Fromilid 250

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Fromilid 250 mg plėvele dengtos tabletės
Fromilid 500 mg plėvele dengtos tabletės
Fromilid 125 mg/5 ml granulės geriamajai suspensijai

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Plėvele dengtoje tabletėje yra 250 mg klaritromicino.
Plėvele dengtoje tabletėje yra 500 mg klaritromicino.
5 ml suspensijos (viename švirkšte suspensijai gerti) yra 125 mg klaritromicino.

Pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. VAISTO FORMA

Plėvele dengtos tabletės.
Granulės geriamajai suspensijai ruošti.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos: tonzilofaringitas, vidurinės ausies uždegimas, ūminis sinusitas.
Apatinių kvėpavimo takų infekcijos: ūminis bakterijų sukeltas bronchitas, lėtinio bronchito paūmėjimas, visuomenėje įgyta pneumonija, netipinė pneumonija.
Odos ir poodžio audinių infekcijos.
Mikobakterijų (M. avium komplekso, M. kansasii, M. marinum. M. leprae) infekcijos; jų diseminacijos profilaktikai pacientams, sergantiems AIDS.
Helicobacter pylori sunaikinti pacientams, sergantiems dvylikapirštės žarnos ar skrandžio opalige (visada kartu su kitais vaistais).

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Tabletės negalima laužyti. Ją reikia nuryti nepažeistą užgeriant trupučiu vandens.

Suaugusiems ir vaikams nuo 12 metų paprastai skiriama 250 mg kas 12 val.
Sinusitui, sunkioms infekcijoms ir Haemophilus influenzae infekcijai gydyti skiriama 500 mg kas 12 val.
Helicobacter pylori sunaikinti skiriama 250-500 mg du kartus per parą (dažniausiai 7 dienas) kartu su kitais vaistais.

Vaikams iki 12 metų paprastai skiriama 15 mg/kg kūno svorio per parą (suvartojama per du kartus). Nurijus suspensiją, rekomenduojama išgerti truputį skysčio. Suspensijoje yra smulkių granulių, kurių reikėtų nekramtyti, kadangi jų turinys kartus. Suspensijai gerti pridedamas švirkštas. Viename pilname švirkšte yra 5 ml suspensijos (125 mg klaritromicino). Kiekvieną kartą, pasinaudojus švirkštu, jį reikėtų išplauti vandeniu.
Vaikams šis vaistas dozuojamas pagal kūno svorį. Rekomenduojamas dozavimas nurodytas lentelėje:
Vaiko kūno svoris
Dozė (ml) ir švirkštų skaičius
Dozė (mg)
8 kg
2,5 ml (½ švirkšto turinio) du kartus per parą
62,5 mg
16 kg
5 ml (1 švirkšto turinys) du kartus per parą
125 mg
24 kg
7,5 ml (1½ švirkšto turinio) du kartus per parą
187,5 mg
33 kg
10 ml (2 švirkštų turinys) du kartus per parą
250 mg
Paprastai gydoma 7-14 dienų.

Mycobacterium avium komplekso infekcijų gydymui ir diseminacijos profilaktikai skiriama 500 mg kas 12 val. Dozę galima didinti. Didžiausia paros dozė – 2 g. Vaikams skiriama 15 mg/kg per parą (suvartojama per du kartus). Didžiausia paros dozė vaikams – 1 g. Mycobacterium avium komplekso infekcijų gydymas yra ilgas.
Jei inkstų funkcija normali, tai dėl lengvo ar vidutinio sunkumo kepenų nepakankamumo dozės koreguoti nereikia.

Pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu, kai kreatinino klirensas < 0,5 ml/sek. (30 ml/min.), arba kreatinino koncentracija serume > 290 mol/l (3,3 mg/100 ml), dvigubai mažinama dozė arba dvigubai ilginamas vartojimo intervalas.

4.3 Kontraindikacijos

Klaritromicino nereikėtų vartoti, jei padidėjęs jautrumas šiam ar kitiems makrolidų grupės antibiotikams. Daugiausia klaritromicino metabolizuojama kepenyse, todėl jo neskiriama pacientams, sergantiems labai sunkiu kepenų nepakankamumu. Be to, klaritromicino nereikėtų vartoti kartu su terfenadinu, cizapridu, pimozidu ar astemizoliu.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Egzistuoja mikroorganizmų kryžminis atsparumas makrolidų grupės antibiotikams.
Jei inkstų funkcija normali, tai dėl lengvo kepenų nepakankamumo dozės koreguoti nereikia. Pacientams, sergantiems sunkiu inkstų nepakankamumu, dozę reikia mažinti.

Klaritromicino nereikėtų skirti pacientams, sergantiems porfirija.

Nėra pakankamai patirties, kuri rodytų, ar efektyvu ir saugu vartoti klaritromiciną jaunesniems kaip 6 mėn. kūdikiams.

Vartojant antibiotikus, pakinta normali žarnų flora, todėl gali atsirasti atsparių mikroorganizmų superinfekcija. Jei prasideda stiprus ir nepaliaujamas viduriavimas, kuris gali rodyti pseudomembraninį kolitą, reikia nutraukti šio vaisto vartojimą ir imtis atitinkamų priemonių.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Klaritromicinas metabolizuojamas kepenyse, kur gali slopinti citochromo p450 komplekso fermentus. Kartu vartojant klaritromiciną, gali padidėti šios sistemos metabolizuojamų vaistų koncentracijos serume ir pasireikšti jų nepageidaujamų poveikių. Atsižvelgiant į tai, kartu su klaritromicinu nereikėtų vartoti terfenadino, cisaprido, pimozido ar astemizolio. Klaritromicino vartojimo, jam esant rinkoje, patirtis rodo, kad kartu su šiuo vaistu vartojant aukščiau minėtus, gali prailgėti QT intervalas, prasidėti torsades de pointes, skilvelių tachikardija ir skilvelių virpėjimas.

Jei kartu su klaritromicinu vartojami teofilinas, karbamazepinas, digoksinas, lovastatinas, simvastatinas, triazolamas, midazolamas, fenitoinas, valproatas, ciklosporinas, takrolimas ar skalsių alkaloidai, jų koncentracijas serume rekomenduojama stebėti, kadangi jos gali padidėti.

Jei klaritromicinas vartojamas kartu su varfarinu ar kitais geriamaisiais antikoaguliantais, kelis kartus reikia tikrinti protrombino laiką.

Kartu vartojamas klaritromicinas mažina zidovudino rezorbciją.
Kartu vartojant ritonavirą, plotas po klaritromicino koncentracijos serume, priklausomai nuo laiko, kreive (AUC) gerokai (iki 77 proc.) padidėja, o plotas po 14-hidroksiklaritromicino koncentracijos serume, priklausomai nuo laiko, kreive gerokai (iki 100 proc.) sumažėja. Jei inkstų funkcija normali, dozavimo koreguoti nereikia. Pacientams, sergantiems lengvu inkstų nepakankamumu, kai kreatinino klirensas < 60 ml/min. (1 ml/sek.), skiriama pusė klaritromicino dozės, kai kreatinino klirensas < 30 ml/min. (0,5 ml/sek.) – ketvirtis dozės.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumo ir laktacijos metu vartojamo klaritromicino kenksmingam poveikiui nustatyti kontroliuojamų tyrimų su žmonėmis neatlikta. Pagal FDA (JAV Maisto ir vaistų kontrolės tarnybos) kriterijus klaritromicinas priklauso vartojimo nėštumo laikotarpiu C kategorijai (kai kurių su gyvūnais atliktų tyrimų metu nustatytas kenksmingas poveikis nėštumui bei embriono ir vaisiaus vystymuisi). Nėščiosioms klaritromicino galima skirti tik išimtiniais atvejais, įsitikinus, kad laukiamas gydomasis poveikis yra didesnis už galimą pavojų vaisiui.
Vartojant šį vaistą, žindyti negalima.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Šio vaisto įtakos budrumui, vairuojant transporto priemones ar dirbant su technika, nenustatyta.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Šio vaisto nepageidaujami poveikiai yra pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir pilvo skausmas.

Jei prasideda stiprus ir ilgalaikis viduriavimas, reikia įsitikinti, ar nėra pseudomembraninio kolito, kuris gali pasireikšti kai kuriais atvejais.

Be to, gali atsirasti stomatitas, glositas, galvos skausmas, padidėjusio jautrumo reakcijų (dilgėlinė, anafilaksija, labai retais atvejais Stiveno - Džonsono sindromas), trumpalaikių skonio pokyčių ir (atskiriems pacientams) CNS sutrikimų (galvos sukimasis, konfūzija, baimė, nemiga, nakties košmarų). Daugumai pacientų nepageidaujami vaisto poveikiai būna lengvi.

Labai retais atvejais padidėja kepenų fermentų aktyvumas serume, pasireiškia cholestazinė gelta.

4.9 Perdozavimas

Per didelės dozės dažniausiai sukelia vėmimą, pilvo skausmą, galvos skausmą ir konfūziją. Pacientui, išgėrusiam labai daug tablečių, reikia plauti skrandį. Gydymas simptominis.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – makrolidų grupės antibiotikai , ATC kodas – J01FA09

Veikimo mechanizmas
Klaritromicinas yra makrolidų grupės antibiotikas. Pagal ATC klasifikaciją jis priklauso J01F grupei. Makrolidai grįžtamai prisijungia prie ribosomos 50S subvieneto P dalies ir slopina nuo RNR priklausomą baltymų sintezę. Jie neleidžia vykti transpeptidacijai (ilgėti baltymo grandinei) ir (ar) translokacijai (amino rūgščių pernešimui nuo transportinės RNR ant informacinės RNR). Dėl to nesintezuojami svarbūs peptidai, sutrinka baltymų sintezė ir normali ląstelės veikla.
Ribosomų struktūra yra skirtinga, todėl prie eukariotų ribosomų makrolidai nesijungia. Tikriausiai būtent dėl to makrolidų toksiškumas žmonėms yra labai mažas.

Kai kuriose bakterijose chloramfenikolis ir linkozamidai konkuruoja su makrolidais dėl galimybės prisijungti prie ribosomų P dalių, todėl pasireiškia antagonistinis poveikis.

Makrolidų poveikio pobūdis daugiausia yra bakteriostatinis, tačiau priklauso nuo makrolido kiekio, bakterijų skaičiaus ir bakterijų ląstelinio ciklo stadijos tuo metu, kai jas pradeda veikti antibiotikas. Klaritromicinas, kaip ir kiti makrolidai, gali veikti ir baktericidiškai. Taip jis veikia S. pyogenes, S. pneumoniae ir M. catarrhalis. Iki šiol atlikti eritromicino tyrimai parodė, kad makrolidų efektyvumą geriausiai padeda numatyti tai, kiek kartų jų koncentracija didesnė negu MSK.

Antibakterinis efektyvumas
Klaritromicinas bakteriostatiškai ar baktericidiškai veikia daugelį kliniškai reikšmingų gramteigiamų ir gramneigiamų bakterijų: aerobų, anaerobų, fakultatyvių anaerobų, kitų mikroorganizmų (mikoplazmų, ureaplazmų, chlamidijų, legionėlių) bei netipinių mikobakterijų.
Jautumas in vitro įvairiuose geografiniuose regionuose skiriasi, taip pat būna su laboratoriniais tyrimo metodais susijusių jautrumo skirtumų.
1 lentelė. Klaritromicinui jautrios bakterijos.

Aerobinės
gramteigiamos bakterijos
Aerobinės
gramneigiamos bakterijos
Anaerobinės bakterijos
Bacillus rūšys
Bordetella pertussis
Gramteigiamos bakterijos
Corynebacterium rūšys
Campylobacter jejuni
Eubacterium rūšys
Listeria monocytogenes
H. influenzae
Clostridium perfringens
Meticilinui jautrūs
S. aureus
Helicobacter pylori
Peptococcus rūšys
Streptococcus agalactiae
Legionella pneumophila
Peptostreptococcus rūšys
Streptococcus pneumoniae
Moraxella catarrhalis
Propionibacterium acnes
Streptococcus pyogenes
Neisseria gonorrhoeae
Gramneigiamos bakterijos
Streptococcus viridans
Neisseria meningitidis
Bacteroides rūšys

Pasteurella multocida
Bacteroides fragilis

Prevotella melaninogenica
Kiti mikroorganizmai
Chlamydia pneumoniae
Chlamydia trachomatis
Mycoplasma pneumoniae
Ureaplasma urealyticum
Borrelia burgdorferi
Toxoplasma gondii
Mycobacterium avium kompleksas
Mycobacterium fortuitum
Mycobacterium chelonae
Mycobacterium kansasii
Mycobacterium xenopi
Mycobacterium leprae

Staphylococcus aureus ir Staphylococcus epidermidis štamai, jautrūs penicilinams ir eritromicinui, taip pat yra jautrūs klaritromicinui. Štamai, atsparūs eritromicinui, yra atsparūs ir klaritromicinui. Klaritromicinas yra efektyvus prieš A, B, C ir G grupių streptokokus bei S. bovis. S. pneumoniae štamai yra gerai jautrūs klaritromicinui (išskyrus atsparius eritromicinui). Enterokokai dažniausiai būna atsparūs klaritromicinui. Klaritromicinas dažniausiai būna efektyviausiais makrolidų grupės antibiotikas prieš Bacillus rūšis (MSK90 yra 0,12 g/ml).

Klaritromicinas yra efektyvus arba vidutiniškai efektyvus prieš Campylobacter rūšis ir efektyvesnis už eritromiciną prieš Helicobacter pylori. Iš gramneigiamų bakterijų klaritromicinas geriausiai veikia Bordetella pertussis, Legionella pneumophila ir Moraxella catarrhalis. Klaritromicinas, ypač jo metabolitas 14-hidroksiklaritromicinas, geriau už eritromiciną veikia H. influenzae (šias bakterijas 14-hidroksiklaritromicinas veikia maždaug du kartus stipriau negu klaritromicinas).

Klaritromicinas neveikia Enterobacteriaceae rūšių, Pseudomonas rūšių ir meticilinui atsparių S. aureus štamų.

Šis vaistas veikia gramteigiamus anaerobus: Clostridia rūšis, Eubacterium rūšis, Peptococcus rūšis ir Propionibacterium rūšis, taip pat Bacteroides rūšis.

Klaritromicinas yra efektyviausias makrolidų grupės antibiotikas prieš Chlamydia trachomatis ir C. pneumoniae. Jis gerai veikia Mycoplasma pneumoniae ir Ureaplasma urealyticum. Mycoplasma hominis yra atspari klaritromicinui. Klaritromicinas efektyvus prieš daugelį mikobakterijų, išskyrus Mycobacterium tuberculosis. Tai efektyviausias makrolidų grupės antibiotikas prieš Mycobacterium avium komplekso mikroorganizmus, Mycobacterium fortuitum ir Mycobacterium chelonae. Be to, šis vaistas veikia Mycobacterium kansasii, Mycobacterium xenopi ir Mycobacterium leprae.

Iš treponemų šis vaistas veikia Borrelia burgdorferi, jo efektyvumas prieš Treponema pallidum nežinomas. Taip pat šis vaistas veikia Toxoplasma gondii.

Klaritromicinas kartu su savo metabolitu 14-hidroksiklaritromicinu sinergistiškai veikia H. influenzae, M. catarrhalis, Legionella rūšis bei kai kuriuos streptokokus ir stafilokokus.

2 lentelė. Klaritromicino efektyvumas in vitro (MSK, µg/ml)
Mikroorganizmas
Klaritromicino MSK90 (µg/ml)
Meticilinui jautrūs S. aureus
0,125
S. pyogenes
0,015
S. pneumoniae
0,015
S. agalactiae
0,06
S. viridans grupė
0,03
Corynebacterium rūšys
4
Listeria monocytogenes
0,25
M. catarrhalis
0,25
N. gonorrhoeae
0,5
C. jejuni
2
L. pneumophila
0,25
H. influenzae
8
B. pertussis
0,03
Bacteroides fragilis
2
Cl. perfringens
0,5
Propionibacterium acnes
0,03
C. trachomatis
0,125
C. pneumoniae
0,015 - 0,03
M. pneumoniae
0,03 - 0,5
Ureaplasma urealyticum
0,025 - 1,0
H. pylori
0,03
Mycobacterium avium (pacientams, sergantiems AIDS)
16
Mycobacterium avium
(pacientams, nesergantiems AIDS)
8 - 16
Mycobacterium fortuitum
4
Mycobacterium kansasii
1
Mycobacterium xenopi
0,25 - 0,5
Mycobacterium chelonae
0,25
Mycobacterium abscessus
1

Bakterijų jautrumo klaritromicinui nustatymui naudojama standartizuota procedūra, pagrįsta skiedimo metodu. Jei MSK  2 g/ml, mikroorganizmas jautrus klaritromicinui, jei MSK 4 g/ml – vidutiniškai jautrus, jei MSK  8 g/ml – atsparus. Kontrolinis mikroorganizmas šiai standartizuotai procedūrai yra S. aureus ATCC 29213 štamas, kuriam MSK turėtų būti 0,12-0,5 g/ml.
Yra keli būdai mikobakterijų ir H. pylori jautrumui tirti, tačiau jie nestandartizuoti.

Klaritromicino poveikis žarnų mikroflorai
Klaritromicino poveikis žarnų mikroflorai buvo tiriamas skiriant sveikiems savanoriams 250 mg klaritromicino du kartus per parą 7 dienas. Reikšmingo stafilokokų, mikrokokų, enterokokų, aerobinių difteroidų, anaerobinių kokų, eubakterijų, klostridijų ar Veillonella skaičiaus pokyčių tyrimo metu nenustatyta. Streptokokų kolonijų, taip pat gramneigiamų žarnų bakterijų, laktobacilų, bifidobakterijų ir Bacteroides rūšių augimas buvo slopinamas vidutiniškai. Dviems savanoriams padaugėjo Candida albicans.

Atsparumas makrolidams
Pneumokokų atsparumas makrolidams Europoje didėja (1996 m. Europoje atsparūs buvo 2,7-40,6 proc. pneumokokų štamų, 1998 m. Slovėnijoje – 4,6 proc.). Atsparūs S. pyogenes štamai dažniausiai sudaro mažiau kaip 5 proc., tačiau 1998 m. Slovėnijoje jų buvo maždaug 5,8 proc. Tais pačiais metais 6,9 proc. S. aureus štamų buvo atsparūs eritromicinui. Azitromicinui (kartu tikriausiai ir klaritromicinui) atsparių Haemophilus influenzae štamų Slovėnijoje yra iki 3,6 proc. Atsparių M. catarrhalis ir C. diphtheriae būna retai, atsparių mikoplazmų ir Chlamydia pneumoniae – labai retai. Dažnai būna kryžminis atsparumas eritromicinui ir klaritromicinui, todėl praktikoje bakterijos, atsparios eritromicinui in vitro, laikomos atspariomis ir klaritromicinui, kol atliekama antibiotikograma.

Pirminis gramneigiamų bakterijų (enterobakterijų, Pseudomonas rūšių ir Acinetobacter rūšių) atsparumas tikriausiai priklauso nuo to, kad šių bakterijų išorinė ląstelės membrana yra palyginti nepralaidi antibiotikams. Įgyto bakterijų atsparumo makrolidams mechanizmai yra šie:
padidėjęs antibiotikų išėjimas iš bakterijų (S. epidermidis);
fermentinė (esterazės, fosfotransferazės) inaktyvacija (E. coli, P. aeruginosa);
pokyčiai toje vietoje, kur jungiasi makrolidai (dažniausias mechanizmas).

Atsparumas gali būti konstitucinis ir įgytas. Konstitucinis atsparumas reiškia kryžminį atsparumą visiems makrolidams, linkozamidams ir B tipo streptograminui (sutrumpintai MLSB). Esant įgytam atsparumui, bakterijų štamai būna atsparūs makrolidams, turintiems laktono žiedą 14-oje padėtyje (eritromicinui, roksitromicinui, klaritromicinui) ar 15-oje padėtyje (azitromicinui), tačiau neatsparūs makrolidams, turintiems laktono žiedą 16 padėtyje (spiramicinui, jozamicinui, midekamicinui, miokamicinui), linkozamidams ir streptograminui B. Nustatytas šių bakterijų atsparumas MLSB: S. aureus, S. pyogenes, S. pneumoniae, Enterococcus faecalis, Clostridium rūšių ir Bacteroides rūšių.

Nustatyta, kad S. epidermidis ir (neseniai) daugelio M fenotipo streptokokų atsparumo mechanizmas yra padidėjęs antibiotiko išėjimas iš bakterijos. Šie mikroorganizmai yra atsparūs makrolidams, turintiems laktono žiedą 14-oje ar 15-oje padėtyje, tačiau neatsparūs makrolidams, turintiems laktono žiedą 16-oje padėtyje, linkozamidams ir streptograminui B. Atsparumas priklauso nuo genų (mef A ir mef B), kurie koduoja šio fenotipo bakterijų vystymąsi. Šių genų dažnai randama S. pyogenes, S. agalactiae ir S. pneumoniae. Kai kurių bakterijų atsparumas priklauso nuo kelių mechanizmų.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Rezorbcija
Aplinkoje, kurioje yra skrandžio rūgšties, klaritromicinas yra stabilus. Geriamojo klaritromicino biologinis prieinamumas – maždaug 55 proc. Maistas gali sulėtinti klaritromicino rezorbciją, tačiau neturi reikšmingos įtakos jo biologiniam prieinamumui. Maždaug 20 proc. klaritromicino greitai metabolizuojama į 14-hidroksiklaritromiciną, kurio biologinis poveikis panašus į klaritromicino. Jo koncentracija sveikų savanorių serume proporcinga išgertai dozei. Didžiausia koncentracija serume susidaro greičiau kaip per 3 val. Vidutinė koncentracija, išgėrus vienkartinę 250 mg klaritromicino dozę, būna 0,62-0,84 g/ml, išgėrus vienkartinę 500 mg dozę – 1,77-1,89 g/ml. Atitinkamos 14-hidroksi metabolito koncentracijos būna 0,4-0,7 g/ml (išgėrus 250 mg dozę) ir 0,67-0,8 g/ml (išgėrus 500 mg dozę). Plotas po koncentracijos serume, priklausomai nuo laiko, kreive (AUC), išgėrus 250 mg dozę, būna 4 g/mlval., o išgėrus 500 mg dozę – 11 g/mlval.
Pakartotinai vartojant 250 mg klaritromicino du kartus per parą, šio vaisto pusiausvyrinė koncentracija susidaro po penktosios dozės. Didžiausia klaritromicino koncentracija būna 1 g/ml, 14-hidroksiklaritromicino – 0,6 g/ml.
Vaikams geriant klaritromicino suspensiją 7,5 mg/kg kūno svorio dozėmis kas 12 val., didžiausia pusiausvyrinė klaritromicino koncentracija būna 3-7 g/ml, 14-hidroksi metabolito – 1-2 g/ml.

Patekimas į audinius
Makrolidų jonizacijos laipsnis yra mažas, jie tirpūs riebaluose, todėl gerai patenka į organizmo skysčius ir audinius. Paprastai klaritromicino koncentracijos audiniuose būna maždaug 10 kartų didesnės negu serume. Didelė koncentracija randama plaučiuose (8,8 mg/kg), tonzilėse (1,6 mg/kg), nosies gleivinėje, odoje, seilėse, alveolių ląstelėse, skrepliuose ir vidurinėje ausyje. Klaritromicino pasiskirstymo tūris sveikų savanorių, pavartojusių vienkartinę 250 mg ar 500 mg dozę, organizme yra 226-266 l (2,5 l/kg). 14-hidroksiklaritromicino pasiskirstymo tūris yra 304-309 l. Prie serumo baltymų klaritromicino prisijungia mažai ir grįžtamai.

Metabolizmas ir išsiskyrimas
Klaritromicinas metabolizuojamas kepenyse. Identifikuoti bent 7 metabolitai, kurių svarbiausias – 14-hidroksiklaritromicinas. Klaritromicinas išsiskiria su šlapimu metabolitų pavidalu ir nepakitęs, šiek tiek (4 proc.) jo patenka į išmatas. Maždaug 20 proc. 250 mg dozės ir 30 proc. 500 mg dozės išsiskiria su šlapimu nepakitusio vaisto pavidalu. 10-15 proc. dozės išsiskiria su šlapimu 14-hidroksiklaritromicinio pavidalu.
Vartojant 250 mg klaritromicino kas 12 val., jo pusperiodis – 3-4 val., vartojant 500 mg kas 12 val. – 5-7 val.

Amžiaus įtaka farmakokinetikai
Vaikai ir kūdikiai. Remiantis tyrimų duomenimis, du kartus per parą 7,5 mg/kg kūno svorio dozėmis vartojamo klaritromicino farmakokinetika vaikų ir kūdikių organizme būna panaši į suaugusiųjų.
Senyvi pacientai. Tyrimų rezultatai rodo, kad senyviems pacientams dozavimo koreguoti nereikia (išskyrus atvejus, kai inkstų funkcija sunkiai sutrikusi).

Ligų įtaka farmakokinetikai.
Nustatyta, kad pacientams, sergantiems sunkiu inkstų nepakankamumu (palyginus su sveikais savanoriais), išgėrusiems 200 mg klaritromicino dozę, susidaro didesnė didžiausioji koncentracija, būna didesnis plotas po koncentracijos, priklausomai nuo laiko, kreive (AUC) ir lėtesnė eliminacija. Sergant sunkiu inkstų nepakankamumu (palyginus su sveikais suaugusiais žmonėmis), suminė klaritromicino eliminacija sumažėja nuo 26,5 proc. iki 3,3 proc. Šie rezultatai rodo, kad, jei yra sunkus inkstų nepakankamumas, reikia mažinti dozę arba ilginti vartojimo intervalą.
Pacientų, sergančių kepenų nepakankamumu, plazmoje pusiausvyrinė klaritromicino koncentracija būna tokia kaip sveikų žmonių, o 14-hidroksiklaritromicino – mažesnė.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ūminio toksiškumo tyrimais nustatytas mažas klaritromicino toksiškumas laboratoriniams gyvūnams.
Nustatyta, kad geriamojo klaritromicino LD50 yra nuo 1,5 iki > 5 g/kg, parenteralinio – nuo 0,7 iki > 5 g/kg. Pakartotinai skiriant labai didelėmis dozėmis, nustatytas hematotoksinis ir nefrotoksinis klaritromicino poveikis bei kenksmingas poveikis virškinimo traktui. Nors rastas ryšys tarp klaritromicino poveikio bei embriono ir vaisiaus vystymosi, teratogeninio poveikio nepastebėta. Keliais tyrimais in vitro ir in vivo mutageninio poveikio pavojaus nenustatyta. Duomenų apie kancerogeninio poveikio tyrimus literatūroje nerasta. Kai kurios vaisto formos sukelia lokalų suerzinimą. Specifinių antigenų klaritromicinas neindukuoja.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Plėvele dengtos tabletės
Propilenglikolis, kukurūzų krakmolas, mikrokristalinė celiuliozė, koloidinis bevandenis silicio dioksidas, gelifikuotas krakmolas, polakrilino kalis, talkas, magnio stearatas, titano dioksidas, hipromeliozė, chinolino dažiklis (E 104).

Granulės geriamajai suspensijai ruošti
Karbomeras, povidonas, hipromeliozės ftalatas, talkas, ricinos aliejus, ksantano lipai, bananų skonio medžiaga, citrinų rūgštis, koloidinis bevandenis silicio dioksidas, titano dioksidas, sacharozė, kalio sorbatas.

6.2 Nesuderinamumas

Nėra.

6.3 Tinkamumo laikas

Plėvele dengtos tabletės – 5 metai.
Granulės geriamajai suspensijai ruošti – 2 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Plėvele dengtos tabletės
Laikyti sausoje vietoje, iki 25C temperatūroje.
Laikyti vaikams neprieinamoje vietoje.

Granulės geriamajai suspensijai ruošti
Laikyti iki 30C temperatūroje.
Laikyti vaikams neprieinamoje vietoje.
Laikant tamsioje vietoje, iki 25C temperatūroje, paruošta suspensija tinka vartoti 14 dienų.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

14 plėvele dengtų tablečių po 250 mg Al ir PVC-PVDC folijos lapelyje.
14 plėvele dengtų tablečių po 500 mg Al ir PVC-PVDC folijos lapelyje.
Buteliukas su plastikiniu kamščiu ir švirkštu suspensijai gerti. Buteluke yra granulių kiekis, skirtas 60 ml geriamosios suspensijos (125 mg/5 ml) paruošti.

6.6 Vartojimo ir darbo su vaistiniu preparatu instrukcija

Norėdami paruošti suspensiją, į buteliuką įpilkite 42 ml vandens. Buteliuką suplakite, kad atsipalaiduotų granulės. Įpilkite maždaug ¼ reikalingo vandens kiekio ir stipriai suplakite, po to įpilkite likusį vandens kiekį ir dar kartą gerai suplakite. Suspensijos turi būti iki linijos, pažymėtos ant buteliuko.