Olmesartanas medoksomilis+Hidrochlorotiazidas, 40mg+25mg, plėvele dengtos tabletės
Vartojimas: vartoti per burną
Registratorius: Menarini International Operations Luxembourg S.A., Liuksemburgas
Receptinis: Receptinis
Sudedamosios medžiagos: Olmesartanas medoksomilis+Hidrochlorotiazidas
1. Kas yra Mesar plus ir kam jis vartojamas
Mesar plus sudėtyje yra dvi veikliosios medžiagos - olmesartano medoksomilis ir hidrochlorotiazidas, kurios vartojamos padidėjusiam kraujospūdžiui (hipertenzijai) gydyti.
- Olmesartano medoksomilis priklauso angiotenzino II receptorių blokatorių grupei. Jis atpalaiduoja lygiuosius kraujagyslių raumenis, todėl mažina kraujospūdį.
- Hidrochlorotiazidas priklauso vaistų grupei, vadinamai tiazidiniais diuretikais (“šlapimą varančios tabletės”). Jis padeda organizmui pašalinti perteklinį skysčių kiekį, skatindamas inkstus išskirti daugiau šlapimo, ir taip mažina kraujospūdį.
Jums Mesar plus bus skiriamas vartoti tik tuomet, jei vienas Mesar (olmesartano medoksomilis) tinkamai nesureguliavo kraujospūdžio. Dviejų veikliųjų medžiagų derinys Mesar plus kraujospūdį mažina labiau negu atskirai vartojama kiekviena veiklioji medžiaga.
Galbūt Jūs jau vartojate vaistų padidėjusiam kraujospūdžiui sumažinti, bet gydytojas gali paskirti Mesar plus, norėdamas jį dar labiau sumažinti.
Padidėjusį kraujospūdį galima sumažinti tokiais vaistais kaip Mesar plus tabletės. Jūsų gydytojas taip pat tikriausiai jau patarė Jums iš dalies pakeisti gyvenimo būdą, kad būtų lengviau reguliuoti kraujospūdį (pvz., sumažinti antsvorį, nustoti rūkyti, vengti vartoti alkoholį, sumažinti maiste druskos kiekį). Galbūt gydytojas taip pat paragino Jus reguliariai užsiimti fizine mankšta, pavyzdžiui, vaikščioti arba plaukioti. Labai svarbu laikytis šių gydytojo nurodymų.
2. Kas žinotina prieš vartojant Mesar plus
Mesar plus vartoti negalima:
- jeigu yra alergija olmesartano medoksomiliui arba hidrochlorotiazidui arba bet kuriai pagalbinei medžiagai (žr. 6 skyrių) arba į hidrochlorotiazidą panašioms medžiagoms (sulfonamidams);
- jeigu nėštumo trukmė ilgesnė nei 3 mėnesiai (geriausia vengti vartoti Mesar plus ir ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu – žr. skyrių „Nėštumas“);
- jeigu sutrikusi inkstų veikla;
- jeigu Jūs sergate cukriniu diabetu arba Jūsų inkstų veikla sutrikusi ir Jums skirtas kraujospūdį mažinantis vaistas, kurio sudėtyje yra aliskireno;
- jeigu yra sumažėjusi kalio, natrio, padidėjusi kalcio ar padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis kraujyje (su podagros arba inkstų akmenligės simptomais) ir šie pokyčiai negerėja juos gydant;
- jeigu yra vidutinio sunkumo ar sunkus kepenų veiklos sutrikimas, arba odos bei akių pageltimas (gelta), arba sutrikęs tulžies ištekėjimas iš tulžies pūslės (pvz.: užsikimšę tulžies takai, akmenligė).
Jeigu manote, kad kuri nors iš išvardytų būklių Jums tinka arba abejojate dėl to, šio preparato nevartokite. Pirmiausia pasitarkite su gydytoju ir laikykitės jo nurodymų.
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Pasitarkite su gydytoju, prieš pradėdami vartoti Mesar plus.
Prieš pradėdami vartoti Mesar plus, pasakykite gydytojui, jeigu vartojate kurį nors iš šių vaistų padidėjusiam kraujospūdžiui gydyti:
- AKF inhibitorių (pavyzdžiui, enalaprilį, lizinoprilį, ramiprilį), ypač jei turite su diabetu susijusių inkstų sutrikimų;
- aliskireną.
Jūsų gydytojas gali reguliariai ištirti Jūsų inkstų funkciją, kraujospūdį ir elektrolitų (pvz., kalio) kiekį kraujyje.
Taip pat žiūrėkite informaciją, pateiktą poskyryje „Mesar plus vartoti negalima“.
Prieš pradėdami vartoti Mesar plus, pasakykite gydytojui, jeigu Jums yra žemiau išvardytų sveikatos sutrikimų:
- persodintas inkstas;
- kepenų ligos;
- širdies nepakankamumas arba širdies vožtuvų sutrikimai, širdies raumens veiklos sutrikimai;
- sunkus arba kelias dienas trunkantis vėmimas arba viduriavimas;
- vartojate dideles diuretikų dozes arba mažai su maistu vartojate druskos;
- sutrikusi antinksčių veikla (pvz., yra pirminis aldosteronizmas);
- cukrinis diabetas;
- raudonoji vilkligė (autoimuninė liga);
- alergija arba astma.
Kreipkitės į gydytoją, jei atsiranda viduriavimas, kuris yra sunkus, nuolatinis ir sukelia staigų svorio kritimą. Jūsų gydytojas gali įvertinti jūsų simptomus ir nuspręsti, kaip tęsti kraujospūdį mažinančio vaisto vartojimą.
Jei nustatyta kuri nors iš išvardytų būklių, gydytojas gali nurodyti pas jį lankytis dažniau ir atlikti kai kuriuos tyrimus.
Vartojant Mesar plus kraujyje gali padidėti riebalų ir šlapimo rūgšties kiekis (tai gali būti podagros – skausmingo sąnarių sutinimo – priežastis). Norėdamas nustatyti tokius pokyčius, gydytojas gali liepti tam tikrais intervalais kartoti kraujo tyrimus.
Mesar plus gali pakeisti tam tikrų cheminių medžiagų, vadinamų elektrolitais, kiekį Jūsų organizme. Gydytojas tikriausiai periodiškai skirs atlikti kraujo tyrimus jų kiekiui nustatyti. Elektrolitų kiekio pokyčių požymiai gali būti šie: troškulys, burnos džiūvimas, raumenų skausmas arba mėšlungis, raumenų silpnumas, sumažėjęs kraujospūdis (hipotenzija), silpnumas, vangumas, nuovargis, mieguistumas, neramumas, pykinimas ir vėmimas, sumažėjęs šlapimo kiekis, padažnėjęs pulsas. Atsiradus šiems požymiams, pasakykite gydytojui.
Kaip ir vartojant kitus kraujospūdį mažinančius vaistus, pernelyg didelis kraujospūdžio sumažėjimas pacientams su sutrikusia širdies arba smegenų kraujotaka gali sukelti miokardo infarktą arba insultą. Todėl Jūsų gydytojas atidžiai kontroliuos Jūsų kraujospūdį.
Jei Jums reikia atlikti prieskydinės liaukos funkcijos tyrimus, Mesar plus vartojimą prieš tai būtina nutraukti.
Jei Jūs esate sportininkas, atsiminkite, kad šis vaistas gali lemti teigiamus dopingo testo rezultatus.
Būtinai pasakykite gydytojui, jei manote, kad esate nėščia arba galite pastoti. Mesar plus nerekomenduojama vartoti pirmuosius tris nėštumo mėnesius ir draudžiama vartoti vėlesniu nėštumo laikotarpiu, nes jis gali sukelti sunkius kūdikio pažeidimus (žr. skyrių „Nėštumas“).
Vaikams ir paaugliams
Mesar plus nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 18 metų vaikams ir paaugliams.
Kiti vaistai ir Mesar plus
Jeigu vartojate ar neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
Ypač svarbu pasakyti gydytojui arba vaistininkui apie bet kurį iš šių vaistų.
- Kitus vaistus, mažinančius kraujospūdį (antihipertenzinius), nes gali sustiprėti Mesar plus poveikis. Jūsų gydytojui gali tekti pakeisti Jūsų dozę ir (arba) imtis kitų atsargumo priemonių:
- jeigu vartojate AKF inhibitorių arba aliskireną (taip pat žiūrėkite informaciją, pateiktą poskyriuose „Mesar plus vartoti negalima“ ir „Įspėjimai ir atsargumo priemonės“).
- Preparatus, kurie gali padidinti kalio kiekį jūsų kraujyje vartojant kartu su Mesar plus:
- kalio papildus (taip pat druskų pakaitalus, kuriuose yra kalio);
- vaistus, kurie skatina šlapimo išsiskyrimą (diuretikus);
- hepariną (vaistą, mažinantį kraujo krešumą);
- vidurius paleidžiančius preparatus;
- steroidinius hormonus (gliukokortikoidus);
- adrenokortikotropinį hormoną (AKTH);
- karbenoksoloną (vaistą burnos ir skrandžio opoms gydyti);
- antibiotiką peniciliną G (jis dar vadinamas benzilpenicilino natrio druska);
- kai kuriuos skausmą malšinančius vaistus – aspiriną arba salicilatus;
- Ličio preparatus (vaistus nuotaikos svyravimams ir kai kurioms depresijos formoms gydyti): vartojant kartu su Mesar plus gali padidėti ličio toksiškumas. Vartojant litį gydytojui gali prireikti ištirti ličio koncentraciją Jūsų kraujyje.
- Nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) (vaistus, vartojamus skausmui malšinti, patinimui ir kitiems uždegimo požymiams, įskaitant artritą, mažinti); jei jie vartojami kartu su Mesar plus, gali padidėti inkstų nepakankamumo rizika, o Mesar plus poveikis gali sumažėti.
- Migdomuosius, raminamuosius preparatus, vaistus nuo depresijos, nes vartojat šiuos vaistus kartu su Mesar plus atsistojus į vertikalią padėtį gali staiga sumažėti kraujospūdis.
- Baklofeną ir tubokurariną – raumenis atpalaiduojančius vaistus (miorelaksantus).
- Amifostiną ir kai kuriuos vaistus, vartojamus vėžiui gydyti, pvz., ciklofosfamidą arba metotreksatą.
- Kolestiraminą ir kolestipolį - vaistus, mažinančius kraujo riebalų kiekį.
- Kolesevelamo hidrochlorido - vaisto, kuris mažina cholesterolio koncentraciją Jūsų kraujyje, nes Mesar Plus poveikis gali būti silpnesnis. Jūsų gydytojas Jums patars vartoti Mesar Plus bent 4 val. prieš geriant kolesevelamo hidrochlorido.
- Anticholinerginius preparatus, pvz.: atropiną, biperideną.
- Tioridaziną, chlorpromaziną, levomepromaziną, trifluoperaziną, ciamemaziną, sulpiridą, amisulpridą, pimozidą, sultopridą, tiapridą, droperidolį arba haloperidolį vartojamus kai kurioms psichikos ligoms gydyti.
- Vaistus širdies ligoms gydyti - chinidiną, hidrochinidiną, dizopiramidą, amjodaroną, sotalolį arba rusmenės glikozidus.
- Mizolastiną, pentamidiną, terfenadiną, dofetilidą, ibutilidą arba švirkščiamąjį eritromiciną - vaistus, galinčius pakeisti širdies ritmą.
- Geriamuosius vaistus nuo cukrinio diabeto, pvz.: metforminą, insuliną vartojamus gliukozės kiekiui kraujyje mažinti.
- Beta adrenoblokatorius ir diazoksidą – vaistus, vartojamus esant padidėjusiam kraujospūdžiui arba sumažėjusiam gliukozės kiekiui kraujyje, nes Mesar plus gali sustiprinti cukraus kiekį didinantį poveikį.
- Metildopą – vaistą, vartojamą padidėjusiam kraujospūdžiui mažinti.
- Tokius vaistus, kaip noradrenalinas, kurie vartojami kraujospūdžiui padidinti bei sulėtėjusiam širdies ritmui pagreitinti.
- Difemanilį, vartojamą esant retam širdies ritmui arba padidėjusiam prakaitavimui.
- Probenecidą, sulfinpirazoną ir alopurinolį - vaistus podagrai gydyti.
- Kalcio papildus.
- Priešvirusinį vaistą amantadiną.
- Ciklosporiną – vaistą, vartojamą atmetimo reakcijai stabdyti po organų persodinimo.
- Tetraciklinų grupės antibiotikus arba sparfloksaciną.
- Amfotericiną, vartojamą grybelių sukeltoms ligoms gydyti.
- Kai kuriuos skrandžio rūgštingumą mažinančius vaistus, pvz., aliuminio magnio hidroksidą, nes dėl jų gali šiek tiek susilpnėti Mesar plus poveikis.
- Cizapridą, vartojamą maisto judėjimui iš skrandžio į žarnyną pagreitinti.
- Halofantriną, vartojamą maliarijai gydyti.
Mesar plus vartojimas su maistu ir gėrimais
Mesar plus galima vartoti tiek valgant, tiek nevalgius.
Vartojant Mesar plus, alkoholio reikia vartoti labai atsargiai, nes kai kuriems pacientams galimas galvos svaigimas ir alpulys. Jei toks poveikis pasireiškia, negerkite jokio alkoholinio gėrimo, įskaitant vyną, alų ar alkoholinius kokteilius.
Juodaodžiai pacientai
Kaip ir kitų panašių vaistų, Mesar plus kraujospūdį mažinantis poveikis juodaodžiams būna šiek tiek silpnesnis.
Nėštumas ir žindymo laikotarpis
Nėštumas
Prieš vartojant bet kokį vaistą, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Prieš vartodama Mesar plus, pasakykite gydytojui, jei esate nėščia (arba manote, kad pastojote). Jūsų gydytojas nurodys Jums nutraukti vartoti Mesar plus prieš nėštumą arba tuoj pat, kai pastosite, ir vietoj Mesar plus paskirs vartoti kitą vaistą. Mesar plus nerekomenduojamas vartoti nėštumo laikotarpiu, jo negalima vartoti nuo ketvirto nėštumo mėnesio, nes vartojant po trečio nėštumo mėnesio jis gali sukelti sunkius vaiko pažeidimus.
Žindymas
Pasakykite gydytojui, jei žindote kūdikį ar planuojate pradėti žindyti. Mesar plus nerekomenduojama vartoti žindyvėms ir, jei jūs planuojate žindyti.
Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia, arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.
Vairavimas ir mechanizmų valdymas
Padidėjusio kraujospūdžio gydymo metu Jūs galite jausti mieguistumą arba galvos svaigimą. Jei pastebėjote tokį poveikį, pasitarkite su gydytoju prieš imdamiesi minėtos veiklos.
Mesar plus sudėtyje yra laktozės
Šio vaisto sudėtyje yra laktozės (vienos iš cukraus rūšių). Jei Jums gydytojas yra sakęs, kad netoleruojate kurių nors angliavandenių, prieš pradėdami vartoti Mesar plus, pasitarkite su gydytoju.
3. Kaip vartoti Mesar plus
Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Rekomenduojama dozė yra viena Mesar plus 40 mg/12,5 mg tabletė per parą. Tačiau, jei vartojant šią dozę, kraujospūdis reguliuojamas nepakankamai, gydytojas dozę gali pakeisti ir nurodyti gerti po vieną Mesar plus 40 mg/25 mg tabletę per parą.
Tabletes reikia nuryti užsigeriant vandeniu. Jei įmanoma, paros dozę patartina gerti kiekvieną dieną tokiu pačiu metu, pvz., pusryčiaujant. Svarbu Mesar plus vartoti tol, kol gydytojas nurodys vartojimą nutraukti.
Ką daryti pavartojus per didelę Mesar plus dozę?
Jei iš karto išgėrėte daugiau Mesar plus tablečių negu reikia, arba jei vieną ar daugiau tablečių atsitiktinai nurijo vaikas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją arba artimiausios ligoninės skubios medicinos pagalbos skyrių ir su savimi pasiimkite vaistą.
Pamiršus pavartoti Mesar plus
Jei pamiršote išgerti paskirtą paros dozę, kitą dieną gerkite įprastinę dozę. Pamiršus dozę, vėliau vietoj jos dvigubos dozės vartoti negalima.
Nustojus vartoti Mesar plus
Svarbu Mesar plus vartoti tol, kol gydytojas nurodys vartojimą nutraukti.
Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
4. Galimas šalutinis poveikis
Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.
Tačiau žemiau išvardyti du šalutinio poveikio požymiai gali būti pavojingi:
- Alerginės reakcijos, apimančios visą kūną , su veido, burnos, liežuvio ir (arba) gerklų patinimu, kartu su niežuliu ir išbėrimu pasitaiko retai. Jei atsiranda šių požymių, nutraukite Mesar plus vartojimą ir nedelsiant kreipkitės į gydytoją.
- Kartais kai kuriems jautriems asmenims gali per daug sumažėti kraujospūdis, arba taip atsitinka dėl alerginės reakcijos. Dėl to nedažnai gali atsirasti apsvaigimas ar alpulys. Jei atsiranda šių požymių, nutraukite Mesar plus vartojimą, nedelsiant kvieskite gydytoją ir atsigulkite ant lygaus paviršiaus.
Mesar plus yra dviejų veikliųjų medžiagų derinys, ir žemiau pirmiausia pateiktas šalutinis poveikis, susijęs su Mesar plus vartojimu (be aukščiau paminėtų šalutinio poveikio požymių), po to išvardytas šalutinis poveikis, pastebėtas tuomet, kai kiekviena veiklioji medžiaga buvo vartojama atskirai.
Žemiau išvardyti šalutinio poveikio požymiai nustatyti vartojant Mesar plus
Jei atsiranda šių požymių, dažnai jie yra lengvi ir Jums nereikia vaisto vartojimo nutraukti.
Dažnas šalutinis poveikis (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 10 žmonių)
Galvos svaigimas, silpnumas, galvos, skausmas, nuovargis, krūtinės skausmas, kulkšnių, pėdų, kojų, rankų arba plaštakų patinimas.
Nedažnas šalutinis poveikis (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 100 žmonių)
Pernelyg greitas ir juntamas širdies plakimas (palpitacija), bėrimas, egzema, galvos sukimasis, kosulys, nevirškinimas, gerklės skausmas, pilvo skausmas, pykinimas ir vėmimas, viduriavimas, raumenų spazmai ir skausmas, sąnarių, rankų ir kojų skausmas, sutrikusi erekcija, kraujas šlapime.
Kartais pasitaiko laboratorinių kraujo tyrimų duomenų pakitimų, kurie esti tokie:
padidėjęs riebalų, šlapalo arba šlapimo rūgšties kiekis kraujyje, padidėjęs kreatinino, padidėjęs arba sumažėjęs kalio kiekis kraujyje, padidėjęs kalcio, gliukozės kiekis kraujyje, kepenų funkcijos rodmenų kiekis kraujyje. Tuos pakitimus nustatys gydytojas, ištyręs Jūsų kraują, ir patars Jums, kaip reikia toliau elgtis.
Retas šalutinis poveikis (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 1000 žmonių)
Bloga savijauta, sąmonės pritemimas, odos patinimai (pūkšlės), ūminis inkstų nepakankamumas.
Retai pasitaiko kraujo tyrimų duomenų pakitimų, kurie esti tokie:
padidėjęs šlapalo azoto kiekis kraujyje, sumažėjęs hemoglobino, hematokrito kiekis kraujyje.
Tuos pakitimus nustatys gydytojas, įvertinęs Jūsų kraujo tyrimo duomenis, ir patars Jums, kaip reikėtų toliau elgtis.
Žemiau išvardytas šalutinis poveikis, kuris pasitaikė dažniau arba tuomet, kai olmesartano medoksomilis arba hidrochlorotiazidas buvo vartojami kiekvienas atskirai, bet ne vartojant Mesar plus:
Olmesartano medoksomilis
Dažnas šalutinis poveikis (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 10 žmonių)
Bronchitas, kosulys, sloga ar nosies užgulimas, gerklės skausmas, pilvo skausmas, nevirškinimas, viduriavimas, pykinimas, gastroenteritas, kaulų ar sąnarių skausmas, nugaros skausmas, kraujas šlapime, šlapimo takų infekcija, į gripą panašūs požymiai, skausmas.
Dažnai pasitaikė taip pat kraujo tyrimų duomenų pakitimų: padidėjęs riebalų, šlapalo arba šlapimo rūgšties kiekis kraujyje, padidėję kepenų ir raumenų veiklos tyrimų duomenys.
Nedažnas šalutinis poveikis (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 100 žmonių)
Ūminės alerginės reakcijos, apimančios visą kūną ir galinčios sukelti kvėpavimo sutrikimą ir staigų kraujospūdžio sumažėjimą, apalpimą (anafilaksinės reakcijos), veido patinimas, krūtinės angina (skausmas arba nemalonus pojūtis krūtinėje), bloga savijauta, alerginis odos išbėrimas, niežulys, egzantema (odos išbėrimas), odos patinimas (pūkšlės).
Pasitaikė taip pat kraujo tyrimų duomenų pakitimų: sumažėjęs kraujo ląstelių trombocitų kiekis (trombocitopenija).
Retas šalutinis poveikis (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 1000 žmonių)
Inkstų funkcijos sutrikimas, energijos stoka.
Retai pasitaiko kai kurių kraujo tyrimų pakitimų: padidėjęs kalio kiekis kraujyje.
Hidrochlorotiazidas
Labai dažnas šalutinis poveikis (gali pasireikšti daugiau kaip 1 iš 10 žmonių)
Kraujo tyrimų pakitimai: padidėjęs riebiųjų rūgščių ir šlapimo rūgšties kiekis kraujyje.
Dažnas šalutinis poveikis (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 10 žmonių)
Sumišimas, pilvo skausmas, skrandžio veiklos sutrikimas, pilvo pūtimas, viduriavimas, pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas, gliukozė šlapime.
Pasitaiko taip pat kai kurių kraujo tyrimo pakitimų: padidėjęs kreatinino, šlapalo, kalcio ir gliukozės, sumažėjęs chloridų, kalio, magnio ir natrio kiekis kraujyje. Padidėjęs amilazės aktyvumas kraujyje (hiperamilazemija).
Nedažnas šalutinis poveikis (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 100 žmonių)
Apetito sumažėjimas arba nebuvimas, labai pasunkėjęs kvėpavimas, anafilaksinės odos reakcijos (padidėjusio jautrumo reakcijos), jau anksčiau buvusios miopijos sustiprėjimas, eritema, niežtinčio pobūdžio odos reakcija į šviesą, dėl smulkių kraujo išsiliejimų (purpura) rausvos dėmės arba plėmai, pūkšlės odoje.
Retas šalutinis poveikis (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 1000 žmonių)
Seilių liaukų patinimas ir skausmingumas, sumažėjęs baltųjų kraujo ląstelių (leukocitų), kraujo plokštelių (trombocitų) kiekis kraujyje, mažakraujystė, kaulų čiulpų pažeidimas, neramumas, prislėgta nuotaika arba depresija, miego sutrikimas, abejingumas (apatija), tirpulys ir dilgčiojimas, traukuliai, ksantopsija (visi daiktai atrodo geltoni), matymas lyg per miglą, akių sausumas, nereguliarus širdies ritmas, kraujagyslių uždegimas, kraujo krešulių atsiradimas (trombozė arba embolija), plaučių uždegimas, skysčių kaupimasis plaučiuose, kasos uždegimas, gelta, tulžies pūslės infekcija, raudonosios vilkligės požymiai – bėrimas, sąnarių skausmas, rankų ir pirštų šalimo pojūtis, alerginės odos reakcijos, odos lupimasis ir pūslių susidarymas, neinfekcinio pobūdžio inkstų uždegimas (intersticinis nefritas), karščiavimas, silpnumas raumenyse (kartais lemiantis judėjimo sutrikimus).
Labai retas šalutinis poveikis (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 10000 žmonių)
Elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, sukeliantis chloridų kiekio sumažėjimą kraujyje (hipochloreminė alkalozė, žarnų nepraeinamumas (paralyžinis nepraeinamumas).
Pranešimas apie šalutinį poveikį
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Apie šalutinį poveikį taip pat galite pranešti tiesiogiai, užpildę interneto svetainėje www.vvkt.lt esančią formą, paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT-09120 Vilnius, tel: 8 800 73568, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.
5. Kaip laikyti Mesar plus
Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.
Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.
Ant dėžutės po „Tinka iki“ ir lizdinės plokštelės po „EXP“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos.
Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.
6. Pakuotės turinys ir kita informacija
Mesar plus sudėtis
- Veikliosios medžiagos yra olmesartano medoksomilis ir hidrochlorotiazidas.
Mesar plus 40 mg/25 mg: kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 40 mg olmesartano medoksomilio ir 25 mg hidrochlorotiazido.
- Pagalbinės medžiagos. Tabletės branduolys: mikrokristalinė celiuliozė, laktozė monohidratas*, mažai pakeista hiproliozė, hiproliozė, magnio stearatas. Tabletės plėvelė: titano dioksidas (E 171), talkas, hipromeliozė, geltonasis geležies oksidas (E172), raudonasis geležies oksidas (E172).
*Žr. sk. Mesar plus sudėtyje yra laktozės
Mesar plus išvaizda ir kiekis pakuotėje
Mesar plus 40 mg/25 mg plėvele dengtos tabletės yra šviesiai rožinės, ovalios, vienoje jų pusėje yra įspaudas C25.
Lizdinėse plokštelėse yra 14, 28, 30, 56, 84, 90, 98, 10x28 arba 10x30 plėvele dengtų tablečių. Perforuotų vienadozių lizdinių plokštelių pakuotė, kurioje yra 10, 50 arba 500 plėvele dengtų tablečių
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
Tarptautinis pavadinimas | Olmesartanas medoksomilis+Hidrochlorotiazidas |
Vaisto stiprumas | 40mg+25mg |
Vaisto forma | plėvele dengtos tabletės |
Grupė | Vaistinis preparatas |
Pogrupis | Cheminis vaistas |
Vartojimas | vartoti per burną |
Registracijos numeris | LT/1/05/0436 |
Registratorius | Menarini International Operations Luxembourg S.A., Liuksemburgas |
Receptinis | Receptinis |
Vaistas registruotas | 2010.08.13 |
Vaistas perregistruotas |
1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Mesar plus 40 mg/25 mg plėvele dengtos tabletės
2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
Mesar plus 40 mg/25 mg plėvele dengtos tabletės
Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 40 mg olmesartano medoksomilio ir 25 mg hidrochlorotiazido.
Pagalbinė (-s) medžiaga (-os), kurios (-ių) poveikis žinomas:
Mesar plus 40 mg/25 mg plėvele dengtos tabletės
Kiekvienoje tabletėje yra 221,4 mg laktozės monohidrato.
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
3. FARMACINĖ FORMA
Plėvele dengtos tabletės.
Mesar plus 40 mg/25 mg plėvele dengtos tabletės yra 15 x 7 mm šviesiai rožinės, ovalios, vienoje jų pusėje yra įspaudas C25
4. KLINIKINĖ INFORMACIJA
4.1 Terapinės indikacijos
Pirminės arterinės hipertenzijos gydymas.
Mesar plus 40 mg/12,5 mg ir Mesar plus 40 mg/25 mg fiksuotų dozių derinio plėvele dengtos tabletės vartojamos suaugusiesiems tuo atveju, jeigu vien olmesartano medoksomilio 40 mg dozė kraujospūdį reguliuoja nepakankamai.
4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas
Dozavimas
Suaugusieji
Rekomenduojama Mesar plus 40 mg/12,5 mg arba Mesar plus 40 mg/25 mg dozė yra viena tabletė per parą.
Mesar plus 40 mg/12,5 mg plėvele dengtos tabletės gali būti skiriamos vartoti pacientams tuo atveju, jeigu vien olmesartano medoksomilio 40 mg dozė kraujospūdį reguliuoja nepakankamai.
Mesar plus 40 mg/25 mg plėvele dengtos tabletės gali būti skiriamos vartoti pacientams tuo atveju, jeigu Mesar plus 40 mg/12,5 mg fiksuoto derinio dozė kraujospūdį reguliuoja nepakankamai.
Vartojimo patogumui pacientams, vartojantiems olmesartano medoksomilio ir hidrochlorotiazido atskiras tabletes, galima skirti vartoti tą pačią komponentų dozę turinčias Mesar plus 40 mg/12,5 mg ir Mesar plus 40 mg/25 mg tabletes.
Mesar plus 40 mg/12,5 mg ir Mesar plus 40 mg/25 mg galima vartoti valgant arba nevalgius.
Senyviems žmonėms (65 metų arba vyresni)
Senyvus žmones galima gydyti tokia pačia derinio doze kaip ir jaunesnius suaugusius žmones. Reikia dažnai kontroliuoti kraujospūdį.
Inkstų veiklos sutrikimas
Pacientų, kuriems yra sunkus inkstų veiklos sutrikimas (kreatinino klirensas < 30 ml/min.), Mesar plus gydyti negalima.
Ligoniams, kuriems nustatytas lengvas ar vidutinio sunkumo inkstų veiklos sutrikimas (kreatinino klirensas 30-60 ml/min.), olmesartano medoksomilio maksimali paros dozė yra 20 mg, kadangi šios pacientų grupės gydymo didesnėmis dozėmis patyrimas nepakankamas; reikia periodiškai tikrinti šių pacientų sveikatos būklę.
Mesar plus 40 mg/12,5 mg ir Mesar plus 40 mg/25 mg negalima vartoti esant bet kuriai inkstų nepakankamumo stadijai (žr. 4.3, 4.4. ir 5.2 skyrius).
Kepenų veiklos sutrikimas
Pacientus, kurių kepenų veiklos sutrikimas lengvas, Mesar plus 40 mg/12,5 mg ir Mesar plus 40 mg/25 mg gydyti reikia atsargiai (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Jei pacientai su sutrikusia kepenų funkcija gydomi diuretikais ir (arba) kitais vaistais nuo hipertenzijos, reikia atidžiai kontroliuoti jų kraujospūdį ir inkstų funkciją. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi vidutiniškai, rekomenduojama pradinė olmesartano medoksomilio dozė yra 10 mg vieną kartą per parą, maksimali dozė neturi būti didesnė kaip 20 mg vieną kartą per parą. Pacientų su sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu gydymo olmesartano medoksomiliu patirties nėra.
Mesar plus 40 mg/12,5 mg ir Mesar plus 40 mg/25 mg negalima skirti vartoti pacientams, kuriems nustatytas vidutinio sunkumo arba sunkus kepenų veiklos pažeidimas (žr. 4.3 ir 5.2 skyrius), cholestazė ir tulžies nutekėjimo obstrukcija (žr. 4.3 sk.).
Vaikų populiacija
Mesar plus 40 mg/12,5 mg ir Mesar plus 40 mg/25 mg vartojimo saugumas ir veiksmingumas vaikams ir paaugliams iki 18 metų neištirtas. Duomenų nėra.
Vartojimo metodas
Tabletę reikia nuryti užsigeriant pakankamu skysčio kiekiu (pvz., stikline vandens). Tabletės negalima kramtyti ir reikia vartoti tuo pačiu paros metu.
4.3. Kontraindikacijos
Padidėjęs organizmo jautrumas bet kuriai veikliąjai ar pagalbinei Mesar plus tablečių medžiagai (žr. 6.1 skyrių) arba kitokiems sulfonamidų dariniams (hidrochlorotiazidas yra sulfonamidų darinys).
Inkstų veiklos sutrikimas (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius).
Atspari gydymui hipokalemija, hiperkalcemija, hiponatremija ar simptominė hiperurikemija.
Vidutinio sunkumo ir sunkus kepenų veiklos pažeidimas, cholestazė ir tulžies nutekėjimo obstrukcija (žr. 5.2 skyrių).
Antras ir trečias nėštumo trimestrai (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius).
Pacientams, kurie serga cukriniu diabetu arba kurių inkstų funkcija sutrikusi (GFG < 60 ml/min/1,73 m2), Mesar plus negalima vartoti kartu su preparatais, kurių sudėtyje yra aliskireno (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).
4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės
Kraujo tūrio sumažėjimas
Pacientams, kurių organizme dėl intensyvios terapijos diuretikais, druskos kiekio maiste ribojimo, viduriavimo ar vėmimo trūksta skysčių ir (arba) druskos, gali pasireikšti simptominė hipotenzija, ypač po pirmosios dozės pavartojimo. Prieš skiriant vartoti Mesar plus, reikia pašalinti minėtas būkles.
Kitos būklės, kurių metu aktyvinama renino, angiotenzino ir aldosterono sistema
Pacientų, kurių kraujagyslių tonusas ir inkstų veikla daugiausia priklauso nuo renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (pvz., sergančiųjų sunkiu staziniu širdies nepakankamumu ar inkstų liga, įskaitant inkstų arterijų stenozę), gydymas šią sistemą veikiančiais vaistais siejamas su staigia hipotenzija, azoto kiekio padidėjimu kraujyje, oligurija, rečiau - ūminiu inkstų nepakankamumu.
Renovaskulinė hipertenzija
Gydant pacientus, kuriems yra abiejų inkstų arterijų stenozė ar vienintelio funkcionuojančio inksto arterijos stenozė, vaistais, veikiančiais renino ir aldosterono sistemą, yra didesnė sunkios hipotenzijos ir inkstų nepakankamumo rizika.
Inkstų veiklos sutrikimas, persodintas inkstas
Negalima Mesar plus gydyti ligonių, kuriems yra sunkus inkstų veiklos sutrikimas (kreatinino klirensas < 30 ml/min.).
Olmesartano medoksomilio maksimali dozė pacientams, kuriems nustatytas lengvas arba vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas 30-60 ml/min.) yra 20 mg vieną kartą per parą. Tačiau tokius ligonius Mesar plus 40 mg/12,5 mg ir Mesar plus 40 mg/25 mg reikia gydyti atsargiai, periodiškai matuojant kalio, kreatinino ir šlapimo rūgšties kiekį kraujo serume. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, gali pasireikšti su tiazidinių diuretikų poveikiu susijusi azotemija. Jei inkstų funkcijos sutrikimas progresuoja, reikia labai atidžiai iš naujo įvertinti gydymą ir diuretikų vartojimo nutraukimą. Todėl Mesar plus 40 mg/12,5 mg ir Mesar plus 40 mg/25 mg negalima vartoti esant bet kuriai inkstų nepakankamumo stadijai (žr. 4.3 sk.).
Ligonių, kuriems neseniai atlikta inkstų transplantacija, gydymo Mesar plus patirties nėra.
Dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) slopinimas
Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireną padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funkcijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinį (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).
Vis dėlto, jei dvigubas nuslopinimas laikomas absoliučiai būtinu, šis gydymas turi būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstų funkciją, elektrolitų koncentracijas bei kraujospūdį.
Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių.
Kepenų veiklos sutrikimas
Pacientų, kuriems yra sunkus kepenų veiklos sutrikimas, gydymo olmesartano medoksomiliu patirties nėra.
Maksimali paros dozė pacientams, kuriems nustatytas vidutinio sunkumo kepenų veiklos sutrikimas, yra 20 mg olmesartano medoksomilio.
Be to, net ir nežymus skysčio ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimas tiazidiniais diuretikais gydomiems ligoniams, kuriems yra kepenų veiklos sutrikimas arba progresuojanti kepenų liga, gali skatinti kepenų komos pasireiškimą. Todėl pacientus, kuriems yra vidutinio sunkumo ir sunkus kepenų veiklos sutrikimas, tulžies stazė ir ištekėjimo obstrukcija, Mesar plus 40 mg/12,5 mg ir Mesar plus 40 mg/25 mg gydyti draudžiama (žr. 4.3, 5.2 sk.). Atsargumo reikia laikytis, kai pacientui nustatytas lengvas kepenų veiklos sutrikimas (žr. 4.2 sk.).
Aortos arba mitralinio vožtuvo stenozė, obstrukcinė hipertrofinė kardiomiopatija
Pacientus, kuriems yra aortos arba mitralinio vožtuvo stenozė ar obstrukcinė hipertrofinė kardiomiopatija, Mesar plus, kaip ir kitokiais kraujagysles plečiančiais preparatais, reikia gydyti itin atsargiai.
Pirminis aldosteronizmas
Pacientai, sergantys pirminiu aldosteronizmu, dažniausiai nereaguoja į antihipertenzinius vaistinius preparatus, kurie poveikį sukelia slopindami renino ir angiotenzino sistemą. Todėl tokių pacientų gydyti Mesar plus nerekomenduojama.
Medžiagų apykaitos ir endokrininiai sutrikimai
Gydymas tiazidiniais diuretikais gali sutrikdyti gliukozės toleravimą. Sergantiesiems cukriniu diabetu gali prireikti koreguoti insulino arba geriamųjų vaistų, mažinančių kraujyje gliukozės kiekį, dozę (žr. 4.5 skyrių). Gydymo tiazidiniais diuretikais metu gali tapti pastebimas latentinis cukrinis diabetas.
Žinomas nepageidaujamas poveikis, susijęs su gydymu tiazidų grupės diuretikais, yra cholesterolio ir trigliceridų kiekio padidėjimas kraujyje.
Kai kuriems pacientams, gydomiems tiazidiniais diuretikais, gali padidėti šlapimo rūgšties kiekis kraujyje arba prasidėti podagra.
Elektrolitų pusiausvyros sutrikimas
Kiekvienam pacientui, vartojančiam diuretikų, reikia periodiškai matuoti elektrolitų kiekį kraujo serume.
Tiazidiniai diuretikai, tarp jų hidrochlorotiazidas, gali sukelti elektrolitų pusiausvyros sutrikimą (įskaitant hipokalemiją, hiponatremiją ir hipochloreminę alkalozę). Skysčių ar elektrolitų pusiausvyros sutrikimų įspėjamieji požymiai yra burnos džiūvimas, troškulys, silpnumas, letargija, mieguistumas, neramumas, raumenų skausmas, mėšlungis arba silpnumas, hipotenzija, oligurija, tachikardija, virškinimo sutrikimai – pykinimas arba vėmimas (žr. 4.8 skyrių).
Didžiausia hipokalemijos rizika yra pacientams, kurie serga kepenų ciroze, daug išskiria šlapimo, per mažai vartoja elektrolitų arba gydomi kortikosteroidais ar AKTH (žr. 4.5 skyrių). Priešingai, dėl antagonizmo angiotenzino II receptoriams (AT1) Mesar plus tabletėse esantis olmesartano medoksomilis gali sukelti hiperkalemiją, ypač pacientams, kuriems yra inkstų ir (arba) širdies veiklos sutrikimas arba kurie serga cukriniu diabetu. Rizikos grupių pacientams būtina matuoti kalio kiekį kraujo serume. Kartu su Mesar plus kalį organizme sulaikančių diuretikų, kalio papildų, druskų pakaitalų, kuriuose yra kalio, bei kitų preparatų, galinčių padidinti kalio kiekį kraujo serume (pvz., heparino) reikia vartoti atsargiai (žr. 4.5 skyrių).
Įrodymų, kad olmesartano medoksomilis galėtų apsaugoti nuo diuretikų sukeliamos hiponatremijos arba ją sumažinti, nėra. Chloridų stoka dažniausiai būna nedidelė ir jos šalinti nereikia.
Tiazidiniai diuretikai gali sumažinti kalcio išsiskyrimą su šlapimu ir sukelti protarpinį nežymų kalcio kiekio padidėjimą kraujo serume net ir nesant kalcio apykaitos sutrikimo. Hiperkalcemija gali būti slaptojo hiperparatiroidizmo požymis. Prieš atliekant prieskydinių liaukų veiklos tyrimus, reikia liautis vartoti tiazidinius diuretikus.
Nustatyta, kad tiazidiniai diuretikai gali padidinti magnio išsiskyrimą su šlapimu, dėl to gali pasireikšti hipomagnezemija.
Aukštos temperatūros sąlygomis pacientams, kuriems yra edemų, dėl praskiedimo galima hiponatremija.
Litis
Kartu su Mesar plus, kaip ir kitais angiotenzino II receptorių blokatoriais, ličio preparatų vartoti nerekomenduojama (žr. 4.5 skyrių).
Į celiakiją panaši enteropatiją
Labai retais atvejais pacientams, vartojantiems olmesartaną, po kelių mėnesių ar metų nuo gydymo pradžios gali vystytis sunkus lėtinis viduriavimas, lydimas žymaus kūno svorio sumažėjimo. Šio nepageidaujamo poveikio priežastis greičiausiai yra uždelsta (vėlyva) vietinė padidėjusio jautrumo reakcija. Tokių pacientų žarnų biopsijos rezultatai dažnai parodydavo žarnyno gaurelių atrofiją. Jeigu gydomam olmesartanu pacientui yra minėti požymiai, atmeskite kitas galimas priežastis. Jeigu kitų viduriavimo priežasčių nenustatyta, apsvarstykite, ar neverta nutraukti gydymo olmesartano medoksomiliu. Tuo atveju, jeigu nutraukus gydymą simptomai išnyko, o į celiakiją panaši enteropatiją buvo patvirtinta biopsijos metu, atnaujinti gydymą olmesartano medoksomiliu netikslinga.
Etniniai skirtumai
Juodaodžiams, kaip ir kitų preparatų, kurių sudėtyje yra angiotenzino II receptorių blokatorių, Mesar plus kraujospūdį mažinantis poveikis būna šiek tiek silpnesnis negu nejuodaodžiams, galbūt todėl, kad hipertenzija sergančių juodaodžių kraujo serume renino koncentracija dažniau būna sumažėjusi.
Antidopingo testas
Šio preparato sudėtyje esantis hidrochlorotiazidas gali lemti teigiamą dopingo testo rezultatą.
Nėštumas
Nėštumo metu negalima pradėti vartoti angiotenzino II receptorių blokatorių, išskyrus tuos atvejus, kai gydymas angiotenzino II receptorių blokatoriais yra būtinas. Planuojančių nėštumą pacienčių gydymą reikia keisti gydymu alternatyviais antihipertenziniais preparatais, kurių vartojimas nėštumo metu yra saugus. Nustačius nėštumą, gydymą angiotenzino II receptorių blokatoriais reikia nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, pradėti gydymą alternatyviais vaistais (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius).
Kiti veiksniai
Kaip ir tais atvejais, kai vartojami kiti antihipertenziniai vaistai, ligonius, sergančius išemine širdies liga ar smegenų kraujotakos nepakankamumu, gali ištikti miokardo infarktas ar insultas.
Padidėjusio jautrumo reakcija hidrochlorotiazidui gali pasireikšti pacientams, kuriems alergijos ar bronchinės astmos anksčiau nebuvo, tačiau tokiems ligoniams ji labiau tikėtina.
Vartojant tiazidų grupės diuretikų, gali suaktyvėti arba pasunkėti sisteminė raudonoji vilkligė.
Mesar plus tabletėse yra laktozės. Jeigu yra retas paveldimas galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija, šio preparato vartoti negalima.
4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika
Galima sąveika, susijusi su Mesar plus deriniu
Nerekomenduojama vartoti kartu
Litis
Aprašyta, kad, vartojant ličio kartu su angiotenziną konvertuojančių fermentų inhibitoriais, retais atvejais – su angiotenzino II receptorių blokatoriais, kraujo serume laikinai padidėja ličio koncentracija ir stiprėja toksinis jo poveikis. Be to, tiazidiniai diuretikai sumažina ličio inkstų klirensą, todėl gali padidėti ličio toksinio poveikio rizika. Todėl Mesar plus nepatariama vartoti kartu su ličiu (žr. 4.4 skyrių). Jei tokį derinį vartoti būtina, reikia labai atidžiai matuoti ličio koncentraciją kraujo serume.
Vartoti kartu galima laikantis atsargumo
Baklofenas
Gali sustiprėti kraujospūdį mažinantis poveikis.
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU)
NVNU (pvz., acetilsalicilo rūgštis (daugiau kaip 3 g per parą), COX-2 inhibitoriai ir neselektyvūs NVNU) gali susilpninti tiazidų grupės diuretikų ir angiotenzino II receptorių blokatorių kraujospūdį mažinantį poveikį.
Kai kuriems pacientams, kurių inkstų funkcija pakitusi (pvz., dehidruotiems ligoniams, senyviems žmonėms, kurių inkstų funkcija susilpnėjusi), kartu su angiotenzino II receptorių blokatoriais vartojantiems ciklooksigenazę slopinančių vaistų, inkstų funkcija gali dar labiau pablogėti, net gali prasidėti ūminis inkstų nepakankamumas, kuris dažniausiai būna laikinas. Todėl šį derinį reikia skirti atsargiai, ypač senyviems žmonėms. Pacientams reikia skirti pakankamai skysčių. Pradėjus gydyti šiuo deriniu ir tam tikrais intervalais gydymo metu reikia tirti inkstų funkciją.
Vartoti kartu galima įvertinus pasekmes
Amifostinas
Gali sustiprėti kraujospūdį mažinantis poveikis.
Kiti kraujospūdį mažinantys vaistai
Mesar plus kraujospūdį mažinantis poveikis gali sustiprėti, kai kartu vartojami kiti kraujospūdį mažinantys vaistai.
Alkoholis, barbitūratai, narkotikai arba antidepresantai
Gali sustiprėti ortostatinė hipotenzija.
Galima sąveika, susijusi su olmesartano medoksomiliu
Nerekomenduojama vartoti kartu
AKF inhibitoriai, angiotenzino II receptorių blokatoriai ar aliskireno dariniai
Klinikinių tyrimų duomenys parodė, kad, palyginti su vieno RAAS veikiančio preparato vartojimu, dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas, kai vartojamas AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinys, siejamas su dažniau pasitaikančiais nepageidaujamais reiškiniais, tokiais kaip hipotenzija, hiperkalemija ir inkstų funkcijos susilpnėjimas (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą).(žr. 4.3, 4.4 ir 5.1 skyrius).
Vaistiniai preparatai, turintys įtakos kalio koncentracijai kraujo serume
Remiantis gydymo kitais renino ir angiotenzino sistemą veikiančiais preparatais patirtimi, kalio kiekį kraujo serume gali padidinti kartu vartojami kalį organizme sulaikantys diuretikai, kalio papildai, druskų pakaitalai, kuriuose yra kalio, kiti kalio kiekį kraujo serume didinantys vaistai (pvz.: heparinas, AKF inhibitoriai) (žr. sk. 4.4). Jei pacientas kartu su Mesar plus vartoja vaistų, veikiančių kalio kiekį, patariama matuoti kalio kiekį kraujo serume.
Tulžies rūgštis surišantis vaistinis preparatas kolesevelamas
Vartojant olmesartaną kartu su tulžies rūgštis surišančiu vaistiniu preparatu kolesevelamo hidrochloridu, tai mažina olmesartano biologinį prieinamumą ir maksimalią plazmos koncentraciją bei t1/2. Jeigu olmesartanas vartojamas bent 4 val. prieš kolesevelamo hidrochloridą, minėta sąveika yra mažesnė. Todėl olmesartano medoksomilio rekomenduojama vartoti bent 4 val. prieš geriant kolesevelamo hidrochlorido (žr. 5.2 skyrių).
Papildoma informacija
Po skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų (aliuminio ir magnio hidroksidų) pavartoto olmesartano biologinis prieinamumas buvo šiek tiek mažesnis.
Olmesartano medoksomilis varfarino farmakokinetikai ir farmakodinamikai bei digoksino farmakokinetikai pastebimos įtakos neturėjo.
Sveikų žmonių organizme kartu pavartoti olmesartano medoksomilis ir pravastatinas klinikai reikšmingos įtakos vienas kito farmakokinetikai nedarė.
Tyrimų in vitro metu olmesartanas klinikai reikšmingai žmogaus citochromo P450 izofermentų 1A1/2, 2A6, 2C8/9, 2C19, 2D6, 2E1 ir 3A4 neslopino. Žiurkių citochromo P450 aktyvumo šis medikamentas neindukavo arba toks poveikis buvo silpnas. Todėl olmesartano klinikai reikšminga sąveika su vaistiniais preparatais, kurie metabolizuojami veikiant minėtiems citochromo P450 fermentams, mažai tikėtina.
Galima sąveika, susijusi su hidrochlorotiazidu
Nerekomenduojama vartoti kartu
Vaistiniai preparatai, veikiantys kalio kiekį kraujo serume
Kalio trūkumą organizme sukeliantis hidrochlorotiazido poveikis (žr. 4.4 sk.) gali sustiprėti kartu vartojant kitų preparatų, kurie sukelia kalio netekimą ir hipokalemiją (pvz., kiti kalio išsiskyrimą skatinantys diuretikai, vidurius laisvinantys preparatai, kortikosteroidai, AKTH, amfotericinas, karbenoksolonas, penicilino G natrio druska, salicilo rūgšties dariniai). Minėtų preparatų kartu su hidrochlorotiazidu vartoti nerekomenduojama.
Vartoti kartu galima laikantis atsargumo
Kalcio druskos
Tiazidų grupės diuretikai gali padidinti kalcio kiekį kraujo serume, nes sumažina jo išsiskyrimą su šlapimu. Jei pacientui kalcio papildų vartoti reikia, būtina matuoti jo koncentraciją kraujo serume, prireikus keisti kalcio dozę.
Kolestiraminas ir kolestipolis
Vartojant anijonais pasikeičiančiųjų dervų, trikdoma hidrochlorotiazido absorbcija.
Širdį veikiantys glikozidai
Tiazidinių diuretikų sukeliama hipokalemija arba hipomagnezemija gali skatinti širdį veikiančių glikozidų sukeliamo širdies ritmo sutrikimo pasireiškimą.
Vaistiniai preparatai, kurių poveikiui įtakos turi kalio koncentracijos pokytis kraujo serume
Būtina reguliariai matuoti kalio koncentraciją kraujo serume bei atlikti EKG pacientams, kurie kartu su Mesar plus vartoja vaistinių preparatų, kurių poveikis priklauso nuo kalio kiekio kraujo serume pokyčio (pvz., širdį veikiančių glikozidų, antiaritminių vaistų), arba žemiau išvardytų preparatų, skatinančių polimorfinės skilvelinės paroksizminės tachikardijos (torsades de pointes) pasireiškimą (įskaitant kai kuriuos antiaritminius vaistus). Hipokalemija yra torsades de pointes pasireiškimą skatinantis veiksnys:
- Ia klasės antiaritminių vaistų (pvz., chinidino, hidrochinidino, dizopiramido),
- III klasės antiaritminių vaistų (pvz., amjodarono, sotalolio, dofetilido, ibutilido),
- kai kurių vaistų nuo psichozės (pvz., tioridazino, chlorpromazino, levomepromazino, trifluoperazino, ciamemazino, sulpirido, sultoprido, amisulprido, tiaprido, pimozido, haloperidolio, droperidolio),
- kitų vaistų (pvz., bepridilio, cisaprido, difemanilio, į veną švirkščiamų eritromicino ar vinkamino preparatų, halofantrino, mizolastino, pentamidino, sparfloksacino, terfenidino).
Nedepoliarizuojantys miorelaksantai (pvz., tubokurarinas)
Hidrochlorotiazidas gali sustiprinti nedepoliarizuojančių miorelaksantų poveikį.
Anticholinerginiai preparatai (pvz., atropinas, biperidenas)
Sumažėjus skrandžio ir žarnyno motorikai ar skrandžio išsituštinimo greičiui, padidėja tiazidų grupės diuretikų biologinis prieinamumas.
Vaistiniai preparatai nuo cukrinio diabeto (geriamieji vaistai, insulinas)
Gydymas tiazidiniais diuretikais gali turėti įtakos gliukozės toleravimui, todėl gali prireikti koreguoti vaistinių preparatų nuo cukrinio diabeto dozę (žr. 4.4 skyrių).
Metforminas
Metformino kartu su Mesar plus reikia skirti atsargiai, nes padidėja laktatacidozės rizika (dėl galimo inkstų veiklos sutrikimo, susijusio su hidrochlorotiazido poveikiu).
beta adrenoblokatoriai ir diazoksidas
Tiazidai gali sustiprinti beta adrenoblokatorių ir diazoksido hiperglikeminį poveikį.
Kraujospūdį didinantys aminai (pvz., noradrenalinas)
Šių medikamentų poveikis gali susilpnėti.
Vaistai podagrai gydyti (pvz., probenecidas, sulfinpirazonas, alopurinolis)
Kadangi hidrochlorotiazidas gali padidinti šlapimo rūgšties kiekį kraujo serume, gali prireikti koreguoti šlapimo rūgšties išsiskyrimą su šlapimu didinančių preparatų dozę. Gali reikėti padidinti probenecido arba sulfinpirazono dozę. Kartu vartojami tiazidiniai diuretikai gali didinti alerginių reakcijų alopurinoliui dažnumą.
Amantadinas
Tiazidiniai diuretikai gali padidinti amantadino sukeliamo nepageidaujamo poveikio dažnumą.
Citotoksiniai preparatai (pvz., ciklofosfamidas, metotreksatas)
Tiazidiniai diuretikai gali sumažinti citotoksinių vaistinių preparatų išsiskyrimą su šlapimu ir sustiprinti jų kaulų čiulpus slopinantį poveikį.
Salicilatai
Vartojant dideles salicilatų dozes, hidrochlorotiazidas gali sustiprinti salicilatų toksinį poveikį centrinei nervų sistemai.
Metildopa
Pasitaikė pavienių pranešimų apie hemolizinę anemiją, kai kartu buvo vartojami hidrochlorotiazidas ir metildopa.
Ciklosporinas
Kartu vartojamas ciklosporinas gali padidinti hiperurikemijos riziką ir sukelti podagrai būdingų komplikacijų.
Tetraciklinai
Kartu vartojami tetraciklinai ir tiazidiniai diuretikai padidina tetraciklinų sukeliamo šlapalo kiekio padidėjimo riziką. Doksiciklinui ši sąveika tikriausiai nebūdinga.
4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis
Nėštumas
Atsižvelgiant į poveikį, kurį sukelia šio sudėtinio preparato veikliosios medžiagos nėštumo laikotarpiu, pirmojo nėštumo trimestro laikotarpiu Mesar plus vartoti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių.).
Mesar plus draudžiama vartoti antruoju ir trečiuoju nėštumo trimestrais (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).
Olmesartano medoksomilis
Angiotenzino II receptorių blokatorių pirmuoju nėštumo trimestru vartoti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių).
Angiotenzino II receptorių blokatorių draudžiama vartoti antruoju ir trečiuoju nėštumo trimestrais (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).
Epidemiologiniai įrodymai apie teratogeninio poveikio riziką dėl AKF inhibitorių poveikio pirmuoju nėštumo trimestru nėra įtikinami. Tačiau negalima atmesti nedidelio rizikos padidėjimo. Kadangi kontrolinių epidemiologinių tyrimų duomenų apie angiotenzino II receptorių blokatorių riziką nėra, gali būti panaši rizika ir šios klasės vaistams. Išskyrus atvejus, kai būtina tęsti gydymą angiotenzino receptorių blokatoriais, planuojančių pastoti pacienčių gydymą reikia keisti gydymu alternatyviais antihipertenziniais preparatais, kurių vartojimas nėštumo metu yra saugus. Nustačius nėštumą, gydymą angiotenzino II receptorių blokatoriais reikia nutraukti nedelsiant ir, jei reikia, pradėti gydymą alternatyviais vaistais.
Žinoma, kad gydymas angiotenzino II receptorių blokatoriais antruoju ir trečiuoju nėštumo trimestrais sukelia žmogaus vaisiui toksinį poveikį (susilpnėja inkstų funkcija, susidaro oligohidramnionas, sulėtėja kaukolės kaulėjimas) (žr. taip pat 5.3 skyrių).
Jei angiotenzino II receptorių blokatorius moteris vartojo antruoju arba trečiuoju nėštumo trimestrais, reikia ultragarsu tirti vaisiaus inkstų funkciją ir kaukolę. Naujagimius, kurių motinos vartojo angiotenzino II receptorių blokatorius, reikia nuolat stebėti dėl hipotenzijos (žr. taip pat 4.3 ir 4.4 skyrius).
Hidrochlorotiazidas
Hidrochlorotiazido vartojimo nėštumo laikotarpiu, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą, patyrimas nepakankamas. Nepakanka duomenų ir su eksperimentiniais gyvūnais.
Hidrochlorotiazidas prasiskverbia pro placentą. Įvertinus hidrochlorotiazido veikimo mechanizmą, jo vartojimas antrąjį ir trečiajį nėštumo trimestrą gali sutrikdyti vaisiaus-placentos kraujotaką ir sukelti vaisiaus ir naujagimio sutrikimus, pvz.: geltą, elektrolitų pusiausvyros sutrikimus ir trombocitopeniją.
Hidrochlorotiazido negalima vartoti nėščiųjų edemos, gestacinės hipertenzijos arba preeklampsijos gydymui, nes gali sumažėti plazmos tūris ir galima nepakankama placentos kraujotaka nesant teigiamo poveikio ligos eigai.
Hidrochlorotiazido negalima vartoti nėščiųjų pirminei hipertenzijai gydyti, išskyrus retus atvejus, kai kitoks gydymas neįmanomas.
Žindymas
Olmesartano medoksomilis
Kadangi apie Mesar plus vartojimą žindymo laikotarpiu duomenų nėra, jo vartoti nerekomenduojama; labiau tinka alternatyvūs vaistai su geriau ištirtu vartojimo saugumu, ypač žindant naujagimį ar neišnešiotą naujagimį.
Hidrochlorotiazidas
Nedidelis hidrochlorotiazido kiekis prasiskverbia į žindyvės pieną. Didelės tiazidinių diuretikų dozės, sukeliančios intensyvią diurezę, gali slopinti pieno išsiskyrimą. Žindymo laikotarpiu vartoti Mesar plus nerekomenduojama. Jei Mesar plus vartojamas žindymo laikotarpiu, jo dozė turi būti kuo mažesnė.
4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus
Mesar plus 40 mg/12,5 mg ir Mesar plus 40 mg/25 mg gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus veikia silpnai arba vidutininškai. Vartojant vaistinius preparatus nuo padidėjusio kraujospūdžio, kartais gali atsirasti galvos svaigimas arba nuovargis, galintys sutrikdyti gebėjimą reaguoti.
4.8 Nepageidaujamas poveikis
Vartojant Mesar plus 40 mg/12,5 mg ir 40 mg/25 mg dažniausiai pasitaikančios nepageidaujamos reakcijos yra galvos skausmas (2,9%), svaigulys (1,9%) ir nuovargis (1,0%).
Hidrochlorotiazidas gali sukelti arba sustiprinti kraujo tūrio netekimą ir dėl to sutrikdyti elektrolitų pusiausvyrą (žr. 4.4 skyrių).
Mesar plus 40 mg/12,5 mg ir Mesar plus 40 mg/25 mg saugumas tirtas klinikiniais tyrimais, kurių metu buvo gydyti 3709 pacientai olmesartano medoksomilio ir hidrochlorotiazido deriniu.
Žemiau išvardytos nepageidaujamos reakcijos pacientams, vartojusiems olmesartano medoksomilio ir hidrochlorotiazido fiksuotų dozių derinį 20 mg/12,5 mg and 20 mg/25 mg, galinčios pasireikšti vartojant Mesar plus 40 mg/12,5 mg ir Mesar plus 40 mg/25 mg.
Iš klinikinių tyrimų, poregistracinio saugumo tyrimų ir spontaninių pranešimų būdu gautos Mesar plus sukeliamos nepageidaujamos reakcijos apibendrintos žemiau pateiktoje lentelėje; taip pat pateiktos atskirų komponentų olmesartano medoksomilio ir hidrochlorotiazido nepageidaujamos reakcijos vertinant jų saugumą.
Nepageidaujamos reakcijos suskirstytos pagal dažnį tokia tvarka: labai dažnos (≥1/10), dažnos (nuo ≥ 1/100 iki <1/10), nedažnos (nuo ≥1/1000 iki <1/100), retos (nuo ≥1/10000 iki <1/1000), labai retos (<1/10 000).
MedDRA organų sistemų klasė | Nepageidaujamos reakcijos | Dažnis | ||
Mesar plus | Olmesartanas | Hidrochlorotiazidas | ||
Infekcijos ir infestacijos | Sialadenitas | Retai | ||
Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai | Aplazinė anemija | Retai | ||
Kaulų čiulpų slopinimas | Retai | |||
Hemolizinė anemija | Retai | |||
Leukopenija | Retai | |||
Neutropenija arba agranulocitozė | Retai | |||
Trombocitopenija | Nedažnai | Retai | ||
Imuninės sistemos sutrikimai | Anafilaksinės reakcijos | Nedažnai | Nedažnai | |
Metabolizmo ir mitybos sutrikimai | Anoreksija | Nedažnai | ||
Gliukozurija | Dažnai | |||
Hiperkalcemija | Dažnai | |||
Hipercholesterolemija | Nedažnai | Labai dažnai | ||
Hiperglikemija | Dažnai | |||
Hiperkalemija | Retai | |||
Hipertrigliceridemija | Nedažnai | Dažnai | Labai dažnai | |
Hiperurikemija | Nedažnai | Dažnai | Labai dažnai | |
Hipochloremija | Dažnai | |||
Hipochloreminė alkalozė | Labai retai | |||
Hipokalemija | Dažnai | |||
Hpomagnezemija | Dažnai | |||
Hiponatremija | Dažnai | |||
Hiperamilazemija | Dažnai | |||
Psichikos sutrikimai | Apatija | Retai | ||
Depresija | Retai | |||
Neramumas | Retai | |||
Miego sutrikimas | Retai | |||
Nervų sistemos sutrikimai | Konfūzijos būsena | Dažnai | ||
Traukuliai | Retai | |||
Sąmonės sutrikimas (sąmonės netekimas) | Retai | |||
Svaigulys arba apkvaitimas | Dažnai | Dažnai | Dažnai | |
Galvos skausmas | Dažnai | Dažnai | Retai | |
Apetito nebuvimas | Nedažnai | |||
Parestezija | Retai | |||
Galvos svaigimas pakeitus padėtį | Nedažnai | |||
Mieguistumas | Nedažnai | |||
Alpimas | Nedažnai | |||
Akių sutrikimai | Ašarų kiekio sumažėjimas | Retai | ||
Laikinas matymas lyg per miglą | Retai | |||
Miopijos pasunkėjimas | Nedažnai | |||
Ksantopsija | Retai | |||
Ausų ir labirintų sutrikimai | Galvos sukimasis (vertigo) | Nedažnai | Nedažnai | Retai |
Širdies sutrikimai | Krūtinės angina | Nedažnai | ||
Aritmijos | Retai | |||
Juntamas stiprus širdies plakimas (palpitacija) | Nedažnai | |||
Kraujagyslių sutrikimai | Embolija | Retai | ||
Hipotenzija | Nedažnai | Retai | ||
Nekrozinis angitas (vaskulitas, odos kraujagyslių uždegimas) | Retai | |||
Ortostatinė hipotenzija | Nedažnai | Nedažnai | ||
Trombozė | Retai | |||
Kvėpavimo sistemos, krūtinės ląstos ir tarpuplaučio sutrikimai | Bronchitas | Dažnai | ||
Kosulys | Nedažnai | Dažnai | ||
Dusulys | Retai | |||
Intersticinė pneumonija | Retai | |||
Faringitas | Dažnai | |||
Plaučių edema | Retai | |||
Kvėpavimo sutrikimas | Nedažnai | |||
Rinitas | Dažnai | |||
Virškinimo trakto sutrikimai | Pilvo skausmas | Nedažnai | Dažnai | Dažnai |
Vidurių užkietėjimas | Dažnai | |||
Viduriavimas | Nedažnai | Dažnai | Dažnai | |
Dispepsija | Nedažnai | Dažnai | ||
Skrandžio dirginimas | Dažnai | |||
Gastroenteritas | Dažnai | |||
Meteorizmas | Dažnai | |||
Pykinimas | Nedažnai | Dažnai | Dažnai | |
Pankreatitas | Retai | |||
Paralyžinis žarnų nepraeinamumas | Labai retai | |||
Vėmimas | Nedažnai | Nedažnai | Dažnai | |
Į celiakiją panaši enteropatija | Labai retai | |||
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai | Ūminis cholecistitas | Retai | ||
Gelta (intrahepatinė holestazinė gelta) | Retai | |||
Odos ir poodinio audinio sutrikimai | Alerginis dermatitas | Nedažnai | ||
Anafilaksinės odos reakcijos | Retai | |||
Angioneurozinė edema | Retai | Retai | ||
Į raudonąją vilkligę panašios odos reakcijos | Retai | |||
Egzema | Nedažnai | |||
Eritema | Nedažnai | |||
Egzantema | Nedažnai | |||
Padidėjusio jautrumo šviesai reakcija | Nedažnai | |||
Niežulys | Nedažnai | Nedažnai | ||
Purpura | Nedažnai | |||
Išbėrimas | Nedažnai | Nedažnai | Nedažnai | |
Odos raudonosios vilkligės reaktyvacija | Retai | |||
Toksinė epidermio nekrolizė | Retai | |||
Dilgėlinė | Retai | Nedažnai | Nedažnai | |
Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai | Sąnarių skausmas | Nedažnai | ||
Artritas | Dažnai | |||
Nugaros skausmas | Nedažnai | Dažnai | ||
Raumenų spazmas | Nedažnai | Retai | ||
Raumenų silpnumas | Retai | |||
Raumenų skausmas | Nedažnai | Nedažnai | ||
Galūnių skausmas | Nedažnai | |||
Parezė | Retai | |||
Kaulų skausmas | Dažnai | |||
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai | Ūmus inkstų nepakankamumas | Retai | Retai | |
Hematurija | Nedažnai | Dažnai | ||
Intersticinis nefritas | Retai | |||
Inkstų nepakankamumas | Retai | |||
Inkstų funkcijos sutrikimas | Retai | |||
Šlapimo takų infekcija | Dažnai | |||
Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai | Erekcijos sutrikimas | Nedažnai | Nedažnai | |
Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai | Astenija | Dažnai | Nedažnai | |
Krūtinės skausmas | Dažnai | Dažnai | ||
Veido patinimas | Nedažnai | |||
Nuovargis | Dažnai | Dažnai | ||
Karščiavimas | Retai | |||
Į gripą panašūs simptomai | Dažnai | |||
Letargija | Retai | |||
Bendras negalavimas | Retai | Nedažnai | ||
Skausmas | Dažnai | |||
Periferinė edema | Dažnai | Dažnai | ||
Silpnumas | Nedažnai | |||
Tyrimai | Padidėjęs alanino aminotransferazės aktyvumas | Nedažnai | ||
Padidėjęs asparagino aminotransferazės aktyvumas | Nedažnai | |||
Padidėjęs kalcio kiekis kraujyje | Nedažnai | |||
Padidėjęs kreatinino kiekis kraujyje | Nedažnai | Retai | Dažnai | |
Padidėjęs kreatinino fosfokinazės aktyvumas kraujyje | Dažnai | |||
Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje | Nedažnai | |||
Sumažėjęs hematokrito rodiklis | Retai | |||
Sumažėjęs hemoglobino kiekis | Retai | |||
Padidėjęs lipidų kiekis kraujyje | Nedažnai | |||
Sumažėjęs kalio kiekis kraujyje | Nedažnai | |||
Padidėjęs kalio kiekis kraujyje | Nedažnai | |||
Padidėjęs šlapalo kiekis kraujyje | Nedažnai | Dažnai | Dažnai | |
Padidėjęs šlapalo azoto kiekis kraujyje | Retai | |||
Padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis kraujyje | Retai | |||
Padidėjęs glutamiltransferazės aktyvumas kraujyje | Nedažnai | |||
Padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas kraujyje | Dažnai |
Vartojant angiotenzino II receptorių blokatorius pasitaikė pavienių rabdomiolizės atvejų.
Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas
Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT-09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.
4.9 Perdozavimas
Apie Mesar plus perdozavimo simptomus ir gydymą specifinės informacijos nėra. Pacientą reikia atidžiai prižiūrėti, taikyti simptominį ir palaikomąjį gydymą. Gydymas priklauso nuo to, kiek laiko praėjo nuo vaisto išgėrimo, ir nuo simptomų sunkumo. Rekomenduojama sukelti vėmimą ir (arba) išplauti skrandį. Perdozavimo gydymui gali būti naudinga skirti aktyvintosios anglies. Dažnai reikia matuoti elektrolitų ir kreatinino kiekį kraujo serume. Jei pasireiškia hipotenzija, pacientą reikia paguldyti ant nugaros ir nedelsiant pradėti gydyti druskų ir skysčių kiekį papildančiais preparatais.
Labiausiai tikėtini olmesartano medoksomilio perdozavimo simptomai yra hipotenzija ir tachikardija. Gali atsirasti bradikardija. Perdozavus hidrochlorotiazido, dėl gausaus šlapimo išsiskyrimo organizme sumažėja elektrolitų kiekis (hipokalemija, hipochloremija), atsiranda dehidracija. Dažniausi perdozavimo požymiai yra pykinimas ir mieguistumas. Hipokalemija gali sukelti raumenų spazmus ir (arba) sustiprinti širdies ritmo sutrikimus, kurie gali būti susiję su kartu vartojamais širdį veikiančiais glikozidais arba tam tikrais antiaritminiais preparatais.
Apie olmesartano arba hidrochlorotiazido pasišalinimą iš organizmo dializės metu duomenų nėra.
5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1 Farmakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė - angiotenzino II receptorių blokatoriai kartu su diuretikais, ATC kodas - C09D A08.
Veikimo mechanizmas / Farmakodinaminis poveikis
Mesar plus yra angiotenzino II receptorių blokatoriaus olmesartano medoksomilio ir tiazidų grupės diuretiko hidrochlorotiazido derinys. Šios dvi veikliosios medžiagos sukelia suminį antihipertenzinį poveikį. Kraujospūdį preparatas mažina daugiau negu atskirai vartojama kiekviena veiklioji medžiaga.
Kartą per parą geriama viena Mesar plus dozė veiksmingai ir švelniai kraujospūdį mažina 24 valandas.
Olmesartano medoksomilis yra stipriai veikiantis geriamasis selektyvus angiotenzino II receptorių (AT1 tipo) blokatorius. Angiotenzinas II yra svarbiausias kraujagysles veikiantis renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos hormonas, svarbus hipertenzijos patofiziologijos veiksnys. Angiotenzinas II sutraukia kraujagysles, skatina aldosterono sintezę ir išsiskyrimą, stimuliuoja širdies veiklą ir natrio reabsorbciją inkstuose. Olmesartanas blokuoja vazokonstrikcinį ir aldosterono sekreciją stimuliuojantį angiotenzino II poveikį, neleisdamas angiotenzinui II prisijungti prie AT1 receptorių audiniuose, tarp jų – kraujagyslių lygiuosiuose raumenyse ir antinksčiuose. Olmesartano poveikis nepriklauso nuo to, kokiu būdu ir kur sintetinamas angiotenzinas II. Selektyviai blokuodamas angiotenzino II jautrius AT1 receptorius, olmesartanas kraujo plazmoje padidina renino, angiotenzino I ir angiotenzino II koncentraciją ir šiek tiek sumažina aldosterono kiekį.
Hipertenzija sergantiems ligoniams, olmesartano medoksomilis sukelia ilgalaikį kraujospūdžio sumažėjimą, poveikis priklauso nuo dozės dydžio. Duomenų, įrodančių, kad pirmoji dozė sukelia hipotenziją, kad ilgai vartojant vaisto atsiranda tachifilaksija ar staigiai nutraukus jo vartojimą pasireiškia atoveiksmio hipertenzija, nėra.
Kartą per parą geriamas olmesartano medoksomilis užtikrina daugiau kaip 24 valandas trunkantį veiksmingą ir tolygų kraujospūdžio mažėjimą. Iš karto geriama paros dozė sukelia panašų kraujospūdžio sumažėjimą, kaip ir geriama lygiomis dalimis per 2 kartus.
Preparato vartojant be pertraukų, daugiausia kraujospūdis sumažėja praėjus 8 savaitėms nuo gydymo pradžios, tačiau gerokai jis sumažėja jau po 2 savaičių.
Olmesartano įtaka mirštamumui ir ligotumui dar neištirta.
Atsitiktinės atrankos olmesartano ir cukrinio diabeto mikroalbuminurijos profilaktikos klinikiniame tyrime (angl. Randomised Olmesartan and Diabetes Microalbuminuria Prevention [ROADMAP]) dalyvavo 4447 II tipo cukriniu diabetu sergantys pacientai, kuriems nustatytas normalus albumino kiekis šlapime ir mažiausiai vienas papildomas širdies ir kraujagysliųs sistemos pažeidimų rizikos veiksnys, siekta nustatyti, ar gydymas olmesartanu gali pavėlinti mikroalbuminurijos pasireiškimo pradžios laiką. Stebint pacientus vidutiniškai 3,2 metų, jie vartojo olmesartaną arba placebo kartu su kitais vaistais nuo hipertenzijos, išskyrus AKF inhibitorius arba adrenoreceptorių blokatorius.
Vienas iš pirminių gydymo veiksmingumo kriterijų buvo mikroalbuminurijos atsiradimo laikas. Tyrimas nustatė, kad gydantiems olmesartanu pacientams mikroalbuminurija išsivystė žymiai vėliau. Tačiau pakoregavus gautus duomenis pagal arterinio kraujospūdžio skirtumus, šis rizikos sumažėjimas jau nebebuvo statistiškai patikimas. Mikroalbuminurija išsivystė 8,2% (178 iš 2160) olmesartanu gydytos grupės pacientų ir 9,8% (210 iš 2139) placebo grupės pacientų.
Antriniai gydymo veiksmingumo kriterijai buvo mirštamumas ir įvairios kardiovaskulinės komplikacijos (įvykiai). Kardiovaskuliniai įvykiai buvo nustatyti 96 (4,3%) olmesartanu gydytiems pacientams ir 94 (4,2%) placebu gydytiems pacientams. Kardiovaskulinis mirštamumas buvo didesnis olmesartanu gydytos grupės pacientų, lyginant su placebo grupės (olmesartano grupėje – 15 pacientų arba 0,7%, placebo – 3 pacientai arba 0,1%, nežiūrint panašaus dažnumo nemirtino insulto (14 pacientų (0,6%) ir 8 pacientai (0,4%)), nemirtino miokardo infarkto (17 pacientų (0,8%) ir 26 pacientai (1,2%)) ir mirštamumo nuo ne kardiovaskulinių priežasčių (11 pacientų (0,5%) ir 12 pacientų (0,5%)). Bendrasis olmesartanu gydytų pacientų mirštamumas buvo pastebimai didesnis (olmesartano grupėje mirė 26 pacientai (1,2%), placebo – 15 pacientų (0,7%)); didesnio mirštamumo priežastis buvo dažnesnės mirtinos kardiovaskulinės komplikacijos (įvykiai).
Galutinės stadijos inkstų ligos dažnį sergant cukriniu diabetu mažinantis olmesartano klinikinio tyrimo (angl. The Olmesartan Reducing Incidence of End-stage Renal Disease in Diabetic Nephropathy Trial (ORIENT)) metu 577 atsitiktinai atrinktiems japonams ir kinams, sergantiems II tipo cukriniu diabetu ir akivaizdžia nefropatija, tirtas olmesartano poveikis inkstų pažeidimo ir širdies-kraujagyslių sistemos sutrikimų baigčiai. Vidutiniškai 3,1 metus trukusio stebėjimo metu pacientai buvo gydomi olmesartanu arba vartojo placebą kartu su kitais antihipertenzinisis vaistais, įskaitant AKF inhibitorius.
Pirminė sudėtinė vertinamoji baigtis (laikas, per kurį pirmą kartą kreatinino kiekis kraujo serume padidėja du kartus, galutinės stadijos inkstų liga, mirtis dėl visų priežasčių) olmesartano grupėje pasitaikė 116 pacientų (41,1 %), 129 pacientams (45,4 %) placebo grupėje (ŠS: 0,97; 95 % PI: 0,75-1,24; p=0,791). Antrinė sudėtinė širdies ir kraujagyslių patologijos vertinamoji baigtis olmesartanu gydytų pacientų grupėje nustatyta 40 (14,2 %), placebo grupėje 53 pacientams (18,7 %). Antrinės sudėtinės širdies ir kraujagyslių patologijos vertinamosios baigties sudėtyje mirties atvejų buvo 10 (3,5 % ) olmesartano grupėje palyginti su 3 atvejais (1,1 %) placebo grupėje, bendras mirtingumas - olmesartano grupėje 19 pacientų (6,7 %) palyginti su 20 (7,0 %) placebo grupėje, mirties nesukėlęs insultas 8 pacientams (2,8 %) olmesartano grupėje palyginti su 11 pacientų (3,9 %) placebo grupėje ir mirties nesukėlęs miokardo infarktas 3 pacientams (1,1 %) olmesartano grupėje palyginti su 7 (2,5 %) placebo grupėje.
Hidrochlorotiazidas priklauso tiazidų grupės diuretikams. Tiazidų grupės diuretikų kraujospūdį mažinančio poveikio mechanizmas nėra visiškai ištirtas. Tiazidai inkstų kanalėliuose veikia elektrolitų reabsorbcijos mechanizmus ir tiesiogiai maždaug vienodai didina natrio ir chloro išsiskyrimą. Dėl šlapimo išsiskyrimą skatinančio hidrochlorotiazido poveikio sumažėja kraujo plazmos tūris, padidėja renino aktyvumas kraujo plazmoje ir aldosterono sekreciją. Dėl to su šlapimu daugiau išsiskiria kalio ir natrio vandenilio karbonato, o kraujyje kalio kiekis sumažėja. Renino ir aldosterono sistemos ryšį palaiko angiotenzinas II, todėl, kartu su tiazidiniais diuretikais vartojant angiotenzino II receptorių blokatorių, su tiazidų poveikiu susijęs kalio išsiskyrimas sumažėja. Išgėrus hidrochlorotiazido, diurezė prasideda apytikriai po 2 valandų, maksimalus poveikis esti po 4 valandų, veikimas trunka apytikriai 6-12 valandų.
Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad ilgalaikis gydymas vien hidrochlorotiazidu sumažina kardiovaskulinį mirštamumą ir ligotumą.
Klinikinis veiksmingumas ir saugumas
Olmesartano medoksomilio ir hidrochlorotiazido derinys
Šio derinio kraujospūdį mažinantis poveikis yra suminis, jis stiprėja didinant kiekvienos veikliosios medžiagos dozę.
Apibendrinus kelių placebo kontroliuojamų tyrimų duomenis nustatyti tokie rezultatai: vartojant olmesartano medoksomilio ir hidrochlorotiazido 20 mg/12,5 mg ir 20mg/25 mg dozes didžiausias vidutinio sistolinio ir diastolinio kraujo spaudimo sumažėjimas, palyginti su placebo, buvo atitinkamai 12 mmHg/7 mmHg bei 16 mmHg/ 9 mmHg.
Pacientams, kuriems gydymo vien 20 mg olmesartano medoksomilio doze poveikis kraujospūdžiui buvo nepakankamas, papildomai pradėjusiems vartoti po 12,5 mg arba 25 mg hidrochlorotiazido, sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas per parą, matuojant ambulatoriškai, sumažėjo atitinkamai 7 mmHg/5 mmHg palyginti su sumažėjimu 12 mmHg/7 mmHg vartojusiems vien olmesartano medoksomilio. Tuo metu, kai koncentracija kraujyje buvo mažiausia, vidutinis sistolinis ir diastolinis kraujospūdis, palyginti su buvusiu prieš gydymą, papildomai sumažėjo atitinkamai 11 mmHg/10 mmHg bei 16 mmHg/11 mmHg.
Olmesartano medoksomilio ir hidrochlorotiazido derinio veiksmingumas išliko gydant ilgai (1 metus). Baigus gydymą olmesartano medoksomiliu tiek kartu su hidrochlorotiazidu, tiek be jo, atoveiksmio hipertenzija nepasireiškia.
Olmesartano medoksomilio ir hidrochlorotiazido fiksuotų dozių deriniai 40 mg/12,5 mg ir 40 mg/25mg ištirti 3 klinikinių tyrimų metu, kuriuose dalyvavo 1482 hiperenzija sergantys pacientai.
Dvigubai koduoto pirmine arterine hipertenzija sergančių pacientų tyrimo metu įvertintas Mesar plus 40 mg/12,5 mg derinio veiksmingumas palyginti su monoterapija olmesartano medoksomilio (Mesar) 40 mg doze, kuomet pirminis veiksmingumo rodiklis buvo vidutinio diastolinio kraujospūdžio sumažėjimas. Sistolinis ir diastolinis kraujospūdis vartojant 8 savaites derinį sumažėjo -31,9/-18,9 mmHg palyginti su sumažėjimu -26,5/-15,8 mmHg monoterapijos pacientų grupėje (p<0,0001).
Dvigubai koduoto nekontroliuojamo klinikinio II fazės tyrimo metu dozės didinimu neatsakantiems į gydymą palaipsniui nuo vieno olmesartano medoksomilio (Mesar) 40 mg doze iki Mesar plus 40 mg/12,5 mg doze bei nuo Mesar plus 40 mg/12,5 doze iki Mesar plus 40 mg/25 mg doze buvo pasiektas atitinkamas sistolinio/diastolinio kraujospūdžio sumažėjimas, patvirtinantis, kad laipsniškas dozės didinimas klinikos požiūriu yra reikšmingas būdas kraujospūdžio kontrolei pagerinti.
Antrasis dvigubai koduotas atsitiktinės atrankos placebo kontroliuojamas klinikinis tyrimas išryškino gydymo papildymo hidrochlorotiazidu veiksmingumą pacientams, kuriems kraujospūdis nebuvo pakankamai kontroliuojamas po Mesar 40 mg vartojimo 8 savaites. Pacientai papildomai vėl 8 savaites buvo gydomi Mesar 40 mg doze arba jiems buvo papildomai skiriama vartoti 12,5 arba 25 mg hidrochlorotiazido. Gydymui Mesar plus 20 mg/12,5 mg doze buvo atsitiktinai atrinktos 4 pacientų grupės.
Gydymo papildymas 12,5 mg arba 25 mg hidrochlorotiazido doze sukėlė sistolinio/diastolinio kraujospūdžio sumažėjimą atitinkamai -5,2/-3,4 mmHg (p<0,0001) ir -7,4/-5,3 mmHg (p<0,0001) palyginti su gydymu vien tik Mesar 40 mg doze.
Pacientų, gydytų Mesar plus 20 mg/12,5 mg ir Mesar plus 20 mg/25 mg dozėmis palyginimas parodė, kad sistolinis kraujospūdis statistiškai patikimai sumažėjo -2,6 mmHg vartojant didesnę dozę (p=0,0255), o diastolinio kraujospūdžio sumažėjimo skirtumas buvo -0,9 mmHg.
Kraujospūdžio monitoringas ambulatorinėmis sąlygomis, nustatantis pokyčius vidutiniškai per 24 valandas, diastolinio ir sistolinio kraujospūdžio matavimo rezultatai dienos metu ir naktį, patvirtino duomenis, nustatytus matuojant kraujospūdį įprastiniu būdu.
Kito dvigubai koduoto atsitiktinės atrankos klinikinio tyrimo metu buvo lyginamas Mesar plus 20 mg/25 mg ir Mesar plus 40 mg/25 mg veiksmingumas pacientams, kuriems kraujospūdis nebuvo pakankamai kontroliuojamas po Mesar 40 mg vartojimo 8 savaites.
Po 8 savaičių gydymo sistolinis/diastolinis kraujospūdis reikšmingai sumažėjo palyginti su pradiniu kraujospūdžiu -17,1/-10,5 mmHg vartojusiųjų Mesar plus 20 mg/25 mg grupėje ir -17,4/-11,2 mmHg vartojusiųjų Mesar plus 40 mg/25 mg grupėje. Matuojant kraujospūdį įprastiniu būdu skirtumas tarp šių grupių buvo statistiškai nereikšmingas - tai galima paaiškinti angiotenzino II receptorių blokatoriams (pvz., olmesartano medoksomiliui) būdingu atsaku į dozės didinimą.
Tačiau vidutiniškai 24 valandas matuojant sistolinį ir diastolinį kraujospūdį dieną ir naktį ambulatorinėmis sąlygomis buvo nustatytas kliniškai reikšmingas ir statistiškai patikimas skirtumas Mesar plus 40 mg/25 mg dozės atžvilgiu palyginti su Mesar plus 20 mg/25 mg doze.
Mesar plus antihipertenzinis veiksmingumas nepriklausė nuo amžiaus, lyties arba sergamumo cukriniu diabetu.
Kita informacija
Dviem dideliais atsitiktinės atrankos, kontroliuojamais tyrimais (ONTARGET (angl. „ONgoing Telmisartan Alone and in combination with Ramipril Global Endpoint Trial“) ir VA NEPHRON-D (angl. „The Veterans Affairs Nephropathy in Diabetes“)) buvo ištirtas AKF inhibitoriaus ir angiotenzino II receptorių blokatoriaus derinio vartojimas.
ONTARGET tyrime dalyvavo pacientai, kurių anamnezėje buvo širdies ir kraujagyslių ar smegenų kraujagyslių liga arba 2 tipo cukrinis diabetas ir susijusi akivaizdi organų-taikinių pažaida. VA NEPHRON-D tyrimas buvo atliekamas su pacientais, sergančiais 2 tipo cukriniu diabetu ir diabetine nefropatija.
Šie tyrimai neparodė reikšmingo teigiamo poveikio inkstų ir (arba) širdies ir kraujagyslių ligų baigtims ir mirštamumui, bet, palyginti su monoterapija, buvo pastebėta didesnė hiperkalemijos, ūminio inkstų pažeidimo ir (arba) hipotenzijos rizika. Atsižvelgiant į panašias farmakodinamines savybes, šie rezultatai taip pat galioja kitiems AKF inhibitoriams ir angiotenzino II receptorių blokatoriams.
Todėl pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių.
ALTITUDE (angl. „Aliskiren Trial in Type 2 Diabetes Using Cardiovascular and Renal Disease Endpoints“) tyrimu buvo siekiama ištirti, ar būtų naudingas aliskireno įtraukimas į standartinį pacientų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu ir lėtine inkstų liga, širdies ir kraujagyslių liga arba abiem ligomis, gydymą AKF inhibitoriumi arba angiotenzino II receptorių blokatoriumi. Tyrimas buvo nutrauktas pirma laiko, nes padidėjo nepageidaujamų baigčių rizika. Mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir insulto atvejų skaičius aliskireno grupėje buvo didesnis nei placebo grupėje, o nepageidaujami reiškiniai ir sunkūs nepageidaujami reiškiniai (hiperkalemija, hipotenzija ir inkstų funkcijos sutrikimai) aliskireno grupėje taip pat pasireiškė dažniau nei placebo grupėje.
5.2 Farmakokinetinės savybės
Absorbcija ir pasiskirstymas
Olmesartano medoksomilis
Olmesartano medoksomilis yra provaistas. Absorbcijos metu žarnų gleivinėje ir vartų venų kraujyje jis, veikiant esterazėms, greitai verčiamas farmakologiškai veikliu metabolitu olmesartanu.
Nepakitusio olmesartano medoksomilio ar medoksomilio, kurio šoninė grandinė nepakitusi, kraujyje ir išskyrose nerandama. Geriamųjų tablečių pavidalu vartojamo olmesartano vidutinis biologinis prieinamumas yra 25,6 %.
Olmesartano vidutinė didžiausia koncentracija kraujo plazmoje (Cmax), išgėrus olmesartano medoksomilio, atsiranda apytikriai per 2 val. Vartojant ne didesnes kaip 80 mg paros dozes, koncentracijos kraujo plazmoje didėjimas yra maždaug tiesinis.
Olmesartano biologiniam prieinamumui maisto įtaka yra maža, todėl olmesartano medoksomilio galima gerti tiek valgio metu, tiek ir nevalgius.
Priklausomai nuo lyties, olmesartano farmakokinetika klinikai reikšmingai nesiskiria.
Daug (99,7 %) olmesartano prisijungia prie kraujo plazmos baltymų, bet to, jo geba trikdyti kitų kartu vartojamų veikliųjų preparatų prisijungimą prie baltymų klinikai yra mažai reikšminga (tai patvirtinama klinikai mažai reikšminga olmesartano medoksomilio ir varfarino sąveika). Prie kraujo ląstelių olmesartano prisijungia mažai. Sušvirkštus į veną, vidutinis pasiskirstymo tūris yra mažas (16-29 l).
Hidrochlorotiazidas
Išgėrus kompleksinio olmesartano medoksomilio ir hidrochlorotiazido preparato, vidutinis laikas, per kurį hidrochlorotiazido koncentracija tampa didžiausia, yra 1,5-2 val. 68 % hidrochlorotiazido susijungia su kraujo plazmos baltymais, jo menamas pasiskirstymo tūris yra 0,83-1,14 l/kg kūno svorio.
Biotransformacija ir eliminacija
Olmesartano medoksomilis
Visiškas plazmos klirensas dažniausiai būna 1,3 l/val. (variacijos koeficinetas 19 %) ir, palyginti su kraujotaka kepenyse (apie 90 l/min.), yra santykinai lėtas. Išgėrus vienkartinę žymėto 14C olmesartano medoksomilio dozę, 10-16 % bendrojo radioaktyvumo išsiskyrė su šlapimu (didžiausia dalis per 24 valandas po išgėrimo), kita dalis – su išmatomis. Įvertinus sisteminį 25,6 % prieinamumą, galima apskaičiuoti, kad dalis absorbuoto olmesartano išsiskiria su šlapimu (apie 40 %), o dalis - veikiant kepenų ir tulžies ekskrecijai (apie 60 %). Visas išsiskyręs radioaktyvumas buvo susijęs su olmesartanu. Kitų svarbių metabolitų nerasta. Į kepenų ir žarnyno kraujotakos ratą olmesartano patenka mažai. Dėl to, kad didelė olmesartano dozės dalis iš organizmo išsiskiria su tulžimi, juo draudžiama gydyti pacientus, kuriems yra tulžies nutekėjimo obstrukcija (žr. 4.3 skyrių).
Vartojant kartotines dozes, galutinės olmesartano pusinės eliminacijos laikas yra 10-15 val. Pusiausvyrinė koncentracija kraujo plazmoje nusistovi po kelių pirmųjų dozių. Geriant vaisto 14 dienų, jo kaupimosi organizme nepastebėta. Inkstų klirensas buvo 0,5-0,7 l/val. Nuo dozės dydžio jis nepriklausė.
Hidrochlorotiazidas
Žmogaus organizme hidrochlorotiazidas nemetabolizuojamas ir beveik išimtinai išsiskiria su šlapimu nepakitęs. Apie 60 % išgertos dozės išsiskiria nepakitusio preparato pavidalu per pirmąsias 48 valandas. Inkstų klirensas yra 250-300 ml/min. Hidrochlorotiazido galutinės pusinės eliminacijos laikas yra 10-15 val.
Mesar plus
Kartu su olmesartano medoksomiliu vartojamo hidrochlorotiazido biologinis prieinamumas sumažėja apie 20%, bet šis nedidelis sumažėjimas klinikai nėra reikšmingas. Olmesartano kinetikai kartu vartojamas hidrochlorotiazidas įtakos neturi.
Farmakokinetika specialių grupių ligonių organizme
Senyvi žmonės (65 metų arba vyresni)
Hipertenzija sergančių senyvų (65-75 metų) ligonių organizme olmesartano plotas po vaisto koncentracijos ir laiko kitimo kreive (angl. AUC) buvo 35 %, labai senyvų žmonių (³ 75 metų) - 44 % didesnis negu jaunų žmonių (žr. 4.2 skyrių).
Negausūs duomenys rodo, kad sisteminis hidrochlorotiazido klirensas tiek sveikų, tiek sergančių hipertenzija senyvų žmonių organizme būna mažesnis negu jaunų sveikų savanorių.
Inkstų veiklos sutrikimas
Nusistovėjus pusiausvyrinei koncentracijai, olmesartano AUC pacientų, kuriems yra lengvas inkstų funkcijos sutrikimas, organizme būna 62 %, pacientų, kuriems yra vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas - 82 %, pacientų, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas – 179 % didesnis negu sveikų asmenų organizme (žr. 4.2, 4.3 ir 4.4 skyrius).
Didžiausia olmesartano medoksomilio dozė pacientams, kurių inkstų funkcijos sutrikimas yra lengvas arba vidutinio sunkumo (kreatinino klirensas 30-60 ml/min), yra 20 mg vieną kartą per parą. Esant sunkiam inkstų sutrikimui (kreatinino klirensas <30 ml/min), olmesartano medoksomilio vartoti nerekomenduojama.
Esant inkstų veiklos sutrikimui, hidrochlorotiazido pusinės eliminacijos laikas pailgėja.
Kepenų veiklos sutrikimas
Vienos išgertos olmesartano dozės AUC pacientų, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų veiklos sutrikimas, organizme buvo atitinkamai 6 % ir 65 % didesni negu kontrolinės grupės sveikų asmenų. Neprisijungusio olmesartano kiekis, praėjus dviems valandoms po vaisto išgėrimo, sveikiems asmenims buvo atitinkamai 0,26 %, esant lengvam kepenų veiklos sutrikimui - 0,34 %, vidutiniam kepenų veiklos sutrikimui - 0,41 %. Kartotinės dozės pacientams esant vidutiniam kepenų veiklos sutrikimui olmesartano vidutinis AUC buvo vėl apie 65 % didesnis negu kontrolinės grupės sveikų asmenų. Olmesartano medoksomilio maksimalios koncentracijos (Cmax) duomenys pacientų su kepenų veiklos sutrikimu ir sveikų asmenų buvo panašūs.
Pacientams, kuriems nustatytas vidutinio sunkumo kepenų veiklos sutrikimas, rekomenduojama pradinė olmesartano medoksomilio dozė yra 10 mg vieną kartą per parą, o didžiausia dozė neturi viršyti 20 mg vieną kartą per parą. Olmesartano medoksomilio savybės, esant sunkiam kepenų veiklos sutrikimui, netirtos (žr. 4.2, 4.3 ir 4.4 skyrius).
Kepenų veiklos sutrikimas hidrochlorotiazido farmakokinetikai reikšmingos įtakos neturi.
Sąveika su kitais vaistiniais preparatais
Tulžies rūgštis surišantis vaistinis preparatas kolesevelamas
Kai sveiki žmonės vartojo 40 mg olmesartano medoksomilio kartu su 3750 mg kolesevelamo hidrochloridu, tai 28% sumažino maksimalią olmesartano plazmos koncentraciją ir 39% jo biologinį prieinamumą. Kai olmesartano buvo vartojama bent 4 val. prieš kolesevelamo hidrochloridą, minėta sąveika buvo mažesnė (maksimali plazmos koncentracija sumažėjo tik 4%, o biologinis prieinamumas 15%). Nepriklausomai nuo to ar olmesartano buvo vartojama kartu ar bent 4 val. prieš kolesevelamo hidrochloridą, olmesartano pusinės eliminacijos laikas sumažėjo 50-52% (žr. 4.5 skyrių).
5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Olmesartano medoksomilio ir hidrochorotiazido derinio toksinio kartotinių dozių iki 6 mėnesių trukmės tyrimas atliktas su žiurkėmis ir šunimis. Tiek kiekvienos atskirai vartojamos veikliosios medžiagos, tiek kitų šios grupės vaistinių preparatų, tiek ir derinio toksinio poveikio organas „taikinys“ buvo inkstai. Olmesartano medoksomilio ir hidrochorotiazido derinys sukėlė inkstų funkcijos pakitimų (kraujo serume padidėjo šlapalo ir kreatinino kiekis). Didelės dozės sukėlė žiurkių ir šunų inkstų kanalėlių degeneraciją ir inkstų regeneraciją. Manoma, kad šių pokyčių priežastis yra inkstų kraujotakos pokytis: sumažėjus kraujospūdžiui, sulėtėjo inkstų perfuzija, pasireiškė inkstų kanalėlių hipoksija ir kanalėlių ląstelių degeneracija. Be to, veikiant olmesartano medoksomiliui ir hidrochorotiazido deriniui, sumažėjo eritrocitų parametrai (kiekis, hemoglobino kiekis, hematokritas) ir širdies svoris.
Šie pokyčiai buvo nustatyti ir veikiant kitiems AT1 receptorių blokatoriams bei AKF inhibitoriams. Manoma, kad juos sukėlė didelių olmesartano medoksomilio dozių farmakologinis poveikis ir kad rekomenduojama doze gydant žmogų, gauti rezultatai nėra reikšmingi.
Genotoksinio poveikio atskirų komponentų, olmesartano medoksomilio ir hidrochlorotiazido derinio tyrimų rezultatai rodo, kad klinikai reikšmingo genotoksinio poveikio nėra.
Kancerogeninės olmesartano medoksomilio ir hidrochlorotiazido derinio savybės netirtos, kadangi gydant kiekviena veikliąja medžiaga atskirai, reikšmingo kancerogeninio poveikio nepastebėta.
Pelėms ar žiurkėms olmesartano medoksomilio ir hidrochlorotiazido derinys teratogeninio poveikio nedarė. Panašiai kaip kiti šios klasės vaistiniai preparatai, vaikingumo laikotarpiu vartojamas olmesartano medoksomilio ir hidrochlorotiazido derinys darė toksinį poveikį žiurkių vaisiui – gerokai sumažino jų kūno masę (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius).
6. FARMACINĖ INFORMACIJA
6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas
Tabletės branduolys
Mikrokristalinė celiuliozė
Laktozė monohidratas
Mažai pakeista hiproliozė
Hiproliozė
Magnio stearatas
Tabletės plėvelė
Talkas
Hipromeliozė
Titano dioksidas (E 171)
Geltonasis geležies (III) oksidas (E 172)
Raudonasis geležies (III) oksidas (E 172)
6.2 Nesuderinamumas
Duomenys nebūtini.
6.3 Tinkamumo laikas
5 metai.
6.4 Specialios laikymo sąlygos
Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.
6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys
Laminuota PA/Al/PVC/Al lizdinė plokštelė.
Lizdinėse plokštelėse yra 14, 28, 30, 56, 84, 90, 98, 10x28 ir 10x30 plėvele dengtų tablečių.
Perforuotų vienadozių lizdinių plokštelių pakuotė, kurioje yra 10, 50 ir 500 plėvele dengtų tablečių.
Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.
6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti
Specialių reikalavimų nėra.
Populiariausios ligos
Rekomenduojamos gydymo įstaigos
Anekdotai
- Gydytojau, supratau, kodėl man netinka jokie batai, - sako pacientas. - Ant mano kojų dešimt pirštų.
- Balandėli, visi ant kojų turi tiek pirštų.
- Taip? Tris ant vienos ir septynis ant kitos?- Daugiau anekdotų
Dienos Klausimas
Ar jau teko išbandyti naują vaistą vitamino D trūkumui gydyti „Defevix”, vartojamą tik 1 kartą per mėnesį ?