Cipralex

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Cipralex 10 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje Cipralex 10 mg tabletėje yra 10 mg escitalopramo (oksalato pavidalo)

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė 

Cipralex 10 mg: plėvele dengta tabletė yra ovali, balta, vienoje pusėje yra laužimo vagele, kurios vienoje pusėje yra raidė „E“, kitoje – „L".

Tabletę galima padalyti į lygias dozes.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Didžiosios depresijos epizodų gydymas.

Panikos sutrikimo su agorafobija ar be jos gydymas.

Socialinio nerimo sutrikimo gydymas (socialinė fobija).

Generalizuoto nerimo sutrikimo gydymas.

Obsesinio-kompulsinio sutrikimo gydymas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Neįrodyta, kad saugu vartoti didesnę kaip 20 mg per parą dozę.

Cipralex vartoti vieną kartą per parą. Vaistinį preparatą galima vartoti valgant arba nevalgius.

Didžiosios depresijos epizodas

Įprastinė dozė yra 10 mg vieną kartą per parą. Atsižvelgus į poveikį pacientui, dozę galima padidinti iki didžiausios 20 mg paros dozės.

Paprastai antidepresinis poveikis pasiekiamas po 2‑4 savaičių. Išnykus simptomams, kad poveikis sustiprėtų, vaistinį preparatą vartoti ne trumpiau kaip 6 mėnesius.

Panikos sutrikimas su agorafobija ar be jos

Pirmąją savaitę rekomenduojama pradinė 5 mg dozė, vėliau dozę padidinti iki 10 mg per parą. Dozę galima didinti toliau iki didžiausios 20 mg per parą, atsižvelgiant į paciento organizmo reakciją į vaistinį preparatą.

Didžiausiais efektyvumas pasiekiamas maždaug po 3 mėnesių. Gydyti reikia mažiausiai kelis mėnesius.

Socialinio nerimo sutrikimo gydymas

Įprastinė dozė yra 10 mg vieną kartą per parą. Paprastai būtina vartoti 2‑4 savaites, kol išnyksta simptomai. Atsižvelgiant į paciento organizmo reakciją į vaistinį preparatą, vėliau dozę galima sumažinti iki 5 mg arba padidinti iki didžiausios 20 mg per parą dozės.

Socialinio nerimo sutrikimas yra lėtinė liga, kurią, kad sustiprėtų poveikis, rekomenduojama gydyti 12 savaičių. Ilgalaikis gydymas tirtas 6 mėnesius stebint pacientus, kuriems pasireiškė poveikis, ir buvo keičiamas individualiai, kad išvengti ligos atkryčio. Gydymo naudą reikia periodiškai įvertinti.

Socialinio nerimo sutrikimo diagnoze apibūdinamas specifinis sutrikimas, kuris neturi būti painiojamas su padidėjusiu drovumu. Gydymas vaistiniais preparatais reikalingas tuo atveju, jeigu šis sutrikimas trukdo profesinei arba socialinei veiklai.

Šio gydymo reikšmė, palyginus su psichoterapija, nenustatyta. Gydymas vaistiniais preparatais yra bendro gydymo plano dalis.

Generalizuoto nerimo sutrikimas

Pradinė dozė – 10 mg vieną kartą per parą. Atsižvelgiant į individualią ligonio organizmo reakciją, dozę galima padidinti iki didžiausios 20 mg paros dozės. 

Ligoniai, kurių organizmas reagavo į gydymą, dalyvavo tyrime ir mažiausiai 6 mėnesius vartojo 20 mg per parą dozę. Reikia reguliariai įvertinti gydymo naudą ir dozę (žr. 5.1 skyrių).

Obsesinis-kompulsinis sutrikimas

Pradinė dozė – 10 mg vieną kartą per parą. Atsižvelgiant į individualią ligonio organizmo reakciją, dozę galima padidinti iki didžiausios 20 mg paros dozės.

Obsesinis-kompulsinis sutrikimas yra lėtinė liga, todėl, siekiant užtikrinti, kad simptomai išnyko, pacientus reikia gydyti pakankamai ilgai.

Reikia reguliariai įvertinti gydymo naudą ir dozę (žr. 5.1 skyrių).

Senyviems (≥ 65 metų) pacientams

Pradinė dozė – 5 mg vieną kartą per parą. Atsižvelgiant į individualią ligonio organizmo reakciją, dozę galima padidinti iki 10 mg paros dozės (žr. 5.2 skyrių).

Cipralex efektyvumas senyviems pacientams, kuriems yra socialinio nerimo sutrikimas, netirtas.

Vaikų populiacija

Cipralex negalima vartoti vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams (žr. 4.4 skyrių).

Pacientams, kurių inkstų funkcija susilpnėjusi

Nebūtina keisti dozės pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas. Gydyti pacientus, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (CL_kreatinino mažesnis kaip 30 ml/min.), reikia atsargiai (žr. 5.2 skyrių).

Pacientams, kurių kepenų funkcija susilpnėjusi

Pirmas dvi gydymo savaites ligoniams, kurie serga lengvu arba vidutinio sunkumo kepenų sutrikimu, rekomenduojama pradinė 5 mg paros dozė. Atsižvelgiant į paciento organizmo reakciją į vaistinį preparatą, dozę galima padidinti iki 10 mg per parą. Ligonius, kurie serga sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu, rekomenduojama gydyti atsargiai (žr. 5.2 skyrių).

Asmenims, kurių organizme CYP2C19 metabolizuoja silpnai

Pacientams, kurių organizme CYP2C19 metabolizuoja silpnai, pirmąsias dvi gydymo savaites rekomenduojama pradinė 5 mg paros dozė. Atsižvelgiant į paciento organizmo reakciją į vaistinį preparatą, dozę galima padidinti iki 10 mg (žr. 5.2 skyrių).

Nutraukimo simptomai, kurių atsiranda nutraukus gydymą

Reikia vengti gydymą nutraukti staiga. Baigiant vartoti Cipralex, dozę reikia mažinti palaipsniui per vieną ar dvi savaites, kad būtų išvengta galimų nutraukimo reakcijų (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Jeigu dozės mažinimo laikotarpiu ar nutraukus gydymą atsiranda nepakenčiamų simptomų, reikia tęsti gydymą ankščiau paskirta doze. Vėliau gydytojas galės mažinti dozę, bet tai daryti reikės dar laipsniškiau.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

Dėl serotonino sindromo, pasireiškiančio sujaudinimu, drebuliu, hipertermija ir t.t., atsiradimo pavojaus, vartojimas kartu su neselektyviaisiais negrįžtamaisiais monoamino oksidazės (MAO) inhibitoriais yra kontraindikuotinas (žr. 4.5 skyrių).

Dėl serotonino sindromo atsiradimo pavojaus, escitalopramą draudžiama vartoti kartu su grįžtamaisiais MAO-A inhibitoriais (pvz. moklobemidu) arba grįžtamuoju neselektyviuoju MAO inhibitoriumi linezolidu (žr. 4.5 skyrių).

Escitalopramo draudžiama vartoti pacientams, kurių QT intervalas yra pailgėjęs ar kuriems yra įgimtas ilgo QT sindromas.

Escitalopramo draudžiama vartoti kartu su QT intervalą ilginančiais vaistiniais preparatais (žr. 4.5 skyrių).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Žemiau minimi specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės, būdingi SSRI (selektyviųjų serotonino reabsorbcijos inhibitorių) preparatų grupei.

Vaikų populiacija

Cipralex draudžiama gydyti vaikus ir jaunesnius kaip 18 metų paauglius. Klinikinių tyrimų metu elgesio, siejamo su savižudišku elgesiu (bandymai nusižudyti ir mintys apie savižudybę) ir priešiškumo (daugiausia agresija, opozicinis neklusnumas ir pyktis) apraiškos dažniau pasireiškė vaikams ir paaugliams, gydytiems antidepresantais, nei vartojusiems placebą. Jeigu remiantis klinikiniu poreikiu, vis tiek nusprendžiama taikyti gydymą šiuo vaistiniu preparatu, pacientą reikia atidžiai nuolat stebėti dėl polinkio į savižudybę apraiškų. Be to, trūksta ilgalaikio saugumo duomenų apie poveikį vaikų ir paauglių augimui, brendimui ir jų pažinimo bei elgsenos vystymuisi.

Paradoksinis nerimas

Kai kuriems pacientams, kuriems yra panikos sutrikimas, pradėjus gydyti antidepresantais, gali sustiprėti nerimo simptomai. Ši paradoksinė reakcija, toliau tęsiant gydymą, per dvi savaites paprastai išnyksta. Rekomenduojama maža pradinė dozė, kad būtų sumažinta paradoksinio anksiogeninio poveikio rizika (žr. 4.2 skyrių).

Traukuliai

Pacientams, kuriems pirmą kartą atsirado traukulių arba kuriems jau yra diagnozuota epilepsija ir traukulių priepuoliai padažnėjo, būtina nutraukti escitalopramo vartojimą. Reikėtų vengti skirti SSRI grupės vaistinius preparatus pacientams, kuriems yra nestabili epilepsija, o pacientų, kurių epilepsija yra kompensuota, būklę reikia atidžiai stebėti.

Manija

Pacientams, kuriems anksčiau buvo manija ar hipomanija, SSRI reikia vartoti atsargiai. SSRI vartojimą reikią nutraukti, jeigu pacientui prasidėjo manijos fazė.

Diabetas

Vartojant SSRI pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, gali pakisti gliukozės koncentracija kraujyje (pasireiškia hipoglikemija arba hiperglikemija). Gali prireikti keisti insulino ir (arba) geriamųjų gliukozės koncentraciją kraujyje mažinančių vaistinių preparatų dozę.

Savižudybė ir (arba) mintys apie savižudybę arba būklės pablogėjimas

Depresija yra susijusi su minčių apie savižudybę, savęs žalojimo ir savižudybės (su savižudybe siejamų reiškinių) rizikos padidėjimu. Ši rizika išlieka, kol būklė reikšmingai nepagerėja. Pirmąsias kelias gydymo savaites ar ilgiau būklė gali nepagerėti, todėl pacientus reikia atidžiai stebėti, kol būklė pagerės. Remiantis bendrąja klinikine patirtimi, ankstyvuoju sveikimo laikotarpiu savižudybės rizika gali padidėti. 

Kiti psichikos sutrikimai, kurie gydomi Cipralex, irgi gali būti susiję su padidėjusiu su savižudybe siejamų reiškinių pavojumi. Be to, sergantys šiomis ligomis gali sirgti ir didžiąja depresija. Taigi gydant kitais psichikos sutrikimais sergančius ligonius, reikia laikytis tų pačių atsargumo priemonių, kaip ir gydant sergančius didžiąja depresija.

Pacientams, kuriems anksčiau buvo su savižudybe siejamų reiškinių, ir tiems, kurie prieš pradedant gydymą dažnai galvojo apie savižudybę, tikėtina didesnė mąstymo apie savižudybę ir bandymo žudytis rizika, todėl šiuos pacientus gydymo metu reikia atidžiai stebėti. Placebu kontroliuotų klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo suaugę psichikos sutrikimais sergantys pacientai, metaanalizės duomenys parodė, kad jaunesniems kaip 25 metų pacientams vartojant antidepresantus su savižudybe siejamo elgesio rizika yra didesnė, lyginant su placebu. Gydant vaistiniais preparatais pacientus, ypatingai tuos, kurie priklauso didelės rizikos grupei, būtina atidžiai stebėti gydymo pradžioje ir keičiant dozę.

Ligonius (ir jų globėjus) reikia įspėti, kad stebėtų, ar būklė nesunkėja, ar neatsiranda su savižudybe siejamo elgesio ir mąstymo apie savižudybę apraišku, neįprastų elgesio pokyčių. Pastebėjus minėtus pokyčius, būtina nedelsiant kreiptis į medicinos specialistus.

Akatizija/psichomotorinis nerimastingumas

SSRI ar SNRI vartojimas susijęs su akatizija, kuriai būdingas subjektyviu nemaloniu ar kankinančiu nerimastingumu ir būtinybe judėti, dažnai susijusiais su nesugebėjimu ramiai sėdėti ar stovėti. Pirmomis gydymo savaitėmis tokio poveikio atsiradimo galimybė būna didesnė. Dozės didinimas pacientams, kuriems pasireiškė šie simptomai, gali būti žalingas.

Hiponatremija

Yra pranešimų, kad vartojant SSRI, greičiausiai dėl antidiurezinio hormono (SIADH) sekrecijos sutrikimo, retai pasireiškė hiponatremija, kuri išnyko, nutraukus vaistinio preparato vartojimą. Pacientams, kuriems yra didesnė hiponatremijos rizika, pavyzdžiui, senyviems asmenims, sergantiesiems kepenų ciroze arba ligoniams, kartu vartojantiems kitokių vaistinių preparatų, kurie gali sukelti hiponatremiją, šį vaistinį preparatą vartoti reikia atsargiai.

Kraujavimas

Vartojant SSRI, buvo gauta pranešimų apie poodinio kraujavimo sutrikimus — dėmines ir taškines kraujosruvas. Ypač atsargiai SSRI reikia vartoti pacientams, kartu geriantiems antikoaguliantų, kartu vartojantiems vaistinių preparatų, kurie veikia trombocitų funkciją (pvz., atipinių vaistinių preparatų nuo psichozės ir fenotiazino, daugelį triciklių antidepresantų, acetilsalicilo rūgšties ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU), tiklopidino ir dipiridamolio), ir pacientams, kurie linkę kraujuoti.

Elektrotraukulių terapija (ETT)

Dėl klinikinės patirties stokos SSRI vartoti kartu su ETT reikia atsargiai.

Serotonino sindromas

Escitalopramą vartoti kartu su vaistiniais preparatais, kurie sužadina serotonino receptorius, pavyzdžiui, sumatriptanu arba kitais triptanais, tramadoliu ir triptofanu, reikia atsargiai.

Retais atvejais serotonino sindromas pasireiškė pacientams, kurie vartojo SSRI kartu su serotonino receptorius sužadinančiais vaistiniais preparatais. Tokių simptomų, kaip ažitacija, drebulys, mioklonija ir hipertermija, derinys gali rodyti, kad vystosi ši būklė. Jeigu pasireiškė ši būklė, reikia nedelsiant nutraukti SSRI ir kitų serotonino receptorius sužadinančių vaistinių preparatų vartojimą ir pradėti simptominį gydymą.

Jonažolė

SSRI vartojant kartu su vaistažolių preparatais, kurių sudėtyje yra jonažolės (Hypericum perforatum), gali dažniau pasireikšti nepageidaujamos reakcijos (žr. 4.5 skyrių).

Nutraukimo simptomai, kurių atsiranda nutraukus gydymą

Baigiant gydymą, dažnai atsirandą nutraukimo simptomų, ypač, jeigu vartojimas nutraukiamas staigiai (žr. 4.8 skyrių). Klinikinių tyrimų duomenimis, nutraukus aktyvų gydymą, 25% pacientų, vartojusių escitalopramo, atsirado nepageidaujamų reiškinių, palyginti su 15% pacientų, vartojusių placebą. 

Nutraukimo simptomų rizika priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant gydymo trukmę, dozę ir dozės mažinimo greitį. Dažniausiai pasireiškė šios reakcijos: galvos svaigimas, jutimų sutrikimai (įskaitant paresteziją ir elektros iškrovos pojūtį), miego sutrikimai (įskaitant nemigą ir intensyvius sapnus), ažitacija ar nerimas, pykinimas ir (arba) vėmimas, drebulys, sumišimas, padidėjęs prakaitavimas, galvos skausmas, viduriavimas, palpitacija, emocijų nepastovumas, dirglumas ir regėjimo sutrikimai. Tokie simptomai paprastai būna lengvi ar vidutinio sunkumo, visgi kai kuriems pacientams jie gali būti sunkūs.

Tokių simptomų paprastai atsiranda per pirmas kelias dienas po gydymo nutraukimo, bet buvo labai retų pranešimų, kad tokių simptomų atsirado pacientams, kurie atsitiktinai praleido dozę.

Dažniausiai tokie simptomai nyksta savaime ir paprastai išnyksta per 2 savaites, bet kai kuriems pacientams gali būti ilgai (2‑3 mėnesius ar ilgiau). Todėl rekomenduojama gydymą escitalopramu nutraukti palaipsniui, atsižvelgiant į paciento poreikį, per kelias savaites ar mėnesius savaites mažinant dozę (žr. 4.2 skyriuje poskyrį „Nutraukimo simptomai, kurių atsiranda, nutraukus gydymą“).

Išeminė širdies liga

Ligonių, sergančių išemine širdies liga, gydymo šiuo vaistiniu preparatu patirtis per maža, taigi jiems jis skiriamas atsargiai (žr. 5.3 skyrių).

QT intervalo pailgėjimas

Nustatyta, kad escitalopramas sukelia nuo dozės priklausomą QT intervalo pailgėjimą. Po vaistinio preparato pasirodymo rinkoje gauta pranešimų apie QT intervalo pailgėjimo ir skilvelinės aritmijos, įskaitant paroksizminę polimorfinę skilvelių tachikardiją, atvejus. Toks poveikis dažniausiai atsirado moterims, ligoniams, kuriems buvo hipokalemija, bei pacientams, kurių QT jau buvo pailgėjęs ar kurie sirgo kitomis širdies ligomis (žr. 4.3, 4.5, 4.8, 4.9 ir 5.1 skyrius).

Ligoniams, kuriems yra reikšminga bradikardija, kuriuos neseniai ištiko miokardo infarktas ar kurie serga nekompensuotu širdies nepakankamumu, escitalopramo rekomenduojama skirti atsargiai.

Elektrolitų pusiausvyros sutrikimai, tokie kaip hipokalemija ir hipomagnezemija, didina sunkiai gydomų aritmijų riziką, todėl juos būtina koreguoti prieš gydymo escitalopramu pradžią.

Jei pacientas serga stabilia širdies liga, prieš gydymą būtina apsvarstyti EKG ištyrimą.

Jei gydymo citalopramu metu atsiranda širdies aritmijos požymių, būtina nutraukti gydymą ir padaryti EKG.

Uždaro kampo glaukoma

SSRI, įskaitant escitalopramą, gali turėti įtakos vyzdžio dydžiui, sukeldami midriazę. Dėl tokio vyzdžio plečiamojo poveikio gali susiaurėti akies kampas ir dėl to padidėti akispūdis bei pasireikšti uždaro kampo glaukoma, ypač pacientams, kuriems buvo toks polinkis. Todėl escitalopramą reikia atsargiai vartoti pacientams, kuriems yra uždaro kampo glaukoma arba anksčiau buvo pasireiškusi glaukoma.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika 

Farmakodinaminė sąveika 

Draudžiama skirti kartu

Negrįžtamieji neselektyvieji MAO inhibitoriai

Pacientams, vartojusiems SSRI kartu su neselektyviaisiais, negrįžtamaisiais monoamino oksidazės (MAO) inhibitoriais ir pacientams, kurie neseniai baigė vartoti SSRI ir pradėjo vartoti tokius MAO inhibitorius, pasireiškė sunkios reakcijos (žr.4.3 skyrių). Kai kuriais atvejais pacientui vystėsi serotonino sindromas (žr. 4.8 skyrių). 

Escitalopramą draudžiama vartoti kartu su neselektyviaisiais, negrįžtamaisiais MAO inhibitoriais. Escitalopramą galima pradėti vartoti po 14 dienų, baigus vartoti negrįžtamuosius MAO inhibitorius. Nutraukus escitalopramo vartojimą, skirti neselektyviuosius, negrįžtamuosius MAO inhibitorius galima ne greičiau, kaip po 7 dienų.

Grįžtamieji selektyvieji MAO‑A inhibitoriai (moklobemidas)

Dėl serotonino sindromo pavojaus, escitalopramo vartoti kartu su MAO‑A inhibitoriumi, tokiu kaip moklobemidas, negalima (žr. 4.4 skyrių). Jeigu būtina šiuos vaistinius preparatus skirti kartu, iš pradžių reikia vartoti mažiausią rekomenduojamą dozę ir sustiprinti paciento stebėjimą.

Grįžtamieji neselektyvieji MAO inhibitoriai (linezolidas)

Antibiotikas linezolidas yra grįžtamasis neselektyvusis MAO inhibitorius, todėl pacientams, gydomiems escitalopramu, jo skirti negalima. Jeigu toks derinys yra būtinas, reikia skirti mažiausias dozes ir atidžiai stebėti paciento klinikinę būklę (žr. 4.3 skyrių).

Negrįžtamieji selektyvieji MAO-B inhibitoriai (selegilinas)

Vartoti kartu selegilino (negrįžtamasis MAO‑B inhibitorius) reikia atsargiai, nes padidėja rizika, kad vystysis serotonino sindromas. Saugu su raceminiu citalopramo mišiniu vartoti kartu 10 mg per parą selegilino dozę.

QT intervalo pailgėjimas

Farmakodinaminių ir farmakokinetinių escitalopramo ir kitų QT intervalą didinančių vaistinių preparatų sąveikos tyrimų neatlikta. Galimo adityvaus escitalopramo ir tokių vaistinių preparatų poveikio paneigti negalima. Dėl šios priežasties escitalopramo vartoti su kitais QT intervalą didinančiais vaistiniais preparatais, tokias kaip IA ir III klasės vaistiniai preparatai nuo širdies ritmo sutrikimo, antipsichotikai (pvz., fentiazino dariniai, pimozidas, haloperidolis), tricikliai antidepresantai, tam tikri antimikrobiniai vaistiniai preparatai (pvz., sparfloksacinas, moksifloksacinas, eritromicinas IV, pentamidinas, vaistiniai preparatai nuo maliarijos, ypač halofantrinas), kai kurie antihistamininiai vaistiniai preparatai (astemizolas, mizolastinas), draudžiama.

Deriniai, kuriuos reikia skirti atsargiai

Serotonino receptorius sužadinantys vaistiniai preparatai

Kartu vartojant serotonino receptorius sužadinančių vaistinių preparatų (pvz., tramadolio, sumatriptano ir kitų triptanų) gali pasireikšti serotonino sindromas.

Vaistiniai preparatai, mažinantys traukulių slenkstį

SSRI gali mažinti traukulių slenkstį. Kitų vaistinių preparatų (pvz.: antidepresantų (triciklių, SSRI), neuroleptikų (fenotiazinų, tioksantenų, butirofenonų), meflokviną, bupropioną, tramadolį), kurie taip pat gali mažinti traukulių slenkstį, vartoti kartu reikia atsargiai.

Litis, triptofanas

Yra duomenų, kad sustiprėjo kartu su ličiu arba triptofanu vartojamų SSRI poveikis, todėl SSRI kartu su šiais vaistiniais preparatais reikia vartoti atsargiai.

Jonažolė

Su SSRI vartojant kartu vaistažolių preparatų, kurių sudėtyje yra jonažolės (Hypericum perforatum), gali dažniau pasireikšti nepageidaujamos reakcijos (žr.4.4 skyrių).

Kraujavimas

Vartojant escitalopramo kartu su kitais geriamaisiais antikoaguliantais, gali pakisti krešėjimą slopinantis poveikis. Ligoniams, gydomiems geriamaisiais antikoaguliantais, pradėjus vartoti escitalopramo arba nutraukus jo vartojimą, reikia kruopščiai tirti krešėjimą (žr. 4.4 skyrių). Jei kartu vartojama nesteroidinių vaistinių preparatų nuo uždegimo (NVNU), gali stiprėti polinkis kraujuoti (žr. 4.4 skyrių).

Alkoholis

Nesitikima farmakodinaminės arba farmakokinetinės escitalopramo ir alkoholio sąveikos. Tačiau kaip ir kitų psichotropinių preparatų, escitalopramo netinka vartoti kartu su alkoholiu.

Vaistiniai preparatai, sukeliantys hipokalemiją ar hipomagnezemiją

Atsargumas būtinas tuo atveju, jei kartu vartojama hipokalemiją ar hipomagnezemiją sukeliančių vaistinių preparatų, kadangi minėtos būklės didina į gydymą nereaguojančios aritmijos (piktybinės aritmijos) riziką (žr. 4.4 skyrių).

Farmakokinetinė sąveika

Kitų vaistinių preparatų įtaka escitalopramo farmakokinetikai

Escitalopramas daugiausia metabolizuojamas CYP2C19. Mažesnis kiekis escitalopramo metabolizuoja, dalyvaujant CYP3A4 ir CYP2D6 fermentams. Pagrindinis metabolitas S‑DCT (demetilintas escitalopramas) metabolizuoja, matyt, iš dalies dalyvaujant CYP2D6.

Kartu su 30 mg omeprazolo (CYP2C19 inhibitorius) vieną kartą per parą vartojamo escitalopramo koncentracija plazmoje vidutiniškai padidėja (maždaug 50%).

Kartu su 400 mg cimetidino (vidutinio stiprumo bendrasis izofermentų inhibitorius) du kartus per parą vartojamo escitalopramo koncentracija plazmoje vidutiniškai padidėja (maždaug 70%). Escitalopramo vartoti kartu su cimetidinu rekomenduojama atsargiai. Gali reikėti keisti dozę.

Taigi escitalopramą vartoti kartu su CYP2C19 inhibitoriais (pvz.: omeprazolu, ezomeprazolu, fluvoksaminu, lansoprazolu, tiklopidinu) arba cimetidinu reikia atsargiai. Jeigu kartu vartojant šių vaistinių preparatų pasireiškia šalutinis poveikis, gali tekti sumažinti escitalopramo dozę.

Escitalopramo poveikis kitų vaistinių preparatų farmakokinetikai

Escitalopramas yra CYP2D6 fermento inhibitorius. Rekomenduojama atsargiai su escitalopramu kartu skirti vaistinių preparatų, kurie daugiausia metabolizuojami, dalyvaujant šiam fermentui, ir kurių yra siauras terapinis indeksas, pavyzdžiui, flekainido, propafenono ir metoprololio (vartojamo nuo širdies nepakankamumo), arba kai kurių CNS veikiančių vaistinių preparatų, daugiausia metabolizuojamų, dalyvaujant CYP2D6, pavyzdžiui, antidepresantų, kaip antai, desipramino, klomipramino ir nortriptilino, arba vaistinių preparatų nuo psichozės, pvz., risperidono, tioridazino ir haloperidolio. Gali prireikti keisti dozes.

Skiriant kartu su desipraminu arba metoprololiu, dvigubai padidėjo šių dviejų CYP2D6 metabolizuojamų medžiagų koncentracija kraujo plazmoje.

Tyrimai in vitro parodė, kad escitalopramas taip pat gali silpnai slopinti CYP2C19. Rekomenduojama atsargiai vartoti kartu preparatų, metabolizuojamų CYP2D19.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis 

Nėštumas

Yra tik labai mažai duomenų apie escitalopramo poveikį nėštumui.

Atliekant tyrimus su gyvūnais pastebėtas toksinis poveikis reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių). Cipralex nėštumo metu vartoti negalima, išskyrus, neabejotinai būtinus atvejus ir tik atidžiai apsvarsčius naudos ir rizikos santykį.

Jeigu moteris iki nėštumo pabaigos, ypač trečiąjį nėštumo trimestrą, gydoma Cipralex, naujagimį reikia stebėti. Nėštumo metu staigiai nutraukti gydymo šiuo vaistiniu preparatu negalima.

Naujagimiams motinų, kurios nėštumo pabaigoje vartojo SSRI ar SNRI, gali pasireikšti šie simptomai: kvėpavimo sutrikimas, cianozė, apnėja, priepuoliai, kūno temperatūros nestabilumas, žindymo sutrikimas, vėmimas, hipoglikemija, hipertonija, hipotonija, hiperrefleksija, drebulys, dirglumas, irzlumas, letargija, nuolatinis verksmas, mieguistumas, miego sutrikimai. Šių simptomų gali atsirasti arba dėl serotoninerginio poveikio, arba dėl vaistinio preparato nutraukimo. Daugeliu atvejų sutrikimų atsiranda iš karto ar netrukus (greičiau nei per 24 valandas) po gimdymo.

Epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad SSRI vartojimas nėštumo laikotarpiu, ypač vėlyvuoju periodu, gali didinti naujagimių persistuojančios plautinės hipertenzijos (NPPH) riziką. Nustatyta, kad tokio poveikio rizika yra maždaug 5 atvejai 1000 nėštumų. Bendrojoje populiacijoje pasireiškia 1 – 2 NPPH atvejai 1000 nėštumų.

Žindymas

Tikėtina, kad escitalopramo parsiskverbia į motinos pieną.

Taigi žindyvėms escitalopramo vartoti nerekomenduojama.

Vaisingumas

Tyrimai su gyvūnais parodė, kad citalopramas gali veikti spermos kokybę (žr. 5.3 skyrių).

Pranešimai apie atvejus žmogui vartojant kai kuriuos SSRI parodė, kad poveikis spermos kokybei yra grįžtamas. Poveikio žmogaus vaisingumui iki šiol nepastebėta.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Nors escitalopramas netrikdo intelekto arba psichomotorinio aktyvumo, kaip ir vartojant kitus psichotropinius preparatus, gali būti sutrikdytas situacijos vertinimas ir susilpnėti įgūdžiai, todėl pacientą būtina įspėti apie galimą poveikį jo gebėjimui vairuoti arba valdyti mechanizmus.

4.8 Nepageidaujamas poveikis 

Nepageidaujamos reakcijos dažniausiai atsiranda pirmąją ar antrąją gydymo savaitę, jų intensyvumas ir dažnis paprastai sumažėja, toliau tęsiant vartojimą.

Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje

Lentelėje išvardytos arba klinikinių dvigubai aklu būdu atliktų placebu kontroliuojamų tyrimų metu, arba po vaistinio preparato patekimo į rinką pasireiškusios su SSRI ir (arba) escitalopramo vartojimu susijusios nepageidaujamos reakcijos, suskirstytos pagal organų sistemų klases ir dažnį.

Dažnis nustatytas klinikinių tyrimų metu ir pagal placebą nekoreguotas.

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1000 iki ≤ 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki ≤ 1/1000), labai retas (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).

¹ Apie šiuos atvejus pranešta vartojant SSRI terapines klases.

² Buvo gauta pranešimų apie minčių apie savižudybę ir savižudiško elgesio atvejus vartojant escitalopramo ir netrukus po gydymo nutraukimo (žr. 4.4 skyrių).

² Tokių reiškinių atsirado vartojant SSRI klasės preparatus.

QT intervalo pailgėjimas

Po vaistinio preparato pasirodymo rinkoje gauta pranešimų apie QT intervalo pailgėjimo ir skilvelinės aritmijos, įskaitant paroksizminę polimorfinę skilvelių tachikardiją, atvejus. Toks poveikis dažniausiai atsirado moterims, ligoniams, kuriems buvo hipokalemija, bei pacientams, kurių QT jau buvo pailgėjęs ar kurie sirgo kitomis širdies ligomis (žr. 4.3, 4.4, 4.5, 4.9 ir 5.1 skyrius).

Klasei būdingas poveikis

Epidemiologinių tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiausia 50 metų ir vyresni pacientai, metu nustatyta, kad SSRI ir TCA vartojantiems ligoniams padidėja kaulų lūžių rizika. Tokio poveikio mechanizmas nežinomas.

Nutraukimo simptomai, kurių atsiranda nutraukus gydymą SSRI

Nutraukus SSRI ir (arba) SNRI vartojimą (ypač, jeigu nutraukiama staigiai), dažnai atsirandą nutraukimo simptomų. Dažniausiai pasireiškė šios reakcijos: galvos svaigimas, jutimų sutrikimai (įskaitant paresteziją ir elektros iškrovos pojūtį), miego sutrikimai (įskaitant nemigą ir intensyvius sapnus), ažitacija ar nerimas, pykinimas ir (arba) vėmimas, drebulys, sumišimas, prakaitavimas, galvos skausmas, viduriavimas, palpitacija, emocijų nepastovumas, dirglumas ir regėjimo sutrikimai. Tokie reiškiniai paprastai būna lengvi ar vidutinio sunkumo, savaime išnykstantys, visgi kai kuriems pacientams jie gali būti sunkūs ir (arba) ilgalaikiai. Todėl, jeigu reikia baigti gydymą, rekomenduojama escitalopramo vartojimą nutraukti palaipsniui mažinant dozę (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas 

Toksinis poveikis

Klinikinių escitalopramo perdozavimo duomenų sukaupta per mažai ir dauguma atvejų yra susiję su kitų vaistinių preparatų vartojimu kartu. Daugeliu atvejų simptomai nepasireiškė arba jie buvo švelnūs. Escitalopramo perdozavimo atvejų pasibaigusiu mirtimi, vartojant tik escitalopramą, pranešama retai; dauguma atvejų susiję su kartu vartojamais vaistiniais preparatais. Vartojant tik escitalopramą dozėmis nuo 400 mg iki 800 mg jokie sunkūs simptomai nepasireiškė.

Simptomai

Perdozavus escitalopramo, atsirado simptomų, kurie dažniausiai yra susiję su centrine nervų sistema (pradedant galvos svaigimu, drebuliu ir agitacija ir baigiant retais serotonino sindromo, traukulių ir komos atvejais), virškinimo sistema (pykinimas ir (arba) vėmimas), širdies ir kraujagyslių sistema (hipotenzija, tachikardija, pailgėjęs QT intervalas ir aritmija) ir elektrolitų ir skysčių pusiausvyros būklėmis (hipokalemija, hiponatremija).

Gydymas

Specifinio priešnuodžio nėra. Reikia atstatyti ir palaikyti kvėpavimo takų praeinamumą, tiekti reikiamą deguonies kiekį ir užtikrinti kvėpavimo funkciją. Apgalvoti, ar galima išplauti skrandį ir skirti aktyvintosios anglies. Išplauti skrandį reikia kiek galima greičiau po vaistinio preparato išgėrimo. Taikant bendrąsias simptomines ir palaikomąsias priemones, rekomenduojama stebėti širdies ir gyvybinius požymius.

EKG rekomenduojama stebėti perdozavimo atveju, ligoniams, kuriems yra stazinis širdies nepakankamumas ar aritmija su mažu širdies susitraukimų dažniu, kurie vartoja QT intervalą ilginančių preparatų ar kurių metabolizmas yra sutrikęs, pvz., yra kepenų funkcijos sutrikimas.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS 

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – antidepresantai, selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai

ATC kodas – N 06 AB 10

Veikimo mechanizmas

Escitalopramas yra selektyvus serotonino (5-HT) reabsorbcijos inhibitorius, turintis didelį afinitetą pagrindinei jungties vietai. Jis taip pat jungiasi į alosterinę vietą, esančia ant serotonino nešėjo, 1000 kartų mažesniu afinitetu.

Escitalopramas neveikia arba turi mažą afinitetą 5-HT_1A, 5-HT₂, DA D₁ ir D₂, alfa₁-, alfa₂-, beta-adrenoreceptoriams, histamino H₁, muskarino cholinerginiams, benzodiazepinų ir opioidiniams receptoriams.

5-HT reabsorbcijos slopinimas yra tik tikėtinas veikimo mechanizmas, paaiškinantis farmakologinį ir klinikinį escitalopramo poveikį.

Farmakodinaminis poveikis

Dvigubai koduoto placebu kontroliuoto EKG stebėjimo tyrimo su sveikais žmonėmis metu QTc (koreguoto pagal Fridericia) pokytis nuo pradinio rodmens buvo 4,3 ms (90% PI 2,2-6,4), vartojant 10 mg paros dozę, ir 10,7 ms (90% PI 8,6-12,8), vartojant 30 mg paros dozę, viršijančią supraterapinę dozę (žr. 4.3, 4.4, 4.5, 4.8 ir 4.9 skyrius).

Klinikinis efektyvumas

Didžiosios depresijos epizodai

Trijų iš keturių dvigubai aklų placebu kontroliuojamų trumpų (8 savaičių) tyrimų duomenimis, escitalopramas buvo veiksmingas, gydant ūminius didžiosios depresijos epizodus. Ilgalaikio atkryčio profilaktikos tyrimo metu 274 pacientai, kurie iš pradžių 8 savaites atviros tyrimo fazės metu vartojo 10 arba 20 mg escitalopramo per dieną ir vaistinis preparatas buvo veiksmingas, buvo randomizuoti ir toliau 36 savaites vartojo arba tą pačią escitalopramo dozę, arba placebą. Šio tyrimo metu pacientams, kurie tęsė escitalopramo vartojimą, per sekančias 36 savaites atkrytis pasireiškė žymiai vėliau nei vartojusiems placebą.

Socialinio nerimo sutrikimas

Escitalopramas buvo efektyvus ir trijų trumpų (12 savaičių), ir 6 mėnesius trukusio socialinio nerimo atkryčio profilaktikos asmenims, kuriems buvo atsakas, tyrimų metu. 24 savaites trukusio dozės nustatymo tyrimo duomenimis, efektyvios yra 5, 10 ir 20 mg escitalopramo dozės.

Generalizuoto nerimo sutrikimas

10 mg ir 20 mg escitalopramo dozės buvo veiksmingos keturių iš keturių placebu kontroliuojamųjų tyrimų metu.

Trijų panašaus plano tyrimų, kuriuose dalyvavo 421 escitalopramu gydytų ir 419 placebą vartojusių pacientų, jungtiniais duomenimis, organizmo reakcija į vaistinį preparatą buvo atitinkamai 47,5% ir 28,9%, o reakcijos nebuvo – atitinkamai 37,1% ir 20,8% tiriamųjų. Ilgalaikis poveikis pradėjo reikštis po pirmosios gydymo savaitės.

Atsitiktinės atrankos būdu atliktų palaikomojo gydymo 20 mg escitalopramo per parą efektyvumo tyrimų, kuriuose dalyvavo 373 pacientai, kurių organizmas reagavo į gydymą pirminio atviru būdu atlikto 12 savaičių trukmės tyrimo metu, duomenimis, vaistinis preparatas 24‑76 savaitėmis buvo veiksmingas.

Obsesinis-kompulsinis sutrikimas

Atsitiktinių imčių, dvigubai aklo klinikinio tyrimo metu 12 savaitę vartojusių 20 mg per parą rezultatai Y-BOCS bendroje skalėje pradėjo skirtis nuo placebo. Praėjus 24 savaitėms, tiek 10 mg, tiek 20 mg escitalopramo per parą buvo pranešins nei placebas.

Nustatyta, kad vartojantys 10 mg ir 20 mg escitalopramo per parą ligoniai, kurie per 16 atviros tyrimo dalies savaičių atsakė į gydymą ir buvo atrinkti 24 savaičių atsitiktinių imčių, dvigubai aklai, placebu kontroliuojamai tyrimo daliai, apsaugomi nuo atkryčio

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Žarnyne absorbuojama beveik visa vaistinio preparato dozė, maistas absorbcijai įtakos neturi (laiko, per kurį susidaro didžiausia koncentracija, T_max vidurkis — 4 val. po kartotinės vaistinio preparato dozės). Kaip ir vartojant raceminį citalopramo mišinį, laukiamas absoliutus escitalopramo biologinis prieinamumas turėtų būti maždaug 80%.

Pasiskirstymas

Išgerto vaistinio preparato tariamas pasiskirstymo tūris (V_d,b/F) yra apie 12–26 l/kg. Maždaug 80% escitalopramo ir jo pagrindinių metabolitų susijungia su kraujo plazmos baltymais.

Biotransformacija

Escitalopramas metabolizuojamas kepenyse į demetilintą ir didemetilintą metabolitus. Abu jie yra farmakologiškai aktyvūs. Antraip, azotas gali būti oksiduotas ir susidaro azoto oksido metabolitas. Dalis nepakitusio vaistinio preparato ir metabolitų išsiskiria gliukuronidų pavidalu. Po kartotinų dozių susidariusi vidutinė demetil- ir didemetil-metabolitų koncentracija paprastai sudaro 28‑31% ir <5%, atitinkamai, escitalopramo koncentracijos. Escitalopramas metabolizuoja į demetilintą metabolitą, dalyvaujant CYP2C19 izofermentui, nors gali dalyvauti ir CYP3A4 bei CYP2D6.

Eliminacija

Pusinės eliminacijos laikas (T_½β) po kartotinių vaistinio preparato dozių pavartojimo yra maždaug 30 valandų. Išgerto vaistinio preparato klirensas plazmoje (Cl_oral) — apie 0,6 l/min.. Pagrindinių metabolitų pusinės eliminacijos laikas gerokai ilgesnis.

Manoma, kad escitalopramas ir pagrindiniai jo metabolitai išsiskiria tiek per kepenis (metabolizuoja), tiek per inkstus, su šlapimu didžioji dalis pasišalina metabolitų pavidalu.

Tiesinis / netiesinis pobūdis

Vaistiniam preparatui būdinga linijinė farmakokinetika. Pastovi vaistinio preparato koncentracija plazmoje susidaro maždaug po 1 savaitės. Vartojant 10 mg paros dozę pasiekiama pastovi vidutinė 50 nanomolių/l (nuo 20 iki 125 nanomolių/l) koncentracija.

Senyvi pacientai (>65 metų amžiaus)

Iš senyvų pacientų organizmo escitalopramas išsiskiria lėčiau nei iš jaunų. Senyvų ligonių organizme vaistinio preparato sisteminė ekspozicija (AUC) maždaug 50% didesnė už jaunų sveikų savanorių. (žr. 4.2 skyrių).

Susilpnėjusi kepenų funkcija

Ligonių, sergančių lengvu arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimu (A ir B klasės pagal Child‑Pugh), organizme escitalopramo pusinės eliminacijos laikas būna maždaug dviem kartais ilgesnis, o ekspozicija maždaug 60% didesnė už asmenų, kurių kepenų funkcija normali (žr. 4.2 skyrių).

Susilpnėjusi inkstų funkcija

Pacientams, kurių susilpnėjusi inkstų funkcija (CL_kreatinino 10–53 ml/min.), pailgėjo raceminio citalopramo pusinės eliminacijos laikas ir nežymiai padidėjo ekspozicija organizme. Metabolitų koncentracija plazmoje netirta, bet jų kiekis gali būti padidėjęs (žr. 4.2 skyrių).

Polimorfizmas

Nustatyta, kad pacientų, kurių organizme yra nepakankamas CYP2C19 metabolizmas, escitalopramo koncentracija plazmoje yra dvigubai didesnė, palyginus su asmenų, kurių organizme metabolizmas yra visavertis. Pacientams, kuriems yra nepakankamas CYP2D6 metabolizmas, nenustatyta ryškesnių vaistinio preparato ekspozicijos organizme pakitimų (žr. 4.2 skyrių).

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Atlikti ne visi įprastiniai ikiklinikiniai escitalopramo tyrimai, nes atliktų escitalopramo ir citalopramo toksikokinetikos ir toksikologinių tyrimų žiurkėms duomenys buvo panašūs. Todėl visus apie citalopramą sukauptus duomenis galima pritaikyti escitalopramui.

Palyginamieji toksikologiniai tyrimai su žiurkėmis rodo, kad escitalopramas ir citalopramas sukėlė kardiotoksinį poveikį, vartojant juos keletą savaičių dozėmis, kurios taip pat sukėlė bendrą toksinį poveikį. Kardiotoksinis poveikis susijęs su didžiausia koncentracija plazmoje daugiau nei su sistemine ekspozicija AUC. Poveikis pasireiškė esant žymiai didesnei (8 kartus) didžiausiai koncentracijai plazmoje už tą, kuri susidaro, vartojant gydomąją escitalopramo dozę, tuo tarpu vaistinio preparato ekspozicija organizme AUC buvo tik 3–4 kartus didesnė už tą, kuri susidaro, vartojant gydomąją escitalopramo dozę. Citalopramo S‑enantomero AUC buvo 6–7 kartus didesnė už tą, kuri susidaro, vartojant gydomąją vaistinio preparato dozę. Šie duomenys tikriausiai yra susiję su padidėjusiu poveikiu biogeniniams aminams, t.y. antrinis farmakologinis poveikis pirminiam, pasireiškiantis hemodinaminiu poveikiu (sumažėjusia koronarine kraujotaka) ir išemija. Tačiau tikslus kardiotoksinio poveikio žiurkėms mechanizmas neaiškus. Klinikinė citalopramo vartojimo patirtis neįrodo, kad šio tyrimo metu gauti duomenys turi kokios nors klinikinės reikšmės.

Ilgą laiką žiurkėms duodant escitalopramo ir citalopramo, kai kuriuose audiniuose, pvz., plaučių, antsėklidžio ir kepenų, nustatytas padidėjęs fosfolipidų kiekis. Pakitimai antsėklidyje ir kepenyse nustatyti, esant panašiai ekspozicijai, kaip žmogaus organizme. Nutraukus vartojimą šie pakitimai išnyko. Fosfolipidų kaupimąsi (fosfolipidozė) gyvūnams sukėlė daugelis katijoninių amfifilinių preparatų. Nežinoma, ar šis reiškinys turi kokios nors reikšmės žmogui.

Toksinio poveikio dauginimosi funkcijai tyrimų duomenimis, embriotoksinis poveikis žiurkėms (sumažėjo žiurkiukų svoris ir pasireiškė grįžtamas kaulėjimo vėlavimas) pasireiškė tiktai tokiu atveju, kai gyvūnų organizme AUC buvo daug didesnė už didžiausią žmogaus organizme. Apsigimimų nepadažnėjo. Perinatalinio ir postnatalinio vystymosi tyrimų duomenimis, nustatytas išgyvenamumo žindymo laikotarpiu sumažėjimas, kai gyvūnų organizme AUC buvo daug didesnė už didžiausią žmogaus organizme.

Tyrimai su gyvūnais parodė, kad citalopramas mažina vaisingumo indeksą, nėštumo indeksą, implantacijų skaičių ir sukelia nenormalius spermos pokyčius, kai ekspozicija būna žymiai didesnė už tą, kuri būna žmogaus organizme. Escitalopramo tyrimų su gyvūnais duomenų šiuo požiūriu nėra.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės šerdis

Mikrokristalinė celiuliozė

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas

Talkas

Kroskarmeliozės natrio druska

Magnio stearatas

Tabletės plėvelė

Hipromeliozė

Makrogolis 400

Titano dioksidas (E 171).

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

Lizdinės plokštelės: skaidrios; PVC/PE/PVdC/Aliuminio lizdinės plokštelės, tiekiamos išorinėse kartono dėžutėse, 14, 28, 56, 98 tabletės – vienadozės; 49 x 1, 56 x 1, 98 x 1, 100 x 1, 500 x 1 tablečių (10, 15 ir 20 mg).

Lizdinės plokštelės: baltos; PVC/PE/PVdC/Aliuminio lizdinės plokštelės, tiekiamos išorinėse kartono dėžutėse; 14, 20, 28, 50, 100, 200 tablečių (10, 15 ir 20 mg).

Polipropileno tablečių talpyklė: 100 (10, 15 ir 20 mg), 200 (10 mg) tabletės.

Didelio tankio polietileno talpyklė: 100 (10, 15 ir 20 mg), 200 (10 mg) tabletės.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti 

Specialių reikalavimų nėra.