Amoxicillin MIP

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Amoxicillin MIP 50 mg/ml milteliai geriamajai suspensijai

2. Kokybinė ir kiekybinė sudėtis

1 ml paruoštos geriamosios suspensijos yra 50 mg amoksicilino (amoksicilino trihidrato pavidalu). 

Pagalbinės medžiagos: apie 426 mg/ml sacharozės, apie 2,67 mg/ml natrio.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Milteliai geriamajai suspensijai.

Milteliai yra balti arba beveik balti.

4. Klinikinė informacija

4.1 Terapinės indikacijos

Amoksicilinu yra gydoma nuo bakterinių infekcijų, kurias sukelia amoksicilinui jautrūs gramteigiami ir gramneigiami mikroorganizmai (žr. 5.1 skyrių): 

• ūminis vidurinės ausies uždegimas;
• ūminis sinusitas (tinkamai diagnozuotas);
• tonzilitas, patvirtintas dokumentais, jog jį sukėlė A grupės beta-hemoliziniai streptokokai;
• lėtinio bronchito paūmėjimas;
• bendruomenėje įgyta pneumonija;
• cistitas;
• ankstyvoji lokali Laimo liga (I stadijos), susijusi su migruojančia eritema;
• Helicobacter pylori išnaikinimas: vaistinis preparatas vartojamas kartu su kitu antibakteriniu preparatu ir tinkamu vaistiniu preparatu nuo opos suaugusiems pacientams, kuriems yra pepsinių opų, susijusių su H. pylori.

Amoksicilinas yra skiriamas bakterinių infekcijų profilaktikai.

• Endokardito profilaktika taikoma pacientams, atliekant tokias procedūras kaip dantų traukimas, kurie turi rizikos susirgti bakteriniu endokarditu.

Reikia atsižvelgti į oficialias tinkamo antibakterinių preparatų vartojimo rekomendacijas.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Amoksicilino dozė priklauso nuo paciento amžiaus, kūno svorio, inkstų veiklos, lokalizacijos ir infekcijos sunkumo ir tikėtino ar nustatyto ligos sukėlėjo. FK/FD (farmakokinetikos ir farmakodinamikos) duomenys rodo, kad dozavimas tris kartus per parą yra susijęs su didesniu veiksmingumu, vadinasi, dozuoti du kartus per parą yra rekomenduojama tik jeigu dozė yra ties viršutine riba.

Vartojimo metodas

Apie geriamosios suspensijos paruošimo būdą žiūrėkite 6.6 skyrių.

Vaistinį preparatą vartoti per burną naudojant matavimo taurelę. Matavimo taurelė yra kiekvienoje pakuotėje.

1 matavimo taurelė su 6 ml paruoštos geriamosios suspensijos, atitinka 300 mg amoksicilino.

Maistas amoksicilino absorbcijos nemažina.

Infekcinių ligų gydymas

Suaugusieji ir paaugliai (> 40 kg kūno svorio)

Įprastinė dozė yra nuo 750 mg iki 3 g per parą, suvartojant ją per du ar tris kartus.

Specialios dozavimo rekomendacijos (suaugusieji ir paaugliai (> 40 kg kūno svorio)):

Tonzilitas: 1 g du kartus per parą.

Lėtinio bronchito paūmėjimas suaugusiems; 1 g du kartus per parą.

Bendruomenėje įgyta pneumonija: 1 g tris kartus per parą (t. y. kas 8 valandas).

Ankstyvoji Laimo liga (izoliuota migruojanti eritema): nuo 500 mg iki 1 g tris kartus per parą, gydymo trukmė 14 - 21 diena.

Helicobacter pylori išnaikinimas: 1 g amoksicilino du kartus per parą kartu su 500 mg klaritromicino du kartus per parą ir 20 mg omeprazolo arba 30 mg lansoprazolo du kartus per parą, 7 - 14 dienų. Jei populiacijos atsparumas klaritromicinui yra didesnis nei 20%, turėtų būti svarstomas alternatyvaus gydymo režimas.

Endokardito profilaktika: likus valandai iki chirurginės operacijos skiriama gerti 2 – 3 g amoksicilino. Reikia susipažinti su detalesne informacija ir rizikos grupių pacientų apibūdinimu, pateiktais vietiniuose oficialiuose endokardito profilaktikos gairėse. 

Vaikai iki 40 kg kūno svorio (jaunesni nei 12 metų)

Dozė vaikams, priklausomai nuo indikacijos, ligos sunkumo ir ligos sukėlėjo jautrumo (žr. specialias dozavimo rekomendacijas žemiau ir 4.4, 5.1 ir 5.2 skyriuose), yra 40 – 90 mg/kg/per parą (neviršijant 3 g per parą). Ją reikia vartoti lygiomis dalimis per du ar tris kartus*.

*FK/FD (farmakokinetikos ir farmakodinamikos) duomenys rodo, kad dozavimas tris kartus per parą yra susijęs su didesniu veiksmingumu, vadinasi, dozuoti du kartus per parą yra rekomenduojama tik jeigu dozė yra ties viršutine riba

Vaikai, sveriantys daugiau nei 40 kg, gydomi įprastine suaugusiųjų žmonių doze.

Specialios dozavimo rekomendacijos (vaikai iki 40 kg kūno svorio (jaunesni nei 12 metų)):

Tonzilitas: 50 mg/kg kūno svorio per parą. Dozę reikia suvartoti per du kartus.

Ūminis vidurinės ausies uždegimas: regionuose, kuriuose labai paplitę mažiau jautrūs penicilinams tapę pneumokokai, dozavimo režimas turi būti skiriamas vadovaujantis nacionalinėmis/vietinėmis rekomendacijomis.

Ankstyvoji Laimo liga (izoliuota migruojanti eritema): 50 mg/kg kūno svorio per parą. Dozę reikia suvartoti per tris kartus. Gydymo trukmė 14 - 21 diena.

Endokardito profilaktika: likus valandai iki chirurginės operacijos skiriama gerti vienkartinė 50 mg/kg kūno svorio amoksicilino dozė. Reikia susipažinti su detalesne informacija ir rizikos grupių pacientų apibūdinimu, pateiktais vietiniuose oficialiuose endokardito profilaktikos gairėse. 

Dozės apskaičiavimas:

Geriamosios suspensijos vienkartinė dozė (ml) = kūno svoris (kg) x paskirta vienkartinė dozė (mg/kg kūno svorio) / 50 (mg/ml).

Pavyzdžiui: vaiko kūno svoris yra 12 kg, skiriama paros dozė - 20 mg/kg kūno svorio x 3 kartus (sinusitas, vidurinės ausies uždegimas, pneumonija);

12 kg x 20 mg/kg / 50 mg/ml = 5 ml paskirta vienkartinė dozė.

Senyvi pacientai

Skiriama įprastinė suaugusiųjų dozė, jei nėra inkstų funkcijos sutrikimo.

Dozavimas, jei inkstų funkcija sutrikusi

Dozė turi būti mažinama pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas. Pacientams, kurių inkstų klirensas yra mažesnis negu 30 ml/min, rekomenduojama ilginti intervalą tarp dozių arba sumažinti paskesnes dozes (žr. 4.4 ir 5.2 skyrių). Esant inkstų nepakankamumui, trumpas gydymo kursas skiriant vienkartines 3g dozes, negali būti taikomas.

Inkstų funkcijos sutrikimas (įvairaus amžiaus):

Dializės atveju: procedūros pabaigoje reikia gerti 500 mg dozę.

Dozavimas, jei kepenų funkcija sutrikusi

Dozės mažinti nereikia tol, kol inkstų funkcija nėra sutrikusi.

Gydymo trukmė

Paprastai gydymas turi būti tęsiamas nuo 2 iki 3 dienų po ligos simptomų išnykimo. Beta hemolizinio streptokoko infekcijos atvejais gydymo trukmė turi būti - 10 dienų, siekiant, kad sukėlėjai žūtų.

4.3 Kontraindikacijos 

Padidėjęs jautrumas aktyviajai medžiagai, kitiems penicilinams arba bet kuriai pagalbinei medžiagai.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Prieš pradedant gydyti amoksicilinu, reikia kruopščiai išsiaiškinti, ar anksčiau vartojant penicilinų, cefalosporinų ar kitokių beta laktaminių vaistinių preparatų, nepasireiškė padidėjusio jautrumo reakcijų (žr. 4.3 ir 4.8 skyrius). Reikia atsižvelgti į galimą kryžminį padidėjusį organizmo jautrumą (10 % - 15 %) cefalosporinams.

Pranešama apie sunkias, kartais mirtinas padidėjusio jautrumo (anafilaktoidines) reakcijas, pasireiškusias penicilinu gydytiems pacientams. Šių reakcijų tikimybė didesnė asmenims, kuriems anksčiau pasireiškė padidėjęs jautrumas penicilinui ir asmenims, kuriems pasireiškia atopija. Jei pasireiškia alerginė reakcija, gydymą amoksicilinu reikia nutraukti ir taikyti tinkamą alternatyvų gydymą.

Traukuliai gali pasireikšti pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi arba kurie gauna dideles dozes (žr. 4.8 skyrių).

Jei įtariama infekcinė mononukleozė, vartoti amoksicilino turėtų būti vengiama, nes su šia būkle buvo susijęs į tymus panašus bėrimas po amoksicilino pavartojimo.

Gydymo amoksicilinu metu kartu pavartojus alopurinolio, gali padidėti alerginių odos reakcijų tikimybė.

Ilgalaikis gydymas kartais gali būti susijęs su pernelyg greitu atsparių mikroorganizmų dauginimusi.

Pranešama, kad kai kuriose Europos šalyse, šlapimo takų infekcijų gydymas amoksicilinu gali būti problematiškas dėl didelio Escherichia coli rezistentiškumo šiam antibiotikui. 

Gydymo pradžioje pasireiškusi generalizuota eritema kartu su karščiavimu ir pastulėmis leidžia įtarti generalizuotą ūminę egzanteminę pustuliozę (žr. 4.8 skyrių). Dėl šios reakcijos būtina nutraukti gydymą ir uždrausti bet kokį tolesnį amoksicilino vartojimą. 

Pranešama, kad antibakterinių preparatų vartojimas gali sukelti kolitą, kuris gali būti nuo lengvo iki pavojingo gyvybei (žr. 4.8 skyrių). Todėl svarbu apsvarstyti šią diagnozę pacientams, kuriems pasireiškė viduriavimas per ar po bet kurių antibiotikų terapijos. Gydymas amoksicilinu turi būti nedelsiant nutrauktas, jei pasireiškia su antibiotiko vartojimu susijęs viduriavimas. Pacientui būtina gydytojo konsultacija ir pradėtas tinkamas gydymas. Tokiu atveju vartoti peristaltiką slopinančių vaistinių preparatų negalima.

Ilgalaikio gydymo metu patartina periodiškai įvertinti organų sistemų funkciją, įskaitant inkstų, kepenų ir kraujodaros funkcijas.

Pacientams, vartojantiems amoksiciliną, retais atvejais pailgėjo protrombino laikas. Kai kartu skiriama vartoti antikoaguliantus, reikia atitinkamai stebėti pacientą. Siekiant palaikyti tinkamą kraujo krešėjimą, gali prireikti keisti geriamųjų antikoaguliantų dozę (žr. 4.5 ir 4.8 skyrius).

Pacientams, kurių inkstų funkcija yra sutrikusi,  dozė turi būti koreguojama, atsižvelgiant į inkstų funkcijos sutrikimo laipsnį (žr. 4.2 skyrių). 

Pacientams, kurių šlapimo išsiskyrimas yra susilpnėjęs, labai retais atvejais pasireiškė kristalurija, dažniausiai taikant parenterinį gydymą. Vartojant dideles amoksicilino dozes, rekomenduojama gerti daug skysčių, kad išsiskirtų pakankamai šlapimo ir sumažėtų kristalurijos tikimybė. Jeigu į paciento šlapimo pūslę įvestas kateteris, reikia reguliariai tikrinti kateterio praeinamumą (žr. 4.9 skyrių).

Gydymo amoksicilinu metu, tiriant gliukozę šlapime, reikia taikyti fermentinius gliukozės oksidazės metodus, nes tiriant ne fermentiniais metodais, gali būti gaunami klaidingai teigiami tyrimo duomenys.

Atsargumas būtinas gydant neišnešiotus vaikus ir naujagimius: reikia sekti jų inkstų, kepenų ir kraujodaros funkciją.

Šio vaistinio preparato negalima skirti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas − fruktozės netoleravimas, gliukozės ir galaktozės malabsorbcija arba sacharazės ir izomaltazės stygius

1 matavimo taurelėje (6 ml) ištirpintos geriamosios suspensijos yra 2,56 g sacharozės. Į tai turėtų atsižvelgti pacientai, sergantys cukriniu diabetu. 

1 matavimo taurelėje (6 ml) ištirpintos geriamosios suspensijos yra 0,7 mmol (16,02 mg) natrio. Į tai reikia atsižvelgti, gydant pacientus, kuriems kontroliuojamas natrio kiekis maiste.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Alopurinolis

Kartu su amoksicilinu vartojamas alopurinolis gali skatinti alerginę odos reakciją, todėl kartu jo vartoti nepatariama.

Digoksinas

Amoksicilinas gali didinti kartu vartojamo digoksino absorbciją. Gali tekti koreguoti digoksino dozę.

Antikoaguliantai

Vartojant amoksicilino ir kumarino grupės antikoaguliantų gali pailgėti kraujavimo laikas. Gali tekti koreguoti antikoaguliantų dozę.

Probenecidas

Probenecidas slopina kartu vartojamo amoksicilino eliminaciją pro inkstus, todėl didėja pastarojo medikamento koncentracija kraujo serume.

Metotreksatas

Pranešama, kad dėl amoksicilino sąveikos su metotreksatu gali pasireikšti toksinis pastarojo vaistinio preparato poveikis. Būtina atidžiai stebėti metotreksato koncentraciją serume tiems pacientams, kurie gauna amoksicilino ir metotreksato vienu metu. Amoksicilinas mažina metotreksato inkstų klirensą, tikriausiai konkuruodamas dėl bendros kanalėlių sekrecijos sistemos.

Geriamieji hormoniniai kontraceptikai

Amoksicilinas gali laikinai sumažinti estrogenų ir progesterono koncentraciją kraujo plazmoje, dėl to gali sumažėti geriamųjų kontraceptikų veiksmingumas. Todėl rekomenduojama naudoti papildomas nehormonines kontraceptines priemones.

Įtaka laboratorinės diagnostikos testams

• Gydymo amoksicilinu metu tiriant gliukozę šlapime, rekomenduojama taikyti fermentinius gliukozės oksidazės metodus. Dėl didelės amoksicilino koncentracijos šlapime, cheminiais metodais nustatomi rodmenys gali būti klaidingai teigiami.
• Aukštos amoksicilino dozės gali sumažinti vertinamo gliukozės kiekio kraujyje rezultatus.
• Amoksicilinas gali trukdyti baltymų tyrimui naudojant kolorimetrinius metodus.
• Amoksicilinas gali mažinti estriolio kiekį nėščiųjų šlapime.

Kitokia sąveika:

• Forsuotos diurezės metu didėja amoksicilino eliminacija, todėl mažėja jo koncentracija kraujyje.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Amoksicilinas prasiskverbia per placentą ir vaisiaus kraujo plazmoje jo koncentracija būna maždaug 25 – 30 % motinos kraujyje esančios koncentracijos.

Riboti duomenys, vartojant amoksiciliną nėštumo metu, rodo, kad nepageidaujamo poveikio nėštumo eigai ir vaisiaus bei naujagimio sveikatai medikamentas nedaro. Iki šios dienos jokių kitų svarbių epidemiologinių duomenų nėra. Tyrimai su gyvūnais tiesioginio ar netiesioginio kenksmingo poveikio nėštumo eigai, embriono/vaisiaus vystymuisi, gimdymui ar postnataliniam vystymuisi neparodė.

Nėščioms moterims reikia skirti atsargiai. 

Amoksicilinas įsiskverbia į motinos pieną (atitinka maždaug 10 % kraujyje esančios koncentracijos) ir tai, retais atvejais, gali būti  viduriavimo ir/arba grybelių sukeltos gleivinių infekcinės ligos priežastimi žindomam kūdikiui. Taip pat reikia atsižvelgti į galimą kūdikių jautrumą beta laktaminiams vaistams.

Žindymą būtina nutraukti, jei žindomam naujagimiui atsiranda virškinimo trakto sutrikimų (viduriavimas, kandidamikozė arba odos bėrimas).

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Poveikio gebėjimui vairuoti arba valdyti mechanizmus nepastebėta.

4.8 Nepageidaujamas poveikis 

Labai dažni (≥1/10)

Dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10)

Nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100)

Reti (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000)

Labai reti <1/10 000)

dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis)

1. a) Saugumo profilio santrauka

Dažniausiai pasireiškiantys nepageidaujami poveikiai gydant amoksicilinu yra virškinimo trakto sutrikimai, tokie kaip pykinimas, vėmimas ir viduriavimas arba odos ir poodinio audinio sutrikimai, tokie kaip egzantema, niežulys ir dilgėlinė. Staigiai pasireiškusi dilgėlinė yra alerginės reakcijos amoksicilinui požymis ir tokiu atveju gydymas turėtų būti nutrauktas.

1. b) Nepageidaujamų reakcijų suvestinės lentelė

4.9 Perdozavimas

Perdozavimo simptomai

Atsitiktinai suvartota didelė amoksicilino dozė paprastai nesukelia ūminio toksinio poveikio. Perdozavus vaisto, gali sutrikti virškinamojo trakto veikla ir elektrolitų ir skysčių pusiausvyra. Pacientams su sunkiu inkstų funkcijos nepakankamumu didelis perdozavimas gali sukelti toksinį poveikį inkstams; galima kristalurija.

Perdozavimo gydymas

Amoksicilino perdozavus, specifinio priešnuodžio nėra. Pirmiausiai duodama gerti aktyvuotos anglies (skrandžio plauti dažniausiai nereikia) ar taikomas simptominis gydymas. Ypatingą dėmesį reikia kreipti į pacientų vandens ir elektrolitų pusiausvyrą.

Amoksiciliną iš organizmo galima pašalinti hemodialize.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės 

Farmakoterapinė grupė – beta laktaminiai antibiotikai, plataus veikimo penicilinai, ATC kodas – J01CA04.

Veikimo būdas

Amoksicilinas yra aminobenzilpenicilinas, kuris veikia baktericidiškai, nes slopina bakterijos ląstelės sienelės sintezę.

FK / FD ryšys

Laikotarpis, per kurį amoksicilino koncentracija būna didesnė už mažiausią slopinamąją koncentraciją (T>MSK), yra pagrindinis farmakodinamikos parametras prognozuojant sėkmingus klinikinius ir bakteriologinius rezultatus.

Atsparumo mechanizmas

Bakterijos gali tapti atsparios amoksicilinui dėl beta laktamazių, hidrolizuojančių aminopenicilinus, gamybos, dėl penicilinus prijungiančių baltymų pokyčio, dėl nelaidumo vaistiniam preparatui bei dėl vaisto šalinimo iš ląstelės siurblio veiklos. Vienas ar daugiau šių mechanizmų, egzistuojančių tame pačiame mikroorganizme, skatina kintamą ir nenuspėjamą kryžminį atsparumą kitiems beta laktaminiams antibiotikams arba kitų grupių antibakteriniams preparatams.

Ribinės reikšmės (EUCAST)

Jautrumas:

Atspariais tapusių mikroorganizmų kiekis priklausomai nuo geografinės vietos ir laiko gali skirtis, todėl reikia susipažinti su vietine informacija apie atsparumą, ypač gydant sunkias užkrečiamąsias ligas. Jeigu vietinis vyraujantis atsparumas yra toks, kad preparato veiksmingumas nors tik kai kurių mikroorganizmų rūšių atžvilgiu yra abejotinas, patarimo reikia kreiptis į ekspertą.

* Patvirtintų indikacijų atveju klinikinis veiksmingumas iš organizmo išskirtiems jautriems mikroorganizmams įrodytas.

+ Ligų sukėlėjų atsparumo paplitimas yra > 50%

$ Natūraliai tarpinės rūšys

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Absoliutus biologinis amoksicilino prieinamumas priklauso nuo dozės ir svyruoja tarp 75% ir 90%. Vartojant vaisto dozes tarp 250 mg ir 750 mg, biologinis prieinamumas (parametrai: AUC ir C_max) yra tiesinis ir proporcingas dozei. Vartojant didesnes dozes, sumažėja absorbcijos apimtis. Maistas absorbcijai įtakos neturi. Išgėrus vienkartinę 500 mg dozę, amoksicilino koncentracija kraujo plazmoje būna 6 - 11 mg/l. Suvartojus vienkartinę 3 g amoksicilino dozę, koncentracija kraujo plazmoje siekia 27 mg/l. Didžiausia vaisto koncentracija kraujo plazmoje būna maždaug 1 - 2 valandos po vaisto vartojimo.

Pasiskirstymas

Prie kraujo plazmos baltymų jungiasi maždaug 17 % amoksicilino. Terapinė vaisto koncentracija yra greitai pasiekiama kraujo serume, plaučių audinyje, bronchų sekrete, vidurinės ausies išskyrose, tulžyje ir šlapime. Tariamasis pasiskirstymo tūris yra maždaug 0,3 - 0,4 l / kg. Pro sveikus smegenų dangalus amoksicilinas sunkiai prasiskverbia į cerebrospinalinį skystį. Amoksicilinas prasiskverbia pro placentą ir mažas procentas patenka į motinos pieną.

Biotransformacija ir šalinimas

Didžioji amoksicilino dalis šalinama per inkstus. 60 - 80% išgertos amoksicilino dozės pašalinama su šlapimu nepakitusios veikliosios medžiagos pavidalu per 6 val. po pavartojimo ir nedidelė dalis preparato išsiskiria su tulžimi. Maždaug 7 - 25% dozės metabolizuojama į neveiklią peniciloino rūgštį. Bendras klirensas yra 250 - 370 ml/min. Serumo pusinės eliminacijos periodas pacientams, kurių inkstų funkcija normali, yra maždaug 1 - 1,5 val. Pacientams, sergantiems paskutinės stadijos inkstų funkcijos nepakankamumu, pusinės eliminacijos laikas svyruoja nuo 5 iki 20 valandų. Amoksiciliną iš organizmo galima pašalinti hemodialize.

Vaikai

Neišnešiotų naujagimių, kurių gestacinis amžius 26 - 33 savaitės, organizme trečią gyvenimo parą į veną suleisto amoksicilino bendras klirensas svyravo tarp 0,75 – 2 ml/min ir buvo labai panašus į inulino klirensą (glomerulų filtracijos greitį (GFG)) šios populiacijos pacientams. Vartojant amoksiciliną, absorbcijos pobūdis ir biologinis prieinamumas mažiems vaikams gali skirtis nuo suaugusiųjų. Vadinasi, dėl sumažėjusio klirenso, ekspozicija šiai pacientų grupei gali būti didesnė, nors šis ekspozicijos padidėjimas gali būti iš dalies pamažintas dėl sumažėjusio biologinio prieinamumo, kai vaisto vartojama per burną.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys 

Įprastų farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo, toksinio poveikio reprodukcijai  ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo.

6. Farmacinė informacija 

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas 

Sacharozė

Natrio citratas

Koloidinis bevandenis silicio dioksidas

Polisorbatas 60

Aviečių kvapioji medžiaga (kvapiosios medžiagos, maltodekstrinas, gumiarabikas, propilenglikolis, maltolis)

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laika

4 metai

Paruoštos suspensijos: 12 parų laikant šaldytuve (2°C - 8°C).

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

Paruošto vaistinio preparato laikymo sąlygos nurodytos 6.3 skyriuje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Rudo stiklo buteliukas su polipropileno dangteliu ir polistireno matavimo taurele.

100 ml buteliukas.

Pridedama matavimo taurelė turi šias žymes:

1 ml, 2 ml, 3 ml, 4 ml, 5 ml, 6 ml

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Specialių reikalavimų nėra.

Norint paruošti geriamąją suspensiją reikia į buteliuką įpilti geriamojo vandens iki žymės, po to buteliuką uždaryti ir gerai supurtyti. Kai putos nusės, į buteliuką reikia vėl pripilti geriamojo vandens tiksliai iki žymos. Dabar suspensija yra paruošta vartoti. Prieš kiekvieną vartojimą buteliuką reikia gerai supurtyti.

Paruošta suspensija yra balta arba beveik balta.