Anzatax

Paklitakselis, 6mg/ml, koncentratas infuziniam tirpalui

Vartojimas: vartoti į veną
Registratorius: Hospira UK Limited, Jungtinė Karalystė
Receptinis: Receptinis, S1

Sudedamosios medžiagos: Paklitakselis

Anzatax 30 mg/5 ml koncentratas infuziniam tirpalui ruošti
Paclitaxelum

Šiame lapelyje pateikta svarbios informacijos apie anzataksą. Prašom atidžiai ją perskaityti. Kol vaisto vartojama, lapelio išmesti nereikėtų, kadangi gali prireikti jį perskaityti iš naujo. Jeigu kyla klausimų arba abejonių, reikia kreiptis į gydytoją arba vaistininką.

Lapelio turinys
1. Medikamento pakuotė, poveikis ir paskirtis
2. Žinotina prieš vartojimą
3. Vartojimo būdas ir dozavimas
4. Galimas šalutinis poveikis
5. Laikymo sąlygos
6. Papildoma informacija

Anzatakso sudėtis
Veiklioji medžiaga − paklitakselis. Viename mililitre anzatakso koncentrato jo yra
6 mg. Pagalbinės medžiagos: makrogolglicerolio ricinoleatas (Cremophor EL), etanolis ir citrinų rūgštis.
Registravimo liudijimo turėtojas ir gamintojas
Hospira UK Limited
Queensway
Royal Leamington Spa
Warwickshire
CV31 3RW
Jungtinė Karalystė

1. Medikamento pakuotė, poveikis ir paskirtis
Anzataksas yra vaistas nuo vėžio. Jis tiekiamas koncentrato infuzijų tirpalui ruošti pavidalu. Prieš infuziją koncentratas atskiedžiamas, po to lėtai lašinamas į veną. Viename koncentrato mililitre yra 6 mg veikliosios medžiagos paklitakselio.
Anzataksas tiekiamas stikliniais flakonais. Viename 5 ml flakone yra 30 mg paklitakselio, viename 25 ml flakone − 150 mg, viename 50 ml flakone − 300 mg.
Paklitakselis trikdo vėžio ląstelių augimą, todėl jos suyra. Medikamentu gydomos įvairios vėžio rūšys, įskaitant kiaušidžių, krūtų ir nesmulkialąstį plaučių vėžį.
2. Žinotina prieš vartojimą
Anzatakso vartoti draudžiama, jeigu:
∗ yra alergija (padidėjęs organizmo jautrumas) paklitakseliui arba bet kuriai pagalbinei anzatakso koncentrato medžiagai, ypač makrogolglicerolio ricinoleatui;
∗ moteris nėščia arba bando pastoti, kadangi apvaisinimo laikotarpiu moterį arba jos partnerį gydant paklitakseliu arba juo gydant moterį nėštumo metu vaisiui galimas žalingas poveikis, vadinasi, gydymo metu būtina naudotis tinkamomis kontracepcijos priemonėmis;
∗ moteris krūtimi maitina arba numato maitinti kūdikį;
∗ kraujyje labai mažas leukocitų kiekis (jis nustatomas atlikus kraujo tyrimą).
Labai atsargiai medikamento reikia vartoti, jeigu:
∗ sergama kepenų liga;
∗ gydymo metu širdies ritmas tampa nereguliarus, pradeda svaigti galva arba alpstama;
∗ dilgčioja, degina ar tirpsta rankų ar (ir) kojų pirštai.
Atsargumo priemonės
Anzatakso koncentrate yra etanolio. Vienoje į veną infuzuojamoje dozėje jo yra maždaug 21 g (26 ml). Dėl to laikotarpiu tarp vaisto infuzijų vairuoti nedraudžiama, tačiau vairuoti tuoj pat po infuzijos nepatariama. Be to, vairuoti ir valdyti mechanizmus nerekomenduojama ir tuo atveju, jeigu atsiranda galvos svaigimas, pykinimas, nuovargis.
Kitų vaistų vartojimas
Anzatakso ir kitų preparatų bei maisto papildų sąveika galima. Vadinasi, jeigu pacientas gydomas kitokiu būdu, vartoja arba neseniai vartojo kitokių medikamentų, įskaitant ir įsigytus be recepto, reikia apie tai informuoti gydytoją arba vaistininką.
3. Vartojimo būdas ir dozavimas
Vartojimo būdas
Anzataksas paprastai infuzuojamas ligoninėje. Prieš infuziją pacientui atliekami kraujo tyrimai, kad gydytojas, atsižvelgęs į jų rezultatus, galėtų nustatyti, ar medikamentu gydyti galima.
Prieš infuziją ligoniui bus skiriama vaistų, kurie saugo nuo alerginės reakcijos pasireiškimo.
Jeigu bus gydoma anzataksu ir cisplatina, tai iš pradžių bus ifuzuojama anzatakso, o po to cisplatino.
Paruoštas anzatakso tirpalas lėtai lašinamas į veną. Jeigu jo patenka šalia venos, galimas stiprus skausmas. Jeigu infuzijos metu arba tuoj pat po jos pradeda skaudėti injekcijos vietą, būtina tuoj pat pasakyti gydytojui arba slaugytojui.
Dozavimas
Dozė priklauso nuo ligos ir kraujo tyrimų rezultatų. Ji apskaičiuojama atsižvelgiant į kūno paviršiaus plotą ir išreiškiama miligramais kvadratiniam odos metrui. Priklausomai nuo ligos kas trys savaitės per 3 valandas arba 24 valandas infuzuojama 135 mg/m2 arba 175 mg/m2 kūno paviršiaus dozė. Galima gydyti tik paklitakseliu arba juo kartu su cisplatina.
Tam tikrais atvejais, pvz., jeigu yra mažas kraujo ląstelių kiekis, tolesnių gydymo kursų metu gydytojas anzatakso dozę gali mažinti 20 proc.
Pavartojus per didelę dozę
Kadangi anzataksas paprastai lašinamas ligoninėje ir gydytojui prižiūrint, todėl per didelė dozė neturėtų būti infuzuota. Vis dėlto, jeigu atsiranda sunkus šalutinis poveikis, būtina tuoj pat informuoti gydytoją. Jeigu per apsirikimą dozė viršijama, ligonį prižiūrintys medikai imsis reikiamų pagalbos priemonių komplikacijoms mažinti ir gydyti.
4. Galimas šalutinis poveikis
Anzataksas, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti ir šalutinį poveikį. Kai kurie tokio poveikio simptomai išnyksta medikamento vartojimą nutraukus, o kai kurie pasireiškia labai retai.
Jeigu atsiranda toliau išvardytų simptomų, būtina tuoj pat kreiptis į gydytoją arba vykti į artimiausios ligoninės skubios medicinos pagalbos skyrių.
∗ Niežtintis odos išbėrimas (dilgėlinė) ir patinimas, alpulys, rankų, pėdų, kulkšnių, veido, lūpų, burnos ar gerklės patinimas, rijimo ar kvėpavimo pasunkėjimas (šie simptomai gali būti padidėjusio organizmo jautrumo požymis).
∗ Didelis galvos svaigimas arba sąmonės praradimas.
∗ Didelis nuovargis.
∗ Neįprasto karščio ar šalčio jutimas.
∗ Traukulių priepuolis.
∗ Stiprus krūtinės skausmas, galinti plisti į žandikaulį arba ranką, prakaitavimas, dusulys, pykinimas.
∗ Venų išsipūtimas.
∗ Greitas odos išbėrimas, susijęs su padų ir delnų odos pažeidimu bei opų burnoje atsiradimu.
∗ Kraujospūdžio pakilimas.
∗ Nepraeinantis viduriavimas.
Jeigu atsiranda toliau išvardytų šalutinio poveikio simptomų, reikia kiek galima greičiau informuoti gydytoją.
∗ Sąnarių arba raumenų silpnumas, galūnių skausmas, gėlimas ar jutimų išnykimas (gydymą anzataksu nutraukus, toks poveikis per kelis mėnesius dažniausiai susilpnėja arba išnyksta).
∗ Širdies ritmo sulėtėjimas arba kraujospūdžio kritimas, galintis sukelti apsvaigimą.
∗ Silpna alerginė reakcija, įskaitant paraudimą ir odos išbėrimą.
∗ Apkurtimas, spengimas ausyse.
∗ Regos sutrikimas.
∗ Alopecija.
∗ Pykinimas, vėmimas, silpnas viduriavimas, burnos ar liežuvio skausmas.
∗ Injekcijos vietos patinimas, skausmas, odos lupimasis ar spalvos pokytis.
∗ Trumpalaikis nedidelis nagų ir odos pokytis.
Anzataksas, kaip ir kiti medikamentai, gali sukelti nevaisingumą, kuris gali likti visam laikui.
Jeigu atsiranda šiame lapelyje neminėtų simptomų, būtina informuoti gydytoją arba vaistininką.
5. Laikymo sąlygos
Anzatakso koncentrato flakonus reikia laikyti gamintojo dėžutėje (vaistą būtina saugoti nuo šviesos), ne didesnėje kaip 25 °C temperatūroje, vaikams neprieinamoje vietoje.
Pakuotės etiketėje nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, medikamento vartoti negalima.
Anzataksas laikomas vaistinėje. Iš jos medikamentą prieš infuziją paima medikas.
6. Papildoma informacija
Norint apie preparatą sužinoti daugiau, reikia kreiptis į jo platintoją Europoje, t. y. kompaniją
Hospira UK Limited, esančią Warwickshire CV31 3RW, Didžiojoje Britanijoje.