Alendronic acid Accord

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS 

Alendronic acid Accord 70 mg tabletės

2. Kokybinė ir kiekybinė sudėtis

Kiekvienoje tabletėje yra 70 mg alendrono rūgšties (natrio alendronato pavidalu).

Pagalbinės medžiagos: kiekvienoje tabletėje yra 272,070 mg bevandenės laktozės.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. Farmacinė forma

Tabletė.

Balta arba balkšva, ovalo formos, abipus išgaubta tabletė, vienoje pusėje įspausta „AHI“, o kita pusė lygi.

4. Klinikinė informacija

4.1 Terapinės indikacijos

Osteoporozės po menopauzės gydymas: stuburo slankstelių ir šlaunikaulių lūžių rizikos mažinimas. 

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Rekomenduojama dozė yra viena 70 mg tabletė vieną kartą per savaitę.

Kad būtų pakankama alendrono rūgšties absorbcija:

Alendrono rūgšties tabletes reikia gerti nevalgius, tik atsikėlus ryte, užsigeriant paprastu vandeniu, mažiausiai 30 minučių iki pirmojo valgio, gėrimo arba kitų vaistų vartojimo. Kiti gėrimai (taip pat ir mineralinis vanduo), maistas ir kai kurie vaistai gali sumažinti alendrono rūgšties absorbciją (žr. 4.5 skyrių).

Kad tabletė lengviau patektų į skrandį ir būtų mažiau dirginama stemplė ar pasireikštų mažiau nepageidaujamų vietinio poveikio reiškinių (žr. 4.4 skyrių):

• Alendrono rūgšties tabletes reikia gerti tik atsikėlus ryte, užsigeriant pilna stikline vandens (ne mažiau nei 200 ml skysčio).
• Pacientams negalima kramtyti, čiulpti ar traiškyti tablečių arba leisti joms ištirpti burnoje, nes burnoje ir ryklėje gali atsirasti opų.
• Pacientai neturėtų gulėti bent 30 minučių po tabletės pavartojimo, iki pirmojo dienos valgymo.
• Išgėrę alendrono rūgšties tabletę pacientai 30 minučių neturėtų gulėti.
• Alendrono rūgšties tablečių negalima vartoti prieš miegą arba neatsikėlus ryte.

Pacientai turėtų vartoti kalcio ir vitamino D, jei jų nepakanka maiste (žr. 4.4 skyrių).

Pagyvenę pacientai

Klinikinių tyrimų metu su amžiumi susijusio alendrono rūgšties veiksmingumo ir saugumo skirtumo nenustatyta. Todėl pagyvenusiems pacientams skiriamos įprastos dozės.

Sutrikusi inkstų funkcija

Jei glomerulų filtracijos greitis (GFG) didesnis nei 35 ml/min., skiriama įprasta dozė. Alendrono rūgšties nerekomenduojama vartoti pacientams, kurių sutrikusi inkstų funkcija ir GFG mažesnis nei 35 ml/min., nes nėra vaisto vartojimo patirties.

Vaikų populiacija (jaunesni kaip 18 metų).

Alendrono rūgšties tyrimai atlikti mažam skaičiui jaunesnių kaip 18 metų pacientų, kuriems buvo diagnozuota osteogenezės nepakankamumas. Duomenų nepakanka, kad būtų galima pagrįsti vartojimą vaikams.

Gliukokortikoidų sukeltos osteoporozės gydymas Alendronic acid Accord 70 mg tabletėmis netirtas.

Optimali osteoporozės gydymo bisfosfonatais trukmė nenustatyta. Reikia periodiškai iš naujo įvertinti tolimesnio gydymo būtinybę, atsižvelgiant į 70 mg alendrono rūgšties dozės vartojimo vieną kartą per savaitę naudą ir galimą riziką kiekvienam pacientui, ypač praėjus 5 ar daugiau vartojimo metų.

4.3 Kontraindikacijos

Alendrono rūgšties tablečių negalima vartoti:

• Jei yra stemplės vystymosi anomalijų ir kitų būklių, lėtinančių stemplės ištuštinimą, pvz., susiaurėjimas arba achalazija.
• Jei pacientas negali tiesiai pasėdėti arba pastovėti bent 30 minučių.
• Jei yra padidėjęs jautrumas alendrono rūgščiai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.
• Jei yra hipokalcemija (žr. 4.4 skyrių).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Alendrono rūgštis gali vietiškai dirginti viršutinės virškinimo trakto dalies gleivinę. Todėl gali pasunkėti esama liga. Reikia atsargiai skirti vartoti alendrono rūgštį pacientams, kuriems yra viršutinės virškinimo trakto dalies sutrikimų, pvz., disfagija, stemplės liga, gastritas, duodenitas, opos arba anksčiau (praeitais metais) buvusios sunkios virškinimo trakto ligos, pvz., pepsinė opa, aktyvus virškinimo trakto kraujavimas arba kitokia nei prievarčio plastika viršutinės virškinimo trakto dalies chirurginė operacija (žr. 4.3 skyrių). Pacientams, kuriems nustatyta Bareto stemplė, gydytojas kiekvienam pacientui individualiai turi apsvarstyti alendronato naudą ir galimą riziką .

Pranešama apie alendrono rūgštį vartojusius pacientus, kuriems atsirado stemplės reakcijų (kartais sunkių ir reikalaujančių hospitalizacijos), pvz., stemplės uždegimas, stemplės opos ir erozijos, dėl kurių retkarčiais stemplė susiaurėja arba prakiūra. Todėl gydytojai turi atkreipti dėmesį į bet kokius požymius, rodančius galimą stemplės reakciją. Pacientams reikia nurodyti nutraukti alendrono rūgšties vartojimą ir kreiptis medicinos pagalbos, jei jiems pasireiškė stemplės dirginimo simptomų, pvz., rijimo sutrikimas, skausmas ryjant arba skausmas už krūtinkaulio, naujai atsiradęs arba pablogėjęs rėmuo.

Sunkių stemplės nepageidaujamų reiškinių rizika didesnė pacientams, kurie netinkamai vartoja alendrono rūgšties tabletes ir (arba) tiems, kurie tęsė alendrono rūgšties tablečių vartojimą po to, kai jiems išsivystė panašių į stemplės dirginimą simptomų. Svarbu, kad pacientams būtų išaiškinta ir jie suprastų dozavimo instrukcijas (žr. 4.2 skyrių). Reikia informuoti pacientus, kad jei jie nesilaikys šių instrukcijų, gali padidėti stemplės sutrikimų rizika.

Ekstensyvių klinikinių tyrimų metu padidėjusios rizikos nepastebėta, bet po vaisto patekimo į rinką buvo retų pranešimų apie skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas, kai kurias iš jų sunkias ir komplikuotas.

Vėžiu sergantiems pacientams, gydytiems alendrono rūgštimi ir pradžioje gydytiems bisfosfonatais į veną, pasireiškė žandikaulio osteonekrozė, daugiausia susijusi su danties traukimu ir (arba) vietine infekcija (įskaitant osteomielitą). Daugelis šių pacientų buvo gydomi chemoterapija ir kortikosteroidais. Osteoporoze sergantiems pacientams, gydytiems bisfosfonatais, taip pat pasireiškė žandikaulio osteonekrozė.

Įvertinant individualią žandikaulio osteonekrozės atsiradimo riziką pacientui, reikia atsižvelgti į toliau išvardytus rizikos veiksnius:

• bisfosfonato potencija (didžiausia zoledrono rūgšties), vartojimo būdas (žr. aukščiau) ir kaupiamoji dozė;
• vėžys, chemoterapija, spindulinis gydymas, kortikosteroidai, rūkymas;
• anksčiau buvusi dantų liga, bloga burnos ertmės priežiūra, periodonto ligos, invazinės dantų procedūros ir blogai priglundantys dantų protezai.

Prieš pradedant gydyti bisfosfonatais pacientus, kurių dantų būklė yra bloga, reikia apsvarstyti galimybę ištirti dantis ir atitinkamai profilaktiškai juos gydyti. Gydymo metu pacientai, jei tik įmanoma, turėtų vengti invazinių dantų procedūrų. Pacientams, kuriems gydymo bisfosfonatais metu išsivystė žandikaulio osteonekrozė, dantų chirurgija gali pabloginti būklę. Nėra duomenų, rodančių, kad gydymo bisfosfonatais nutraukimas sumažina žandikaulio osteonekrozės riziką pacientams, kuriems reikalingos dantų procedūros.

Gydytojas turi atlikti klinikinį įvertinimą, prieš sudarydamas kiekvieno paciento gydymo planą, remdamasis individualiu naudos ir rizikos santykiu.

Gydymo bisfosfonatais metu, visi pacientai turi būti skatinami gerai prižiūrėti burną, reguliariai tikrintis dantis ir pranešti apie visus simptomus burnoje, pavyzdžiui: klibančius dantis, skausmą ar patinimą.

Pranešama apie kaulų, sąnarių ir (arba) raumenų skausmą pacientams, vartojantiems bisfosfonatų. Po vaisto patekimo į rinką šie simptomai retais atvejais buvo sunkūs ir (arba) sukėlė negalią (žr. 4.8 skyrių). Simptomų pradžios laikas įvairus: nuo vienos paros iki kelių mėnesių pradėjus gydymą. Daugeliui pacientų simptomai palengvėjo nutraukus gydymą. Pakeitus vaistą (tuo pačiu vaistu arba kitu bisfosfonatu) simptomai atsinaujino.

Gauta pranešimų apie šlaunikaulio kūno proksimalinės dalies įtampos lūžius (vadinamuosius nepakankamumo lūžius) atsiradusius pacientams, ilgą laiką vartojusiems alendrono rūgšties (dažniausiai lūžiai pasireikšdavo vartojusiems preparato nuo 18 mėnesių iki 10 metų). Lūžiai atsiranda po nedidelės traumos arba be jos. Dalis pacientų kelias savaites arba mėnesius prieš pasireiškiant pilnam šlaunikaulio lūžiui jaučia šlaunies skausmą, dažniausiai susijusį su įtampos lūžių vaizduojamosiomis savybėmis. Abipusiai (bilateraliniai) lūžiai nustatomi dažniau; tačiau bisfosfonatų preparatais gydomus pacientus, kuriems nustatyta ilgalaikių šlaunikaulio kūno lūžių, reikia ištirti ir dėl kontralateralinių šlaunikaulio lūžių. Yra pranešimų apie blogą šių lūžių gyjimą.

Tyrimo metu kiekvienam pacientui su įtampos lūžiu individualiai įvertinus galimą pavojų ir naudą patariama nutraukti bisfosfonatų vartojimą. 

Reikia paaiškinti pacientams, kad jeigu jie praleido vieną alendrono rūgšties savaitės dozę, jie turi išgerti vieną tabletę, kai tik prisimins, kitą rytą. Negalima gerti dviejų tablečių tą pačią parą, bet būtina toliau vartoti vieną tabletę per savaitę, kaip suplanuota, jų pasirinktą dieną.

Alendrono rūgšties tablečių nerekomenduojama vartoti pacientams, sergantiems inkstų sutrikimu, kai GFG yra mažesnis nei 35 ml/min. (žr. 4.2 skyrių). Reikia apsvarstyti, ar osteoporozę galėjo sukelti ne estrogenų trūkumas, amžius ir gliukokortikoidai, o kitos priežastys.

Prieš pradedant gydyti alendrono rūgštimi reikia koreguoti hipokalcemiją (žr. 4.3 skyrių). Taip pat reikia veiksmingai gydyti kitus sutrikimus, turinčius įtakos mineralų metabolizmui (pvz., vitamino D trūkumas ir hipoparatirozė). Šiais sutrikimais sergančius pacientus gydant alendrono rūgštimi, reikia stebėti kalcio kraujo serume koncentraciją ir hipokalcemijos simptomus.

Dėl teigiamo alendrono rūgšties poveikio gali padidėti kaulų mineralų koncentracija ir sumažėti kalcio kraujo serume bei fosfatų, ypač gliukokortikoidų vartojantiems pacientams, kuriems yra sumažėjęs kalcio pasisavinimas. Tai dažniausiai būna nedideli ir besimptomiai pokyčiai. Tačiau retais atvejais pranešama apie simptominę hipokalcemiją, kuri kartais būdavo sunki ir dažniau pasireikšdavo esant predisponuojančioms būklėms (pvz., hipoparatirozei, vitamino D trūkumui ir kalcio malabsorbcijai). Ypač svarbu užtikrinti, kad kalcį ir vitaminą D tinkamai vartotų pacientai, gydomi gliukokortikoidais.

Atipiniai šlaunikaulio lūžiai

Gydymo bisfosfonatais metu buvo pranešta apie atipinius pogūbrinius arba diafizės srities šlaunikaulio lūžius, ypač ilgai nuo osteoporozės gydytiems pacientams. Šie skersiniai arba trumpi įstrižiniai lūžiai gali pasireikšti bet kurioje šlaunikaulio dalyje: nuo šiek tiek žemiau šlaunikaulio gumburo esančios srities iki virškrumplinės keteros. Šie lūžiai ištinka po nedidelės traumos arba be jokios traumos, o kai kurie pacientai prieš pasireiškiant pilnam šlaunikaulio lūžiui, kelias savaites arba mėnesius jaučia šlaunies ar kirkšnies skausmą, dažnai susijusį su  stresinių lūžiui būdingais radiologiniais požymiais. Dažnai diagnozuojami lūžiai abiejose pusėse, todėl pacientams, kurie gydydamiesi bisfosfonatais patiria šlaunikaulio kūno lūžį, reikia ištirti priešingos pusės šlaunikaulį. Be to, buvo pranešta apie blogą tokių lūžių gijimą. Pacientų, kuriems įtariamas atipinis šlaunikaulio lūžis, gydymas bisfosfonatais turėtų būti apgalvotai nutrauktas, kol pacientui bus įvertintas individualus naudos ir rizikos santykis.

Pacientui reikia patarti, kad gydymo bisfosfonatais metu praneštų apie bet kokį šlaunies, klubo ar kirkšnies skausmą, ir visi pacientai, kuriems pasireiškia tokie simptomai, turi būti pilnai ištirti, įvertinant, ar nėra nepilno šlaunikaulio lūžio.

Pagalbinės medžiagos

Šio vaistinio preparato sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kartu vartojamas maistas ir gėrimai (taip pat ir mineralinis vanduo), kalcio papildai, rūgštingumą mažinantys preparatai ir kai kurie per burną vartojami preparatai gali turėti įtakos alendrono rūgšties absorbcijai. Todėl pacientai alendrono rūgšties tabletę turi išgerti mažiausiai 30 minučių iki bet kokio kito per burną vartojamojo vaisto pavartojimo (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius).

Kitos kliniškai reikšmingos vaistų sąveikos nepastebėta. Daugelis klinikinių tyrimų metu alendrono rūgštimi gydomų pacientų vartojo estrogenus (į makštį, po oda arba per burną). Jokių nepageidaujamų reiškinių, susijusių su vaistų vartojimu, nenustatyta.

NVNU vartojimas yra susijęs su virškinamojo trakto dirginimu, todėl juos reikia atsargiai vartoti kartu su alendronatu. 

Nors specifinių vaistų sąveikos tyrimų neatlikta, klinikinių tyrimų metu alendrono rūgštis buvo vartojama su daugeliu dažniausiai skiriamų vaistų. Šių tyrimų metu klinikinės nepageidaujamos sąveikos neįrodyta.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumo laikotarpis

Duomenų apie alendrono rūgšties vartojimą nėštumo metu nėra. Tyrimų su gyvūnais metu tiesioginio žalingo poveikio nėštumui, embriono ar vaisiaus vystymuisi arba postnataliniam vystymuisi nenustatyta. Alendrono rūgštis vaikingoms žiurkėms sukėlė su hipokalcemija susijusią distociją (žr. 5.3 skyrių). Pagal indikacijas alendrono rūgštį nėštumo metu vartoti draudžiama.

Žindymo laikotarpis

Nežinoma, ar alendrono rūgšties išsiskiria į žmogaus pieną. Pagal indikacijas alendrono rūgštį žindymo metu vartoti draudžiama.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Nebuvo atlikta jokių poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų. Tačiau gauta pranešimų apie kai kuriuos alendrono rūgšties nepageidaujamus poveikius, kurie gali paveikti paciento gebėjimą vairuoti arba valdyti mechanizmus. Individualus atsakas į alendrono rūgšties preparatus gali skirtis (žr. 4.8 skyrių).

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Atliekant vienerių metų trukmės klinikinį tyrimą, kuriame dalyvavo osteoporoze sergančios pomenopauzinio laikotarpio moterys, bendri saugumo rodikliai, vartojant alendrono rūgštį po 70 mg (n=519) ir alendrono rūgštį po 10 mg per parą (n=370), buvo panašūs.

Atliekant du trejų metu trukmės beveik identiško plano klinikinius tyrimus, kuriuose dalyvavo osteoporoze sergančios pomenopauzės laikotarpio moterys (vartojusių alendrono rūgštį po 10 mg n=196, placebą n=397), bendri saugumo rodikliai, vartojant alendrono rūgštį po 10 mg per parą ir placebą, buvo panašūs.

Toliau pateikti nepageidaujami reiškiniai, apie kuriuos tyrėjai pranešė kaip apie galbūt arba tikrai susijusius su vaisto vartojimu. Šie nepageidaujami poveikiai vienerių metų trukmės klinikinio tyrimo metu pasireiškė ³1 % bet kurios grupės tiriamųjų arba trejų metų trukmės tyrimo metu pasireiškė ³1 % pacientų, vartojusių 10 mg alendrono rūgšties per parą, o pasireiškimo dažnis buvo didesnis negu placebo grupėje.

Apie toliau aprašytus nepageidaujamus reiškinius buvo pranešta klinikinių tyrimų metu ir (arba) po vaisto patekimo į rinką. 

Pagal dažnumą nepageidaujami reiškiniai apibūdinami kaip dažni (≥1/100, <1/10), nedažni (≥1/1 000, <1/100), reti (≥1/10 000, <1/1 000) ir labai reti (<1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis). 

• Žr. 4.4 skyrių. 

† Klinikinių tyrimų metu dažnis tiek vaisto tiek placebo vartojusiųjų grupėse buvo panašus.

* Žr. 4.2 ir 4.4 skyrius.

‡ Ši nepageidaujama reakcija buvo nustatyta po vaisto patekimo į rinką. Remiantis atitinkamais klinikiniais tyrimais, nustatyta, kad reakcijos dažnis yra retas.

4.9 Perdozavimas

Perdozavus geriamosios formos, gali pasireikšti hipokalcemija, hipofosfatemija ir viršutinės virškinimo trakto dalies nepageidaujami reiškiniai, pvz., sutrikusi skrandžio veikla, rėmuo, stemplės uždegimas, gastritas arba opa.

Specifinės informacijos apie perdozavimo alendrono rūgštimi gydymą nėra. Kad alendrono rūgštis būtų sujungta, reikia gerti pieno arba vartoti rūgštingumą mažinančių preparatų. Kad nepasireikštų stemplės dirginimas, negalima sukelti vėmimo ir pacientas turėtų pabūti vertikalioje padėtyje.

5. Farmakologinės savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – vaistiniai preparatai, veikiantys kaulų struktūrą ir mineralizaciją, bisfosfonatai, ATC kodas – M05BA04.

Alendronic acid Accord tablečių veiklioji medžiaga – natrio alendronatas – yra bisfosfonatas, slopinantis osteoklastinę kaulų rezorbciją, tačiau be tiesioginio poveikio kaulo formavimuisi.

Ikiklinikiniai tyrimai parodė pirmenybinę alendrono rūgšties lokalizaciją aktyvios rezorbcijos vietose. Osteoklastų aktyvumas užslopintas, bet osteoklastų telkimasis arba prisijungimas yra nepaveikti. Kaulas, susiformavęs gydymo alendrono rūgštimi metu, yra normalios kokybės.

Osteoporozės gydymas pomenopauziniu laikotarpiu

Osteoporozė diagnozuojama, kai jaunų žmonių stuburo arba šlaunikaulio KMT 2,5 SD mažesnis už vidutinį lygį arba yra buvęs patologinis lūžimas, nesusijęs su KMT.

Atliekant vienerių metų trukmės daugiacentrį klinikinį tyrimą, kuriame dalyvavo pomenopauzinio laikotarpio moterys, vartojančios po 70 mg alendrono rūgšties tablečių (n=519) ir vartojančios po 10 mg alendrono rūgšties tablečių (n=370), buvo tiriamas terapinis lygiavertiškumas. Pirmaisiais gydymo metais vidutinis juosmeninės stuburo dalies KMT padidėjo nuo pradinio lygmens 70 mg vieną kartą per savaitę vartojusiųjų grupėje 5,1 % (95 % PI: 4,8, 5,4 %) ir 5,4 % (95 % PI: 5,0, 5,8 %) 10 mg vieną kartą per parą vartojusiųjų grupėje. Vidutinis šlaunikaulio kaklo KMT padidėjo 2,3 % ir 2,9 %, o viso šlaunikaulio atitinkamai 2,9 % ir 3,1 % vartojusiųjų 70 mg vieną kartą per savaitę ir 10 mg vieną kartą per parą vartojusiųjų grupėse. Abiejose tiriamųjų grupėse kitų kaulų KMT padidėjimas buvo panašus.

Atliekant du identiško plano pradinio veiksmingumo (n = 994) ir lūžių prevencijos (angl. Fracture Intervention Trial) (FIT: n = 6459) klinikinius tyrimus, kuriuose dalyvavo pomenopauzinio laikotarpio moterys, buvo tiriamas alendrono rūgšties poveikis kaulų masei ir lūžių dažniui.

Pradinio veiksmingumo tyrimų metu vidutinis kaulų mineralų tankis (KMT) trečiaisiais metais, palyginti su placebu, padidėjo 10 mg per parą alendrono rūgšties gavusiųjų grupėje: stuburo – 8,8 %, šlaunikaulio kaklo – 5,9 %, šlaunikaulio gūbrio – 7,8 %. Be to, gerokai padidėjo viso kūno KMT. Palyginti su placebu, tarp vartojusiųjų alendrono rūgštį 48 % sumažėjo pacientų (3,2 % vartojusių alendrono rūgštį, palyginti su 6,2 % vartojusių placebą), patyrusių vieną ar daugiau stuburo slankstelių lūžių. Pratęsus šiuos tyrimus dvejais metais, toliau didėjo stuburo ir šlaunikaulio gūbrio KMT, o šlaunikaulio kaklo KMT išliko toks pat.

FIT sudaro du placebu kontroliuojami klinikiniai tyrimai, atlikti kasdien vartojant alendrono rūgštį (dvejus metus kasdien vartojant po 5 mg ir dar vienerius arba dvejus papildomus metus kasdien vartojant po 10 mg) :

Vaikų populiacija. Natrio alendronato poveikio tyrime dalyvavo nedaug jaunesnių kaip 18 metų vaikų, kuriems buvo nebaigtinė osteogenezė. Gautų duomenų nepakanka pediatrinių pacientų, kuriems yra nebaigtinė osteogenezė, gydymui paremti.

Laboratorinių tyrimų duomenys

Klinikinių tyrimų duomenimis, buvo stebėtas simptomų nesukeliantis lengvas trumpalaikis kalcio ir fosfatų koncentracijų serume sumažėjimas atitinkamai maždaug 18 % ir 10 % pacientų, vartojančių 10 mg alendrono rūgšties paros dozę, palyginti su maždaug 12 % ir 3 % sumažėjimu, vartojant placebą. Vis dėlto kalcio koncentracijos serume sumažėjimo iki < 8,0 mg/dl (2,0 mmol/l) ir fosfatų koncentracijos serume sumažėjimo iki MAŽESNĖS NEI ARBA LYGIOS (8804)2,0 mg/dl (0,65 mmol/l) dažnis abiejose gydymo grupėse buvo panašus.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Lyginant su į veną vartojama doze, geriamųjų alendrono rūgšties tablečių biologinis prieinamumas moterims buvo 0,64 %, vartojant 5–70 mg iškart po nakties, likus dviem valandoms iki įprastų pusryčių. Biologinis prieinamumas sumažėjo panašiai: 0,46 % ir 0,39 %, kai alendrono rūgštis buvo vartojama likus valandai arba pusvalandžiui iki įprastų pusryčių. Osteoporozės tyrimų metu alendrono rūgšties tabletė buvo veiksminga, vartojant ją mažiausiai 30 minučių iki pirmojo valgymo arba atsigėrimo dienos pradžioje.

Biologinis prieinamumas buvo nereikšmingas, kai alendrono rūgšties tabletė buvo vartojama pusryčių metu arba praėjus ne daugiau kaip dviem valandoms po įprastų pusryčių. Kai kartu su alendrono rūgštimi buvo geriama kavos arba apelsinų sulčių, biologinis prieinamumas sumažėjo 60 %.

Sveikiems asmenims vartojant geriamojo prednizono (20 mg tris kartus per parą penkias paras) alendrono rūgšties geriamosios formos biologinio prieinamumo pokytis buvo kliniškai nereikšmingas (vidutinis padidėjimas nuo 20 % iki 44 %).

Pasiskirstymas

Tyrimai su žiurkėmis parodė, kad alendrono rūgšties tabletė trumpam pasiskirsto minkštuosiuose audiniuose, vartojant 1 mg/kg dozę į veną, bet vėliau greitai pasiskirsto kauluose arba išsiskiria su šlapimu. Vidutinis pastovus pasiskirstymo tūris, išskyrus kaulus, žmonėms yra mažiausiai 28 litrai. Terapinėmis dozėmis vartojamo vaisto koncentracija kraujo plazmoje yra per maža, kad būtų galima ją aptikti (<5 ng/ml). Prisijungimas prie žmogaus plazmos baltymų yra apie 78 %.

Biotransformacija

Alendrono rūgšties metabolizmas gyvūnų arba žmonių organizmuose neįrodytas.

Eliminacija

Vartojant vienkartinę žymėtos ¹⁴C alendrono rūgšties tabletės dozę, maždaug 50 % radioaktyvių medžiagų pasišalina per 72 valandas su šlapimu, o išmatose radioaktyvių medžiagų aptikta nedaug arba visai nerasta. Vartojant vienkartinę 10 mg dozę į veną, alendrono rūgšties tabletės inkstų klirensas buvo 71 ml/min. ir sisteminis klirensas neviršijo 200 ml/min. Koncentracija plazmoje sumažėjo daugiau nei 95 % per šešias valandas, pavartojus vaisto į veną. Galutinis pusinės eliminacijos laikotarpis žmonėms ilgesnis nei dešimt metų priklausomai nuo alendrono rūgšties išsiskyrimo iš kaulų. Žiurkėms alendrono rūgštis neišsiskiria per inkstų rūgščių arba bazių transportines sistemas, todėl tikėtina, kad žmonių organizme nebus įtakos kitų vaistų išsiskyrimui per šias sistemas.

Pacientų grupės

Ikiklinikiniai tyrimai parodė, kad kauluose nesikaupiantis vaistas greitai pasišalina su šlapimu. Gyvūnams ilgai leidžiant kumuliacines (iki 35 mg/kg) dozes į veną, vaistinio preparato pasisavinimo kauluose įsotinimas neįrodytas. Nors nėra klinikinių duomenų, tikėtina, kad kaip ir gyvūnų, taip ir žmogaus organizme alendrono rūgšties per inkstus bus išskiriama mažiau, jeigu sutrikusi inkstų funkcija. Todėl pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, kartais gali daugiau alendrono rūgšties kauptis kauluose (žr. 4.2 skyrių). 

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastų farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo, galimo kancerogeniškumo ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo. Tyrimai su vaikingomis žiurkių patelėmis parodė, kad gydymas alendrono rūgštimi gimdymo metu sukelia su hipokalcemija susijusią distociją. Tyrimų su žiurkėmis metu, vaisto duodant didelėmis dozėmis, nevisiškai sukietėjo vaisiaus kaulai. Ar šis poveikis pasireiškia žmonėms, nežinoma.

6. Farmacinė informacija 

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Bevandenė laktozė

Mikrokristalinė celiuliozė (E460)

Kroskarmeliozės natrio druska

Magnio stearatas

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

OPA/AL/PVC/ALU lizdinė plokštelė.

Pakuotėje 4 arba 12 tablečių.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti 

Nesuvartotą preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.