Cisordinol Depot

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Cisordinol Depot 200 mg/ml injekcinis tirpalas

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

1 ml yra 200 mg zuklopentiksolio dekanoato.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Injekcinis tirpalas

Skaidrus, blyškiai gelsvas aliejus, praktiškai be nuosėdų.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Palaikomasis šizofrenijos ir kitų psichozių gydymas, ypač kai yra haliucinacijų, kliedesių ir mąstymo sutrikimų, kuriuos lydi neramumas, sujaudinimas, priešiškumas ir agresyvumas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Suaugusiesiems
Dozė ir pertrauka tarp injekcijų parenkamos kiekvienam pacientui individualiai taip, kad, esant mažiausiam nepageidaujamam poveikiui, būtų kuo daugiau nuslopinta psichozės simptomų.

Palaikomajam gydymui dozė paprastai yra 200‑400 mg (1‑2 ml) kas 2 ar 4 savaites.

Kai kuriems pacientams gali reikėti didesnių dozių ar trumpesnių intervalų tarp injekcijų. Daugiau kaip 2 ml vaisto reikia švirkšti į dvi skirtingas vietas.

Pereiti nuo gydymo geriamuoju zuklopentiksoliu ar zuklopentiksolio acetatu prie palaikomojo gydymo injekciniu zuklopentiksolio dekanoatu reikia taip:

1. Perėjimas nuo geriamojo zuklopentiksolio prie zuklopentiksolio dakanoato
x mg per os per parą atitinka 8x mg dekanoato kas dvi savaites;
x mg per os per parą atitinka 16x mg dekanoato kas keturias savaites.

Geriamą zuklopentiksolį reikia vartoti savaitę po pirmosios injekcijos, vis mažinant dozę.

2. Perėjimas nuo zuklopentiksolio acetato prie zuklopentiksolio dakanoato
Kartu su paskutiniąja zuklopentiksolio acetato injekcija (100 mg) įšvirkščiama 200‑400 mg (1‑2 ml) zuklopentiksolio dekanoato 200 mg/ml, ir injekcija kartojama kas dvi savaites. Retkarčiais gali prireikti didesnių dozių ar trumpesnių intervalų.

Zuklopentiksolio acetatą ir zuklopentiksolio dekanoatą galima maišyti viename švirkšte ir kartu švirkšti (ko-injekcija).

Ligoniai, pereinantys nuo kitų depo preparatų, turi gauti zuklopentiksolio dekanoato dozę, kurios 200 mg atitinka 25 mg fliufenazino dekanoato, 40 mg cis(Z)- fliupentiksolio dekanoato ar 50 mg haloperidolio dekanoato.

Tolesnes zuklopentiksolio dekanoato dozes ir intervalus tarp injekcijų reikėtų parinkti atsižvelgiant į paciento būseną.

Vyresnio amžiaus ligoniai
Vyresnio amžiaus ligoniams paprastai skiriama mažiausia gydomoji dozė.

Vaikai
Clopixol Depot nerekomenduojama skirti vaikams, nes nėra pakankamos klinikinės patirties.

Inkstų funkcijos nepakankamumas
Pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos nepakankamumas, skiriama įprastinė Cisordinol Depot dozė.

Kepenų funkcijos nepakankamumas
Patartina kruopščiai parinkti dozę ir, jei įmanoma, tirti vaisto koncentraciją serume.

Vartojimo metodas
Cisordinol Depot švirkščiama į viršutinį išorinį sėdmens raumenų kvadratą. Didesnę kaip 2 ml injekciją reikia švirkšti į dvi skirtingas vietas. Vietiškai vaistas toleruojamas gerai.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai (žr. 6.1 skyrių).

Kraujotakos nepakankamumas, bet kokios kilmės sąmonės pritemimas ( pvz., apsinuodijimas alkoholiu, barbitūratais ar opijaus preparatais), koma, kraujo diskrazija, feochromocitoma.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Visi neuroleptikai gali sukelti piktybinį neurolepsinį sindromą (jis reiškiasi hipertermija, rigidiškumu, sąmonės kitimu, vegetacinės nervų sistemos nepastovumu). Pavojus būna didesnis, esant didesnei vaisto dozei. Šis sindromas gali baigtis mirtimi, ypač jei pacientas serga organine smegenų liga, yra protiškai atsilikęs, piktnaudžiauja opiatais ir alkoholiu.

Gydymas: reikia liautis vartoti neuroleptikus. Gydoma simptomiškai, taikomos bendrosios palaikomosios priemonės. Galima vartoti dantroleno ir bromokriptino.

Vartojant geriamuosius neuroleptikus simptomai gali išlikti ilgiau nei savaitę, nustojus juos vartoti ir kiek ilgiau – baigus vartoti vaisto depo formas.

Kaip ir kitus neuroleptikus, zuklopentiksolio dekanoatą būtina atsargiai skirti pacientams, kuriems yra organinis smegenų sindromas, traukulinių sutrikimų, progresuojanti kepenų liga.

Kaip ir kiti psichotropiniai vaistai, zuklopentiksolio dekanoatas gali pakeisti insulino ir gliukozės atsaką, dėl to gali tekti koreguoti sergančiųjų diabetu antidiabetinį gydymą.

Ilgai, ypač didelėmis dozėmis gydomus ligonius reikia atidžiai stebėti ir periodiškai spręsti, ar galima sumažinti palaikomąją dozę.

Klinikinių, atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamų tyrimų, kuriuose dalyvavo demencija sergantys ligoniai, vartojantys kai kurių atipinių vaistinių preparatų nuo psichozės, duomenimis, maždaug 3 kartus padidėjo nepageidaujamų smegenų kraujagyslių reiškinių rizika. Tokio rizikos padidėjimo mechanizmas nežinomas. Negalima paneigti, kad rizika padidėja ir vartojant kitokių vaistinių preparatų nuo psichozės ar kitomis psichinėmis ligomis sergantiems pacientams. Ligoniams, kuriems yra insulto rizikos veiksnių, zuklopentiksolio dekanoato reikia vartoti atsargiai.

Kaip ir kiti vaistiniai preparatai, priklausantys antipsichozinių preparatų terapinei klasei, zuklopentiksolio dekanoatas gali sukelti QT intervalo pailgėjimą. Pastovus QT intervalo pailgėjimas padidina atsparių gydymui aritmijų atsiradimo pavojų. Todėl, į aritmiją linkusiems ligoniams (kuriems yra hipokalemija, hipomagnezemija ar paveldėtas polinkis) ir pacientams, kuriems buvo kardiovaskulinių sutrikimų, pvz., QT intervalo pailgėjimas, ryški bradikardija (< 50 kartų per minutę), nesenai įvykęs ūminis miokardo infarktas, nekompensuotas širdies nepakankamumas arba širdies aritmija, zuklopentiksolio dekanoato reikia vartoti atsargiai. Reikia vengti vartoti kartu su kitais antipsichoziniais preparatais (žr. 4.5 skyrių).

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Vaistiniai preparatai, kuriuos vartoti kartu reikia atsargiai
Zuklopentiksolio dekanoatas gali sustiprinti slopinamąjį alkoholio, barbitūratų ir kitų CNS slopinančių vaistinių preparatų poveikį.

Neuroleptikai gali stiprinti ar silpninti antihipertenzinių vaistinių preparatų poveikį; antihipertenzinis guanetidino ir panašių vaistinių preparatų poveikis silpnėja.

Neuroleptikų vartojant kartu su ličiu, didėja neurotoksinio poveikio rizika.

Tricikliai antidepresantai ir neuroleptikai slopina vienas kito metabolizmą.

Zuklopentiksolio dekanoatas gali silpninti levodopos ir adrenerginių vaistų poveikį.

Kartu vartojamas metoklopramidas ir piperazinas didina ekstrapiramidinių sutrikimų atsiradimo riziką.

Zuklopentikslis dalinai metabolizuojamas fermento CYP2D6, todėl kartu vartojant kitokių medikamentų, slopinančių šio fermento veiklą, gali pailgėti zuklopentiksolio klirensas.

Su vaistinių preparatų nuo psichozės vartojimu susijęs QT intervalo pailgėjimas gali pasunkėti, jeigu kartu vartojama kitokių vaistinių preparatų, kurie reikšmingai pailgina QT intervalą. Reikia vengti kartu vartoti tokius vaistinius preparatus. Susijusios vaistinių preparatų grupės yra šios:
IA ir III klasės antiaritminiai preparatai (pvz., chinidinas, amiodaronas, sotalolis, dofetilidas);
kai kurie vaistiniai preparatai nuo psichozės (pvz., tioridazinas);
kai kurie makrolidai (pvz., eritromicinas);
kai kurie antihistamininiai preparatai (pvz., terfenadinas, astemizolas);
kai kurie chinolonų grupės antibiotikai (pvz. gatifloksacinas, moksifloksacinas).

Anksčiau išvardytų vaistinių preparatų sąrašas yra neišsamus, reikia vengti kartu vartoti ir kai kurių kitų vaistinių preparatų, kurie gali reikšmingai pailginti QT intervalą (pvz., cisaprido, ličio).

Vaistinių preparatų, kurie gali sutrikdyti elektrolitų pusiausvyrą, pavyzdžiui, tiazidų grupės diuretikų (hipokalemija) ir vaistinių preparatų, kurie didina zuklopentiksolio dekanoato koncentraciją plazmoje, vartoti kartu reikia atsargiai, nes gali padidėti QT intervalo pailgėjimo ir piktybinių aritmijų rizika (žr. 4.4 skyrių).

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas
Zuklopentiksolio dekanoato skirti nėštumo metu negalima, išskyrus atvejus, kai laukiama nauda motinai persveria galimą riziką vaisiui.
Nėštumo pabaigoje ir per gimdymą neuroleptikais gydytų motinų naujagimiams galimi apsinuodijimo požymiai: letargija, drebulys, per didelis jaudrumas, jų būklė įvertinama mažu balu pagal Apgar skalę.

Poveikio dauginimosi funkcijai tyrimų su gyvūnais duomenimis, žalingo poveikio vaisiui ar dauginimosi funkcijai nenustatyta.

Žindymo laikotarpis
Motinos piene aptinkama tik maža chlorprotikseno koncentracija, taigi, vartojant gydomąją dozę, poveikio kūdikiui tikimybė maža. Kūdikio gaunama dozė yra mažesnė negu 1% motinos vartojamos dozės kūno svorio vienetui (mg/kg). Jei gydymas zuklopentiksolio dekanoatu yra kliniškai svarbus, galima ir toliau žindyti kūdikį, bet jį, ypač pirmąsias 4 savaites po gimimo, būtina stebėti.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Cisordinol Depot yra slopinamasis vaistinis preparatas. Ligoniai, kuriems skiriama psichotropinių vaistinių preparatų, gali patirti tam tikrų dėmesio ir dėmesio sukaupimo sutrikimų. Todėl juos privalu įspėti apie pakitusį gebėjimą vairuoti ar valdyti mechanizmus.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Dauguma nepageidaujamų reiškinių priklauso nuo dozės. Nepageidaujamų reiškinių dažnis ir stiprumas yra didžiausi pradėjus gydyti ir sumažėja tęsiant gydymą.

Kelias pirmąsias dienas po injekcijos ir tik pradėjus gydyti, gali atsirasti judėjimo sutrikimų. Daugeliu atvejų šį nepageidaujamą poveikį galima pakankamai gerai kontroliuoti skiriant vaistinių preparatų nuo Parkinsono ligos. Nuolat profilaktiškai vartoti vaistinių preparatų nuo Parkinsono ligos nerekomenduojama. Vaistai nuo Parkinsono ligos nesumažina vėlyvosios diskinezijos ir gali ją sunkinti. Rekomenduojama sumažinti dozę ar, jei yra galimybė, nustoti jais gydyti. Jei nuolat esti akatizija, rekomenduojami benzodiazepinai ar propranololis.

Klinikinių tyrimų duomenys
Nepageidaujami reiškiniai išvardyti pagal organų sistemų klases, naudojant MedDRA pageidautinus terminus ir dažnio apibūdinimą:
labai dažni (≥ 1/10),
dažni (≥ 1/100, < 1/10),
nedažni (≥ 1/1000, < 1/100),
reti (≥ 1/10 000, < 1/1000),
labai reti (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Klinikinių tyrimų metu (N=777 ligoniai) buvo nustatytas toks nepageidaujamų reiškinių dažnis:

Tyrimai
Dažni
Padidėjęs kūno svoris
Nedažni
Sumažėjęs kūno svoris
Širdies sutrikimai
Dažni
Tachikardija, palpitacija
Nervų sistemos sutrikimai
Labai dažni
Mieguistumas, akatizija, hiperkinezija, hipokinezija
Dažni
Drebulys, distonija, tonuso padidėjimas, svaigulys, galvos skausmas, parestezijos, pablogėjusi dėmesio koncentracija, amnezija, nenormali eisena
Nedažni
Vėlyvoji diskinezija, hiperrefleksija, ūmi diskinezija, apalpimas, ataksija, sutrikusi kalba, hipotonija, traukuliai, migrena
Akių sutrikimai
Dažni
Sutrikusi akomodacija, nenormalus regėjimas
Nedažni
Okulogirinė krizė
Ausų ir labirintų sutrikimai
Dažni
Galvos svaigimas
Nedažni
Padidėjęs jautrumas garsui, ūžesys ausyse
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai
Nedažni
Nosies užsikimšimas, dispnėja
Virškinimo trakto sutrikimai
Labai dažni
Burnos džiūvimas
Dažni
Padidėjęs seilėtekis, vidurių užkietėjimas, vėmimas, dispepsija, viduriavimas
Nedažni
Pilvo skausmas, pykinimas, meteorizmas, skrandžio opa
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
Dažni
Sutrikęs šlapinimasis
Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Dažni
Padidėjęs prakaitavimas, niežulys
Nedažni
Bėrimas, padidėjęs jautrumas šviesai, pakitusi pigmentacija, seborėja, dermatitas, purpura
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai
Dažni
Mialgija
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai
Dažni
Padidėjęs apetitas, sumažėjęs apetitas
Kraujagyslių sutrikimai
Nedažni
Hipotenzija, karščio pylimas
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidima
Dažni
Astenija, skausmas
Nedažni
Troškulys, injekcijos vietos reakcija
Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai
Dažni
Sutrikusios menstruacijos
Nedažni
Sutrikusi ejakuliacija ir erekcija, makšties sausumas
Psichikos sutrikimai
Dažni
Nemiga, depresija, nerimas, nervingumas, pakitęs miegas, baimingas sujaudinimas, sumažėjęs lytinis potraukis
Nedažni
Apatija, paronirija, padidėjęs lytinis potraukis, sumišimas, moterų anorgazmija

Pranešimai po vaisto patekimo į rinką
Buvo užregistruota piktybinio neurolepsinio sindromo atvejų.

Pastebėti keli laikini kepenų funkcijos rodiklių pakitimai. Užregistruota keletas hepatito ir (arba) geltos atvejai, kuriems įtakos galėjo turėti zuklopentiksolis.

Vartojant zuklopentiksolio dekanoato, kaip ir kitų antipsichozinių vaistinių preparatų, retais atvejais nustatytas QT intervalo pailgėjimas, skilvelinių aritmijų – skilvelių virpėjimas, sklivelinė tachikardija, Torsade de Pointes ir staigi netikėta mirtis (žr. 4.4 skyrių).

4.9 Perdozavimas

Dėl vaisto vartojimo būdo perdozavimo simptomai yra mažai tikėtini.

Simptomai
Mieguistumas, koma, judėjimo sutrikimas, traukuliai, šokas, hipertermija ar hipotermija.

Perdozavimo atveju, kai kartu buvo vartojama kitų širdį veikiančių vaistinių preparatų, nustatyta EKG pokyčių, QT intervalo pailgėjimas, Torsade de Pointes, širdies sustojimas ir skilvelinių aritmijų.

Gydymas
Gydymas simptominis ir palaikomasis. Taikomos priemonės, palaikančios kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Epinefrino (adrenalino) nereikėtų skirti, nes vėliau tai gali sukelti kraujospūdžio mažėjimą. Traukulius galima gydyti diazepamu, judėjimo sutrikimą - biperidenu.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – neuroleptikų (vaistų nuo psichozės), ATC kodas – N 05 AF 05.

Veikimo mechanizmas
Zuklopentiksolis yra tioksantenų grupės neuroleptikas.

Antipsichozinis neuroleptikų poveikis yra susijęs su jų sukeliama dopamino receptorių blokada, bet galbūt įtakos turi ir 5‑HT (5‑hidroksitriptamino) receptorių blokavimas.In vitro zuklopentiksoliui būdingas didelis afinitetas tiek dopamino D1, tiek D2 receptoriams, 1‑adrenoreceptoriams ir 5‑HT2 receptoriams, bet jis neturi afiniteto cholinerginiams muskarino receptoriams. Jis turi mažą afinitetą histamino (H1) receptoriams ir neblokuoja 2‑adrenoreceptorių.

In vivo zuklopentiksolis turi didesnį afinitetą D2 receptoriams negu D1 receptoriams. Visuose neuroleptikų poveikio elgsenai tyrimuose jis veikė, kaip stiprus neuroleptikas (dopamino receptorių blokatorius). Nustatyta koreliacija tarp tyrimų in vivo, afiniteto dopamino D2 receptoriams in vitro ir vidutinių geriamųjų antipsichozinio vaisto dienos dozių.

Kaip ir dauguma kitų neuroleptikų, zuklopentiksolis didina prolaktino kiekį serume.

Farmakologiniai tyrimai parodė, kad zuklopentiksolio dekanoato aliejinis tirpalas veikia ilgiau neurolepsiškai. Vaisto kiekis, kurio reikia ilgam poveikiui, yra gerokai mažesnis vartojant depo formą negu kasdien geriant zuklopentiksolį. Klinikiniu požiūriu, šie farmakologinių tyrimų duomenys reiškia, kad depo preparatas gali ilgiau veikti neurolepsiškai, nesukeldamas akivaizdaus raminamojo poveikio. Be to, yra maža sąveikos su anestetikais tikimybė.

Veiksmingumas
Zuklopentiksolio dekanoatas skiriamas palaikomajam lėtinių psichozių gydymui.Taip pat teigiamų rezultatų gaunama skiriant jo protiškai atsilikusiems pacientams, kurie yra pernelyg aktyvūs ir agresyvūs.

Zuklopentiksolio dekanoatas sukelia laikiną nuo dozės priklausančią sedaciją. Tačiau, jei pacientas nuo gydymo geriamuoju zuklopentiksoliu ar švirkščiamu į raumenis zuklopentiksolio acetatu pereina prie palaikomojo gydymo zuklopentiksolio dekanoatu, sedacija neturėtų sukelti rūpesčių. Greitai pasireiškia tolerancija nespecifiniam raminamajam poveikiui.

Zuklopentiksolio dekanoatas ypač veiksmingas pacientams, kuriems būdinga sujaudinimas, nerimas, priešiškumas ar agresyvumas.

Zuklopentiksolio dekanoatas tinka gydyti tiems pacientams, kurie gali savavališkai nustoti gerti jiems skirtus vaistus. Tad zuklopentiksolio dekanoatas saugo nuo dažnų ligos recidyvų dėl nutraukto gydymo geriamais vaistais.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija
Dekanojine rūgštimi esterifikuojamas zuklopentiksolis virsta lipofiline medžiaga - zuklopentiksolio dekanoatu. Ištirpintas aliejuje ir įšvirkštas į raumenis, esteris gana lėtai iš aliejaus patenka į audinių skystį, kur jis hidrolizuojamas, ir išlaisvinamas aktyvus zuklopentiksolis.

Įšvirkštus vaisto į raumenis, didžiausia jo koncentracija serume būna po 3‑7 dienų. Dėl trijų savaičių pusinės eliminacijos periodo (atspindinčio išsilaisvinimą iš depo) pastovi koncentracija serume pasiekiama maždaug po trijų mėnesių gydymo.

Pasiskirstymas
Menamas pasiskirstymo tūris (Vd) yra apie 20 l/kg. Su kraujo plazmos baltymais susijungia apie 98‑99% vaisto.

Biotransformacija
Zuklopentiksolis metabolizuojamas trimis būdais - sulfoksidinant, N‑dealkilinant šoninę grandinę ir konjuguojant su gliukurono rūgštimi. Metabolitai neveikia psichofarmakologiškai. Smegenyse ir kituose audiniuose zuklopentiksolio būna daugiau negu jo metabolitų.

Eliminacija
Zuklopentiksolio pusinės eliminacijos periodas (T1/2) yra apie 20 valandų, vidutinis sisteminis klirensas (ClS) - apie 0,86 l/min.

Didžioji zuklopentiksolio dalis išsiskiria su išmatomis per žarnyną, tik tam tikras kiekis (apie 10%) - su šlapimu. Šlapime būna tik apie 0,1% nepakitusio vaisto, vadinasi vaistas inkstus veikia nedaug.

Nedaug vaisto išsiskiria į krūtimi maitinančių motinų pieną. Moterų, gėrusių vaistą ar gydytų dekanoatu, vaisto koncentracijos piene santykis su koncentracija kraujyje buvo apie 0,29.

Linijiškumas
Vaisto kinetika yra linijinė. Vidutinė pastovi zuklopentiksolio koncentracija, vartojant 200 mg zuklopentiksolio dekanoato vieną kartą per dvi savaites, buvo apie 10 ng/ml (25 nmol/l).

Vyresni ligoniai
Farmakokinetikos rodikliai nepriklauso nuo pacientų amžiaus.

Inkstų funkcijos nepakankamumas
Įvertinus aukščiau aprašytus duomenis apie vaisto eliminaciją, galima teigti, kad susilpnėjusi inkstų funkcija neturės didesnės įtakos vaisto koncentracijai serume.

Kepenų funkcijos nepakankamumas
Duomenų nėra.

Polimorfiškumas
Tyrimas in vivo parodė, kad kai kurios metabolizmo grandys priklauso nuo genetinio sparteino/debrisokvino oksidacijos (CYP2D6) polimorfizmo.

Farmakokinetikos ir farmakodinamikos santykis
Priešinjekcinė koncentracija serume (plazmoje) 2,8‑12 ng/ml (7‑30 nmol/l) ir didžiausias bei mažiausias svyravimas < 2,5 yra rekomenduojami palaikomajam pacientų, sergančių vidutinio sunkumo ir lengva šizofrenija, gydymui.
Farmakokinetiškai 200 mg kas dvi savaites ar 400 mg kas keturias savaites zuklopentiksolio dekanoato dozė atitinka geriamajai 25 mg zuklopentiksolio paros dozei.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ūminis toksinis poveikis
Zuklopentiksolio ūminis toksiškumas yra mažas.

Lėtinis toksinis poveikis
Atliekant lėtinio toksiškumo tyrimus, pavojaus skiriant zuklopentiksolį gydomosiomis dozėmis, nenustatyta.

Reprodukcinis toksinis poveikis
Reprodukcinio toksiškumo tyrimai rodo, kad vaisingo amžiaus moterims nepavojinga skirti zuklopentiksolio. Tačiau žiurkėms, kurioms antroje nėštumo pusėje ir laktacijos laikotarpiu buvo skirta 5 ir 15 mg/kg paros dozė, buvo daugiau apsigimimų, sumažėjo palikuonių išgyvenamumas ir sulėtėjo jų raida. Klinikinė šių reiškinių svarba yra neaiški. Galbūt šį poveikį žiurkių palikuonims sukėlė jų motinoms duotas zuklopentiksolis.

Mutageniškumas ir kancerogeniškumas
Zuklopentiksolis neveikia mutageniškai ir kancerogeniškai. Žiurkių patelėms, kurioms dvejus metus buvo duodama 30 mg/kg per parą vaisto, pastebėtas statistiškai nereikšmingai padidėjęs krūties adenokarcinomos, kasos salelių ląstelių adenomos ir karcinomos, taip pat skydliaukės parafolikulinės karcinomos skaičius. Šių navikų skaičių šiek tiek didina D2 antagonistai, kurie, skiriami žiurkėms, skatina išsiskirti daugiau prolaktino. Dėl fiziologinių žiurkių ir žmonių prolaktino apykaitos skirtumų, šių rezultatų klinikinė reikšmė neaiški, bet manoma, kad pacientams nėra onkogeninio pavojaus.

Vietinis toksinis poveikis
Vietiškai raumenys pažeidžiami, kai sušvirkščiama vandeninio neuroleptikų tirpalo, taip pat ir zuklopentiksolio. Tai dažniau atsitinka, vartojant vandeninį neuroleptikų tirpalą negu aliejinį zuklopentiksolio acetato ir zuklopentiksolio dekanoato tirpalą.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Trigliceridai, vidutinės grandinės

6.2 Nesuderinamumas

Zuklopentiksolio dekanoatą galima maišyti tik su zuklopentiksolio acetatu, kuris taip pat tirpus vidutinės grandinės trigliceriduose (Ph. Eur.).

Zuklopentiksolio dekanoato negalima maišyti su depo formomis, kurių tirpiklis yra sezamo aliejus, nes gali pakisti abiejų vaistų farmakokinetinės savybės.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti žemesnėje kaip 25 C temperatūroje.
Ampules laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Bespalvio stiklo (I tipo) ampulės po 1 ml.
Dėžutės 1x1 ml ir 10x1 ml.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Nesuvartotą preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.