Bicalutamid Actavis

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Bicalutamid Actavis 50 mg plėvele dengtos tabletės 

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS 

Vienoje tabletėje yra 50 mg bikalutamido.

Pagalbinė medžiaga: vienoje tabletėje yra 60,44 mg laktozės monohidrato.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA 

Plėvele dengta tabletė (tabletė).

Tabletė yra balta, apvali, abipus išgaubta, dengta plėvele, vienoje pusėje yra užrašas BCM 50.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos 

Progresavusio prostatos vėžio gydymas kartu su liuteinizuojančio hormono išsiskyrimą skatinančio hormono (LHISH) analogu arba chirurgine kastracija.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Suaugę, įskaitant senyvus, vyrai: vartoti per burną po vieną 50 mg tabletę kartą per parą.

Vaikų populiacija

Vaikų ir paauglių bikalutamidu gydyti negalima.

Vartojimo metodas

Reikia nuryti visą tabletę, užsigeriant skysčiu. 

Bikalutamidu reikia pradėti gydyti likus ne mažiau kaip 3 paroms iki gydymo LHISH analogais arba chirurginės kastracijos metu.

Inkstų funkcijos sutrikimas

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, dozės keisti nereikia. Ligonių, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas yra < 30 ml/min.), gydymo bikalutamidu patirties nėra (žr. 4.4 skyrių).

Kepenų funkcijos sutrikimas

Jeigu yra lengvas kepenų funkcijos sutrikimas, dozės keisti nereikia.

Pacientų, kuriems yra vidutinio sunkumo arba sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, organizme preparato gali kauptis (žr. 4.4 skyrių).

4.3 Kontraindikacijos

Negalima vartoti vaikų ir moterų gydymui (žr. 4.6 skyrių).

Bikalutamido negalima skirti pacientams, kuriems pasireiškė padidėjusio jautrumo reakcija veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

Negalima vartoti kartu su terfenadinu, astemizolu ar cizapridu (žr. 4.5 skyrių).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonė 

Pradedant gydymą, ligonį turi tiesiogiai stebėti specialistas.

Bikalutamidas ekstensyviai metabolizuojamas kepenyse. Tyrimų rezultatai rodo, kad pacientų, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, organizme preparato eliminacija gali būti lėtesnė, todėl daugiau jo gali kauptis. Todėl pacientus, kurių kepenų funkcijos sutrikimas yra nuo vidutinio iki sunkaus laipsnio, bikalutamidu gydyti reikia atsargiai.

Gydymo metu būtina periodiškai tirti kepenų funkciją, kad būtų galima pastebėti pokyčius. Dauguma pokyčių tikėtini pirmaisiais šešiais gydymo bikalutamidu mėnesiais.

Gydant bikalutamidu, retais atvejais atsirasdavo sunki kepenų pažaida, buvo pranešimų apie mirtimi pasibaigusius atvejus (žr. 4.8 skyrių). Atsiradus sunkių kepenų funkcijos pokyčių, šio medikamento vartojimą reikia nutraukti.

Buvo pastebėta, kad vyrams, vartojantiems LHISH agonistų, sumažėja gliukozės tolerancija. Dėl to gali pasireikšti cukrinis diabetas, o pacientams, kurie jau serga šia liga, – glikeminės kontrolės praradimas. Todėl būtina apsvarstyti, ar pacientams, vartojantiems LHISH agonistų kartu su bikalutamidu, nevertėtų dažnai tikrinti gliukozės kiekio kraujyje.

Bikalutamidas slopina citochromą P450 (CYP 3A4), todėl būtinas atsargumas skiriant jį kartu su kitais vaistiniais preparatais, pagrinde metabolizuojamais CYP 3A4 (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius).

Pacientams, kuriems yra retas paveldėtas galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija, šio vaistinio preparato vartoti negalima.

Androgenų koncentraciją mažinantis gydymas (deprivacija) gali sukelti QT intervalo pailgėjimą.

Pacientams, anksčiau turėjusiems QT intervalo pailgėjimo rizikos faktorių ar pacientams, vartojantiems QT intervalą galinčių pailginti vaistinių preparatų (žr. 4.5 skyrių), gydytojai turi įvertinti naudos ir rizikos santykį dėl galimų Torsades de pointes prieš pradedant gydymą bikalutamidu.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Nėra įrodymų apie farmakologinę ir farmakokinetinę bikalutamido ir LHISH analogų sąveiką.

Tyrimų in vitro duomenys rodo, kad  R-bikalutamidas slopina CYP 3A4, silpniau - CYP 2C9, 2C19 ir 2D6 aktyvumą.

Nors klinikiniai tyrimai, kuriuose kaip citochromo P450 (CYP) aktyvumo žymuo naudotas antipirinas, neparodė galimos akivaizdžios vaistinių preparatų sąveikos su bikalutamidu, kartu su šiuo vaistiniu preparatu 28 paras skiriamo midazolamo vidutinė ekspozicija (AUC) padidėjo iki 80%. Šis padidėjimas gali būti reikšmingas vartojant siauro terapinio indekso vaistinius preparatus. Taigi terfenadino, astemizolo ir cisaprido kartu su bikalutamidu vartoti negalima (žr. 4.3 skyrių), o kartu su bikalutamidu reikia atsargiai skirti ciklosporiną ir kalcio kanalų blokatorius. Gali prireikti mažinti šių vaistinių preparatų dozę, ypač jeigu stiprėja jų veikimas arba atsiranda nepageidaujamas poveikis. Pradėjus gydyti bikulatamidu ir baigus jo vartojimą, rekomenduojama atidžiai sekti ciklosporino koncentraciją kraujyje ir klinikinę paciento būklę.

Kartu su kitais oksidacijos procesą galinčiais slopinti vaistiniais preparatais, pvz., cimetidinu ar ketokonazolu, bikalutamido reikia skirti atsargiai, nes teoriškai gali didėti pastarojo vaistinio preparato koncentracija kraujyje, o tai teoriškai gali didinti nepageidaujamo poveikio riziką.

Tyrimų in vitro duomenys rodo, kad bikalutamidas išstumia kumarinų grupės antikoaguliantą varfariną iš jo prisijungimo prie baltymų vietų. Todėl pradėjus bikalutamidu gydyti pacientus, jau vartojančius kumarinų grupės antikoaguliantų, rekomenduojama atidžiai sekti protrombino laiką.

Taikant androgenų koncentraciją mažinantį gydymą (deprivaciją), gali pailgėti QT intervalas, todėl būtina kruopščiai apsvarstyti (žr. 4.4 skyrių) galimybę skirti bikalutamido kartu su vaistiniais preparatais, kurie ilgina QT intervalą arba gali sukelti Torsade de pointes, pvz., IA klasės vaistais nuo aritmijų (pvz., chinidinu, dizopiramidu), III klasės vaistais nuo aritmijų (pvz., amjodaronu, sotaloliu, dofetilidu, ibutilidu), metadonu, moksifloksacinu, vaistais nuo psichozės ir kt.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Bikalutamidas moterims kontraindikuotinas, nėščiosioms bei žindyvėms jo skirti negalima.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Bikalutamidas neturėtų neigiamai veikti gebėjimo vairuoti ar valdyti mechanizmus. Vis dėlto yra žinoma, kad retkarčiais gali atsirasti mieguistumas. Tokį poveikį patiriantys pacientai turi laikytis atsargumo.

4.8 Nepageidaujamas poveikis 

Šiame skyriuje nepageidaujamų poveikių dažnis apibūdinamas taip: labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo ≥ 1/100 iki 1/10), nedažni (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10 000 iki <1/1000), labai reti (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

1 lentelė. Nepageidaujamų reakcijų dažnis

^a  Pastebėtas farmako-epidemiologinio tyrimo metu prostatos vėžį gydant LHISH analogais kartu su anti-androgenais. Rizika išaugo 50 mg bikalutamido vartojant kartu su LHISH analogais, bet išaugusi rizika nepastebėta prostatos vėžį gydant vien tik 150 mg bikalutamido doze.

 ^b Įtrauktas į nepageidaujamo poveikio sąrašą peržvelgus duomenis vaistiniam preparatui patekus į rinką. Dažnis nustatytas remiantis intersticinės pneumonijos pasireiškimo atvejais atsitiktinio gydymo laikotarpiu 150 mg EPC tyrimo metu.

^c  Kepenų pokyčiai sunkūs buvo retai ir dažnai buvo praeinantys, išnykstantys ar pagerėjantys tęsiant gydymą arba jį nutraukus.

^d Įtrauktas į nepageidaujamo poveikio sąrašą peržvelgus duomenis vaistiniam preparatui patekus į rinką. Dažnis nustatytas remiantis kepenų nepakankamuno pasireiškimo atvejais atviro 150 mg EPC tyrimo metu pacientams, gydytiems bikalutamidu.

^e Sumažėja, jei kartu taikoma ir kastracija

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Šio vaistinio preparato perdozavimo žmonėms patirties nėra. Specifinio priešnuodžio nėra. Gydymas turėtų būti simptominis. Dializė gali būti neveiksminga, kadangi daug bikalutamido prisijungia prie baltymų ir nepakitęs vaistinis preparatas su šlapimu neišsiskiria. Būtina taikyti įprastinį palaikomąjį gydymą ir dažnai stebėti gyvybinius požymius.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės 

Farmakoterapinė grupė –antiandrogenai, ATC kodas – L02 B B03.

Bikalumidas yra nesteroidinis antiandrogenas, kuriam nebūdingas kitoks endokrininis aktyvumas. Vaistinis preparatas prisijungia prie androgenų receptorių, nesuaktyvindamas genų ekspresijos, todėl slopinama androgeninė stimuliacija. Dėl šio slopinimo regresuoja prostatos navikai. Nebegydant bikalutamidu, kai kuriems pacientams gali atsirasti antiandrogenų nutraukimo sindromas.

Bikalutamidas yra racematas, kurio antiandrogeninis aktyvumas priklauso beveik tik nuo R-enantiomero.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Išgertas bikalutamidas absorbuojamas gerai. Kad maistas darytų kliniškai reikšmingą įtaką biologiniam prieinamumui, duomenų nėra.

Palyginti su R-enantiomeru, S-enantiomero pašalinimas yra greitas. Pusinės R-enantiomero eliminacijos laikas kraujo plazmoje yra maždaug savaitė.

Kasdien vartojant bikalutamido, R enantiomero koncentracija plazmoje dėl ilgo eliminacijos pusperiodžio viršija S enantiomero koncentraciją dešimt kartų.

Vartojant 50 mg bikalutamido per parą, pusiausvyrinė R-enantiomero koncentracija apytikriai būna 9 mikrogramai /ml. Pasiekus stabilią stadiją, 99 % cirkuliuojančių enantiomerų sudaro pagrindinį poveikį sukeliantis R-enantiomeras. 

Amžius, inkstų funkcijos sutrikimas ir lengvas arba vidutinis kepenų funkcijos sutrikimas R‑enantiomero farmakokinetikos neveikia. Įrodyta, kad pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, R-enantiomeras iš plazmos šalinamas lėčiau.

Prie baltymų jungiasi daug bikalutamido: racemato prisijungia 96%, R-bikalutamido - 99,6%. Preparatas ekstensyviai metabolizuojamas oksidacijos ir gliukuroninimo būdais. Maždaug vienodas metabolitų kiekis išskiriamas su šlapimu ir tulžimi. Tulžyje gliukuronidai hidrolizuojami.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys 

Žmogaus ir gyvūnų organizme bikalutamidas išskirtinai ir stipriai blokuoja androgenams jautrius receptorius. Svarbiausias antraeilis farmakologinis preparato poveikis yra nuo CYP 450 priklausomos mišrios funkcijos kepenų oksidazių indukavimas. Žmonių organizme tokio poveikio šiems fermentams nepastebėta. Gyvūnų organams „taikiniams“ sukelti pokyčiai aiškiai priklauso nuo pirmaeilio ir antraeilio farmakologinio poveikio. Tai nuo androgenų priklausomų audinių involiucija; skydliaukės, kepenų ir Leidigo ląstelių hiperplazija, neoplazija ar vėžys; vyriškosios lyties palikuonių seksualinės diferenciacijos sutrikimas; laikinas patinų vaisingumo sutrikimas.

Genotoksinio poveikio tyrimų metu mutageninių bikalutamido savybių nepastebėta.

Manoma, kad visi tyrimų metu pastebėti nepageidaujami poveikiai gyvūnams yra rūšiai specifiniai ir klinikinės reikšmės žmonėms neturi.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės branduolys

Laktozė monohidratas

Krospovidonas

Povidonas K-29/32

Magnio stearatas

Natrio laurilsulfatas

Tabletės plėvelė

Laktozė monohidratas

Hipromeliozė

Makrogolis 4000

Titano dioksidas (E 171)

6.2 Nesuderinamumas 

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas 

5 metai

6.4 Specialios laikymo sąlygos 

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

PVC/PE/PVDC/aliuminio lizdinės plokštelės dėžutėje.

Pakuotėje yra 5, 7, 10, 14, 20, 28, 30, 40, 50, 56, 80, 84, 90, 98, 100, 140, 200 arba 280 plėvele dengtų tablečių. 

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.