Candesartan HCT Actavis

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Candesartan HCT Actavis 8 mg/12,5 mg tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kiekvienoje tabletėje yra 8 mg kandesartano cileksetilo ir 12,5 mg hidrochlorotiazido.

Pagalbinės medžiagos, kurių poveikis žinomas:

Kiekvienoje tabletėje yra 117,3 mg laktozės monohidrato.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Tabletė.

Candesartan HCT Actavis 8 mg/12,5 mg tabletės yra baltos, apvalios, abipus išgaubtos, vienoje jų pusėje yra įspausta vagelė ir CH8.

Tabletę galima padalyti į dvi lygias dozes.

4. Klinikinė informacija

4.1 Terapinės indikacijos

Suaugusių žmonių pirminės arterinės hipertenzijos gydymas tuo atveju, jeigu monoterapija kandesartanu cileksetilu arba hidrochlorotiazidu kraujospūdžio tinkamai nekontroliuoja.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Rekomenduojama dozė yra viena Candesartan HCT Actavis tabletė kartą per parą.

Kiekvienos veikliosios medžiagos (kandesartano cileksetilo ir hidrochlorotiazido) dozę rekomenduojama nustatyti atskirai. Jeigu kliniškai tinka, monoterapiją galima tiesiogiai keisti gydymu Candesartan HCT Actavis. Monoterapiją hidrochlorotiazidu keičiant gydymu Candesartan HCT Actavis, rekomenduojama nustatyti kandesartano cileksetilo dozę. Candesartan HCT Actavis galima gydyti pacientus, kurių kraujospūdžio tinkamai nekontroliavo gydymas vien kandesartanu cileksetilu, hidrochlorotiazidu arba mažesne Candesartan HCT Actavis doze (žr. 4.3, 4,4, 4,5 ir 5.1 skyrius).

Stipriausias antihipertenzinis poveikis paprastai pasireiškia per 4 savaites nuo gydymo pradžios.

Specialios populiacijos

Senyviems pacientams

Senyviems pacientams dozę keisti nėra būtina.

Pacientai, kurių kraujo tūris sumažėjęs

Pacientams, kuriems yra hipotenzijos rizika, pvz., tiems, kurių kraujo tūris gali būti sumažėjęs, rekomenduojama nustatyti kandesartano cileksetilo dozę (tokiems pacientams pradinė kandesartano cileksetilo dozė gali būti 4 mg).

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Tokius pacientus geriau gydyti ne tiazidiniais, bet Henle kilpoje veikiančiais diuretikais. Pacientams, kuriems prieš gydymą Candesartan HCT Actavis yra lengvas arba vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas (KrKl) ³ 30 ml/min./1,73m² kūno paviršiaus), rekomenduojama nustatyti kandesartano cileksetilo dozę (tokiems pacientams rekomenduojama pradinė kandesartano cileksetilo dozė 4 mg).

Sunkiu inkstų nepakankamumu (KrKl < 30 ml/min./1,73m² kūno paviršiaus) sergančių pacientų Candesartan HCT Actavis gydyti negalima (žr. 4.3 skyrių).

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Pacientams, kuriems prieš gydymą Candesartan HCT Actavis yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, rekomenduojama nustatyti kandesartano cileksetilo dozę (tokiems pacientams rekomenduojama pradinė kandesartano cileksetilo dozė 4 mg).

Pacientų, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas ir (arba) tulžies stazė, Candesartan HCT Actavis gydyti negalima (žr. 4.3 skyrių).

Vaikų populiacija

Candesartan HCT Actavis saugumas ir veiksmingumas vaikams nuo gimimo iki 18 metų amžiaus nebuvo nustatytas. Duomenų nėra.

Vartojimo metodas

Vartoti per burną.

Candesartan HCT Actavis galima gerti valgio metu arba nevalgius.

Maistas kandesartano biologiniam prieinamumui poveikio nedaro.

Kliniškai reikšminga hidrochlorotiazido sąveika su maistu nepasireiškia.

4.3 Kontraindikacijos

- Padidėjęs jautrumas bet kuriai veikliajai ar bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei Candesartan HCT Actavis medžiagai arba aktyviems sulfonamidų dariniams (hidrochorotiazidas yra aktyvus sulfonamidų darinys).

- Antras ir trečias nėštumo trimestrai (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius).

- Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (KrKl < 30 ml/min./1,73m² kūno paviršiaus).

- Sunkus kepenų funkcijos sutrikimas ir (ar) tulžies stazė.

- Gydymui atspari hipokalemija ar hiperkalcemija

- Podagra

- Pacientams, kurie serga cukriniu diabetu arba kurių inkstų funkcija sutrikusi (GFG < 60 ml/min/1,73 m²), Candesartan HCT Actavis negalima kartu vartoti su preparatais, kurių sudėtyje yra aliskireno (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Inkstų funkcijos sutrikimas, inkstų transplantacija

Pacientus, kurių inkstų funkcija sutrikusi, geriau gydyti ne tiazidiniais, bet Henle kilpoje veikiančiais diuretikais. Candesartan HCT Actavis gydant pacientus, kurių inkstų funkcija sutrikusi, rekomenduojama periodiškai matuoti kalio, kreatinino ir šlapimo rūgšties kiekį kraujyje.

Pacientų, kuriems neseniai persodintas inkstas, gydymo Candesartan HCT Actavis tabletėmis patirties nėra.

Inkstų arterijos stenozė

Kitos medžiagos, veikiančios renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą, tame tarpe ir angiotenzino II receptorių blokatoriai, gali padidinti šlapalo ir kreatinino koncentraciją serume pacientams, su bilateraline inkstų arterijų stenoze ar vieno inksto arterijos stenoze.

Kraujo tūrio sumažėjimas

Pacientams, kurių kraujo tūris ir (arba) natrio kiekis yra sumažėjęs, gali pasireikšti simptominė hipotenzija, kuri yra būdinga ir kitokiems renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą veikiantiems vaistiniams preparatams. Tol, kol šios būklės nekoreguotos, gydyti Candesartan HCT Actavis tabletėmis nerekomenduojama.

Anestezija ir operacija

Angiotenzino II receptorių (AIIR) blokatorių vartojantiems pacientams anestezijos ir operacijos metu dėl renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos blokados gali pasireikšti hipotenzija. Labai retais atvejais hipotenzija gali būti tokia sunki, kokią reikia gydyti į veną leidžiamais skysčiais ir (arba) kraujagysles sutraukiančiais vaistiniais preparatais.

Kepenų funkcijos sutrikimas

Pacientus, kurių kepenų funkcija sutrikusi arba kurie serga progresuojančia kepenų liga, tiazidiniais diuretikais reikia gydyti atsargiai, kadangi net mažas skysčio ir elektrolitų pusiausvyros pokytis gali skatinti hepatinės komos pasireiškimą. Pacientų, kurių kepenų funkcija sutrikusi, gydymo Candesartan HCT Actavis tabletėmis patirties nėra.

Aortos ar mitralinio vožtuvo stenozė, obstrukcinė hipertrofinė kardiomiopatija

Šiuo vaistiniu preparatu, kaip ir kitokiais kraujagysles plečiančiais vaistiniais preparatais, gydant pacientus, sergančius hemodinamikai reikšminga aortos ar mitralinio vožtuvo stenoze arba obstrukcine hipertrofine kardiomiopatija, būtinas specialus atsargumas.

Pirminis hiperaldosteronizmas

Pacientai, kuriems yra pirminis hiperaldosteronizmas, į antihipertenzinius vaistinius preparatus, slopinančius renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą, paprastai nereaguoja, todėl juos gydyti Candesartan HCT Actavis tabletėmis nerekomenduojama.

Elektrolitų pusiausvyros sutrikimas

Gydymo metu reikia periodiškai tinkamais intervalais matuoti elektrolitų kiekį kraujo serume. Tiazidiniai diuretikai, įskaitant hidrochlortiazidą, gali sukelti skysčio arba elektrolitų pusiausvyros sutrikimą (hiperkalcemiją, hipokalemiją, hiponatremiją, hipomagnezemiją ir hipochloreminę alkalozę).

Tiazidiniai diuretikai gali mažinti kalcio išsiskyrimą su šlapimu, todėl protarpiais gali šiek tiek padidėti kalcio koncentraciją kraujo serume. Ženkli hiperkalcemija gali būti slaptojo hiperparatiroidizmo požymis. Prieš prieskydinių liaukų funkcijos tyrimą tiazidinių diuretikų vartojimą reikia nutraukti.

Hidrochlorotiazidas priklausomai nuo dozės dydžio didina kalio išsiskyrimą su šlapimu, todėl gali sukelti hipokalemiją. Hidrochlorotiazidą derinant su kandesartanu cileksetilu, šis poveikis būna silpnesnis. Pacientams, kurie serga kepenų ciroze, kurių diurezė smarki, kurie vartoja nepakankamą kiekį elektrolitų bei kurie gydomi kortikosteroidais arba adrenokortikotropiniu hormonu (AKTH), hipokalemijos rizika gali būti didesnė. 

Gydymas kandesartanu cileksetiliu gali sukelti hiperkalemiją, ypač tuo atveju, jeigu yra širdies nepakankamumas ir (arba) inkstų funkcijos sutrikimas. Kartu su Candesartan HCT Actavis vartojant kalį organizme sulaikančių diuretikų, kalio papildų, druskų pakaitalų, kuriuose yra kalio, arba vaistinių preparatų, galinčių padidinti kalio kiekį kraujo serume (pvz., heparino natrio druskos), gali padidėti kalio kiekis kraujo serume. Reikia tinkamai matuoti kalio kiekį kraujyje.

Įrodyta, kad tiazidiniai diuretikai didina magnio išsiskyrimą su šlapimu, todėl gali sukelti hipomagnezemiją.

Medžiagų apykaita ir endokrininė sistema

Dėl gydymo tiazidiniais diuretikais gali sutrikti gliukozės toleravimas, todėl gali reikėti keisti vaistinių preparatų nuo cukrinio diabeto, įskaitant insuliną, dozę. Gydymo tiazidiniais diuretikais metu latentinis cukrinis diabetas gali tapti akivaizdžiu. Su gydymu tiazidiniais diuretikais siejamas cholesterolio ir trigliceridų kiekio padidėjimas kraujyje. Candesartan HCT Actavis tabletėse esančios dozės darė tik minimalų poveikį.Tiazidiniai diuretikai didina šlapimo rūgšties kiekį kraujyje, todėl jautriems pacientams gali skatinti podagros pasireiškimą.

Fotosensibilizacija

Tiazidinių diuretikų vartojimo metu buvo padidėjusio jautrumo šviesai reakcijų atvejų (žr. 4.8 skyrių). Jeigu tokių reakcijų atsiranda, gydymą rekomenduojama sustabdyti. Jeigu jį būtina atnaujinti, atviras kūno vietas patariama saugoti nuo saulės ir dirbtinių ultravioletinių spindulių poveikio.

Nėštumas

Nėščių moterų pradėti gydyti AIIR blokatoriais negalima. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AIIR  blokatoriais yra būtinas, pastoti planuojančioms moterims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo saugumas nėštumo metu ištirtas. Nustačius nėštumą, AIIR blokatorių vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius).

Dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) nuslopinimas

Turima įrodymų, kad kartu vartojant AKF inhibitorius, angiotenzino II receptorių blokatorius ar aliskireną padidėja hipotenzijos, hiperkalemijos ir inkstų funksijos susilpnėjimo (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) rizika. Todėl nerekomenduojama dvigubai nuslopinti RAAS, vartojant AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinį (žr. 4.5 ir 5.1 skyrius).Vis dėl to, jei dvigubas nuslopinimas laikomas absoliučiai būtinu, šis gydymas turi būti atliekamas tik prižiūrint specialistams ir dažnai bei atidžiai tiriant inkstų funkciją, elektrolitų koncentraciją bei kraujospūdį.

Pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių.

Bendroji informacija

Pacientams, kurių kraujagyslių tonusas ir inkstų funkcija daugiausia priklauso nuo renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos aktyvumo (pvz., sergantiesiems sunkiu staziniu širdies nepakankamumu arba inkstų liga, įskaitant inkstų arterijų stenozę), gydymas šią sistemą veikiančiais vaistiniais preparatais, įskaitant AIIR blokatorius, buvo susijęs su ūmine hipotenzija, uremija, oligurija ar ūminiu inkstų nepakankamumu (retais atvejais). Kaip ir gydymo bet kokiais kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais metu, pacientams, sergantiems išemine širdies liga ar smegenų kraujagyslių ateroskleroze, pernelyg didelis kraujospūdžio sumažėjimas gali lemti miokardo infarktą arba smegenų insultą. Pacientams, tiek anksčiau patyrusiems, tiek nepatyrusiems alergiją arba bronchinę astmą, gali atsirasti padidėjusio jautrumo hidrochlorotiazidui reakcijų, tačiau jos yra dažnesnės minėtas būkles patyrusiems pacientams.

Tiazidinių diuretikų vartojimo metu buvo sisteminės raudonosios vilkligės pasunkėjimo arba paūmėjimo atvejų.

Antihipertenzinį Candesartan HCT Actavis poveikį gali stiprinti kiti antihipertenziniai vaistiniai preparatai.

Candesartan HCT Actavis sudėtyje yra laktozės. Šio vaistinio preparato negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas - Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Klinikinių farmakokinetikos tyrimų metu buvo tirta sąveika su varfarinu, digoksinu, geriamaisiais kontraceptikais (t.y. etinilestradioliu/levonorgestreliu), glibenklamidu ir nifedipinu. Kliniškai reikšmingos šių vaistinių preparatų sąveikos nenustatyta.

Tikėtina, kad hidrochlorotiazido sukeliamą kalio kiekio sumažėjimą gali didinti kiti vaistiniai preparatai, susiję su kalio išskyrimo padidėjimu ir hipokalemija (pvz., kitokie kalio išskyrimą didinantys diuretikai, vidurių laisvinamieji preparatai, amfotericinas, karbenoksolonas, penicilino G natrio druska, salicilo rūgšties dariniai, kortikosteroidai, AKTH)

Kartu su Candesartan HCT Actavis vartojant kalį organizme sulaikančių diuretikų, kalio papildų, druskų pakaitalų, kuriuose yra kalio, arba vaistinių preparatų, galinčių padidinti kalio kiekį kraujo serume (pvz., heparino natrio druskos), gali padidėti kalio kiekis kraujo serume. Reikia tinkamai jį matuoti (žr. 4.4 skyrių).

Diuretikų sukeliama hipokalemija ir hipomagnezemija skatina rusmenės glikozidų ir antiaritmikų galimai toksinio poveikio širdžiai pasireiškimą.

Gydant Candesartan HCT Actavis ir kartu minėtais vaistiniais preparatais arba žemiau išvardytais vaistiniais preparatais, galinčiais sukelti polimorfinę skilvelinę paroksizminę tachikardiją, rekomenduojama periodiškai matuoti kalio kiekį kraujo serume.

- I a klasės antiaritmikai (pvz., chinidinas, hidrochinidinas, dizopiramidas).

- III klasės antiaritmikai (pvz., amjodaronas, sotalolis, dofetilidas, ibutilidas).

- Kai kurie antipsichoziniai preparatai (pvz., tioridazinas, chlorpromazinas, levomepromazinas, trifluoperazinas, ciamemazinas, sulpiridas, sultopridas, amisulpridas, tiapridas, pimozidas, haloperidolis, droperidolis).

- Kiti vaistiniai preparatai (pvz., bepridilis, cisapridas, difemanilis, į veną leidžiamas eritromicinas, halofantrinas, ketanserinas, mizolastinas, pentamidinas, sparfloksacinas, terfenadinas, į veną leidžiamas vinkaminas).

Pacientams, vartojantiems ličio ir kartu AKF inhibitorių ar hidrochlorotiazido, buvo laikino ličio koncentracijos kraujo serume padidėjimo ir toksinio jo poveikio pasireiškimo atvejų. Panašus poveikis pasitaikė ir gydant AIIR blokatoriais. Kandesartano ir hidrochlorotiazido vartoti kartu su ličiu nerekomenduojama. Jeigu tokiu deriniu gydyti būtina, rekomenduojama atidžiai matuoti ličio kiekį kraujo serume.

Gydant AIIR blokatoriais ir kartu nesteroidiniais vaistiniais preparatais nuo uždegimo (NVPNU) (t. y. selektyviais COX-2 inhibitoriais, > 3 g acetilsalicilo rūgšties paros doze ar neselektyviais NVPNU), gali susilpnėti antihipertenzinis poveikis.

AIIR blokatorių, kaip ir AKF inhibitorių, vartojant kartu su NVPNU, gali padidėti inkstų funkcijos susilpnėjimo, įskaitant galimą ūminį inkstų nepakankamumą ir kalio kiekio padidėjimą kraujo serume, rizika, ypač pacientams, kurių inkstų funkcija yra silpna prieš pradedant gydyti. Tokį derinį reikia skirti atsargiai, ypač senyviems pacientams. Pacientams būtina tinkama hidracija, pradėjus tokiu deriniu gydyti ir periodiškai gydymo metu, reikia stebėti inkstų funkciją.

NVPNU silpnina diurezinį, natrio išskyrimą didinantį ir antihipertenzinį hidrochlorotiazido poveikį.

Klinikinių tyrimų duomenys parodė, kad, palyginti su vieno RASS veikiančio preparato vartojimu, dvigubas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos (RAAS) slopinimas, kai vartojamas AKF inhibitorių, angiotenzino II receptorių blokatorių ar aliskireno derinys, siejamas su dažniau pasitaikančiais nepageidaujamais reiškiniais, tokiais kaip hipotenzija, hiperkalcemija ir inkstų funkcijos susilpnėjimas (įskaitant ūminį inkstų nepakankamumą) (žr. 4.3, 4.4 ir 5.1 skyrius).

Kolestipolis ir kolestiraminas mažina hidrochlorotiazido absorbciją.

Hidrochlorotiazidas gali stiprinti nedepoliarizuojančio poveikio skeleto raumenis atpalaiduojančių vaistinių preparatų (pvz., tubokurarino) poveikį.

Tiazidiniai diuretikai gali didinti kalcio kiekį kraujo serume, slopindami jo išsiskyrimą. Jeigu kartu būtina gydyti kalcio papildais arba vitaminu D, reikia matuoti kalcio kiekį kraujo serume ir atitinkamai koreguoti dozę.

Tiazidiniai diuretikai gali stiprinti beta adrenoblokatorių ir diazoksido hiperglikeminį poveikį.

Anticholinerginiai preparatai (pvz., atropinas, biperidenas), slopindami skrandžio ir žarnų motoriką bei lėtindami skrandžio ištuštinimą, gali didinti tiazidinių diuretikų biologinį prieinamumą.

Tiazidiniai diuretikai gali didinti amantadino sukeliamo nepageidaujamo poveikio riziką.

Tiazidiniai diuretikai gali mažinti citotoksinių vaistinių preparatų (pvz., ciklofosfamido, metotreksato) išsiskyrimą pro inkstus ir stiprinti jų sukeliamą mieloidinio audinio slopinimą.

Kartu vartojant alkoholio, barbitūratų ar anestetikų, gali sunkėti ortostatinė hipotenzija.

Gydymas tiazidiniais diuretikais gali sutrikdyti gliukozės toleravimą, todėl gali reikėti keisti vaistinių preparatų nuo cukrinio diabeto, įskaitant insuliną, dozę. Metformino kartu vartoti reikia atsargiai, kadangi dėl galimo su hidrochlorotiazido vartojimu susijusio funkcinio inkstų nepakankamumo kyla laktinės acidozės rizika.

Hidrochlorotiazidas gali silpninti arterijų reakciją į kraujagysles sutraukiančius aminus (pvz., adrenaliną), tačiau ne tiek, kad pašalintų jų sukeliamą sutraukiantį poveikį.

Hidrochlorotiazidas gali didinti ūminio inkstų nepakankamumo riziką, ypač derinant su didele jodo turinčių kontrastinių preparatų doze.

Derinant su ciklosporinu, gali padidėti hiperurikemijos ir podagros tipo komplikacijų rizika.

Derinimas su baklofenu, amifostinu, tricikliais antidepresantais arba neuroleptikais gali lemti antihipertenzinio poveikio sustiprėjimą ir hipotenzijos pasireiškimą.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Angiotenzino II receptorių (AIIR) blokatoriai.

Pirmuoju nėštumo trimestru AIIR blokatorių vartoti nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). Antruoju ir trečiuoju nėštumo trimestrais AIIR blokatorių vartoti draudžiama (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

Epidemiologinių tyrimų duomenys dėl pirmuoju nėštumo trimestru vartojamų AKF inhibitorių teratogeninio poveikio nėra galutiniai, tačiau nedidelio rizikos padidėjimo atmesti negalima. Nors kontrolinių epidemiologinių tyrimų duomenų apie AIIR blokatorių keliamą riziką nėra, tačiau ji gali būti tokia pati, kaip ir gydymo kitais šios klasės preparatais metu. Išskyrus atvejus, kai tolesnis gydymas AIIR blokatoriais yra būtinas, pastoti planuojančioms moterims juos reikia keisti kitokiais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, kurių vartojimo saugumas nėštumo metu ištirtas. Nustačius nėštumą, AIIR blokatorių vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir, jei reikia, skirti kitokį tinkamą gydymą.

Žinoma, kad antruoju arba trečiuoju nėštumo trimestrais vartojami AIIR blokatoriai sukelia toksinį poveikį žmogaus vaisiui (inkstų funkcijos susilpnėjimą, oligohidramnioną, kaukolės kaulėjimo sulėtėjimą) ir naujagimiui (inkstų nepakankamumą, hipotenziją, hiperkalemiją) (žr. 5.3 skyrių).

Jeigu moteris antruoju arba trečiuoju nėštumo trimestru vartojo AIIR blokatorių, reikia ultragarsu sekti jos vaisiaus inkstų funkciją ir kaukolę.

Reikia atidžiai sekti, ar naujagimiams, kurių motinos nėštumo metu vartojo AIIR blokatorių, nepasireiškia hipotenzija (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

Hidrochlorotiazidas

Reikiamų duomenų apie hidrochlorotiazido vartojimą nėštumo metu, ypač pirmuoju trimestru, yra mažai. Tyrimų su gyvūnais atlikta nepakankamai.

Hidrochlorotiazido prasiskverbia per placentą. Remiantis hidrochlorotiazido farmakologinio veikimo mechanizmu, vartojamas antruoju arba trečiuoju nėštumo trimestru jis gali sutrikdyti vaisiaus ir placentos perfuziją, vaisiui bei naujagimiui sukelti nepageidaujamą poveikį, pvz., geltą, elektrolitų pusiausvyros sutrikimą ir trombocitopeniją.

Nėštumo edemos, nėštumo hipertenzijos ar preeklampsijos hidrochlorotiazidu gydyti negalima, kadangi kyla  kraujo plazmos tūrinio sumažėjimo ir placentos hipoperfuzijos rizika, o palankus poveikis ligos eigai nepasireiškia.

Nėščių moterų pirminę hipertenziją hidrochlorotiazidu gydyti negalima, išskyrus retas aplinkybes, kai kitokiu gydymo būdu gydyti negalima.

Žindymas

Angiotenzino II receptorių (AIIR) blokatoriai.

Kadangi nėra informacijos apie kandesartano vartojimą žindymo metu, kandesartanas yra nerekomenduojamas, ir alternatyvus gydymas vaistiniu preparatu, geriau ištirtu dėl saugumo žindymo metu yra tinkamesnis, ypač žindant naujagimius bei prieš laiką gimusius kūdikius.

Hidrochlorotiazidas

Mažas hidrochlorotiazido kiekis išsiskiria su motinos pienu. Didelės tiazidinių diuretikų dozės, sukeldamos smarkią diurezę, gali slopinti pieno gamybą. Žindymo laikotarpiu hidrochlorotiazido vartoti nerekomenduojama. Jei hidrochlorotiazido vartojama žindymo metu, jo dozės turi būti kiek įmanoma mažesnės.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta. Vis dėlto reikia turėti omenyje, kad gydymo Candesartan HCT Actavis metu retkarčiais gali pasireikšti svaigulys ir nuovargis.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu nepageidaujamos kandesartano cileksetilo/hidrochlorotiazido reakcijos buvo lengvos ir trumpalaikės. Dėl nepageidaujamų reiškinių gydymą kandesartanu cileksetilu/hidrochlorotiazidu ar placebu reikėjo nutraukti panašiam pacientų kiekiui, atitinkamai 2,3–3,3% ir 2,7–4,3%.

Klinikinių tyrimų metu kandesartano cileksetilo/hidrochlorotiazido nepageidaujamos reakcijos buvo tik tokios, kokios buvo pastebėtos ankstesnio gydymo kandesartanu cileksetilu arba hidrochlorotiazidu metu.

Toliau esančioje lentelėje išvardytos nepageidaujamos reakcijos, kurios pasireiškė klinikinių kandesartano cileksetilo tyrimų metu ir vaistiniu preparatu gydant po to, kai jis pateko į rinką.

Remiantis arterine hipertenzija sergančių pacientų klinikinių tyrimų duomenų bendra analize, nuo kandesartano cileksetilo priklausomos nepageidaujamos reakcijos buvo nustatytos tos, kurių dažnis kandesartano cileksetilo vartojusiems pacientams buvo bent 1% didesnis negu vartojusiems placebo.

Sutrikimų dažnis, nurodytas šiame skyriuje esančiose lentelėse, apibūdinamas taip:

labai dažnas (≥1/10), dažnas (nuo ≥ 1/10 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10000 iki < 1/1 000), labai retas (< 1/10 000) ir dažnis nežinomas (negali būti nustatytas pagal turimus duomenis).

Toliau esančioje lentelėje išvardytos nepageidaujamos reakcijos, kurios buvo pastebėtos gydymo paprastai vien 25 mg arba didesne hidrochlorotiazido doze metu.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas, pastebėtas po vaistinio preparato pateikimo į rinką, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį.Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, užpildę interneto svetainėje http://www.vvkt.lt/ esančią formą, ir atsiųsti ją paštu Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Žirmūnų g. 139A, LT 09120 Vilnius, faksu 8 800 20131 arba el. paštu NepageidaujamaR@vvkt.lt.

4.9 Perdozavimas

Simptomai

Atsižvelgiant į farmakologines savybes, svarbiausi tikėtini kandesartano  cileksetilo perdozavimo simptomai yra simptominė hipotenzija ir svaigulys. Atskirais atvejais kandesartano cileksetilo perdozavę (išgėrę net 672 mg dozę) pacientai pasveiko be komplikacijų.

Svarbiausi hidrochlorotiazido perdozavimo simptomai yra staigus skysčių ir elektrolitų netekimas. Galimi simptomai yra svaigulys, hipotenzija, troškulys, tachikardija, skilvelinė aritmija, sedacija, sąmonės pritemimas ir raumenų mėšlungis.

Gydymas

Specifinės informacijos apie Candesartan HCT Actavis perdozavimo gydymą nėra. Vis dėlto perdozavus siūloma imtis toliau nurodytų gydymo priemonių.

Prireikus galima sukelti vėmimą arba išplauti skrandį. Pasireiškus simptominei hipotenzijai, reikia taikyti simptominį gydymą ir stebėti gyvybinius požymius. Pacientą reikia paguldyti ant nugaros ir pakelti aukščiau jo kojas. Jei to nepakanka, reikia didinti plazmos tūrį: infuzuoti izotoninio natrio chlorido tirpalo. Būtina sekti ir koreguoti, jeigu reikia, elektrolitų kiekį kraujo serume ir rūgščių pusiausvyrą. Jeigu išvardytų priemonių poveikis yra nepakankamas, galima gydyti simpatikomimetikais.

Hemodialize kandesartano iš organizmo pašalinti neįmanoma. Kiek hemodialize galima pašalinti hidrochlorotiazido, nežinoma.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė - angiotenzino II receptorių blokatoriai ir diuretikai, ATC kodas - C09DA06.

Angiotenzinas II yra svarbiausias kraujagysles veikiantis renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos hormonas, svarbus arterinės hipertenzijos bei kitų širdies ir kraujagyslių sistemos ligų patologinei fiziologijai bei organų hipertrofijos ir pažeidimo patogenezei. Svarbiausias fiziologinį poveikį, pavyzdžiui, kraujagyslių sutraukimą, aldosterono išsiskyrimo stimuliavimą, druskų ir vandens homeostazės reguliavimą bei ląstelių augimo stimuliavimą, angiotenzinas II sukelia veikdamas angiotenzino 1-ojo tipo (AT₁) receptorius.

Kandesartanas cileksetilas yra provaistas. Absorbcijos iš virškinimo trakto metu jis, vykstant esterio hidrolizei, greitai verčiamas aktyvia medžiaga kandesartanu. Kandesartanas yra AIIR blokatorius, selektyviai veikiantis AT₁ receptorius. Prie jų jis prisijungia stipriai ir nuo jų atsipalaiduoja lėtai. Agonistinis aktyvumas kandesartanui nebūdingas.

AKF bei kitų fermentinių sistemų, kurios paprastai yra susijusios su AKF inhibitorių vartojimu, kandesartanas neveikia. Kadangi kininų skaldymui ar kitokių medžiagų, pvz., substancijos P, metabolizmui ATIIR blokatoriai poveikio nedaro, nėra tikėtina, kad jų vartojimas būtų susijęs su kosuliu. Kontroliuojamų klinikinių tyrimų, kurių metu buvo lyginamas AKF inhibitorių ir kandesartano poveikis, pacientams, gydomiems kandesartanu cileksetilu, kosulys pasireiškė rečiau. Prie kitokių hormonų receptorių ar jonų srovės kanalų, kurie yra svarbūs reguliuojant širdies ir kraujagyslių funkciją, kandesartanas nesijungia ir jų neblokuoja. Angiotenzino II receptorių (AT₁) blokada lemia nuo dozės dydžio priklausomą renino, angiotenzino I ir angiotenzino II kiekio kraujo plazmoje padidėjimą ir aldosterono koncentracijos kraujo plazmoje sumažėjimą.

Kartą per parą vartojamos 8–16 mg kandesartano cileksetilo dozės (vidutinė dozė – 12 mg) poveikis kardiovaskuliniam ligotumui ir mirštamumui buvo tiriamas atsitiktinių imčių klinikiniu tyrimu (angl. Study on Cognition and Prognosis in the Elderly), kurio metu 4 937 senyvi (70–89 metų, 21% - 80 metų ar vyresni) pacientai, sergantys lengva ar vidutinio sunkumo arterine hipertenzija, buvo stebimi vidutiniškai 3,7 metų. Tiriamieji buvo gydomi kandesartanu cileksetilu arba placebu, prireikus - ir papildomu antihipertenziniu vaistiniu preparatu. Kandesartanu gydomos grupės pacientų kraujospūdis sumažėjo nuo 166/90 iki 145/80 mm Hg, kontrolinės grupės pacientų – nuo 167/90 iki 149/82 mm Hg. Pirmaeilės vertinamosios baigties, t. y. didesnių širdies ir kraujagyslių sistemos reiškinių (kardiovaskulinio mirštamumo, nemirtino smegenų insulto ir nemirtino miokardo infarkto), dažnio statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Kandesartanu gydytoje grupėje buvo 26,7 reiškinių 1 000 pacientų metų, kontrolinėje grupėje – 30 reiškinių 1 000 pacientų metų (santykinė rizika: 0,89; 95% PI: 0,75–1,06; p = 0,19).

Hidrochlorotiazidas slopina aktyvią natrio reabsorbciją (daugiausia distaliniuose inkstų kanalėliuose) ir skatina natrio, chlorido ir vandens išsiskyrimą. Priklausomai nuo dozės dydžio didėja kalio ir magnio išsiskyrimas su šlapimu, o kalcio reabsorbuojama daugiau. Hidrochlorotiazidas mažina kraujo plazmos tūrį, neląstelinio skysčio kiekį, širdies išstumiamo kraujo tūrį ir kraujospūdį. Ilgalaikio gydymo metu prie kraujospūdžio sumažinimo prisideda ir periferinio kraujagyslių pasipriešinimo sumažėjimas.

Didelės apimties klinikiniai tyrimai parodė, kad ilgalaikis gydymas hidrochlorotiazidu mažina kardiovaskulinio ligotumo ir mirštamumo riziką.

Kandesartano ir hidrochlorotiazido antihipertenzinis poveikis yra adityvus.

Arterine hipertenzija sergantiems pacientams kandesartano cileksetilo/hidrochlorotiazido tabletės sukelia ilgalaikį arterinio kraujospūdžio sumažėjimą, nesusijusį su refleksiniu širdies ritmo padažnėjimu. Kad pirmoji dozė sukeltų pavojingą arba perdėtą hipotenzija ar kad nutraukus vaisinio preparato vartojimą pasireikštų atoveiksmio hipertenzija, duomenų nėra. Išgėrus vieną kandesartano cileksetilo/hidrochlorotiazido dozę, antihipertenzinis poveikis paprastai pasireiškia per 2 valandas. Nuolatinio vartojimo metu kraujospūdis daugiausiai sumažėja per 4 savaites, ilgalaikio gydymo metu poveikis išlieka. Kandesartano cileksetilo/hidrochlorotiazido tablečių vartojant kartą per parą, kraujospūdis veiksmingai ir švelniai mažinamas 24 valandas, intervalo tarp dozių vartojimo metu skirtumas tarp stipriausio ir silpniausio poveikio būna mažas. Atsitiktinių imčių dvigubai aklo tyrimo metu kartą per parą vartojamos kandesartano cileksetilo/hidrochlorotiazido 16 mg/12,5 mg tabletės kraujospūdį mažino reikšmingai daugiau ir jį kontroliavo reikšmingai didesniam pacientų skaičiui negu kartą per parą vartojamas losartano/hidrochlorotiazido 50 mg/12,5 mg derinys.

Dvigubai aklo atsitiktinių imčių tyrimo metu pacientams, gydomiems kandesartano cileksetilo/hidrochlorotiazido deriniu, nepageidaujamo poveikio, ypač sauso kosulio, dažnis buvo mažesnis negu pacientams, gydomiems AKF inhibitorių ir hidrochlorotiazido deriniu.

Dviejų atsitiktinių imčių, dvigubai aklų, placebu kontroliuojamų, paralelinių grupių klinikinių tyrimų metu atitinkamai 275 ir 1 524 atsitiktinių imčių būdu atrinktiems pacientams gydymas atitinkamai kandesartano cileksetilo/hidrochlorotiazido 32 mg/12,5 mg arba 32 mg/25 mg doze lėmė kraujospūdžio sumažėjimą atitinkamai 22/15 mm Hg ir 21/14 mm Hg ir buvo daug veiksmingesnis už gydymą kiekviena atitinkama veikliąja medžiaga atskirai.

Atsitiktinių imčių dvigubai aklo, paralelinių grupių klinikinio tyrimo metu 1 975 atsitiktinių imčių būdu atrinktiems pacientams, kurių kraujospūdžio tinkamai nekontroliavo kartą per parą vartojama 32 mg kandesartano cileksetilo dozė, gydymo papildymas 12,5 mg arba 25 mg hidrochlorotiazido doze lėmė papildomą kraujospūdžio sumažėjimą. Kandesartano cileksetilo/hidrochlorotiazido 32 mg/25 mg derinys buvo reikšmingai veiksmingesnis už 32 mg/12,5 mg derinį, kraujospūdžio sumažėjimo vidurkis buvo atitinkamai 16/10 mm Hg ir 13/9 mm Hg.

Kandesartano cileksetilo/hidrochlorotiazido derinio veiksmingumas nuo amžiaus ir lyties nepriklauso.

Apie pacientų, kurie serga inkstų liga (nefropatija), kurių kairiojo širdies skilvelio funkcija susilpnėjusi (yra stazinis širdies nepakankamumas) arba kurie yra patyrę miokardo infarktą, gydymą kandesartano cileksetilo/hidrochlorotiazido deriniu šiuo metu duomenų nėra.

Dviem dideliais atsitiktinės atrankos, kontroliuojamais tyrimais (ONTARGET (angl. „Ongoing Telmisartan Alona and in combination with Ramipril Global Endpoint Trial) ir VA NEPHRON-D (angl. „The Veterans Affairs Nehrophaty in Diabetes“)) buvo ištirtas AK inhibitoriaus ir angiotenzino II receptorių blokatoriaus derinio vartojimas.

ONTARGET tyrime dalyvavo pacientai, kurių anamnezėje buvo širdies ir kraujagyslių ar smegenų kraujagyslių liga arba 2 tipo cukrinis diabetas ir susijusi akivaizdi organų-taikinių pažaida. VA NEPHRON –D tyrimas buvo atliekamas su pacientais, sergančiais 2 tipo cukriniu diabetu ir diabetine nefropatija.

Šie tyrimai neparodė reikšmingo teigiamo poveikio inkstų ir (arba) širdies ir kraujagyslių ligų baigtims ir mirštamumui, bet, palyginti su monoterapija, buvo pastebėta didesnė hiperkalemijos, ūminio inkstų pažeidimo ir (arba) hipotenzijos rizika. Atsižvelgiant į panašias farmakodinamines savybes, šie rezultatai taip pat galioja kitiems AKF inhibitoriams ir angiotenzino II receptorių blokatoriams.

Todėl pacientams, sergantiems diabetine nefropatija, negalima kartu vartoti AKF inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių.

ALTITUDE (angl. „Aliskiren Trial in Type 2 Diabetes Using Cardiovascular and Renal Disease Endpoints“) tyrimu buvo siekiam ištirti, ar būtų naudingas aliskireno įtraukimas į standartinį pacientų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu ir lėtine inkstų liga, širdies ir kraujagyslių liga arba abiem ligomis, gydymą AKF inhibitoriumi arba angiotenzino II receptorių blokatoriumi. Tyrimas buvo nutrauktas pirma laiko, nes padidėjo nepageidaujamų baigčių rizika. Mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir insulto atvejų skaičius aliskireno grupėje buvo didesnis nei placebo grupėje, o nepageidaujami reiškiniai ir sunkūs nepageidaujami reiškiniai (hiperkalemija, hipotenzija ir inkstų funkcijos sutrikimai) aliskireno grupėje taip pat pasireiškė dažniai nei placebo grupėje.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Kartu vartojami kandesartanas cileksetilas ir hidrochlorotiazidas vienas kito farmakokinetikai reikšmingos įtakos nedaro.

Absorbcija ir pasiskirstymas

Kandesartanas cileksetilas

Išgertas kandesartanas cileksetilas verčiamas aktyvia medžiaga – kandesartanu. Išgėrus kandesartano cileksetilo tirpalo, absoliutus biologinis kandesartano prieinamumas yra maždaug 40%. Iš tablečių, palyginti su geriamuoju tirpalu, santykinis biologinis kandesartano prieinamumas yra maždaug 34% ir kinta labai mažai. Tabletę išgėrus, didžiausia vidutinė koncentracija kraujo serume (angl. C_max) atsiranda po 3–4 val. Didinant dozę terapinių dozių ribose, kandesartano koncentracijos kraujo serume didėjimas yra tiesinis. Nuo lyties priklausomų kandesartano farmakokinetikos skirtumų nepastebėta. Maistas  reikšmingos įtakos kandesartano plotui po koncentracijos kraujyje priklausomai nuo laiko kreive (angl. AUC) nedaro.

Daug (daugiau nei 99%) kandesartano prisijungia prie kraujo plazmos baltymų. Tariamasis pasiskirstymo tūris yra 0,1 l/kg.

Hidrochlorotiazidas

Virškinimo trakte hidrochlorotiazidas absorbuojamas greitai, absoliutus biologinis prieinamumas yra maždaug 70%. Kartu vartojamas maistas absorbciją padidina maždaug 15%. Pacientų, kuriems yra širdies nepakankamumas arba ženkli edema, organizme biologinis prieinamumas gali būti mažesnis.

Prie kraujo plazmos baltymų prisijungia maždaug 60% hidrochlorotiazido. Tariamasis pasiskirstymo tūris yra maždaug 0,8 l/kg.

Biotransformacija ir eliminacija

Kandesartanas cileksetilas

Daugiausia kandesartano eliminuojama nepakitusio su šlapimu ir tulžimi, mažas kiekis – kepenyse vykstančio metabolizmo (dalyvaujant CYP 2C9) būdu. Turimi sąveikos tyrimai rodo, kad poveikio CYP 2C9 ir CYP 3A4 kandesartanas nedaro. Tyrimų in vitro duomenimis, in vivo sąveika su vaistiniais preparatais, kurių metabolizmas priklauso nuo citochromo P 450 CYP 1A2, CYP 2A6, CYP 2C9, CYP 2C19, CYP 2D6, CYP 2E1 ar CYP 3A4 izofermentų, nėra tikėtina. Galutinės pusinės kandesartano eliminacijos laikas yra maždaug 9 val. Vartojant kartotines dozes, vaistinio preparato organizme nesikaupia. Kartu su hidrochlorotiazidu vartojamo kandesartano cileksetilo pusinės eliminacijos laikas nekinta (būna apie 9 val.). Vartojant kartotines kandesartano cileksetilo ir hidrochlorotiazido derinio dozes, daugiau kandesartano negu monoterapijos metu organizme nesikaupia.

Kandesartano bendras klirensas kraujo plazmoje yra maždaug 0,37 ml/min./kg, klirensas inkstuose – maždaug 0,19 ml/min./kg. Kandesartano eliminacija pro inkstus vyksta glomerulų filtracijos ir aktyvios sekrecijos į inkstų kanalėlius būdais. Išgėrus ¹⁴C žymėto kandesartano cileksetilo, su šlapimu maždaug 26% dozės išsiskyrė kandesartano pavidalu, 7% dozės – neaktyvaus metabolito pavidalu, su išmatomis 56% dozės išsiskyrė kandesartano pavidalu, 10% dozės – neaktyvaus metabolito pavidalo.

Hidrochlorotiazidas

Hidrochlorotiazidas nemetabolizuojamas, iš organizmo išsiskiria beveik išimtinai nepakitęs pro inkstus glomerulų filtracijos ir aktyvios sekrecijos į inkstų kanalėlius būdais. Pusinės hidrochlorotiazido eliminacijos laikas yra maždaug 8 valandos. Apie 70% išgertos dozės eliminuojama su šlapimu per 48 valandas. Kartu su kandesartanu cileksetilu vartojamo hidrochlorotiazido pusinės eliminacijos laikas nekinta (būna apie 8 val.). Vartojant kartotines kandesartano cileksetilo ir hidrochlorotiazido derinio dozes, daugiau hidrochlorotiazido negu monoterapijos metu organizme nesikaupia.

Farmakokinetika specialių grupių pacientų organizme

Kandesartanas cileksetilas

Senyvų (vyresnių nei 65 metų) žmonių, palyginti su jaunais, organizme kandesartano C_max būna apie 50% didesnė, AUC - maždaug 80% didesnis. Vis dėlto tokią pačią kandesartano cileksetilo/hidrochlorotiazido tablečių dozę vartojantiems jauniems ar senyviems žmonėms poveikis kraujospūdžiui bei nepageidaujamų reiškinių dažnis būna panašus (žr. 4.2 skyrių).

Kartotines kandesartano cileksetilo dozes vartojančių pacientų, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, organizme kandesartano C_max buvo maždaug 50% didesnė, o AUC maždaug 70% didesnis, tačiau pusinės eliminacijos laikas nepakito, palyginti su pacientais, kurių inkstų funkcija normali. Pacientų, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas, organizme C_max padidėjo maždaug 50%, AUC – maždaug 110%, o galutinės pusinės eliminacijos laikas pailgėjo maždaug dvigubai. Pacientų, kuriems atliekama hemodializė, organizme kandesartano AUC buvo panašus į pacientų, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas.

Vieno iš dviejų tyrimų metu pacientų, turinčių lengvą arba vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimą, organizme vidutinis kandesartano AUC padidėjo maždaug 20%, kito - 80% (žr. 4.2 skyrių). Duomenų apie farmakokinetiką pacientų, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, organizme nėra.

Hidrochlorotiazidas

Pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi, organizme hidrochlorotiazido galutinė pusinė eliminacija pailgėja.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Kokybiškai naujo derinio toksinio poveikio, palyginti su nustatytu kiekvienai jo veikiajai medžiagai atskirai, nepastebėta. Ikiklinikinių saugumo tyrimų metu didelės kandesartano dozės darė poveikį pelių, žiurkių, šunų ir beždžionių inkstams ir raudonųjų kraujo ląstelių parametrams. Kandesartanas sumažino raudonųjų kraujo ląstelių parametrus (eritrocitų kiekį, hemoglobino koncentraciją ir hematokritą). Kandesartano sukelti inkstų pokyčiai (kanalėlių regeneracija, išsiplėtimas, kanalėlių bazofilija, šlapalo ir kreatinino kiekio padidėjimas kraujo plazmoje) galėjo būti antriniai, t. y. sukelti hipotenzinio poveikio, lėmusio inkstų perfuzijos pokyčius. Kandesartaną derinant su hidrochlorotiazidu, toksinis kandesartano poveikis inkstams stiprėja. Be to, kandesartanas sukėlė ląstelių, jukstaglomerulinių, hiperplaziją (hipertrofiją). Manoma, kad šių pokyčių atsirado dėl farmakologinio kandesartano poveikio ir kad klinikinė jų reikšmė yra maža.

Kandesartanu gydant vėlyvuoju vaikingumo laikotarpiu, pasireiškė toksinis poveikis vaisiui (žr. 4.6 skyrių). Kartu vartojamas hidrochlorotiazidas reikšmingo poveikio žiurkių, pelių ar triušių vaisiaus vystymuisi nedarė (žr. 4.6 skyrių).

Labai didelės tiek kandesartano, tiek hidrochlorotiazido koncentracijos (dozės) rodė genotoksinį aktyvumą. Tyrimų in vitro ir in vivo rezultatai rodo, kad klinikinėmis sąlygomis vartojamo kandesartano ar hidrochlorotiazido mutageninis ar klastogeninis aktyvumas nepasireiškia.

Kandesartano cileksetilo ar hidrochlorotiazido kancerogeninio poveikio nepastebėta.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Laktozė monohidratas

Kukurūzų krakmolas

Hidroksipropilceliuliozė

Kroskarmeliozės natrio druska

Magnio stearatas

Trietilo citratas

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

3 metai

Tinkamumo laikas po pirmojo atidarymo: 6 mėnesiai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5 Talpyklės pobūdis ir jos turinys

[Candesartan HCT Actavis 8 mg/12,5 mg ir 16 mg/12,5 mg tabletės]

PVC/PVDC/aliuminio lizdinės plokštelės.

Pakuotės dydis: 7, 14, 28, 30, 56, 70, 90, 98 arba 100 tablečių.

[Candesartan HCT Actavis 32 mg/12,5 mg ir 32 mg/25 mg tabletės]

PVC/PVDC/aliuminio lizdinės plokštelės

DTPE tablečių talpyklės su arba be vaikų sunkiai atidaromu užsukamuoju PP dangteliu, viduje yra silicio gelio sausiklis.

Pakuotės dydis:

Lizdinės plokštelės: 7, 10, 14, 20, 28, 30, 50, 56, 90, 98 arba 100 tablečių.

Tablečių talpyklės: 30, 90 arba 250 tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Nesuvartotą preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.