Amlodipine Vitabalans

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Amlodipine Vitabalans 10 mg tabletės.

2. Kokybinė ir kiekybinė sudėtis 

Vienoje tabletėje yra 10mg amlodipino (amlodipino besilato pavidalu).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Tabletė

Amlodipine Vitabalans 10 mg tabletės

Tabletės yra baltos, apvalios, išgaubtos, vienoje tabletės pusėje yra vagelė skirta tabletei perlaužti. Tabletės skersmuo 9 mm.

Tabletę galima padalyti į dvi lygias dalis.

4. Klinikinė informacija

4.1 Terapinės indikacijos

Hipertenzija.

Stabilioji krūtinės angina.

Angiospazminė (Prinzmetalio) angina.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Suaugusieji

Rekomenduojama pradinė amlodipino dozė gydant pirminę arterinę hipertenziją ar krūtinės anginą yra 5 mg vieną kartą per parą. Šią dozę galima didinti iki didžiausios, t. y. 10 mg, atsižvelgiant į individualų paciento atsaką.

Pacientams kurie serga hipertenzija , amlodipinas buvo skiriamas kartu su tiazidiniais diuretikais, alfa adrenoblokatoriais, beta adrenoblokatoriais arba angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais. Pacientams kurių krūtinės angina, yra atspari nitratams ir (arba) tinkamoms beta adrenoblokatorių dozėms, jos gydymui amlodipinas gali būti vartojamas vienas kaip monoterapija arba kartu su kitais krūtinės  anginos gydymui skirtais vaistiniais preparatais.

Kartu su tiazidiniais diuretikais, beta adrenoreceptorių blokatoriais bei angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais vartojamo amlodipino dozės koreguoti nereikia.

Ypatingos pacientų grupės

Senyvi žmonės

Senyvi ir jaunesni ligoniai panašias amlodipino dozes toleruoja vienodai gerai. Senyviems žmonėms rekomenduojamas įprastinis dozavimas, tačiau dozę didinti reikėtų atsargiai (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius).

Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Pacientams, kuriems yra lengvas ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, specialus vaisto dozavimas nebuvo nustatyas, todėl tinkamą dozę jiems reikia parinkti atsargiai ir gydymą pradėti mažesne iš galimų dozių (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius). Amlodipino farmakokinetika pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, nebuvo tiriama. Pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, amlodipino vartojimą reikėtų pradėti nuo mažiausios dozės ir kelti dozę lėtai.

Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Amlodipino koncentracijos pokyčiai kraujo plazmoje nepriklauso nuo inkstų funkcijos sutrikimo sunkumo, todėl rekomenduojama įprastinė dozė. Dialize amlodipino iš organizmo pašalinti neįmanoma.

Vaikų populiacija

6-17 metų vaikai ir paaugliai, sergantys arterine hipertenzija

Rekomenduojama antihipertenzinė dozė 6-17 metų amžiaus  pacientams yra 2,5 mg kaip pradinė dozė vieną kartą per parą, kuri gali būti laipsniškai didinama iki 5 mg vieną kartą per parą, jeigu per 4 savaites nepasiekiamas tikslinis kraujospūdis. Didesnės kaip 5 mg dozės nebuvo tirtos pediatrinių pacientų grupėje (žr. 5.1 ir 5.2 skyrius).

Jaunesni kaip 6 metų vaikai

Duomenų nėra.

Vartojimo metodas

Tabletė vartojama per burną.

4.3 Kontraindikacijos

Amlodipino vartoti negalima, jei:

• padidėjęs jautrumas dihidropiridinų dariniams, amlodipinui ar bet kuriai pagalbinei medžiagai;
• sunki hipotenzija;
• šokas (įskaitant kardiogeninį šoką);
• kraujo ištekėjimo iš kairiojo širdies skilvelio obstrukcija (pvz., didelio laipsnio aortos stenozė);
• hemodinamiškai nestabilus širdies nepakankamumas po ūminio miokardo infarkto.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Ar saugu ir veiksminga vartoti amlodipiną esant hipertenzinei krizei, nenustatyta.

Pacientai, sergantys širdies nepakankamumu

Širdies nepakankamumu sergančius pacientus reikia gydyti atsargiai. Ilgalaikio placebu kontroliuoto tyrimo, kuriame dalyvavo ligoniai, sergantys sunkiu (III arba IV klasės pagal NYHA klasifikaciją) širdies veikos nepakankamumu, duomenimis, pacientams, gydytiems amlodipinu, plaučių edemos dažnis buvo didesnis negu vartojusiems placebo (žr. 5.1 skyrių). Pacientams, kuriems yra stazinis širdies nepakankamumas, kalcio kanalų blokatorių, įskaitant amlodipiną, reikia vartoti atsargiai, kadangi tai ateityje gali sąlygoti širdies ir kraujagyslių reiškinių rizikos padidėjimą ir mirtingumą.

Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Pacientų, kurių kepenų funkcija sutrikusi, organizme amlodipino pusinės eliminacijos laikas būna ilgesnis ir AUC vertės didesnės: dozavimo rekomendacijos tokiems ligoniams nenustatytos. Dėl šios priežasties, gydymą amlodipinu reikia pradėti nuo mažesnės galimos dozės ir imtis atsargumo priemonių tiek gydymo pradžioje, tiek didinant dozę. Pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, gali būti reikalingas lėtas dozės titravimas ir atidus būklės stebėjimas.

Senyvi pacientai

Senyviems ligoniams dozę didinti reikia atsargiai (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius).

Pacientai, kurių inkstų funkcija sutrikusi

Tokiems pacientams rekomenduojamas įprastinis amlodipino dozavimas. Amlodipino koncentracijos pokyčiai kraujo plazmoje nepriklauso nuo inkstų funkcijos sutrikimo sunkumo. Dialize amlodipino iš organizmo pašalinti neįmanoma.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Kitų vaistinių preparatų įtaka amlodipino poveikiui

CYP3A4 inhibitoriai. Amlodipino vartojant kartu su stipriais arba vidutinio stiprumo CYP3A4 inhibitoriais (proteazės inhibitoriais, azolų grupės priešgrybeliniais preparatais, makrolidais, tokiais kaip eritromicinas ar klaritromicinas, verapamiliu ar diltiazemu) gali ženkliai padidėti amlodipino poveikis. Klinikiniai šių farmakokinetinių reikšmių svyravimai gali būti labiau išreikšti senyvo amžiaus žmonėms. Dėl to gali būti reikalingas klinikinis stebėjimas ir dozės koregavimas.

CYP3A4 induktoriai. Duomenų apie CYP3A4 induktorių poveikį amlodipinui nėra. Vartojant CYP3A4 induktorius (pvz., rifampiciną, paprastųjų jonažolių (Hypericum perforatum) preparatus), gali sumažėti amlodipino koncentracija plazmoje. Amlodipinas turi būti vartojamas atsargiai kartu su CYP3A4 induktoriais.

Amlodipino nerekomenduojama vartoti su greipfrutais ar greipfrutų sultimis, kadangi kai kuriems pacientams gali padidėti biologinis preparato prieinamumas. Dėl šios priežasties gali padidėti kraujospūdį mažinantis amlodipino poveikis.

Dantrolenas (infuzija): verapamilio ir dantroleno vartojant į veną gyvūnams, pastebėtas mirtinas skilvelių virpėjimas bei širdies ir kraujagyslių kolapsas dėl pasireiškusios hiperkalemijos. Dėl hiperkalemijos pasireiškimo rizikos, pacientams, kurie yra linkę į piktybinę hipertermiją ir piktybinės hipertermijos valdymui, rekomenduojama vengti kalcio kanalų blokatorių, tokių kaip amlodipinas, vartojimo kartu.

Amlodipino poveikis kitiems medikamentams

Amlodipinas gali stiprinti kitų, antihipertenzinėmis savybėmis pasižyminčių vaistinių preparatų kraujospūdį mažinantį poveikį.

Klinikinių vaistų sąveikos tyrimų rezultatai rodo, kad amlodipinas įtakos kartu vartojamo atorvastatino, digoksino, varfarino ar ciklosporino farmakokinetikai neturi.

Simvastatinas: kartotinių amlodipino 10 mg dozių vartojimas kartu su 80 mg simvastatinu, sąlygojo simvastatimo poveikio padidėjimą 77%, palyginus su vien simvastatinu. Amlodipino vartojantiems pacientams, simvastatino dozė ribojama iki 20 mg per parą.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Amlodipino poveikis nėščioms moterims nėra ištirtas.

Tyrimų su gyvūnais metu, tosiškas poveikis reprodukcijai pastebėtas vartojant dideles dozes (žr. 5.3 skyrių). Amlodipino vartojimas nėštumo metu rekomenduojamas tik tuo atveju, kai nėra alternatyvaus saugesnio vaisto ir kai liga kelia didelę riziką motinai ir vaisiui.

Žindymas

Nėra žinoma, ar amlodipinas patenka į motinos pieną. Sprendimas tęsti/nutraukti žindymą ar tęsti/nutraukti gydymą amlodipinu turi būti priimtas, įvertinus žindymo naudą kūdikui ir gydymo naudą motinai.

Vasingumas

Kai kuriems kalcio kanalų blokatoriais gydomiems pacientams, buvo stebimi grįžtamieji biocheminiai spermatozoidų galvutės pokyčiai. Klinikinių duomenų apie galimą amlodipino poveikį vaisingumui nepakanka. Vieno tyrimo su žiurkėmis metu, pastebėtas nepageidaujamas poveikis patinų vaisingumui (žr. 5.3 skyrių).

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Amlodipinas gali silpnai arba vidutiniškai veikti gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus. Jeigu pacientai, vartojantys amlodipiną, jaučia svaigulį, galvos skausmą, nuovargį arba pykinimą, jų gebėjimas reaguoti gali sutrikti. Rekomenduojamas atsargumas, ypač gydymo pradžioje.

4.8 Nepageidaujamas poveikis 

Saugumo duomenų santrauka

Dažniausiai gydymo metu pasireiškiančios nepageidaujamos reakcijos yra mieguistumas, svaigulys, galvos skausmas, palpitacijos, paraudimas, pilvo skausmas, pykinimas, kulkšnių patinimas, edema ir nuovargis.

Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje

Nepageidaujamos reakcijos, kurios buvo pastebėtos ir praneštos gydymo amlodipinu metu, yra išvardintos žemiau. Nepageidaujamų reakcijų dažnis apibūdinamas taip: labai dažnas (≥ 1/10), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000).

Kiekvienoje dažnio grupėje nepageidaujamos reakcijos nurodomos mažėjančio sunkumo tvarka.

Gauta pranešimų apie išskirtinius ekstrapiramidinio sindromo pasireiškimo atvejus.

4.9 Perdozavimas

Tyčinio perdozavimo žmonėms atvejų yra mažai.

Simptomai

Turimi duomenys rodo, kad, stiprus preparato perdozavimas gali sukelti stiprią periferinę vazodilataciją bei refleksinę tachikardiją. Buvo pranešta apie ženklios ir galbūt ilgalaikės sisteminės hipotenzijos, išsivysčiusios į šoką, sukėlusį mirtį, atvejus.

Gydymas

Jei dėl amlodipino perdozavimo atsiranda kliniškai reikšminga hipotenzija, būtina imtis veiksmingų širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijos palaikymo priemonių, įskaitant dažną širdies ir kvėpavimo funkcijos parametrų tyrimą, galūnių pakėlimą ir kraujo tūrio bei šlapimo kiekio sekimą. 

Jei nėra kontraindikacijų, sunormalinti kraujagyslių tonusą bei kraujospūdį gali padėti kraujagysles sutraukiantys preparatai. Naikinti pokyčius, atsiradusius dėl kalcio kanalų blokados, gali padėti į veną suleistas kalcio gliukonato tirpalas.

Kai kuriais atvejais gali būti naudinga išplauti skrandį. Sveikų savanorių, kurie praėjus ne daugiau kaip 2 val. po 10 mg amlodipino dozės pavartojimo išgėrė aktyvintosios anglies, organizme sulėtėjo amlodipino absorbcija.

Kadangi daug amlodipino prisijungia prie plazmos baltymų, dializė tikriausiai yra mažai veiksminga.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės 

Farmakoterapinė grupė - kalcio kanalų blokatoriai, selektyvūs kalcio kanalų blokatoriai, daugiausia veikiantys kraujagysles.

ATC kodas - C08CA01. 

Amlodipinas yra dihidropiridino grupės kalcio jonų įtekėjimo inhibitorius (lėtas kanalų blokatorius arba kalcio jonų antagonistas). Jis slopina kalcio jonų patekimą per membraną į širdies ir kraujagyslių lygiuosius raumenis.

Amlodipino kraujospūdį mažinantis poveikis priklauso nuo jo tiesioginio kraujagyslių lygiuosius raumenis atpalaiduojančio poveikio. Tikslus mechanizmas, kuriuo amlodipinas sušvelnina anginos simptomus, nėra pilnai nustatytas, bet amlodipinas sumažina bendrą išemiją šiais dviem veikimo būdais:

1) Amlodipinas išplečia periferines arterioles, tuo būdu sumažina bendrą periferinį pasipriešinimą (pokrūvį), prieš kurį dirba širdis. Kadangi širdies susitraukimų dažnis išlieka stabilus, dėl tokio širdies nukrovimo sumažėja miokardo energijos suvartojimas ir deguonies poreikiai.

2) Tikriausiai amlodipinas poveikį sukelia ir plėsdamas svarbiausias širdies vainikines arterijas bei arterioles tiek sveikose, tiek ir išeminėse srityse. Dėl šio išplėtimo padidėja deguonies pristatymas į miokardą pacientams, kuriems yra vainikinių arterijų spazmas (Prinzmetal, arba variantinė, angina).

Pacientams, sergantiems arterine hipertenzija, vaistinio preparato vartojimas vieną kartą per parą 24 valandų laikotarpiui užtikrina kliniškai reikšmingą kraujospūdžio sumažėjimą gulint ir stovint. Amlodipinas pradeda veikti lėtai, todėl nėra būdinga, kad po jo vartojimo pasireikštų ūmi hipotenzija.

Pacientams, sergantiems krūtinės angina, amlodipino vartojimas vieną kartą per parą padidina bendrąjį fizinio krūvio laiką, laikotarpį iki anginos priepuolio pradžios ir laiką iki ST segmento nusileidimo 1 mm, sumažina anginos priepuolių dažnį ir glicerolio trinitrato tablečių suvartojimą. 

Amlodipinas nėra susijęs su jokiais nepageidaujamais poveikiais metabolizmui ar su plazmos lipidų pokyčiais, todėl yra tinkamas pacientams, sergantiems astma, diabetu ir podagra.

Pacientai, sergantys išemine širdies liga (IŠL)

Amlodipino efektyvumas klinikinių reiškinių prevencijai išemine širdies liga (IŠL) sergantiems pacientams buvo įvertintas nepriklausomo, daugiacentrinio, atsitiktinių imčių, dvigubai koduoto, placebu kontroliuojamo klinikinio tyrimo su 1997 pacientais metu; amlodipino efektyvumo mažinant trombozės pasireiškimo riziką palyginimas su enalapriliu (Comparison of Amlodipine vs. Enalapril to Limit Occurrences of Thrombosis (CAMELOT)). Dvejus metus 663 pacientai buvo gydyti amlodipinu 5-10 mg, 673 pacientai buvo gydyti enalapriliu 10-20 mg ir 655 pacientai buvo gydyti placebu; kartu buvo skiriamas standartinis gydymas statinais, beta adrenobokatoriais, diuretikais ir aspirinu. Pagrindiniai efektyvumo rezultatai pateikti 1 lentelėje. Rezultatai rodo, kad po gydymo amlodipinu IŠL sergantiems pacientams buvo mažiau hospitalizacijos dėl anginos atvejų, o taip pat buvo atlikta mažiau revaskuliarizacijos procedūrų.

Trumpiniai: CHF, stazinis širdies nepakankamumas; CI, patikimumo intervalas; MI, miokardo infarktas; TIA, trumpalaikis išeminis kraujotakos sutrikimas

Širdies nepakankamumu sergantys pacientai

Hemodinamikos tyrimų bei klinikinių tyrimų, kuriais buvo nustatinėtas ligonių, sergančių II-IV NYHA klasės širdies nepakankamumu, fizinio krūvio toleravimas, duomenys rodo, kad širdies nepakankamumo, atsižvelgiant į fizinio krūvio toleravimą, kairiojo skilvelio išstūmimo frakciją ir klinikinius simptomus, amlodipinas nesunkino.

Pacientų, sergančių širdies nepakankamumu, priskiriamu pagal NYHA III- IV funkcinei klasei ir gydomų digoksinu, diuretikais ir AKF inhibitoriais, placebo kontroliuojamų klinikinių tyrimų (PRAISE) rezultatai rodo, jog amlodipinas mirtingumo ar bendros mirtingumo ir sergamumo rizikos nedidina.

Tolesnio ilgalaikio stebėjimo placebu kontroliuoto tyrimo (PRAISE-2) metu nustatyta, kad amlodipinas įtakos III  ir IV klasės pagal NYHA širdies nepakankamumu sergančių pacientų, kuriems nebuvo su išemija susijusių klinikinių simptomų ar objektyvių požymių ir kurie vartojo pastovią AKF inhibitorių, širdį veikiančių glikozidų ar diuretikų dozę, bendram mirštamumui ar mirštamumui nuo širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų nedarė. Šio tyrimo metu amlodipiną vartojusiems ligoniams dažniau pasireiškė plaučių edema. 

Prevencinio širdies smūgio gydymo tyrimas (ALLHAT) 

Naujų gydymo metodų palyginimui buvo atliktas atsitiktinių imčių, dvigubai koduotas sergamumo - mirštamumo tyrimas, pavadinimu "The Antihypertensive and Lipid-Lowering Treatment to Prevent Heart Attack Trial (ALLHAT)" (antihipertenzinio ir lipidų kiekį mažinančio prevencinio širdies smūgio gydymo tyrimas): pagrindiniam gydymui buvo skiriama 2,5 - 10 mg per parą amlodipino (kalcio kanalų blokatorius) arba 10 - 40 mg per parą lizinoprilio (AKF-inhibitorius) kartu su tiazidiniais diuretikais, 12,5 - 25 mg per parą chlortalidono esant lengvai arba vidutinio stiprumo hipertenzijai.

Iš viso atsitiktine tvarka buvo atrinkti ir vidutiniškai 4,9 metų stebėti 33 357 hipertenzija sergantys pacientai, kurių amžius buvo nuo 55 metų. Visi pacientai turėjo bent vieną papildomą koronarinės širdies ligos rizikos faktorių, pvz., prieš tai yra buvęs miokardo infarktas ar insultas (likus > 6 mėnesiams iki patekimo į tyrimą) arba kitų aterosklerozinių širdies ir kraujagyslių ligų (iš viso 51,1 %), 2 tipo diabetas (36,1 %), HDL-C < 35 mg/dl (11,6 %), elektrokardiogramos arba elektrokardiografijos metu nustatytas kairiojo skilvelio padidėjimas (20,9 %), pacientas tyrimo metu rūkė (21,9 %).

Pirminė sudėtinė tyrimo baigtis buvo mirtina koronarinė širdies liga arba nemirtinas miokardo infarktas. Reikšmingo pirminių baigčių skirtumo gydant amlodipinu ar chlortalidonu nebuvo: santykinė rizika (RR) 0,98 95 % CI (0,90-1,07) p=0,65. Širdies nepakankamumas (sudėtinė kardiovaskulinės baigties dalis), kaip antrinė tyrimo baigtis, reikšmingai didesniu dažniu pasitaikė amlodipino grupėje nei chlortalidono grupėje (10,2 % lyginant su 7,7 %, RR 1,38, 95 % CI [1,25-1,52] p<0,001). Tačiau reikšmingo bendro mirtingumo skirtumo gydant amlodipinu arba chlortalidonu nebuvo. RR 0,96 95 % CI [0,89-1,02] p=0,20.

Vartojimas vaikams (6 metų ir vyresniems)

Tyrimo, kuriame buvo ištirti 268 vaikai 6-17 metų amžiaus, daugiausiai sirgę antrine arterine hipertenzija, ir kuriame  buvo lyginamas 2,5 mg ir 5 mg amlodipino dozių vartojimas su placebo, duomenys parodė, kad abi dozės mažino sistolinį kraujospūdį reikšmingai labiau negu placebo. Skirtumas tarp dozių nebuvo statistiškai reikšmingas.

Ilgalaikis amlodipino poveikis augimui, lytiniam brendimui ir bendram vystymuisi nebuvo ištirtas. Ilgalaikis gydymo amlodipinu poveikis vaikams, skirtas sumažinti širdies ir kraujagyslių sistemos susirgimų ir mirštamumo tikimybę suaugusiojo amžiuje, ištirtas nebuvo.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija, pasiskirstymas, jungimasis prie plazmos baltymų

Išgerta gydomoji amlodipino dozė absorbuojama gerai, didžiausia koncentracija kraujyje atsiranda po preparato išgėrimo praėjus 6‑12 valandų. Absoliutus biologinis prieinamumas yra 64‑80 %. Pasiskirstymo tūris yra maždaug 21 l/kg kūno svorio. In vitro tyrimų metu nustatyta, kad prie plazmos baltymų prisijungia maždaug 97,5% kraujotakoje esančio amlodipino.

Biologinis amlodipino prieinamumas nepriklauso nuo kartu suvartoto maisto.

Biotransformacija/ eliminacija

Galutinis pusinės eliminacijos iš plazmos laikas yra maždaug 35-50 valandų ir išlieka pastovus, preparatą vartojant kartą per parą. Amlodipinas ekstensyviai metabolizuojamas kepenyse į neveiklius metabolitus. 60% pavartotos dozės išsiskiria su šlapimu metabolitų, maždaug 10% - nepakitusio amlodipino pavidalu.

Pacientai, kurių kepenų funkcija sutrikusi

Duomenys apie amlodipino vartojimą pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, yra labai riboti. Pacientams, kuriems yra kepenų funkcijos nepakankamumas, amlodipino klirensas yra sumažėjęs, todėl pailgėja pusinės eliminacijos laikas ir maždaug 40-60% padidėja AUC.

Senyvi žmonės

Laikas, per kurį amlodipino koncentracija plazmoje tampa didžiausia, senyvų ir jaunesnių žmonių organizme yra panašus. Amlodipino klirensas senyvų žmonių organizme yra linkęs mažėti, todėl didėja AUC ir ilgėja pusinės eliminacijos laikas. AUC padidėjimas ir pusinės eliminacijos laiko pailgėjimas staziniu širdies nepakankamumu sirgusių senyvų žmonių organizme buvo toks, koks ir tikėtinas tokio amžiaus ligoniams.

Vaikai ir paaugliai

Farmakokinetikos tyrimas buvo atliktas su 74 hipertenzija sergančiais vaikais nuo 1 iki 17 metų amžiaus (34 pacientai buvo 6-12 metų, 28 pacientai -13-17 metų amžiaus), kuriems buvo paskirta 1,25-20 mg amlodipino dozės vieną ar du kartus per parą. Vaikų (6 – 12 metų) ir paauglių (13 – 17 metų amžiaus) įprastinis per burną suvartoto preparato klirensas (CL/F) berniukų grupėje buvo atitinkamai 22,5 ir 27,4 l/h, o mergaičių grupėje atitinkamai 16,4 ir 21,3 l/h. Buvo pastebėtas didelis šių rodiklių įvairavimas atskiriems pacientams. Duomenų, susijusių su vaikais, jaunesniais kaip 6 metai, yra mažai.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Toksinis poveikis reprodukcijai

Reprodukcijos tyrimais su žiurkėmis ir pelėmis nustatyas gimdymo vėlavimas, užsitęsęs gimdymas ir sumažėjęs jauniklių išgyvenamumas, kai buvo vartojamos maždaug 50 kartų didžiausią rekomenduojamą dozę žmonėms viršijančios dozės (remiantis mg/kg skaičiavimu).

Vaisingumo sumažėjimas

Poveikis amlodipinu gydomų žiurkių vaisingumui nenustatytas (patinėliams 64 dienos ir patelėms 14 dienų iki poravimosi), kai buvo vartojamos iki 10 mg/kg dozės per parą (8 kartus* viršijančios rekomenduojamą 10 mg dozę žmonėms, remiamtis mg/m2 skaičiavimu). Kito tyrimo metu, žiurkių patinėliai buvo gydomi amlodipino besilatu 30 dienų, vartojamos dozės panašios į žmogaus (remiantis mg/kg skaičiavimu). Nustatytas folikulus stimuliuojančio hormono ir testosterono koncentracijos sumažėjimas kraujo plazmoje, spermos tankio, subrendusių spermatidų ir Sertoli ląstelių kiekio sumažėjimas.

Kancerogeninis ir mutageninis poveikis

Žiurkėms ir pelėms, kurioms su maistu amlodipinas buvo duodamas dvejus metus (koncentracija paskaičiuota taip, kad būtų gaunama 0,5, 1,25, ir 2,5 mg/kg dozė per parą) kancerogeninis poveikis nenustatytas. Didžiausia dozė (pelėms ji buvo panaši, o žiurkėms du kartus* viršijo didžiausią rekomenduojamą klinikinę dozę: 10 mg remiamtis mg/m2 skaičiavimu) buvo panaši į didžiausią toleruojamą dozę pelėms, tačiau ne žiurkėms.

Mutageniškumo tyrimais nenustatyas vaistinio preparato poveikis genams ar chromosomoms.

* 50 kg sveriančiam pacientui. 

6. Farmacinė informacija

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Mikrokristalinė celiuliozė

Bevandenis koloidinis silicio dioksidas

Magnio stearatas

Karboksimetilkrakmolo A natrio druska

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

4 metai.

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Lizdines plokšteles laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

6.5 Pakuotė ir jos turinys 

30, 60 arba 100 tablečių, supakuotų į PVC/PVdC/aliuminio lizdines plokšteles.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti 

Specialių reikalavimų nėra.

Nesuvartotą preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.