Glimepiride Accord

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Glimepiride Accord 3 mg tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje tabletėje yra 3 mg glimepirido.

Kiekvienoje tabletėje yra 155,70 mg laktozės monohidrato.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Tabletė

Glimepiride Accord 3 mg tabletės: gelsvos, ovalios, nedengtos tabletės su vagele vienoje pusėje, kita tablečių pusė yra lygi. 

Vagelė skirta tik tabletei perlaužti, kad būtų lengviau nuryti, bet ne jai padalyti į lygias dozes.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

2 tipo cukrinio diabeto gydymas tuo atveju, jeigu gydymas dieta, fiziniais pratimais ir kūno svorio mažinimu yra nepakankamai veiksmingas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Šis vaistinis preparatas yra vartojamas per burną.

Cukrinio diabeto gydymo pagrindas yra tinkama dieta, reguliarus fizinis aktyvumas ir įprastiniai kraujo ir šlapimo tyrimai. Jeigu ligonis tinkamos dietos nesilaiko, tabletės ar insulinas to nekompensuos.

Dozavimas

Dozavimas nustatomas atsižvelgiant į gliukozės kiekio kraujyje ir šlapime tyrimų duomenis.

Pradinė paros dozė yra 1 mg glimepirido. Jei tokia dozė gliukozės kiekį kraujyje reguliuoja gerai, ją galima vartoti ir palaikomojo gydymo metu.

Skirtingų dozių režimams yra pritaikytas skirtingas vaisto stiprumas.

Jeigu pradinės dozės poveikis yra nepakankamas, paros dozę reikia maždaug kas 1 – 2 savaitės didinti, atsižvelgiant į gliukozės kiekio reguliavimo veiksmingumą, tokiu būdu: iš pradžių iki 2 mg, po to – iki 3 mg ir vėliau iki 4 mg.

Gydymo didesne nei 4 mg paros doze rezultatai geresni būna tik išimtiniais atvejais.

Didžiausia rekomenduojama glimepirido paros dozė yra 6 mg.

Jeigu didžiausia metformino paros dozė gliukozės kiekį kraujyje reguliuoja nepakankamai, galima kartu su juo pradėti gydyti glimepiridu.Tokiu atveju metformino dozės keisti nereikia, o glimepirido pradžioje reikia vartoti mažą dozę, kurią reikia palaipsniui, atsižvelgiant į gliukozės kiekio kitimą kraujyje, didinti. Prireikus ją galima padidinti ir iki didžiausios rekomenduojamos paros dozės. Tokį kompleksinį gydymą reikia pradėti atidžiai gydytojui prižiūrint.

Jeigu didžiausia glimepirido paros dozė gliukozės kiekio kraujyje pakankamai nesureguliuoja, galima, jei reikia, skirti kartu vartoti insulino. Tokiu atveju glimepirido dozės keisti nereikia, o insulino pradžioje reikia vartoti mažą dozę, kurią, reikia palaipsniui didinti, atsižvelgiant į metabolizmo reguliavimą. Tokį kompleksinį gydymą reikia pradėti atidžiai gydytojui prižiūrint.

Paprastai glimepiridą pakanka vartoti kartą per parą. Paros dozę rekomenduojama gerti prieš pat sočius pusryčius arba jų metu. Pacientams, kurie nepusryčiauja, vaistinį preparatą reikia gerti prieš pat pirmąjį pagrindinį maitinimąsi arba jo metu. Įprastiniu laiku dozės neišgėrus, vėliau vietoj jos didesnės dozės gerti negalima.

Jeigu pacientui, vartojančiam 1 mg glimepirido paros dozę, pasireiškia hipoglikeminė reakcija, tas reiškia, kad jam gliukozės kiekiui kraujyje reguliuoti gali pakakti vien dietos.

Gydymo metu dėl jautrumo insulinui padidėjimo cukrinio diabeto eiga gali pagerėti, todėl gali sumažėti glimepirido poreikis. Kad nepasireikštų hipoglikemija, būtina laiku nustatyti, ar nereikia sumažinti dozės arba nutraukti preparato vartojimą. Dozę gali prireikti keisti ir tuo atveju, jeigu pakinta paciento kūno svoris ar gyvenimo būdas arba jeigu atsiranda kitokių veiksnių, didinančių hipoglikemijos arba hiperglikemijos pasireiškimo galimybę.

Glimepirido vartojimas vietoj kitokių geriamųjų gliukozės kiekį kraujyje mažinančių preparatų

Vietoj kitokių geriamųjų preparatų nuo cukrinio diabeto glimepiridą paprastai vartoti galima. Tą darant, reikia atsižvelgti į vartoto vaistinio preparato dozę ir pusinės eliminacijos laiką. Kai kuriais atvejais, ypač jei pacientas anksčiau vartojo preparatą, kurio pusinės eliminacijos laikas ilgas (pvz., chlorpropamido), glimepiridą patariama pradėti vartoti tik po kelių dienų, kad sumažėtų hipoglikeminės reakcijos, atsirandančios dėl adityvaus poveikio, pasireiškimo galimybė.

Rekomenduojama pradinė glimepirido paros dozė – 1 mg. Atsižvelgiant į organizmo reakciją, ją galima palaipsniui didinti taip, kaip nurodyta aukščiau.

Glimepirido vartojimas vietoj insulino 

Pacientams, kurių II tipo cukrinis diabetas gydomas insulinu, išimtiniais atvejais jį gali tekti keisti glimepiridu. Tai reikia daryti atidžiai gydytojui prižiūrint.

Ypatingos populiacijos

Pacientams, kurių inkstų arba kepenų funkcija sutrikusi

Žr. 4.3 skyrių.

Vaikų populiacija

Apie glimepirido skyrimą jaunesniems kaip 8 metų vaikams duomenų nėra. Apie glimepirido monoterapijos taikymą vaikams nuo 8 iki 17 metų duomenų yra nedaug (žr. 5.1 ir 5.2 skyrius).

Turimų saugumo ir veiksmingumo vaikų populiacijoje duomenų nepakanka, todėl vaikams skirti glimepiridą nerekomenduojama.

Vartojimo metodas

Reikia nuryti visą tabletę, užgeriant skysčiu.

4.3 Kontraindikacijos 

Glimepirido vartojimo kontraindikacijos pacientams, sergantiems: 

• Padidėjęs jautrumas glimepiridui, kitiems sulfonilkarbamido dariniams, sulfamidams arba bet kuriai 6. 1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
• Nuo insulino priklausomu cukriniu diabetu.
• Diabetine koma.
• Ketoacidoze.
• Sunkiu inkstų arba kepenų funkcijos sutrikimu. 

Sunkių inkstų arba kepenų funkcijos sutrikimų atveju turi būti pereita prie insulino.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės 

Glimepiridą būtina gerti prieš pat valgį arba jo metu.

Jeigu pacientas valgo nereguliariai arba maitinimąsi visiškai praleidžia, Glimepirido tabletės gali sukelti hipoglikemiją. Galimi jos simptomai yra galvos skausmas, labai didelis alkis, pykinimas, vėmimas, nuovargis, mieguistumas, miego sutrikimas, neramumas, agresyvumas, gebėjimo sukaupti dėmesį ir budrumo sutrikimas, reakcijos laiko pokytis, depresija, konfūzija, kalbos ir regos sutrikimas, afazija, tremoras, parezė, jutimų sutrikimas, galvos svaigimas, bejėgiškumas, savikontrolės išnykimas, delyras, cerebriniai traukuliai, somnolencija ir sąmonės sutrikimas, įskaitant komą, paviršinis kvėpavimas, bradikardija. Be to, galimas poveikis dėl adrenerginės nervų sistemos tonuso padidėjimo: prakaitavimas, lipni oda, nerimas, tachikardija, hipertenzija, palpitacija, krūtinės angina ir širdies aritmija.

Sunkaus hipoglikemijos priepuolio simptomai gali būti panašūs į insulto.

Tuoj pat pavartojus angliavandenių (cukraus), beveik visada hipoglikemijos simptomus galima greitai pašalinti. Dirbtiniai saldikliai yra neveiksmingi.

Gydymo kitokiais sulfonilkarbamido dariniais patirtis rodo, jog hipoglikemija gali atsinaujinti net ir po sėkmingo pradinio jos pašalinimo.

Sunkią ar ilgalaikę hipoglikemiją, kurią įprastinė cukraus dozė pašalina tik trumpam, būtina nedelsiant gydyti, kartais tokį pacientą reikia guldyti į ligoninę.

Hipoglikemiją skatinantys veiksniai yra:

• nenoras arba nesugebėjimas (dažniau senyvų žmonių) reguliariai konsultuotis su gydytoju ir vykdyti jo nurodymus;
• nepakankama ir nereguliari mityba, maitinimosi praleidimas, badavimo periodai;
• dietos pokyčiai;
• neatitikimas tarp fizinio krūvio ir suvartojamo angliavandenių kiekio;
• alkoholio vartojimas, ypač praleidus maitinimąsi;
• inkstų funkcijos sutrikimas;
• sunkus kepenų funkcijos sutrikimas;
• Glimepiride Accord tablečių perdozavimas;
• kai kurios nekompensuotos endokrininės sistemos ligos, kurių metu sutrinka angliavandenių metabolizmas arba atsiranda hipoglikemijos kontrareguliacija (pvz., kai kurie skydliaukės funkcijos ar priekinės hipofizės dalies sutrikimai, antinksčių žievės nepakankamumas);
• kai kurių vaistinių preparatų vartojimas (žr. 4.5 skyrių).

Gydant glimepiridu, reikia reguliariai matuoti gliukozės kiekį kraujyje ir šlapime. Be to, patariama nustatinėti ir glikozilinto hemoglobino kiekį.

Gydant glimepiridu, reikia reguliariai sekti kepenų funkciją ir kraujo parametrus (ypač leukocitų ir trombocitų kiekį).

Esant stresui (pvz., nelaimingas atsitikimas, operacija, su karščiavimu susijusi infekcinė liga), gydymą trumpam gali prireikti keisti gydymu insulinu.

Ligonių, kuriems sunkus kepenų funkcijos sutrikimas arba kurie dializuojami, gydymo glimepiridu patirties nėra. Pacientams, kuriems pasireiškia sunkus inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimas, gydymą reikia keisti insulinu.

Pacientams, kuriems yra gliukozės 6-fosfatdehidrogenazės (G6FD) stoka, gydymas sulfonilkarbamidų grupės preparatais gali sukelti hemolizinę anemiją. Kadangi glimepiridas yra šios grupės preparatas, ligoniams, kuriems yra G6FD stoka, jo reikia vartoti atsargiai. Būtina apsvarstyti, ar neskirti kitokio (ne sulfonilkarbamidų grupės) vaistinio preparato.

Glimepiride Accord sudėtyje yra laktozės monohidrato. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Glimepiridą vartojant kartu su kai kuriais kitais vaistiniais preparatais gali nepageidaujamai sustiprėti ar susilpnėti jo sukeliamas gliukozės kiekį kraujyje mažinantis poveikis, todėl kitus vaistinius preparatus galima vartoti tik gydytojui leidus (arba paskyrus).

Glimepiridą metabolizuoja citochromo P 450 2C9 (CYP 2C9) fermentai. Preparato metabolizmui įtaką daro kartu vartojami CYP2C9 induktoriai (pvz., rifampicinas) arba inhibitoriai (pvz., flukonazolas). 

Literatūroje paskelbti sąveikos tyrimų in vivo duomenys rodo, jog stipriausiai CYP 2C9 fermentus slopinantis preparatas flukonazolas maždaug 2 kartus padidina glimepirido plotą po koncentracijos kreive (AUC). 

Remiantis gydymo glimepiridu bei kitokiais sulfonilkarbamido dariniais patirtimi, paminėtina žemiau nurodyta sąveika.

Gliukozės kiekį mažinantis poveikis gali sustiprėti ir dėl to kai kuriais atvejais gali pasireikšti hipoglikemija, jeigu kartu su glimepiridu vartojama, pavyzdžiui, šių vaistinių preparatų:

- fenilbutazono, azapropazono, oksifenbutazono;

- insulino ar geriamųjų vaistinių preparatų nuo cukrinio diabeto, tokių kaip metforminas;

- salicilatų ar paraaminosalicilo rūgšties;

- anabolinių steroidų arba vyriškų lytinių hormonų;

- chloramfenikolio, kai kurių ilgai veikiančių sulfonamidų, tetraciklino ar chinolinų grupės antibiotikų, klaritromicino;

- kumarino grupės antikoaguliantų;

- fenfluramino;

- dizopiramido;

- fibratų;

- AKF inhibitorių;

- fluoksetino, MAO inhibitorių;

- alopurinolio, probenecido, sulfinpirazono;

- simpatikolitikų;

- ciklofosfamido, trofosfamido arba ifosfamido;

- mikonazolio, flukonazolio;

- pentoksifilino (didelę dozę parenteraliniu būdu);

- tritokvalino.

Gliukozės kiekį kraujyje mažinantis poveikis gali susilpnėti ir dėl to padidėti gliukozės koncentracija kraujyje, jeigu kartu su glimepiridu vartojama pavyzdžiui, šių vaistinių preparatų:

• estrogenų, progestogenų;
• saluretikų, tiazidinių diuretikų;
• skydliaukę stimuliuojančių medikamentų, gliukokortikoidų;
• fenotiazino darinių, chlorpromazino;
• adrenalino ar kitokių simpatikomimetikų;
• nikotino rūgšties (didelę dozę) arba jos darinių;
• vidurių laisvinamųjų vaistinių preparatų (vartojant ilgai);
• fenitoino, diazoksido;
• gliukagono, barbitūratų, rifampicino;
• acetazolamido. 

H₂ receptorių antagonistai, beta blokatoriai, klonidinas ir rezerpinas gali ir stiprinti, ir silpninti gliukozės kiekį kraujyje mažinantį poveikį.

Dėl simpatinės nervų sistemos tonusą mažinančių vaistinių preparatų, pvz., beta adrenoblokatorių, klonidino, guanetidino, rezerpino poveikio adrenerginės hipoglikemijos kontrareguliacijos požymiai gali būti silpnesni arba nepasireikšti.

Alkoholis gali ir stiprinti, ir silpninti glimepirido gliukozės kiekį kraujyje mažinantį poveikį.

Glimepiridas gali tiek stiprinti, tiek silpninti kumarino darinių sukeliamą poveikį.

Kolesevelamas jungiasi prie glimepirido ir mažina jo absorbavimą iš virškinamojo trakto. Glimepiridą išgėrus mažiausiai 4 valandas prieš kolesevelamą, sąveikos nepastebėta. Todėl glimepiridą reikia skirti mažiausiai 4 valandas prieš kolesevelamą.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Susijusi su cukriniu diabetu rizika

Nenormali gliukozės koncentracija kraujyje nėštumo metu yra siejama su dažniau pasitaikančiais vaisiaus apsigimimais ir perinataliniu mirtingumu. Todėl nėštumo metu yra būtina atidžiai matuoti gliukozės koncentraciją kraujyje, siekiant išvengti teratogeninės rizikos. Tokiose situacijoje reikia gydyti insulinu. Planuojančios pastoti pacientės turi apie tai informuoti gydytoją.

Susijusi su glimepiridu rizika 

Nėra duomenų apie nėščių moterų gydymą glimepiridu. Tyrimai su gyvūnais parodė toksinį poveikį dauginimosi funkcijai, kuris greičiausiai atsirado dėl glimepirido farmakologinio poveikio (hipoglikemijos) (žr. 5.3 skyrių).

Todėl glimepirido negalima vartoti visu nėštumo laikotarpiu. Jei pacientė yra gydoma glimepiridu ir planuoja pastoti arba supranta, kad pastojo, gydymas turi būti kiek įmanoma skubiau pakeistas gydymu insulinu.

Žindymas 

Nėra duomenų apie patekimą į moters pieną. Glimepiridas patenka į žiurkių pieną. Kadangi kiti sulfonilkarbamido dariniai patenka į motinos pieną ir kadangi motinos pienu maitinamiems kūdikiams gresia hipoglikemijos rizika, žindyvėms nepatariama gydytis glimepiridu.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Dėl poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus nebuvo atlikta jokių tyrimų. 

Jeigu pasireiškia hipoglikemija, hiperglikemija arba sutrinka rega, gali sutrikti gebėjimas susikaupti ir reaguoti. Dėl to dirbti darbą, kuriam minėtas gebėjimas labai svarbus (pavyzdžiui, vairuoti, valdyti mechanizmus), gali būti pavojinga.

Pacientui reikia patarti imtis atsargumo priemonių, kad vairuojant nepasireikštų hipoglikemija. Tai ypač svarbu tiems ligoniams, kuriems įspėjamieji hipoglikemijos simptomai būna silpnesni, kuriems jie nepasireiškia arba kuriems hipoglikemijos priepuoliai dažnai kartojasi. Tokiais atvejais reikia nustatyti, ar galima tokiam pacientui patarti vairuoti ar valdyti mechanizmus.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Toliau išvardytos nepageidaujamos reakcijos, pastebėtos klinikiniuose tyrimuose buvo pagrįstos patirtimi su glimepirido ir kitų sulfonilureos vaistinių preparatų vartojimu, buvo išvardytos žemiau pagal organų sistemų klases ir mažėjančio dažnio: labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažni (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai reti (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Reti: trombocitopenija, leukopenija, granulocitopenija, agranulocitozė, eritropenija, hemolizinė anemija ir pancitopenija. Vaistinio preparato vartojimą nutraukus, šie pokyčiai paprastai išnyksta. Dažnis nežinomas: sunki trombocitopenija, trombocitų skaičiui sumažėjus daugiau nei 10,000/µl ir trombocitopeninė purpura.

Imuninės sistemos sutrikimai

Labai reti: leukocitoklastinis vaskulitas, lengva padidėjusio jautrumo reakcija, kuri gali progresuoti į sunkią, pasireiškiančią dusuliu, hipotenziją, o kartais net šoku.

Dažnis nežinomas: galima kryžminė alergija glimepiridui bei kitokiems sulfonilkarbamido dariniams, sulfamidams ir panašios cheminės sudėties medžiagoms.

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Reti: hipoglikemija.

Dažniausiai hipoglikeminė reakcija prasideda staiga, gali būti sunki ir ne visada lengvai pašalinama. Hipoglikeminės reakcijos pasireiškimas priklauso (kaip ir vartojant kitų gliukozės kiekį kraujyje mažinančių medikamentų) nuo individualių veiksnių, pavyzdžiui, dietos, ir vaistinio preparato dozavimo (žr. 4.4 skyrių).

Akių sutrikimai

Dažnis nežinomas: pakitus gliukozės koncentracijai kraujyje, gali trumpam sutrikti rega, ypač gydymo pradžioje.

Virškinimo trakto sutrikimai

Labai reti: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo pūtimas, nemalonus pojūtis pilve, pilvo skausmas. Retkarčiais dėl jo tenka nutraukti vaistinio preparato vartojimą.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Labai reti: kepenų funkcijos sutrikimas (pvz., atsiranda tulžies stazė, gelta), hepatitas, kepenų nepakankamumas.

Dažnis nežinomas: kepenų fermentų kiekio padidėjimas.

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Dažnis nežinomas: gali pasireikšti padidėjusio odos jautrumo reakcija: niežulys, išbėrimas, dilgėlinė ir padidėjęs jautrumas šviesai.

Tyrimai

Labai reti: natrio koncentracijos kraujyje sumažėjimas.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Simptomai 

Išgėrus per didelę glimepirido dozę, gali pasireikšti hipoglikemija, trunkanti 12 ‑ 72 val. Pašalinta hipoglikemija gali atsinaujinti. Medikamento išgėrus, hipoglikemijos simptomų gali nebūti net 24 val. Preparato perdozavusį pacientą paprastai patariama prižiūrėti ligoninėje. Gali atsirasti pykinimas, vėmimas ir epigastriumo skausmas. Hipoglikemijos metu dažnai gali atsirasti ir nervų sistemos pažeidimo simptomų: neramumas, tremoras, regos ir koordinacijos sutrikimas, mieguistumas, koma, konvulsijos.

Gydymas

Gydant svarbiausia mažinti preparato rezorbciją: sukelti vėmimą, po to duoti gerti vandens arba limonado su aktyvuota anglimi (kad absorbuotų glimepiridą) ir natrio sulfatu (vidurių laisvinamuoju preparatu). Jei pacientas išgėrė didelę dozę, reikia išplauti skrandį, po to duoti aktyvuotos anglies ir natrio sulfato. Jei perdozavimas sunkus, pacientą reikia guldyti į intensyviosios pagalbos skyrių. Kuo greičiau jį būtina pradėti gydyti gliukoze. Jei reikia, galima iš karto į veną sušvirkšti 50 ml 50% tirpalo, po to į veną infuzuoti 10% tirpalo, atidžiai sekant gliukozės kiekį kraujyje. Po to taikomas simptominis gydymas. 

Gydant hipoglikemiją, ypač kūdikiams ir mažiems vaikams atsitiktinai išgėrusiems glimepirido, reikia atidžiai nustatyti gliukozės dozę, kad nepasireikštų pavojinga hiperglikemija. Reikia dažnai matuoti gliukozės koncentraciją kraujyje.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS 

5.1 Farmakodinaminės savybės 

Farmakoterapinė grupė: gliukozės kiekį kraujyje mažinantys vaistiniai preparatai, išskyrus insulinus: sulfonamidai, šlapalo dariniai

ATC kodas: A10B B12.

Glimepiridas yra geriamasis gliukozės kiekį kraujyje mažinantis vaistinis preparatas, priklausantis sulfonilkarbamido darinių grupei. Juo gydomas nuo insulino nepriklausomas cukrinis diabetas.

Glimepiridas veikia daugiausiai stimuliuodamas insulino išsiskyrimą iš kasos beta ląstelių. Toks vaistinio preparato (kaip ir kitokių sulfonilkarbamido darinių) poveikis priklauso nuo kasos beta ląstelių reakcijos į fiziologinę gliukozės stimuliaciją pagerėjimo. Manoma, kad glimepiridas, kaip ir kiti sulfonilkarbamido dariniai, stipriai veikia ir ne kasoje.

Poveikis insulino išsiskyrimui

Sulfonilkarbamido dariniai reguliuoja insulino sekreciją, uždarydami beta ląstelių membranose esančius ATF jautrius kalio kanalus. Šiems kanalams užsidarius, beta ląstelės depoliarizuojamos, atsidaro kalcio kanalai, daugiau kalcio patenka į ląsteles, todėl didėja insulino išsiskyrimas egzocitozės būdu.

Glimepiridas greitai pasikeisdamas, jungiasi prie beta ląstelės membranose esančio baltymo, kuris yra susijęs su ATF jautriais kalio kanalais, tačiau skiriasi nuo įprastinių sulfonilkarbamido darinių prisijungimo vietų.

Poveikis ne kasai

Iš ne kasai sukeliamų pokyčių yra, pavyzdžiui, periferinių audinių jautrumo insulinui padidėjimas ir insulino patekimo į kepenis sumažėjimas.

Iš kraujo į periferinius raumenis ir riebalinį audinį gliukozė patenka per specialius pernešamuosius baltymus, esančius ląstelių membranose. Gliukozės sunaudojimo greitis priklauso nuo jos patekimo į šiuos audinius. Glimepiridas raumenų ir riebalų ląstelių plazminėje membranoje labai greitai padidina aktyviai gliukozę pernešančių molekulių kiekį, todėl skatinamas gliukozės patekimas į ląsteles.

Glimepiridas didina glikozilfosfatidilinozitoliui specifinės fosfolipazės C aktyvumą, kuris izoliuotose riebalų ir raumenų ląstelėse gali koreliuoti su šio vaistinio preparato sukelta lipogeneze ir glikogeneze. 

Glimepiridas mažina gliukozės gamybą kepenyse, kadangi didina gliukoneogenezę slopinančio fruktozės 2,6-bifosfato koncentraciją ląstelėse.

Bendrasis poveikis

Mažiausia veiksminga išgerta glimepirido dozė sveikiems asmenims yra maždaug 0,6 mg. Sukeliamas poveikis priklauso nuo dozės ir kartojasi. Vartojant vaistinį preparatą, fiziologinė reakcija į trumpalaikį fizinį krūvį – insulino sekrecijos mažėjimas – išlieka.

Vaistinio preparato, išgerto likus 30 min. iki valgio arba prieš pat valgį, poveikis reikšmingai nesiskiria. Pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, viena paros dozė metabolizmą gerai reguliuoja 24 valandas.

Nors sveikų žmonių kraujo serume glimepirido hidroksi- metabolitas nedaug, tačiau pastebimai, sumažina gliukozės kiekį, tačiau jo įtaka vaistinio preparato sukeliamam poveikiui yra maža.

Vartojimas kartu su metforminu

Vienu tyrimu įrodyta, jog tuo atveju, jeigu didžiausia metformino dozė metabolizmą reguliuoja nepakankamai, pradėjus kartu su juo vartoti glimepiridą, metabolizmas reguliuojamas geriau.

Vartojimas kartu su insulinu

Domenų apie kompleksinį gydymą glimepiridu ir insulinu yra mažai. Jeigu didžiausia glimepirido dozė metabolizmo pakankamai nesureguliuoja, galima kartu vartoti insuliną. Dviejų tyrimų metu gydant abiem vaistiniais preparatais, metabolizmo reguliavimas pagerėjo tiek pat, kiek gydant tik insulinu, tačiau kompleksinio gydymo metu užteko mažesnės vidutinės insulino dozės.

Ypatingos populiacijos 

Vaikų populiacija

Buvo atliktas 24 savaičių trukmės aktyviai kontroliuotas klinikinis tyrimas, kuriame dalyvavę 285 II tipo cukriniu diabetu sirgę vaikai (8-17 metų amžiaus), vartojo arba iki 8 mg per parą glimepirido dozę, arba iki 2 000 mg per parą metformino dozę.

Tiek glimepiridas, tiek metforminas sąlygojo reikšmingą HbA_1c kiekio sumažėjimą (glimepiridas – 0,95 (±0,41); metforminas – 1,39 (±0,40)). Kaip bebūtų, gydant glimepiridu nepavyko pasiekti ryškesnių HbA_1c pokyčių, nei gydant metforminu. Skirtumas tarp gydymo rezultatų buvo 0,44% palankesnis gydymui metforminu. Lyginant skirtumus tarp gydymo rezultatų 95% patikimumo intervalo viršutinė riba (1,05) buvo ne žemesnė 0,3%. Gydant glimepiridu vaikus, naujų, susirūpinimą keliančių saugumo duomenų, lyginant su II tipo cukriniu diabetu sergančių suaugusiųjų gydymu, nebuvo. Ilgalaikio saugumo ir veiksmingumo duomenų vaikams nėra.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Išgerto glimepirido biologinis prieinamumas yra visiškas. Maistas reikšmingos įtakos vaistinio preparato absorbcijai neturi, tačiau ją šiek tiek sulėtina. Glimepirido išgėrus, didžiausia koncentracija kraujo serume (vartojant kartotinę 4 mg paros dozę, ji būna vidutiniškai 300 nanogramų/ml) atsiranda maždaug po 2,5 val. Tarp dozės dydžio ir didžiausios koncentracijos kraujo plazmoje bei ploto po koncentracijos kreive (AUC) yra linijinė priklausomybė.

Pasiskirstymas

Glimepirido pasiskirstymo tūris yra labai mažas (apie 8,8 litro) ir maždaug lygus albumino pasiskirstymo tūriui. Daug (> 99 %) glimepirido jungiasi prie baltymų, klirensas yra mažas (maždaug 48 ml/min.).

Glimepirido patenka į gyvūnų pieną, prasiskverbia per placentos barjerą. Per kraujo ir smegenų barjerą jo prasiskverbia mažai.

Biotransformacija ir eliminacija

Vidutinis dominuojantis pusinės eliminacijos laikas kraujo serume, kuris, vartojant kartotines dozes, svarbus koncentracijai kraujo serume, yra 5 ‑ 8 val. Vartojant didelę dozę, pusinės eliminacijos laikas šiek tiek prailgėja.

Išgėrus vieną radioaktyviuoju izotopu žymėto glimepirido dozę, 58% radioaktyvumo išsiskiria su šlapimu, 35% – su išmatomis. Nepakitusio vaistinio preparato šlapime nerasta. Tiek šlapime, tiek išmatose identifikuoti 2 metabolitai (hidroksi- ir karboksi- dariniai), kurių tikriausiai atsiranda vykstant metabolizmui (svarbiausi fermentai yra CYP 2C9) kepenyse. Išgėrus glimepirido, šių metabolitų galutinės pusinės eliminacijos laikas yra atitinkamai 3 ‑ 6 val. ir 5 ‑ 6 val.

Vienos dozės farmakokinetika nuo kartotinės dozės pastebimai nesiskiria, to paties žmogaus organizme ji įvairuoja labai mažai. Reikšmingo vaistinio preparato kaupimosi organizme nepastebėta.

Ypatingos populiacijos

Glimepirido farmakokinetika moterų ir vyrų organizme yra panaši. Jaunų ir senyvų (vyresnių kaip 65 metų) žmonių organizme ji irgi nesiskiria. Žmonių, kurių kreatinino klirensas mažas, organizme atsirado glimepirido klirenso didėjimo ir vidutinės jo koncentracijos kraujo serume mažėjimo tendencija, tikriausiai dėl to, jog sumažėjus prie baltymų prisijungusio vaistinio preparato kiekiui, pagreitėja eliminacija.

Tokiems pacientams sutriko dviejų metabolitų išsiskyrimas pro inkstus, tačiau manoma, jog vaistinio preparato kaupimosi organizme pavojus tokiems pacientams nėra didesnis.

5 cukriniu diabetu nesergančių žmonių, kuriems buvo atlikta tulžies latakų operacija, organizme glimepirido farmakokinetika buvo panaši į kinetiką sveikų asmenų organizme.

Vaikų populiacija

„Fed“ tyrimas, kuriame buvo vertinta 1 mg vienkartinės glimepirido dozės farmakokinetika, saugumas ir toleravimas 30 vaikų (4 vaikai 10-12 metų ir 26 vaikai 12-17 metų amžiaus), sergančių II tipo cukriniu diabetu, organizme, parodė, kad vidutinė AUC_(0-last), Cmax ir t_1/2 yra panašūs į anksčiau stebėtus suaugusiųjų organizme.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys 

Ikiklinikinių glimepirido tyrimų metu poveikis atsirado tuo atveju, kai gyvūnų organizme vaistinio preparato ekspozicija buvo gerokai didesnė, negu didžiausia doze gydomo žmogaus organizme (dėl to kliniškai jis mažai reikšmingas), arba dėl farmakodinaminio poveikio, t. y. hipoglikemijos. Ši išvada daroma remiantis įprastinių farmakologinio saugumo, toksinio kartojamų dozių, genotoksinio, kancerogeninio ir toksinio poveikio dauginimosi funkcijai tyrimų duomenimis. Manoma, jog embriotoksinis ir teratogeninis poveikis bei toksinis poveikis vystymuisi pasireiškė dėl preparato sukeltos hipoglikemijos vaikingoms patelėms ir jų jaunikliams.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Laktozė monohidratas

Karboksimetilkrakmolo A natrio druska

Povidonas K-30

Magnio stearatas

Glimepiride Accord 3 mg: Geltonasis geležies oksidas (E172)

6.2 Nesuderinamumas 

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai.

6.4 Specialiosios laikymo sąlygos

Šio vaistinio preparato laikymui specialių temperatūros sąlygų nereikalaujama. Laikyti gamintojo pakuotėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės. Lizdinę plokštelę laikyti išorinėje dėžutėje.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

PVC/PVdC lizdinės plokštelės yra terminiu būdu užlydytos grūdinto aliuminio folija ir supakuotos į dėžutes su pakuotės lapeliu. PVC/PVdC/Aliuminio lizdinės plokštelės yra bespalvės/permatomos.

Pakuotės dydis: 10, 30, 60, 90, 120 ir 180 tablečių lizdinėse plokštelėse, po 10 tablečių kiekvienoje plokštelėje.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų atliekoms tvarkyti nėra.

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.