Glucotrol XL

1. vaisto pavadinimas
Glucotrol XL 5mg modifikuoto atpalaidavimo tabletės
Glucotrol XL 10mg modifikuoto atpalaidavimo tabletės

2.Kokybinė ir kiekybinė sudėtis
Glipizido GITS tabletėse yra 5 mg ar 10 mg glipizido.

3.Vaisto forma
Modifikuoto atpalaidavimo tabletės.

4.Klinikinės ypatybės
4.1.Indikacijos
Papildoma priemonė prie dietos sergantiesiems 2-ojo tipo diabetu, kai vien dietinio gydymo nepakanka.

4.2.Dozavimas ir vartojimo būdas
Šio vaisto, kaip ir visų hipoglikeminių vaistų, dozė turi būti parenkama individualiai.

GITS tabletės nuryjamos užgeriant pakankamu skysčio kiekiu. Tablečių negalima kramtyti, dalyti ar trupinti (žr. 4.4. Ypatingi įspėjimai ir atsargumo priemonės. Informacija pacientui).

Pradinė dozė. Rekomenduojama pradinė glipizido GITS dozė yra 5 mg per parą, suvartojama per pusryčius. Kaip dozuoti senyviems bei linkusiems į hipoglikemiją pacientams, žr. “Vaisto skyrimas senyviems ir didelės rizikos pacientams”.

Dozės parinkimas. Dozė parenkama didinant ją po 5 mg ir tiriant, kaip kinta gliukozės kiekis kraujyje.Tarp dozės parinkimo pakopų turi būti mažiausiai kelių dienų pertrauka. Pastovi glipizido koncentracija kraujo plazmoje susidaro penktąją glipizido GITS vartojimo dieną, senyviems pacientams – 1-2 dienomis vėliau.

Palaikomoji dozė. Pacientų būklė gerai kontroliuojama vartojant vaistą vieną kartą per parą. Didžiausia rekomenduojama dozė yra 20 mg, nes ši dozė stipriausiai mažina gliukozės kiekį.
Pacientams nuo 5 mg iki 20 mg per parą vartotą trumpai veikiantį glipizidą galima saugiai pakeisti vieną kartą per parą vartojama glipizido GITS doze, atitinkančia bendrąją paros dozę ar mažesne už ją.

Vaisto skyrimas vaikams
Nenustatyta, ar vaistas saugus ir efektyvus vaikams.

Vaisto skyrimas senyviems ir didelės rizikos pacientams
Norint sumažinti hipoglikemijos riziką, pacientams, turintiems rizikos faktorių, t.y. senyviems, išsekusiems, blogos mitybos ar nereguliariai valgantiems, turintiems inkstų ar kepenų nepakankamumą, pradinė ir palaikomoji dozė parenkama labai atsargiai (žr. “Pradinė dozė” ir “Ypatingi įspėjimai ir atsargumo priemonės”).

Ištyrus du šimtus 65 metų ir vyresnių pacientų, nustatyta, kad jiems glipizidas GITS yra toks pat saugus ir efektyvus kaip ir jaunesniems negu 65 metų žmonėms.

Insuliną vartojantys pacientai
Daugeliui 2-ojo tipo diabetu sergančių pacientų, kurių būklė stabili, insuliną saugiai galima pakeisti glipizidu GITS, kaip ir kitais sulfanilšlapalo grupės hipoglikeminiais vaistais. Keičiant insuliną glipizidu GITS, būtina laikytis šių pagrindinių nurodymų:

Pacientams, kurie per parą vartojo 20 vienetų ar mažiau insulino, galima jį nutraukti ir skirti įprastinę glipizido GITS dozę. Tarp dozės parinkimo pakopų turi būti kelių dienų pertrauka.

Pacientams, vartojusiems daugiau kaip 20 vienetų insulino per parą, šio vaisto dozė mažinama 50% ir skiriama įprastinė glipizido GITS dozė. Toliau insulino dozė mažinama atsižvelgiant į paciento būklę. Dozė gali būti keičiama po kelių dienų.

Pacientas, kuris nebevartoja insulino, privalo tirti gliukozės kiekį šlapime mažiausiai tris kartus per dieną. Jam būtina priminti, kad apie nenormalius tyrimo rezultatus nedelsdamas praneštų gydytojui. Retkarčiais pacientą, kuriam keičiamas gydymas, rekomenduojama hospitalizuoti, ypač jei jis vartojo daugiau kaip 40 vienetų insulino per parą.

Kitus geriamuosius hipoglikeminius vaistus vartojantys pacientai
Pacientus, kuriems sulfonšlapalo dariniai keičiami glipizidu GITS, kaip ir skiriant kitus sulfanilšlapalo darinius, būtina atidžiai stebėti mažiausiai dvi savaites dėl galimos hipoglikemijos (pvz., stebėti, ar neatsiranda jos sipmtomų, arba tirti gliukozės koncentraciją kraujyje). Keičiant gydymą, rekomenduojama atsargiai parinkti glipizido GITS dozę.

Vartojimas kartu su biguanidais

Kaip ir vartojant kitus sulfanilšlapalo darinius, daliai pacientų, kuriems vienu glipizidu GITS nepavyksta pasiekti optimalios glikemijos kontrolės ar kuriems atsiranda antrinis nepakankamumas, kontrolę galima pagerinti ar atnaujinti pridėjus biguanidų.

Tokiems pacientams rekomenduojama vartoti tą pačią glipizido GITS dozę ir iš pradžių pridėti mažą pasirinkto biguanido dozę, paskui ją laipsniškai didinti tol, kol bus pasiekta ar atnaujinta kontrolė. Atsiradus nepageidaujamiems virškinimo trakto reiškiniams, stengtis sumažinti biguanido dozę.

4.3. Kontraindikacijos
Glipizido GITS negalima skirti pacientams:
1)kurių padidėjęs jautrumas šiam glipizidui ar bet kuriai sudedamajai GITS tabletės daliai;
2)sergantiems 1-ojo tipo diabetine ketoacidoze, diabetine koma.

4.4. Ypatingi įspėjimai ir atsargumo priemonės
Hipoglikemija. Visi sulfonšlapalo dariniai, iš jų ir glipizidas GITS, gali sukelti ryškią hipoglikemiją, dėl kurios gali ištikti koma, ir tokį pacientą kartais reikia hospitalizuoti. Pacientai, kuriems yra sunki hipoglikemija, gydomi gliukoze ir juos būtina stebėti mažiausiai 24-48 valandas.

Kad būtų išvengta hipoglikemijos epizodų, svarbu tinkamai atrinkti pacientus, kuriems tinka šis vaistas, nustatyti dozę ir suteikti būtiną informaciją. Labai svarbu reguliariai vartoti angliavandenius, valgyti pusryčius, kad būtų apsisaugota nuo hipoglikemijos, galinčios pasireikšti, kai valgoma pavėluotai, nepakankamai ar maiste mažai angliavandenių.

Dėl inkstų ar kepenų nepakakamumo gali kisti glipizido GITS poveikis, susilpnėti gliukoneogenezė, todėl gali padidėti sunkių hipoglikeminių reakcijų rizika. Senyvi, išsekę, blogos mitybos pacientai, taip pat tie, kuriems yra antinksčių ar hipofizės nepakankamumas, yra ypač jautrūs gliukozės kiekį mažinančių vaistų hipoglikeminiam poveikiui. Hipoglikemiją gali būti sunku atpažinti senyviems ir  adrenoblokatorius vartojantiems žmonėms. Ji dažniau gali ištikti, kai vartojama mažai kaloringa dieta, po sunkaus ar ilgalaikio fizinio krūvio, išgėrus alkoholio ar vartojant daugiau kaip vieną gliukozės kiekį mažinantį vaistą.

Kai gliukozės kiekis kraujyje nekontroliuojamas. Diabetu sergančio paciento stabili būklė gali tapti nekontroliuojama, veikiant stresui, pvz., karščiuojant, patyrus traumą, susirgus infekcine liga ar atliekant chirurginę intervenciją. Tuomet kartais tenka nutraukti glipizido GITS vartojimą ir skirti insulino.

Visų geriamųjų hipoglikeminių vaistų, iš jų ir glipizido GITS, gliukozės kiekį mažinantis poveikis po tam tikro laiko mažėja dėl progresuojančio diabeto ar susilpnėjusio atsako į vaistą. Šis fenomenas vadinamas antriniu vaisto nepakankamumu ir skiriasi nuo pirminio nepakankamumo, kai neefektyvus pirmą kartą pavartotas vaistas. Prieš diagnozuojant antrinį nepakankamumą, būtina parinkti tinkamą dozę ir dietą.

Laboratoriniai tyrimai
Periodiškai reikia tirti gliukozės koncentraciją kraujyje. Reikia nustatyti glikozilinto hemoglobino kiekį ir įvertinti gydymo tikslą pagal šiuolaikinius gydymo standartus.

Inkstų ir kepenų ligos
Pacientų, kurių inkstų ar kepenų funkcija sutrikusi, glipizido GITS farmakokinetika ir farmakodinamika gali būti pakitusi. Jiems pasireiškusi hipoglikemija gali trukti ilgiau, todėl juos būtina tinkamai gydyti.

Virškinimo trakto ligos
Ryškiai sutrumpėjęs glipizido GITS buvimo virškinimo trakte laikas gali veikti vaisto farmakokinetiką ir kartu klinikinį efektyvumą. Glipizido GITS, kaip ir kitų nekeičiančių formos preparatų, atsargiai skiriama pacientams, kuriems yra virškinimo trakto susiaurėjimų (patologinių ar jatrogeninių). Pranešama, kad pacientams, kuriems buvo striktūrų, pasitaikė obstrukcijos požymių suvartojus kito nekeičiančio formos lėtai besirezorbuojančio vaisto.

Informacija pacientams
Pacientams ir juos prižiūrintiems šeimos nariams būtina paaiškinti apie hipoglikemijos riziką, jos simptomus ir gydymą, taip pat apie tai, kas ją gali sukelti. Taip pat būtina paaiškinti apie pirminę ir antrinę nesėkmes.

Pacientus reikia įspėti, kad glipizidą GITS reikia nuryti nekramtytą. Tablečių negalima kramtyti, dalyti ar smulkinti. Pacientai neturėtų rūpintis, atsitiktinai išmatose pastebėję kažką panašaus į tabletę. Glipizido GITS veikliąją medžiagą dengia neabsorbuojamas dangalas, kuris specialiai padarytas taip, kad vaisto lėtai išsiskirtų į organizmą. Vaistui rezorbavusis, tuščias dangalas išsiskiria iš organizmo.

Pacientą reikia supažindinti su galima glipizido GITS vartojimo rizika ir privalumu bei alternatyviais gydymo būdais. Jam taip pat reikia paaiškinti, kaip svarbu laikytis dietos, reguliariai sportuoti bei tirti gliukozės kiekį kraujyje.

4.5. Sąveika su kitais vaistais ir kitos sąveikos rūšys

Toliau nurodyti preparatai gali sustiprinti hipoglikeminį poveikį

Mikonazolis: stiprina hipoglikeminį poveikį, gali sukelti hipoglikemijos simptomus ar net komą.

Flukonazolis: gauta pranešimų apie hipoglikemiją, kai glipizidas buvo vartojamas su flukonazoliu, galbūt dėl pailgėjusio glipizido pusinės eliminacijos periodo.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) (pvz., fenilbutazonas): stiprina sulfanilšlapalo darinių hipoglikeminį poveikį (išstumia juos iš junginio su plazmos baltymais ir (ar) slopina jų eliminaciją).

Salicilatai (acetilsalicilo rūgštis): didelės acetilsalicilo rūgšties dozės stiprina hipoglikeminį poveikį (dėl acetilsalicilo rūgšties hipoglikeminio poveikio).

Alkoholis: stiprina hipoglikeminę reakciją, kuri gali sukelti hipoglikeminę komą.

β adrenoblokatoriai: visi beta adrenoblokatoriai maskuoja kai kuriuos hipoglikemijos simptomus, pvz., širdies plakimą ir tachikardiją. Daugelis nekardioselektyvių beta adrenoblokatorių dažnina ir sunkina hipoglikemiją.

Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai: gali stiprinti hipoglikeminį poveikį diabetu sergantiems pacientams, gydomiems sulfanilšlapalo dariniais, taip pat glipizidu GITS. Todėl gali prireikti mažinti glipizido dozę.

Sulfanilšlapalo darinių hipoglikeminį poveikį taip pat gali stiprinti monoaminooksidazės inhibitoriai ir vaistai, kurie jungiasi su kraujo plazmos baltymais; tai sulfonamidai, chloramfenikolis, probenecidas ir kumarinai.

Pacientą, kuris vartoja šiuos vaistus (ar nustoja juos vartoti) kartu su glipizidu GITS, būtina atidžiai stebėti dėl galimos hipoglikemijos (ar pablogėjusios glikemijos kontrolės).

Tiriant in vitro, kaip vaistas jungiasi su žmogaus serumo baltymais, nustatyta, kad glipizidas jungiasi kitaip negu tolbutamidas ir nesąveikauja su salicilatais bei dikumaroliu. Tačiau šiuos atradimus atsargiai reikia taikyti klinikoje bei skiriant glipizidą kartu su šiais vaistais.

Toliau nurodyti preparatai, kurie gali sukelti hiperglikemiją

Fenotiazinų (pvz., chlorpromazino) didelės dozės (>100 mg chlorpromazino per parą): didina gliukozės koncentraciją kraujyje (slopinamas insulino išsiskyrimas)

Kortikosteroidai: didina gliukozės koncentraciją kraujyje.

Simpatomimetikai (pvz., ritodrinas, salbutamolis, terbutalinas): didina gliukozės koncentraciją kraujyje dėl β2 adrenoreceptorių stimuliacijos.

Kiti vaistai, kurie gali sukelti hiperglikemiją ir pabloginti kontrolę, yra tiazidų grupės ir kiti diuretikai, skydliaukės hormonai, progestagenai, geriamieji kontraceptikai, fenitoinas, nikotino rūgštis, kalcio kanalų blokatoriai ir izoniazidas.

Pacientą, vartojantį glipizidą GITS ir nustojantį vartoti (ar pradedantį vartoti) šiuos vaistus, reikia atidžiai stebėti dėl galimos hipoglikemijos (ar pablogėjusios kontrolės).

4.6. Nėštumas ir žindymas
Nėštumas
Žiurkių reprodukcijos tyrimai parodė, kad glipizidas GITS veikia nestipriai fetotoksiškai. Tiriant žiurkes ir triušius, teratogeninio poveikio nenustatyta.

Nėščiosioms glipizido GITS skiriama tik tada, kai laukiama didesnė nauda už galimą žalą vaisiui.

Paskutinieji duomenys rodo, kad dėl nenormalaus nėščiųjų gliukozės kiekio kraujyje padažnėja sklaidos defektų, todėl daugelis specialistų rekomenduoja nėščiosioms gliukozės koncentraciją normalizuoti insulinu.

Naujagimiams, kurių motinos gimdydamos vartojo sulfanilšlapalo preparatus, nustatyta ilgesnė sunki hipoglikemija (4-10 dienų). Jei nėščioji vartojo glipizidą GITS, mažiausiai vieną mėnesį prieš numatomą gimdymą reikia nustoti jį vartoti ir pradėti vartoti kitą vaistą, kad gliukozės koncentracija būtų kuo artimesnė normaliai..

Žindymas
Nežinoma, ar glipizido GITS patenka į motinos pieną, tačiau kai kurių sulfanilšlapalo darinių patenka. Žindomam kūdikiui gali pasireikšti hipoglikemija, todėl, atsižvelgiant į vaisto būtinumą motinai, reikia spręsti, ar žindyti kūdikį ar vartoti vaistą. Jeigu vien dieta, kai vaisto nebevartojama, nepavyksta kontroliuoti gliukozės kiekio kraujyje, reikia pradėti gydyti insulinu.

4.7. Poveikis gebai vairuoti ir valdyti įrenginius
Netirtas glipizido GITS poveikis gebai vairuoti ir valdyti įrenginius. Tačiau nėra duomenų, rodančių, kad glipizidas GITS tam turėtų įtakos. Pacientas turėtų žinoti hipoglikemijos požymius, būti atsargus vairuodamas ar valdydamas mašinas.

4.8. Nepageidaujamas poveikis

Kaip ir vartojant kitus sulfanilšlapalo darinius, gali būti šių nepageidaujamų reiškinių:

Bendrieji: negalavimas*. Vartojant sulfanilšlapalo darinius, pasitaikė panašių į disulfiramo sukeliamas reakcijų.

Centrinė ir periferinė nervų sistema: sumišimas*, galvos skausmas*, tremoras* pasitaikė pacientams, vartojusiems glipizidą GITS.

Virškinimo traktas: pilvo skausmas, pykinimas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, nemalonus pojūtis epigastriume.

Kraujodara: leukopenija, agranulocitozė, trombocitopenija, hemolizinė anemija, aplazinė anemija ir pancitopenija.

Pakitę laboratoriniai rodikliai: neryškiai ar vidutiniškai padidėjęs SGOT, LDH, šarminės fosfatazės, šlapalo ir kreatinino kiekis kraujyje. Ryšys su glipizidu GITS nežinomas.

Kepenys / tulžies latakai: cholestazinė gelta, toksinis hepatitas ir hepatinė porfirija. Pasireiškus cholestazinei geltai, gydymą nutraukti. Hepatinė porfirija pasitaikė vartojant sulfanilšlapalo darinius.

Metabolizmas / mityba: hipoglikemija gali būti ryški, trukti ilgai ir sukelti komą (žr. 4.4.“Ypatingi įspėjimai ir atsargumo priemonės” bei 4.9. “Perdozavimas”) Pasitaikė hiponatremija.

Oda ir gleivinė: odos ir gleivinės bėrimas, niežulys, dilgėlinė, makulopapulinis bėrimas.

Rega: glipizidu GITS gydytiems pacientams pasitaikė neryškus matymas* ir susilpnėjusi rega*.

*Šie reiškiniai dažnai būna laikini, dėl jų gydymo nutraukti nereikia, tačiau jie taip pat gali būti hipoglikemijos pažymiai.

4.9. Perdozavimas
Dar nepakanka patirties apie glipizido GITS perdozavimą žmonėms.
Perdozavus sulfanilšlapalo preparatų, iš jų ir glipizido GITS, gali ištikti hipoglikemija. Neryškią hipoglikemiją, kai neprarandama sąmonė ir nėra neurologinių simptomų, reikia intensyviai gydyti geriamąja gliukoze bei koreguoti vaisto dozę ir (ar) dietą. Gydytojas turi atidžiai stebėti pacientą tol, kol įsitikins, kad šiam pavojus negresia. Ryški hipoglikemija, pasireiškianti koma, traukuliais ar kitais neurologiniais sutrikimais būna retai, tačiau tuomet būtina skubi medicinos pagalba ir hospitalizacija. Pacientui, kuriam diagnozuojama ar įtariama hipoglikeminė koma, būtina greitai švirkšti į veną koncentruoto (50%) gliukozės tirpalo. Paskui švirkščiama daugiau skiesto (10%) gliukozės tirpalo tokiu greičiu, kad gliukozės koncentracija kraujyje būtų didesnė kaip 100 mg/dl.
Pacientą būtina atidžiai stebėti mažiausiai 24-48 val., nes po tariamo klinikinio pagerėjimo hipoglikemija gali pasikartoti. Kepenų ligomis sergančių pacientų glipizido plazmos klirensas gali pailgėti. Kadangi glipizidas gerai jungiasi su plazmos baltymais, mažai tikėtina, kad dializė bus efektyvi.

5. Farmakologinės savybės
5.1. Farmakodinamika
Glipizidas GITS, skatindamas išsiskirti insuliną iš kasos, greitai mažina gliukozės kiekį kraujyje; šis procesas priklauso nuo funkcionuojančių beta ląstelių kasos sąlelėse. Labai svarbu, kad glipizido stimuliuojama insulino sekrecija yra atsakas į maistą. Glipizidas GITS didina sergančiųjų diabetu insulinotropinį atsaką į maistą. Vartojant šį vaistą, popietinis insulino ir peptido C atsakas išlieka padidėjęs mažiausiai 6 mėnesius. Panašiai sumažėja jaunesnių ir vyresnių pacientų HbA1c, taip pat panaši esti gliukozės koncentracija kraujo plazmoje nevalgius.

Kiti poveikiai. Vieno tyrimo metu pastebėta, kad palankiai pakinta glipizidu GITS gydomų 2-ojo tipo diabetu sergančių pacientų plazmos lipoproteinų santykis. Šie pokyčiai gerai koreliavo su sumažėjusiu gliukozės kiekiu nevalgius.

5.2. Farmakokinetika
Išgėrus glipizodo GITS, vaisto koncentracija plazmoje pradeda didėti po 2-3 valandų ir būna didžiausia po 6-12 val. Toliau geriant vaistą vieną kartą per parą, efektyvi jo koncentracija plazmoje išlieka visas 24 val., be to, būna mažesnis skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios koncentracijos negu du kartus per parą vartojant greitai besirezorbuojantį glipizidą. Vidutinis santykinis glipizido biologinis įsisavinimas 2-ojo tipo diabetu sergančio, vartojusio 20 mg glipizido GITS, vyro, palyginti su greitai besirezorbuojančiu glipizidu (10 mg du kartus per parą), buvo 8122% pasiekus pastovią koncentraciją plazmoje. Pastovi koncentracija plazmoje pasiekiama mažiausiai po penkių glipizido GITS vartojimo dienų. Vyresniems kaip 65 metų pacientams ši koncentracija pasiekiama 1-2 dienomis vėliau. 2-ojo tipo diabetu sergantiems ir glipizidą GITS vartojusiems pacientams vaisto kumuliacijos reiškinių nestebėta. Glipizido GITS vartojimas su maistu neveikė 2-3 val. vėluojančios vaisto absorbcijos.
Tiriant maisto poveikį vienkartinei vaisto dozei, nustatyta, kad prieš pat riebius pusryčius pavartoto glipizido GITS vidutinis Cmax rodiklis patikimai padidėjo 40%, o poveikis AUC buvo nepatikimas. Poveikis gliukozei nevalgius ir pavalgius buvo toks pat. Kai ryškiai sutrumpėja glipizido GITS buvimas virškinimo trakte (pvz., yra trumpos žarnos sindromas), gali pasikeisti vaisto farmakokinetika ir sumažėti jo koncentracija plazmoje. Tiriant daug kartų vaistą vartojusius 26 2-ojo tipo diabetu sergančius pacientus, nustatyta, kad 5-60 mg glipizido GITS dozių farmakokinetika buvo linijinė, t.y. plazmos koncentracija didėjo proporcingai dozei. Skiriant vienkartinę dozę 24 sveikiems savanoriams, paaiškėjo, kad keturios 5 mg, dvi 10 mg ir viena 20 mg glipizido GITS tabletės yra bioekvivalentiškos.

Glipizido pirmiausia išsiskiria hepatinės biotransformacijos būdu: mažiau kaip 10% dozės nepakitusio vaisto pavidalu išsiskiria su šlapimu ir išmatomis; apie 90% dozės išsiskiria biotransformuotų produktų pavidalu su šlapimu (80%) ir išmatomis (10%). Glipizido 98-99% jungiasi su serumo baltymais, pirmiausia albuminu. Placebo kontroliuojamų kryžminių sveikų savanorių tyrimų metu nustatyta, kad glipizidas neveikia antidiureziškai ir šiek tiek padidina laisvojo vandens klirensą.

5.3. Ikiklinikiniai saugumo duomenys
Neklinikinių tyrimų metu nustatyta, kad visoms gyvūnų rūšims ūminis peroralinio glipizido toksiškumas buvo labai neryškus (LD50 didesnis kaip 4 g/kg).

Tiriant ūminį toksiškumą, jokių ypatumų nenustatyta. Lėtinio toksiškumo tyrimai žiurkėms ir šunims, kai dozė buvo iki 8 mg/kg, neatskleidė toksiškumo požymių.

20-ies mėnesių tyrimai su žiurkėmis ir 18-os mėnesių tyrimai su pelėmis, kurioms buvo duodama 75 kartus didesnė dozė už didžiausią žmogui skiriamą dozę, parodė, kad vaistas kancerogeniškai neveikia.

Taip pat neigiami buvo bakteriniai ir in vivo mutageniškumo testai. Tiriant abiejų lyčių žiurkes, kurios gavo 75 kartus didesnę už žmogui skiriamą dozę, nestebėta poveikio vaisingumui.

6. Farmacinės ypatybės
6.1. Pagalbinės medžiagos
Glipizido GITS tabletėse yra šių neveiklių komponentų: polietileno oksido, hidroksipropilmetilceliuliozės, geležies oksido, magnio stearato, celiuliozės acetato, polietilenglikolio, natrio chlorido, dažų (baltų ar šviesiai žydrų), taip pat juodojo dažo.

6.2. Nesuderinamumai (pagrindiniai)
Nežinomi.

6.3. Tinkamumas
Turimais stabilumo duomenimis – tinkamumo laikas yra 36 mėn.

6.4. Laikymas
Laikyti žemesnėje kaip 30C temperatūroje. Saugoti nuo drėgmės.
Laikyti vaikams neprieinamoje vietoje.

6.5. Pakuotė ir jos turinys
Glipizido GITS tabletės supakuotos į didelio tankio polietileno buteliukus po 30 tablečių.

6.6. Vartojimo ir tvarkymo instrukcijos
Specifinių nurodymų nėra.