Adescilan

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Adescilan 15 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Adescilan 15 mg: kiekvienoje tabletėje yra 15 mg escitalopramo (escitalopramo oksalato pavidalu).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA 

Plėvele dengta tabletė (Tabletė).

Adescilan 15 mg yra ovali (apie 10,4 x 5,6 mm dydžio), balta arba beveik balta, plėvele dengta tabletė su laužimo vagele vienoje pusėje.

Vagelė skirta tik tabletei perlaužti, kad būtų lengviau nuryti, bet ne jai padalyti į lygias dozes. 

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA 

4.1 Terapinės indikacijos 

Didžiosios depresijos epizodų gydymas.

Panikos sutrikimo su agorafobija ar be jos gydymas.

Socialinio nerimo sutrikimo (socialinės fobijos) gydymas.

Generalizuoto nerimo sutrikimo gydymas.

Obsesinio-kompulsinio sutrikimo gydymas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas 

Dozavimas

Neįrodyta, kad saugu vartoti didesnę kaip 20 mg per parą dozę.

Didžiosios depresijos epizodų gydymas

Įprastinė dozė yra 10 mg vieną kartą per parą. Atsižvelgus į poveikį pacientui, dozę galima padidinti iki didžiausios 20 mg paros dozės. 

Paprastai antidepresinis poveikis pasiekiamas po 2‑4 savaičių. Išnykus simptomams, kad poveikis sustiprėtų, vaistinį preparatą reikia vartoti ne trumpiau kaip 6 mėnesius.

Panikos sutrikimo, pasireiškiančio su agorafobija arba be jos, gydymas

Pirmą gydymo savaitę rekomenduojama vartoti 5 mg dozę, po to didinti iki 10 mg per parą. Atsižvelgus į poveikį pacientui, dozę galima padidinti iki didžiausios 20 mg paros dozės.

Maksimalus poveikis pasiekiamas apytikriai po 3 mėnesių. Gydymas trunka keletą mėnesių.

Socialinio nerimo sutrikimas

Įprastinė dozė yra 10 mg vieną kartą per parą. Paprastai simptomų išnykimui vaisto reikia vartoti  2‑4 savaites. Palengva dozę, atsižvelgiant į poveikį pacientui, galima mažinti iki 5 mg arba didinti iki 20 mg per parą.

Socialinio nerimo sutrikimas yra lėtinė liga ir norint, kad poveikis sustiprėtų, vaistinį preparatą vartoti ne trumpiau kaip 12 savaičių. Pacientų, kurių organizmas reaguoja į vaistą, ilgalaikis gydymas tirtas 6 mėnesius ir, atsižvelgiant į individualias paciento savybes, gali apsaugoti nuo ligos pasikartojimo; gydymo veiksmingumą reikia reguliariai įvertinti iš naujo. 

Socialinio nerimo sutrikimas yra specifinė liga su gerai apibrėžta diagnostine terminologija, kurios negalima painioti su pernelyg išreikštu drovumu. Gydymas vaistais indikuotinas tik tais atvejais, kai liga reikšmingai trukdo profesiniam ir socialiniam aktyvumui. 

Šio gydymo vaistais vieta palyginti su kognityvaus elgesio terapija neįvertinta. Gydymas vaistais yra bendros gydymo strategijos dalis.

Generalizuoto nerimo sindromo gydymas

Pradinė dozė yra 10 mg vieną kartą per parą. Atsižvelgiant į paciento individualią reakciją, dozę galima didinti iki didžiausios -  20 mg per parą.

Ilgalaikis pacientų, kuriems pasireiškė palankus poveikis, gydymas 20 mg paros doze tirtas bent 6 mėn. Jo naudos ir dozės vertinimą reikia periodiškai kartoti (žr. 5.1 skyrių).

Obsesinis-kompulsinis sutrikimas

Pradinė dozė yra 10 mg vieną kartą per parą. Palengva dozę, atsižvelgiant į poveikį pacientui, galima didinti daugiausia iki 20 mg per parą.

Kadangi obsesinis-kompulsinis sutrikimas yra lėtinė liga, paciento gydymo periodas turi būti pakankamos trukmės, norint įsitikinti, kad ligos simptomai išnyko.

Gydymo veiksmingumą ir vartojamą dozę reikia reguliariai įvertinti iš naujo (žr. 5.1 skyrių).

Vaikų populiacija

Adescilan draudžiama vartoti jaunesniems kaip 18 metų vaikams ir paaugliams (žr. 4.4 skyrių).

Senyviems pacientams (≥65 metų amžiaus)

Iš pradžių skiriama 5 mg dozė vieną kartą per parą. Atsižvelgiant į individualų paciento atsaką, dozę galima padidinti iki 10 mg per parą (žr. 5.2 skyrių).

Senyvų pacientų, sergančių socialinio nerimo sutrikimu, gydymo Adescilan veiksmingumas netirtas.

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Pacientams, kuriems nustatytas lengvas ar vidutinio sunkumo inkstų nepakankamumas, dozės pritaikymas nereikalingas. Gydyti pacientus, kuriems yra sunkus inkstų nepakankamumas (CL_kreatinino mažesnis kaip 30 ml/min.), reikia atsargiai (žr. 5.2 skyrių).

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Pirmas dvi gydymo savaites ligoniams, kurie serga lengvu arba vidutinio sunkumo kepenų sutrikimu, rekomenduojama pradinė 5 mg paros dozė. Atsižvelgus į poveikį pacientui, dozę galima padidinti iki 10 mg per parą. Ligonius, kurie serga sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu, rekomenduojama gydyti bei papildomai dozę didinti atsargiai (žr. 5.2 skyrių).

Pacientams, kurių organizme CYP2C19 metabolizuoja silpnai

Pacientams, kurių organizme CYP2C19 fermentas metabolizuoja silpnai, pirmąsias dvi gydymo savaites rekomenduojama pradinė 5 mg paros dozė. Atsižvelgus į poveikį pacientui, dozę galima padidinti iki 10 mg paros dozės (žr. 5.2 skyrių).

Nutraukimo simptomai, stebimi nutraukus gydymą escitalopramu

Reikia vengti gydymą nutraukti staiga. Baigiant vartoti escitalopramą, dozę reikia mažinti iš lėto per vieną ar dvi savaites, kad būtų išvengta galimų nutraukimo reakcijų (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Jeigu dozės mažinimo laikotarpiu ar nutraukus gydymą atsiranda netoleravimo simptomų, reikėtų spręsti dėl  gydymo tęsimo anksčiau paskirta doze. Vėliau gydytojas galės mažinti dozę, bet tai daryti reikės dar lėčiau.

Vartojimo metodas

Vartoti per burną.

Adescilan reikia vartoti vieną kartą per parą, galima gerti valgant arba nevalgius.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

Negalima vartoti kartu su neselektyviaisiais negrįžtamaisiais monoamino oksidazės inhibitoriais (MAOI), nes yra serotonino sindromo, pasireiškiančio sujaudinimu, tremoru, hipertermija ir kitais požymiais, rizika (žr. 4.5 skyrių).

Negalima vartoti kartu su grįžtamaisiais  MAO-A inhibitoriais  (pvz., moklobemidu) arba neselektyviuoju negrįžtamuoju MAO inhibitoriu linezolidu, nes gali prasidėti serotonino sindromas (žr. 4.5 skyrių).

Escitalopramo negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas QT intervalo pailgėjimas arba įgimtas ilgo QT sindromas.

Escitalopramo negalima vartoti kartu su vaistiniais preparatais, kurie pasižymi QT intervalą ilginančiomis savybėmis (žr. 4.5. skyrių).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Toliau pateikiami specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės taikomi selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI) vaistinių preparatų klasei.

Vaikų populiacija

Adescilan draudžiama gydyti vaikus ir jaunesnius kaip 18 metų paauglius. Klinikinių tyrimų metu elgesio, siejamo su savižudišku elgesiu (bandymai nusižudyti ir mintys apie savižudybę) ir priešiškumo (daugiausia agresija, opozicinis neklusnumas ir pyktis) apraiškos dažniau pasireiškė vaikams ir paaugliams, gydytiems antidepresantais, nei vartojusiems placebą. Jeigu, įvertinus klinikinį poreikį, vis tiek nusprendžiama taikyti gydymą šiuo vaistiniu preparatu, pacientą reikia atidžiai nuolat stebėti dėl polinkio į savižudybę apraiškų. Be to, trūksta ilgalaikio saugumo duomenų apie poveikį vaikų ir paauglių augimui, brendimui ir jų pažinimo bei elgsenos vystymuisi.

Paradoksinis nerimas

Kai kuriems pacientams, sergantiems panikos sutrikimu, gydymo antidepresantais pradžioje gali sustiprėti nerimo simptomai. Ši paradoksinė reakcija paprastai per dvi besitęsiančio vaisto vartojimo savaites pranyksta. Norint sumažinti anksiogeninio poveikio galimybę rekomenduojama pradėti gydymą maža vaisto doze (žr.4.2 skyrių).

Traukuliai

Tiems pacientams, kuriems pirmą kartą atsirado traukulių arba kuriems jau yra diagnozuota epilepsija ir traukulių priepuoliai padažnėjo, būtina nutraukti escitalopramo vartojimą. Reikia vengti skirti SSRI grupės preparatus pacientams, kuriems yra nestabili epilepsija, o pacientų, kurių epilepsija yra kompensuota, būklę reikia atidžiai stebėti.

Manija

Pacientams, kuriems anksčiau buvo manija ar hipomanija, SSRI reikia vartoti atsargiai. SSRI vartojimą reikią nutraukti, jeigu pacientui prasidėjo manijos fazė.

Cukrinis diabetas

Vartojant SSRI pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, gali pakisti gliukozės koncentracijos kraujyje kontrolė (pasireiškia hipoglikemija arba hiperglikemija). Gali prireikti keisti insulino ir (arba) geriamųjų gliukozės koncentraciją kraujyje mažinančių vaistinių preparatų dozę.

Savižudybė ir (arba) mintys apie savižudybę arba būklės pablogėjimas

Depresija yra susijusi su minčių apie savižudybę, savęs žalojimo ir savižudybės (su savižudybe siejamų reiškinių) padidėjusia rizika. Ši rizika išlieka tol, kol pasiekiama reikšminga remisija. Kadangi pirmomis gydymo savaitėmis ar šiek tiek ilgesnį laiką pagerėjimo gali nebūti, kol būklė pagerės, pacientus reikia labai atidžiai stebėti. Klinkinis patyrimas rodo, kad savižudybės rizika gali padidėti vos pradėjus gerėti paciento būklei. 

Kiti psichikos sutrikimai, kurie gydomi escitalopramu, taip pat gali būti susijusios su padidėjusiu su savižudybe siejamų reiškinių pavojumi. Be to, šie sutrikimai gali pasireikšti kartu su didžiosios depresijos liga. Todėl tie patys atsargumo principai tinka tiek pacientams sergantiems didžiosios depresijos liga, tiek ir sergantiesiems kitomis psichikos ligomis.

Pacientams, kurių anamnezėje buvo su savižudybe siejamų reiškinių, arba kurie prieš pradedant gydymą dažnai galvojo apie savižudybę, minčių apie savižudybę arba savižudybės ketinimų rizika yra didesnė, todėl gydymo metu jie turi būti itin atidžiai stebimi. Suaugusiųjų, sergančių psichikos ligomis, placebu kontroliuojamų vaistų nuo depresijos klinikinių tyrimų duomenų metaanalizė rodo, kad su savižudybe siejamo elgesio rizika gydant antidepresantais, palyginti su placebu, yra didesnė jaunesnių nei 25 metų pacientų grupėje.

Atidi pacientų priežiūra, ypač tų, kuriems nustatyta didelė rizika, privaloma vaistų vartojimo pradžioje ir keičiant vaistų dozę.

Pacientus (ir jų globėjus) reikia įspėti kad stebėtų, ar būklė nesunkėja, atsiradus mintims apie savižudybę arba tokiems ketinimams, neįprastam elgesiui ir, atsiradus tokių simptomų, nedelsiant turi kreiptis į gydytoją.

Akatizija arba psichomotorinis nerimastingumas

SSRI arba selektyviųjų noradrenalino reabsorbcijos inhibitorių (SNRI) vartojimas susijęs su akatizija, kuriai būdingas subjektyvus nemalonus ar kankinantis nerimas ir būtinybė judėti, dažnai susijęs su nesugebėjimu ramiai sėdėti ar stovėti. Pirmomis gydymo savaitėmis tokio poveikio atsiradimo galimybė būna didesnė. Dozės didinimas pacientams, kuriems pasireiškė šie simptomai, gali būti kenksmingas.

Hiponatremija

Yra pranešimų, kad vartojant SSRI, turbūt dėl antidiurezinio hormono (SIADH) sekrecijos sutrikimo, retais atvejais pasireiškė hiponatremija, kuri išnyko, nutraukus vaisto vartojimą. Pacientams, kuriems yra didesnė hiponatremijos rizika, pavyzdžiui, senyviems asmenims, sergantiesiems kepenų ciroze arba ligoniams, kartu vartojantiems vaistinių preparatų, kurie taip pat gali sukelti hiponatremiją, šį vaistą vartoti reikia atsargiai.

Kraujavimas

Vartojant SSRI, buvo gauta pranešimų apie poodinio kraujavimo sutrikimus, pvz., dėmines bei taškines kraujosruvas. Ypač atsargiai SSRI reikia vartoti pacientams, kartu geriantiems antikoaguliantų, vartojantiems vaistinius preparatus, kurie veikia trombocitų funkciją (pvz., netipinius vaistinius preparatus nuo psichozės, fenotiaziną, daugelį triciklių antidepresantų, acetilsalicilo rūgštį ir nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU), tiklopidiną ir dipiridamolį), ir pacientams, kurie linkę kraujuoti.

Elektros traukulių terapija (ETT)

Dėl klinikinės patirties stokos SSRI vartoti kartu su ETT reikia atsargiai.

Serotonino sindromas

Escitalopramą vartoti kartu su vaistiniais preparatais, kurie sužadina serotonino receptorius, pavyzdžiui, sumatriptanu arba kitais triptanais, tramadoliu ir triptofanu, reikia atsargiai. Retais atvejais serotonino sindromas pasireiškė pacientams, kurie vartojo SSRI kartu su serotonino receptorius sužadinančiais vaistiniais preparatais. Tokių simptomų kaip sujaudinimas, drebulys, mioklonija ir hipertermija, derinys gali rodyti, kad vystosi ši būklė. Jeigu pasireiškė ši būklė, reikia nedelsiant nutraukti SSRI ir kitų serotonino receptorius sužadinančių vaistinių preparatų vartojimą ir pradėti simptominį gydymą.

Jonažolė

SSRI vartojant kartu su vaistažolių preparatais, kurių sudėtyje yra  jonažolės (Hypericum perforatum), gali dažniau pasireikšti nepageidaujamas poveikis (žr. 4.5 skyrių).

Nutraukimo simptomai, pastebėti nutraukus gydymą SSRI

Baigiant gydymą, dažnai atsiranda  nutraukimo simptomų, ypač, jeigu vartojimas nutraukiamas staigiai (žr. 4.8 skyrių). Klinikinių tyrimų duomenimis, nutraukus gydymą, 25 % pacientų, vartojusių escitalopramo, atsirado nepageidaujamo poveikio  reiškinių, palyginti su 15 % pacientų, vartojusių placebą.

Nutraukimo simptomų rizika priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant gydymo trukmę, dozę ir dozės mažinimo greitį. Dažniausiai pasireiškė šios reakcijos: svaigulys, jutimų sutrikimai (įskaitant paresteziją ir elektros iškrovos pojūtį), miego sutrikimai (įskaitant nemigą ir intensyvius sapnus), ažitacija ar nerimas, pykinimas ir (arba) vėmimas, tremoras, konfūzija, prakaitavimas, galvos skausmas, viduriavimas, pernelyg greitas juntamas širdies plakimas (palpitacija), emocijų nepastovumas, dirglumas ir regėjimo sutrikimai. Dažniausiai tokie simptomai būna lengvi ar vidutinio sunkumo, visgi kai kuriems pacientams jie gali būti sunkūs.

Tokių simptomų paprastai atsiranda per pirmas kelias dienas po gydymo nutraukimo, bet buvo labai retų pranešimų, kad tokių simptomų atsirado pacientams, kurie atsitiktinai praleido dozę. Dažniausiai tokie simptomai praeina savaime ir išnyksta per 2 savaites, bet kai kuriems pacientams gali būti ilgai (2‑3 mėnesius ar ilgiau). Todėl rekomenduojama gydymą escitalopramu nutraukti laipsniškai mažinant dozę, atsižvelgiant į paciento poreikį, per kelias savaites ar mėnesius mažinant dozę pagal paciento poreikį (žr. 4.2 skyrių ,,Nutraukimo simptomai, kurių atsiranda, nutraukus gydymą escitalopramu“).

Išeminė širdies liga

Ligonių, sergančių išemine širdies liga, gydymo šiuo vaistiniu preparatu patirtis per maža, todėl jiems jis skiriamas vartoti atsargiai (žr. 5.3 skyrių).

QT intervalo pailgėjimas

Nustatyta, kad escitalopramas gali sukelti su doze susijusį QT intervalo pailgėjimą. Patekus vaistui į rinką, pasitaikė QT intervalo pailgėjimo ir skilvelinės aritmijos, įskaitant torsades de pointes, atvejų, ypač moterims, esant hipokalemijai arba jei anksčiau buvo QT pailgėjimas ar kiti širdies veiklos sutrikimai (žr. 4.3, 4.5, 4.8, 4.9 ir 5.1 skyrius).

Atsargumo reikia laikytis gydant pacientus, kuriems nustatyta reikšminga bradikardija arba pacientus, kurie neseniai persirgo ūminiu miokardo infarktu ar kuriems pasireiškia dekompensuotas širdies nepakankamumas.

Tokie elektrolitų pusiausvyros sutrikimai kaip hipokalemija, hipomagnezemija piktybinių aritmijų riziką padidina; juos būtina koreguoti prieš pradedant gydymą escitalopramu. Pacientams, kuriems nustatyta stabili širdies liga, prieš gydymą šiuo vaistu reikia spręsti dėl EKG tyrimo.

Jei gydant escitalopramu atsiranda širdies aritmijos simptomų, gydymą reikia nutraukti ir atlikti EKG ištyrimą.

Uždaro kampo glaukoma

SSRI, įskaitant escitalopramą, gali paveikti vyzdžio dydį ir sukelti midriazę. Dėl šio poveikio gali susiaurėti akies kampas, padidėti akispūdis ir pasireikšti uždaro kampo glaukoma, ypač jai linkusiems pacientams. Dėl to escitalopramą turi atsargiai vartoti pacientai, kurie serga uždaro kampo glaukoma arba kurie glaukoma sirgo anksčiau.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Farmakodinaminė sąveika

Draudžiami deriniai:

Neselektyvieji negrįžtamojo poveikio MAO inhibitoriai

Pacientams, vartojusiems SSRI kartu su neselektyviaisiais grįžtamojo poveikio monoamino oksidazės (MAO) inhibitoriais ir pacientams, kurie neseniai baigė vartoti SSRI ir pradėjo vartoti MAO inhibitorius, pasireiškė sunkios reakcijos (žr.4.3 skyrių). Kai kuriais atvejais pacientui atsirado serotonino sindromas (žr. 4.8 skyrių).

Escitalopramą draudžiama vartoti kartu su neselektyviaisiais negrįžtamojo poveikio MAO inhibitoriais. Escitalopramą galima pradėti vartoti po 14 dienų, baigus vartoti negrįžtamojo poveikio MAO inhibitorius. Nutraukus escitalopramo vartojimą, skirti neselektyviuosius negrįžtamojo poveikio MAO inhibitorius galima ne anksčiau, kaip po 7 dienų.

Selektyvieji grįžtamojo poveikio MAO‑A inhibitoriai (moklobemidas)

Dėl serotonino sindromo pavojaus, draudžiama su escitalopramu kartu vartoti MAO‑A inhibitorius, tokius kaip moklobemidas (žr. 4.3 skyrių). Jeigu būtina šiuos vaistinius preparatus skirti kartu, iš pradžių reikia vartoti mažiausią rekomenduojamą dozę ir sustiprinti paciento stebėjimą.

Neselektyvieji grįžtamojo poveikio MAO‑A inhibitoriai (linezolidas)

Antibiotikas linezolidas yra neselektyvus grįžtamo poveikio MAO inhibitorius ir jo negalima vartoti pacientams, kurie gydomi escitalopramu. Jei toks derinys būtinas, iš pradžių reikia vartoti mažiausią rekomenduojamą dozę ir sustiprinti paciento stebėjimą (žr. 4.3 skyrių).

Selektyvieji negrįžtamojo poveikio MAO‑A inhibitoriai (selegilinas)

Vartoti kartu selegiliną (negrįžtamojo poveikio MAO‑B inhibitorių) reikia atsargiai, nes padidėja rizika, kad vystysis serotonino sindromas. Ne didesnės kaip 10 mg selegilino paros dozės buvo saugiai vartojamos kartu su raceminiu citalopramu.

QT intervalo pailgėjimas

Escitalopramo derinių su kitais vaistais, kurie ilgina QT intervalą, farmakokinetikos ir farmakodinamikos tyrimai neatlikti. Negalima atmesti escitalopramo ir tokių vaistinių preparatų adityvaus poveikio. Todėl escitalopramo draudžiama vartoti kartu su vaistiniais preparatais, ilginančiais QT intervalą: IA ir III klasės antiaritminiais  preparatais, vaistais nuo psichozės (pvz., fenotiazino darinių, pimozido, haloperidolio), triciklių antidepresantų, kai kurių antimikrobinių preparatų (pvz., sparfloksacino, į veną leidžiamo eritromicino, pentamidino, vaistų nuo maliarijos, ypač halofantrino), kai kurių antihistamininių preparatų (astemizolo, mizolastino).

Deriniai, kurių vartojant reikalingas atsargumasSerotonino receptorius sužadinantys vaistiniai preparatai

Kartu vartojant serotoninerginių vaistinių preparatų (pvz., tramadolio, sumatriptano ir kitų triptanų) gali pasireikšti serotonino sindromas.

Vaistiniai preparatai, mažinantys traukulių slenkstį

SSRI gali mažinti traukulių slenkstį. Kitų vaistinių preparatų, pvz., antidepresantų (triciklių, SSRI), neuroleptikų (fenotiazinų, tioksantenų, butirofenonų), meflokviną, bupropioną, tramadolį, kurie taip pat gali mažinti traukulių slenkstį, vartoti kartu reikia atsargiai.

Litis, triptofanas

Yra duomenų, kad sustiprėjo kartu su ličiu arba triptofanu vartojamų SSRI poveikis, todėl SSRI kartu su šiais vaistiniais preparatais reikia vartoti atsargiai.

Jonažolė

SSRI vartojant kartu su vaistažolių preparatais, kurių sudėtyje yra jonažolės (Hypericum perforatum), gali dažniau pasireikšti nepageidaujamas poveikis (žr. 4.4 skyrių).

Kraujavimas

Vartojant escitalopramo kartu su kitais geriamaisiais antikoaguliantais, gali pakisti krešėjimą slopinantis poveikis. Ligoniams, gydomiems geriamaisiais antikoaguliantais, pradėjus vartoti escitalopramo arba nutraukus jo vartojimą, reikia kruopščiai tirti kraujo krešėjimą (žr. 4.4 skyrių).

Jei kartu vartojama nesteroidinių vaistinių preparatų nuo uždegimo (NVNU), gali stiprėti polinkis kraujuoti (žr. 4.4 skyrių).

Alkoholis

Farmakodinaminės arba farmakokinetinės escitalopramo ir alkoholio sąveikos nesitikima. Tačiau kaip ir kitų psichotropinių vaistų, escitalopramo netinka vartoti kartu su alkoholiu.

Hipokalemiją arba hipomagnezemiją sukeliantys vaistiniai preparatai

Hipokalemiją arba hipomagnezemiją sukeliančių vaistinių preparatų kartu skiriama atsargiai, kadangi jie gali padidinti sunkiai gydomų aritmijų riziką (žr. 4.4 skyrių).

Farmakokinetinė sąveika

Kitų vaistinių preparatų įtaka escitalopramo farmakokinetikai

Escitalopramas daugiausia metabolizuojamas veikiant CYP2C19. Mažesnis kiekis escitalopramo metabolizuojamas dalyvaujant CYP3A4 ir CYP2D6 fermentams. Pagrindinis metabolitas S‑DCT (demetilintas escitalopramas) metabolizuojamas, matyt, iš dalies dalyvaujant CYP2D6.

Kartu su 30 mg omeprazolio (CYP2C19 inhibitorius) vieną kartą per parą vartojamo escitalopramo koncentracija plazmoje padidėja vidutiniškai (apie 50%).

Kartu su 400 mg cimetidino (vidutinio stiprumo bendrasis izofermentų inhibitorius) du kartus per parą vartojant escitalopramo, jo koncentracija plazmoje padidėja vidutiniškai (maždaug 70%). Skiriant vartoti escitalopramo kartu su cimetidinu reikia laikytis atsargumo. Gali prireikti koreguoti dozę.

Tokiu būdu, escitalopramą vartoti kartu su CYP2C19 inhibitoriais (pvz., omeprazolu, ezomeprazolu, fluvoksaminu, lansoprazolu, tiklopidinu) arba cimetidinu reikia atsargiai. Jeigu kartu vartojant šių vaistinių preparatų pasireiškia nepageidaujamas poveikis, gali tekti sumažinti escitalopramo dozę.

Escitalopramo įtaka kitų vaistinių preparatų farmakokinetikai

Escitalopramas yra CYP2D6 fermento inhibitorius. Rekomenduojama atsargiai su escitalopramu kartu vartoti vaistinių preparatų, kurie daugiausia metabolizuojami dalyvaujant šiam fermentui, ir kurių yra siauras terapinis indeksas, pavyzdžiui, flekainido, propafenono ir metoprololio (vartojamo nuo širdies nepakankamumo), arba kai kurių CNS veikiančių vaistinių preparatų, daugiausia metabolizuojamų, dalyvaujant CYP2D6, pavyzdžiui, antidepresantų dezipramino, klomipramino ir nortriptilino, arba vaistinių preparatų nuo psichozės, pvz., risperidono, tioridazino ir haloperidolio. Gali prireikti koreguoti dozes.

Skiriant kartu su dezipraminu arba metoprololiu, dvigubai padidėjo šių dviejų CYP2D6 metabolizuojamų medžiagų koncentracija kraujo plazmoje.

Tyrimais in vitro nustatyta, kad escitalopramas taip pat gali silpnai slopinti CYP2C19. Rekomenduojama atsargiai vartoti kartu su vaistiniais preparatais, kurie metabolizuojami veikiant CYP2C19.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Apie escitalopramo poveikį nėštumui klinikinių duomenų yra labai mažai. Escitalopramo toksinio poveikio reprodukcijai tyrimų su žiurkėmis duomenimis, pasireiškė toksinis poveikis embrionui ir vaisiui, tačiau apsigimimų nepadažnėjo (žr. 5.3 skyrių). Adescilan nėštumo metu vartoti negalima, išskyrus, neabejotinai būtinus atvejus ir tik atidžiai apsvarsčius naudos ir rizikos santykį.

Jei moteris vartojo Adescilan vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu, ypač paskutiniuosius tris nėštumo mėnesius, reikia stebėti naujagimių būklę. Nėštumo metu reikia vengti staiga nutraukti vaisto vartojimą.

Naujagimiams, kurių motinos nėštumo pabaigoje vartojo SSRI ar SNRI, gali pasireikšti šie simptomai: kvėpavimo sutrikimas, cianozė, apnėja, traukuliai, kūno temperatūros nestabilumas, sutrikęs žindymas, vėmimas, hipoglikemija, hipertonija, hipotonija, hiperrefleksija, tremoras, drebulys, dirglumas, letargija, nuolatinis verksmas, mieguistumas, miego sutrikimai. Šių simptomų gali atsirasti arba dėl serotoninerginio poveikio, arba dėl vaistinio preparato nutraukimo. Dažniausiai šie sutrikimai pasireiškia tuoj pat arba greitai (mažiau kaip per 24 valandas) po gimimo.

Epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad SSRI vartojimas nėštumo laikotarpiu, ypač vėlyvuoju periodu, gali didinti naujagimių persistuojančios plautinės hipertenzijos (NPPH) riziką. Nustatyta, kad tokio poveikio rizika yra maždaug 5 atvejai 1000 nėštumų. Bendrojoje populiacijoje pasireiškia 1 – 2 NPPH atvejai 1000 nėštumų.

Žindymo laikotarpis

Tikėtina, kad escitalopramo parsiskverbia į motinos pieną.

Todėl vartojant escitalopramo žindyti nerekomenduojama.

Vaisingumas

Gyvūnų tyrimai su parodė, kad citalopramas gali veikti spermos kokybę (žr. 5.3 skyrių). Pranešimų apie kai kurių SSRI poveikį žmogui duomenimis, jų poveikis spermos kokybei yra laikinas. Poveikio žmogaus vaisingumui iki šiol nepastebėta.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Nors escitalopramas netrikdo intelektualinės funkcijos arba psichomotorinio aktyvumo, kaip ir vartojant kitus psichotropinius vaistinius preparatus, gali būti sutrikdytas situacijos vertinimas ar susilpnėti įgūdžiai. Pacientą būtina įspėti apie galimą poveikį jo gebėjimui vairuoti arba valdyti mechanizmus.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamas poveikis dažniausiai atsiranda pirmąją ar antrąją gydymo savaitę, jo  intensyvumas ir dažnis paprastai sumažėja toliau tęsiant gydymą.

Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje

Žemiau pateikti nepageidaujami poveikiai, pasitaikantys SSRI vaistinių preparatų klasėje, kurie buvo vykdant escitalopramo  placebo kontroliuojamus tyrimus arba pavieniais atvejais po vaistinio preparato patekimo į rinką. Šios reakcijos pateiktos pagal organų klases ir dažnį.

Dažnis nustatytas klinikinių tyrimų metu ir pagal placebą nekoreguotas. Dažnis apibūdinamas taip::

Labai dažni (≥1/10)

Dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10)

Nedažni (nuo ≥1/1000 iki <1/100)

Reti (nuo ≥1/10000 iki- <1/1000)

Labai reti (<1/10000) arba dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis). 

¹ Buvo gauta pranešimų apie savižudybę ir savižudiško elgesio atvejus vartojant escitalopramą ir netrukus po gydymo nutraukimo (žr. 4.4 skyrių).

² Tokių reiškinių atsirado vartojant SSRI klasės preparatus.

Pailgėjęs QT intervalas

Po vaistinio preparato patekimo į rinką nustatyta QT intervalo pailgėjimo, skilvelinės aritmijos įskaitant torsades de pointes atvejų, daugiausia moterims, esant hipokalemijai, pacientams, kuriems prieš pradėdant gydytis šiuo vaistiniu preparatu buvo nustatytas QT intervalo pailgėįjimas arba jie sirgo kita širdies liga (žr. 4.3, 4.4, 4.5, 4.9 ir 5.1 skyrius).

Nutraukimo simptomai, pastebėti nutraukus gydymą SSRI

Nutraukus SSRI arba SNRI vartojimą (ypač, jeigu nutraukiama staigiai), dažnai atsiranda nutraukimo simptomų. Dažniausiai pasireiškia šios reakcijos:svaigulys  , jutimų sutrikimai (įskaitant paresteziją ir elektros iškrovos pojūtį), miego sutrikimai (įskaitant nemigą ir intensyvius sapnus), ažitacija ar nerimas, pykinimas ir (arba) vėmimas, drebulys, konfūzija, prakaitavimas, galvos skausmas, viduriavimas, pernelyg greitas juntamas širdies plakimas, emocijų nepastovumas, dirglumas ir regėjimo sutrikimai. Tokie reiškiniai paprastai būna lengvi ar vidutinio sunkumo, savaime išnykstantys, visgi kai kuriems pacientams jie gali būti sunkūs ir (arba) ilgalaikiai. Todėl, jeigu reikia baigti gydymą, rekomenduojama escitalopramo vartojimą nutraukti iš laipsniškai mažinant dozę (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).

Klasės poveikis

Epidemiologiniai tyrimai, dažniausiai atlikti su 50 metų ir vyresniais pacientais parodė, kad vartojantiems SSRI ir TCA pacientams padidėja kaulų lūžimų rizika. Tokios rizikos mechanizmas neaiškus.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Toksiškumas

Klinikinių escitalopramo perdozavimo duomenų sukaupta per mažai ir dažniausiai kartu buvo perdozuoti ir kiti vaistai. Dažniausiai simptomai buvo silpni arba jų iš viso nebuvo. Escitalopramo perdozavimo atvejų pasibaigusių mirtimi, vartojant tik escitalopramą, buvo retai; dauguma atvejų susiję su kartu vartojamais kitais vaistiniais preparatais. Pavartojus 400 mg arba 800 mg vien tik escitalopramo dozes jokių sunkių simptomų nepasitaikė.

Simptomai

Escitalopramo perdozavimo simptomai dažniausiai susiję su CNS veikla (nuo svaigulio, drebulio, ažitacijos iki retai pasitaikančio serotonino sindromo, traukulių, komos), virškinimo sistema (pykinimas arba vėmimas) ir širdies ir kraujagyslių sistema (hipotenzija, tachikardija, pailgėjęs QT intervalas ir aritmija) ir skysčių-elektrolitų pusiausvyros sutrikimu (hipokalemija, hiponatremija).

Gydymas

Nėra specifinio priešnuodžio. Reikia atstatyti ir palaikyti kvėpavimo takų praeinamumą, tiekti reikiamą deguonies kiekį ir užtikrinti kvėpavimo funkciją. Apgalvoti, ar reikia išplauti skrandį ir ar galima skirti aktyvintosios anglies. Taikant bendrąsias simptomines ir palaikomąsias priemones, rekomenduojama stebėti širdies ir gyvybinius požymius.

Perdozavus reikia pastoviai sekti EKG; tai rekomenduojama daryti taip pat pacientams, kuriems nustatytas stazinis širdies nepakankamaumas, bradiaritmija, vartojantiems kartu vaistus, ilginančius QT intervalą arba pacientams, kuriems nustatytas sutrikęs metabolizmas, pvz.,  kepenų veiklos sutrikimas.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės 

Farmakoterapinė grupė: antidepresantai, selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai

ATC kodas: N 06 AB 10

Veikimo mechanizmas

Escitalopramas yra selektyvus serotonino (5-HT) reabsorbcijos inhibitorius, pasižymintis dideliu afinitetu pirminei prisijungimo vietai. Jis taip pat prisijungia prie serotonino transportavimo sistemos alosterinės vietos, tačiau 1000 kartų silpniau.

Escitalopramas neveikia arba turi mažą afinitetą 5-HT_1A, 5-HT₂, DA D₁ ir D₂, alfa₁-, alfa₂-, beta-adrenoreceptoriams, histamino H₁, muskarino cholinerginiams, benzodiazepinų ir opioidiniams receptoriams.

5-HT reabsorbcijos slopinimas yra vienintelis tikėtinas veikimo mechanizmas, paaiškinantis farmakologinius ir klinikinius escitalopramo poveikius.

Farmakodinaminis poveikis

Dvigubai aklo placebu kontroliuojamo sveikų žmonių EKG tyrimo metu QTc (koreguoto pagal Fridericia) intervalo pokytis palyginus su pradiniu vartojant 10 mg per parą buvo 4,3 msek. (90 % PI 2,2-6,4), o vartojant 30 mg per parą, viršijančią supraterapinę dozę – 10,7 msek. (90 % PI 8,6-12,8) (žr. 4.3, 4.4, 4.5, 4.8 ir 4.9 skyrius).

Klinikinis veiksmingumas

Didžiosios depresijos epizodai

Trijų iš keturių dvigubai koduotų placebu kontroliuojamų trumpų (8 savaičių) tyrimų duomenimis, escitalopramas buvo veiksmingas, gydant ūminius didžiosios depresijos epizodus. Ilgalaikio atkryčio profilaktikos tyrimo metu 274 pacientai, kurie iš pradžių 8 savaites atviros tyrimo fazės metu vartojo 10 arba 20 mg escitalopramo per dieną ir vaistinis preparatas buvo veiksmingas, buvo lyginami su pacientais 36 savaites vartojusiais tą pačią escitalopramo dozę, arba placebą. Šio tyrimo metu pacientams, kurie tęsė escitalopramo vartojimą, per sekančias 36 savaites atkrytis pasireiškė žymiai vėliau nei vartojusiems placebą.

Socialinio nerimo sutrikimas

Escitalopramo veiksmingumas patvirtintas sergančių socialinio nerimo sutrikimu  trimis trumpalaikiais (12 savaičių trukmės) ir 6 mėnesių trukmės ligos atkričio profilaktikos klinikiniais tyrimais su jautriais šiam vaistui pacientais. Atliekant 24  savaičių dozės nustatymo tyrimą, įrodytas 5, 10 ir 20 mg escitalopramo dozių poveikis.

Generalizuoto  nerimo sutrikimas

Keturių placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu nustatytas escitalopramo 10 mg per parą ir 20 mg per parą dozių veiksmingumas.

Trijų panašaus plano tyrimų, kurių metu 421 pacientas vartojo escitalopramą ir 419 – placebą, bendrais duomenimis, palankus atsakas pasireiškė 47,5 % escitalopramo ir 28,9 % placebo grupės pacientų, o reakcijos nebuvo atitinkamai 37,1 % ir 20,8 % tiriamųjų. Stabilus poveikis pastebėtas po pirmos savaitės.

Atsitiktinės atrankos būdu atliktų palaikomojo gydymo 20 mg escitalopramo per parą veiksmingumo tyrimų, kuriuose dalyvavo 373 pacientai, kurių organizmas reagavo į gydymą pirminio atviru būdu atlikto 12 savaičių trukmės tyrimo metu, duomenimis, vaistinis preparatas 24‑76 savaites buvo veiksmingas.

Obsesinis-kompulsinis sindromas

Palyginamuoju dvigubai koduotu klinikiniu tyrimu vartojant 20 mg/parą escitalopramo dozę jo poveikis nuo placebo skyrėsi po 12 savaičių vertinant pagal Y-BOCS skalę. Po 24 savaičių 10 mg/parą ir 20 mg/parą dozės buvo veiksmingos palyginti su placebo.

Ligos atkryčio profilaktikos veiksmingumas įrodytas vartojant 10 mg/parą ir 20 mg/parą escitalopramo dozes  pacientams, kurie buvo stebimi 16 savaičių atviro tyrimo laikotarpiu ir kurie vėliau 24  savaites buvo gydomi atliekant palyginamąjį dvigubai koduotą, placebo kontroliuojamą tyrimą.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Žarnyne absorbuojama beveik visa vaistinio preparato dozė, nepriklausomai nuo maisto vartojimo. Laikas, per kurį susidaro didžiausia koncentracija (T_max vidurkis) buvo  4 val. po kartotinės vaistinio preparato dozės. Kaip ir vartojant raceminį citalopramą, laukiamas absoliutus escitalopramo biologinis prieinamumas turėtų būti maždaug 80%.

Pasiskirstymas

Išgerto vaistinio preparato tariamas pasiskirstymo tūris (V_d,b/F) yra apie 12-26 l/kg. Maždaug 80% escitalopramo ir jo pagrindinių metabolitų susijungia su kraujo plazmos baltymais.

Biotransformacija

Escitalopramas metabolizuojamas kepenyse į demetilintą ir didemetilintą metabolitus. Abu jie yra farmakologiškai aktyvūs. Priešingu atveju, azotas gali būti oksiduotas ir susidaro azoto oksido metabolitas. Dalis nepakitusio vaistinio preparato ir metabolitų išsiskiria gliukuronidų pavidalu. Po kartotinų dozių susidariusi vidutinė demetil- ir didemetil- metabolitų koncentracija paprastai sudaro atitinkamai 28‑31% ir <5% escitalopramo koncentracijos. Escitalopramas metabolizuojamas į demetilintą metabolitą pirmiausia dalyvaujant CYP2C19 izofermentui, nors gali dalyvauti ir CYP3A4 bei CYP2D6 fermentai.

Eliminacija

Pusinės eliminacijos laikas (t_½β) po kartotinių vaistinio preparato dozių pavartojimo yra maždaug 30 valandų. Išgerto vaistinio preparato klirensas plazmoje (Cl_oral) — apie 0,6 l/min. Pagrindinių metabolitų pusinės eliminacijos laikas gerokai ilgesnis. Manoma, kad escitalopramas ir pagrindiniai jo metabolitai išsiskiria per kepenis (metabolizuoja) ir per inkstus, su šlapimu didžioji dalis pasišalina metabolitų pavidalu.

Tiesinis/netiesinis pobūdis

Vaistiniam preparatui būdinga tiesinė farmakokinetika. Pastovi vaistinio preparato koncentracija plazmoje susidaro maždaug po 1 savaitės. Vartojant 10 mg paros dozę pasiekiama pastovi vidutinė 50 nanomolių/l (nuo 20 iki 125 nanomolių/l) koncentracija.

Senyvi pacientai (>65 metų amžiaus)

Iš senyvų pacientų organizmo escitalopramas išsiskiria lėčiau nei iš jaunų. Senyvų ligonių organizme vaistinio preparato sisteminė ekspozicija (AUC) maždaug 50% didesnė už jaunų sveikų savanorių. (žr. 4.2 skyrių).

Sutrikusi kepenų funkcija

Ligonių, kuriems nustatytas lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas (A ir B klasės pagal Child‑Pugh), organizme escitalopramo pusinės eliminacijos laikas būna maždaug dviem kartais ilgesnis, o ekspozicija maždaug 60 % didesnė už asmenų, kurių kepenų funkcija normali (žr. 4.2 skyrių).

Sutrikusi inkstų funkcija

Pacientams, kurių susilpnėjusi inkstų funkcija (kreatinino kirensas 10–53 ml/min.), pailgėjo raceminio citalopramo pusinės eliminacijos laikas ir nežymiai padidėjo ekspozicija organizme. Metabolitų koncentracija plazmoje netirta, bet jų kiekis gali būti padidėjęs (žr. 4.2 skyrių).

Polimorfizmas

Nustatyta, kad pacientų, kurių organizme yra nepakankamas CYP2C19 veiklumas, escitalopramo koncentracija plazmoje yra dvigubai didesnė, palyginus su asmenų, kurių organizme vaisto metabolizmas yra visavertis. Pacientams, kuriems yra nepakankamas CYP2D6 veiklumas, nenustatyta ryškesnių vaistinio preparato ekspozicijos organizme pakitimų (žr. 4.2 skyrių).

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Atlikti ne visi įprastiniai ikiklinikiniai escitalopramo tyrimai, nes atliktų escitalopramo ir citalopramo toksikokinetikos ir toksikologinių tyrimų žiurkėms duomenys buvo panašūs. Todėl visus apie citalopramą sukauptus duomenis galima pritaikyti escitalopramui.

Palyginamieji toksikologiniai tyrimai su žiurkėmis rodo, kad escitalopramas ir citalopramas sukėlė kardiotoksinį poveikį, įskaitant stazinį širdies nepakankamumą, vartojant juos keletą savaičių dozėmis, kurios taip pat sukėlė bendrą toksinį poveikį. Kardiotoksinis poveikis atrodo susijęs su didžiausia koncentracija plazmoje daugiau nei su sistemine ekspozicija (AUC).

Poveikis pasireiškė esant žymiai didesnei (8 kartus) didžiausiai koncentracijai plazmoje už tą, kuri susidaro, vartojant gydomąją escitalopramo dozę, o escitalopramo ekspozicija organizme AUC buvo tik 3-4 kartus didesnė už tą, kuri susidaro, vartojant gydomąją escitalopramo dozę. Citalopramo S‑enantiomero AUC buvo 6-7 kartus didesnė už tą, kuri susidaro, vartojant gydomąją vaistinio preparato dozę. Šie duomenys tikriausiai yra susiję su padidėjusiu poveikiu biogeniniams aminams, t.y. antrinis farmakologinis poveikis palyginti su pirminiu, pasireiškiančiu hemodinaminiu poveikiu (sumažėjusia kraujotaka vainikinėse kraujagyslėse) ir išemija. Tačiau tikslus kardiotoksinio poveikio žiurkėms mechanizmas neaiškus. Klinikinė citalopramo vartojimo patirtis bei klinikinių tyrimų patirtis su escitalopramu neįrodo, kad šio tyrimo metu gauti duomenys turi kokios nors klinikinės reikšmės.

Ilgą laiką žiurkėms duodant escitalopramo ir citalopramo, kai kuriuose audiniuose, pvz., plaučių, antsėklidžio ir kepenų, nustatytas padidėjęs fosfolipidų kiekis. Pakitimai antsėklidyje ir kepenyse nustatyti, esant panašiai ekspozicijai, kaip žmogaus organizme. Nutraukus vartojimą šie pakitimai išnyko. Fosfolipidų kaupimąsi (fosfolipidozė) gyvūnams sukėlė daugelis katijoninių amfifilinių vaistinių preparatų. Nežinoma, ar šis reiškinys turi kokios nors reikšmės žmogui.

Toksinio poveikio vystymuisi tyrimų duomenimis, embriotoksinis poveikis žiurkėms (sumažėjo žiurkių vaisių svoris ir pasireiškė grįžtamasis kaulėjimo vėlavimas) pasireiškė tiktai tokiu atveju, kai gyvūnų organizme AUC buvo daug didesnė už didžiausią žmogaus organizme vartojant gydomąsias dozes. Apsigimimų nepadažnėjo. Prenatalinio ir postnatalinio vystymosi tyrimų duomenimis, nustatytas išgyvenamumo žindymo laikotarpiu sumažėjimas, kai gyvūnų organizme AUC buvo daug didesnė už didžiausią žmogaus organizme vartojant gydomąsias dozes.

Tyrimai su gyvūnais parodė, kad citalopramas sukelia vaisingumo ir nėštumo indekso sumažėjimą, implantacijų skaičiaus sumažėjimą, spermos pakitimus esant žymiai didesnei negu žmonių ekspozicijai.

Tokio pobūdžio escitalopramo tyrimų su gyvūnais duomenų nėra.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės šerdis

Mikrokristalinė celiuliozė (E460)

Kroskarmeliozės natrio druska (E468)

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas

Magnio stearatas (E470b)

Tabletės plėvelė

Hipromeliozė (E464)

Titano dioksidas (E171)

Makrogolis 400

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

4 metai

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys 

oPA/aliuminio/PVC-aliuminio lizdinės plokštelės, kuriose yra 7, 10, 14, 15, 20, 28, 30, 49, 50, 56, 60, 84, 90, 98, 100, 500 tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti 

Specialių reikalavimų nėra.