Bikalutamidas, 150mg, plėvele dengtos tabletės
Vartojimas: vartoti per burną
Registratorius: Actavis Group PTC ehf., Islandija
Receptinis: Receptinis
Sudedamosios medžiagos: Bikalutamidas
1. Kas yra Bicalutamid Actavis ir kam jis vartojamas
Bikalutamidas yra antiandrogenas. Jis blokuoja vyriškų hormonų (androgenų) poveikį ir mažina jų kiekį organizme.
Bikalutamidas vartojamas suaugusių vyrų prostatos vėžiui gydyti, kai nėra metastazių, kuomet kastracija ar kiti gydymo būdai neindikuotini ar nepriimtini.
Gali būti gydoma tik bikalutamidu arba kartu taikomi ir kiti gydymo metodai: chirurginis prostatos šalinimas ar spindulinė terapija.
2. Kas žinotina prieš vartojant Bicalutamid Actavis
Bicalutamid Actavis vartoti negalima:
- jeigu yra alergija bikalutamidui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai (jos išvardytos 6 skyriuje);
- jeigu jūs esate moteris;
- šio vaisto negalima vartoti vaikams;
- jeigu vartojate terfenadino, astemizolo (vaistų nuo alergijos) arba cisaprido (vaisto nuo rėmens ir rūgštinio refliukso).
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Ypatingai atsargiai vartokite Bicalutamid Actavis 150 mg:
- jeigu sergate kepenų liga. Gydytojas gali nuspręsti ištirti Jūsų kraują, kad patikrintų, ar, vartojant šį vaistą, tinkamai veikia kepenys.
Jeigu ši sąlyga jums tinka ir Jūs dar to neaptarėte su savo gydytoju, prieš vartodami vaistą pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Kiti vaistai ir Bicalutamid Actavis
Bikalutamidas gali veikti kitus vaistus. Jie, savo ruožtu, gali veikti bikalutamidą. Bikalutamidas gali sąveikauti su:
- ciklosporinu (vaistu, slopinančiu imuninę sistemą ir leidžiančiu išvengti bei gydyti persodinto organo ar kaulų čiulpų atmetimo reakciją). Bikalutamidas gali padidinti kreatinino koncentraciją kraujyje, todėl Jūsų gydytojas gali nuspręsti imti kraujo mėginius jai nustatyti;
- midazolamu (vaistu, kurio skiriama nerimui slopinti prieš chirurginę operaciją ar kitas procedūras arba kaip anestetiko prieš operaciją ir jos metu). Jei Jums numatoma atlikti operaciją arba ligoninėje jaučiate nerimą, turite pasakyti gydytojui ar odontologui, kad vartojate bikalutamidą;
- terfenadinu arba astemizolu (jie vartojami gydyti alergiją) arba cisapridu (vartojamas gydyti rėmenį ir rūgštinį refliuksą) (žr. 2 skyrelį „Bicalutamid Actavis vartoti negalima“);
- vaistais, vadinamais kalcio kanalų blokatoriais, pvz., diltiazemu ar verapamiliu. Jie vartojami nuo širdies ligų, krūtinės anginos arba aukšto kraujospūdžio;
- kraują skystinančiais vaistais, pvz., varfarinu;
- cimetidinu (vaistu nuo rūgštinio refliukso ir skrandžio opos) arba ketokonazolu (vaistu nuo grybelinių ligų).
Jeigu vartojate ar neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
Bicalutamid Actavis vartojimas su maistu ir gėrimais
Tablečių nebūtina vartoti su maistu, bet reikia nuryti nepadalytas užsigeriant stikline vandens.
Nėštumas ir žindymo laikotarpis
Moterims Bicalutamid Actavis vartoti draudžiama.
Prieš pradėdami vartoti šį vaistą, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Bikalutamidas negali turėti įtakos gebėjimui vairuoti ar valdyti mechanizmus, tačiau, vartodami šį vaistą, kai kurie žmonės gali jaustis mieguisti. Jei manote, kad vaistas sukelia jums mieguistumą, prieš vairuodami mašiną ar valdydami mechanizmus, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Bicalutamid Actavis sudėtyje yra laktozės
Jeigu gydytojas Jums yra sakęs, kad netoleruojate kokių nors angliavandenių, kreipkitės į jį prieš pradėdami vartoti šį vaistą.
3. Kaip vartoti Bicalutamid Actavis
Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Rekomenduojama šio vaisto dozė yra 1 tabletė vieną kartą per parą. Reikia nuryti nepadalytą tabletę, užsigeriant stikline vandens. Stenkitės gerti vaistą kasdien maždaug tuo pačiu paros metu.
Ką daryti pavartojus per didelę Bicalutamid Actavis dozę?
Jeigu manote, kad išgėrėte per daug tablečių, nedelsdami kreipkitės į gydytoją arba artimiausią ligoninę. Pasiimkite likusias tabletes arba vaistų pakuotę, kad gydytojas žinotų, kokį vaistą išgėrėte. Gydytojas gali nuspręsti stebėti jūsų organizmo funkcijas, kol praeis bikalutamido perdozavimo poveikis.
Pamiršus pavartoti Bicalutamid Actavis
Jeigu manote, kad pamiršote išgerti bikalutamido tabletę, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku. Negerkite dvigubos dozės praleistajai kompensuoti. Toliau įprastu metu gerkite įprastą dozę.
Nustojus vartoti Bicalutamid Actavis
Be gydytojo nurodymo preparato vartojimo nenutraukite, net jeigu pasijusite sveikas.
Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
4. Galimas šalutinis poveikis
Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.
Jeigu pasireiškia kuris nors toliau nurodytas šalutinis poveikis, nedelsdami kreipkitės į gydytoją arba į artimiausią ligoninę. Labai sunkūs šalutiniai poveikiai yra:
- Odos bėrimas, niežulys, dilgėlinė, odos lupimasis, pūslių arba šašų atsiradimas;
- Veido arba kaklo, lūpų, liežuvio ar gerklės tinimas, dėl kurio gali būti sunku kvėpuoti ar nuryti;
- Kvėpavimo problemos, kartu esant kosuliui ir karščiavimui arba be jų;
- Odos ir akių pageltimas.
Kiti galimi šalutiniai poveikiai:
Labai dažni (pasireiškia daugiau kaip 1 iš 10 pacientų):
- Bėrimas, krūtų jautrumas, krūtų išsivystymas vyrams, silpnumo pojūtis.
Dažni (pasireiškia iki 1 iš 10 pacientų):
- karščio antplūdžiai, sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių kiekis (anemija), apetito sumažėjimas, susilpnėjęs lytinis potraukis, depresija, svaigulys, negalėjimas užmigti, pilvo, krūtinės, dubens skausmas, vidurių užkietėjimas ir dujų kaupimasis žarnyne, nevirškinimas dėl padidėjusio rūgštingumo, šleikštulys, kepenų funkcijos pokyčiai, įskaitant odos ir akių baltymų pageltimą (gelta), plaukų slinkimas ar padidėjęs plaukuotumas, odos sausumas ir niežulys, kraujas šlapime (hematurija), sutrikusi erekcija, plaštakų, pėdų, rankų ar kojų pabrinkimas (edema), svorio padidėjimas.
Nedažni (pasireiškia iki 1 iš 100pacientų):
- alerginės (padidėjusio jautrumo) reakcijos. Galimi jų simptomai: odos bėrimas, niežulys, dilgėlinė, odos lupimasis, pūslių arba šašų atsiradimas, veido arba kaklo, lūpų, liežuvio ar gerklės tinimas, dėl kurio gali būti sunku kvėpuoti ar nuryti, plaučių uždegimas, vadinamas intersticine plaučių liga (buvo pranešimų apie mirtimi pasibaigusius atvejus). Jo simptomai gali būti sunkus dusulys, kosulys ar karščiavimas.
Reti (Pasireiškia iki 1 iš 1 000 pacientų):
- kepenų funkcijos nepakankamumas (buvo pranešimų apie mirtimi pasibaigusius atvejus).
Pastaba: Gydymas 50 mg bikalutamido doze kartu su kitu hormoniniu gydymu (LHISH analogu) buvo susijęs su širdies nepakankamumo ir miokardo infarkto atsiradimu.
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
5. Kaip laikyti Bicalutamid Actavis
Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.
Ant dėžutės ir lizdinės plokštelės po „Tinka iki“arba „EXP“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Pirmieji du skaitmenys reiškia mėnesį, paskutinieji keturi – metus. Vaistas tinka vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.
Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.
Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.
6. Pakuotės turinys ir kita informacija
Bicalutamid Actavis sudėtis
- Veiklioji medžiaga yra bikalutamidas. Kiekvienoje tabletėje yra 150 mg bikalutamido.
- Pagalbinės medžiagos. Tabletės branduolys: laktozė monohidratas, magnio stearatas, krospovidonas, povidonas K-29/32, natrio laurilsulfatas. Tablečių plėvelė: laktozė monohidratas, hipromeliozės, makrogolis 4000, titano dioksidas (E171).
Bicalutamid Actavis išvaizda ir kiekis pakuotėje
Bicalutamid Actavis tabletės yra baltos, apvalios, abipus išgaubtos, dengtos plėvele, vienoje pusėje yra užrašas „BCM 150“.
Tabletės tiekiamos lizdinėmis plokštelėmis po 5, 7, 10, 14, 20, 28, 30, 40, 50, 56, 80, 84, 90, 98, 100, 140, 200 arba 280 tablečių.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
Tarptautinis pavadinimas | Bikalutamidas |
Vaisto stiprumas | 150mg |
Vaisto forma | plėvele dengtos tabletės |
Grupė | Vaistinis preparatas |
Pogrupis | Cheminis vaistas |
Vartojimas | vartoti per burną |
Registracijos numeris | LT/1/08/1263 |
Registratorius | Actavis Group PTC ehf., Islandija |
Receptinis | Receptinis |
Vaistas registruotas | 2008.10.15 |
Vaistas perregistruotas | 2012.03.15 |
1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Bicalutamid Actavis 150 mg plėvele dengtos tabletės
2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
Kiekvienoje tabletėje yra 150 mg bikalutamido.
Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas: vienoje tabletėje yra 181,32 mg laktozės monohidrato.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
3. FARMACINĖ FORMA
Plėvele dengta tabletė (tabletė)
Tabletė yra balta, apvali, abipus išgaubta, plėvele dengta, vienoje pusėje yra užrašas BCM 150.
4. KLINIKINĖ INFORMACIJA
4.1 Terapinės indikacijos
Lokaliai progresavusio prostatos vėžio gydymas atskirai arba kaip adjuvantinis gydymas po radikalios prostatektomijos ar radioterapijos pacientams, kuriems yra didelė ligos progresavimo rizika (žr. 5.1 skyrių).
4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas
Suaugę, įskaitant senyvus, vyrai: rekomenduojama gerti po 150 mg (1 tabletę) vieną kartą per parą, visada tuo pačiu paros metu (rytą arba vakare).
Vaikai ir paaugliai: Vaikams ir paaugliams bikalutamidas neskiriamas.
Tabletes reikia nuryti nepadalytas, užsigeriant skysčiu.
Mažiausia gydymo trukmė yra 2 metai.
Inkstų funkcijos sutrikimas
Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, dozės keisti nereikia. Ligonių, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas yra < 30 ml/min.), gydymo bikalutamidu patirties nėra (žr. 4.4 skyrių).
Kepenų funkcijos sutrikimas
Pacientams, kuriems yra nedidelis kepenų funkcijos sutrikimas, dozės keisti nereikia. Pacientų, kuriems yra vidutinis arba sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, organizme vaistinis preparatas gali kauptis (žr. 4.4 skyrių).
4.3 Kontraindikacijos
Bikalutamido negalima vartoti moterims ir vaikams (žr. 4.6 skyrių).
Bikalutamido negalima skirti pacientams, kuriems vartojant šį vaistinį preparatą pasireiškė padidėjusio jautrumo reakcija veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
Bikalutamido negalima skirti kartu su terfenadinu, astemizolu ar cisapridu (žr. 4.5 skyrių).
4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Pradedant gydymą, ligonį turi tiesiogiai stebėti specialistas.
Bikalutamidas metabolizuojamas kepenyse. Yra duomenų, kad pacientų, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, organizme bikalutamido eliminacija gali būti lėtesnė, todėl daugiau jo gali kauptis. Todėl pacientus, kurių kepenų funkcijos sutrikimas yra nuo vidutinio iki sunkaus laipsnio, bikalutamidu reikia gydyti atsargiai.
Gydant bikalutamidu, retais atvejais atsirasdavo sunkūs kepenų funkcijos pokyčiai ir kepenų funkcijos nepakankamumas, buvo pranešimų apie mirtimi pasibaigusius atvejus (žr. 4.8 skyrių). Jei pokyčiai sunkūs, bikalutamido reikia nebevartoti.
Gydymo metu būtina periodiškai tirti kepenų funkciją, kad būtų galima pastebėti pokyčius. Dauguma pokyčių tikėtini pirmaisiais šešiais gydymo mėnesiais.
Jei, remiantis objektyviais tyrimais, liga progresuoja ir išlieka padidėjęs PSA rodiklis, reikia apsvarstyti, ar nereikia užbaigti gydymo bikalutamidu.
Bikalutamidas slopina citochromo P450 (CYP 3A4) aktyvumą, todėl vaistinių preparatų, kuriuos daugiausiai metabolizuoja izofermentas CYP 3A4, kartu su bikalutamidu reikia skirti atsargiai (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius).
Pacientams, kuriems yra retas paveldėtas galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės trūkumas arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija, šio vaistinio preparato vartoti negalima.
4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Tyrimų in vitro duomenys rodo, kad bikalutamido R-enantiomeras slopina CYP 3A4, silpniau - CYP 2C9, 2C19 ir 2D6 izofermentų aktyvumą.
Nors klinikiniai tyrimai, kuriuose kaip citochromo P450 (CYP) aktyvumo žymuo naudotas antipirinas, neparodė galimos akivaizdžios vaistinių preparatų sąveikos su bikalutamidu, kartu su šiuo vaistiniu preparatu 28 paras skiriamo midazolamo vidutinė ekspozicija (AUC) padidėjo iki 80%. Šis padidėjimas gali būti reikšmingas vartojant siauro terapinio indekso vaistinius preparatus. Taigi terfenadino, astemizolo ir cisaprido kartu su bikalutamidu vartoti negalima. Kartu su bikalutamidu reikia atsargiai skirti ciklosporiną ir kalcio kanalų blokatorius. Gali prireikti mažinti šių vaistinių preparatų dozę, ypač jeigu stiprėja jų veikimas arba atsiranda nepageidaujamas poveikis. Pradėjus gydyti bikulatamidu ir baigus jo vartojimą, rekomenduojama atidžiai sekti ciklosporino koncentraciją kraujyje ir klinikinę paciento būklę.
Kartu su kitais oksidacijos procesą galinčiais slopinti vaistiniais preparatais, pvz., cimetidinu ar ketokonazolu, bikalutamido reikia skirti atsargiai, nes teoriškai gali didėti pastarojo vaistinio preparato koncentracija kraujyje, o tai teoriškai gali didinti šalutinio poveikio riziką.
Tyrimai in vitro rodo, kad bikalutamidas gali išstumti kumarino antikoaguliantą varfariną iš jo baltyminių kompleksų. Todėl kumarino antikoaguliantų vartojančius pacientus pradedant gydyti bikalutamidu, rekomenduojama atidžiai stebėti protrombino laiką.
4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis
Bikalutamidas moterims kontraindikuotinas ir nėščiosioms bei žindyvėms jo skirti negalima.
4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Bikalutamidas neturėtų neigiamai veikti gebėjimo vairuoti ar valdyti mechanizmus. Vis dėlto yra žinoma, kad retkarčiais gali atsirasti mieguistumas. Tokį poveikį patiriantys pacientai turi laikytis atsargumo.
4.8 Nepageidaujamas poveikis
Šiame skyriuje nepageidaujamų poveikių dažnis apibūdinamas taip: labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo ≥ 1/100 iki 1/10), nedažni (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10 000 iki <1/1000), labai reti (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).
1 lentelė. Nepageidaujamų reakcijų dažnis
Organų sistemos klasė |
Dažnis |
Gydymas vien bikalutamidu (150 mg) |
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai |
Dažni |
Anemija |
Imuninės sistemos sutrikimai |
Nedažni |
Padidėjusio jautrumo reakcijos, angioneurozinė edema ir dilgėlinė |
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai |
Dažni |
Sumažėjęs apetitas |
Psichikos sutrikimai |
Dažni |
Susilpnėjęs lytinis potraukis, depresija |
Nervų sistemos sutrikimai |
Dažni |
Svaigulys, mieguistumas |
Kraujagyslių sutrikimai |
Dažni |
Karščio antplūdžiai |
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai |
Nedažni |
Intersticinė plaučių ligaa (buvo pranešimų apie mirtimi pasibaigusiuis atvejus) |
Virškinimo trakto sutrikimai
|
Dažni |
Pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas, dispepsija, dujų kaupimasis žarnyne, pykinimas |
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai |
Dažni |
Hepatotoksiškumas, gelta, padidėjęs transaminazių aktyvumasb |
Reti |
Kepenų funkcijos nepakankamumasc (buvo pranešimų apie mirtimi pasibaigusius atvejus) |
|
Odos ir poodinio audinio sutrikimai |
Labai dažni |
Bėrimas |
Dažni |
Plaukų slinkimas, hirsutizmas arba padidėjęs plaukuotumas, odos sausumasd, niežulys |
|
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai |
Dažni |
Hematurija |
Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai |
Labai dažni |
Ginekomastija ir krūtų jautrumase |
Dažni |
Erekcijos sutrikimai |
|
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai |
Labai dažni |
Astenija |
Dažni |
Skausmas krūtinėje, edema |
|
Tyrimai |
Dažni |
Svorio padidėjimas |
a Įtrauktas į nepageidaujamo poveikio sąrašą peržvelgus duomenis vaistiniam preparatui patekus į rinką. Dažnis nustatytas remiantis intersticinės pneumonijos pasireiškimo atvejais gydymo 150 mg laikotarpiu EPC atsitiktinių imčių tyrimo metu.
b Kepenų pokyčiai sunkūs buvo retai ir dažnai buvo praeinantys, išnykstantys ar pagerėjantys tęsiant gydymą arba jį nutraukus.
c Įtrauktas į nepageidaujamo poveikio sąrašą peržvelgus duomenis vaistiniam preparatui patekus į rinką. Dažnis nustatytas remiantis kepenų nepakankamumo pasireiškimo atvejais atviro 150 mg EPC tyrimo metu pacientams, gydytiems bikalutamidu.
d Dėl EPC tyrimų metu naudojamų kodavimo susitarimų, nepageidaujamas poveikis „odos sausumas“ buvo koduojamas kaip COSTART terminas „bėrimas“. Dėl šios priežasties neįmanoma apibendrinti dažnio 150 mg bikalutamido dozei, todėl laikoma, kad dažnis toks pat, kaip ir 50 mg dozei.
e Daugumai pacientų, vartojančių 150 mg bikalutamido monoterapijai, pasireiškia ginekomastija ir (arba) krūtų skausmas. Tyrimų metu šie simptomai buvo laikomi sunkiais iki 5 % pacientų. Baigus gydymą, ypač ilgalaikį, ginekomastija savaime gali nepraeiti.
Pastaba: Kombinuotas gydymas 50 mg bikalutamido ir LHISH analogu buvo susijęs su širdies nepakankamumo ir miokardo infarkto atsiradimu.
4.9 Perdozavimas
Šio vaistinio preparato perdozavimo žmonėms patirties nėra. Specifinio priešnuodžio nėra. Gydymas turėtų būti simptominis. Dializė gali būti neveiksminga, kadangi daug bikalutamido prisijungia prie baltymų ir nepakitęs vaistinis preparatas su šlapimu neišsiskiria. Būtina taikyti įprastinį palaikomąjį gydymą ir dažnai stebėti gyvybinius požymius.
5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1 Farmakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė - antiandrogenai, ATC kodas - L02BB03.
Bikalumidas yra nesteroidinis antiandrogenas, kuriam nebūdingas kitoks endokrininis aktyvumas. Vaistinis preparatas prisijungia prie androgenų receptorių, nesuaktyvindamas genų ekspresijos, todėl slopinama androgeninė stimuliacija. Dėl šio slopinimo regresuoja prostatos navikai. Nebegydant bikalutamidu, kai kuriems pacientams gali atsirasti antiandrogenų nutraukimo sindromas.
Bikalutamidas yra racematas, kurio antiandrogeninis aktyvumas priklauso beveik tik nuo (R)‑enantiomero.
Bikalutamido 150 mg veiksmingumas lokaliam (T1-T2, N0 arba NX, M0) ir lokaliai progresavusiam (T3-T4, bet kuris N, M0; T1-T2, N+, M0) nemetastazavusiam prostatos vėžiui gydyti tirtas atliekant sudėtinę 3 placebu kontroliuojamų dvigubai aklų tyrimų, kuriuose dalyvavo 8113 pacientų, analizę. Šių tyrimų metu bikalutamidas vartotas neatidėliotinam hormoniniam gydymui arba papildomam gydymui po radikalios prostatektomijos arba radioterapijos (visų pirma, švitinimo išoriniais spinduliais). Stebėjimo laikotarpiu, kurio mediana 7,4 metų, ligos progresavimas objektyviais metodais diagnozuotas 27,4 % bikalutamidu gydytų ir 30,7 % placebą vartojusių pacientų.
Stebint daugumą pacientų grupių, objektyviai nustatyta, kad daugumai pacientų ligos progresavimo rizika sumažėjo, tačiau akivaizdžiausiai sumažėjo toms grupėms, kurioms ši rizika buvo didžiausia. Dėl to gydytojas gali nuspręsti, kad mažą ligos progresavimo riziką turintiems pacientams (ypač svarstant, ar reikia papildomai gydyti po radikalios prostatektomijos) geriausia yra atidėti hormoninį gydymą, kol atsiras ligos progresavimo požymių.
Stebėjimo laikotarpiu, kurio mediana 7,4 metų, bendro išgyvenimo skirtumo nenustatyta, o mirštamumas buvo 22,9 % (rizikos santykis – 0,99; 95 % pasikliautinasis intervalas – 0,91-1,09). Vis dėlto, tiriant pacientų pogrupius, pastebėta tam tikrų tendencijų.
Lokaliai progresavusiu prostatos vėžiu sirgusių pacientų be ligos progresavimo išgyvento laikotarpio ir bendro išgyvento laikotarpio duomenys apibendrinti pateikiamose lentelėse:
2 lentelė. Lokaliai progresavusiu prostatos vėžiu sirgusių pacientų išgyvenimo neprogresuojant ligai duomenys pagal gydymo pogrupius |
|||
Tiriama populiacija |
Bikalutamidą vartoję pacientai, kuriems liga progresavo (%) |
Placebą vartoję pacientai, kuriems liga progresavo (%) |
Rizikos santykis |
Laukimas stebint |
193/335 (57,6) |
222/322 (68,9) |
0,60 (0,49-0,73) |
Radioterapija |
66/161 (41) |
86/144 (59,7) |
0,56 (0,40-0,78) |
Radikali prostatektomija |
179/870 (20,6) |
213/849 (25,1) |
0,75 (0,61-0,91) |
3 lentelė. Lokaliai progresavusiu prostatos vėžiu sirgusių pacientų bendro išgyvenimo duomenys pagal gydymo pogrupius
Tiriama populiacija |
Bikalutamidą vartojusių pacientų mirštamumas (%) |
Placebą vartojusių pacientų mirštamumas (%) |
Rizikos santykis |
Laukimas stebint |
164/335 (49) |
183/322 (56,8) |
0,81 (0,66‑1,01) |
Radioterapija |
49/161 (30,4) |
61/144 (42,4) |
0,65 (0,44‑0,95) |
Radikali prostatektomija |
137/870 (15,7) |
122/849 (14,4) |
1,09 (0,85‑1,39) |
Lokaliu prostatos vėžiu sirgusiems pacientams, gydytiems tik bikalutamidu, reikšmingo išgyvento laikotarpio neprogresuojant ligai skirtumo nenustatyta. Jiems nustatyta trumpesnio išgyvento laikotarpio tendencija negu vartojusiems placebą (rizikos santykis – 1,16, 95 % pasikliautinasis intervalas – 0,99-1,37). Dėl to bikalutamido vartojimo rizikos ir naudos santykis šiai pacientų grupei nelaikomas palankiu.
Atskirų dviejų tyrimų, kuriuose dalyvavo 480 nemetastazavusiu prostatos vėžiu sergančių (M0), iki tol negydytų pacientų, metaanalizė įrodė, kad bikalutamidas 150 mg yra veiksmingas lokaliai progresavusiam nemetastazavusiam prostatos vėžiui gydyti pacientams, kuriems pirmiausia reikia skirti hormonų terapiją. Nebuvo pastebėta reikšmingų skirtumų tarp pacientų, kuriems buvo skiriama 150 mg bikalutamido ir kuriems taikyta kastracija, išgyvenamumo (rizikos santykis - 1,05 (pasikliautinasis intervalas - 0,81-1,36), p=0,669) ir laikotarpio iki ligos progresavimo (rizikos santykis - 1,20 (pasikliautinasis intervalas - 0,96-1,51), p=0,107). Vis tik, vertinant turimus pogrupių duomenis, rodančius gyvenimo kokybę, pastebėtas bendras gydymo bikalutamidu 150 mg pranašumas, palyginti su kastracija, nes šiuo vaistiniu preparatu gydytų ligonių lytinis potraukis išliko stipresnis (p=0,029), o fizinė būklė geresnė (p=0,046).
Sudėtinė dviejų tyrimų, kuriuose dalyvavo 805 metastazavusiu prostatos vėžiu sergantys iki tol negydyti pacientai (tikėtinas mirštamumas 43 %), analizė parodė, kad gydant bikalutamidu 150 mg gyvenimo trukmė pailgėja mažiau negu gydant kastracija (rizikos santykis – 1,3, pasikliautinasis intervalas – 1,04‑1,65). Išgyventas laikotarpis, kurio mediana 2 metai, vidutiniškai skyrėsi 42 dienomis.
5.2 Farmakokinetinės savybės
Išgertas bikalutamidas absorbuojamas gerai. Neįrodyta, kad maistas darytų kliniškai reikšmingą įtaką biologiniam prieinamumui.
Palyginti su R-enantiomeru, S-enantiomero klirensas yra greitas. R-enantiomero pusinės eliminacijos laikas kraujo plazmoje yra maždaug 1 savaitė.
Ilgą laiką vartojant bikalutamidą, dėl ilgo R-enantiomero pusinės eliminacijos laiko didžiausia jo koncentracija kraujo plazmoje būna 10 kartų didesnė negu S-enentiomero.
Vartojant 150 mg paros dozę, pusiausvyrinė (R)-enantiomero koncentracija apytikriai būna 22 mikrogramai/ml. Tuomet 99 % cirkuliuojančių enantiomerų sudaro pagrindinį poveikį sukeliantis R-enantiomeras.
Amžius, inkstų funkcijos sutrikimas ir lengvas arba vidutinis kepenų funkcijos sutrikimas R‑enantiomero farmakokinetikos neveikia. Įrodyta, kad pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, R-enantiomeras iš plazmos šalinamas lėčiau.
Didelė bikalutamido dalis (96 % racemato ir 99,6 % R-bikalutamido) būna prisijungusi prie plazmos baltymų. Didžioji dalis šio vaistinio preparato metabolizuojama oksidacijos ir konjugacijos su gliukurono rūgštimi būdais. Bikalutamido metabolitų maždaug vienodai pašalinama per inkstus ir su tulžimi. Gliukuronidų hidrolizė nusistovi jiems patekus į tulžį. Bikalutamido metabolitų šlapime randama retai.
Klinikinio tyrimo metu vidutinė R-bikalutamido koncentracija bikalutamidą 150 mg vartojusių vyrų sėkloje buvo 4,9 mikrogramų /ml. Lytinio akto metu partnerei gali patekti mažai (apytikriai 0,3 mikrogramų/kg) bikalutamido. Tai yra mažesnis kiekis, už sukeliantį pokyčius laboratorinių gyvūnų palikuonims.
5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Eksperimentinių gyvūnų ir žmogaus organizme bikalutamidas stipriai blokuoja androgenų receptorius. Kitas svarbus farmakologinis jo poveikis – nuo CYP450 priklausančių mišrios funkcijos oksidazių kepenyse aktyvinimas. Nepastebėta, kad žmogaus organizme jis aktyvintų fermentus. Gyvūnų organams-taikiniams sukelti pokyčiai, įskaitant navikų indukciją (Leidigo ląstelių, skydliaukės, kepenų), neabejotinai priklauso nuo pirminio ir antrinio farmakologinio poveikio. Fermentų aktyvinimo žmonėms nenustatyta, taigi skiriant bikalutamido prostatos vėžiu sergantiems pacientams šie duomenys nėra reikšmingi. Antiandrogenų grupės vaistiniai preparatai visoms ištirtoms rūšims skatina sėklinių kanalėlių atrofiją. Atliekant 12 mėnesių trukmės kartotinių dozių toksiškumo tyrimą su žiurkėmis, nustatyta, kad atrofuotos sėklidės visiškai atsistato praėjus 24 savaitėms po gydymo, nors jų funkcija atkuriama jau praėjus 7 savaitėms po 11 savaičių trukusio vaisto vartojimo. Bikalutamidas gali tam tikram laikotarpiui sumažinti vyrų vaisingumą ar sukelti nevaisingumą.
Atliekant genotoksinio poveikio tyrimus, mutageninių bikalutamido savybių nepastebėta.
6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas
Tabletės branduolys
Laktozė monohidratas
Povidonas K-29/32
Krospovidonas
Natrio laurilsulfatas
Magnio stearatas
Tabletės plėvelė
Laktozė monohidratas
Hipromeliozė
Titano dioksidas (E 171)
Makrogolis 4000
6.2 Nesuderinamumas
Duomenys nebūtini.
6.3 Tinkamumo laikas
5 metai
6.4 Specialios laikymo sąlygos
Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.
6.5 Pakuotė ir jos turinys
PVC/PE/PVDC/aliuminio lizdinės plokštelės kartono dėžutėje.
Pakuotėje yra 5, 7, 10, 14, 20, 28, 30, 40, 50, 56, 80, 84, 90, 98, 100, 140, 200 arba 280 plėvele dengtų tablečių.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti
Specialių reikalavimų nėra.
Populiariausios ligos
Rekomenduojamos gydymo įstaigos
-
+185-24+161
-
+44-7+37
-
+20-4+16
-
+15-6+9
-
+9-5+4
- Daugiau gydymo įstaigų
Anekdotai
-
Psichiatrinėje ligoninėje kalbasi du ligoniai:
- Tai kaip tau mano naujas romanas?
- Nu visai nieko, tik man herojų kažko perdaug…
Riksmas iš koridoriaus:
- Psichai! Kuris paėmėt telefonų knygą?! - Daugiau anekdotų
Dienos Klausimas
Ar jau bandėte vaistą „Lilandor” nerimui ir nemigai gydyti