Teotard

1. VAISTO PAVADINIMAS
TEOTARD ® 200
pailginto atpalaidavimo kapsulės
TEOTARD ® 350
pailginto atpalaidavimo kapsulės
2. VEIKLIOJI MEDŽIAGA IR JOS KIEKIS
Kapsulėje yra 200 mg arba 350 mg modifikuotai atpalaiduojamo (pailginto atpalaidavimo) teofilino.
3. VAISTO FORMA
Prailginto veikimo kapsulės.
4. KLINIKINĖ INFORMACIJA
4.1. Terapinės indikacijos
Visų rūšių bronchinei astmai gydyti (suaugusiems ir vaikams).
Lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis sergančių pacientų kvėpavimo takų obstrukcijai gydyti.
4.2. Dozavimas ir vartojimo būdas
Teotard dozė parenkama atsižvelgiant į paciento amžių ir poreikį. Ją visada apskaičiuoja gydytojas, atsižvelgdamas į idealiąją kūno masę, kadangi į riebalus šio vaisto nepatenka.
Įprastinės teofilino dozės:
suaugusiesiems ir daugiau kaip 40 kg sveriantiems paaugliams – po 350 mg 2 kartus per parą;
vyresniems kaip 6 metų ir sveriantiems daugiau kaip 20 kg vaikams, paaugliams bei labai liesiems suaugusiems žmonėms – po 200 mg 2 kartus per parą.
Pacientams, sergantiems naktine bronchine astma arba miego metu atsirandančiais kvėpavimo sutrikimais, galima gerti Teotard 1 kartą per parą, prieš miegą. Vidutiniškai jiems pakanka 500‑700 mg dozės. Paaugliams ir rūkoriams viena dozė gali skirtis nuo kitos: vakare gali būti skiriama didesnė, rytą – mažesnė.
Trečiąją gydymo dieną reikėtų įvertinti teofilino gydomąjį poveikį ir jo toleravimą. Jei gydomasis poveikis geras, toliau vartojama tokia pati dozė, jei nepakankamas – padidinama. Pasireiškus nepageidaujamam poveikiui, dozę reikėtų sumažinti.
Teofilino dozė koreguojama atsižvelgiant į klinikinį poveikį, vaisto koncentraciją serume ir galimus nepageidaujamus poveikius. Pageidaujama gydomoji teofilino koncentracija serume – 55‑110 mol/l (10‑20 mg/l).
Teofilino koncentracija serume tiriama laboratorijoje. Jei pacientas vartoja Teotard 2 kartus per parą, tiksli teofilino koncentracija serume nustatoma paėmus kraujo 4 val. po rytinės dozės, o jei 1 kartą per parą – 12 val. po vakarinės dozės.
4.3. Kontraindikacijos
Padidėjęs organizmo jautrumas kuriam nors šio vaisto komponentui arba kitiems ksantinams (pvz., kofeinui, teobrominui ar pentoksifilinui).
Neseniai persirgtas miokardo infarktas.
Ūminė tachiaritmija.
4.4. Specialieji perspėjimai ir atsargumo priemonės
Pacientą reikėtų perspėti, kad kartu su Teotard nerekomenduojama vartoti daug gėrimų ar maisto produktų, kurių sudėtyje yra metilksantinų (kavos, arbatos, kakavos, šokolado, koka kolos ir panašių gėrimų).
Teotard skiriama labai atsargiai ir tik neabejotinai būtinais atvejais, kai yra nestabili krūtinės angina, širdies liga ir tachiaritmijos pavojus, labai padidėjęs kraujospūdis, hipertrofinė obstrukcinė kardiomiopatija, epilepsija, sutrikusi inkstų arba kepenų funkcija, porfirija, pepsinė opa, taip pat anksčiau sirgusiems pepsine opa ir vyresniems kaip 60 metų pacientams.
Teofilino dozė mažinama, kai yra širdies nepakankamumas, kepenų nepakankamumas (ypač cirozė), hipoksemija, nuolat pakilusi kūno temperatūra, pneumonija, virusinė infekcija (ypač gripas), hipertirozė, taip pat kai kuriuos vaistus vartojantiems pacientams (žr. “Sąveika”).
Teofilino nereikėtų vartoti nėštumo pabaigoje, kadangi jis gali slopinti gimdos susitraukimus.
Pakeitus vieną teofilino preparatą kitu, reikėtų atidžiai stebėti klinikinį poveikį bei ar nepasireiškė nepageidaujamų poveikių, o prireikus koreguoti dozę.
Teotard netinka jaunesniems kaip 6 metų arba sveriantiems mažiau kaip 20 kg vaikams.
4.5. Sąveika
Pacientą reikėtų perspėti, kad, vartodamas Teotard, negertų alkoholinių gėrimų, nevartotų daug gėrimų ar maisto produktų, kurių sudėtyje yra metilksantinų (kavos, arbatos, kakavos, šokolado, koka kolos ir panašių gėrimų, tonizuojančių gėrimų), bei panašios į teofilino struktūros vaistų (kofeino, teobromino, pentoksifilino), kadangi gali sustiprėti centrinę nervų sistemą stimuliuojantis teofilino poveikis.
Teofilino poveikis gali sustiprėti kartu su juo vartojant alopurinolį, cimetidiną, disulfiramą, fenilbutazoną, fluvoksaminą, fluorochinolonus, furosemidą, imipenemą, interferoną alfa, izoniazidą, kalcio antagonistus, linkomiciną, makrolidus, meksiletiną, paracetamolį, pentoksifiliną, geriamuosius kontraceptikus, probenecidą, propafenoną, propranololį (dėl farmakokinetinės sąveikos teofilino metabolinis klirensas sumažėja 30‑50 %), ranitidiną, takriną, tiabendazolį, tiklopidiną, viloksaziną, taip pat paskiepijus nuo gripo. Jeigu kartu su teofilinu pacientas vartoja vieną ar kelis iš išvardytų vaistų, reikėtų stebėti teofilino koncentraciją serume, o prireikus mažinti jo dozę.
Kartu vartojant ciprofloksaciną, teofilino dozę reikėtų sumažinti bent 60 %, o kartu vartojant enoksaciną – 30 %.
Teofilino poveikį gali susilpninti kartu vartojami vaistai nuo epilepsijos (pvz., fenitoinas, karbamazepinas, primidonas), barbitūratai (ypač fenobarbitalis ir pentobarbitalis), isoproterenolis, magnio hidroksidas, moracizinas, rifampicinas, ritonaviras, sulfinpirazonas. Be to, teofilino poveikis gali būti silpnesnis rūkoriams. Jeigu kartu su teofilinu pacientas vartoja vieną ar kelis iš išvardytų vaistų, reikėtų stebėti teofilino koncentraciją serume, o prireikus didinti jo dozę.
Teofilinas gali sustiprinti beta adrenoreceptorių agonistų, diuretikų ir rezerpino poveikį.
Teofilinas gali susilpninti adenozino, ličio karbonato ir beta adrenoblokatorių poveikį (pastarųjų poveikis širdžiai gali susilpnėti dėl fosfodiesterazės slopinimo sukeliamo beta adrenerginių poveikių sustiprėjimo).
Kartu su teofilinu nereikėtų vartoti beta adrenoblokatorių, kadangi jie gali silpninti teofilino poveikį (beta adrenoblokatoriai, ypač neselektyvūs, gali didinti bronchų pasipriešinimą ar jų lygiųjų raumenų tonusą) – tai farmakodinaminė sąveika.
Pacientams, vartojantiems teofiliną, narkozė halotanu gali sunkiai sutrikdyti širdies ritmą.
Teofilinas gali turėti įtakos kai kurių laboratorinių tyrimų rodikliams: padidinti riebalų rūgščių koncentraciją kraujyje ir katecholaminų – šlapime. Gydant teofilinu, gali pasireikšti hipokalemija, ypač kai kartu vartojami alfa adrenoreceptorių agonistai, tiazidiniai diuretikai, furosemidas arba kortikosteroidai, taip pat esant hipoksemijai. Atsižvelgiant į tai, rekomenduojama kartais tirti kalio koncentraciją serume.
4.6. Nėštumas ir žindymas
Teofilino patenka per placentą ir išsiskiria su motinos pienu. Nėščioms moterims šį vaistą galima vartoti tik tada, kai laukiamas gydomasis poveikis yra didesnis už galimą pavojų vaisiui. Joms reikėtų dažniau tirti teofilino koncentraciją serume, o prireikus koreguoti dozę. Nėštumo pabaigoje teofilino nereikėtų skirti, kadangi jis gali slopinti gimdos susitraukimus.
Jei žindyvė vartoja šį vaistą, ji turėtų atidžiai stebėti kūdikį. Jeigu jam pasireiškė padidėjusio jautrumo reakcija, irzlumas arba nemiga, žindyvė turėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
4.7. Poveikis gebai vairuoti ir dirbti su technika
Reikšmingos teofilino įtakos gebai vairuoti ir dirbti su technika nepastebėta.
4.8. Nepageidaujami poveikiai
Pradedant vartoti šį vaistą, gali pasireikšti lengvų ir dažniausiai trumpalaikių nepageidaujamų poveikių, pvz., galvos skausmas, psichomotorinis sujaudinimas, irzlumas, galvos sukimasis, nemiga, palpitacija, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir alerginių reakcijų.
Kai teofilino koncentracija serume viršija gydomąją (jei organizmas jautresnis šiam vaistui, net kai jos neviršija), gali sutrikti miegas, padidėti diurezė, kartotis vėmimas, atsirasti drebulys, pakilti kūno temperatūra, pasireikšti karštligė, tachiaritmija, staiga sumažėti kraujospūdis, spazmuoti raumenys.
Vartojant teofiliną, gali pasireikšti hipokalemija, hiperkalcemija, hiperglikemija ir hiperurikemija.
4.9. Perdozavimas
Perdozavimas diagnozuojamas tada, kai teofilino koncentracija serume viršija 110 mol/l (20 mg/l).
Nepageidaujami poveikiai paprastai rodo lengvą perdozavimą. Jų pasireiškus, reikėtų nedelsiant ištirti teofilino koncentraciją serume ir atitinkamai sumažinti Teotard dozę.
Kai lėtinis perdozavimas sunkesnis, klinikiniai požymiai būna ryškesni: dažniausiai atsiranda drebulys, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, karštligė, labai sunkiais atvejais taip pat tachiaritmija, staigus kraujospūdžio sumažėjimas ir mėšlungis. Tachiaritmija ir mėšlungis taip pat gali pasireikšti staiga, nebuvus lengvam perdozavimui būdingų perspėjančių požymių (pvz., pykinimo ir vėmimo). Dauguma atvejų pakanka sumažinti Teotard dozę arba laikinai nutraukti jo vartojimą.
Išgėrus per daug kapsulių, taip pat gali pasireikšti hipotenzija, nenustygimas, drebulys, karštligė, mėšlungis ir pavojingų širdies aritmijų.
Perdozavusiajam reikėtų plauti skrandį, duoti gerti aktyvintosios anglies. Be to, jį reikėtų stebėti (ypač kraujospūdį, širdies ritmą, kvėpavimą, kalio ir teofilino koncentraciją serume).
Gydoma simptomiškai.
Traukuliai slopinami diazepamu (0,1‑0,3 mg/kg į veną), kurio suminė dozė neturėtų viršyti 10 mg. Būtina palaikyti kvėpavimo takų praeinamumą, duoti kvėpuoti deguonies.
Po traukulių ištikusi koma gydoma deguonimi, prireikus intubuojama.
Sunkios širdies aritmijos šalinamos propranololiu į veną (suaugusiems – 1 mg, vaikams – 0,02 mg/kg; prireikus ši dozė kartojama kas 5‑10 min., kol sunormalės širdies ritmas arba bus suvartota 0,1 mg/kg).
Pacientams, sergantiems bronchinė astma, vietoje propranololio reikėtų skirti verapamilio.
Sunkiausiais perdozavimo ir apsinuodijimo atvejais, kai nurodytais būdais labai didelės teofilino koncentracijos serume sunormalinti nepavyksta, galima greitai ir veiksmingai gydyti hemoperfuzijos arba hemodializės būdu.
5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1. Farmakodinaminės savybės
Teofilinas šalina spazmus, slopina uždegimą, turi įtakos kraujotakai, taip pat veikia už plaučių ribų.
Spazmus šalinantys poveikiai. Teofilinas atpalaiduoja lygiuosius raumenis: bronchų, vainikinių arterijų, raumenų ir inkstų kraujagyslių, uretros, apatinį sutraukiamąjį stemplės, tulžies latakų.
Uždegimą slopinantys poveikiai. Teofilinas slopina specifinių inhaliuotų alergenų sukeltą vėlyvąjį alerginį atsaką, T limfocitų proliferaciją, citokinų (pvz., IL 2, TNF) sekreciją, taip pat eozinofilų, makrofagų ir putliųjų ląstelių aktyvumą. Dėl šių poveikių susilpnėja bronchų gleivinės uždegimas.
Poveikiai kraujotakai. Teofilinas stiprina ir dažnina širdies susitraukimus, didina dešiniojo skilvelio išstūmimo frakciją bei širdies minutinį tūrį, mažina plaučių kraujagyslių pasipriešinimą ir plaučių hipertenziją.
Poveikiai už plaučių ribų. Teofilinas stimuliuoja kvėpavimo centrą, stiprina diafragmos ir kitų kvėpavimo raumenų susitraukimus, stiprina širdies susitraukimus stimuliuojantį simpatomimetinių aminų poveikį, didina katecholaminų sekreciją antinksčiuose.
Teofilinas stimuliuoja virpamojo epitelio judesius ir gleivių slinkimą, taip pat gleivių ir surfaktanto sekreciją.
Teofilino veikimo mechanizmas pilnutinai neištirtas. Jo veikimas susijęs su fosfodiesterazės slopinimu ir dėl to padidėjančia cAMF koncentracija, poveikiu kalcio pasiskirstymui ląstelės viduje, prostaglandinų poveikio slopinimu ir adenozino receptorių blokavimu.
5.2. Farmakokinetinės savybės
Teotard gaminamas naudojant specialią technologiją: kapsulėse yra smulkių granulių, iš kurių teofilinas atsipalaiduoja lėtai, todėl išvengiama staigaus vaisto koncentracijos kraujyje padidėjimo ir sumažėjimo.
Visas teofilinas rezorbuojamas virškinimo trakte. Išgėrus Teotard, didžiausia teofilino koncentracija kraujyje susidaro maždaug po 7 val. Jį vartojant reguliariai, pusiausvyrinė gydomoji koncentracija susidaro po 2‑3 dienų. Teofilinas pasiskirsto visuose organizmo organuose ir skysčiuose, metabolizuojamas kepenyse. Vienas šio vaisto metabolitas (3‑metilksantinas) taip pat plečia bronchus. Teofilinas ir jo metabolitai pašalinami per inkstus.
Teofilino patenka per placentą ir išsiskiria su motinos pienu.
Teofiliną galima šalinti iš kraujo hemoperfuzijos arba hemodializės būdu.
Teotard vartojant po valgio, teofilinas gali rezorbuotis lėčiau, bet rezorbuojamas vaisto kiekis nepakinta.
Teofilino pusinis laikas nerūkančių suaugusiųjų plazmoje – 7‑9 val. Rūkorių ir vaikų plazmoje jis yra trumpesnis, o kepenų ar širdies nepakankamumu sergančių pacientų – ilgesnis.
5.3. Ikiklinikinių vaisto saugumo tyrimų duomenys
Teofilino LD50 per os pelėms yra 252 mg/kg, žiurkėms – 244 mg/kg. Pelių, nėštumo laikotarpiu gavusių teofilino 30 kartų didesnėmis negu gydomoji žmogui dozėmis, palikuonims buvo skilusio gomurio, mikrognatijos ir pirštų apsigimimų atvejų, jų mažiau gimė gyvų. Teratogeninio poveikio žiurkėms nepastebėta.
13 mėnesių trukmės sublėtinio toksiškumo tyrimas, atliktas su pelėmis ir žiurkėmis, teofilino įtakos jų mirštamumui ir svoriui neparodė. Vis dėlto šis vaistas sukėlė mezenterinių bei kasos arterijų ir arteriolių periarteritą. Pelių patinams nustatytas reikšmingai sumažėjęs sėklidžių svoris.
Ilgai ir didelėmis dozėmis graužikams duotas teofilinas sumažino jų reprodukcinį pajėgumą, tačiau šių duomenų klinikinė reikšmė abejotina.
Tiriant mutageninį poveikį, panaši į gydomąją žmogui teofilino koncentracija reikšmingai padidino seserinių chromatidžių ir chromosomų pažeidimų indukciją auginamose ląstelėse. Nesant S9 mikrosominių fermentų frakcijos, teofilinas sukėlė labai silpną mutageninį poveikį bakterijų ir žinduolių ląstelėms.
6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1. Pagalbinės medžiagos
Povidonas, talkas, metakrilato kopolimeras, koloidinis silicio dioksidas, dibutilftalatas.
6.2. Nesuderinamumas
Nežinomas.
6.3. Tinkamumo laikas
5 metai.
6.4. Specialiosios laikymo sąlygos
Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 C temperatūroje.
6.5. Pakuotės medžiagos ir turinys
Al folijos ir PVC folijos lapeliai (40 prailginto veikimo kapsulių po 200 mg arba 350 mg).
6.6. Ruošimo ar vartojimo instrukcija
Šį vaistą reikėtų vartoti po valgio, užgeriant dideliu kiekiu skysčio. Kapsulę reikėtų nuryti nepažeistą (nekramtytą). Pirmąją Teotard dozę reikėtų išgerti vakare prieš miegą. Šio vaisto dozė apskaičiuojama pagal idealųjį kūno svorį.