Escitalopram Orion

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Escitalopram Orion 5 mg plėvele dengtos tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

5 mg: Kiekvienoje tabletėje yra 5 mg escitalopramo (escitalopramo oksalato pavidalu).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė.

5 mg: Tabletės yra baltos arba beveik baltos, apvalios, dengtos plėvele, abipusiai išgaubtos, vienoje jų pusėje įspausta „F“, o kitoje – „53“.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Didžiosios depresijos epizodų gydymas.

Panikos sutrikimo su agorafobija ar be jos gydymas.

Socialinio nerimo sutrikimo (socialinės fobijos) gydymas.

Generalizuoto nerimo sutrikimo gydymas.

Obsesinio-kompulsinio sutrikimo gydymas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Neįrodyta, kad saugu vartoti didesnę nei 20 mg dozę per parą.

Escitalopram Orion vartoti vieną kartą per parą. Vaistą galima išgerti valgant arba nevalgius.

Didžiosios depresijos epizodai

Įprastinė dozė yra 10 mg vieną kartą per parą. Atsižvelgus į individualų poveikį pacientui, dozę galima padidinti iki didžiausios 20 mg paros dozės.

Įprastai antidepresinis poveikis pasiekiamas po 2–4 savaičių. Išnykus simptomams, kad poveikis sustiprėtų, preparatą vartoti ne trumpiau kaip 6 mėnesius.

Panikos sutrikimas su agorafobija ar be jos

Pirmąją savaitę rekomenduojama pradinė 5 mg dozė, vėliau dozę padidinti iki 10 mg per parą. Dozę galima didinti toliau iki didžiausios 20 mg per parą, atsižvelgiant į paciento organizmo reakciją į vaistą.

Didžiausiais efektyvumas pasiekiamas maždaug po 3 mėnesių. Gydyti reikia kelis mėnesius.

Socialinio nerimo sutrikimas

Įprastinė dozė yra 10 mg vieną kartą per parą. Įprastai būtina vartoti 2–4 savaites, kol išnyksta simptomai. Atsižvelgiant į vaisto poveikį pacientui, vėliau dozę galima sumažinti iki 5 mg arba padidinti iki didžiausios 20 mg per parą dozės.

Socialinio nerimo sutrikimas yra lėtinė liga, kurią, kad sustiprėtų poveikis, rekomenduojama gydyti 12 savaičių. Ilgalaikis gydymas tirtas 6 mėnesius stebint pacientus, kuriems pasireiškė poveikis ir buvo keičiamas individualiai, siekiant išvengti ligos atkryčio. Gydymo naudą reikia periodiškai įvertinti.

Socialinio nerimo sutrikimo diagnoze apibūdinamas specifinis sutrikimas, kuris neturi būti painiojamas su padidėjusiu drovumu. Gydymas vaistais reikalingas tuo atveju, jeigu šis sutrikimas trukdo profesinei arba socialinei veiklai.

Šio gydymo reikšmė, palyginus su kognityvine elgesio terapija, nenustatyta. Gydymas vaistais yra bendro gydymo plano dalis.

Generalizuoto nerimo sutrikimas

Pradinė dozė – 10 mg vieną kartą per parą. Atsižvelgiant į individualią ligonio organizmo reakciją, dozę galima padidinti iki didžiausios 20 mg paros dozės.

Ligoniai, kurių organizmas reagavo į gydymą, dalyvavo tyrime ir mažiausiai 6 mėnesius vartojo 20 mg per parą dozę. Reikia reguliariai įvertinti gydymo naudą ir dozę (žr. 5.1 skyrių).

Obsesinis-kompulsinis sutrikimas

Pradinė dozė yra 10 mg vieną kartą per parą. Atsižvelgus į individualų poveikį pacientui, dozę galima padidinti iki didžiausios 20 mg paros dozės.

Obsesinis-kompulsinis sutrikimas yra lėtinė liga, todėl siekiant užtikrinti, kad simptomai išnyko, pacientus reikia gydyti pakankamai ilgai. Reikia reguliariai įvertinti gydymo naudą ir dozę (žr. 5.1 skyrių).

Senyvi pacientai (>65 metų)

Pradinė dozė – 5 mg vieną kartą per parą. Atsižvelgiant į individualią ligonio organizmo reakciją, dozę galima padidinti iki 10 mg paros dozės (žr. 5.2 skyrių). Escitalopramo efektyvumas senyviems pacientams, kuriems yra socialinio nerimo sutrikimas, tiriamas nebuvo.

Vaikai ir paaugliai (<18 metų amžiaus)

Jaunesniems nei 18 metų vaikams ir paaugliams Escitalopram Orion vartoti negalima (žr. 4.4 skyrių).

Inkstų funkcijos susilpnėjimas

Nebūtina keisti dozės pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas. Pacientus, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.), reikia gydyti atsargiai (žr. 5.2 skyrių).

Kepenų funkcijos susilpnėjimas

Pirmas dvi gydymo savaites ligoniams, kurie serga lengvu arba vidutinio sunkumo kepenų sutrikimu, rekomenduojama pradinė 5 mg paros dozė. Atsižvelgus į individualų poveikį pacientui, dozę galima padidinti iki didžiausios 10 mg paros dozės. Ligonius, kurie serga sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu, rekomenduojama gydyti atsargiai (žr. 5.2 skyrių).

Asmenys, kurių organizme CYP2C19 metabolizuoja silpnai

Pacientams, kurių organizme CYP2C19 metabolizuoja silpnai, pirmąsias dvi gydymo savaites rekomenduojama pradinė 5 mg paros dozė. Atsižvelgus į individualų poveikį pacientui, dozę galima padidinti iki didžiausios 10 mg paros dozės (žr. 5.2 skyrių).

Nutraukimo simptomai, kurių atsiranda nutraukus vartojimą

Reikia vengti vartojimą nutraukti staiga. Baigiant vartoti escitalopramą, dozę reikia mažinti palaipsniui per vieną ar dvi savaites, kad būtų išvengta galimų nutraukimo reakcijų (žr. 4.4 ir 4.8 skyrius). Jeigu dozės mažinimo laikotarpiu ar nutraukus gydymą atsiranda nepakenčiamų simptomų, reikia tęsti gydymą anksčiau paskirta doze. Vėliau gydytojas galės mažinti dozę, bet tai daryti reikės dar laipsniškiau.

4.3 Kontraindikacijos

• Padidėjęs jautrumas escitalopramui arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.
• Dėl serotonino sindromo, pasireiškiančio sujaudinimu, drebuliu, hipertermija ir t.t., atsiradimo pavojaus, vartojimas kartu su neselektyviaisiais negrįžtamaisiais monoamino oksidazės (MAO) inhibitoriais (žr. 4.5 skyrių).
• Dėl serotonino sindromo atsiradimo pavojaus, escitalopramo vartojimas kartu su grįžtamaisiais MAO-A inhibitoriais (pvz., moklobemidu) arba grįžtamuoju neselektyviuoju MAO inhibitoriumi linezolidu (žr. 4.5 skyrių).
• Escitalopramo draudžiama vartoti pacientams, kurių QT intervalas yra pailgėjęs arba kuriems yra įgimtas ilgo QT sindromas.
• Escitalopramo draudžiama vartoti kartu su QT intervalą ilginančiais vaistiniais preparatais (žr. 4.5 skyrių).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Žemiau minimi specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės, būdingi selektyviųjų serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI) preparatų grupei.

Vaikams ir paaugliams, jaunesniems nei 18 metų

Jaunesniems nei 18 metų vaikams ir paaugliams Escitalopram Orion vartoti negalima. Klinikinių tyrimų metu, elgesio, siejamo su savižudišku elgesiu (bandymai nusižudyti ir mintys apie savižudybę) ir priešiškumo (daugiausia agresija, opozicinis neklusnumas ir pyktis) apraiškos dažniau pasireiškė vaikams ir paaugliams gydytiems antidepresantais, nei vartojusiems placebą. Jeigu remiantis klinikiniu poreikiu vis tiek nusprendžiama taikyti gydymą šiuo vaistiniu preparatu, pacientą reikia atidžiai nuolat stebėti dėl polinkio į savižudybę apraiškų. Be to, trūksta ilgalaikio saugumo duomenų apie poveikį vaikų ir paauglių augimui, brendimui ir jų pažinimo bei elgsenos vystymuisi.

Paradoksinis nerimas

Kai kuriems pacientams, kuriems yra panikos sutrikimas, pradėjus gydyti antidepresantais, gali sustiprėti nerimo simptomai. Ši paradoksinė reakcija, toliau tęsiant gydymą, per dvi savaites paprastai išnyksta. Rekomenduojama maža pradinė dozė, kad būtų sumažinta anksiogeninio poveikio rizika (žr. 4.2 skyrių).

Traukuliai

Jeigu pasireiškė traukuliai, visi pacientai privalo nutraukti vaistinio preparato vartojimą. Reikėtų vengti skirti SSRI grupės preparatus pacientams, kuriems yra nestabili epilepsija, o pacientų, kurių epilepsija yra kontroliuojama, būklę reikia atidžiai stebėti. Jeigu padažnėjo traukulių priepuoliai, būtina nutraukti SSRI vartojimą.

Manija

Pacientams, kuriems anksčiau buvo manija ar hipomanija, SSRI reikia vartoti atsargiai. SSRI vartojimą reikia nutraukti, jeigu pacientui prasidėjo manijos fazė.

Cukrinis diabetas

Vartojant SSRI pacientams sergantiems cukriniu diabetu gali pakisti gliukozės koncentracija kraujyje (pasireiškia hipoglikemija arba hiperglikemija). Gali prireikti keisti insulino ir (arba) geriamųjų gliukozės koncentraciją kraujyje mažinančių vaistinių preparatų dozę.

Savižudybė ir (arba) mintys apie savižudybę arba būklės pablogėjimas

Depresija yra susijusi su minčių apie savižudybę, savęs žalojimo ir savižudybės (su savižudybe siejamų reiškinių) rizikos padidėjimu. Ši rizika išlieka, kol būklė reikšmingai nepagerėja. Pirmąsias kelias gydymo savaites ar ilgiau būklė gali nepagerėti, todėl pacientus reikia atidžiai stebėti, kol būklė pagerės. Remiantis bendrąja klinikine patirtimi, ankstyvuoju sveikimo laikotarpiu savižudybės rizika gali padidėti.

Kiti psichikos sutrikimai, kurie gydomi Escitalopram Orion, irgi gali būti susiję su padidėjusiu su savižudybe siejamų reiškinių pavojumi. Be to, sergantys šiomis ligomis gali sirgti ir didžiąja depresija. Taigi gydant kitais psichikos sutrikimais sergančius ligonius, reikia laikytis tų pačių atsargumo priemonių, kaip ir gydant sergančius didžiąja depresija.

Pacientams, kuriems anksčiau buvo su savižudybe siejamų reiškinių, ir tiems, kurie prieš pradedant gydymą dažnai galvojo apie savižudybę, tikėtina didesnė mąstymo apie savižudybę ir bandymo žudytis rizika. Todėl šiuos pacientus gydymo metu reikia atidžiai stebėti. Placebu kontroliuotų klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo suaugę psichikos sutrikimais sergantys pacientai, metaanalizės duomenys parodė, kad jaunesniems nei 25 metų pacientams vartojant antidepresantus su savižudybe siejamo elgesio rizika yra didesnė, lyginant su placebu. Gydant vaistiniais preparatais pacientus, ypatingai tuos, kurie priklauso didelės rizikos grupei, būtina atidžiai stebėti gydymo pradžioje ir keičiant dozę.

Ligonius (ir jų globėjus) reikia įspėti, kad stebėtų ar būklė nesunkėja, ar neatsiranda su savižudybe siejamo elgesio ir mąstymo apie savižudybę apraiškų, neįprastų elgesio pokyčių. Pastebėjus minėtus pokyčius, būtina nedelsiant kreiptis į medicinos specialistus.

Akatizija/psichomotorinis neramumas

SSRI ar SNRI vartojimas susijęs su akatizija, kuriai būdingas subjektyvus nemalonus ar kankinantis neramumas ir būtinybė judėti, dažnai susijusi su nesugebėjimu ramiai sėdėti ar stovėti. Pirmomis gydymo savaitėmis tokio poveikio atsiradimo galimybė būna didesnė. Dozės didinimas pacientams, kuriems pasireiškė šie simptomai, gali būti žalingas.

Hiponatremija

Yra pranešimų, kad vartojant SSRI, greičiausiai dėl antidiurezinio hormono (SIADH) sekrecijos sutrikimo, retai pasireiškė hiponatremija, kuri išnyko, nutraukus preparato vartojimą. Rizikos grupės pacientams, pavyzdžiui, senyviems asmenims, sergantiesiems kepenų ciroze arba kartu vartojantiems preparatus, galinčius sukelti hiponatremiją, šį preparatą vartoti reikia atsargiai.

Kraujavimas

Vartojant SSRI buvo gauta pranešimų apie poodinio kraujavimo sutrikimus – dėmines ir taškines kraujosruvas. Ypač atsargiai SSRI reikia vartoti pacientams kartu geriantiems ir antikoaguliantus arba vartojantiems preparatus, kurie veikia trombocitų funkciją (pvz., atipinius preparatus nuo psichozės ir fenotiazino, daugelį triciklių antidepresantų, acetilsalicilo rūgšties ir nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU), tiklopidiną ir dipiridamolį) ir pacientams, kurie linkę kraujuoti.

Elektrotraukulių terapija (ETT)

Dėl klinikinės patirties stokos SSRI vartoti kartu su ETT reikia atsargiai.

Serotonino sindromas

Escitalopramą vartoti kartu su preparatais, kurie sužadina serotonino receptorius, pavyzdžiui, su sumatriptanu arba kitais triptanais, tramadoliu ir triptofanu, reikia atsargiai.

Retais atvejais serotonino sindromas pasireiškė pacientams, kurie vartojo SSRI kartu su serotonino receptorius sužadinančiais preparatais. Tokių simptomų, kaip ažitacija, drebulys, mioklonija ir hipertermija, derinys gali rodyti, kad vystosi ši būklė. Jeigu pasireiškė ši būklė, reikia nedelsiant nutraukti SSRI ir kitų serotonino receptorius sužadinančių preparatų vartojimą ir pradėti simptominį gydymą.

Jonažolė

SSRI vartojant kartu su vaistažolių preparatais, kurių sudėtyje yra jonažolės (Hypericum perforatum), gali dažniau pasireikšti nepageidaujamos reakcijos (žr. 4.5 skyrių).

Nutraukimo simptomai, kurių atsiranda nutraukus vartojimą

Baigiant gydymą, dažnai atsiranda nutraukimo simptomų, ypač jeigu vartojimas nutraukiamas staigiai (žr. 4.8 skyrių). Klinikinių tyrimų duomenimis, nutraukus aktyvų gydymą, 25% pacientų, vartojusių escitalopramo, atsirado nepageidaujamų reiškinių, palyginti su 15% pacientų, vartojusių placebą.

Nutraukimo simptomų rizika priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant gydymo trukmę, dozę ir dozės mažinimo greitį. Dažniausiai pasireiškė šios reakcijos: svaigulys, jutimų sutrikimai (įskaitant paresteziją ir elektros iškrovos pojūtį), miego sutrikimai (įskaitant nemigą ir intensyvius sapnus), ažitacija ar nerimas, pykinimas ir (arba) vėmimas, drebulys, sumišimas, padidėjęs prakaitavimas, galvos skausmas, viduriavimas, palpitacija, emocijų nepastovumas, dirglumas ir regėjimo sutrikimai. Tokie simptomai paprastai būna lengvi ar vidutinio sunkumo, visgi kai kuriems pacientams jie gali būti sunkūs.

Tokių simptomų paprastai atsiranda per pirmas kelias dienas po gydymo nutraukimo, bet buvo labai retų pranešimų, kad tokių simptomų atsirado pacientams, kurie atsitiktinai praleido dozę. Dažniausiai tokie simptomai nyksta savaime ir paprastai išnyksta per 2 savaites, bet kai kuriems pacientams gali būti ilgai (2–3 mėnesius ar ilgiau). Todėl rekomenduojama gydymą escitalopramu nutraukti palaipsniui, atsižvelgiant į paciento poreikį, dozę mažinant per kelias savaites ar mėnesius (žr. 4.2 skyriuje poskyrį „Nutraukimo simptomai, kurie atsiranda nutraukiant vartojimą“).

Išeminė širdies liga

Dėl klinikinės patirties stokos, ligoniams, sergantiems išemine širdies liga, šio vaistinio preparato skirti reikia atsargiai (žr. 5.3 skyrių).

QT intervalo pailgėjimas

Nustatyta, kad escitalopramas sukelia nuo dozės priklausomą QT intervalo pailgėjimą. Po vaistinio preparato pasirodymo rinkoje gauta pranešimų apie QT intervalo pailgėjimo ir skilvelinės aritmijos, įskaitant paroksizminę polimorfinę skilvelių tachikardiją, atvejus. Toks poveikis dažniausiai atsirado moterims, ligoniams, kuriems buvo hipokalemija, bei pacientams, kurių QT jau buvo pailgėjęs arba kurie sirgo kitomis širdies ligomis (žr. 4.3, 4.5, 4.8, 4.9 ir 5.1 skyrius).

Ligoniams, kuriems yra reikšminga bradikardija, kuriuos neseniai ištiko miokardo infarktas arba kurie serga nekompensuotu širdies nepakankamumu, escitalopramo rekomenduojama skirti atsargiai.

Elektrolitų pusiausvyros sutrikimai, tokie kaip hipokalemija ir hipomagnezemija, didina sunkiai gydomų aritmijų riziką, todėl juos būtina koreguoti prieš gydymo escitalopramu pradžią.

Jei pacientas serga stabilia širdies liga, prieš gydymą būtina apsvarstyti EKG ištyrimą.

Jei gydymo escitalopramu metu atsiranda širdies aritmijos požymių, būtina nutraukti gydymą ir padaryti EKG.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Farmakodinaminė sąveika

Draudžiama skirti kartu

Negrįžtamieji neselektyvieji MAO inhibitoriai

Pacientams, vartojusiems SSRI kartu su neselektyviaisiais, negrįžtamaisiais monoamino oksidazės (MAO) inhibitoriais ir pacientams, kurie neseniai baigė vartoti SSRI ir pradėjo vartoti tokius MAO inhibitorius, pasireiškė sunkių reakcijų (žr.4.3 skyrių). Kai kuriais atvejais pacientui pasireiškė serotonino sindromas (žr. 4.8 skyrių).

Escitalopramą draudžiama vartoti kartu su neselektyviaisiais, negrįžtamaisiais MAO inhibitoriais. Escitalopramą galima pradėti vartoti po 14 dienų, baigus vartoti negrįžtamuosius MAO inhibitorius. Nutraukus escitalopramo vartojimą, skirti neselektyviuosius, negrįžtamuosius MAO inhibitorius galima ne greičiau kaip po 7 dienų.

Grįžtamieji selektyvieji MAO–A inhibitoriai (moklobemidas)

Dėl serotonino sindromo pavojaus, escitalopramo vartoti kartu su MAO–A inhibitoriumi, tokiu kaip moklobemidas, negalima (žr. 4.3 skyrių). Jeigu būtina šiuos preparatus skirti kartu, iš pradžių reikia vartoti mažiausią rekomenduojamą dozę ir sustiprinti paciento stebėjimą.

Grįžtamieji neselektyvieji MAO inhibitoriai (linezolidas)

Antibiotikas linezolidas yra grįžtamasis neselektyvusis MAO inhibitorius, todėl pacientams, gydomiems escitalopramu, jo skirti negalima. Jeigu toks derinys yra būtinas, reikia skirti mažiausias dozes ir atidžiai stebėti paciento klinikinę būklę (žr. 4.3 skyrių).

Negrįžtamieji selektyvieji MAO-B inhibitoriai (selegilinas)

Vartoti kartu selegiliną (negrįžtamasis MAO–B inhibitorius) reikia atsargiai, nes padidėja rizika, kad pasireikš serotonino sindromas. Saugu su raceminiu citalopramo mišiniu kartu vartoti 10 mg per parą selegilino dozę.

QT intervalo pailgėjimas

Farmakodinaminių ir farmakokinetinių escitalopramo ir kitų QT intervalą didinančių vaistinių preparatų sąveikos tyrimų neatlikta. Galimo adityvaus escitalopramo ir tokių vaistinių preparatų poveikio paneigti negalima. Dėl šios priežasties escitalopramo vartoti su kitais QT intervalą didinančiais preparatais, tokias kaip IA ir III klasės preparatai nuo širdies ritmo sutrikimo, antipsichotikai (pvz., fentiazino dariniai, pimozidas, haloperidolis), tricikliai antidepresantai, tam tikri antimikrobiniai preparatai (pvz., sparfloksacinas, moksifloksacinas, eritromicinas IV, pentamidinas, preparatai nuo maliarijos, ypač halofantrinas), kai kurie antihistamininiai preparatai (astemizolas, mizolastinas), draudžiama.

Deriniai, kuriuos reikia skirti atsargiai

Serotonino receptorius sužadinantys preparatai

Kartu vartojant serotonino receptorius sužadinančius preparatus (pvz., tramadolį, sumatriptaną ir kitus triptanus) gali pasireikšti serotonino sindromas.

Preparatai, mažinantys traukulių slenkstį

SSRI gali mažinti traukulių slenkstį. Kitus preparatus (pvz., antidepresantus (triciklius, SSRI), neuroleptikus (fenotiazinus, tioksantenus, butirofenonus), meflokviną, bupropioną, tramadolį), kurie taip pat gali mažinti traukulių slenkstį, vartoti kartu reikia atsargiai.

Litis, triptofanas

Yra duomenų, kad sustiprėjo kartu su ličiu arba triptofanu vartojamų SSRI poveikis, todėl SSRI kartu su šiais preparatais reikia vartoti atsargiai.

Jonažolė

SSRI vartojant kartu su vaistažolių preparatais, kurių sudėtyje yra jonažolės (Hypericum perforatum), gali dažniau pasireikšti nepageidaujamos reakcijos (žr. 4.4 skyrių).

Kraujavimas

Vartojant escitalopramą kartu su geriamaisiais antikoaguliantais, gali pakisti krešėjimą slopinantis poveikis. Ligoniams, gydomiems geriamaisiais antikoaguliantais, pradėjus vartoti escitalopramą arba nutraukus jo vartojimą, reikia kruopščiai stebėti kraujo krešėjimą (žr. 4.4 skyrių).

Alkoholis

Farmakodinaminės arba farmakokinetinės escitalopramo ir alkoholio sąveikos nesitikima. Tačiau kaip ir kitų psichotropinių vaistinių preparatų, escitalopramo nepatariama vartoti kartu su alkoholiu.

Farmakokinetinė sąveika

Kitų vaistinių preparatų įtaka escitalopramo farmakokinetikai

Escitalopramas daugiausia metabolizuojamas CYP2C19. Mažesnis kiekis escitalopramo metabolizuojamas, dalyvaujant CYP3A4 ir CYP2D6 fermentams. Pagrindinis metabolitas S–DCT (demetilintas escitalopramas) metabolizuojamas, matyt, iš dalies dalyvaujant CYP2D6.

Kartu su 30 mg omeprazoliu (CYP2C19 inhibitorius) vieną kartą per parą vartojamo escitalopramo koncentracija plazmoje vidutiniškai padidėja (maždaug 50%).

Kartu su 400 mg cimetidinu (vidutinio stiprumo bendrasis izofermentų inhibitorius) du kartus per parą vartojamo escitalopramo koncentracija plazmoje vidutiniškai padidėja (maždaug 70%). Escitalopramo vartoti kartu su cimetidinu rekomenduojama atsargiai. Gali reikėti keisti dozę.

Taigi escitalopramą vartoti kartu su CYP2C19 inhibitoriais (pvz.: omeprazolu, ezomeprazolu, fluvoksaminu, lansoprazolu, tiklopidinu) arba cimetidinu reikia atsargiai. Jeigu kartu vartojant šių vaistinių preparatų pasireiškia šalutinis poveikis, gali tekti sumažinti escitalopramo dozę.

Escitalopramo poveikis kitų preparatų farmakokinetikai

Escitalopramas yra CYP2D6 fermento inhibitorius. Kartu su escitalopramu vartoti preparatus, kurie daugiausia metabolizuojami, dalyvaujant šiam fermentui ir kurių terapinis indeksas yra siauras, pavyzdžiui, flekainido, propafenono ir metoprololio (vartojamo nuo širdies nepakankamumo) arba kai kurių CNS veikiančių preparatų, daugiausia metabolizuojamų dalyvaujant CYP2D6, pavyzdžiui, antidepresantų (dezipramino, klomipramino ir nortriptilino arba preparatų nuo psichozės, pvz., risperidono, tioridazino ir haloperidolio) rekomenduojama atsargiai. Gali tekti keisti preparato dozę.

Vartojant kartu su dezipraminu arba metoprololiu, šių dviejų CYP2D6 metabolizuojamų preparatų koncentracija kraujo plazmoje padidėjo dvigubai.

Tyrimai in vitro parodė, kad escitalopramas taip pat gali silpnai slopinti CYP2C19. CYP2D19 metabolizuojamus vaistinius preparatus, todėl kartu vartoti rekomenduojama atsargiai.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Vaisingumas

Tyrimai su gyvūnais parodė, kad citalopramas gali veikti spermos kokybę (žr. 5.2 skyrių).

Pranešimai apie atvejus žmogui vartojant kai kuriuos SSRI parodė, kad poveikis spermos kokybei yra grįžtamas. Poveikio žmogaus vaisingumui iki šiol nepastebėta.

Nėštumas

Klinikinių duomenų apie escitalopramo poveikį nėštumui kiekis yra labai ribotas. Escitalopramo toksinio poveikio dauginimosi funkcijai tyrimų su žiurkėmis duomenimis, pasireiškė embriotoksinis ir toksinis poveikis vaisiui, tačiau apsigimimų nepadaugėjo (žr. 5.3 skyrių). Escitalopramo nėštumo metu vartoti negalima, išskyrus, neabejotinai būtinus atvejus ir tik atidžiai apsvarsčius naudos ir rizikos santykį.

Jeigu moteris iki nėštumo pabaigos, ypač trečiąjį nėštumo trimestrą, gydoma escitalopramu, naujagimį reikia stebėti. Nėštumo metu reikia vengti staiga nutraukti vartojimą.

Naujagimiams motinų, kurios nėštumo pabaigoje vartojo SSRI arba SNRI, gali pasireikšti šie simptomai: kvėpavimo sutrikimas, cianozė, apnėja, traukulių priepuoliai, kūno temperatūros pokyčiai, sunkumas žindyti, vėmimas, hipoglikemija, hipertonija, hipotonija, hiperrefleksija, drebulys, dirglumas, irzlumas, letargija, nuolatinis verksmas, mieguistumas ir miego sutrikimai. Šių simptomų gali atsirasti arba dėl serotoninerginio poveikio, arba dėl vaistinio preparato nutraukimo. Daugeliu atvejų sutrikimų atsiranda iš karto ar netrukus (greičiau nei per 24 valandas) po gimdymo.

Epidemiologinių tyrimų duomenimis nėštumo, ypač vėlyvo nėštumo, metu vartojant SSRI gali padidėti naujagimių persistuojančios plaučių hipertenzijos (NPPH) pasireiškimo rizika. Rizikos dydis yra maždaug 5 atvejai 1 000 nėštumų. Bendroje populiacijoje nustatomi 1–2 NPPH atvejai 1 000 nėštumų.

Žindymas

Tikėtina, kad escitalopramas patenka į motinos pieną. Dėl šios priežasties preparato vartojimo metu žindyti nerekomenduojama.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Nors escitalopramas netrikdo intelekto arba psichomotorinio aktyvumo, kaip ir vartojant kitus psichotropinius preparatus, gali būti sutrikdytas situacijos vertinimas ir susilpnėti įgūdžiai, todėl pacientą būtina įspėti apie galimą poveikį jo gebėjimui vairuoti arba valdyti mechanizmus.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Nepageidaujamos reakcijos dažniausiai atsiranda pirmąją ar antrąją gydymo savaitę, jų intensyvumas ir dažnis paprastai sumažėja toliau tęsiant vartojimą. Lentelėje išvardytos arba klinikinių dvigubai aklu būdu atliktų placebu kontroliuojamų tyrimų metu, arba po vaistinio preparato patekimo į rinką pasireiškusios su SSRI ir (arba) escitalopramo vartojimu susijusios nepageidaujamos reakcijos, suskirstytos pagal organų sistemų klases ir dažnį. Dažnis nustatytas klinikinių tyrimų metu ir pagal placebą nekoreguotas.

Labai dažnas (≥ 1/10)

Dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10)

Nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100)

Retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000)

Labai retas (< 1/10 000)

Dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis)

¹Buvo gauta pranešimų apie minčių apie savižudybę ir savižudiško elgesio atvejus vartojant escitalopramą ir netrukus po gydymo nutraukimo (žr. 4.4 skyrių).

Klasės poveikiai

Epidemiologinių tyrimų, atliktų dažniausiai su 50 metų ir vyresniais pacientais, metu nustatyta, kad vartojantiesiems SSRI ir triciklių antidepresantų padidėja kaulų lūžių rizika. Šios rizikos atsiradimo mechanizmas yra nežinomas.

Gauta pranešimų apie SSRI terapinės klasės nepageidaują poveikį – psichomotorinį neramumą ir (arba) akatiziją (žr. 4.4 skyrių) ir anoreksiją.

QT intervalo pailgėjimas

Po vaistinio preparato pasirodymo rinkoje gauta pranešimų apie QT intervalo pailgėjimo ir skilvelinės aritmijos, įskaitant paroksizminę polimorfinę skilvelių tachikardiją, atvejus. Toks poveikis dažniausiai atsirado moterims, ligoniams, kuriems buvo hipokalemija, bei pacientams, kurių QT jau buvo pailgėjęs ar kurie sirgo kitomis širdies ligomis (žr. 4.3, 4.4, 4.5, 4.9 ir 5.1 skyrius).

Nutraukimo simptomai, kurių atsiranda nutraukus vartojimą

Nutraukus SSRI ir (arba) SNRI vartojimą (ypač, jeigu nutraukiama staigiai), dažnai atsirandą nutraukimo simptomų. Dažniausiai pasireiškė šios reakcijos: svaigulys, jutimų sutrikimai (įskaitant paresteziją ir elektros iškrovos pojūtį), miego sutrikimai (įskaitant nemigą ir intensyvius sapnus), ažitacija ar nerimas, pykinimas ir (arba) vėmimas, drebulys, sumišimas, padidėjęs prakaitavimas, galvos skausmas, viduriavimas, palpitacija, emocijų nepastovumas, dirglumas ir regėjimo sutrikimai. Tokie reiškiniai paprastai būna lengvi ar vidutinio sunkumo, savaime išnykstantys, visgi kai kuriems pacientams jie gali būti sunkūs ir (arba) ilgalaikiai. Todėl, jeigu reikia baigti gydymą, rekomenduojama escitalopramo vartojimą nutraukti palaipsniui mažinant dozę (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).

4.9 Perdozavimas

Toksinis poveikis

Klinikinių escitalopramo perdozavimo duomenų sukaupta per mažai ir dauguma atvejų yra susiję su kitų vaistinių preparatų vartojimu kartu. Daugeliu atvejų simptomai nepasireiškė arba jie buvo švelnūs. Escitalopramo perdozavimo atvejų pasibaigusių mirtimi, vartojant tik escitalopramą, pranešama retai; dauguma atvejų susiję su kartu vartojamais vaistiniais preparatais. Vartojant tik escitalopramo dozes nuo 400 mg iki 800 mg, jokie sunkūs simptomai nepasireiškė.

Simptomai

Perdozavus escitalopramo, atsirado simptomų, kurie dažniausiai yra susiję su centrine nervų sistema (pradedant svaiguliu, drebuliu ir ažitacija ir baigiant retais serotonino sindromo, traukulių ir komos atvejais), virškinimo sistema (pykinimas ir (arba) vėmimas), širdies ir kraujagyslių sistema (hipotenzija, tachikardija, pailgėjęs QT intervalas ir aritmija) ir elektrolitų ir skysčių pusiausvyros būklėmis (hipokalemija, hiponatremija).

Gydymas

Specifinio priešnuodžio nėra. Reikia atstatyti ir palaikyti kvėpavimo takų praeinamumą, tiekti reikiamą deguonies kiekį ir užtikrinti kvėpavimo funkciją. Apgalvoti, ar galima išplauti skrandį ir skirti aktyvintosios anglies. Išplauti skrandį reikia kiek galima greičiau po vaistinio preparato išgėrimo. Taikant bendrąsias simptomines ir palaikomąsias priemones, rekomenduojama stebėti širdies ir gyvybinius požymius. EKG rekomenduojama stebėti perdozavimo atveju, ligoniams, kuriems yra stazinis širdies nepakankamumas ar aritmija su mažu širdies susitraukimų dažniu, kurie vartoja QT intervalą ilginančių preparatų ar kurių metabolizmas yra sutrikęs, pvz., yra kepenų funkcijos sutrikimas.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – antidepresantai, selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai

ATC kodas: N06 AB10

Veikimo mechanizmas

Escitalopramas yra selektyvus serotonino (5-HT) reabsorbcijos inhibitorius, turintis didelį afinitetą pagrindinei jungties vietai. Jis taip pat jungiasi į alosterinę vietą, esančią ant serotonino nešėjo, 1 000 kartų mažesniu afinitetu.

Escitalopramas neveikia arba turi mažą afinitetą 5-HT_1A, 5-HT₂, DA D₁ ir D₂, alfa₁-, alfa₂-, beta-adrenoreceptoriams, histamino H₁, muskarino cholinerginiams, benzodiazepinų ir opioidiniams receptoriams.

5–HT reabsorbcijos slopinimas yra vienintelis tikėtinas escitalopramo farmakologinio ir klinikinio poveikio mechanizmas.

Farmakodinaminis poveikis

Dvigubai koduoto placebu kontroliuoto EKG stebėjimo tyrimo su sveikais žmonėmis metu QTc (koreguoto pagal Fridericia) pokytis nuo pradinio rodmens buvo 4,3 ms (90% PI 2,2-6,4), vartojant 10 mg paros dozę, ir 10,7 ms (90% PI 8,6-12,8), vartojant 30 mg paros dozę, viršijančią supraterapinę dozę (žr. 4.3, 4.4, 4.5, 4.8 ir 4.9 skyrius).

Klinikinis efektyvumas

Didžiosios depresijos epizodai

Trijų iš keturių dvigubai aklų placebu kontroliuojamų trumpų (8 savaičių) tyrimų duomenimis, escitalopramas buvo veiksmingas, gydant ūminius didžiosios depresijos epizodus. Ilgalaikio atkryčio profilaktikos tyrimo metu 274 pacientai, kurie iš pradžių 8 savaites atviros tyrimo fazės metu vartojo 10 arba 20 mg escitalopramo per parą ir preparatas buvo veiksmingas, buvo randomizuoti ir toliau 36 savaites vartojo arba tą pačią escitalopramo dozę, arba placebą. Šio tyrimo metu pacientams, kurie tęsė escitalopramo vartojimą, per kitas 36 savaites atkrytis pasireiškė žymiai vėliau nei vartojusiems placebą.

Socialinio nerimo sutrikimas

Escitalopramas buvo efektyvus ir trijų trumpų (12 savaičių), ir 6 mėnesius trukusio socialinio nerimo atkryčio profilaktikos asmenims, kuriems buvo atsakas, tyrimų metu. 24 savaites trukusio dozės nustatymo tyrimo duomenimis, efektyvios yra 5, 10 ir 20 mg escitalopramo dozės.

Generalizuoto nerimo sutrikimas

10 mg ir 20 mg escitalopramo dozės buvo veiksmingos keturių iš keturių placebu kontroliuojamųjų tyrimų metu.

Trijų panašaus plano tyrimų, kuriuose dalyvavo 421 escitalopramu gydytų ir 419 placebą vartojusių pacientų, jungtiniais duomenimis, organizmo reakcija į vaistinį preparatą buvo atitinkamai 47,5% ir 28,9%, o reakcijos nebuvo – atitinkamai 37,1% ir 20,8% tiriamųjų. Ilgalaikis poveikis pradėjo reikštis po pirmosios gydymo savaitės.

Atsitiktinės atrankos būdu atliktų palaikomojo gydymo 20 mg escitalopramo per parą efektyvumo tyrimų, kuriuose dalyvavo 373 pacientai, kurių organizmas reagavo į gydymą pirminio atviru būdu atlikto 12 savaičių trukmės tyrimo metu, duomenimis, vaistinis preparatas 24‑76 savaitėmis buvo veiksmingas.

Obsesinis-kompulsinis sutrikimas

Atsitiktinių imčių, dvigubai aklo klinikinio tyrimo metu 12 savaitę vartojusių 20 mg per parą rezultatai Y-BOCS bendroje skalėje pradėjo skirtis nuo placebo. Praėjus 24 savaitėms, tiek 10 mg, tiek 20 mg escitalopramo per parą buvo pranašesni nei placebas.

Nustatyta, kad vartojantys 10 mg ir 20 mg escitalopramo per parą ligoniai, kuriems per 16 atviros tyrimo dalies savaičių pasireiškė gydomasis poveikis ir buvo atrinkti 24 savaičių atsitiktinių imčių, dvigubai aklai, placebu kontroliuojamai tyrimo daliai, buvo apsaugoti nuo ligos atkryčio.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Žarnyne absorbuojama beveik visa preparato dozė, maistas absorbcijai įtakos neturi (laiko, per kurį susidaro didžiausia koncentracija, T_max vidurkis – 4 val. po kartotinės vaisto dozės). Kaip ir vartojant raceminį citalopramo mišinį, laukiamas absoliutus escitalopramo biologinis prieinamumas turėtų būti maždaug 80%.

Pasiskirstymas

Išgerto preparato tariamas pasiskirstymo tūris (Vd,β/F) yra apie 12–26 l/kg. Maždaug 80% escitalopramo ir jo pagrindinių metabolitų susijungia su kraujo plazmos baltymais.

Biotransformacija

Escitalopramas metabolizuojamas kepenyse į demetilintą ir didemetilintą metabolitus. Abu jie yra farmakologiškai aktyvūs. Antraip, azotas gali būti oksiduotas ir susidaro azoto oksido metabolitas. Dalis nepakitusio preparato ir metabolitų išsiskiria gliukuronidų pavidalu. Po kartotinų dozių susidariusi vidutinė demetil- ir didemetil-metabolitų koncentracija paprastai sudaro atitinkamai 28–31% ir <5% escitalopramo koncentracijos. Escitalopramas metabolizuojamas į demetilintą metabolitą, dalyvaujant CYP2C19 izofermentui, nors gali dalyvauti ir CYP3A4 bei CYP2D6.

Eliminacija

Pusinės eliminacijos laikas (t½ β) po kartotinių preparato dozių pavartojimo yra maždaug 30 valandų. Išgerto preparato klirensas plazmoje (Cl_oral) – apie 0,6 l/min. Pagrindinių metabolitų pusinės eliminacijos laikas gerokai ilgesnis. Manoma, kad escitalopramas ir pagrindiniai jo metabolitai išsiskiria tiek per kepenis (metabolizuoja), tiek per inkstus, su šlapimu didžioji dalis pasišalina metabolitų pavidalu.

Preparatui būdinga linijinė farmakokinetika. Pusiausvyrinė preparato koncentracija plazmoje susidaro maždaug po 1 savaitės. Vartojant 10 mg paros dozę pasiekiama pastovi vidutinė 50 nanomolių/l (nuo 20 iki 125 nanomolių/l) koncentracija.

Senyvi pacientai (>65 metų amžiaus)

Iš senyvų pacientų organizmo escitalopramas išsiskiria lėčiau nei iš jaunų. Senyvų ligonių organizme preparato sisteminė ekspozicija (AUC) maždaug 50% didesnė už jaunų sveikų savanorių (žr. 4.2 skyrių).

Kepenų funkcijos susilpnėjimas

Ligonių, sergančių lengvu arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimu (A ir B klasės pagal Child–Pugh), organizme escitalopramo pusinės eliminacijos laikas būna maždaug dviem kartais ilgesnis, o ekspozicija maždaug 60% didesnė už asmenų, kurių kepenų funkcija normali (žr. 4.2 skyrių).

Inkstų funkcijos susilpnėjimas

Pacientams, kurių susilpnėjusi inkstų funkcija (kreatinino klirensas 10–53 ml/min.), pailgėjo raceminio citalopramo pusinės eliminacijos laikas ir nežymiai padidėjo ekspozicija organizme. Metabolitų koncentracija plazmoje netirta, bet jų kiekis gali būti padidėjęs (žr. 4.2 skyrių).

Polimorfizmas

Nustatyta, kad pacientų, kurių organizme yra nepakankamas CYP2C19 metabolizmas, escitalopramo koncentracija plazmoje yra dvigubai didesnė, palyginus su asmenų, kurių organizme metabolizmas yra visavertis. Pacientams, kuriems yra nepakankamas CYP2D6 metabolizmas, nenustatyta ryškesnių preparato ekspozicijos organizme pakitimų (žr. 4.2 skyrių).

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Atlikti ne visi įprastiniai ikiklinikiniai escitalopramo tyrimai, nes atliktų escitalopramo ir citalopramo toksikokinetikos ir toksikologinių tyrimų žiurkėms duomenys buvo panašūs. Todėl visus apie citalopramą sukauptus duomenis galima pritaikyti escitalopramui.

Palyginamieji toksikologiniai tyrimai su žiurkėmis rodo, kad escitalopramas ir citalopramas sukėlė kardiotoksinį poveikį, įskaitant ir stazinį širdies nepakankamumą, vartojant juos keletą savaičių dozėmis, kurios taip pat sukėlė bendrą toksinį poveikį. Kardiotoksinis poveikis daugiau susijęs su didžiausia koncentracija plazmoje nei su sistemine ekspozicija (AUC).

Poveikis pasireiškė esant žymiai didesnei (8 kartus) didžiausiai koncentracijai plazmoje už tą, kuri susidaro, vartojant gydomąją escitalopramo dozę, tuo tarpu preparato ekspozicija organizme AUC buvo tik 3–4 kartus didesnė už tą, kuri susidaro, vartojant gydomąją escitalopramo dozę. Citalopramo S–enantomero AUC buvo 6–7 kartus didesnė už tą, kuri susidaro, vartojant gydomąją preparato dozę. Šie duomenys tikriausiai yra susiję su padidėjusiu poveikiu biogeniniams aminams, t. y. antrinis farmakologinis poveikis pirminiam, pasireiškiantis hemodinaminiu poveikiu (sumažėjusia koronarine kraujotaka) ir išemija. Tačiau tikslus kardiotoksinio poveikio žiurkėms mechanizmas neaiškus. Klinikinė citalopramo vartojimo patirtis bei klinikinių escitalopramo tyrimų patirtis neįrodo, kad šio tyrimo metu gauti duomenys turi kokios nors klinikinės reikšmės.

Ilgą laiką žiurkėms duodant escitalopramą ir citalopramą, kai kuriuose audiniuose, pvz., plaučių, antsėklidžio ir kepenų, nustatytas padidėjęs fosfolipidų kiekis. Pakitimai antsėklidyje ir kepenyse nustatyti esant panašiai ekspozicijai kaip ir žmogaus organizme. Nutraukus vartojimą šie pakitimai išnyko. Fosfolipidų kaupimąsi (fosfolipidozę) gyvūnams sukėlė daugelis katijoninių amfifilinių preparatų. Nežinoma, ar šis reiškinys turi kokios nors reikšmės žmogui.

Toksinio poveikio dauginimosi funkcijai tyrimų duomenimis, embriotoksinis poveikis žiurkėms (sumažėjo vaisiaus svoris ir pasireiškė grįžtamas kaulėjimo vėlavimas) pasireiškė tiktai tokiu atveju, kai gyvūnų organizme AUC buvo daug didesnė už didžiausią žmogaus organizme. Apsigimimų nepadažnėjo. Perinatalinio ir postnatalinio vystymosi tyrimų duomenimis nustatytas išgyvenamumo žindymo laikotarpiu sumažėjimas, kai gyvūnų organizme AUC buvo daug didesnė už didžiausią žmogaus organizme.

Tyrimai su gyvūnais parodė, kad citalopramas mažina vaisingumo indeksą, nėštumo indeksą, implantacijų skaičių ir sukelia nenormalius spermos pokyčius, kai ekspozicija būna žymiai didesnė už tą, kuri būna žmogaus organizme. Escitalopramo tyrimų su gyvūnais duomenų šiuo požiūriu nėra.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės branduolys

Silicifikuota mikrokristalinė celiuliozė

Mikrokristalinė celiuliozė

Kroskarmeliozės natrio druska

Butilhidroksitoluenas

Butilhidroksianizolas

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas

Talkas

Magnio stearatas

Tabletės plėvelė

Hipromeliozė

Makrogoliai

Titano dioksidas (E 171)

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Skaidrios PVC/Aclar - aliuminio folijos lizdinės plokštelės:

7, 10, 14, 15, 20, 28, 30, 49, 50, 56, 60, 84, 90, 98, 100, 200 ir 500 plėvele dengtų tablečių.

DTPE tablečių talpyklės: 30, 100 ir 500 plėvele dengtų tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.