Metfogamma

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Metfogamma 500 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje tabletėje yra 500 mg metformino hidrochlorido.

Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. VAISTO FORMA

Plėvele dengta tabletė.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Suaugusių žmonių, ypač turinčių anstvorio, II tipo cukrinis diabetas tuo atveju, jeigu gydymas dieta ir fiziniu krūviu reikiamai gliukozės kiekio kraujyje nesumažina (galima gydyti tik Metfogamma arba vartoti, jos kartu su kitais geriamaisiais preparatais nuo diabeto arba insulinu).

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Vienkartinė ir paros dozė
Cukralige sergančių ligonių gydymą būtina suderinti su dieta, kurios laikosi ligonis, ir medžiagų apykaitos tyrimo duomenis (cukraus kiekį kraujyje bei šlapime). Iš pradžių per dieną reikia vartoti vieną dvi Metfogamma 500 mg plėvele dengtas tabletes (atitinka 0,5 ‑ 1 g metformino hidrochlorido dienos dozę).
Jei medžiagų apykaita sureguliuojama nepakankamai, kontroliuojant gydytojui kas kelias dienas arba net kas dvi savaites šią dozę reikia palaipsniui didinti tol, kol dienos dozė tampa terapinė.
Gydomoji dienos dozė svyruoja nuo 0,5 iki 3 g metformino hidrochlorido t. y. 1 – 6 Metfogamma 500 mg plėvele dengtos tabletės (atitinka 0,5 – 3 g metformino hidrochlorido).
Paprastai per dieną pakanka 3 Metfogamma 500 mg plėvele dengtų tablečių (atitinka 1,5 g metformino hidrochlorido).
Vartojant per dieną daugiau negu 6 Metfogamma 500 mg plėvele dengtas tabletes (atitinka daugiau negu 3 g metformino hidrochlorido), poveikis nestiprėja.

Vartojimo būdas ir trukmė
Plėvele dengtą tabletę reikia išgerti nesukramtytą, valgio metu, užsigeriant skysčiu, pvz., stikline vandens. Jei dienos dozė yra 2 arba daugiau plėvele dengtų tablečių, ją reikia gerti lygiomis dalimis per 2 arba 3 kartus, t. y. per pusryčius, pietus ir (arba) vakarienę. Dienos dozę vartojant per kelis kartus, cukraus kiekio kraujyje reguliavimas kinta mažai, tačiau vaistinis preparatas toleruojamas geriau. Vartojimo trukmė priklauso nuo ligos eigos.

Pastaba
Pacientui, kuriam rentgenologinio tyrimo metu į kraujagyslę injekuojama kontrastą sukeliančių medžiagų, gali dažniau pasireikšti ūminis inkstų nepakankamumas, todėl Metfogamma vartojimą reikia nutraukti iki tyrimo likus dviem dienoms ir pradėti iš naujo po jo praėjus dviem dienoms.
Jei operacijai būtina bendroji narkozė, gydymą Metfogamma taip pat reikia nutraukti iki operacijos likus dviem dienoms ir pradėti iš naujo tik praėjus dviem dienoms po jos.
Pagyvenusių pacientų inkstų veiklą reikia tikrinti reguliariai (žr. 4.4 skyrių). Gydyti Metfogamma toliau galima tik tokius pagyvenusius ligonius, kurių inkstų veikla pakankama. Atsižvelgiant į aplinkybes, dozę reikia koreguoti.
Normalėjant cukraus kiekiui kraujyje gali mažėti Metfogamma poreikis, todėl gydytojas turi reguliariai tikrinti (pvz., sumažinti arba, jei vartojama maža dienos dozė, praleisti vieną dozę), ar tokią dozę vartoti būtina. Šis nurodymas tinka visų pirma pagyvenusiems pacientams laktatacidozės atsiradimo galimybei mažinti.
Jei cukraus kiekio kraujyje sunormalinti vien Metfogamma neįmanoma, šio vaistinio preparato galima vartoti kartu su sulfonilkarbamido dariniais.

4.3 Kontraindikacijos

Metfogamma vartoti draudžiama, jei yra toliau nurodytų sutrikimų.
Inkstų veiklos susilpnėjimas.
Kepenų veiklos susilpnėjimas.
Sutrikusios medžiagų apykaitos sukelta acidozė, prieškominė būklė, hiperosmoliarinė arba ketoacidozinė diabetinė koma.
Sunkus širdies arba kraujotakos nepakankamumas, įskaitant ir periferinės arterinės kraujotakos sutrikimą.
Kvėpavimo nepakankamumas.
Anemijos, gangrenos, kolapso, šoko ar kitokių priežasčių sukelta hipoksija.
II arba vėlesnė diabetinės retinopatijos stadija.
Katabolinė medžiagų apykaita, pvz., jei yra auglys.
Sunki ūminė arba lėtinė infekcijos sukelta liga.
Alkoholizmas.
Padidėjęs jautrumas metformino hidrochloridui ar kitoms medžiagoms, esančioms Metfogamma sudėtyje.

Metfogamma vartojimą reikia nutraukti:
prieš numatytą operaciją, kuriai atlikti būtina bendroji anestezija;
prieš rentgenologinį tyrimą, kurio metu į veną leidžiama kontrastą sukeliančių medžiagų (žr. 4.4 skyrių);
badaujama, t.y. per dieną suvartojama mažiau negu 1000 kcal, arba 4200 kJ;
planuojant pastoti, nėštumo arba žindymo laikotarpiu.
Minėtais atvejais ligonis turi pradėti vartoti kitokių vaistinių preparatų, mažinančių cukraus kiekį kraujyje, pvz., insulino.

Santykinė kontraindikacija yra vyresnis amžius (daugiau negu 65 metai).
Pagyvenusių pacientų organų veikla dažniau būna susilpnėjusi, dėl to jų organizme vaistinių preparatų farmakokinetika būna pakitusi ir (arba) tokio amžiaus žmonės dažniau serga ligomis, kurių metu Metfogamma gali sukelti pieno rūgšties acidozę. Būtina atidžiai patikrinti, ar paciento sveikatos būklė leidžia vartoti Metfogamma.

Pastaba
Šis medikamentas netinka, jei yra:
nuo insulino priklausoma cukraligė (I tipo cukrinis diabetas);
II tipo cukrinio diabeto antrinis gydymas sulfonilkarbamido dariniais visiškai neefektyvus.
Ar šis medikamentas tinka labai retai nuo insulino nepriklausomai jaunuolių cukraligei, vadinamajam MODY diabetui, gydyti, neaišku, nes nėra patirties.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Kadangi metformino hidrochlorido kaupimasis organizme ir su juo susijęs laktacidozės atsiradimo pavojus visų pirma priklauso nuo inkstų veiklos, gydyti Metfogamma galima tik tuo atveju, jei inkstų veikla normali. Be to, atsargumas būtinas, jei sutrikusi kepenų veikla, kadangi tokiu atveju gali būti mažesnis pieno rūgšties klirensas.
Prieš vartojant vaistinio preparato ir gydymo metu kas pusmetį (prireikus ir dažniau, pvz., pasireiškus laikinai infekcijai, pagyvenusiems pacientams) reikia tikrinti kreatinino koncentraciją serume.
Vien iš kreatinino koncentracijos serume, visų pirma pagyvenusių pacientų, spręsti apie inkstų veiklą gali būti sunku, todėl atsižvelgiant į aplinkybes prieš gydymą reikia nustatyti kreatinino klirensą.

Be to, prieš gydymą ir jo metu būtina stebėti kepenų veiklos rodmenis.

Pavieniais atvejais gali sutrikti vitamino B12 apykaita, todėl kartą per metus reikia tikrinti kiekybinę kraujo ląstelių sudėtį. Pastebėjus kraujo sudėties pokyčių, jiems šalinti reikia vartoti vitamino B12.

Išgėrus didesnį kiekį alkoholio, kraujyje dažniau gali atsirasti hipoglikemija ir laktatacidozė, todėl gydymo Metfogamma metu alkoholio vartoti negalima.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Ilgai Metfogamma gydomiems ligoniams pradėjus papildomai vartoti kitokių vaistinių preparatų arba jų vartojimą baigus, gali sutrikti cukraus kiekio kraujyje reguliavimas.

Cukraus kiekis kraujyje gali sumažėti labiau, jei kartu su metforminu vartojama:
insulino, geriamųjų vaistinių preparatų nuo diabeto, pvz., sulfonilkarbamido junginių, akarbozės;
nesteroidinių vaistinių preparatų nuo uždegimo (salicilatų ir pirazolono);
MAO inhibitorių;
oksitetraciklino;
AKF inhibitorių;
fibratų;
ciklofosfamido arba jo grupės junginių, dėl kurių poveikio gali atsirasti hipoglikemija.

Be to, cukraus kiekį kraujyje gali mažinti ilgai vartojami beta adrenoreceptorių blokatoriai ir antisimpatikotoninės medžiagos: klonidinas, rezerpinas bei guanetidinas, tačiau klinikai yra svarbi sumažėjusi organizmo hormoninė ir nervų sistemos reakcija į hipoglikemiją, maskuojanti įspėjamuosius per mažo cukraus kiekio kraujyje požymius ir simptomus.
Vartojant medžiagų, lėtinančių metformino šalinimą, pvz., cimetidino, dažniau gali atsirasti laktatacidozė. Metfogamma sukeliamas cukraus kiekio kraujyje mažėjimas gali silpnėti, jei su ja kartu vartojama gliukokortikoidų, preparatų, kurių sudėtyje yra estrogenų ir gestagenų, geriamųjų kontraceptikų, epinefrino ir kitokių simpatikomimetikų, gliukagono, skydliaukės hormonų, veikiančių Henlės kilpoje ir tiazidų grupės diuretikų, diazoksido, fenotiazidų, nikotino rūgšties darinių.
Vaistiniai preparatai, mažinantys Metfogamma pasisavinimą, pvz., guaras, cholestiraminas, silpnina šio medikamento poveikį.
Vartojant Metfogamma, greičiau šalinamas fenprokumonas ir galbūt kitokie kumarinai. Kumarino preparatais gydomam ligoniui pradėjus vartoti Metfogamma ar jos vartojimą nutraukus, būtina labai dažnai tikrinti kraujo krešumą.
Girtumas ar girtuokliavimas gali neprognozuojamai skatinti cukraus kiekio kraujyje mažėjimą bei metformino sukeltą pieno rūgšties kiekio serume didėjimą.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Vaistinio preparato vartojimo nėštumo laikotarpiu patirtis nepakankama. Pastebėta, kad padidėja vaikų, kuriuos veikė metforminas, perinatalinis mirštamumas, tačiau gali būti, kad toks poveikis pasireiškia dėl nepakankamos pagrindinės ligos kontrolės metformino hidrochloridu nėštumo metu. Nėščias moteris visada geriausiai gydyti insulinu.
Ar vaistinio preparato galima vartoti žindymo laikotarpiu, nežinoma, nes trūksta patirties. Ar metformino arba jo metabolitų išsiskiria su motinos pienu, nežinoma. Jei žindyvei medikamento vartoti būtina, žindymą reikia nutraukti.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Pati Metfogamma gebėjimo vairuoti transportą nesutrikdo. Hipoglikemija (cukraus trūkumas kraujyje), sutrikdanti gebėjimą būti aktyviu eismo dalyviu, taip pat mažai tikėtina. Vaistinio preparato vartojant kartu su sulfonilkarbamido junginiais arba kitokiais medikamentais, mažinančiais cukraus kiekį kraujyje, galima hipoglikemija, kartais sutrikdanti gebėjimą vairuoti transportą ir prižiūrėti veikiančius įrenginius.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Gydymo pradžioje 5 – 20 % pacientų atsiranda virškinimo trakto negalavimų: pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, vidurių pūtimas, viduriavimas, metalo skonis burnoje, svorio sumažėjimas. Dėl minėtų pokyčių paprastai gydymo nutraukti nereikia, kadangi negalavimai, net nesumažinus dozės, dažniausiai išnyksta.
Viduriavimas gali išlikti, tačiau nutraukus vaistinio preparato vartojimą jis taip pat išnyksta. Lėtai didinant dozę ir Metfogamma vartojant valgio metu, virškinimo trakto negalavimai retėja ir lengvėja.
Kartais atsiranda galvos skausmas, svaigulys ir nuovargis.

Labai retai galima padidėjusio odos jautrumo reakcija.

Vienam Metfogamma vartojančiam pacientui prasidėjo leukocitoblastinis kraujagyslių ir plaučių uždegimas.

Pavieniais atvejais dėl sumažėjusio vitamino B12 ir folio rūgšties pasisavinimo gali sutrikti kraujodara, t. y. gali pasireikšti megaloblastinė anemija.

Labai retai ligoniams, gydomiems Metfogamma, gali pasireikšti laktatacidozė, kuri gali būti net pavojinga gyvybei, pvz., sukelti komą. 50 % pacientų, kuriems dėl metformino poveikio atsiranda laktatacidozė, ištinka mirtis. Laktatacidozės priežastis gali būti ne tik perdozavimas, bet ir nepakankama inkstų bei kepenų veikla, alkoholio gėrimas, prasidėjusios kitos ligos, veikiančios medžiagų apykaitos oksidacijos reakcijas, pvz., širdies nepakankamumas arba sunki infekcijos sukelta liga, katabolinė medžiagų apykaita, sąveika su kitais medikamentais (žr. 4.3 bei 4.5 skyrius).
Prasidėjusios laktatacidozės požymiai gali būti panašūs į tiesioginio metformino poveikio virškinimo traktui simptomus: atsiranda pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pradeda skaudėti pilvą. Visi ligos simptomai gali atsirasti per kelias valandas: prasideda raumenų skausmas ir mėšlungis, hiperventiliacija, pritemsta sąmonė, ištinka koma.
Jei vaistinio preparato vartojama kartu su sulfonilkarbamido preparatais, pavieniais atvejais gali pasireikšti hipoglikemija. Tokio sutrikimo požymiai gali būti prakaito pylimas, drebulys, širdies tvinkčiojimas, neramumas, didelis alkis, burnos srities niežėjimas, blyškumas, galvos skausmas, mieguistumas, miego sutrikimas, baimė, judesių netvirtumas, irzlumas, depresija. Jei hipoglikemija sunkesnė, ligonis gali netekti sąmonės.
Labai reti: nenormalus kepenų funkcijos rodmenų pokytis arba hepatitas su gelta arba be jos; minėti sutrikimai nutraukus metformino hidrochlorido vartojimą praeina.

4.9 Perdozavimas

Ūminis toksinis poveikis
Apsinuodijus metformino hidrochloridu, hipoglikemijos nebūna, tačiau padidėja laktatacidozės atsiradimo galimybė. Dažniausiai ji atsiranda ne dėl ūminio perdozavimo, bet dėl pasitaikančių kontraindikacijų, pvz., nepakankamos inkstų veiklos (žr. 4.3 skyrių).
Prasidėjus laktatacidozei, iš pradžių atsiranda pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pradeda skaudėti pilvą, raumenis, vėliau pasireiškia hiperventiliacija, pritemsta sąmonė, ištinka koma. 50 % ligonių, kuriems dėl metformino poveikio atsiranda visi laktatacidozės simptomai, ištinka mirtis.

Pagalbos priemonės vaistinio preparato perdozavus
Kraujo dializė yra veiksmingiausia pieno rūgšties ir metformino šalinimo priemonė. Simptominėmis priemonėmis būtina sunormalinti kraujotaką, rūgščių ir šarmų kiekį bei pašalinti hipoksiją. Diagnozei patikslinti reikia nustatyti pieno rūgšties bei metformino koncentraciją serume. Metformino koncentracija eritrocituose yra tikslesnis vaistinio preparato susikaupimo organizme ir pakartotinės kraujo dializės būtinumo kriterijus.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – biguanidai, ATC kodas – A10BA02

Metfogamma mažina cukraus kiekį kraujyje tik tų ligonių, kurie serga nuo insulino nepriklausomu II tipo cukriniu diabetu, o pacientų, kurių medžiagų apykaita normali, cukraus kiekiui kraujyje įtakos nedaro.
Metforminas mažina gliukozės koncentraciją kraujyje ne dėl insulino sekrecijos skatinimo. Antihiperglikeminis jo poveikis pasireiškia todėl, kad vaistinis preparatas veikia keliais būdais, kurių tiksli santykinė reikšmė iki šiol nėra aiški:
Metforminas didina gliukozės suvartojimą, t. y. pasisavinimą ir oksidavimą, raumenų ir riebaliniame audinyje, labai slopina gliukoneogenezę, todėl mažėja gliukozės sintezė kepenyse. Be to, vartojant preparato lėtėja gliukozės pasisavinimas iš virškinimo trakto.
Metformino hidrochlorido veiksmingumas priklauso nuo mažiausios insulino koncentracijos. Medikamentas gali daryti šiokią tokią įtaką insulino sekrecijai, tačiau toks poveikis klinikai tikriausiai yra nereikšmingas.
Metfogamma gydomiems ligoniams atsiranda ir galbūt nepriklausomų nuo vaistinio preparato poveikio gliukozės apykaitai pokyčių: sumažėja trigliceridų koncentracija serume bei pasireiškia antitrombozinis poveikis.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Iš virškinimo trakto rezorbuojama tik dalis metformino. Išgėrus 0,5 – 3,0 g, organizmas pasisavina tik 40 – 60 % dozės. Didžiausia koncentracija plazmoje (2 mikrogramai/ml, arba 15 mikromolių būna maždaug po 2 valandų, po 6 valandų rezorbcija baigiasi. Metforminas prie plazmos baltymų beveik nesijungia.
Metforminas greitai pasiskirsto organizme, vaistinio preparato pasiskirstymo tūris yra 63 – 276 litrai. Atrodo, kad viena jo dalis yra gili ir prisipildo lėčiau. Nustatyta, kad metforminas kaupiasi seilių liaukose, žarnose, inkstuose ir kepenyse.
Metformino metabolizmas neištirtas, visas medikamentas šalinamas pro inkstus.
Vaisto vidutinis pusinės eliminacijos iš plazmos laikas yra 1,5 – 4,5 val. Labai mažas medikamento kiekis (tikriausiai atitinkantis pasiskirstymo tūrio giliąją dalį), šalinamas lėčiau: jo pusinės eliminacijos laikas yra 8,9 – 19 val.
350 – 550 ml/min. inkstų klirensas rodo, kad vaistinį preparatą aktyviai išskiria kanalėliai. Tarp metformino šalinimo greičio ir kreatinino klirenso yra priklausomumas. Jei susilpnėjusi inkstų veikla, tikriausiai vaistas gali kauptis organizme.
Biologinis ekvivalentiškumas
1996 m. atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo 24 savanoriai, metu nustatytas biologinis Metfogamma ir lyginamojo preparato ekvivalentiškumas. Tyrimo duomenys pateikti lentelėje ir paveiksle.

Tiriamasis preparatas
Lyginamasis preparatas
Didžiausia vaistinio preparato koncentracija plazmoje (C max), mikrogramai/ml

1,33  0,26

1,27  0,17
Laikas, per kurį vaisto koncentracija plazmoje tampa didžiausia (tmax), val.

1,83  0,35

1,88  0,36
Plotas, kurį koordinačių sistemoje riboja koncentracijos ir laiko kreivė
(AUC0 – 1), mikrogramai x val./ml

5,94  1,73

6,16  2,05
Nurodytas rodmenų vidurkis ir jo nuokrypis

Paveikslas. Vidutinės tiriamojo ir lyginamojo preparato koncentracijos pokyčiai koncentracijos ir laiko koordinačių sistemoje

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ūinis toksinis poveikis
Ūminio toksinio poveikio tyrimų su gyvūnais metu specifinio jautrumo nepastebėta (žr.4.9 skyrių).
Lėtinis toksinis poveikis
Tyrimų su žiurkėmis (ne ilgiau kaip 18 mėn.), šunimis (18 mėnesių) ir beždžionėmis (2 metus) metu nustatyta, kad veiklioji medžiaga specifinių toksinio poveikio pokyčių nesukelia.
Mutageninis ir kancerogeninis poveikis
Ar metforminas sukelia mutageninį poveikį, ištirta nevisiškai. Tiriant bakterijas, mutageninio poveikio nebuvo, tačiau tyrimų in vitro su žinduolių ląstelėmis metu pastebėtas chromosomų pokyčių atsiradimą skatinantis poveikis. Jo svarba yra neaiški.
Ilgalaikių tyrimų su gyvūnais metu duomenų, įrodančių, kad metformino hidrochloridas skatintų auglių atsiradimą, nenustatyta.
Toksinis poveikis dauginimuisi
Visos metformino hidrochlorido dozės, vartojamos tyrimų su žiurkėmis metu, mutageninio poveikio nesukėlė. Be to, nustatyta kad mažiausia dienos dozė, nesukelianti embriotoksinio poveikio bei nedaranti įtakos patelių vaisingumui (NOEL), yra 300 mg/kg kūno svorio. Patinų vaisingumui įtakos nedarė mažesnė negu 600 mg/kg kūno svorio dienos dozė. Metformino hidrochloridas nesukėlė teratogeninio poveikio triušiams, kuriems kasdien buvo sugirdoma ne didesnė kaip 140 mg/kg kūno svorio dozė, ir nedarė įtakos žiurkių, kurioms kasdien buvo sugirdoma ne daugiau kaip 600 mg/kg kūno svorio preparato, vaisiui bei atsivestiems jaunikliams.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Karboksimetilkrakmolo natrio druska
Kukurūzų krakmolas
Povidonas K-30
Koloidinis bevandenis silicio dioksidas
Magnio stearatas
Hipromeliozė
Titano dioksidas E 171
Propilenglikolis
Polietilenglikolis 6000
Išgrynintas talkas.
Tabletės sudėtyje yra mažiau kaip 0,01 duonos vieneto angliavandenių.

6.2 Nesuderinamumas

Nėra.

6.3 Tinkamumo laikas

4 metai.
Pasibaigus tinkamumo laikui, vaisto vartoti negalima.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Pakuotėje yra 30, arba 120 plėvele dengtų tablečių.

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Kadangi metformino hidrochlorido susikaupimo organizme pavojus visų pirma priklauso nuo inkstų veiklos, pradėti gydymą Metfogamma galima tik tuo atveju, jei inkstų veikla normali. Gydymo metu kas pusmetį (atsižvelgiant į aplinkybes, ir dažniau, pvz., jei yra laikina infekcija) reikia tikrinti kreatinino koncentraciją serume. Vien iš kreatinino koncentracijos serume, visų pirma pagyvenusių žmonių, apie inkstų veiklą spręsti gali būti sunku, todėl atsižvelgiant į aplinkybes prieš gydymą reikia nustatyti kreatinino klirensą.
Be to, atsargumas būtinas, jei sutrikusi kepenų veikla, kadangi tokiu atveju gali būti mažesnis pieno rūgšties klirensas.