GOOL

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

GOOL 1500 mg milteliai geriamajam tirpalui

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS 

Kiekviename paketėlyje yra 1500 mg gliukozamino sulfato (gliukozamino sulfato natrio chlorido komplekso pavidalu).

Pagalbinės medžiagos, kurių poveikis žinomas: sorbitolis (E420) (2 g/paketėlyje) ir aspartamas (E951).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Milteliai geriamajam tirpalui

Milteliai yra balti arba balkšvi.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA 

4.1 Terapinės indikacijos 

Lengvo ir vidutinio sunkumo kelio sąnario osteoartrito simptomų lengvinimas.

GOOL skirtas tik suaugusiesiems.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Suaugusiems pacientams

Vienas paketėlis per dieną. Ūminiams skausmingiems simptomams lengvinti gliukozaminas netinka. Simptomai, ypač skausmas ir funkcijos negalia, paprastai palengvėja po 4 gydymo savaičių, kartais net vėliau. Taigi gydymo trukmė yra 4–12 savaičių arba ilgesnė, jei reikia. Jeigu po 2–3 gydymo mėnesių simptomai nepalengvėja, reikia kreiptis į gydytoją.

Senyviems pacientams

Specifinių tyrimų su senyvais pacientais neatlikta, tačiau remiantis klinikine patirtimi, kitais atžvilgiais sveikiems senyviems pacientams dozę koreguoti nebūtina.

Pacientams, kurių inkstų ir (ar) kepenų funkcija sutrikusi

Kadangi specifinių tyrimų su pacientais, kurių inkstų ir (ar) kepenų funkcija sutrikusi, neatlikta, dozavimo rekomendacijų pateikti negalima. Pacientus, sergančius sunkiu inkstų ar kepenų nepakankamumu, GOOL reikia gydyti atsargiai.

Vaikų populiacija

GOOL negalima vartoti vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams.

Vartojimo metodas

Vieno paketėlio miltelius reikia ištirpinti stiklinėje vandens (maždaug 250 ml) ir valgio metu išgerti.

4.3 Kontraindikacijos 

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

Padidėjęs jautrumas vėžiagyviams (šio vaistinio preparato veiklioji medžiaga yra gaminama iš jūros vėžiagyvių kiautų).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, gliukozamino sulfato reikia skirti atsargiai. Šiems pacientams nuo gydymo pradžios gali būti reikalinga griežta gliukozės kiekio kraujyje kontrolė.

Pacientus, kurie vartoja kitokių vaistinių preparatų, GOOL reikia gydyti atsargiai, nes specialių sąveikos tyrimų neatlikta (žr. 4.5 skyrių).

Pradėjus gydyti gliukozaminu, buvo astmos simptomų pasunkėjimo atvejų (gliukozamino vartojimą nutraukus, simptomai palengvėjo). Taigi gliukozamino pradedančius vartoti astma sergančius pacientus reikia įspėti apie galimą simptomų pasunkėjimą.

Šio vaistinio preparato sudėtyje yra aspartamo (E951), medžiagos, iš kurios susidaro fenilalaninas. Gali būti kenksmingas sergantiems fenilketonurija.

Šio vaistinio preparato sudėtyje yra sorbitolio (E420). Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas - fruktozės netoleravimas.

Vaikų populiacija

GOOL negalima vartoti vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams, kadangi gliukozamino sulfato saugumas ir veiksmingumas šiai populiacijai neištirti.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Specifinių sąveikos tyrimų neatlikta, tačiau fizinės ir cheminės bei farmakokinetinės gliukozamino sulfato savybės rodo, kad sąveikos galimumas yra mažas. Vienu tyrimu buvo nustatyta, kad gliukozaminas šių žmogaus citochromo P450 fermentų: CYP1A2, CYP2E1, CYP2C19, CYP2D6, CYP3A4, neslopina ir neaktyvina, vertinant pagal metabolitų formavimąsi iš atrinktų substratų kiekvienam tirtam CYP fermentui. Gliukozaminas dėl absorbcijos mechanizmų nekonkuruoja, absorbuotas prie kraujo plazmos baltymų neprisijungia ir kaip endogeninė medžiaga inkorporuojama į proteoglikanus arba suardoma nepriklausomai nuo citochromo fermentų sistemos, todėl su kitais vaistiniais preparatais sąveikauti neturėtų.

Vis dėlto, kadangi sąveikos atmesti negalima, su kitais vaistiniais preparatais GOOL reikia derinti atsargiai.

Duomenys apie galimą kitų vaistinių preparatų sąveiką su gliukozaminu yra riboti, tačiau buvo pranešimų apie tarptautinio normalizuoto santykio (INR) padidėjimą, gliukozamino vartojant kartu su kumarino grupės antikoaguliantais, pvz., varfarinu. Geriamųjų antikoaguliantų vartojančius pacientus reikia atidžiai stebėti prieš pradedant gydyti gliukozaminu ir gydymą baigus.

Per burną vartojamas gliukozamino sulfatas gali didinti tetraciklinų absorbciją virškinimo trakte. Penicilino V ir chloramfenikolio absorbciją gali mažinti.

Eksperimentiniai tyrimai su gyvūnais rodo, kad gliukozaminas sutrikdo insulino sekreciją, tikriausiai slopindamas β ląstelių gliukokinazės aktyvumą.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas, vaisingumas

Duomenų apie gliukozamino vartojimą nėštumo metu nėra arba jų nepakanka. Nepakanka tyrimų su gyvūnais, kad būtų galima nustatyti toksinį poveikį reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių).

Nėščioms ir kontracepcijos priemonėmis nesinaudojančioms vaisingoms moterims GOOL vartoti nerekomenduojama.

Žindymas

Nežinoma, ar gliukozamino sulfato metabolitų išsiskiria į moters pieną. Pavojaus žindomiems naujagimiams / kūdikiams negalima atmesti.

Atsižvelgiant į žindymo naudą kūdikiui ir gydymo naudą motinai, reikia nuspręsti, ar nutraukti žindymą ar nutraukti/susilaikyti nuo gydymo GOOL.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus 

GOOL gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia arba veikia nereikšmingai. Jeigu pasireiškia galvos skausmas, somnolencija, nuovargis, svaigulys ar regos sutrikimas, vairuoti automobilį ar valdyti mechanizmus nerekomenduojama (žr. 4.8 skyrių).

4.8 Nepageidaujamas poveikis 

Klinikinis gliukozamino sulfato saugumas buvo įrodytas klinikiniais tyrimais. Kontroliuojamų tyrimų metu nepageidaujamas poveikis pasireiškė ne daugiau kaip 15% gliukozamino sulfato ar placebo vartojusių pacientų. Dauguma nepageidaujamo poveikio simptomų buvo trumpalaikiai ir lengvi. Dažniausias poveikis buvo virškinimo traktui, pavyzdžiui, vidurių užkietėjimas, pykinimas, viduriavimas ar epigastriumo skausmas.

Kai kuriems pacientams pasireiškė padidėjusio jautrumo reakcijos, įskaitant odos išbėrimą, susijusį su niežuliu ir eritema.

Buvo pavienių hipercholesterolemijos atvejų, tačiau priežastinis jų ryšys netirtas. 

Žemiau esančioje lentelėje nepageidaujamos reakcijos yra sugrupuotos pagal MedDRA organų sistemų klases. Jų dažnis apibūdinams taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).

Cukriniu diabetu sergantys pacientai

Cukriniu diabetu sergantiems pacientams gali pablogėti gliukozės kiekio kraujyje valdymas. Dažnis nežinomas.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Atsitiktinio arba tyčinio gliukozamino perdozavimo simptomai galėtų būti galvos skausmas, svaigulys, dezorientacija, artralgija, pykinimas, vėmimas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas. Perdozavimo atveju gliukozamino vartojimą būtina nutraukti ir taikyti įprastinį palaikomąjį gydymą taip, kaip būtina.

Pasitaikė vienas perdozavimo atvejis 12 metų mergaitei, išgėrusiai 28 g gliukozamino hidrochlorido. Jai pasireiškė artralgija, vėmimas ir dezorientacija. Pacientė visiškai pasveiko.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS 

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė - nesteroidiniai priešuždegiminiai ir priešreumatiniai vaistai, ATC kodas - M01AX05.

Veiklioji GOOL medžiaga gliukozamino sulfatas yra chemiškai gerai apibūdintas junginys, natūralaus aminomonosacharido gliukozamino, kurio fiziologiškai yra žmogaus organizme, druska.

Veikimo mechanizmas

Gliukozamino sulfato veikimo mechanizmas osteoartrito atveju nežinomas. Gliukozaminas yra endogeninė medžiaga, normali kremzlės polisacharidų grandinės sudedamoji dalis, o gliukozaminglikanų yra sinovijoje.

Farmakodinaminis poveikis

Tyrimai in vitro rodo, kad gliukozamino sulfatas stimuliuoja gliukozaminglikanų ir proteoglikanų sintezę žmogaus chondrocituose. Be to, gliukozamino sulfatas slopina kremzlę ardančių fermentų - kolagenazės ir fosfolipazės A - aktyvumą, mažina kitų audinius žalojančių medžiagų, pvz., superoksido radikalų, gamybą, slopina lizosomų fermentų aktyvumą. Šis vaistinio preparato aktyvumas gali prisididėti prie silpno uždegimą slopinančio poveikio, nustatyto įvairiais modeliais. Gliukozamino sulfato veikimo mechanizmas skiriasi nuo įprastinių nesteroidinių vaistinių preparatų nuo uždegimo, kurie slopina ciklooksigenazes, kadangi jo uždegimą slopinantis poveikis, atrodo, nuo prostaglandinų nepriklauso.

Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad daugumą aukščiau minėtų veikimo grandžių, vadinasi, ir priešuždegiminį poveikį, lemia vieno iš citokinų, dalyvaujančių osteoartrito patogenezėje - intraląstelinio IL-1 - signalizavimo slopinimas ir dėl to pasireiškiančios citokinų sukeliamos genų transkripcijos slopinimas. Iš tikrųjų gliukozamino sulfatas gali slopinti IL-1 indukuotą genų ekspresiją eilei prouždegiminių fermentų audiniuose ir kremzlės ardymui palankiems fermentams, kaip antai tam tikroms metaloproteinazėms, įskaitant agrekanazes. Tikėtina sieros jonų pagalba gliukozamino farmakodinaminiam poveikiui tiksliai nežinoma, tačiau buvo įrodyta, kad gliukozamino sulfatas saugo veiksmingiau už kitas gliukozamino druskas, pvz., hidrochloridą.

Sergant osteoartritu, visas minėtas veikimas daro naudingą poveikį kremzlės degeneracijos procesui, kaip ir ligos simptomams.

Klinikinis veiksmingumas ir saugumas

Klinikinių tyrimų duomenys ir apžvalgos rodo, kad gliukozamino sulfatas yra veiksmingas valdant osteoartrito, ypač kelio sąnario osteoartrito, simptomus. Paskutinės publikacijos rodo, kad osteoartritu sergantiems pacientams gliukozamino sulfatas, palyginti su placebu, yra veiksmingas skausmui malšinti ir funkcinei būklei gerinti.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Gliukozamino sulfatas yra palyginti mažas, vandenyje ir hidrofiliniuose organiniuose tirpikliuose tirpstantis junginys. Farmakokinetinės gliukozamino sulfato savybės buvo tirtos šunų ir žiurkių organizme po ¹⁴C žymėto D-gliukozamino suleidimo į veną arba pavartojimo per burną.

Suleisto į veną ar raumenis arba pavartoto per burną nežymėto gliukozamino ar ¹⁴C žymėto D-gliukozamino farmakokinetikos žmogaus organizme tyrimų rezultatai didžia dalimi patvirtino duomenis, gautus tyrimų su gyvūnais metu. Per burną pavartoto ¹⁴C žymėto D-gliukozamino biotransformacijos, pasiskirstymo audiniuose ir išsiskyrimo su šlapimu pobūdis atitinka pobūdį, nustatytą po vaistinio preparato suleidimo į veną.

Absorbcija

Per burną pavartotas ¹⁴C žymėtas D-gliukozaminas virškinimo trakte absorbuojamas greitai ir beveik visas (maždaug 90%).

Pasiskirstymas

Pasiskirstymo tūris yra maždaug 5 litrai. Kai kurie organai, pvz., kepenys, inkstai ir sąnarių kremzlė, ¹⁴C žymėtą D-gliukozaminą pasisavina aktyviai. Per burną pavartotos vienos ¹⁴C žymėtos D-

-gliukozamino dozės santykinis biologinis prieinamumas yra maždaug 26%.

Biotransformacija

70% pavartoto gliukozamino metabolizuojama pirmo prasiskverbimo per kepenis metu.

Gliukozaminas yra endogeninis substratas, panaudojamas kremzlės medžiagų apykaitai arba pakeičiamas Krebso ciklo metu.

Eliminacija

Apie 50% pavartoto ¹⁴C žymėtą D-gliukozamino išsiskiria su iškvepiamu CO₂, maždaug 35% - su šlapimu nepakitusio preparato (gliukozamino) pavidalu. Su išmatomis pašalinamas tik mažas vaistinio preparato kiekis (maždaug 11% pavartotos dozės).

Ypatingos populiacijos

Tyrimai, atlikti su pacientais, kurių inkstų funkcija sutrikusi, buvo nereikšmingi, kadangi sutrikimo įtaka gliukozamino eliminacijai yra maža. Dėl panašių priežasčių farmakokinetika pacientų, kurių kepenų funkcija sutrikusi, organizme netirta, omenyje turint gliukozamino, kaip endogeninės medžiagos, didinančios heksozaminų įtraukimą į glikozaminglikanų ir proteoglikanų biosintezę, metabolinę transformaciją, jo pasiskirstymą Krebso ciklo medžiagų apykaitoje, nedalyvaujant CYP 450 sistemai, ir dėl to beveik neprisidedančiam prie vaistinių preparatų eliminacijos iš organizmo pro kepenis. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta anksčiau, bei palankų gliukozamino saugumą ir toleravimą, manoma, kad pacientams, kurių kepenų ar inkstų funkcija sutrikusi, dozę keisti nebūtina.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastų farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo, galimo kancerogeniškumo, toksinio poveikio reprodukcijai ir vystymuisi ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo.

Su gyvūnais atlikti gliukozamino toksinio poveikio tyrimai rodo, kad vaistinio preparato saugumo ribos yra plačios. Buvo atlikti toliau aprašyti ikiklinikiniai tyrimai. Žemiau nurodytos didžiausios tirtos dozės poveikio arba nesukėlė, arba sukėlė tik minimalų poveikį, kuris buvo laikinas, į organus nukreipto toksinio poveikio nenustatyta.

- Ūminio toksinio poveikio tyrimų metu pelėms ir žiurkėmis vaistinio preparato buvo leidžiama į veną ar raumenis arba duodama per burną, per burną buvo duodamos net 5 000 mg/kg kūno svorio dozės.

- Poūmio toksinio poveikio tyrimų metu 4 savaites triušiams į veną buvo leidžiamos ne didesnės kaip 80 mg/kg kūno svorio dozės, žiurkėmis - per burną buvo duodamos ne didesnės kaip 240 mg/kg kūno svorio dozės. Šunimis 13 savaičių į veną buvo leidžiamos ne didesnės kaip 300 mg/kg kūno svorio dozės.

- Lėtinio toksinio poveikio tyrimų metu žiurkėmis 52 savaites per burną buvo duodamos ne didesnės kaip 2 700 mg/kg kūno svorio dozės, šunimis 26 savaites per burną buvo duodamos ne didesnės kaip 2 149 mg/kg kūno svorio dozės.

- Toksinio poveikio embrionui tyrimai buvo atlikti su žiurkėmis ir triušiais, kuriems per burną buvo duodamos ne didesnės kaip 2 500 mg/kg kūno svorio dozės.

- Poveikio vaisingumui tyrimai buvo atlikti su žiurkėmis, kurioms per burną buvo duodamos ne didesnės kaip 2 149 mg/kg kūno svorio dozės.

- Mutageninis aktyvumas buvo nustatinėtas tyrimais in vitro, kai koncentracija buvo 5 000 mikrogramų/ml, bei in vivo su žiurkėmis, kurioms per burną buvo duodamos ne didesnės kaip 1 592 mg/kg kūno svorio dozės.

Tirtos dozės daug kartų viršija paros dozę, kuria šiuo metu rekomenduojamą gydyti žmogų, t. y. maždaug 20–25 mg/kg kūno svorio.

Ikiklinikinių tyrimų duomenų apie gliukozamino sulfato poveikį nėštumui, embriono ir vaisiaus vystimuisi nėra. Vis dėlto žmogaus organizme gliukozamino yra fiziologiškai ir daugelio klinikinių tyrimų metu buvo nustatytas labai geras jo saugumas.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Sorbitolis (E420)

Aspartamas (E951)

Bevandenė citrinų rūgštis

Makrogolis 6000

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

4 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Iš popieriaus, aliuminio ir polietileno pagamintas paketėlis, kuriame yra 1500 mg miltelių geriamajam tirpalui.

Kartono dėžutėje yra 20, 30 arba 60 paketėlių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti 

Specialių reikalavimų atliekoms tvarkyti nėra.

Paketėlyje esančius miltelius reikia tirpinti stiklinėje vandens (maždaug 250 ml).