Rispen 3

1.KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje RISPEN 1 mg plėvele dengtoje tabletėje yra 1 mg risperidono.
Kiekvienoje RISPEN 2 mg plėvele dengtoje tabletėje yra 2 mg risperidono.
Kiekvienoje RISPEN 3 mg plėvele dengtoje tabletėje yra 3 mg risperidono.
Kiekvienoje RISPEN 4 mg plėvele dengtoje tabletėje yra 4 mg risperidono.

Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

2.VAISTO FORMA

Plėvele dengtos tabletės.

RISPEN 1 mg plėvele dengtos tabletės
Baltos apvalios abipus išgaubtos plėvele dengtos tabletės su laužimo vagele vienoje pusėje.

RISPEN 2 mg plėvele dengtos tabletės
Šviesiai rožinės abipus išgaubtos 8 mm skersmens plėvele dengtos tabletės.

RISPEN 3 mg plėvele dengtos tabletės
Geltonos abipus išgaubtos 9 mm skersmens plėvele dengtos tabletės.

RISPEN 4 mg plėvele dengtos tabletės
Žalsvos abipus išgaubtos 10 mm skersmens plėvele dengtos tabletės.

3.KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

RISPEN galima gydyti daugelio rūšių šizofreniją, tarp jų pirmą kartą pasireiškusią, ūminį šizofrenijos atkrytį, lėtinę šizofreniją bei kitas psichozes, kurių metu išryškėja reikšmingų pozityvių (pvz.: haliucinacijos, kliedesiai, mąstymo sutrikimas, priešiškumas, pavydas) ir (arba) negatyvių (pvz.: nevaldomos emocijos, emocinės ir socialinės adaptacijos sutrikimas, nesklandi kalba) simptomų. RISPEN palengvina šizofrenijos sukeltą afektinį sutrikimą (pvz.: depresiją, baimę, nerimą, kaltės jausmą).

RISPEN veiksmingai palaiko klinikinį būklės pagerėjimą, preparato vartojant ilgai pacientams, kuriems pradinis gydymas buvo veiksmingas.

RISPEN galima gydyti demencija sergančių ligonių elgesio sutrikimą tuo atveju, jeigu atsiranda agresyvumas (pvz., žodžių protrūkis, fizinė prievarta), sutrinka aktyvumas (pvz., atsiranda sujaudinimas, kliedesys) arba atsiranda psichozės simptomų, kurie sutrikdo paciento elgseną, daro pacientą neįgaliu, pavojingu aplinkai ir sau pačiam, ir kai tie simptomai nepasiduoda nemedikamentiniam gydymui.

RISPEN kartu su kitais nuotaikos stabilizuojamaisiais vaistais galima vartoti bipolinio sutrikimo manijos epizodui gydyti. Tokio sutrikimo simptomai yra pakilus, ekspansyvus, dirglus nusiteikimas, savęs vertinimo padidėjimas, miego poreikio sumažėjimas, įtempta ir greita kalba, minčių padrikumas, išsiblaškymas arba nuovokumo sumažėjimas, įskaitant griaunamojo pobūdžio ir agresyvų elgesį.

RISPEN galima gydyti vaikų, paauglių bei suaugusių žmonių, kurių intelekto lygis yra mažesnis už vidutinį, elgesio sutrikimus ar kitokio griaunamojo pobūdžio elgesio sutrikimus bei su protiniu atsilikimu susijusį elgesio sutrikimą, kurio metu vyrauja griaunamojo pobūdžio elgesys (agresija, impulsyvumas, kenkimas sau).

Jaunesnių kaip 5 metų vaikų, kuriems yra elgesio sutrikimų, ir jaunesnių kaip 15 metų ligonių, kurie serga šizofrenija, gydymo patirtis per maža, taigi tokius pacientus gydyti šiuo vaistiniu preparatu galima tik atidžiai įvertinus laukiamos naudos ir galimos rizikos santykį (žr. 4.2 skyrių).

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Šizofrenija
Gydymo kitais medikamentais pakeitimas.
Pradedant gydymą RISPEN, kai buvo vartoti kiti vaistai nuo psichozės, pastarųjų dozė palaipsniui mažinama, atitinkamai didinant RISPEN dozę. Pacientai, kurie buvo gydomi depą organizme sudarančiais vaistiniais preparatais nuo psichozės, pradedami gydyti RISPEN kai ateina anksčiau vartoto medikamento injekcijos laikas. Pacientai, kurie papildomai gydomi medikamentais nuo parkinsonizmo, turi būti tikrinami, ar tuos vaistus būtina vartoti toliau.

Suaugę žmonės
RISPEN vartojamas vieną arba du kartus per parą.

Gydymo pradžioje rekomenduojama gerti 2 mg vaisto per parą. Antrą gydymo dieną RISPEN paros dozę galima padidinti iki 4 mg. Toliau galima vartoti šią dozę arba, jei reikia, ją dar padidinti. Daugeliui pacientų tinkamiausia yra 4‑6 mg paros dozė. Išskirtiniais atvejais gydymą galima pradėti nuo mažesnės dozės, ją didinti lėčiau bei skirti proporcingai mažesnę dozę poveikiui palaikyti.

Vartojant didesnę nei 10 mg dozę, vaisto gydomasis poveikis nestiprėja, bet dažniau pasireiškia ekstrapiramidinių simptomų. Ar saugu gerti daugiau nei 16 mg per parą RISPEN, neištirta, todėl viršyti šią dozę draudžiama.

Jei reikia stipresnio raminamojo poveikio, rekomenduojama kartu su RISPEN vartoti benzodiazepinų.

Senyvo amžiaus žmonės
Senyvo amžiaus pacientus reikia pradėti gydyti po 0,5 mg risperidono du kartus per parą. Vienkartinę dozę galima palaipsniui didinti po 0,5 mg ir skirti po 1‑2 mg du kartus per parą.

Senyvo amžiaus pacientai RISPEN toleruoja.

Vaikai
Pakankamai patirties šiuo vaistiniu preparatu gydant jaunesnius nei 15 metų ligonius nėra. Tokio amžiaus pacientų, sergančių šizofrenija, rekomenduojama šiuo vaistiniu preparatu negydyti.

Pacientai, sergantys kepenų ir inkstų ligomis
Tokius pacientus reikia pradėti gydyti po 0,5 mg du kartus per parą. Vienkartinę dozę galima palaipsniui didinti po 0,5 mg ir skirti po 1‑2 mg du kartus per parą. Kol nėra sukaupta pakankamai duomenų, pacientus, sergančius kepenų ir inkstų ligomis, reikia gydyti labai atsargiai.

Pacientų, kurie serga demencija, elgesio sutrikimai
RISPEN gydymas nepradedamas. Pradžioje rekomenduojama dozė yra 0,25 mg du kartus per parą. Tokią dozę galima didinti individualiai po 0,25 mg du kartus per parą, tačiau ne dažniau kaip kas antrą dieną. Daugumai pacientų 0,5 mg du kartus per parą yra optimali dozė. Kai kuriems ligoniams labiau tinka 1 mg du kartus per parą. Pasiekus reikiamą dozę, galima preparato gerti vieną kartą per parą. Kaip ir kitus preparatus, skirtus simptominiam gydymui, taip ir RISPEN, reikia vartoti pastoviai ir jei reikia, derinti su kitais preparatais.

Manijos epizodo, pasireiškusio sergant bipoliniu sutrikimu, gydymas
Gydymo pradžioje rekomenduojama vartoti 2 mg RISPEN kartą per parą. Paros dozę galima didinti po 2 mg, tačiau ne dažniau kaip kas antrą dieną. Daugeliui pacientų tinkamiausia – 2‑6 mg paros dozė. Kaip ir kitus preparatus, skirtus simptominiam gydymui, taip ir RISPEN, reikia vartoti pastoviai ir jei reikia, derinti su kitais preparatais.

Elgesio sutrikimai ir kiti griaunamojo pobūdžio elgesio sutrikimai
Pacientai sveriantys 50 kg arba daugiau
Pradinė rekomenduojama dozė yra 0,5 mg vieną kartą per parą. Tokią dozę galima didinti individualiai po 0,5 mg vieną kartą per parą, tačiau ne dažniau kaip kas antrą dieną. Daugumai pacientų 1 mg yra optimali dozė geriant vieną kartą per parą. Kai kuriems ligoniams labiau tinka 0,5 mg vieną kartą per parą, tačiau kitiems labiau veiksminga yra 1,5 mg dozė vieną kartą per parą.

Pacientai, sveriantys mažiau nei 50 kg
Pradinė rekomenduojama dozė yra 0,25 mg vieną kartą per parą. Prireikus, tokią dozę galima didinti individualiai po 0,25 mg vieną kartą per parą, tačiau ne dažniau kaip kas antrą dieną. Daugumai pacientų 0,5 mg yra optimali dozė geriant vieną kartą per parą. Jei vienkartinė dozė yra mažesnė arba kitokia nei 0,5 mg reikalinga, reikia vartoti kitokią vaisto formą. Tačiau kai kuriems pacientams 0,25 mg vieną kartą per parą yra tinkamiausia dozė, kitiems gali prireikti skirti 0,75 mg per parą.

Kaip ir kitus preparatus, skirtus simptominiam gydymui, taip ir RISPEN, reikia vartoti pastoviai ir, jei reikia, derinti su kitais preparatais. Patirties gydyti vaikus, jaunesnius kaip 5 metų, sukaupta nedaug.

Vartojimo metodas
RISPEN galima gerti nepriklausomai nuo valgio. Jei vienkartinė risperidono dozė mažesnė nei 0,5 mg, reikėtų vartoti kitą vaisto formą.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai ir bet kuriai pagalbinei vaistinio preparato medžiagai.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Risperidonas blokuoja alfa adrenerginius receptorius, todėl, net ir palaipsniui didinant dozę, gali pasireikšti ortostatinė hipotenzija. Reikia būti atsargiems, jei RISPEN skiriama pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis (pvz.: širdies nepakankamumu, miokardo infarktu, širdies laidumo sutrikimu, pavyzdžiui, yra pailgėjęs QT intervalas), kuriems yra dehidratacija, hipovolemija, neatitaisytas elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, sergantiems smegenų kraujagyslių ligomis. Tokiu atveju dozę reikia parinkti labai kruopščiai ir palaipsniui ją didinti (žr. 4.2). Jeigu gydymo metu pailgėja QT intervalas, reikia sumažinti dozę (vaistinio preparato vartojimą reikia nutraukti, jeigu QT tampa > 500 msek.). Risperidoną, kaip ir kitus vaistinius preparatus nuo psichozės, atsargiai reikia skirti vartoti kartu su kitais medikamentais, kurie ilgina QT intervalą (pvz.: kai kuriais antiaritminiais preparatais, kai kuriais vaistiniais preparatais nuo psichikos ligų ir antidepresantais, eritromicinu, ketokonazolu, sulfametoksazolu trimetoprimu, terfenadinu).

Atsižvelgus į paciento būklę, būtina užrašyti EKG prieš pradedant vartoti vaistinį preparatą, gydymo juo metu ir didinant vaistinio preparato dozę (ypač senyviems asmenims ir ligoniams, kurie sirgo širdies liga arba buvo nustatytas širdies funkcijos sutrikimas tyrimų metu, arba kurių giminaičiams yra arba buvo tokių sutrikimų).

Jei pacientų arterinis kraujospūdis sumažėjęs, būtina skirti mažesnę dozę.

Vartojantiesiems dopamino receptorių blokatorių, gali atsirasti vėlyvųjų diskinezijų, kurioms būdingi nevalingi ritmiški raumenų judesiai, dažniausiai liežuvio ir veido. Ekstrapiramidiniai simptomai yra vėlyvųjų diskinezijų rizikos veiksniai. RISPEN šiuos simptomus sukelia rečiau nei kiti vaistiniai preparatai nuo psichozės, todėl ir vėlyvosios diskinezijos vartojant risperidoną pasireiškia rečiau.

Jei atsiranda vėlyvosios diskinezės, reikia nutraukti visų vaistinių preparatų nuo psichozės vartojimą. Vaistiniai preparatai nuo psichozės retais atvejais gali sukelti piktybinį neurolepsinį sindromą: padidėja kūno temperatūra, atsiranda raumenų rigidiškumas, autonominė nervų sistema tampa labili, sutrinka sąmonė ir padidėja kreatininfosfokinazės koncentracija kraujyje. Jei atsiranda šių simptomų, būtina nutraukti visų vaistinių preparatų nuo psichozės, taip pat ir RISPEN, vartojimą.

Jei vaistiniai preparatai nuo psichozės, taip pat ir RISPEN, skiriami pacientams, sergantiems demencija, kuriems nustatyti Lewy kūneliai arba Parkinsono liga, reikia įvertinti naudos ir rizikos santykį, nes padidėja piktybinio neurolepsinio sindromo arba parkinsonizmo pasunkėjimo rizika.

Kokių atsargumo priemonių laikytis, gydant senyvo amžiaus pacientus ir ligonius, sergančius kepenų bei inkstų ligomis, aprašyta 4.2 skyriuje.

Senyvi ligoniai, sergantys demencija
Senyvų ligonių, sergančių demencija, gydomų atipiniais vaistiniais preparatais nuo psichozės, mirtingumas būna didesnis nei vartojančių placebą. 17 kontroliuojamųjų tyrimų metanalizės duomenimis, tokių ligonių, 10 savaičių vartojusių atipinių vaistinių preparatų nuo psichozės, įskaitant risperidoną, mirtingumas buvo 1,6‑1,7 karto didesnis už vartojusiųjų placebą.

Placebu kontroliuojamųjų risperidono tyrimų, kuriuose dalyvavo šios grupės pacientai, duomenimis, mirtingumas risperidono grupėje buvo 4,0%, palyginti su 3,1% placebo grupėje. Vidutinis mirusiųjų amžius ‑ 86 metai (nuo 67 iki 100).

Smegenų kraujotakos sutrikimai (SKS)
Klinikiniais, placebo kontroliuojamais tyrimais, tiriant senyvo amžiaus pacientus, sergančius demencija ir vartojančius risperidoną (vidutinis amžius 85 metai, svyruoja nuo 73 iki 97 metų) nustatyta, kad nepageidaujamas vaisto poveikis, kurio metu sutriko galvos smegenų kraujotaka (epizodiniai galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, taip pat atvejai, kai pacientai mirė, bei trumpalaikiai kraujotakos sutrikimai), pasireiškė dažniau nei placebo kontrolinėje grupėje.

Šešių placebo kontroliuojamų tyrimų, tiriant senyvus pacientus, sergančius demencija (vyresnius, nei 65 metų), duomenimis, nepageidaujamos vaisto reakcijos, kurių metu sutrikimo galvos smegenų kraujotaka (sunkiai ir nesunkiai) pasireiškė 3,3% pacientų, vartojusių risperidoną (33 iš 989) ir 1,2% pacientų placebo grupėje (8 iš 693). Skirtumo santykis – 2,96, patikimas intervalas 1,33 – 7,45.

Vartojimas kartu su furozemidu
To paties placebu kontroliuojamojo tyrimo, kuriame dalyvavo senyvi pacientai, sergantys demencija, risperidoną vartojant kartu su furozemidu mirtingumas buvo didesnis, palyginti su gydymu vienu risperidonu, vienu furozemidu arba vartojant furozemidą kartu su placebu. Šiuos vaistinius preparatus vartoti kartu reikia atsargiai ir tik prieš skiriant įvertinus riziką ir naudą.

Žinomo šį reiškinį paaiškinančio patofiziologinio mechanizmo nėra. Visų placebu kontroliuojamųjų tyrimų senyvų demencija sergančių žmonių mirtingumo dažnio risperidono grupėje, palyginti su placebo grupe, duomenys nesiskyrė. Be to, pacientų, vartojusių risperdoną kartu su kitokiais diuretikais, mirtingumas nepadidėjo. Nepriklausomai nuo gydymo, dehidratacija yra bendrasis mirtingumo rizikos veiksnys, taigi jos reikia vengti ir senyviems demencija sergantiems ligoniams.

Gydytojas turi įvertinti RISPEN naudos ir rizikos santykį, gydant senyvus pacientus, sergančius demencija, ir atsižvelgti į galvos smegenų kraujotakos sutrikimo epizodų konkrečiam pacientui rizikos veiksnius. Paciento arba jį prižiūrinčio asmens prašoma nedelsiant pranešti apie galimo smegenų kraujotakos sutrikimo simptomus, pavyzdžiui, staiga atsiradusį silpnumą arba skruostų, kojų ir rankų jautrumo sumažėjimą arba kalbėjimo bei regėjimo sutrikimą. Pasireiškus minėtiems sutrikimams, reikia apsvarstyti galimas gydymo priemones, taip pat ir RISPEN vartojimo nutraukimą. Nežiūrint to, RISPEN galima atsargiai skirti pacientams, sergantiems demencija ir kartu kraujagyslių ligomis, pavyzdžiui, hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligomis.

RISPEN skiriamas pacientams, sergantiems demencija, jei yra šie simptomai: agresyvumas (pvz.: žodžių protrūkis, fizinė prievarta), aktyvumo sutrikimas (pvz.: sujaudinimas, kliedesiai) arba psichozės simptomai, kurie gali sukelti paciento būklės pablogėjimą, neįgalumą, pavojų aplinkai ir pačiam pacientui, taip pat, kai šių simptomų negalima reguliuoti ne medikamentinėmis priemonėmis.

Daugelis įprastinių vaistinių preparatų nuo psichozės mažina dirglumo slenkstį, todėl pacientus, sergančius epilepsija, būtina gydyti labai atsargiai.

Pacientams rekomenduojama maitintis taisyklingai, nes gali padidėti kūno svoris.

Labai retai, vartojant risperidoną, buvo nustatyta hiperglikemija arba anksčiau kliniškai nepasireiškusio diabeto paūmėjimas. Diabetu sergančius pacientus arba tuos, kuriems yra rizika susirgti cukriniu diabetu, reikia kliniškai stebėti.

Ligoniams, kuriems diagnozuota retų paveldimų galaktozės netoleravimo, Lapp laktazės stokos arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcijos sutrikimų, šį vaistinį preparatą vartoti draudžiama.

Jaunesniems kaip 5 metų vaikams, kuriems yra elgesio sutrikimų, ir jaunesniems kaip 15 metų ligoniams, sergantiems šizofrenija, šio vaistinio preparato rekomenduojama nevartoti.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Risperdono vartojimo kartu su kitais vaistiniais preparatais rizika sistemingai neištirta. Risperidoną vartoti kartu su kitais centrinę nervų sistemą veikiančiais vaistiniais preparatais reikia atsargiai. Vaistinių preparatų nuo psichozės poveikis sustiprėja, kartu geriant alkoholio, vartojant opijaus preparatų, antihistamininių preparatų ir benzodiazepinų. Taigi alkoholio rekomenduojama kartu negerti.

Kartu gydant vaistiniais preparatais nuo psichozės, ličio preparatais, antidepresantais, vaistais nuo parkinsonizmo ir vaistiniais preparatais, kurie sukelia centrinį anticholinerginį poveikį, didėja vėlyvosios diskinezijos rizika.

Risperidonas gali slopinti levodopos ir kitų dopamino receptorius sužadinančių vaistinių preparatų poveikį.

Karbamazepinas, spartindamas skilimą, sumažina risperdono koncentraciją plazmoje. Vartojant kartu kitokių vaistinių preparatų, kurie sužadina kepenų fermentus, pavyzdžiui, barbitūratų ir fenitoino, gali keistis poveikis. Kai baigiama kartu vartoti karbamazepiną arba kitokių kepenų fermentus sužadinančių vaistinių preparatų, jeigu būtina, reikia iš naujo nustatyti arba sumažinti risperidono dozę.

Fenotiazinai, tricikliai antidepresantai ir kai kurie beta adrenoreceptorius blokuojantys vaistiniai preparatai gali didinti risperdono koncentraciją plazmoje, bet neveikia jo antipsichozinės frakcijos (žr. 5.2 skyrių). Fluoksetinas, slopindamas citochromo P450 2D6 izofermentus, gali didinti risperdono koncentraciją plazmoje. Dėl šios sąveikos susidaro mažiau veikliojo metabolito. Taigi bendrosios antipsichozinės frakcijos (nepakitusio risperidono ir veikliojo metabolito) susidaro mažiau.

Dėl alfa 1 adrenoreceptorių slopinimo (ypač, kai kartu vartojama fenotiazinų) gali sustiprėti fenoksibenzamino, labetalolio, kitokių alfa 1 adrenoreceptorius blokuojančių simpatomimetikų, o taip pat metildopos, rezerpino ir kitų centrinio poveikio antihipertenzinių vaistinių preparatų kraujospūdį mažinantis poveikis. Priešingai, guanetidino kraujospūdį mažinantis poveikis slopinamas.

Kai kuriuos vaistinius preparatus nuo psichozės vartojant kartu su diuretikais, pavyzdžiui, furozemidu ir chlortiazidu, gali labai padidėti vandens, natrio ir kai kurių chloridų pasišalinimas iš organizmo. Apie furozemido vartojimą senyviems ligoniams, kurie serga demencija, žr. 4.4 skyrių.

Antacidiniai preparatai mažina vaistinių preparatų nuo psichozės absorbciją.

Risperdoną vartoti kartu su vaistiniais preparatais, kurie ilgina QT intervalą (pvz.: IA arba III klasės antiaritminiais preparatais, makrolidų grupės antibiotikais, vaistiniais preparatais nuo maliarijos, antihistamininiais preparatais, antidepresantais), sukelia hipokalemiją (pvz., įvairūs diuretikai) arba slopina metabolizmą kepenyse, negalima.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Ar saugu nėščioms moterims vartoti risperidono, nėra ištirta, tačiau atlikus tyrimus su gyvūnais, nustatyta, kad jis toksiškai veikia vaisingumą. Be to, netiesiogiai šią funkciją blogina, nes skatina prolaktino gamybą bei slopina centrinę nervų sistemą. Ar risperidonas sukelia teratogeninį poveikį, nenustatyta. Nėščios moterys RISPEN gali vartoti tik būtiniausiu atveju.

Ar risperidono patenka į motinos pieną, nežinoma. Atlikus tyrimus su gyvūnais, patelių piene rasta risperidono ir 9-hidroksirisperidono, todėl daroma išvada, kad 9-hidroksirisperidono patenka ir į žindančios motinos pieną. Žindyvėms vartoti preparato draudžiama.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Preparatas gali mažinti protinės veiklos aktyvumą, todėl pacientus reikėtų perspėti, kad vairuoti ir dirbti su mechanizmais yra nesaugu.

Gydytojas turi nustatyti, ar pacientas gali vairuoti ir dirbti su mechanizmais.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Klinikiniais ilgai risperidoną vartojančiųjų tyrimais nustatyta, kad jis yra toleruojamas. Vaisto nepageidaujamo poveikio simptomus dažnai sunku atskirti nuo ligos simptomų.

Vartojant preparatą gali išryškėti toliau išvardytų nepageidaujamų reiškinių.

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai
Reti (< 0,1%): neutropenija, trombocitopenija.

Endokrininiai sutrikimai
Nedažni (< 1%): prolaktino koncentracijos padidėjimas1 (žr. žemiau), kuris gali pasireikšti galaktorėja, ginekomastija, mėnesinių ciklo sutrikimai ir (arba) amenorėja.
Labai reti (< 0,01%): antidiurezinio hormono (ADH) sutrikusios sekrecijos sindromas 1 (žr. žemiau)

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai
Labai reti (< 0,01%): hiperglikemija3 (žr. žemiau) ir ligonių, sergančių diabetu, būklės pablogėjimas, polidipsija (ir galimas apsinuodijimas vandeniu).

Nervų sistemos sutrikimai
Dažni (1‑10%): nemiga, ažitacija, nerimas, galvos skausmas. Vaikams ir paaugliams raminamasis poveikis pasireiškė dažniau nei suaugusiesiems. Įvairaus stiprumo raminamasis poveikis dažniausiai yra trumpalaikis.
Nedažni (< 1%): mieguistumas, nuovargis, galvos svaigimas, dėmesio sukaupimo sutrikimas, drebulys, rigidiškumas, bradikinezija, akatizija, ūminė distonija1 (žr. žemiau).
Reti (< 0,1%): smegenų kraujotakos sutrikimo priepuoliai, trumpalaikiai praeinantieji smegenų išemijos priepuoliai (PSIP)2 (žr. žemiau).
Labai reti (< 0,01%): vėlyvoji diskinezija, piktybinis neurolepsinis sindromas.

Akies sutrikimai
Nedažni (< 1%): matymas lyg pro miglą.

Širdies sutrikimai
Reti (< 0,1%): (refleksinė) tachikardija, QT pailgėjimas, skilvelinės aritmijos (įskaitant Torsade de pointes), širdies sustojimas.

Kraujagyslių sutrikimai
Reti (< 0,1%): (ortostatinė) hipotenzija, hipertenzija.

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpusienio sutrikimai
Nedažni (< 1%): rinitas.

Virškinimo trakto sutrikimai
Nedažni (< 1%): vidurių užkietėjimas, dispepsija, pykinimas ir net vėmimas, pilvo skausmas, smarkesnis seilėtekis.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Nedažni (< 1%): odos išbėrimas ir kitos padidėjusio jautrumo odos reakcijos.

Raumenų, kaulų ir jungiamojo audinio sutrikimai
Labai reti (< 0,01%): mėšlungis.

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
Nedažni (< 1%): šlapimo nelaikymas.

Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai
Nedažni (< 1%): ilgalaikė skausminga erekcija (priapizmas), erekcijos sutrikimai, ejakuliacijos ir orgazmo sutrikimai.

Bendri sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai
Reti (< 0,1%): staigi netikėta mirtis, didelė kūno temperatūra, edemos, svorio padidėjimas.
Labai reti (< 0,01%): kūno temperatūros pakitimai

Tyrimai
Reti (< 0,1%): kepenų fermentų koncentracijos padidėjimas.

1 Risperidonas, palyginti su įprastiniais vaistiniais preparatais nuo psichozės, ekstrapiramidinių simptomų sukelia rečiau. Visgi kartais įvairiomis aplinkybėmis gali pasireikšti tokių ekstrapiramidinių sutrikimų: drebulys, rigidiškumas, labai smarkus seilėtekis, bradikinezija, akatizija, ūminė distonija. Išvardyti sutrikimai dažniausiai būna lengvi, sumažinus dozę ir (arba) pradėjus vartoti vaistinių preparatų nuo parkinsonizmo, atsitaiso.

Labai retai psichoze sergantiems ligoniams nustatyta nepageidaujamų reakcijų, kurios būdingos įprastiniams vaistiniams preparatams nuo psichozės, pavyzdžiui: apsinuodijimas vandeniu dėl polidipsijos arba antidiurezinio hormono (ADH) sutrikusios sekrecijos sindromo, vėlyvoji diskinezija, piktybinis neurolepsinis sindromas, kūno temperatūros reguliacijos sutrikimai, spazminis paroksizmas.

2 Gydant risperidonu nustatyta smegenų kraujotakos sutrikimų, įskaitant smegenų kraujotakos sutrikimo priepuolius ir trumpalaikius praeinančiuosius smegenų išemijos priepuolius (PSIP) (žr. 4.4 skyrių).

3 Labai retais atvejais gydant risperidonu pasireiškė hiperglikemija ir pablogėjo ligonių, sergančių diabetu, būklė.

4.9 Perdozavimas

Perdozavimo simptomai
Dažniausiai atsiranda sustiprėjusio farmakologinio poveikio požymių. Tai mieguistumas, sedacija, tachikardija, hipotenzija, ekstrapiramidiniai simptomai. Aprašyta atvejų, kai buvo apsinuodyta iki 360 mg vaistinio preparato dozėmis. Tai patvirtina vaistinio preparato saugumą.

Perdozavus risperidono, labai retais atvejais elektrokardiogramoje nustatytas pailgėjęs QT intervalas. Ūminio apsinuodijimo atveju būtina įvertinti, ar ligonis apsinuodijo vienu ar keliais vaistiniais preparatais.

Gydymas
Būtina išsaugoti kvėpavimo takų praeinamumą, kad būtų palaikomas tinkamas deguonies patekimas į plaučius ir plaučių ventiliacija. Reikia spręsti, ar galima išplauti skrandį (jeigu ligonis be sąmonės arba komoje, skrandis išplaunamas pacientą intubavus). Reikia duoti išgerti aktyvintosios anglies ir vidurių laisvinamųjų vaistinių preparatų. Reikia pradėti tikrinti širdies funkciją, kad kuo greičiau būtų nustatyta galima aritmija. Priešnuodžio risperidonui nežinoma, taigi reikia pradėti palaikomąjį gydymą. Hipotenzija ir kraujotakos sutrikimas šalinami, vartojant į veną skysčių arba simpatomimetikų. Pasireiškus bet kuriems sunkiems ektrapiramidiniams simptomams, skiriama anticholinerginių vaistinių preparatų. Ligonį turi kruopščiai ištirti gydytojas. Ligonio būklę reikia stebėti tol, kol ji vėl sunormalėja.

4.FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – vaistiniai preparatai nuo psichozės
ATC kodas – N05A X08.

Risperidonas yra selektyvusis monoamino receptorių blokatorius, pasižymintis dideliu afinitetu 5HT2 serotonino ir D2 dopamino receptoriams. Risperidonas jungiasi ir su alfa 1 adrenoreceptoriais bei H1 histamino ir alfa 2 adrenoreceptoriais, bet jiems vaistinio preparato afinitetas silpnesnis. Šis vaistinis preparatas neveikia cholinerginių receptorių. Risperdonas yra labai stiprus D2 receptorių blokatorius – tai lemia jo gydomąjį poveikį gydant šizofreniją, bet, palyginti su įprastiniais vaistiniais preparatais nuo psichozės, mažiau slopina psichomotorinį aktyvumą ir rečiau sukelia katalepsiją. Dėl darnaus serotonino ir dopamino receptorių blokavimo vartojant risperidoną rečiau pasireiškia nepageidaujamų ekstrapiramidinių simptomų bei veiksmingiau veikiami negatyvūs ir pozityvūs šizofrenijos simptomai.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Visas išgertas risperidonas absorbuojamas iš virškinimo trakto, didžiausia jo koncentracija kraujyje susidaro per 1‑2 valandas. Maistas nekeičia RISPEN absorbcijos, taigi jį galima vartoti neatsižvelgiant į maitinimosi režimą.

Risperidonas metabolizuojamas citochromo P450 IID6 izofermentų, susidaro 9 hidroksirisperidonas, kuris sukelia panašų farmakologinį poveikį. Risperidonas ir 9 hidroksirisperidonas ‑ tai veiklioji frakcija, kuri slopina psichozės simptomus (antipsichozinė frakcija). Risperidonas metabolizuojamas toliau, vykstant N-dealkilinimui. Psichoze sergančių ligonių organizme išgerto risperidono pusinės eliminacijos laikas ‑ maždaug 3 valandos. 9-hidroksirisperidono ir visos antipsichozinės frakcijos pusinės eliminacijos laikas ‑ ne trumpesnis kaip 24 valandas.

Pusiausvyrinė risperidono apykaita plazmoje nusistovi per vieną parą, o 9-hidroksirisperidono – per 4‑5 dienas. Vaistinio preparato koncentracija plazmoje tiesiogiai priklauso nuo jo dozės.

Risperidonas greitai pasiskirsto organizme. Jo pasiskirstymo tūris – 1‑2 l/kg. Plazmoje risperidonas jungiasi su albuminais ir alfa1 glikoproteinais. Su plazmos baltymais susijungia 88% risperidono ir 77% 9 hidroksirisperidono.

Pavartojus vaistinio preparato, su šlapimu per vieną savaitę pasišalina 70% suvartotos dozės, o su išmatomis – 14%. 35‑45% išgertos dozės pasišalina su šlapimu risperidono ir 9 hidroksirisperidono, likusi dalis – neveikliųjų metabolitų pavidalu. Vienu trumpu tyrimu nustatyta, kad senyvo amžiaus žmonių ir ligonių, kuriems yra inkstų funkcijos nepakankamumas, plazmoje risperidono koncentracija būna didesnė, o pusinės eliminacijos laikas ‑ ilgesnis. Ligonių, sergančių kepenų funkcijos nepakankamumu, plazmoje susidaro normali risperidono koncentracija.

Risperidono ir 9 hidroksirisperidono aktyvumas ir farmakokinetika vaikų organizme panaši kaip ir suaugusiųjų.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Poūmio ir lėtinio toksinio poveikio tyrimų duomenimis, duodant vaistinio preparato nesubrendusioms laboratorinėms žiurkėms ir šunims, pasireiškė nuo dozės priklausomas poveikis patinų ir patelių lytiniams organams ir krūtų liaukoms. Tokį poveikį sukėlė dėl dopamino D2 receptorių blokados padidėjusi prolaktino koncentracija.

5.FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

RISPEN 1 mg plėvele dengtos tabletės
Laktozė
Mikrokristalinė celiuliozė
Magnio stearatas
Gelafikuotas kukurūzų krakmolas
Hipromeliozė
Makrogolis 6000
Titano dioksidas (E 171)

RISPEN 2 mg plėvele dengtos tabletės
Laktozė
Mikrokristalinė celiuliozė
Magnio stearatas
Gelafikuotas kukurūzų krakmolas
Hipromeliozė
Makrogolis 6000
Titano dioksidas (E 171)
Geltonasis ir raudonasis geležies oksidas (E 172)

RISPEN 3 mg plėvele dengtos tabletės
Laktozė
Mikrokristalinė celiuliozė
Magnio stearatas
Gelafikuotas kukurūzų krakmolas
Hipromeliozė
Makrogolis 6000
Titano dioksidas (E 171)
Geltonasis geležies oksidas (E 172)

RISPEN 4 mg plėvele dengtos tabletės
Laktozė
Mikrokristalinė celiuliozė
Magnio stearatas
Gelafikuotas kukurūzų krakmolas
Hipromeliozė
Makrogolis 6000
Titano dioksidas (E 171)
Žaliasis šelakas (E 104/132)

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

PVC/PVDC/Aliuminio lizdinės plokštelės, informacinis lapelis, popierinė sulankstoma dėžutė.
20, 30 arba 50 plėvele dengtų tablečių

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Specialių reikalavimų nėra.