Heparin Sodium Panpharma

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

HEPARIN SODIUM PANPHARMA 5000 TV/ml injekcinis tirpalas

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

1 ml tirpalo yra 5000 TV heparino natrio druskos.
Viename buteliuke (5 ml) yra 25 000 TV heparino natrio druskos.

Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. VAISTO FORMA

Injekcinis tirpalas.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Heparino natrio druska yra greitai veikiantis antikoaguliantas, švirkščiamas į veną.
HEPARIN SODIUM PANPHARMA indikuotinas šiais atvejais:
aiškiai venų trombozei (flebitui ir kt.), plaučių embolijai, arterijų trombozei (miokardo infarktui) ir bet kokiai kitai tromboembolijai gydyti.
venų ir arterijų tromboembolijos profilaktikai.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Vartojimas

Švirkšti tik į veną. Nešvirkšti į raumenis.

Dozavimas

Dozuoti atsižvelgiant į situaciją ir vadovaujantis įprastiniais biologiniais mėginiais, atliekamais gydymui heparinu kontroliuoti.
Reikiamą dozę dalyti į keletą injekcijų (geriausia švirkšti kas 2 val.) arba suleisti infuzijos būdu.
Įprastinė dozė suaugusiesiems ir vaikams – nuo 400 iki 600 TV/kg per parą. Senyviems žmonėms dozė paprastai mažinama perpus.

Gydymo kontrolė

Gydant nepertraukiama infuzija, dozuoti reikia taip, kad bendrasis krešėjimo laikas būtų pakankamai ilgas. Pavyzdžiui, Howell laikas tiriant citruotą ir aktyvintą plazmą turi būti 2-3 kartus ilgesnis už normalų, o cefalino-kaolino laikas – 1,5-3 kartus ilgesnis, atsižvelgiant į vartojamo cefalino jautrumą.
Gydant injekcijomis į veną, dozė yra tinkama, jei likus 2 valandoms iki naujos injekcijos krešėjimas nedaug sumažėjęs (pvz., Howell laikas pailgėjęs 30 sekundžių).
Kai yra kepenų ar inkstų nepakankamumas, didelis kraujospūdis ar polinkis kraujuoti, taip pat ligoniams, sirgusiems skrandžio opa, gydymo atskiromis injekcijomis reikia vengti.

4.3 Kontraindikacijos

Anksčiau buvęs padidėjęs jautrumas heparinui arba pentozanpolisulfatui.
Kraujavimo požymiai dėl sutrikusios hemostazės, išskyrus suvartojimo koagulopatiją (sukeltą ne heparino).
Organinis pažeidimas, dėl kurio gali kraujuoti.
Ūminis bakterinis endokarditas (išskyrus endokarditą, kai yra mechaninis protezas).
Laikotarpis po didelių galvos ar nugaros smegenų operacijų.
Hemoraginės smegenų kraujagyslių ligos.
Alergija heparinui.
Santykinė kontraindikacija: gydymas tiklopidinu, salicilatais ir nesteroidiniais uždegimą slopinančiais vaistais.
Pacientas jaunesnis kaip 3 metų (sudėtyje yra benzino alkoholio).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Įspėjimai

Kartais pasitaiko sunki trombocitopenija, kuri gali būti ar nebūti susijusi su arterijų arba venų tromboze. Tokiais atvejais gydymą heparinu reikia nutraukti.
Visais trombocitopenijos, trombozės ar jos pasunkėjimo atvejais, dėl kurių gydymas heparinu buvo nutrauktas, taip pat jei gydant heparinu įvyko suvartojimo koagulopatija, ligonių būklė turi būti atidžiai stebima (žr. Atsargumo priemonės).
Pirmą kartą gydant heparinu, minėti sutrikimai (galbūt imuninės-alerginės kilmės) dažniau gali pasireikšti tarp 5-osios ir 21-osios gydymo dienos.
HEPARIN SODIUM PANPHARMA sudėtyje yra 10 mg/ml benzino alkoholio. Negalima skirti neišnešiotiems kūdikiams ir naujagimiams. Kūdikiams ir vaikams iki 3 metų gali sukelti toksinių ir anafilaktoidinių reakcijų.

Atsargumo priemonės

Prieš gydymą ir gydant dukart per savaitę rekomenduojama biologinė kontrolė laboratoriniais tyrimais (trombocitų skaičiaus tyrimu).
Jei pasirodo, kad reikia ilgai gydyti, tokios schemos būtina laikytis bent pirmąjį mėnesį. Vėliau tarpus tarp tyrimų galima ilginti.
Heparino natrio druska reikia gydyti ypač atsargiai, kai yra padidėjęs kraujavimo pavojus.
Heparino natrio druska kontraindikuojama gydyti ligonius, sergančius trombocitopenija, hemofilija, poūminiu bakteriniu endokarditu, taip pat ligonius, kuriems neseniai atlikta operacija tokioje vietoje, kur kraujavimas būtų ypač pavojingas.
Ambulatoriniai ligoniai turi žinoti, kad dėl traumos gali būti didesnis kraujavimo pavojus.
Heparino natrio druska reikia atsargiai gydyti ligonius, kuriems yra kepenų nepakankamumas, inkstų nepakankamumas, hipertenzija, kraujagyslių ligos, buvusios opos ar bet koks sutrikimas, dėl kurio būna padidėjęs kraujavimo pavojus.
Jautrumą heparinui įvertinti rekomenduojama sušvirkšti bandomąja dozę.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Nerekomenduojami deriniai
Su salicilatais (geriamaisiais) – gali padidėti kraujavimo pavojus (salicilatai trikdo trombocitų funkciją ir veikia skrandžio bei dvylikapirštės žarnos gleivinę). Skausmui ir temperatūrai mažinti reikia vartoti kitus vaistus.

Su nesteroidiniais uždegimą slopinančiais vaistais (geriamaisiais) – gali padidėti kraujavimo pavojus (dėl trombocitų funkcijos slopinimo ir poveikio skrandžio bei dvylikapirštės žarnos gleivinei).
Jei tokio derinio negalima išvengti, būtina dažna klinikinė ir biologinė kontrolė.

Su tiklopidinu – gali padidėti kraujavimo pavojus (tiklopidinas slopina trombocitų funkciją).
Vienu metu gydyti tiklopidinu ir didelėmis heparino dozėmis nepatariama.
Vienu metu gydyti tiklopidinu ir mažomis (profilaktinėmis) heparino dozėmis reikia atsargiai (ligonį stebėti kliniškai ir biologiškai).

Kiti deriniai, dėl kurių reikia būti atsargiems
Su geriamaisiais antikoaguliantais – didėja krešėjimą mažinantis poveikis. Heparinas iškreipia protrombino tyrimo rezultatus.
Vietoje heparino pradedant gydyti geriamaisiais antikoaguliantais reikia:
a) ligonį atidžiai stebėti,
b) geriamųjų antikoaguliantų veikimui kontroliuoti protrombino aktyvumą tirti tada, kai heparinas protrombino aktyvumo jau pastebimai neveikia, arba tirti heparinui nejautriais reagentais.

Su (gliuko)kortikoidais
Gydymas didelėmis heparino dozėmis arba ilgas gydymas (daugiau kaip 10 dienų) didina kraujavimo pavojų, susijusį su kortikoterapija (pažeidžiama virškinamojo trakto gleivinė, padidėja kraujagyslių trapumas). Taigi heparinu kartu su gliukokortikoidais reikia gydyti ypač atsargiai ir tik tada, kai absoliučiai būtina.

Su į veną leidžiamu dekstranu-40
Gali padidėti kraujavimo pavojus (dekstranas-40 slopina trombocitų funkciją). Gydant dekstranu-40 ir tuoj po gydymo heparino dozę reikia taip pakeisti, kad kraujo krešėjimas būtų ne daugiau kaip 1,5 karto sumažėjęs lyginant su normaliu.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas
Heparinas neprasiskverbia pro placentos barjerą; nepastebėta, kad žmogaus vaisių jis veiktų toksiškai. Tačiau heparinu reikia gydyti labai atsargiai dėl galimo kraujavimo į gimdą ir placentą, ypač gimdymo metu.
Jei planuojama anestezija, gydymą heparinu patariama nutraukti.

Žindymas
Kūdikį žindyti galima, nes heparino nepatenka į moters pieną.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Tokio poveikio nepastebėta.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Kraujavimas.
Sunki trombocitopenija (žr. Įspėjimai).
Gydant standartiniu heparinu pasitaiko odos nekrozė, ypač injekcijos vietoje. Šis reiškinys susijęs su purpura, eritema, skausmu. Jei tai atsitinka, gydymą reikia nutraukti.
Sušvirštus po oda gali susidaryti hematoma, todėl hepariną reikia švirkšti tinkamomis priemonėmis ir labai kruopščiai. Kartais injekcijos vietoje susidaro kietų mazgelių. Tai ne dėl heparino sankaupos, o dėl uždegimo. Kadangi šie mazgeliai po kelių dienų išnyksta, gydymo galima nenutraukti.
Hipereozinofilija.
Ilgai gydant didelėmis heparino dozėmis pasireiškia osteoporozė.
Retai pasireiškia odos ar bendroji alergija. Gydymą gali tekti nutraukti.
Aminotransferazių padaugėjimas.
Įvairūs reiškiniai. Kartais pasireiškia alopecija, priapizmas, slopinama aldosterono sintezė, dėl to atsiranda hiperkalemija ir (arba) acidozė, ypač sergantiesiems diabetu arba ligoniams, kurių inkstų funkcija sutrikusi.

4.9 Perdozavimas

Perdozavus gali susilpnėti kraujo krešėjimas. Kraujavimo pavojus yra proporcingas krešėjimo susilpnėjimui ir priklauso nuo kraujagyslių būklės.
Kai dėl ligonio būklės (kraujavimo) reikia nutraukti heparino poveikį, protaminas (lėta infuzija) neutralizuoja hepariną.
Protamino dozė, kurią reikia suleisti, neatitinka sušvirkšto heparino dozės, nes dalis pastarojo jau būna neutralizuota. Be to, reikiamas protamino kiekis priklauso nuo laiko, kuris praėjo po heparino injekcijos.
Vienas protamino miligramas neutralizuoja 100 TV heparino.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – antikoaguliantai, ATC kodas – B01AB01

Heparino natrio druska yra greitai veikiantis antikoaguliantas. Jis veikia per antitrombiną III.
Plazmoje esantis antitrombinas III slopina trombino ir aktyvintojo X faktoriaus (Xa faktoriaus) veikimą. Heparinas greitina šį slopinimą ir tai priklauso nuo jo dozės. Normalios gydomosios heparino dozės slopina ir trombiną, ir Xa faktorių, taip pat mažina visas trombino sukeltas krešėjimo faktorių (V, VIII, IX, XIII) aktyvinimo reakcijas. Tai slopina krešėjimą. Iš vienos pusės, šis poveikis priklauso nuo heparino koncentracijos kraujyje, iš kitos – nuo ligonio endogeninio trombino aktyvumo.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Išvirkštus heparino į veną, dalį jo molekulių neutralizuoja įvairūs faktoriai (IV trombocitų faktorius, plazmos baltymai, ypač fibrinogenas, taip pat retikuloendotelinė sistema), dalis pasišalina per inkstus.
Likusios dalies koncentracija priklauso nuo plazmos tūrio, o ypač nuo hematokrito, ir yra susijusi su heparino kofaktoriumi (antitrombinu III).
Kepenų vaidmuo nelabai gerai žinomas.
Heparino pusinės eliminacijos iš plazmos periodas priklauso nuo dozės; sveikų žmonių jis yra maždaug 90 minučių. Kai yra tromboembolinė liga, šis laikas trumpesnis.
Visi minėtieji rodikliai (neutralizavimas, pasišalinimas, ryšys su kofaktoriais) kiekvieno žmogaus yra skirtingi, o to paties žmogaus – skirtingi įvairiu laiku.
Heparinas neprasiskverbia nei pro placentą, nei pro kitus stiprius barjerus.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Duomenų nėra.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Benzilo alkoholis
Natrio chloridas
Natrio hidroksidas arba 0,1% vandenilio chlorido rūgštis.
Injekcinis vanduo.

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys neaktualūs.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje.
Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos ir drėgmės.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Injekcinis tirpalas 6/7 ml stikliniuose (II tipo) buteliukuose, užkimštuose guminiais kamščiais ir užlydytuose aliuminio dangteliais su lengvai atplėšiamais dangteliais. Pakuotėje yra 10 buteliukų.

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Specialių reikalavimų nėra.