Detrusitol SR

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Detrusitol SR 2 mg pailginto atpalaidavimo kietosios kapsulės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Vienoje 2 mg pailginto atpalaidavimo kietojoje kapsulėje yra 2 mg tolterodino tartrato (atitinkamai 1,37 mg tolterodino).

Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas

Vienoje 2 mg pailginto atpalaidavimo kapsulėje yra ne daugiau kaip 61,52 mg sacharozės.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Pailginto atpalaidavimo kietoji kapsulė

2 mg pailginto atpalaidavimo kapsulės yra mėlynos ir žalios spalvos su baltu užrašu (simbolis ir 2).

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1. Terapinės indikacijos

Simptominis impulsinio šlapimo nelaikymo ir (ar) hiperaktyvios šlapimo pūslės, kai staiga ir dažnai norisi šlapintis, gydymas.

4.2. Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Suaugusiesiems ir senyviems pacientams

Rekomenduojama vartoti 2 mg dozę vieną kartą per parą (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius).

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Pacientams sergantiems sunkiu inkstų nepakankamumu (GFG £ 30 ml/min.) rekomenduojama vartoti 2 mg dozę vieną kartą per parą (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius).

Gydomąjį poveikį reikia įvertinti po 2‑3 mėnesių (žr. 5.1 skyrių).

Vaikų populiacija

Detrusitol SR nerekomenduojama vartoti vaikams, nes duomenų apie saugumą ir veiksmingumą nėra (žr. 5.1 skyrių).

Vartojimo metodas

Pailginto atpalaidavimo kapsules galima gerti valgant ar nevalgius, reikia nuryti visą kapsulę.

4.3. Kontraindikacijos

• Padidėjęs jautrumas tolterodinui arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai
• Šlapimo susilaikymas
• Nekontroliuojama uždaro kampo glaukoma
• Sunkioji miastenija
• Sunkus opinis kolitas
• Toksinė didelė gaubtinė žarna

4.4. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Tolterodiną reikia vartoti atsargiai

• jeigu yra žymi šlapimo pūslės kaklelio obstrukcija, nes kyla šlapimo susilaikymo rizika;
• obstrukcinės virškinimo trakto ligos, pavyzdžiui, prievarčio stenozė;
• inkstų funkcijos sutrikimas (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius);
• kepenų liga (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius);
• autonominė neuropatija;
• stemplinės angos išvarža;
• virškinimo trakto peristaltikos sulėtėjimo rizika.

Geriant kartotines greito atpalaidavimo 4 mg (gydomąsias) ir 8 mg (didesnes už gydomąją) tolterodino paros dozes, nustatytas QTc intervalo pailgėjimas (žr. 5.1 skyrių). Klinikinė šio reiškinio reikšmė neaiški ir priklauso nuo paciento individualių rizikos veiksnių bei jautrumo.

Tolterodiną reikia vartoti atsargiai pacientams, kuriems yra QT intervalo pailgėjimo rizikos veiksnių, pavyzdžiui:

• įgimtas ar nustatytas įgytas QT intervalo pailgėjimas;
• elektrolitų sutrikimai, pavyzdžiui, hipokalemija, hipomagnezemija ir hipokalcemija;
• bradikardija;
• svarbios prieš gydymą buvusios širdies ligos (pvz.: kardiomiopatija, miokardo išemija, aritmija, stazinis širdies nepakankamumas);
• kartu vartojama vaistinių preparatų, kurie ilgina QT intervalą, įskaitant IA klasės (pvz.: chinidiną, prokainamidą) ir III klasės (pvz. amjodaroną, sotalolį) antiaritminių preparatų.

Tai itin tinka, jeigu kartu vartojama stiprių CYP3A4 inhibitorių (žr. 5.1 skyrių). CYP3A4 inhibitorių vartoti kartu nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių).

Kaip ir gydant kitais vaistiniais preparatais nuo priverstinio šlapinimosi ir šlapimo nelaikymo, prieš pradedant gydymą, reikia įvertinti, ar nėra organinių priverstinio ar dažno šlapinimosi priežasčių.

Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – fruktozės netoleravimas, gliukozės ir galaktozės malabsorbcija arba sacharazės ir izomaltazės stygius.

4.5. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Vartoti kartu su stipriais sisteminio poveikio CYP3A4 inhibitoriais, pavyzdžiui, makrolidų grupės antibiotikais (ertromicinu ir klaritromicinu), priešgrybeliniais vaistiniais preparatais (pvz., ketokonazolu ir itrakonazolu) ir proteazės inhibitoriais asmenims, kurių organizme CYP2D6 metabolizmas silpnas, nerekomenduojama, nes padidėja tolterodino koncentracija serume, taigi dėl to kyla perdozavimo rizika (žr. 4.4 skyrių).

Vartojant kartu su kitais antimuskarinines savybes turinčiais vaistiniais preparatais, gali sustiprėti gydomasis ir nepageidaujamas poveikis. Priešingai, tolterodino gydomasis poveikis gali susilpnėti, jeigu kartu vartojama muskarininių cholinerginių receptorių agonistų.

Prokinetikų, pavyzdžiui, metoklopramido ir cizaprido poveikis vartojant tolterodiną gali susilpnėti.

Vartojant kartu fluoksetiną (stiprus CYP2D6 inhibitorius), kliniškai reikšmingos sąveikos su tolterodinu nebūna, nes tolterodino ir jo CYP2D6 veikiamo metabolito 5-hidroksimetiltolterodino stiprumas vienodas.

Vaistų sąveikos tyrimai sąveikos su varfarinu ar sudėtinėmis kontraceptinėmis tabletėmis (etinilestradioliu/levonorgestreliu) neparodė.

Klinikinis tyrimas parodė, kad tolterodinas neslopina CYP2D6, 2C19, 3A4 ar 1A2. Taigi kartu su tolterodinu vartojamų vaistinių preparatų, kurių metabolizmą veikia šie izofermentai, koncentracijos plazmoje padidėjimo nesitikima.

4.6. Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Reikiamų duomenų apie tolterodino vartojimą nėštumo metu nėra.

Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė toksinį poveikį reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių). Galimas pavojus žmogui nežinomas.

Taigi Detrusitol SR nėštumo metu vartoti nerekomenduojama.

Žindymas

Duomenų apie tolterodino prasiskverbimą į motinos pieną nėra. Tolterodino žindymo laikotarpiu vartoti nerekomenduojama.

4.7. Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Vaistinis preparatas gali sukelti akomodacijos sutrikimų ir turėti įtakos reagavimo laikui, taigi daryti nepalankų poveikį gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus.

4.8. Nepageidaujamas poveikis

Dėl farmakologinio poveikio tolterodinas gali suketi lengvą ar vidutinio sunkumo antimuskarininį poveikį, pavyzdžiui, burnos džiūvimą, dispepsiją ir akių džiūvimą.

Toliau esančioje lentelėje pavaizduoti klinikinių Detrusitol SR tyrimų ir stebėjimo po vaistinio preparato patekimo į rinką duomenys. Dažniausiai nustatoma nepageidaujama reakcija buvo burnos džiūvimas, kuris pasireiškė 23,4 % pacientų, gydomų Detrusitol SR, ir 7,7 % placebą vartojusių pacientų.

Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).

Vaikai ir paaugliai

Dviejuose 12 savaičių klinikiniuose III fazės vaikų ir paauglių atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamuosiuose tyrimuose dalyvavo 710 vaikų ir paauglių. Šlapimo takų infekcija, viduriavimas ir nenormali elgsena pasireiškė didesnei daliai pacientų, kurie vartojo tolterodiną, palyginti su vartojusiais placebą (šlapimo takų infekcija: 6,8 % tolterodino grupėje, 3,6 % placebo; viduriavimas: 3,3 % tolterodino grupėje, 0,9 % placebo; nenormali elgsena: 1,6 % tolterodino grupėje, 0,4 % placebo) (žr. 5.1 skyrių).

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9. Perdozavimas

Didžiausia vienkartinė tolterodino tartrato dozė, kurią gėrė savanoriai žmonės buvo 12,8 mg greito atpalaidavimo formos vaistinio preparato. Sunkiausias nepageidaujamas reiškinys buvo akomodacijos ir šlapinimosi sutrikimai.

Tolterodino perdozavimo atveju reikia plauti skrandį ir duoti išgerti aktyvintosios anglies.

Simptomų gydymas:

• sunkus centrinis anticholinerginis poveikis (pvz.: haliucinacijos, sunkus sujaudinimas) gydomas fizostigminu;
• traukuliai ar žymus sujaudinimas gydomi benzodiazepinais;
• kvėpavimo funkcijos nepakankamumo atveju taikomas dirbtinis kvėpavimas;
• tachikardija gydoma beta adrenoreceptorių blokatoriais;
• šlapimo susilaikymo atveju reikia kateterizuoti;
• midriazė gydoma pilokarpino akių lašais ir (arba) pacientui reikia būti tamsioje patalpoje.

Ilgiau nei keturias paras vartojant suminę 8 mg greito atpalaidavimo tolterodino paros dozę (dvigubai didesnė nei rekomenduojama greito atpalaidavimo formos vaistinio preparato paros dozė, kurią vartojant, didžiausia ekspozicija būna tris kartus didesnė nei vartojant pailginto atpalaidavimo kapsules), nustatytas QT intervalo pailgėjimas. Tolterodino perdozavimo atveju QT intervalo pailgėjimas reguliuojamas įprastinėmis priemonėmis.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1. Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – šlapimo takų spazmolitikai, ATC kodas – G04B D07

Tolterodinas yra konkurencinis specifinių muskarino receptorių antagonistas, in vivo selektyviau veikiantis šlapimo pūslę nei seilių liaukas. Vieno metabolito (5- hidroksimetilo darinio) savybės panašios į nepakitusio vaistinio preparato. Asmenų, kurių organizme metabolizmas stiprus, šis metabolitas turi didelės įtakos gydomajam poveikiui (žr. 5.2 skyrių).

Galima tikėtis, kad gydomasis poveikis pasireikš per 4 savaites.

III fazės klinikinių tyrimų svarbiausioji vertinamoji baigtis buvo šlapimo nelaikymo epizodų per savaitę sumažėjimas, antrinė - šlapinimosi per 24 valandas atvejų sumažėjimas ir šlapinantis vienu kartu išskiriamo šlapimo tūrio padidėjimas. Šio tyrimo duomenys išvardyti toliau esančioje lentelėje.

12 savaičių gydymas 4 mg Detrusitol SR doze vieną kartą per parą, palyginti su placebu. Absoliutus ir procentinis pokytis, palyginti su buvusiu prieš gydymą. Gydymo Detrsitol skirtumas, palyginti su placebu: nustatytas vidutinis pokyčio kvadratas ir 95 % pasikliautinasis intervalas.

* 97,5 % pasikliautinasis intervalas pagal Bonferroni

Po 12 gydymo savaičių 23,8 % (121 iš 507) Detrusitol SR grupėje ir 15,7 % (80 iš 508) placebo grupėje nebuvo arba buvo tik menki subjektyvūs nusiskundimai šlapimo pūslės veikla.

Tolterodino poveikis įvertintas pacientams, kuriems prieš tyrimą buvo atlikti urodinaminiai tyrimai ir kurie, atsižvelgiant į urodinaminių tyrimų duomenis, buvo suskirstyti į motorinio šlapimo nelaikymo grupę, jeigu urodinaminis mėginys buvo teigiamas, arba sensorinio šlapimo nelaikymo grupę, jeigu urodinaminis mėginys buvo teigiamas. Grupėse pacientai atsitiktinės atrankos būdu buvo suskirstyti, kad vartotų arba tolterodiną, arba placebą. Šis tyrimas neįrodė, kad tolterodinas pranašesnis už placebą gydant pacientus, kuriems pasireiškia sensorinis šlapimo nelaikymas.

Tolterodino gydomasis poveikis QT intervalui buvo tiriamas, analizuojant 600 gydytų pacientų, įskaitant senyvus ir ligonius, kurie prieš pradedant tyrimą sirgo širdies ir kraujagyslių liga, EKG. QT intervalo pokyčiai placebo ir gydymo grupėse reikšmingai nesiskyrė.

Be to, buvo tiriamas tolterodino poveikis 48 sveikų 18‑55 metų savanorių QT intervalo pailgėjimui. Asmenys vartojo 2 mg ir 4 mg greito atpalaidavimo formos vaistinio preparato dozes du kartus per parą. Duomenys (koreguoti pagal Fridericia), atsiradus didžiausiai tolterodino koncentracijai (po vienos valandos), rodo, kad vartojant 2 mg ir 4 mg vaistinio preparato dozes du kartus per parą, QTc intervalas pailgėjo atitinkamai 5,0 ms ir 11,8 ms, o vartojant aktyvųjį palyginamąjį vaistinį preparatą moksifloksaciną (400 mg) - 19,3 ms. Farmakokinetikos ir (arba) farmakodinamikos modeliais apskaičiuota, kad QTc intervalo pailgėjimas asmenų, kurių organizme metabolizmas yra silpnas (nėra CYP2D6), vartojusių 2 mg tolterodino du kartus per parą, buvo panašus į 4 mg dozę du kartus per parą vartojusių asmenų, kurių organizme šis metabolizmas stiprus. Vartojant abi tolterodino dozes, nei vieno asmens, nepriklausomai nuo metabolizmo jų organizme savybių, absoliuti QTcF intervalo trukmė nebuvo ilgesnė kaip 500 ms, arba pokytis, palyginti su buvusiu prieš gydymą, didesnis kaip 60 ms. Tai yra svarbi riba. 4 mg dozė du kartus per parą atitinka tris kartus didesnę už didžiausią koncentraciją (C_max), kuri atsiranda, vartojant didžiausią gydomąją Detrusitol SR kapsulių dozę.

Vaikų populiacija

Gydant vaikus ir paauglius, vaistinis preparatas buvo neveiksmingas. Atlikti du III fazės 12 savaičių klinikiniai atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamieji dvigubai akli tolterodino tyrimai, kurių metu buvo vartojamos pailginto atpalaidavimo kapsulės. Iš viso tyrime dalyvavo 710 5 ‑10 metų vaikų ir paauglių (486 tolterodino ir 224 placebo grupėje), kuriems pasireiškė dažnas šlapinimasis ir šlapimo nelaikymas. Nei vieno tyrimo duomenimis, didelių skirtumų tarp dviejų grupių, atsižvelgiant į bendrą šlapimo nelaikymo epizodų skaičių ar šlapimo nelaikymo epizodų skaičiaus per savaitę pokytį, palyginti su buvusiais prieš gydymą, nenustatyta (žr. 4.8 skyrių).

5.2. Farmakokinetinės savybė

Tolterodinas iš tolterodino pailginto atpalaidavimo kapsulių absorbuojamas lėčiau nei iš greito atpalaidavimo tablečių. Dėl to didžiausia koncentracija serume atsiranda po 4 (2‑6) valandų po kapsulių pavartojimo. Menamas pusinis tolterodino kapsulių periodas asmenų, kurių organizme metabolizmas stiprus, yra maždaug 6 valandos, o asmenų, kurių organizme metabolizmas silpnas (nėra CYP2D6) - 10 valandų. Pusiausvyros apykaitos koncentracija pasiekiama per 4 paras po kapsulių pavartojimo.

Maistas kapsulių biologinio prieinamumo neveikia.

Absorbcija.

Išgertas tolterodinas metabolizuojamas pirmojo prasiskverbimo pro kepenis metu, veikiant CYP2D6, susidaro 5-hidroksimetilmetabolitas, kurio farmakologinis poveikis yra toks pat, kaip nepakitusio vaistinio preparato.

Absoliutus biologinis tolterodino prieinamumas asmenų, kurių organizme metabolizmas stiprus (jie sudaro džiausią dalį pacientų ) organizme yra 17 %, o asmenų, kurių organizme metabolizmas silpnas - 65 % (nėra CYP2D6).

Pasiskirstymas.

Tolterodinas ir 5-hidroksimetilmetabolitas pirmiausia prisijungia prie orosomukoidų. Laisva frakcija sudaro atitinkamai 3,7 % ir 36 %. Tolterodino pasiskirstymo tūris - 113 l.

Biotransformacija

Didelė dalis išgerto tolterodino metabolizuojama kepenyse. Svarbiausias metabolizmo būdas, veikiamas polimorfinio CYP2D6 izofermento, kuriam vykstant atsiranda 5-hidroksimetilmetabolitas. Dėl kitokio metabolizmo atsiranda 5-karboksilo rūgštis ir N-dealkilintas 5-karboksilo rūgšties metabolitas, kurie sudaro atitinkamai 51 % ir 29 % su šlapimu šalinamų metabolitų. Dalis populiacijos (maždaug 7 %) neturi CYP2D6. Nustatyta, kad tokių pacientų (kurių organizme metabolizmas silpnas) organizme vaistinis preparatas metabolizuojamas dealkilinimo būdu, veikiant CYP3A4, ir atsiranda N-dealkilintas tolterodinas, kuris neprisideda prie gydomojo poveikio. Kita dalis populiacijos - asmenys, kurių organizme metabolizmas stiprus. Sisteminis tolterodino klirensas iš asmenų, kurių organizme metabolizmas stiprus, organizmo yra maždaug 30 l per valandą. Klirenso sulėtėjimas iš asmenų, kurių organizme metabolizmas silpnas, organizmo sukelia žymų tolterodino koncentracijos serume padidėjimą (maždaug 7 kartus) ir tokiems asmenims nustatoma labai maža 5-hidroksimetilmetabolito koncentracija.

5-hidroksimetilmetabolito farmakologinis poveikis yra toks pat kaip nepakitusio tolterodino. Dėl skirtingų tolterodino ir 5-hidroksimetilmetabolito prisijungimo prie baltymų savybių, laisvo tolterodino ekspozicija (AUC) asmenų, kurių organizme metabolizmas silpnas, organizme yra panaši į bendrąją laisvo tolterodino ir 5-hidroksimetilmetabolito ekspoziciją asmenų, kurių organizme CYP2D6 aktyvus, besigydančių pagal tą pačią dozavimo schemą, organizme. Saugumas, toleravimas ir klinikinis atsakas nepriklauso nuo fenotipo ir yra panašus.

Eliminacija.

Išgėrus žymėtojo [14C]-tolterodino, su šlapimu pasišalina maždaug 77 %, o su išmatomis - 17 % radioaktyvumo. Mažiau nei 1 % dozės šalinama nepakitusio vaistinio preparato pavidalu, o maždaug 4 % 5-hidroksimetilmetabolito pavidalu. Karboksilintas metabolitas ir atitinkamas dealkilintas metabolitas sudaro atitinkamai maždaug 51 % ir 29 % dozės, šalinamos su šlapimu.

Gydomųjų dozių farmakokinetika yra linijinė.

Ypatingos populiacijos

Sutrikusi kepenų funkcija

Asmenų, sergančių kepenų ciroze organizme, nustatoma maždaug 2 kartus didesnė laisvo tolterodino ir 5-hidroksimetilmetabolito ekspozicija (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).

Sutrikusi inkstų funkcija

Ligonių, sergančių sunkiu inkstų funkcijos sutrikimu (inulino klirensas GFG £ 30 ml/min.), organizme vidutinė laisvo tolterodino ir 5-hidroksimetilmetabolito ekspozicija padvigubėja. Kitų metabolitų koncentracijos šių pacientų plazmoje labai (iki 12 kartų) padidėja. Šių metabolitų ekspozicijos klinikinė reikšmė nežinoma. Duomenų apie lengvu ir vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimu sergančius ligonius nėra (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).

Vaikų populiacija

Aktyviosios medžiagos ekspozicijos dalis miligramui vaistinio preparato dozės suaugusiųjų ir paauglių organizme yra panaši. Vidutinė aktyviosios medžiagos ekspozicijos dalis miligramui vaistinio preparato dozės 5‑10 metų vaikų organizme yra maždaug du kartus didesnė nei suaugusiųjų (žr. 4.2 ir 5.1 skyrius).

5.3. Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastų farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo ir galimo kancerogeniškumo ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo.

Atlikti reprodukcijos tyrimai su pelėmis ir triušiais.

Tyrimų su pelėmis duomenimis, tolterodinas poveikio vaisingumui ar reprodukcinei funkcijai nedarė. Tolterodinas sukėlė embriono žūtį ir apsigimimų, kai ekspozicija plazmoje buvo (C_max ar AUC) 20 ar 7 kartus didesnė nei nustatoma gydomam žmogui.

Tyrimų su triušiais duomenimis, apsigimimų nebuvo, bet tyrimo metu ekspozicija plazmoje buvo (C_max ar AUC) 20 ar 3 kartus didesnė nei manoma, kad yra gydomo žmogaus organizme.

Tolterodinas ir žmogaus organizme aktyvus jo metabolitas pailgina veikimo potencialą (90 % repolarizacijos) triušių purkinje skaidulose (14‑75 kartų didesnės už gydomąją koncentracijos) bei blokuoja K+-pernašos kanalus klonuotų žmogaus su ether-a-go-go susijusių genų (hERG) kanaluose (0,5‑26,1 kartų didesnės už gydomąją koncentracijos). Šunims po tolterodino ir žmogaus organizme esančių jo metabolitų pavartojimo nustatytas QT intervalo pailgėjimas (3,1‑61,0 kartų didesnės už gydomąją koncentracijos). Klinikinė šio reiškinio reikšmė nežinoma.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1. Pagalbinių medžiagų sąrašas

Kapsulės turinys

Sacharozė

Kukurūzų krakmolas

Hipromeliozė

Etilceliuliozė

Vidutinės grandinės trigliceridai

Oleino rūgštis

Kapsulės korpusas

Želatina

Rašalas užrašui

Šelakas

Titano dioksidas (E 171)

Propilenglikolis

Simetikonas

2 mg pailginto atpalaidavimo kapsulių dažikliai

Indigokarminas (E 132)

Geltonasis geležies oksidas (E 172)

Titano dioksidas (E 171)

6.2. Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3. Tinkamumo laikas

2 metai.

6.4. Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje.

Lizdinės plokštelės laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

6.5. Talpyklės pobūdis ir jos turinys

PVC/PVDC ir aliuminio folijos lizdinės plokštelės.

Kartoninėje dėžutėje yra 28 arba 84 Detrusitol SR 2 mg pailginto atpalaidavimo kapsulės, supakuotos į lizdines plokšteles po 14 kapsulių.

Kartoninėje dėžutėje yra 14, 28 arba 84 Detrusitol SR 4 mg pailginto atpalaidavimo kapsulės, supakuotos į lizdines plokšteles po 14 kapsulių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6. Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Nesuvartotą preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.