Meropenem Sandoz

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Meropenem Sandoz 500 mg milteliai injekciniam ar infuziniam tirpalui

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Meropenem Sandoz 500 mg milteliai injekciniam ar infuziniam tirpalui

Kiekviename flakone yra meropenemo trihidrato, atitinkančio 500 mg bevandenio meropenemo.

Kiekviename flakone yra 2,0 mekv (45 mg) natrio.

Miltelius ištirpinus 10 ml tirpiklio meropenemo koncentracija būna 50 mg/ml. 

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA 

Milteliai injekciniam ar infuziniam tirpalui.

Kristaliniai milteliai yra balti ar šviesiai gelsvi.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA 

4.1 Terapinės indikacijos

Meropenem Sandoz vartojamas suaugusiems pacientams ir vyresniems kaip 3 mėnesių vaikams, toliau išvardytoms infekcinėms ligoms gydyti (žr. 4.4 ir 5.1 skyrius).

• Pneumonija, įskaitant bendruomenėje įgytą pneumoniją ir hospitalinę pneumoniją.
• Cistine fibroze sergančių pacientų infekcinės bronchų ir plaučių ligos.
• Komplikuotos šlapimo takų infekcinės ligos.
• Komplikuotos pilvo ertmės infekcinės ligos.
• Gimdymo metu ar po jo pasireiškusios infekcinės ligos.
• Komplikuotos odos ir minkštųjų audinių infekcinės ligos.
• Ūminis bakterinis meningitas.

Meropenem Sandoz galima vartoti karščiuojančių pacientų, kuriems yra neutropenija, gydymui, įtarus, kad karščiuojama dėl bakterinės infekcijos.

Reikia atsižvelgti į oficialias antibakterinių preparatų vartojimo rekomendacijas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Žemiau pateikiamose lentelėse nurodomos bendros dozavimo rekomendacijos.

Meropenemo dozė ir vartojimo trukmė parenkami atsižvelgiant į infekcijos rūšį, sunkumą ir organizmo klinikinę reakciją.

Iki 2 g 3 kartus per parą dozė suaugusiems ir paaugliams bei iki 40 mg/kg 3 kartus per parą dozė vaikams gali būti ypač tinkama, jeigu yra gydomos kai kurios infekcinės ligos, pvz., Pseudomonas aeruginosa ar Acinetobacter padermių sukeltos hospitalinės infekcinės ligos. 

Gydant inkstų nepakankamumu sergančius pacientus reikalinga papildomai atkreipti dėmesį į dozavimą (detaliau žr. žemiau).

Suaugusiems ir paaugliams

Meropenemo paprastai infuzuojama į veną per maždaug 15 – 30 min. (žr. 6.2, 6.3 ir 6.6 skyrius).

Dozes iki 1 g galima vartoti ir kitaip, t. y. sušvirkšti į veną boliuso būdu (iš karto) per maždaug 5 min. Saugumo duomenų, pagrindžiančių 2 g dozės injekciją į veną boliuso būdu (iš karto) suaugusiems pacientams, yra nedaug.

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Jeigu kreatinino klirensas yra mažesnis kaip 51 ml/min., dozė suaugusiems žmonėms ir paaugliams koreguojama kaip nurodyta žemiau. Duomenų, pagrindžiančių tokį vienkartinės 2 g dozės koregavimą, yra nedaug. 

Meropenemas pašalinamas hemodialize ir hemofiltracija. Reikiama dozė turi būti vartojama baigus hemodializę. 

Pacientams, kuriems taikoma peritoninė dializė, dozavimo rekomendacijų nėra.

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, dozės koreguoti nereikia (žr. 4.4 skyrių).

Senyviems žmonėms

Senyviems žmonėms, kurių inkstų funkcija normali (kreatinino klirensas didesnis kaip 50 ml/min.), dozės koreguoti nereikia.

Vaikų populiacija

Jaunesni kaip 3 mėn. kūdikiai

Meropenemo saugumas ir veiksmingumas jaunesniems kaip 3 mėn. kūdikiams neištirtas, optimali dozavimo programa jiems nenustatyta. Vis dėlto, negausūs farmakokinetikos duomenys rodo, kad šiems pacientams gali būti tinkamas 20 mg/kg kūno svorio kas 8 val. dozavimas. (žr. 5.2 skyrių).

3 mėn. - 11 metų vaikai, kurių kūno svoris ne didesnis kaip 50 kg

Žemiau lentelėje pateiktas rekomenduojamas dozavimas:

Vaikai, kurių kūno svoris didesnis kaip 50 kg

Skiriama tokia pati dozė kaip suaugusiems žmonėms.

Patirties, kaip vartoti vaikams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, nėra.

Vartojimo metodas 

Meropenemo paprastai infuzuojama į veną per maždaug 15 - 30 min. (žr. 6.2, 6.3 ir 6.6 skyrius). Ne didesnes kaip 20 mg/kg svorio meropenemo dozes iki galima vartoti ir kitaip, t. y. sušvirkšti į veną boliuso būdu (iš karto) per maždaug 5 min. Saugumo duomenų, pagrindžiančių 40 mg/kg kūno svorio dozės injekciją į veną boliuso būdu (iš karto) vaikams, yra nedaug.

Vaistinio preparato ruošimo prieš vartojant instrukcija pateikiama 6.6 skyriuje.

4.3 Kontraindikacijos 

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

Padidėjęs jautrumas bet kuriam kitam karbapenemų grupės antibakteriniam vaistui.

Sunki padidėjusio jautrumo reakcija (pvz., anafilaksinė reakcija, sunki odos reakcija) bet kuriam kitam beta-laktaminiam antibakteriniam preparatui (pvz., penicilinams ar cefalosporinams).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pasirenkant meropenemą konkrečiam pacientui gydyti, reikia pagalvoti apie karbapenemų grupės antibakterinio vaisto vartojimo tinkamumą remiantis tokiais veiksniais, kaip infekcinės ligos sunkumas, atsparumo kitiems tinkamiems antibakteriniams vaistams paplitimas ir rizika, jei bakterijos bus atsparios karbapenemų poveikiui.

Gauta pranešimų, kad vartojant meropenemo (kaip ir visų beta-laktaminių antibiotikų), buvo sunkių, retkarčiais net sukėlusių mirtį, padidėjusio jautrumo reakcijų (žr. 4.3 ir 4.8 skyrius).

Pacientams, kuriems yra buvę padidėjusio jautrumo karbapenemams, penicilinams arba kitiems beta-laktaminiams antibiotikams reakcijų, taip pat gali būti padidėjęs jautrumas meropenemui. Prieš pradedant gydyti meropenemu būtina atidžiai išsiaiškinti, ar beta-laktaminiai antibiotikai anksčiau nebuvo sukėlę padidėjusio jautrumo reakcijos.

Pasireiškus sunkiai alerginei reakcijai, būtina nutraukti vaistinio preparato vartojimą ir imtis reikiamų priemonių.

Aprašyta su antibiotikų vartojimu susijusio įvairaus sunkumo (nuo lengvo iki pavojingo gyvybei) kolito ir pseudomembraninio kolito atvejų, pasireiškusių vartojant beveik visų antibakterinių vaistų (įskaitant meropenemą). Dėl to yra svarbu turėti omenyje šią diagnozę, jeigu meropenemą vartojantis arba vartojęs pacientas pradeda viduriuoti (žr. 4.8 skyrių). Tokiu atveju turi būti apsvarstytas meropenemo vartojimo nutraukimo ir specifinio gydymo nuo Clostridium difficile skyrimo tikslingumas. Peristaltiką slopinančių vaistinių preparatų skirti negalima. 

Gauta pranešimų apie nedažnus traukulių pasireiškimo atvejus vartojant karbapenemus, įskaitant meropenemą (žr. 4.8 skyrių).

Dėl hepatotoksinio poveikio (kepenų funkcijos sutrikimo su tulžies staze ir citolize) rizikos reikia atidžiai kontroliuoti meropenemą vartojančių pacientų kepenų funkciją (žr. 4.8 skyrių).

Vartojimas kepenų ligomis sergantiems pacientams: reikia kontroliuoti meropenemą vartojančių pacientų, kuriems yra kepenų sutrikimų, kepenų funkciją. Dozę priderinti nereikia (žr. 4.2 skyrių).

Gydant meropenemu gali tapti teigiamas tiesiogininis ir netiesioginis Kumbso mėginys.

Meropenemo nerekomenduojama vartoti kartu su valproine rūgštimi ar natrio valproatu (žr. 4.5 skyrių).

Meropenem Sandoz sudėtyje yra natrio. 

Meropenem Sandoz 500 mg: šio vaistinio preparato 500 mg dozėje yra maždaug 2 mekv natrio. Į tai turi atsižvelgti pacientai, kurių dietoje reguliuojamas natrio kiekis. 

Meropenem Sandoz 1000 mg: šio vaistinio preparato 1 g dozėje yra maždaug 4 mekv natrio. Į tai turi atsižvelgti pacientai, kurių dietoje reguliuojamas natrio kiekis.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika 

Specialių sąveikos tyrimų su kitais vaistiniais preparatais, išskyrus probenecidą, neatlikta. Probenecidas konkuruoja su meropenemu dėl aktyvios sekrecijos per inkstų kanalėlius ir tokiu būdu slopina meropenemo išskyrimą, todėl pailgėja šio vaisto pusinės eliminacijos laikas ir būna didesnė jo koncentracija kraujo plazmoje. Jeigu probenecido vartojama kartu su meropenemu, reikia laikytis atsargumo.

Galima meropenemo įtaka kitų vaistinių preparatų jungimuisi prie baltymų ar metabolizmui netirta. Vis dėlto, prisijungimas prie baltymų yra toks mažas, kad sąveikos su kitomis medžiagomis dėl šio mechanizmo tikriausiai nebūna.

Gauta pranešimų apie atvejus, kai kartu vartojant karbapenemų grupės vaistų sumažėjo valproinės rūgšties koncentracija plazmoje (60 – 100 % per maždaug 2 paras). Dėl greitos valproinės rūgšties koncentracijos mažėjimo pradžios ir didelio jo laipsnio manoma, kad valproinės rūgšties vartojimas kartu su karbapenemais nėra lengvai valdomas ir todėl jo turi būti vengiama (žr. 4.4 skyrių).

Geriamieji antikoaguliantai

Kartu vartojami antibiotikai gali stiprinti koaguliaciją slopinantį varfarino poveikį. Gauta daug pranešimų apie geriamųjų antikoaguliantų (įskaitant varfariną) poveikio sustiprėjimą kartu vartojant antibakterinius vaistus. Rizika gali skirtis priklausomai nuo paciento infekcinės ligos, amžiaus ir bendros būklės, todėl konkretaus antibiotiko įtaką tarptautinio normalizuoto santykio (angl. International normalised ratio, INR) padidėjimui sunku įvertinti. Antibiotikų vartojimo kartu su geriamaisiais antikoaguliantais metu ir trumpai po to rekomenduojama dažnai tikrinti INR.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis 

Nėštumas

Meropenemo vartojimo nėščioms moterims duomenų nėra arba yra nedaug.

Tyrimai su gyvūnais tiesioginio ar netiesioginio kenksmingo (toksinio) poveikio reprodukcijai neparodė (žr. 5.3 skyrių).

Dėl atsargumo, vartoti meropenemo nėštumo metu pageidautina vengti.

Žindymas

Ar meropenemo išskiriama į moters pieną, nežinoma. Gyvūnų piene nustatytos labai mažos meropenemo koncentracijos. Atsižvelgiant į gydymo naudą moteriai, reikia nuspręsti, ar nutraukti žindymą, ar nebetęsti ir (ar) atsisakyti meropenemo vartojimo.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus 

Poveikio gebėjimui vairuoti transporto priemones ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

4872 pacientų (5026 ekspozicijos meropenemu atvejų) apžvalgoje dažniausios su meropenemu susijusios nepageidaujamos reakcijos buvo viduriavimas (2,3%), išbėrimas (1,4%), pykinimas ir (ar) vėmimas (1,4%) ir injekcijos vietos uždegimas (1,1 %). Dažniausi pranešti su meropenemu susiję laboratoriniai nepageidaujami reiškiniai buvo trombocitozė (1,6%) ir padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas (1,5 – 4,3%).

Nepageidaujamos reakcijos, kurių dažnis lentelėje nurodytas kaip nežinomas, nebuvo pastebėtos 2367 pacientams, įtrauktiems į iki rinkodaros suteikimo atliktus į veną ir į raumenis vartojamo meropenemo klinikinius tyrimus, tačiau apie jas gauta pranešimų po to, kai vaistas pateko į rinką. 

Žemiau pateiktoje lentelėje visi nepageidaujamų reakcijų atvejai sugrupuoti pagal organų sistemų klases ir dažnį. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas ( nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamas poveikis pateikiamas mažėjančio sunkumo tvarka. 

1 lentelė

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas 

Santykinis perdozavimas galimas pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, jeigu dozė nekoreguota taip, kaip nurodyta 4.2 skyriuje. Po vaisto patekimo į rinką sukaupta nedidelė patirtis rodo, kad perdozavimo atveju nepageidaujamų reakcijų, jeigu jos pasireiškia, pobūdis atitinka 4.8 skyriuje išvardytų reakcijų pobūdį, dažniausiai yra lengvos ir praeina nutraukus vaisto vartojimą ar sumažinus dozę. Preparato perdozavus, gydymas turi būti simptominis.

Iš žmonių, kurių inkstų funkcija normali, organizmo vaistas greitai pašalinamas per inkstus. Meropenemą ir jo metabolitą galima pašalinti hemodializės būdu.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė - sisteminio vartojimo antibakteriniai vaistiniai preparatai, karbapenemai.

ATC kodas - J01DH02.

Veikimo mechanizmas

Meropenemas sukelia baktericidinį poveikį, kadangi prisijungia prie penicilinus prijungiančių baltymų (ang. Penicillin-binding proteins, PBP), todėl slopina gramteigiamų ir gramneigiamų bakterijų ląstelės sienelės sintezę.

Farmakokinetikos ir farmakodinamikos santykis

Sn meropenemo, panašiai kaip ir kitų beta laktaminių antibakterinių vaistų, veiksmingumu geriausiai koreliuoja laikas, kurio metu meropenemo koncentracija viršija minimalią slopinančią koncentraciją (MSK) (T > MSK). Ikiklinikinių tyrimų metu meropenemo aktyvumas pasireiškė, kai jo koncentracija plazmoje viršijo infekciją sukėlusių mikroorganizmų MSK maždaug 40 % vartojimo intervalo trukmės, tačiau kliniškai šis tikslinis rodiklis nenustatytas.

Atsparumo mechanizmai

Bakterijų atsparumas meropenemui gali pasireikšti dėl: 1) sumažėjusio gramneigiamų bakterijų išorinės membranos laidumo sumažėjus porinų gamybai, 2) sumažėjusio PBP (taikinių) afiniteto, 3) padidėjusios išpumpavimo siurblio komponentų ekspresijos, 4) beta-laktamazių, kurios gali hidrolizuoti karbapenemus, gamybos.

Gauta pranešimų apie lokalius karbapenemui atsparių mikroorganizmų sukeltų infekcinių ligų protrūkius Europos Sąjungoje.

Su veikimo taikiniais susijusio kryžminio atsparumo meropenemui ir chinolonų, aminoglikozidų, makrolidų bei tetraciklinų grupės vaistiniams preparatams nėra. Vis dėlto, bakterijos gali būti atsparios daugiau kaip vienai antibakterinių vaistų grupei, kai atsparumo mechanizmas susijęs su sumažėjusiu išorinės membranos laidumu ir (arba) padidėjusia siurblio išstūmimo galia.

Jautrumo ribos

Toliau yra pateiktos Europos jautrumo antimikrobiniams vaistams tyrimų komiteto (ang. European Committee on Antimicrobial Susceptibility Testing, EUCAST) nustatytos MSK tyrimų klinikinės ribos.

Įgyto konkrečių rūšių atsparumo paplitimas gali būti skirtingas įvairiose geografinėse srityse ir skirtingu laiku, todėl pageidautina turėti vietinę informaciją apie atsparumą, ypač kai gydomos sunkios infekcinės ligos. Jeigu vietinis vyraujantis mikroorganizmų atsparumas yra toks, kad preparato veiksmingumas nors tik kai kurių mikroorganizmų rūšių atžvilgiu yra abejotinas, patarimo reikia kreiptis į ekspertą. 

Toliau lentelėje pateiktas patogeninių mikroorganizmų sąrašas, sudarytas remiantis klinikine patirtimi ir gydymo rekomendacijomis.

5.2 Farmakokinetinės savybės 

Vidutinis pusinės eliminacijos laikas iš sveikų žmonių plazmos yra maždaug 1 val., vidutinis pasiskirstymo tūris – apytiksliai 0,25 l/kg (11 – 27 l), vidutinis klirensas (vartojant 250 mg) – 287 ml/min (vartojant 2 g, sumažėja iki 205 ml/min). Per 30 min. infuzavus 500 mg, 1000 mg ar 2 g, vidutinė C_max būna atitinkamai maždaug 23, 49 ir 115 μg/ml, AUC – atitinkamai 39,3, 62,3 ir 153 μg×val./ml. Per 5 min. infuzavus 500 mg ir 1 g, C_max būna atitinkamai 52 ir 112 μg/ml. Vartojant daug dozių kas 8 val., pacientų, kurių inkstų funkcija normali, organizme meropenemas nesikaupia. 

Tyrimas, kurio metu 12 pacientų po operacijos dėl pilvo ertmės infekcijos kas 8 val. buvo skiriama po 1 g meropenemo, parodė, kad šio vaisto C_max ir pusinės eliminacijos laikas buvo panašūs į atitinkamus sveikų žmonių rodmenis, tačiau pasiskirstymo tūris buvo didesnis (27 l).

Pasiskirstymas

Vidutiniškai maždaug 2 % meropenemo buvo prisijungusio prie plazmos baltymų (nuo koncentracijos šis kiekis nepriklausė). Po greito (5 min. ar greitesnio) vartojimo farmakokinetika būna dviejų eksponenčių, bet po 30 min. trukmės infuzijos tai būna daug mažiau akivaizdu. Nustatyta, kad meropenemas gerai prasiskverbia į kai kuriuos organizmo skysčius ir audinius, įskaitant plaučius, bronchų sekretą, tulžį, smegenų skystį, moters mažojo dubens organų audinius, odą, fascijas, raumenis ir pilvaplėvės eksudatus.

Biotransformacija

Meropenemas metabolizuojamas beta-laktamo žiedo hidrolizės būdu susidarant mikrobiologijos požiūriu neaktyviam metabolitui. Meropenemo jautrumas žmogaus dehidropeptidazės-I (DHP-I) sukeliamai hidrolizei in vitro yra mažesnis negu imipenemo, todėl DHP-I inhibitoriaus kartu vartoti nereikia.

Eliminacija

Daugiausia, maždaug 70 % (50 –75 %) dozės per 12 val., meropenemo išskiriama per inkstus nepakitusio. Dar 28 % pašalinami mikrobiologijos požiūriu neaktyvaus metabolito pavidalu. Su išmatomis pašalinama tik apie 2 % pašalintos dozės. Išmatuotas inkstų klirensas ir probenecido poveikis rodo, kad meropenemas yra filtruojamas ir šalinamas kanalėlių sekrecijos būdu.

Inkstų nepakankamumas

Dėl inkstų funkcijos sutrikimo kraujo plazmoje būna didesnis meropenemo AUC ir ilgesnis pusinės eliminacijos periodas. Pacientams, kurių inkstų funkcija vidutiniškai sutrikusi (kreatinino klirensas – 33-74 ml/min.) AUC būna 2,4 karto, pacientams, kurių inkstų funkcija labai sutrikusi (kreatinino klirensas – 4‑23 ml/min.) – 5 kartus, o hemodializuojamų (kreatinino klirensas < 2 ml/min.) – 10 kartų didesnis, negu sveikiems žmonėms, kurių kreatinino klirensas > 80 ml/min. Pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi, mikrobiologijos požiūriu neaktyvaus atviro žiedo metabolito AUC kraujo plazmoje taip pat buvo gerokai didesnis. Pacientams, kuriems yra vidutinio sunkumo ar sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, rekomenduojama koreguoti dozę (žr. 4.2 skyrių).

Meropenemas pašalinamas hemodializės būdu. Hemodializės klirensas būna maždaug 4 kartus didesnis negu pacientams, kuriems yra anurija.

Kepenų nepakankamumas

Tyrimas, kuriame dalyvavo alkoholio sukelta ciroze sergantys pacientai, parodė, kad kartotinėmis dozėmis vartojamo meropenemo farmakokinetikai kepenų liga įtakos nedaro.

Suaugę pacientai

Su pacientais atlikti farmakokinetikos tyrimai reikšmingų farmakokinetikos skirtumų nuo tokią pačią inkstų funkciją turinčių sveikų asmenų neparodė. Populiaciniu modeliu, sukurtu remiantis 79 pacientų, kuriems buvo vidinė pilvo infekcija ar plaučių uždegimas, duomenimis, parodytas centrinio tūrio priklausomumas nuo kūno svorio bei klirenso priklausomumas nuo kreatinino klirenso ir amžiaus.

Vaikai ir paaugliai

Farmakokinetikos infekcinėmis ligomis sergančių kūdikių ir vaikų organizme tyrimai parodė, kad jiems pavartojus 10 mg/kg, 20 mg/kg ir 40 mg/kg dozes C_max būna panašios į suaugusių žmonių C_max pavartojus atitinkamai 500 mg, 1000 mg ir 2 g dozes. Lyginimas parodė skirtingų dozių farmakokinetikos rodiklių atitikimą ir panašius į suaugusių žmonių pusinės eliminacijos iš plazmos periodus visiems vaikams, išskyrus jauniausius (pusinės eliminacijos iš plazmos periodas jaunesnių kaip 6 mėn. kūdikių buvo 1,6 val.). Vidutinis meropenemo klirensas buvo 5,8 ml/min/kg (6-12 metų), 6,2 ml/min/kg (2-5 metų), 5,3 ml/min/kg (6-23 mėn.) ir 4,3 ml/min/kg (2-5 mėn.). Maždaug 60% dozės per 12 val. išskiriama su šlapimu meropenemo, dar 12% – metabolito pavidalu. Meropenemo koncentracija meningitu sergančių vaikų smegenų skystyje atitinka maždaug 20% tuo metu kraujo plazmoje esančios vaisto koncentracijos, tačiau konkretiems pacientams ji reikšmingai skiriasi.

Tiriant meropenemo farmakokinetiką nuo infekcinių ligų gydomų naujagimių organizme, vyresnio chronologinio ar gestacinio amžiaus naujagimiams nustatytas didesnis klirensas, o bendras pusinės eliminacijos periodo vidurkis buvo 2,9 val. Populiaciniu farmakokinetikos modeliu pagrįsta Monte Karlo simuliacija parodė, kad vartojant 20 mg/kg kas 8 val. didesnė negu MSK P. aeruginosa koncentracija 60 % laiko būna 95% neišnešiotų ir 91% išnešiotų naujagimių.

Senyvi žmonės

Sveikų senyvų žmonių (65-80 metų) farmakokinetikos tyrimai parodė meropenemo plazmos klirenso mažėjimą, koreliuojantį su nuo amžiaus priklausomu kreatinino klirenso mažėjimu, ir mažesnio laipsnio ne inkstų klirenso sumažėjimą. Senyviems pacientams, išskyrus ligonius, kuriems yra vidutinis laipsnio ar sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, dozės koreguoti nereikia (žr. 4.2 skyrių).

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Tyrimai su gyvūnais parodė, kad inkstai gerai toleruoja meropenemą. Inkstų kanalėlių histologinių pažeidimų pelėms ir šunims rasta tik kai vienkartinė dozė buvo 2 g/kg kūno svorio ar didesnė, o beždžionėms 7 dienų trukmės tyrimo metu – 500 mg/kg kūno svorio.

Centrinė nervų sistema meropenemą dažniausiai toleruoja gerai. Su graužikais atliktų ūminio toksiškumo tyrimų metu poveikis pastebėtas tik nuo didesnių kaip 1 g/kg kūno svorio dozių.

Meropenemo LD₅₀ į veną graužikams yra didesnė kaip 2 g/kg kūno svorio.

Kartotinių dozių poveikio (iki 6 mėn. trukmės) tyrimų metu nustatyta tik nedidelių pokyčių, įskaitant šunų eritrocitų parametrų sumažėjimą.

Įprastinis tyrimų rinkinys potencialaus mutageninio poveikio neparodė. Tyrimų, kurių metu žiurkėms buvo duodama ne didesnės kaip 750 mg/kg kūno svorio ir beždžionėms ne didesnės kaip360 mg/kg kūno svorio dozės, toksinio poveikio reprodukcijai, įskaitant teratogeninį poveikį, požymių nenustatyta.

Preliminarių tyrimų su beždžionėmis metu nuo 500 mg/kg kūno svorio dozių padaugėjo persileidimų.

Duomenų, kurie rodytų didesnį jaunų gyvūnų jautrumą meropenemui, palyginti su suaugusiais gyvūnais, negauta. Tyrimų metu gyvūnai gerai toleravo į veną vartojamą farmacinę formą.

Vienintelio meropenemo metabolito toksiškumo pobūdis tyrimų su gyvūnais metu buvo panašus. 

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Bevandenis natrio karbonatas

6.2 Nesuderinamumas

Šio vaistinio preparato negalima maišyti su kitais, išskyrus nurodytus 6.6 skyriuje.

6.3 Tinkamumo laikas

Neatidaryti flakonai:

2 metai

Paruoštas tirpalas:

Paruoštus injekcijai ar infuzijai į veną tirpalus reikia suvartoti nedelsiant. Laikotarpis nuo miltelių tirpinimo pradžios iki injekcijos arba infuzijos į veną pabaigos negali būti ilgesnis kaip 1 val.

6.4 Specialios laikymo sąlygos 

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

Paruošto tirpalo negalima užšaldyti.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys 

Meropenem Sandoz 500 mg milteliai injekciniam ar infuziniam tirpalui

674 mg miltelių 20 ml I tipo stiklo flakone, užkimštame pilku bromobutilo gumos kamščiu, kuris uždengtas iš anksto sterilizuotu nuplėšiamu aliumininiu dangteliu su plastikiniu disku.

Vaistinis preparatas tiekiamas pakuotėmis po 1 x1 ir 10 x 1 flakonų.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Injekcija

Meropenemą, vartojamą vienkartine injekcija į veną, reikia ištirpinti steriliame injekciniame vandenyje (250 mg meropenemo tirpinti 5 ml). Tokiu būdu paruošiamas apytikriai 50 mg/ml koncentracijos tirpalas. Paruošti tirpalai yra bespalviai ar gelsvi. 

Infuzija

Infuzijai į veną flakone esantį meropenemą galima iš karto tirpinti 0,9 % natrio chlorido arba 5 % gliukozės infuziniame tirpale iki maksimalaus 50 – 200 ml tūrio.

Kiekvienas flakonas skirtas vienkartiniam vartojimui.

Ruošiant ir vartojant tirpalą reikia laikytis įprastų aseptikos reikalavimų.

Prieš vartojimą tirpalą reikia suplakti. Po paruošimo vaistinį preparatą reikia vizualiai patikrinti dėl kietųjų dalelių, flakono pažaidos ar bet kokių matomų sugadinimo požymių ir išmesti bet kokį tirpalą, kuriame yra pastebėta tokių trūkumų.

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.