio per 100 pacientų metų. Išeminio insulto dažnis vartojant etorikoksibą buvo 0,14 reiškinio, diklofenaką – 0,23 reiškinio per 100 paciento metų.

Širdies ir inkstų reiškiniai. Statistiškai reikšmingai didesniam skaičiui pacientų, gydytų etorikoksibu lyginant su gydytais diklofenaku, pasitaikė nepageidaujamas poveikis, susijęs su hipertenzija (atitinkamai 11,7% ir 5,9%) ir edema (atitinkamai 7,5% ir 5,9%). Statistiškai reikšmingai dažniau gydymas buvo nutraukiamas dėl hipertenzijos (atitinkamai 2,3% ir 0,7%). Dėl edemos, vartojant etorikoksibą, gydymas buvo nutraukiamas 0,9% lyginant su 0,7%, vartojant diklofenaką. Stazinio širdies nepakankamumo dažnis, vartojant etorikoksibą, buvo 0,4% lyginant su 0,2%, vartojant diklofenaką.

Kepenų nepageidaujami reiškiniai. Dėl kepenų nepageidaujamų reiškinių etorikoksibą reikėjo nutraukti statistiškai reikšmingai rečiau negu diklofenaką (atitinkamai 0,3% ir 5,2%), daugiausiai dėl kepenų funkcijos testų rodiklių padidėjimo. Dauguma kepenų funkcijos testų rodiklių padidėjimų, dėl kurių reikėjo nutraukti gydymą diklofenaku, buvo didesni kaip 3 kartus už viršutinę normos ribą.

Osteoartritu (OA) sergantiems pacientams vartojant 60 mg etorikoksibo vieną kartą per parą, žymiai sumažėjo skausmas ir pagerėjo paciento ligos būklės vertinimas. Teigiamas poveikis pasireiškė jau antrąją gydymo dieną ir išliko 52 savaites.

Reumatoidiniu artritu (RA) sergantiems pacientams vartojant etorikoksibą patikimai pagerėjo skausmo, uždegimo ir judrumo rodikliai. Teigiamas poveikis išliko per daugiau kaip 12 savaičių trukusį tyrimų periodą.

Per aštuonias dienas etorikoksibas, vartojamas po 120 mg vieną kartą per parą, sumažino sąnarių skausmą ir uždegimą pacientams, kenčiantiems dėl vidutinio ir stipraus skausmo ūminio podagrinio artrito priepuolio metu, panašiai kaip indometacinas, vartojamas po 50 mg tris kartus parą. Skausmas sumažėjo jau po 4 valandų pradėjus gydyti.

Tyrimuose, kurių specifinis tikslas buvo išmatuoti etorikoksibo veikimo pradžią, ji buvo po 24 minučių nuo vaisto pavartojimo.

Per du 12 savaičių dvigubai aklus endoskopinius tyrimus, gastroduodeninių išopėjimų kumuliacinis dažnis buvo žymiai mažesnis pacientams, gydytiems 120 mg etorikoksibo vieną kartą per parą, lyginant su pacientais, gydytais arba 500 mg naprokseno du kartus per parą, arba 800 mg ibuprofeno tris kartus per parą. Vartojant etorikoksibą, buvo daugiau išopėjimų negu vartojant placebą.

Apibendrintai analizuojant aštuonių klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo apie 4000 pacientų, kuriems buvo OA, RA arba lėtinis juosmens skausmas, duomenis, vertintas šių reiškinių dažnis: 1) nutrauktas gydymas dėl viršutinės VT dalies požymių; 2) nutrauktas gydymas dėl bet kokių VT nepageidaujamų reakcijų; 3) poreikis pradėti vartoti skrandį apsaugančius vaistus; 4) poreikis pradėti gydytis bet kokiais VT vaistais. Šių reiškinių rizika vartojusiesiems etorikoksibą (60 mg, 90 mg ar 120 mg per parą) buvo maždaug 50% mažesnė lyginant su vartojusiaisiais naprokseną po 500 mg du kartus per parą arba diklofenaką po 50 mg tris kartus per parą. Statistiškai patikimo skirtumo tarp etorikoksibo ir placebo nebuvo.

Randomizuoto, dvigubai aklo, placebu kontroliuojamo paralelinių grupių tyrimo metu buvo įvertintas etorikoksibo (90 mg), celekoksibo (200 mg du kartus per parą), naprokseno (500 mg du kartus per parą) ir placebo poveikis natrio išsiskyrimui su šlapimu, kraujospūdžiui ir kitiems inkstų funkcijos rodikliams. Šių preparatų buvo skirta 15 dienų 60 – 85 metų pacientams, kurie laikėsi 200 mEq per parą natrio dietos. Etorikoksibas, celekoksibas ir naproksenas, vartojami ilgiau kaip 2 savaites, panašiai veikė natrio išsiskyrimą su šlapimu. Visi aktyvūs lyginamieji vaistai padidino sistolinį kraujospūdį lyginant su placebu. Tačiau etorikoksibas 14-ąją dieną statistiškai reikšmingai padidino kraujospūdį lyginant su celekoksibu ir naproksenu (vidutinis pokytis nuo pradinio sistolinio kraujospūdžio: vartojant etorikoksibą – 7,7 mmHg, celekoksibą – 2,4 mmHg, naprokseną – 3,6 mmHg).

5.2 Farmakokinetinės savybės

Rezorbcija
Išgertas etorikoksibas gerai rezorbuojasi. Absoliutus biologinis įsisavinimas yra apie 100%. Vartojant 120 mg dozę vieną kartą per parą ir susidarius pusiausvyrinei koncentracijai, didžiausia koncentracija plazmoje (geometrinis vidurkis Cmax=3,6 mg/ml) stebėta praėjus maždaug 1 valandai (Tmax), kai vaistą vartojo nevalgę suaugusieji. Ploto po koncentracijos kreive geometrinis vidurkis (PPK0-24h) buvo 37,8 mgh/ml. Etorikoksibo klinikinių dozių farmakokinetika yra tiesinė.

Riebus maistas neturėjo įtakos etorikoksibo 120 mg dozės rezorbcijos apimčiai, tačiau turėjo įtakos rezorbcijos greičiui – Cmax sumažėjo 36% ir Tmax padidėjo 2 val. Manoma, kad šie duomenys kliniškai nereikšmingi. Klinikinių tyrimų metu šis vaistas buvo vartojamas neatsižvelgiant į maistą.

Pasiskirstymas
Apie 92% etorikoksibo susijungia su plazmos baltymais, kai koncentracija yra nuo 0,05 iki 5 mg/ml. Susidarius pusiausvyrinei būklei pasiskirstymo tūris (Vdss) žmonėms buvo apie 120 l.

Etorikoksibo praeina pro žiurkių ir triušių placentos barjerą bei žiurkių hematoencefalinį barjerą.

Metabolizmas
Etorikoksibas gerai metabolizuojamas, < 1% nepakitusio vaisto aptinkama šlapime. Pagrindinis metabolizmo būdas yra CYP fermentams katalizuojant susidarantis 6’-hidroksimetilo derivatas. Atrodo, kad CYP3A4 prisideda prie etorikoksibo metabolizmo in vivo. In vitro tyrimai rodo, kad CYP2D6, CYP2C9, CYP1A2 ir CYP2C19 taip pat gali katalizuoti pagrindinį metabolizmo būdą, bet jų kiekybinis vaidmuo in vivo netirtas.

Žmogaus organizme nustatyti penki metabolitai. Pagrindinis etorikoksibo metabolitas yra 6’-karboksilo rūgšties derivatas, susidarantis toliau oksiduojantis 6’-hidroksimetilo derivatui. Šių pagrindinių metabolitų ciklooksigenazę slopinančio poveikio nebuvo galima nustatyti arba jie buvo labai silpni COX-2 inhibitoriai. Nė vienas iš šių metabolitų neslopino COX-1.

Eliminacija
Sveikiems asmenims į veną paskyrus 25 mg radioaktyviai žymėto etorikoksibo, 70% radioaktyvumo aptikta šlapime ir 20% – išmatose, daugiausia metabolitų pavidalu. Mažiau kaip 2% aptikta nepakitusio vaisto pavidalu.

Etorikoksibo eliminacija vyksta beveik vien tik metabolizuojant ir paskui išsiskiriant pro inkstus. Pusiausvyrinė koncentracija susidaro po septynių parų vartojant po 120 mg vaisto kartą per parą, akumuliacijos santykis yra apie 2, o tai atitinka 22 valandų akumuliacijos pusperiodį. Nustatyta, kad, paskyrus 25 mg į veną dozę, plazmos klirensas yra apie 50 ml/min.

Pacientų grupės

Senyvi žmonės. Senyvų (65 metų ir vyresnių) žmonių farmakokinetika yra panaši kaip jaunų.

Lytis. Vyrams ir moterims etorikoksibo farmakokinetika yra panaši.

Kepenų nepakankamumas. Pacientams, kuriems yra lengvas kepenų nepakankamumas(Child-Pugh rodiklis 5-6), vartojusiems 60 mg etorikoksibo vieną kartą per parą, PPK buvo maždaug 16% didesnis negu taip pat gydytiems sveikiesiems. Pacientams, kuriems buvo vidutinio sunkumo kepenų nepakankamumas (Child-Pugh rodiklis 7-9), vartojusiems po 60 mg etorikoksibo kas antrą dieną, vidutinis PPK buvo panašus kaip sveikųjų, vartojusių po 60 mg etorikoksibo kasdien. Nėra klinikinių ir farmakokinetikos duomenų apie pacientus, kuriems yra sunkus kepenų nepakankamumas (Child‑Pugh rodiklis ≥ 10). (Žr. 4.2 ir 4.3 skyrius.)

Inkstų nepakankamumas. Sirgusiųjų vidutinio sunkumo ir sunkiu inkstų nepakankamumu bei hemodializuojamųjų dėl terminalinės inkstų ligos ir sveikųjų vienkartinės 120 mg etorikoksibo dozės farmakokinetika buvo panaši. Hemodializė mažai veikė eliminaciją (dializės klirensas – maždaug 50 ml/min). (Žr. 4.3 ir 4.4 skyrius.)

Vaikai. Vaikams (iki 12 metų) etorikoksibo farmakokinetika netirta.

Per farmakokinetikos tyrimą (N=16) paauglių (nuo 12 iki 17 metų), svėrusių nuo 40 kg iki 60 kg ir vartojusių etorikoksibo po 60 mg vieną kartą per parą, taip pat > 60 kg svėrusių ir vartojusių etorikoksibo po 90 mg vieną kartą per parą, farmakokinetika buvo panaši kaip suaugusiųjų, vartojusių po 90 mg etorikoksibo vieną kartą per parą. Neištirta, ar vaikams etorikoksibą saugu ir efektyvu vartoti. (Žr. 4.2 skyriaus poskyrį “Vartojimas vaikams”.)

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ikiklinikinių tyrimų metu įrodyta, kad etorikoksibas nėra genotoksiškas. Pelėms etorikoksibas nebuvo karcinogeniškas. Žiurkėms maždaug dvejus metus duodant daugiau kaip du kartus didesnes paros dozes negu žmogui [90 mg], vertinant sisteminį poveikį, atsirado hepatoceliulinių ir skydliaukės folikulinių ląstelių adenomų. Šios rūšies navikai yra specifinė rūšiai kepenų CYP fermentų indukcijos pasekmė žiurkėms. Nenustatyta, kad etorikoksibas sužadina žmogaus kepenų CYP3A fermentą.

Žiurkėms etorikoksibo toksiškumas virškinimo traktui didėjo didinant dozę ir sisteminio poveikio laiką. 14 savaičių toksiškumo tyrime etorikoksibas sukėlė virškinimo trakto opų, kai sisteminis poveikis buvo didesnis negu žmonėms vartojant gydomąsias dozes. 53 ir 106 savaičių toksiškumo tyrime virškinimo trakto opų pasitaikė, kai sisteminis poveikis buvo panašus kaip žmonėms vartojant gydomąsias dozes. Šunims inkstų ir virškinimo trakto anomalijų buvo stebima esant dideliam sisteminiam poveikiui.

Žiurkių reprodukcijos tyrimų metu, kai buvo skiriamos 15 mg/kg per parą dozės (maždaug 1,5 karto didesnės negu rekomenduojama žmogui dozė [90 mg] ir vertinamas sisteminis poveikis) nestebėta raidos anomalijų. Triušiams nepastebėta su gydymu susijusių vaisiaus išorinių arba skeleto sklaidos sutrikimų. Triušiams, kuriems buvo duodama etorikoksibo, nedažnai buvo su doze nesusijusių širdies ir kraujagyslių sklaidos sutrikimų. Jų ryšys su gydymu nenustatytas. Žiurkėms ir triušiams nestebėta poveikio embrionui ir (arba) vaisiui, kai sisteminis poveikis buvo lygus arba mažesnis negu žmonėms vartojant kasdieninę dozę [90 mg]. Tačiau sumažėjo embrionų ir (arba) vaisių išgyvenamumas, kai sisteminis poveikis buvo 1,5 karto ir dar didesnis negu žmonėms. (Žr. 4.3 ir 4.6 skyrius)

Etorikoksibo išsiskiria su žindančių žiurkių pienu du kartus daugiau negu jo koncentracija plazmoje. Sumažėjo jauniklių kūno masė, kai jie buvo maitinami patelių, gaunančių etorikoksibą, pienu.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Šerdis: bevandenis kalcio vandenilio fosfatas, natrio kroskarmeliozė, magnio stearatas, mikrokristalinė celiuliozė.

Tabletės dangalas: karnaubos vaškas, laktozės monohidratas, hipromeliozė, titano dioksidas (E171), glicerolio triacetatas. Be to, 60 mg ir 120 mg tabletėse yra indigo karmino (E132) ir geltonojo geležies oksido (E172).

6.2 Nesuderinamumas

Nežinomas.

6.3 Tinkamumo laikas

30 mėnesių.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti gamintojo pakuotėje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

60 mg ir 90 mg – 7, 14 arba 28 tabletės.
120 mg – 2, 7, 14 arba 28 tabletės.

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Specialių reikalavimų nėra.