OXYTOCIN-GRINDEKS

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

OXYTOCIN-GRINDEKS 5 TV/ml injekcinis tirpalas
Oxytocinum

2. KIEKYBINĖ IR KOKYBINĖ SUDĖTIS

1 ml tirpalo yra 5 TV oksitocino.

3. VAISTO FORMA

Injekcinis tirpalas.
Bespalvis skaidrus skystis, turintis charakteringą kvapą.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Oksitocinas vartojamas gimdymo veiklai sužadinti esant terapinėms indikacijoms; gimdymo veiklai stimuliuoti esant hipotoniškai gimdai; skiriamas profilaktiškai ir gydyti pogimdinę gimdos atoniją ir kraujavimą; cezario operacijos metu ir atsiskyrus placentai; terapiniam abortui sukelti.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Siekiant įvertinti galimą pavojų vaisiaus būklei, didelės rizikos nėščiosioms būtina atlikti bandomąjį oksitocino mėginį. Šis mėginys skirtas įvertinti vaisiaus ir placentos būklę, tai pat galimas komplikacijas gimdymo metu.
Intraveninė oksitocino infuzija atliekama taip: oksitocinas praskiedžiamas 500,0 ml 5% gliukozės arba 0,9% natrio chlorido tirpalu. Remiantis Britų nacionaline farmakopėja Nr.42, gimdymo veiklai stimuliuoti naudojamas standartinis oksitocino tirpalas 10 TV/500 ml (lašinant 3 ml tirpalo per valandą, tai atitinka 0,001 TV/min.) arba, jei reikia, galima skirti didesnę dozę – 30 TV/500 ml (lašinant 1 ml tirpalo per valandą, tai atitinka 0,001 TV/min.).
Gimdymo veiklai stimuliuoti, esant gimdymo veiklos silpnumui, arba gimdymo veiklai sužadinti oksitocinas skiriamas lėtai lašinti į veną; rekomenduojama naudoti perfuzorių, kad tiksliau būtų nustatytas lašinimo greitis.
Oksitocino infuzija pradedama lašinti nuo 0,001–0,002 TV/min. ir palaipsniui dozė didinama kas 30 minučių tol, kol pasiekiamas maksimalus gimdos susitraukimų dažnis – 3 arba 4 susitraukimai kas 10 minučių. Gimdymo metu būtina stebėti pagrindinius faktorius, lemiančius vaisto dozavimą – vaisiaus širdies susitraukimų dažnį ir sąrėmių efektyvumą (gimdymo metu niekuomet nešvirkškite vaisto į veną boliusu); pasireiškus gimdos hipertonusui arba sutrikus vaisiaus būklei, vaisto infuziją reikia nedelsiant nutraukti.
Žinoma, kad lašinant oksitociną 0,006 TV/min. greičiu, kraujo plazmoje susidaro panaši oksitocino koncentracija, kaip ir natūralaus gimdymo metu; dažniausiai pakanka įprastos 0,012 TV/min. dozės, tačiau kai kuriais atvejais gali reikti lašinti iki 0,02 TV/min. ir daugiau.
Remiantis Britų nacionaline farmakopėja Nr.42, maksimali rekomenduojama vaisto dozė yra 0,032 TV/min., o maksimali bendra vaisto dozė – ne daugiau kaip 5 TV oksitocino per dieną. Progresuojant gimdymo veiklai, oksitocino infuziją galima palaipsniui mažinant nutraukti.
Cezario operacijos metu iki 5 TV oksitocino lėtai lašinama į veną iškart po placentos atidalinimo.
Pogimdinių kraujavimų profilaktikai, užgimus placentai, iki 5 TV oksitocino lėtai lašinama į veną; gydyti pogimdinius kraujavimus skiriama 5–10 TV oksitocino, sunkiais atvejais – iki 5–30 TV lašinama į veną, parenkant tokį vaisto lašinimo greitį, kuris efektyviai gydo gimdos atoniją. Greita intraveninė injekcija gali sukelti trumpalaikį kraujospūdžio kritimą. Ilgalaikis vaisto skyrimas nerekomenduojamas (žr. sk. 4.4 „Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės vartojant vaistą”).
Alternatyvus vartojimo būdas kraujavimų iš gimdos profilaktikai: 5-8 TV oksitocino injekcijos į raumenis 2-3 kartus per dieną 3 dienas iš eilės.
Terapinio aborto indukcijai rekomenduojama 5 TV oksitocino lėtai injekuoti į veną, po to, esant reikalui, skiriama intraveninė infuzija 0,02–0,04 TV/min. arba daugiau.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai ar bet kuriai pagalbinei medžiagai.
Gimdos hipertonusas, mechaninė gimdymo takų kliūtis, vaisiaus būklės pablogėjimas (vaisiaus hipoksija).
Vaisiaus galvutės ir nėščiosios dubens matmenų neatitikimas, skersinė arba įstrižinė vaisiaus padėtis, placenta praevia, vasa praevia, priešlaikinis placentos atsidalinimas, virkštelės iškritimas, gresiantis gimdos plyšimas, esant daugiavaisiam nėštumui, polihidramnionui, daug kartų gimdžiusiai gimdyvei, pooperaciniai randai gimdoje, įskaitant ir randą po buvusios cezario operacijos.
Reikia vengti ilgalaikio oksitocino skyrimo, esant gimdos inercijos rezistentiškumui oksitocinui, sunkaus laipsnio preeklampsijai arba sunkioms širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Oksitocinas gimdymo veiklai sužadinti arba sustiprinti turi būti skiriamas tik intraveninės lašinės infuzijos būdu bei esant pakankamai medicininei priežiūrai ligoninės sąlygomis. Būtina atidžiai stebėti vaisto lašinimo greitį. Taip pat būtina monitoruoti gimdos susitraukimų dažnį, stiprumą, susitraukimų trukmę, vaisiaus širdies tonus, įvertinti vaisiaus padėtį, matuoti gimdyvės kraujospūdį, taip pat įvertinti bendrą jos būklę.

Specialios atsargumo priemonės būtinos šiais atvejais:
esant kliniškiems siauro dubens požymiams (jei jie išreikšti, vengti vaisto skyrimo),
esant antrinei gimdos inercijai,
esant lengvo arba vidutinio laipsnio nėštumo sąlygotai hipertenzijai arba širdies ligoms,
vyresnėms nei 35 metų moterims,
moterims, kurioms praeityje buvo atlikta cezario operacija, atliekant pjūvį apatiniame gimdos segmente,
žuvus vaisiui gimdoje arba esant mekonijui vaisiaus vandenyse (gali sukelti emboliją vaisiaus vandenimis).

Yra manoma, kad , kad, vartojant dinoprostoną ar oksitociną gimdymo veiklai stimuliuoti, po gimdymo, labai retai gali pasireikšti diseminuota intravazalinė koaguliacija (DIK). Padidėjusi rizika yra vyresnėms nei 35 m. moterims, nėštumo metu patyrusioms komplikacijas ir moterims, kurių nėštumas truko ilgiau nei 40 savaičių. Gydytojai ypač atidžiai turi stebėti, ar šioms moterims vartojant OXYTOCIN-GRINDEKS nesivysto DIK simptomai (t.y. fibrinolizė).
Kadangi oksitocinas turi ir nežymų antidiuretinį poveikį, ilgą laiką skiriant intraveniškai kartu su dideliais skysčio kiekiais, gali pasireikšti intoksikacija vandeniu susijusi su hiponatremija.
Kad būtų išvengta šios retos komplikacijos, reikia naudoti skiediklį, turintį elektrolitų (ne gliukozę); būtina sumažinti į veną lašinamų tirpalų kiekį, neduoti gerti skysčių; reikėtų sekti skysčių balansą ir, jei įtariamas elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, būtina nustatyti elektrolitų koncentraciją kraujo plazmoje.
Terapinį oksitocino poveikį gali sustiprinti kartu vartojami prostaglandinai (šiuo atveju būtinas ypač atidus monitoringas), epidurinė nejautra (gali sustiprinti simpatomimetinių vazopresorių poveikį) (žr. sk. 4.5 „Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika“)

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Prostaglandinai gali sustiprinti uterotoninį oksitocino poveikį ir atvirkščiai.
Oksitocino draudžiama skirti nepraėjus 6 valandoms po vaginalinio prostaglandinų panaudojimo.
Kai kurie inhaliaciniai anestetikai (pvz. ciklopropanas, halotanas) gali sustiprinti hipotenzinį oksitocino poveikį ir susilpninti oksitocininį veikimą. Buvo atvejų, kai vartojant juos kartu su oksitocinu pasitaikydavo širdies ritmo sutrikimų.
Vartojant oksitociną kartu su vazokonstrikciniais simpatomimetikais, gali sustiprėti vazopresinis poveikis.
Oksitocinas, epidurinės nejautros metu ar po jos, gali sustiprinti vazokonstrikcinių simpatomimetikų vazopresinį poveikį.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Žr. sk. 4.1 „Terapinės indikacijos“.
Skirti oksitociną gimdymui sukelti galima tik remiantis griežtomis terapinėmis indikacijomis. Tik nedideli oksitocino kiekiai patenka į motinos pieną. Nenustatyta neigiamo poveikio žmogaus organizmui.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Nepateikiama.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Gimdos spazminiai susitraukimai (gali pasireikšti vartojant nedideles dozes).
Vartojant dideles oksitocino dozes arba esant padidėjusiam jautrumui vaistui, gali pasireikšti gimdos hipertonusas, tetaniniai gimdos susitraukimai, gimdos hiperaktyvumas, minkštųjų audinių pažeidimų arba gimdos plyšimas, vaisiaus bradikardija, vaisiaus širdies aritmijos, vaisiaus asfiksija ir ūmi hipoksija, vaisiaus arba motinos žūtis.
Lašinant į veną didelį kiekį infuzinių tirpalų, kurių sudėtyje nėra elektrolitų, gali pasireikšti intoksikacija vandeniu, kuriai būdinga plaučių edema, traukuliai, koma, hiponatremija arba net mirtis. Taip pat gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, širdies ritmo sutrikimai; taip pat pasitaikė odos bėrimų ir anafilaksinių reakcijų (su kvėpavimo sutrikimu, hipotenzija arba šoku).
Žinoma gimdyvių mirties atvejų, kuriuos sąlygojo sunkaus laipsnio hipertenzija ir subarachnoidinės kraujosruvos.
Turima duomenų apie pogimdyminį kraujavimą ir mirtiną afibrinogenemiją, tačiau ją galėjo sąlygoti akušerinės komplikacijos.
Retais atvejais gali pasireikšti diseminuota intravazalinė koaguliacija (žr. 4.4 skyrių)
Greitai sušvirkštus vaisto į veną, gali pasireikšti ūmi praeinanti hipotenzija, kartu su karščio pylimu ir refleksine tachikardija.
Taip pat yra duomenų apie naujagimių geltą ir tinklainės kraujosruvas, kurios buvo susijusios su oksitocino vartojimu gimdymo metu.

4.9 Perdozavimas

Priešnuodis nežinomas.
Perdozavus vaisto gali pasireikšti priešlaikinis placentos atsidalinimas, embolija vaisiaus vandenimis, gimdos hiperaktyvumas, hipertonusas ir tetaninės gimdos kontrakcijos, o tai gali sąlygoti gimdos plyšimą, gimdos kaklelio ir makšties plyšimus, sunkaus laipsnio pogimdinį kraujavimą, vaisiaus širdies aritmijas, hipoksiją arba net mirtį.
Gali išryškėti antidiuretinis poveikis.
Perdozavus būtina tuoj pat nutraukti oksitocino infuziją, palaikyti normalią diurezę, skirti simptominį gydymą ir lašinti hipertoninius elektrolitų tirpalus.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė gupė – oksitocinas ir jo analogai;
ATC kodas – H01BB02;

Oksitocinas – tai sintetinis ciklinis nonapeptidas, kurio struktūra atitinka hormoną, išskiriamą hipofizės užpakalinėje skiltyje. Svarbiausios hormono savybės – gimdos lygiųjų raumenų susitraukimų ir pieno liaukos mioepitelinių ląstelių stimuliavimas.
Oksitocinas padidina membranos pralaidumą kalio jonams, todėl sumažėja membranos potencialas ir taip padidėja membranos dirglumas, o tai sąlygoja padidėjusį susitraukimų dažnį, intensyvumą ir trukmę.
Oksitocinas stimuliuoja pieno sekreciją, nes skatina adenohipofizėje išsiskiriančio laktogeninio hormono – prolaktino – gamybą.
Oksitocinui būdingas silpnas antidiuretinis poveikis, todėl skiriant terapines vaisto dozes žymesnio poveikio kraujospūdžio kitimui jis neturi.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Sušvirkštus oksitocino į veną, jo poveikis pasireiškia iškart; gimdos susitraukimų dažnis ir intensyvumas didėja palaipsniui 15–60 minučių, tuomet stabilizuojasi. Sušvirkštus vaisto į raumenis, jo veikimas prasideda po 3–5 minučių. Poveikio trukmė: skiriant į veną – po 20 minučių po infuzijos, gimdos susitraukimai mažėja palaipsniui iki pradinio lygio (iki infuzijos) maždaug 40 minučių; švirkščiant į raumenis – per 30–60 minučių.

Oksitocino pusinės eliminacijos periodas (T ½) yra labai trumpas, tik keletas minučių. Oksitocinas metabolizuojamas kepenyse ir inkstuose, , išsiskiria daugiausiai su šlapimu metabolitų pavidalu ir nedidelė dalis – nepakitusioje formoje.
5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Remiantis turimais ikiklinikiniais duomenimis, pagal bendrai priimtus farmakologijos principus, didelės rizikos žmogaus organizmui nėra.
Papildomų ikiklinikinių tyrimų duomenų (be jau pateiktų ankstesnėse dalyse) nėra.
Siekiant įvertinti karcinogeninį arba mutageninį oksitocino poveikį, tyrimų su eksperimentiniais gyvūnais arba studijų su žmonėmis neatlikta.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Konservantas: chlorbutanolio hemihidratas. pH reguliatorius: ledinė acto rūgštis.
Tirpiklis: injekcinis vanduo.

6.2 Nesuderinamumas

OXYTOCIN-GRINDEKS negalima infuzuoti kartu su krauju ar plazma, nes oksitocinas gali būti inaktyvuotas.
Oksitocino negalima skirti su tirpalais, kuriuose kaip stabilizatorius naudojamas sodos metabisulfitas.

6.3 Tinkamumo laikas

4 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Stiklinės ampulės po 1 ml, 5 ampulės sudėtos į PVC įdėklą. Kartono dėžutėje ura 2 įdėklai (10 ampulių).

6.6 Specialūs reikalavimai likučiams naikinti

Vaistinio preparato likučius ir atliekas reikia naikinti laikantis vietinių reikalavimų.