Vinorelbine Actavis

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Vinorelbine Actavis 10 mg/ml koncentratas infuziniam tirpalui

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

1 ml koncentrato infuziniam tirpalui yra 10 mg vinorelbino bazės, atitinkančios 13,85 mg vinorelbino tartrato.

Kiekviename 1 ml flakone yra 10 mg vinorelbino (tartrato pavidalu).

Kiekviename 5 ml flakone yra 50 mg vinorelbino (tartrato pavidalu).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Koncentratas infuziniam tirpalui.

Koncentratas yra skaidrus, bespalvis arba šiek tiek gelsvas tirpalas, kurio pH yra 3,3–3,8, osmoliariškumas - 330 mosm/l.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1. Terapinės indikacijos

• 3–4 stadijos nesmulkialąstelinio plaučių vėžio gydymas.
• Metastazinio (4 stadijos) krūties vėžio monoterapija tuo atveju, jeigu gydymas chemoterapiniais vaistiniais preparatais, tarp kurių buvo antraciklinai ir taksanai, buvo neveiksmingas arba netinka.

4.2. Dozavimas ir vartojimo metodas

Tinkamai praskiedus, vaistinį preparatą reikia leisti griežtai tik į veną.

Leidimas į povoratinklinę ertmę draudžiamas ir gali būti mirtinas.

Vaistinio preparato skiedimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje.

Vinorelbine Actavis reikia gydyti bendradarbiaujant su gydytoju, turinčiu didelės gydymo citostatikais patirties.

Dozavimas

Nesmulkialąstelinis plaučių vėžys

Monoterapijai įprastinė vinorelbino dozė yra 25–30 mg/m² kūno paviršiaus. Ji leidžiama kartą per savaitę. Polichemoterapijai dozavimas priklauso nuo pasirinkto gydymo būdo. Galima gydyti įprastine doze (25–30 mg/m² kūno paviršiaus), tačiau ją reikia leisti rečiau, pavyzdžiui, pirmą ir penktą arba pirmą ir aštuntą 3 savaičių gydymo ciklo parą.

Progresavęs arba metastazinis krūties vėžys

Įprastinė dozė yra 25–30 mg/m² kūno paviršiaus. Ji leidžiama kartą per savaitę.

Didžiausia toleruojama vienkartinė dozė yra 35,4 mg/m² kūno paviršiaus.

Ypatingos populiacijos

Senyviems pacientams

Atsako dažnio atžvilgiu reikšmingo skirtumo tarp senyvų pacientų klinikinė patirtis neatskleidė, nors didesnio kai kurių šių pacientų jautrumo atmesti negalima. Amžius vinorelbino farmakokinetikos nekeičia.

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Pacientų, kuriems yra vidutinio sunkumo arba sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, organizme vinorelbino farmakokinetika nekinta. Vis dėlto atsargumo dėliai pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, rekomenduojama mažinti dozę iki 20 mg/m² ir atidžiai sekti jų kraujo parametrus (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius).

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Mažinti vinorelbino dozę inkstų nepakankamumu sergantiems pacientams farmakokinetinio pateisinimo nėra, kadangi pro inkstus vaisinio preparato išsiskiria nedaug.

Vaikų populiacija

Saugumas ir veiksmingumas vaikams neištirti, todėl jiems skirti nerekomenduojama.

Vartojimo metodas

Leisti tik į veną.

Vaistinio preparato skiedimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje.

Reikiamą Vinorelbine Actavis dozę, praskiestą 20–50 ml natrio chlorido 9 mg/ml (0,9%) injekciniu tirpalu arba 50 mg/ml (5%) gliukozės injekciniu tirpalu, galima vienu kartu lėtai (per 6–10 min.) sušvirkšti į veną, praskiestą 125 ml natrio chlorido 9 mg/ml (0,9%) injekciniu tirpalu arba 50 mg/ml (5%) gliukozės injekciniu tirpalu ‒ infuzuoti į veną per 20–30 min. Preparato suleidus, veną visada reikia praplauti mažiausiai 250 ml natrio chlorido 9 mg/ml (0,9%) injekciniu tirpalu.

4.3. Kontraindikacijos

• Leidimas į povoratinklinę ertmę.
• Padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai, bet kuriam kitam žiemės (Vinca) alkaloidui arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai
• Neutrofilinių granulocitų kiekis <1 500/mm³, sunki šiuo metu sergama arba neseniai (per paskutines 2 savaites) sirgta infekcine liga.
• Trombocitų kiekis mažesnis negu 100 000/mm³.
• Žindymo laikotarpis (gydymo vinorelbinu metu kūdikio maitinimą krūtimi būtina nutraukti, žr. 4.6 skyrių).
• Vaisingų moterų, nesinaudojančių veiksminga kontracepcija, gydymas (žr. 4.4 ir 4,6 skyrius).
• Derinimas su geltonosios karštinės vakcina (žr. 4.5 skyrių).

• Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Leisti griežtai tik į veną. Vinorelbine Actavis turi būti leidžiamas gydytojui, turinčiam gydymo chemoterapija patirties, prižiūrint.

Gydymo metu reikia atidžiai sekti kraujo parametrus (prieš kiekvieną infuziją pamatuoti hemoglobino, leukocitų, neutrofilų ir kraujo plokštelių kiekį), kadangi kraujo gamybos slopinimas yra svarbiausia gydymo vinorelbinu metu kylanti rizika.

Svarbiausia dozę ribojanti nepageidaujama reakcija yra neutropenija, kuri būna nekumuliacinė, neutrofilų kiekis daugiausiai sumažėja 7–14 paromis po suleidimo ir greitai per 5–7 paras sunormalėja. Jeigu neutrofilinių granulocitų kiekis yra mažesnis negu 1 500/mm³  ir (arba) kraujo plokštelių kiekis mažesnis negu 100 000/mm³, gydymą reikia atidėti, kol minėti kraujo parametrai sunormalės.

Jeigu pacientui atsiranda infekcijos simptomų arba požymių, jį būtina skubiai ištirti.

Japonų populiacijai dažniau buvo nustatyta intersticinė plaučių liga, Šiai specifinei populiacijai būtinas specialus dėmesys.

Gydant išemine širdies liga sirgusius pacientus, patariamas specialus atsargumas (žr. 4.8 skyrių).

Kepenų gebos eliminuoti vaistinį preparatą sutrikimo klinikinė reikšmė nenustatyta, todėl tikslių dozavimo rekomendacijų pateikti negalima. Vis dėlto farmakokinetikos tyrimų metu pacientams, kuriems buvo sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, didžiausia leista dozė buvo 20 mg/m² kūno paviršiaus (žr. 5.2 skyrių). Pacientus, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, rekomenduojama gydyti atsargiai ir būtina atidžiai sekti jų kraujo parametrus. Taip pat gali prireikti mažinti dozę (žr. 4.2 skyrių).

Derinti su kepenų sritį apimančia radioterapija Vinorelbine Actavis negalima.

Vinorelbine Actavis neturi patekti į akis, vaistinio preparato į jas įpurškus su spaudimu, kyla stipraus dirginimo, net išopėjimo rizika. Jeigu vaistinio preparato į akis patenka, jas tuoj pat reikia praplauti izotoniniu natrio chlorido tirpalu ir kreiptis į akių gydytoją.

Šį vaistinį preparatą ypatingai draudžiama derinti su geltononosios karštinės vakcina, su kitomis gyvosiomis susilpnintomis vakcinomis derinti nerekomenduojama.

Stipraus poveikio CYP 3A4 inhibitoriai arba induktoriai gali veikti vinorelbino koncentraciją kraujyje, todėl su šiais vaistiniais preparatais vinorelbiną reikia derinti atsargiai (žr. 4.5 skyriaus poskyrį „Specifinė vinorelbino sąveika“), o derinti su fenitoinu (kaip ir visus citototoksinius vaistinius preparatus) ar itrakonazolu (kaip ir visus žiemės alkalaidus) nerekomenduojama.

Informacijos apie vaistinio preparato poveikį nėštumui, žindymui ir vaisingumui yra pateikta 4.6 skyriuje.

Kad nepasireikštų bronchų spazmas, ypač gydymo vinorelbino ir mitomicino C deriniu metu, gali reikėti tinkamos profilaktikos. Ambulatorinį pacientą reikia įspėti, kad atsiradus dusuliui informuotų gydytoją.

Mažinti vinorelbino dozę pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, farmakokinetinio pagrindo nėra kadangi pro inkstus vaistinio preparato išsiskiria mažai.

• Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Visiems citotoksiniams vaistiniams preparatams būdinga sąveika

Sergant vėžiu, padidėja trombozės rizika, todėl tokie pacientai dažnai gydomi antikoaguliantais. Kadangi ligos metu kraujo krešėjimas labai kinta ir kadangi galima geriamųjų antikoaguliantų ir priešvėžinių chemoterapinių preparatų sąveika, todėl nusprendus pacientą gydyti geriamaisiais antikoaguliantais, būtina dažniau matuoti tarptautinį normalizuotą santykį (TNS).

Draudžiami deriniai

Geltonosios karštinės vakcina. Kyla vakcinos sukeliamos mirtinos sisteminės ligos rizika (žr. 4.3 skyrių).

Nerekomenduojami deriniai

Gyvosios susilpnintos vakcinos (dėl geltonosios karštinės vakcinos žr. poskyrį „Draudžiami deriniai“). Kyla vakcinos sukeliamos sisteminės ligos, kuri gali būti mirtina, rzika. Pacientams, kuriems dėl sergamos ligos jau yra pasireiškęs imuninės sistemos slopinimas, šį rizika yra didesnė. Rekomenduojama vakcinuoti inaktyvinta vakcina, jeigu jos yra (pvz., vakcina nuo poliomielito) (žr. 4.4 skyrių).

Fenitoinas. Kyla rizika pasunkėti traukuliams dėl citotoksinių vaistinių preparatų sukeliamo fenitoino absorbcijos viršinimo trakte sumažėjimo arba prarasti citotoksinių vaistinių preparatų veiksmingumą dėl fenitoino sukeliamo metabolizmo pagreitėjimo.

Atsargiai vartotini deriniai

Ciklosporinas, takrolimuzas. Pernelyg didelis imuninės sistemos funkcijos slopinimas, susijęs su limfoproliferacijos rizika.

Specifinė žiemės alkaloidų sąveika

Nerekomenduojami deriniai

Itrakonazolas. Stiprėja toksinis žiemės alkaloidų poveikis nervų sistemai dėl jų metalolizmo kepenyse sumažėjimo.

Atsargiai vartotini deriniai

Mitomicinas C. Padidėja bronchų spazmo ir dispnėjos rizika, retais atvejais pasireiškė intersticinis pneumonitas.

Žinoma, kad žiemės alkaloidai yra glikoproteino P substratai. Taigi kol neatlikta specifinių tyrimų, Vinorelbine Actavis derinti su stipriai veikiančiais šio nešiklio per membraną moduliatoriais reikia atsargiai

Specifinė vinorelbino sąveika

Vinorelbiną derinant su kitais toksinį poveikį kaulų čiulpams darančiais vaistiniais preparatais, tikėtinas nepageidaujamų reakcijų, atsirandančių dėl mieloidinio audinio funkcijos slopinimo, padažnėjimas.

Svarbiausias vinorelbino metabolizme dalyvaujantis fermentas yra CYP 3A4, todėl šio izofermento induktoriai (pvz., fenitoinas, fenobarbitalis, rifampicinas, karbamazepinas, paprastųjų jonažolių preparatai) arba inhibitoriai (pvz., itrakonazolas, ketokonazolas, ŽIV proteazės inhibitoriai, eritromicinas, klaritromicinas, telitromicinas, nefazodonas) gali daryti poveikį kartu vartojamo vinorelbino koncentracijai kraujyje (žr. 4.4 skyrių).

Gydant vinorelbino ir cisplatinos deriniu (juo gydoma labai dažnai), sąveikos, dėl kurios kistų vinorelbino farmakologinis poveikis, nepasireiškia. Vis dėlto pacientams, gydomiems vinorelbinu ir cispaltina, palyginti su gydomais vien vinorelbinu, dažniau pasireikšdavo granulocitopenija.

Vieno I fazės klinikinio tyrimo metu gydant į veną leidžiamu vinorelbinu ir lapatinibu, buvo pastebėtas 3/4 laipsnio neutropenijos padažnėjimas. Šio tyrimo metu rekomenduojama kas 3 savaitės pirmą ir aštuntą dieną į veną leidžiama vinorelbino dozė buvo 22,5 mg/m² kūno paviršiaus, derinant su 1000 mg lapatinibo paros doze. Tokiu deriniu reikia gydyti atsargiai.

4.6. Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Duomenų apie vinorelbino vartojimą nėštumo metu nepakanka. Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė embriooksinį ir teraogeninį poveikį (žr. 5.3 skyrių). Remiantis su gyvūnais atliktų tyrimų rezultatais ir farmakologiniu vaistinio preparato poveikiu, embrionui ir vaisiui galima sklaidos trūkumų rizika.

Nėštumo metu vinorelbino vartoti negalima, nebent laukiama individuali nauda aiškiai persveria galimą riziką. Jeigu pacientė pastoja gydymo metu, reikia įspėti apie riziką negimusiam kūdikiui ir atidžiai ją stebėti. Reikia apsvarstyti genetiko konsultacijos galimybę.  

Vaisingos moterys

Vaisingos moterys turi naudoti veiksmingą kontracepcijos metodą gydymo metu ir net 3 mėnesius po jo.

Žindymas

Nežinoma, ar vinorelbino išsiskiria į moters pieną. Vinorelbino išsiskyrimo į pieną tyrimų su gyvūnais neatlikta. Rizikos žindymui negalima atmesti, todėl prieš pradedant gydyti vinorelbinu, žindymą būtina nutraukti (žr. 4.3 skyrių).

Vaisingumas

Vinorelbinu gydomiems vyrams rekomenduojama partnerės neapvaisinti gydymo metu ir net 6 mėnesius (mažiausiai 3 mėnesius) po jo. Prieš gydymą šiuo vaistiniu preparatu vyrams reikia kreiptis patarimo dėl spermos konservavimo, kadangi dėl gydymo vinorelbinu jie visam laikui gali tapti nevaisingi.

4.7. Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta. Remiantis farmakodinaminėmis savybėmis, vinorelbinas gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia. Vis dėlto vinorelbinu gydomiems pacientams būtinas atsargumas, atsižvelgiant į kai kurį nepageidaujamą vaistinio preparato poveikio.

4.8. Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamas poveikis, pasireiškęs dažniau negu pavieniais atvejais, yra išvardytas toliau pagal organų sistemų klases ir dažnį. Sutrikimų dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (> 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Papildomos nepageidaujamos reakcijos, pastebėtos vaistinį preparatą pateikus į rinką, yra įtrauktos pagal MeDRA klasifikaciją. Jų dažnis nežinomas.

Dažniausiai pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos yra kaulų čiulpų slopinimas, pasireiškiantis kartu su neutropenija bei anemija, nervų sistemos sutrikimai, toksinis poveikis virškinimo traktui, pasireiškiantis kartu su pykinimu, vėmimu, stomatitu bei vidurių užkietėjimu, laikinas kepenų funkcijos tyrimo duomenų padidėjimas, alopecija ir lokalus flebitas.

Detali informacija apie nepageidaujamas reakcijas: reakcijos apibūdinamos pagal PSO klasifikaciją (1-ojo laipsnio = 1L, 2-ojo laipsnio = 2L, 3-ojo laipsnio = 3L, 4-ojo laipsnio = 4L; 1–4 laipsnių  = 1–4L 1–2 laipsnių = 1–2L, 3–4 laipsnių = 3–4L).

Infekcijos ir infestacijos

Dažnas:                       įvairių vietų (kvėpavimo organų, šlapimo organų, virškinamojo trakto) lengvos ir vidutinio sunkumo bakterinės, virusinės ar grybelinės infekcinės ligos, dažniausiai praeinančios nuo tinkamo gydymo.

Nedažnas:                    sunkus sepsis, susijęs su įvairių vidaus organų nepakankamumu, sepsis.

Labai retas:                  komplikuotas sepsis, kartais mirtinas.

Dažnis nežinomas:        neutropeninis sepsis, kuris gali būti mirtinas

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Labai dažnas:               kaulų čiulpų funkcijos slopinimas, lementis daugiausia neutropeniją (3L: 24,3%, 4L: 27,8%), praeinančią per 5–7 paras ir su laiku nesikaupiančią, anemija (3–4L: 7,4%).

Dažnias:                      trombocitopenija (3–4L: 2,5%), kuri retai būna sunki.

Dažnis nežinomas         febrili neutropenija, pancitopenija.

Imuninės sistemos sutrikimai

Dažnis nežinomas:       sisteminės alerginės reakcijos, pvz., anafilaksija, anafilaksinis šokas, arba anafilaktoidinio tipo reakcijos.

Endokrininiai sutrikimai

Dažnis nežinimas:        antidiurezinio hormono sutrikusios sekrecijos sindromas (ADHSSS).

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Retas:                         sunki hiponatremija.

Dažnis nežinomas:        anoreksija.

Nervų sistemos sutrikimai

Labai dažnas:              nervų sistemos sutrikimai (3–4L: 2,7%), įskaitant giliųjų sausgyslių refleksų išnykimą, kojų silpnumas po ilgalaikės chemoterapijos.

Nedažnas:                   sunki parestezija, susijusi su sensorikos bei motorikos simptomais. Paprastai šis poveikis yra praeinantis.

Širdies sutrikimai

Retas:                         išeminė širdies liga (krūtinės angina ir/arba trumpalaikiai elektrokardiogramos pokyčiai, miokardo infarktas, kartais mirtinas).

Labai retas:                 tachikardija, palpitacija ir širdies ritmo sutrikimai.

Kraujagyslių sutrikimai

Nedažnas:                   hipotenzija, hipertenzija, paraudimas ir periferinis šaltumas.

Retas:                         sunki hipotenzija, kolapsas

Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai

Nedažnas:                    dusulys ir bronchų spazmas galintys atsirasti tiek gydymo vinorelbinu, tiek ir kitais žiemės alkaloidais metu.

Retias:                         intersticinė pneumopatija, kartais mirtina.

Virškinimo trakto sutrikimai

Labai dažnas:              stomatitas (1–4L:15% vinorelbino monoterapijos metu), pykinimas ir vėmimas (1–2L: 30,4% ir 3–4L: 2,2%), jų pasireiškimą gali sumažinti vėmimą slopinantys vaistiniai preparatai.

Svarbiausias simptomas yra vidurių užkietėjimas (3–4L: 2,7%), kuris retais atvejais progresuoja į paralyžinį žarnų nepraeinamumą. Jis galimas ir gydant vien vinorelbinu (3–4L: 2,7%), ir gydant vinorelbino ir kitų chemoterapinių preparatų deriniu (L3-4: 4,1%). Ezofagitas.

Dažnas:                       viduriavimas, paprastai lengvas arba vidutinio sunkumo.

Retas:                         paralyžinis žarnų nepraeinamumas, žarnyno funkcijai sunormalėjus, gydymą galima atnaujinti. Pankreatitas.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Labai dažnas:              laikinas kepenų funkcijos tyrimų duomenų padidėjimas (1–2L) be klinikinių simptomų (AST: 27,6% ir ALT: 29,3%).

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Labai dažnas:              alopecija, dažniausiai lengva (3–4L: 4,1% vinorelbino monoterapijos metu).

Retas:                        odos generalizuotos reakcijos (išbėrimas, niežulys, dilgėlinė).

Dažnis nežinomas:      delnų ir padų eritrodizestezijos sindromas.

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai

Dažnas:                    mialgija, artralgija, įskaitant žandikaulio skausmą.

Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai

Dažnas:                    kreatinino kiekio padidėjimas.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Labai dažnas:              injekcijos vietos reakcijos: eritema, deginantis skausmas, venos spalvos pokytis ir lokalus flebitas (3–4L: 3,7% vinorelbino monoterapijos metu).

Dažnas:                      astenija, nuovargis, karščiavimas, įvairių vietų skausmas, įskaitant krūtinės skausmą ir naviko srities skausmą.

Retas:                        lokali nekrozė. Tinkamas adatos arba kaniulės įvedimas į veną ir gausus jos praplovimas po vienu kartu atliktos injekcijos, šį poveikį gali apriboti.

Vinorelbinui, kaip ir kitiems žiemės alkaloidams, būdingas vidutinio stiprumo pūsles sukeliantis poveikis.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9. Perdozavimas

Simptomai

Preparato perdozavus, gali pasireikšti stiprus kaulų čiulpų funkcijos slopinimas, susijęs su karščiavimu ir infekcija. Buvo paralyžinio žarnų nepraeinamumo atvejų. Rekomenduojama gydyti simptominėmis priemonėmis, kraujo perpylimu ir plataus antimikrobinio poveikio antibiotikais.

Žinomo specifinio priešnuodžio nėra.

Skubiosios priemonės

Kadangi į veną leidžiamo vinorelbino perdozavimui specifinio priešnuodžio nėra, perdozavimą reikia gydyti simptominėmis priemonėmis, pvz.:

- nepertraukiamai kontroliuoti gyvybinius požymius ir atidžiai pacientą stebėti;

- kasdien matuoti kraujo ląstelių kiekį, kad būtų galima nustatyti kraujo transfuzijų, augimo faktorių ir intensyviosios terapijos būtinumą bei sumažinti infekcijos riziką;

- taikyti paralyžinio žarnų nepraeinamumo profilaktikos arba gydymo priemones;

- kontroliuoti kraujotaką ir kepenų funkciją;

- atsiradus infekcijos sukeltų komplikacijų, gali prireikti gydyti plataus antimikrobinio poveikio antibiotikais.

Priešnuodis

Žinomo vinorelbino perdozavimo priešnuodžio nėra.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1. Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė - žiemės (Vinca) alkaloidai ir jų analogai, ATC kodas - L01CA04.

Vinorelbinas yra citostatinis žiemės alkaloidų grupės vaistinis preparatas. Jis slopina tubulino polimerizaciją, prisijungia daugiausiai prie mitozinių mikrovamzdelių. Aksoninius mikrovamzdelius veikia tik didelė medikamento koncentracija. Tubulino sukimuisi spirale vinorelbino poveikis yra silpnesnis negu vinkristino. Vinorelbinas blokuoja mitozę G₂ - M fazių metu, interfazės bei po jos prasidedančios mitozės fazių metu sukelia ląstelės žūtį.

Vinorelbino saugumas ir veiksmingumas vaikų populiacijai neištirti. Dviejų II fazės vingrupių klinikinių tyrimų metu 33 ir 46 vaikai, sergantys recidyviniu solidiniu naviku, įskaitant rabdomiosarkomą, kitokia minkštųjų audinių sarkoma, Ewing sarkoma, liposarkoma, sinovijos sarkoma, fibrosarkoma, centrinės nervų sistemos vėžiu, osteosarkoma ar neuroblastoma, buvo gydomi į veną leidžiama 30–33,75 mg/m² kūno paviršiaus vinorelbino doze, kuri buvo leidžiama kas 3 savaitės pirmą ir aštuntą dieną arba kas 8 savaitės kartą per savaitę 6 savaites iš eilės, klinikiniai duomenys reikšmingo klinikinio poveikio neparodė (žr. 4.2 skyrių).

5.2. Farmakokinetinės savybės

Į veną suleisto vinorelbino koncentracijos kraujyje mažėjimas priklausomai nuo laiko apibūdinamas trimis eksponentinės eliminacijos kreivėmis. Galutinės pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 40 val. Klirensas kraujyje yra didelis ir artimas kepenų kraujotakai, t. y. maždaug 0,72 l/val./kg (svyravimo ribos: 0,32–1,26 l/val./kg). Didelis, t. y. maždaug 21,2 l/kg, pasiskirstymo tūris tuo metu, kai apykaita pusiausvyrinė, rodo, kad preparatas plačiai pasiskirsto audiniuose. Prie kraujo plazmos baltymų vinorelbino prisijungia mažai (13,5%), tačiau daug (78%) jo jungiasi prie kraujo ląstelių, ypač trombocitų. Į veną suleistų ne didesnių kaip 45 mg/m² kūno paviršiaus dozių farmakokinetika yra tiesinė.

Vinorelbiną metabolizuoja daugiausia CYP 3A4 fermentai, svarbiausias metabolitas yra  4-O-
-deacetilvinorelbinas.

Pro inkstus vinorelbino, daugiausiai nepakitusio, išsiskiria mažai (< 20% dozės). Svarbiausias nepakitusio vinorelbino ir jo metabolitų eliminacijos būdas yra išsiskyrimas su tulžimi.

Kokią įtaką vinorelbino ekspozicijai daro inkstų funkcijos susilpnėjimas, netirta, tačiau tokiems ligoniams dozės mažinti nereikia, kadangi pro inkstus medikamento išsiskiria mažai.

Pacientų, kurių kepenyse yra metastazių, organizme vidutinis vinorelbino klirensas kito tik tuo atveju, kai metastazės buvo apėmusios daugiau negu 75% kepenų. 25 mg/m² kūno paviršiaus doze gydytų 6 vėžiu sergančių pacientų, kuriems buvo vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas (bilirubino kiekis £ 2 kartus didesnis už viršutinę normos reikšmę (VNR), aminotransferazių kiekis £ 5 kartus didesnis už VNR) ir 20 mg/m² kūno paviršiaus doze gydytų 8 vėžiu sergančių pacientų, kuriems buvo sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (bilirubino kiekis > 2 kartus didesnis už VNR ir/arba aminotransferazių kiekis > 5 kartus didesnis už VNR), organizme vidutinis bendras klirensas buvo panašus į žmonių, kurių kepenų funkcija normali. Vis dėlto šie rezultatai gali netikti pacientams, kurių kepenų geba eliminuoti vaistinius preparatus sumažėjusi, todėl ligonius, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, šiuo medikamentu rekomenduojama gydyti atsargiai ir būtina atidžiai sekti jų kraujo parametrus (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).

Nustatyta, kad tarp vinorelbino ekspozicijos kraujyje ir leukocitų arba daugiabranduolių leukocitų kiekio mažėjimo yra aiškus ryšys.

5.3. Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Mutageninis ir kancerogeninis aktyvumas

Tyrimų metu gyvūnams vinorelbinas sukėlė aneuploidiją ir poliploidją. Galima manyti, kad ir žmonėms šis medikamentas gali daryti genotoksinį poveikį (aneuploidiją ir poliploidiją). Tyrimų, atliktų su pelėmis ir žiurkėmis, metu kancerogeninio poveikio nepastebėta, tačiau buvo tirtas tik mažų dozių poveikis.

Toksinis poveikis reprodukcijai

Tyrimų metu poveikį gyvūnų reprodukcijai darė dozės, kurios yra mažesnės už terapinę dozę. Vinorelbinas sukėlė toksinį poveikį embrionui ir vaisiui, pvz., lėtino augimą gimdoje, vėlino osifikaciją.

Teratogeninis poveikis

Tokios dozės, nuo kurių vaikingoms patelėms pasireiškė toksinis poveikis, sukėlė teratogeninį poveikį (spondilosindezę, šonkaulių trūkumą). Be to, preparatas mažino spermatogenezę ir prostatos bei sėklinių pūslelių sekreciją, tačiau žiurkių vaisingumo nemažino.

Saugumas

Farmakologinių saugumo tyrimų, atliktų su šunimis ir beždžionėmis, metu nepageidaujamo poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai nepastebėta.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1. Pagalbinių medžiagų sąrašas

Injekcinis vanduo

6.2. Nesuderinamumas

Šarminiu tirpalu Vinorelbine Actavis skiesti negalima (kyla nuosėdų susidarymo rizika).

Suderinamumo tyrimų neatlikta, todėl šio vaistinio preparato maišyti su kitais negalima.

6.3. Tinkamumo laikas

Parduoti supakuotas preparatas

3 metai

Atkimštas flakonas

Flakoną pirmą kartą atkimšus, koncentratą reikia vartoti nedelsiant.

Praskiestas koncentratas

Rekomenduojamu infuziniu tirpalu (žr. 6.6 skyrių) praskiesto vaistinio preparato, laikomo 2°C - 8°C arba 25° C temperatūroje, fizinės, cheminės ir mikrobiologinės savybės nekinta 24 val.

Mikrobiologiniu požiūriu, praskiestą koncentratą reikia leisti nedelsiant. Jeigu jis tuoj pat neleidžiamas, už laikymo sąlygas ir trukmę prieš vartojimą atsako gydantis medikas, tačiau ilgiau negu 24 val. 2°C - 8°C temperatūroje laikyti negalima, nebent preparatas būtų skiedžiamas kontroliuojamomis ir validuotomis aseptinėmis sąlygomis.

6.4. Specialios laikymo sąlygos

Parduoti supakuotas preparatas

Laikyti šaldytuve (2°C - 8°C). Flakoną laikyti kartono dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

Negalima užšaldyti.

Praskiesto koncentrato laikymo sąlygos nurodytos 6.3 skyriuje.

6.5. Talpyklės pobūdis ir jos turinys

1 ml flakonai. Bespalvio stiklo flakonai (I tipo), užkimšti brombutilgumos kamščiu, uždengtu metaliniu dangteliu su polipropileniniu disku. Flakonas gali būti supakuotas įvyniotas arba neįviniotas į apsauginę plastikinę plėvelę.

5 ml flakonai. Bespalvio stiklo flakonai (I tipo), užkimšti brombutilgumos kamščiu, uždengtu metaliniu dangteliu su polipropileniniu disku. Flakonas gali būti supakuotas įvyniotas arba neįviniotas į apsauginę plastikinę plėvelę.

Pakuotės dydis

Vienas 1 ml flakonas.

Dešimt 1 ml flakonų.

Vienas 5 ml flakonas.

Dešimt 5 ml flakonų.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6. Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Injekcinį citotoksinių vaistinių preparatų tirpalą turi ruošti ir leisti patyręs specialistas, žinantis jo vartojimo būdą, tokiomis sąlygomis, kurios garantuotų aplinkos, ypač su vaistiniu preparatu dirbančio personalo, apsaugą. Tam darbui atlikti turi būti išskirta ruošimo vieta. Joje draudžiama rūkyti, valgyti ir gerti. Dirbantis personalas turi turėti tinkamas priemones: chalatą ilgomis rankovėmis, apsauginę veido kaukę, kepurę, apsauginius akinius, sterilias vienkartines pirštines, darbo vietos užtiesalą ir atliekų maišą.

Švirkštus ir infuzinę sistemą reikia surinkti atsargiai, kad preparato neišsilietų (rekomenduojama naudoti Luer lock jungiklius).

Išpiltą ar ištekėjusį tirpalą būtina sušluostyti.

Reikia imtis atsargumo priemonių, kad nėščios darbuotojos išvengtų kontakto su preparatu.

Būtina griežtai išvengti vaistinio preparato patekimo į akis. Jeigu jo patenka, akis tuoj pat būtina gausiai praplauti izotoniniu natrio chlorido tirpalu. Jeigu pasireiškia dirginimas, reikia kreiptis į akių gydytoją.

Jeigu preparato patenka ant odos, užterštą vietą reikia kruopščiai nuplauti vandeniu.

Darbą baigus, paviršių, ant kurio preparato pateko, reikia kruopščiai nuvalyti, o rankas bei veidą nuplauti.

Nesuderinamumo tarp Vinorelbine Actavis ir stiklinių flakonų, PVC maišelių, polietileninių flakonų ar polipropileninių švirkštų, nėra.

Reikiamą Vinorelbine Actavis koncentrato dozę, praskiestą 20–50 ml natrio chlorido 9 mg/ml (0,9%) injekciniu tirpalu arba 50 mg/ml (5%) gliukozės injekciniu tirpalu, galima vienu kartu lėtai (per 6–10 min.) suleisti į veną, praskiestą 125 ml natrio chlorido 9 mg/ml (0,9%) injekciniu tirpalu arba 50 mg/ml (5%) gliukozės injekciniu tirpalu ‒ infuzuoti į veną per 20–30 min. Preparato suleidus, veną visada reikia praplauti mažiausiai 250 ml natrio chlorido 9 mg/ml (0,9%) injekciniu tirpalu.

Vinorelbine Actavis turi būti leidžiamas griežtai į veną. Prieš pradedant leisti, labai svarbu būti tikram, kad kaniulė yra tinkamai įvesta į veną. Jeigu leidžiant į veną Vinorelbine Actavis tirpalo patenka į aplinkinius audinius, galimas stiprokas dirginimas. Tokiu atveju injekciją reikia nutraukti, veną praplauti izotoniniu natrio chlorido tirpalu, o likusią dozės dalį suleisti į kitą veną. Ekstravazacijos atveju reikia į veną leisti gliukokortikoidų, kad sumažėtų flebito rizika.

Būtina rūpestingai sutvarkyti išskyras ir vėmalus.

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.