Eufilinas Sopharma

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Eufilinas Sopharma 24 mg/ml injekcinis/infuzinis tirpalas 

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

1 ml tirpalo yra 24 mg aminofilino (atitinka 20,6 mg teofilino ir 3,4 mg etilendiamino).

Vienoje 10 ml ampulėje yra 240 mg aminofilino (atitinka 206 mg teofilino ir 34 mg etilendiamino).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Injekcinis/infuzinis tirpalas

Skaidrus bespalvis ar gelsvos spalvos skystis.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA 

4.1 Terapinės indikacijos

Ūminio vidutinio sunkumo arba sunkaus bronchinės astmos arba lėtinės obstrukcinės plaučių ligos sukelto bronchų spazmo šalinimas, jei inhaliuojamieji b₂ adrenoreceptorių agonistai yra neveiksmingi.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Vartojimo metodas

Aminofilino injekcinio tirpalo galima lėtai švirkšti arba infuzuoti į veną. Infuziniam tirpalui paruošti geriausiai tinka 5 % gliukozės arba 0,9 % izotoninis natrio chlorido tirpalas. Tirpalo švirkšti į raumenis nerekomenduojama.

Bendrieji vartojimo principai

Teofilino terapinis indeksas labai mažas, todėl dozė kiekvienam pacientui turi būti parenkama individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę ir kūno svorį. Kadangi į riebalinį audinį teofilino nepatenka, terapinės dozės apskaičiuojamos pagal idealų kūno svorį.

Norint išvengti nepageidaujamo poveikio, vaisto rekomenduojama švirkšti lėtai, ne didesniu kaip 25 mg/min (maždaug 1 ml/min.) greičiu iki didžiausios 250-500 mg (5mg/kg) dozės. Jeigu pacientui atsiranda nepageidaujamų reakcijų įvadinės infuzijos metu, tirpalą reikia infuzuoti lėčiau arba 5‑10 min nutraukti infuziją.

Gydymo metu reikia stebėti, ar neatsiranda nepageidaujamų reakcijų ir (jeigu tai įmanoma) tirti teofilino koncentraciją kraujo serume. Teofilino terapinė koncentracija kraujo serume svyruoja nuo 5 iki 20 µg/ml. Esant didesnei nei 20 µg/ml koncentracijai, gali padidėti nepageidaujamo poveikio pasireiškimo dažnis.

Dozavimas pacientams, kurie nevartoja teofilino preparatų

Pacientams, kurie nevartoja teofilino preparatų, įvadinės infuzijos metu reikia suleisti aminofilino tirpalo kiekį, kuriame būtų 5 mg/kg kūno svorio teofilino, t.y. maždaug 18 ml aminofilino injekcinio tirpalo. Tirpalą reikia leisti lėtai (ne greičiau kaip 25 mg/min.).

Palaikomoji aminofilino dozė nustatoma atsižvelgiant į paciento būklę, ligos sunkumą bei vaisto poveikį. Rekomenduojamos palaikomosios dozės skirtingoms pacientų grupėms surašytos lentelėje: 

Naujagimiams bei jaunesniems nei 6 mėn amžiaus kūdikiams Eufilinas Sopharma skirti nerekomenduojama, kadangi teofilino išsiskyrimas iš jų organizmo yra mažas. Vis dėlto, jeigu gydytojas nusprendžia, kad tokiam pacientui reikia skirti aminofilino injekcinio tirpalo, vaisto skiriama labai atsargiai, pasirenkant mažiausią terapinę vaisto koncentraciją.

Dozavimas pacientams, kurie vartoja teofilino

Prieš skiriant Eufilinas Sopharma injekcinio tirpalo tokiems pacientams, reikėtų nustatyti teofilino koncentraciją serume. Tuomet įsotinamoji dozė parenkama atsižvelgiant į tai, kad kiekviena 0,5 mg/kg teofilino dozė vaisto koncentraciją serume padidina vidutiniškai 1 mg/ml.

Jeigu teofilino koncentracijos kraujo serume nustatyti negalime, tuomet įsotinamoji dozė nustatoma atsižvelgiant į tai, kad 3,1 mg/kg teofilino dozė didina jo koncentraciją serume vidutiniškai 5 mg/kg.

Palaikomosios dozės skiriamos tokios pačios kaip ir pacientams, kurie nevartoja teofilino.

Suaugusiems pacientams: didžiausia vienkartinė aminofilino dozė – 250 mg; didžiausia paros dozė – 500 mg.

Vaikams: didžiausia vienkartinė dozė – 3 mg/kg kūno svorio.

Senyvo amžiaus pacientams rekomenduojama neviršyti 400 mg per parą dozės. 

Gydymo trukmė: aminofilino nerekomenduojama vartoti ilgiau nei 14 parų.

4.3 Kontraindikacijos 

• Padidėjęs jautrumas teofilinui bei kitiems ksantinams ar bet kuriai pagalbinei preparato medžiagai.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Jeigu yra nors viena iš žemiau išvardytų būklių, gydytojas Eufilinas Sopharma injekcinio tirpalo turi skirti atsargiai, tik įsitikinęs, kad gydomasis poveikis bus didesnis už galimą kenksmingą poveikį:

• Ūminis kairiojo širdies skilvelio veiklos nepakankamumas (plaučių edema arba širdies astma);
• Širdies aritmija arba hipertenzija (šios ligos gali pasunkėti);
• Susilpnėjusi kairiojo širdies arba dešiniojo (plautinė širdis) širdies skilvelio, arba sutrikusi skydinės liaukos veikla, užsitęsęs karščiavimas, kepenų liga arba sepsis (šios būklės gali sukelti toksinį vaisto poveikį, nes tokiems pacientams teofilino šalinimas sumažėja, todėl didėja koncentracija serume);
• Sergama mastopatija (ligos simptomai gali pasunkėti);
• Sergama arba sirgta skrandžio uždegimu, skrandžio arba žarnyno opa (šių ligų simptomai gali pasunkėti). Be to, vaistas gali sutrikdyti stemplės sfinkterio veiklą ir sukelti refliuksą (skrandžio turinio atpylimą į stemplę);
• Neseniai ištikęs miokardo infarktas (ūminiu arba poūmiu ligos laikotarpiu teofilinas gali sukelti širdies veiklos pablogėjimą);
• Gerybinis priešinės liaukos padidėjimas (adenoma). Ligonio būklė gali pasunkėti ir staiga susilaikyti šlapimas;
• Epilepsija, traukuliai (teofilinas mažina traukulių atsiradimo slenkstį).

Reikia vengti skirti vaistinį preparatą Eufilinas Sopharma, jei pacientas serga ūmine porfirija.

Vaisto vartoti reikia atsargiai, jeigu ligonis senyvas, serga sunkia liga arba jeigu širdies ir kraujagyslių sistemos veikla susilpnėjusi.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Farmakokinetinė sąveika

Kepenų mikrosomų fermentų aktyvumą slopinantys vaistai

Jeigu kartu su aminofilino tirpalu vartojama kitokių medikamentų (alopurinolio, cimetidino, eritromicino, klaritromicino, troleandomicino, ciprofloksacino, norfloksacino, verapamilio, diltiazemo, fluvoksamino, geriamųjų estrogenų kontraceptinių ir kitokių preparatų), kurie slopindami citochromo P – 450 fermentų aktyvumą mažina teofilino klirensą ir didina jo koncentraciją serume, būtina nuolatos stebėti teofilino koncentraciją serume.

Alkoholis (etanolis), interferonas alfa, pentoksifilinas, disulfiramas, propafenonas ir meksiletinas taip pat mažina teofilino klirensą ir didina jo koncentraciją plazmoje.

Flukonazolas, ketokonazolas, tiabendazolas gali didinti teofilino koncentraciją plazmoje.

Kepenų mikrosomų fermentų aktyvumą didinantys vaistai

Jeigu nuolat vartojama karbamazepino, fenitoino, primidono, rifampicino, ritonaviro ir barbitūratų arba kitokių kepenų mikrosomų fermentų aktyvumą didinančių vaistų, dėl pagreitėjusio teofilino metabolizmo mažėja aminofilino tirpalo veiksmingumas.

Ličio preparatai

Teofilinas didina ličio preparatų šalinimą ir mažina veiksmingumą.

Sulfinpirazonas

Sulfinpirazonas mažina teofilino koncentraciją plazmoje.

Tabakas ar marihuana

Tabako ar marihuanos rūkymas didina teofilino metabolizmą ir mažina jo koncentraciją serume bei veiksmingumą. Medikamento klirensas pradeda mažėti praėjus 1 savaitei nuo cigarečių rūkymo pradžios, tačiau metus rūkyti jis tampa normalus ne anksčiau kaip po 6 mėn. (gali trukti net 2 metus).

Mitybos pobūdis

Jei vartojama maisto, kuriame yra daug baltymų ir mažai angliavandenių, teofilino klirensas gali didėti, o koncentracija serume ir veiksmingumas mažėti. Maistas, kuriame yra mažai baltymų ir daug angliavandenių, mažina teofilino klirensą ir didina jo koncentraciją serume bei veiksmingumą.

Farmakodinaminė sąveika

Adenozinas

Dėl antagonistinės sąveikos su teofilinu, mažėja adenozino veiksmingumas, todėl gali prireikti didinti vaisto dozę arba vartoti kitokių medikamentų.

Benzodiazepinai

Teofilinas gali keisti raminamąjį benzodiazepinų poveikį, todėl šių vaistų kartu vartoti reikia atsargiai.

Beta adrenoreceptorius blokuojantys preparatai

Kartu vartojant beta adrenoblokatorių (net lašinamų į akis), gali susilpnėti tiek jų, tiek teofilino poveikis. Be to, gali sumažėti teofilino klirensas, todėl reikia vartoti selektyvių beta₁ adrenoreceptorių blokatorių.

Diuretikai.

Kartu su aminofilinu vartojant acetazolamidą, kilpinius ir tiazidinius diuretikus didėja hipokalemijos rizika.

Efedrinas

Dėl sinergistinės efedrino ir teofilino sąveikos, gali atsirasti CNS dirginimo simptomų: pykinimas, nervingumas, nemiga ir kt.

Halotanas ir kitokie inhaliuojamieji angliavandeniliniai bendrojo poveikio anestetikai

Inhaliuojamųjų angliavandenilinių anestetikų, ypač halotano ir teofilino, sąveika gali sukelti pavojingas širdies aritmijas.

Ketaminas

Suleidus aminofilino tirpalo, gali sumažėti traukulių atsiradimo slenkstis.

Membranų nedepoliarizuojantys miorelaksantai

Antagonistinė šių preparatų ir teofilino sąveika mažina miorelaksantų veiksmingumą, todėl gali prireikti didinti jų dozę.

Kitokie adrenerginiai bronchus plečiantys vaistai

Kad neatsirastų toksinio poveikio kartu su aminofilino injekciniu tirpalu vartojant kitų adrenerginių bronchus plečiančių preparatų pvz., teofilino, reikia stebėti teofilino koncentraciją serume bei tikslinti įsotinamąją ir palaikomąją dozę.

Kofeinas ir kiti ksantinai

Kartu su aminofilino tirpalu vartojant kitų ksantinų, pvz., kofeino, gali padidėti nepageidaujamo poveikio pasireiškimo dažnis.

Įtaka tyrimų rodmenims

Aminofilinas gali turėti įtakos kai kurių tyrimų rodmenims.

Negalima pamiršti, kad terapinė teofilino koncentracija serume gali didinti cholesterolio, gliukozės, laisvų riebalų rūgščių, šlapimo rūgšties koncentracijos serume rodmenis, todėl trijodtironino kiekis serume gali būti tariamai mažesnis.

Jei teofilino koncentracija plazmoje tiriama spektrofotometriniu metodu ir pacientas gerė kavos, arbatos, valgė šokolado arba vartojo paracetamolio, nustatyta teofilino koncentracija gali būti didesnė, negu yra iš tiesų.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Klinikinių duomenų apie teofilino vartojimą nėštumo metu nėra.

Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė toksinį poveikį reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių). Galimas pavojus žmogui nežinomas. Teofilino nėštumo metu vartoti negalima, išskyrus neabejotinai būtinus atvejus ( jei prasideda ūmus bronchų spazmas, galintis sukelti plaučių ventiliacijos sutrikimą ir vaisiaus hipoksiją),.

Žindymo laikotarpis

Tyrimų su žindančiomis kūdikį moterimis neatlikta. Teofilinas išsiskiria su motinos pienu, todėl gali didinti kūdikio, ypač naujagimio, dirglumą ir sukelti kitokį šalutinį poveikį: sujaudinimą, nemigą, tachikardiją, drebulį. Jeigu žindymo metu moteriai reikia vartoti aminofilino, žindymą rekomenduojama nutraukti.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Duomenys neaktualūs.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Išvardytas nepageidaujamas poveikis pasireiškė vartojant Eufilinas Sopharma ir kitų vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra aminofilino. Šiame skyriuje nepageidaujamas poveikis išvardytas naudojant tokius dažnio apibūdinimus: labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažni (nuo ≥ 1/1000 iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai reti (<1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis).

Virškinimo trakto sutrikimai

Nedažni. Pykinimas, apetito pablogėjimas, pilvo skausmas, viduriavimas.

Reti. Gastroezofaginis refliuksas (rėmuo ir/ar vėmimas).

Labai reti. Kepenų pažeidimas, storosios žarnos uždegimas.

Nervų sistemos sutrikimai

Nedažni. Galvos skausmas.

Reti. CNS stimuliavimas (svaigulys, nerimas, drebulys), nemiga.

Labai reti. Traukuliai.

Kraujagyslių sutrikimai

Reti. Hipotenzija.

Širdies sutrikimai

Nedažni. Tachikardija, palpitacija.

Reti. Aritmija.

Imuninės sistemos sutrikimai

Reti. Alerginė reakcija (dilgėlinė, eritema ar eksfoliacinis dermatitas).

4.9 Perdozavimas

Toksinis aminofilino poveikis ir perdozavimo simptomų atsiranda, jeigu vaisto vartojama ilgai ir didelėmis dozėmis.

Ūminio apsinuodijimo simptomai: ilgai trunkantis vėmimas (gali būti sunkus, medikamentais nenutraukiamas vėmimas krauju), pykinimas, pilvo, galvos skausmas, sujaudinimas, svaigulys, nerimas, nemiga, metabolinė acidozė, hiperglikemija, hipokalemija, tachikardija. Sunkiausias sutrikimas yra traukuliai ir kraujospūdžio sumažėjimas.

Lėtinio apsinuodijimo simptomų gali atsirasti netikėtai. Gali atsirasti vidutinio sunkumo virškinimo trakto veiklos sutrikimo simptomų, prasidėti traukuliai ir(ar) sutrikti širdies ritmas. Metabolinės acidozės, hiperglikemijos ir hipokalemijos paprastai nepasireiškia.

Pastaba. Norint, kad terapinė teofilino koncentracija taptų optimali ir neatsirastų toksinis poveikis, būtina nuolatos stebėti jo koncentraciją ir laikytis kitokių atsargumo priemonių (žr. 4 4 skyriuje).

Perdozavimo gydymas

Teofilinui priešnuodžio nėra, todėl apsinuodijus tinka simptominis ir palaikomasis gydymas. Gydyti reikia pradėti nedelsiant.

Būtina tuojau pat nustatyti teofilino koncentraciją serume, nutraukti Eufilinas Sopharma vartojimą, stebėti gyvybines organizmo funkcijas, jas palaikyti, normalizuoti kraujospūdį ir skysčių bei elektrolitų kiekį. Jei apsinuodijimas sunkus, t.y. teofilino koncentracija ūmaus apsinuodijimo atveju didesnė kaip 100 mg/ml, ligonį būtina gabenti į toksikologijos centrą.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS 

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – kiti bendrojo poveikio vaistai nuo astmos, Ksantinų dariniai; ATC kodas – R03DA05.

Aminofilinas yra teofilino (80%) ir etilendiamino (20%) mišinys. Teofilino aktyvumas daugiausiai priklauso nuo jo sukeliamo selektyvaus fosfodiesterazės slopinimo. Dėl šio poveikio ląstelėse daugėja ciklinio 3’,5’-adenozinmonofosfato (cAMF). Teofilinas didina endogeninių katecholaminų atsipalaidavimą, slopina kalcio pernešimą į ląsteles, kai kurių prostaglandinų sintezę bei uždegimo mediatorių atsipalaidavimą iš putliųjų ląstelių. Jis konkurenciniu būdu prisijungia prie širdies, bronchų, CNS ir kitų organų adenozino receptorių, todėl silpnina adenozino poveikį bei mažina jo sukeliamus pokyčius. Taigi įvairias organizmo funkcijas teofilinas veikia įvairiapusiškai: gerina alveolių ventiliavimą, vidutiniškai plečia plaučių, inkstų ir vainikines širdies kraujagysles, stiprina miokardo kontraktiliškumą, didina sistolinį ir minutinį širdies tūrį, vidutiniškai stimuliuoja CNS, įskaitant kvėpavimo centrą, skatina druskos rūgšties išsiskyrimą, gerina inkstų kraujotaką bei glomerulų filtraciją (dėl pastarojo poveikio didėja diurezė). Pastarųjų 10 metų tyrimų duomenimis, teofilinas mažina uždegimą ir moduliuoja imunitetą. Teofilinas taip pat didina deguonies suvartojimą miokarde.

5.2 Farmakokinetinės savybės 

Pasisavinimas

Preparato suleidus į veną, maksimali koncentracija serume būna po 20 ‑ 30 minučių. Vaisto poveikis prasideda po 30 minučių.

Teofilino terapinė koncentracija yra 5 – 20 µg/ml, didesnė kaip 20 mg/ml gali sukelti toksinį poveikį.

Pasiskirstymas

Prie serumo baltymų (albuminų) prisijungia apie 40 % teofilino dozės. Jungimasis su plazmos baltymais yra nevienodas ir priklauso nuo paciento būklės bei ligos sunkumo: sveikų suaugusių žmonių organizme ‑ apie 60 %, naujagimių - 36 %, kepenų ciroze sergančių pacientų – apie 35 %.

Teofilinas greitai patenka į audinius, jo būna periferiniuose audiniuose, organizmo skysčiuose, tarp jų ‑ motinos piene ir smegenų skystyje. Riebaliniame audinyje teofilino nebūna.

Pasiskirstymo tūris – 0,3 ‑ 0,7 l/kg, t.y., 30 ‑ 70 % idealiojo kūno svorio (vidutiniškai – 0,45 l/kg). Pacientų, sergančių kepenų ciroze, senyvų žmonių, neišnešiotų naujagimių ir pacientų, kuriems yra nekoreguota acidemija, organizme vidutinis pasiskirstymo tūris būna šiek tiek mažesnis.

Metabolizmas

Aminofilinas žmogaus organizme atpalaiduoja laisvą teofiliną. Kepenų citochromo P ‑ 450 fermentų sistema metabolizuoja teofiliną į farmakologiškai neaktyvius ir aktyvius metabolitus kofeiną ir 3-metilksantiną (10 kartų silpnesnis poveikis už teofilino). Kofeinas svarbesnis naujagimių ir jaunesnių kaip 6 mėn. kūdikių klinikai. Jų organizme kofeino pusinės eliminacijos laikas labai ilgas, todėl šis darinys gali kauptis. Vyresnių negu 6 mėnesių kūdikių ir suaugusių žmonių organizme kofeino nesikaupia.

Eliminacija

Teofilino pusinės eliminacijos laikas priklauso nuo ligonio amžiaus, būklės ir ligos pobūdžio: jei pacientas yra jaunesnis kaip 6 mėnesių, šis rodmuo yra 11 – 30 val.; jei vyresnis kaip 6 mėn. vaikas – 3,7 ( ± 1,1) val., jei suaugęs žmogus, sergantis nekomplikuota astma ir nerūkantis – 8,7 (± 2,2) val.; jei rūkalius (rūko po 2 pakelius per dieną) – 4 ‑ 5 val. (metus rūkyti, šis laikas gali išlikti sutrumpėjęs dar 3 ‑ 24 mėn.), jei vyresniojo amžiaus suaugęs žmogus, sergantis lėtine obstrukcine plaučių liga arba širdies ar kepenų nepakankamumu - gali būti ilgesnis kaip 19 val.

Teofilinas šalinamas pro inkstus, daugiausia metabolitų pavidalu, maždaug 10 % – nepakitusio (naujagimių, ypač neišnešiotų, organizme – apie 50 %). Hemodializuojant pašalinama 50 % medikamento. Teofilinas prasiskverbia pro placentą ir išsiskiria į motinos pieną.

Etilendiaminas teofilino farmakokinetikai įtakos nedaro.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ūminis toksinis poveikis

Sušvirkšto į veną pelėms vaisto LD₅₀ yra 125 – 184 mg/kg kūno svorio, žiurkėms – 104 mg/kg kūno svorio, jūros kiaulytėms – 143 mg/kg kūno svorio, triušiams – 150 mg/kg kūno svorio, šunims – 150 mg/kg kūno svorio.

Kancerogeninis poveikis

Dviejų metų kancerogeninio poveikio tyrimų su pelėmis ir žiurkėmis duomenimis teofilinas kancerogeninio poveikio nesukelia.

Mutageninis ir teratogeninis poveikis

Tyrimų in vitro ir in vivo metu mutageninio teofilino poveikio nenustatyta.

Tiriant, žiurkėms dozė buvo 259 mg/kg ir pelėms buvo – 396 mg/kg, teratogeninio poveikio nesukėlė. Embriotoksinį poveikį žiurkėms sukėlė 220 mg/kg kūno svorio teofilino dozės.

Poveikis vaisingumui

Tyrimų su pelėmis metu buvo nustatyta, kad toksinės dozės pelių patelėms(126 mg/kg) blogina reprodukciją.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Etilendiaminas (pH pritaikymui ir stabilizavimui)

Injekcinis vanduo

6.2 Nesuderinamumas

Eufilino tirpalo nerekomenduojama skiesti infuziniais tirpalais, kurių reakcija rūgščioji, nes gali iškristi nuosėdų. Jo negalima maišyti viename švirkšte arba infuzuoti ta pačia infuzine sistema su kitais vaistais arba krauju.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 °C temperatūroje.

Ampules laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

Negalima užšaldyti.

Paruoštas infuzinis tirpalas turi būti suvartotas tuoj pat. Iš karto jo nesuvartojus, atsakomybė už laikymo laiką ir sąlygas tenka vartotojui.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

I hidrolitinės klasės bespalvio stiklo, 10 ml talpos ampulė su spalvotu laužimo tašku/žiedu.

5 ampulės PVC lizdinėje plokštelėje. Kartono dėžutėje yra 1 arba 10 lizdinių plokštelių ir pakuotės lapelis. 

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Infuziniam tirpalui paruošti geriausiai tinka 5 % gliukozės arba 0,9 % izotoninis natrio chlorido tirpalas Nesuvartotą preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.