DIAZOTO OKSIDAS ELME MESSER GAAS

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

DIAZOTO OKSIDAS ELME MESSER GAAS 100 % medicininės dujos, suskystintos

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

100 % diazoto oksidas

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Medicininės dujos, suskystintos.

Bespalvės, bekvapės dujos

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1. Terapinės indikacijos

Diazoto oksidas skirtas naudoti:

• anestezijai sukelti ir palaikyti, derinyje su kitais inhaliuojamais ar intraveniniais anestetikais.
• trumpalaikiam silpnam ir vidutiniam skausmui malšinti ir raminamajam poveikiui neprarandant sąmonės, kai pageidaujama greita poveikio pradžia ir pabaiga.

4.2. Dozavimas ir vartojimo metodas

Bendrai anestezijai sukelti – 70 % diazoto oksido ir 30 % deguonies inhaliacija. Bendrai anestezijai palaikyti – nuo 30 % iki 70 % diazoto oksido inhaliacija su deguonimi. Skausmui malšinti ir raminamajam poveikiui sukelti, N₂O koncentracija būna nuo 25 % iki 50 % kvėpavimo mišinio (likusią dalį sudaro deguonis). Dozavimui apribojimai gali būti taikomi dėl N₂O sukeliamų nepageidaujamų reiškinių ir kitų susirgimų (sunkaus širdies nepakankamumo, plaučių funkcijos sutrikimų, padidėjusio intrakranijinio spaudimo). Skiriant diazoto oksidą būtina nuolat stebėti kvėpavimo sistemos ir kraujotakos sistemos veiklą taikant EKG ir pulsoksimetriją. Diazoto oksidas skiriamas per veido kaukę arba intubacinį vamzdelį.

Diazoto oksido negalima vartoti be deguonies (kvėpavimo mišinyje turi būti ne mažiau 30 % deguonies). Mišinio su deguonimi vartojimo trukmė turi būti ne ilgesnė nei 24 valandos.

4.3. Kontraindikacijos

• Padidėjęs jautrumas diazoto oksidui.
• Žarnų nepraeinamumas.
• Pneumotoraksas, pneumoperikardiumas, dujų embolija.
• Plaučių emfizema, skystis pleuros ertmėje, plaučių cistos, plautinė hipertenzija.
• Intrakranijinio spaudimo padidėjimas.
• Po neseniai vykusio nardymo (dėl galimos dekompresinės ligos rizikos)
• Po neseniai atliktos dujų (pvz.: SF₆, C₃F₈) injekcijos į akis, kol šios dujos visiškai rezorbuosis, dėl dujų burbuliukų tolesnio plėtimosi, galinčio sukelti aklumą, rizikos.
• Po dirbtinės kraujo apytakos aparato naudojimo.
• Stiprus pilvo pūtimas dėl dujų kaupimosi.
• Vitamino B₁₂ ar folio rūgšties deficitas arba pacientams, kuriems diagnozuotas genetinis fermentinės sistemos, dalyvaujančios šių vitaminų apykaitoje, sutrikimas.
• Pirmasis nėštumo trimestras.
• Ausų operacijos.
• Operacijos sėdimoje padėtyje.

4.4. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Būtina laikytis atsargumo priemonių skiriant diazoto oksidą pacientams turintiems sunkių plaučių veiklos sutrikimų (hipoksemiją), sunkų širdies nepakankamumą, padidėjusį intrakranijinį spaudimą, hipovolemiją ar esant šokui.

Diazoto oksidas gali patekti į oro pripildytas kūno ertmes (pavyzdžiui, į nosies sinusus, vidurinę ausį, pneumotorakso atveju), taip padidindamas apimtį arba spaudimą.

Diazoto oksidas sklinda per plastikinius elementus – pavyzdžiui, atlikus intubaciją prasiskverbia į intubacinio vamzdelio sandarinimo antgalį, ir tai gali sukelti kvėpavimo takų nepraeinamumą. Anestezijos baigiamojo etapo metu, kai N₂O iš kraujo greitai patenka į plaučių alveoles – jeigu ventiliuojama ne grynu deguonimi o oru, gali kilti difuzinė hipoksija.

Diazoto oksidą reikia atsargiai skirti pacientams, kurių vitamino B₁₂ arba folio rūgšties trūkumo rizika padidėjusi, t. y. tiems, kuriems būdingas nepakankamas vitamino B₁₂ arba folio rūgšties suvartojimas, pasisavinimas, genetiniai šios sistemos sutrikimai arba imuninės sistemos nevisavertiškumas.

Diazoto oksidas neturėtų būti vartojamas ilgą laiką, pavyzdžiui, sedacijai, atliekamai intensyviosios terapijos skyriuje.

Po ilgo (daugiau nei 6 val.) arba pakartotinio vartojimo reikia svarstyti dėl papildomos arba pakaitinės B₁₂/ folio rūgšties terapijos, taip pat, siekiant sumažinti galimų nepageidaujamų poveikių riziką, turėtų būti atliekamas hematologinis stebėjimas.

Vitamino B₁₂ arba folio rūgšties (dozė apie 60 mg) skyrimas prieš operaciją yra kaip profilaktinė priemonė, ypač ligoniams, kuriems trūksta šių medžiagų arba jų kiekis yra arti deficito ribos.

Ilgesnį laiką veikiant N₂O nedidele koncentracija (turima omeny medicinos personalą) gali būti pažeisti kaulų čiulpai (čiulpų aplazija), todėl operacinėse turi būti įrengta mechaninė ventiliacija ir aktyvus perteklinių dujų iš anestezijos aparatų pašalinimas.

4.5. Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Diazoto oksidas stiprina vaistų, slopinamai veikiančių centrinę nervų sistemą, poveikį. Vienu metu vartojant diazoto oksidą ir opioidus sustiprina neigiamą inotropinį poveikį širdies raumeniui.

Naloksonas (opioidų antagonistas) silpnina N₂O nuskausminantį poveikį. Vienu metu vartojant N₂O ir kitus inhaliacinius anestetikus anestetikų reikia mažiau.

4.6. Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėra įrodymų, kad diazoto oksidas galėtų toksiškai veikti žmogaus vaisių. Tačiau pirmąjį ir antrąjį nėštumo trimestrą N₂O naudoti nepatartina. Diazoto oksidas prasiskverbia per placentą, ir jo poveikis vaisiui yra toks pat kaip ir motinai. Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė toksinį poveikį reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių).

Nėra žinoma, kiek N₂O patenka į motinos pieną.

4.7. Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Po anestezijos diazoto oksidu pacientas negali vairuoti ir valdyti mechanizmų.

Kiek ilgai negalima vairuoti ir valdyti mechanizmus kiekvienu atskiru atveju sprendžia gydytojas.

4.8. Nepageidaujamas poveikis

 4.9. Perdozavimas

Perdozuoti galima netinkamai stebint gyvybines funkcijas. Perdozavimas pasireiškia cianoze, bradikardija, arterinio kraujospūdžio sumažėjimu ir arterinio kraujo deguonies saturacijos sumažėjimu. Perdozavus pacientas ventiliuojamas grynu deguonimi. Specifinio priešnuodžio nuo diazoto oksido perdozavimo nėra. Bradikardiją reikia gydyti atropinu. Jeigu reikia, galima skirti kraujagysles siaurinančių vaistų.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1. Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: Kiti sisteminiai anestetikai, ATC kodas:N01AX13

Skausmą malšinantis diazoto oksido poveikis yra panašus kaip opiatų, analgetinio veikimo mechanizme dalyvauja daugelis nugaros smegenų neuromediatorių. Anksiolitinis diazoto oksido poveikis panašus kaip benzodiazepinų, jis sukeliamas veikiant GABA_A receptorius. Anestetinis poveikis taip pat priklauso nuo GABA_A ir NMDA receptorių.

Nuo labai didelės (didesnės nei 70 % kvėpavimo mišinyje) N₂O koncentracijos prarandama sąmonė. Valingų judesių nepanaikina, tačiau turi neigiamą inotropinį poveikį. Visuomet reikia turėti omenyje, kad gali įvykti hipoksija.

5.2. Farmakokinetinės savybės

Diazoto oksidas – tai labai stabilios, neutralios, bespalvės, sunkesnės už orą dujos, kurioms būdingos šios fizinės ir cheminės savybės:

Molekulinė masė: 44,022

Virimo temperatūra: -89 °C

Parcialinis slėgis esant 20°C temperatūrai: 5,17 MPa

Pasiskirstymo koeficientas: kraujo / dujų                               0,468

riebalų/dujų                     1,4

riebalų/kraujo                     3,0

Diazoto oksidas yra trumpo poveikio inhaliacinis anestetikas. Jis mažai tirpus skysčiuose, todėl greitai nusistovi pusiausvyra tarp įkvėpto ir iškvėpto diazoto oksido koncentracijos.

Minimali alveolinė koncentracija (MAC), kuri N₂O atveju yra 105 % tūrio, gaunama ventiliuojant deguonies (30 %) ir diazoto oksido (70%) mišinį sumažina halotano MAC vertę (nuo 0,75 iki 0,29 % tūrio) ir enflurano MAC vertę (nuo 1,68 iki 0,6 % tūrio).

Kadangi kraujo/dujų skaidymosi koeficientas yra mažas, lengva kontroliuoti analgezijos lygį skiriant N₂O.

Į atskirus audinius patenkančio diazoto oksido kiekis priklauso nuo jų aprūpinimo krauju. N₂O neturi įtakos medžiagų apykaitai. Nėra patikimų biotransformacijos tyrimų. Šios dujos nepakitusios šalinamos daugiausiai per plaučius; nedideli kiekiai šalinami per odą ir žarnyną.

5.3. Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Atliekant tyrimus su gyvūnais yra pasitaikę vaisiaus mirties, augimo ir kaulų vystymosi sutrikimo atvejų.

Tyrimai su graužikais mutageninio ir kancerogeninio N₂O poveikio neparodė.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1. Pagalbinių medžiagų sąrašas

Pagalbinių medžiagų nėra

6.2. Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3. Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4. Specialios laikymo sąlygos

Diazoto oksido laikymui specialių sąlygų nereikia, išskyrus reikalavimus taikomus dujų balionėliams ir suslėgtoms dujoms.

Balionėlius su diazoto oksidu reikia sandėliuoti gerai vėdinamoje patalpoje, atokiai nuo galinčių degti medžiagų. Balionėlius reikia saugoti nuo stipraus karščio. Balionėliai turi būti sandėliuojami stabiliai, vertikalioje padėtyje. Sandėlyje diazoto oksidą atskirti nuo kitų rūšių dujų ir pilnus dujų balionėlius atskirti nuo tuščių. Saugoti, kad į balionėlius patektų vandens. Naudoti tik šiam produktui skirtą, numatomam slėgiui ir temperatūrai pritaikytą įrangą. Iškilus abejonėms reikia konsultuotis su dujų tiekėju.

Balionėliai gabenami automobiliais, kuriuose vairuotojo kabina yra atskirta nuo kroviniui skirtos vietos. Vairuotojas turi būti supažindintas su gabenamais produktais susijusiu galimu pavojumi, taip pat turi žinoti, kaip elgtis ypatingais atvejais. Prieš pervežant, balionai atitinkamai sutvirtinami. Balionėlio vožtuvas turi būti uždarytas ir hermetizuotas. Gaubtas turi būti saugiai pritvirtintas. Turi būti užtikrintas geras vėdinimas.

6.5. Pakuotė ir jos turinys

Besiūliai plieniniai balionėliai; talpa: 10 l ir 40 1 Balionėliai nudažyti balta spalva su mėlynu viršumi, pagal standartą PN-EN-1089-3.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6. Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Bendros rekomendacijos:

Niekuomet nenaudoti nei riebalų, nei tepalų – netgi tada, kai užsikerta balionėlio vožtuvas arba sunku prijungti reduktorių. Vožtuvus ir prie jų prijungtą įrangą tvarkyti švariomis ir neriebaluotomis (neišteptomis rankų kremais ir pan.) rankomis. Naudoti tik standartinę įrangą, skirtą medicininiam diazoto oksidui.

Prieš paimant naudoti balionėlį su medicininiu diazoto oksidu, reikia patikrinti, ar nepažeista vožtuvo plomba (nuo šilumos susitraukianti plėvelė).

Paruošimas naudoti:

Prieš naudojant balionėlį reikia ne trumpiau kaip 6 valandas palaikyti 15-20 °C temperatūroje. Prieš prijungiant įrangą, nuo vožtuvo reikia nuimti apsauginę plombą.

Naudoti tik medicininiam diazoto oksidui skirtus reduktorius. Patikrinti, ar vožtuvo ir reduktoriaus jungtys švarios ir nesugadintos.

Jungiant balionėlius prie reduktorių nenaudoti įrankių, jei nurodyta, kad reduktorius galima prijungti tik rankomis, kad nebūtų pažeistos jungtys.

Balionėlio vožtuvą atidaryti reikia pamažu – bent per vieną apsisukimą.

Vadovaujantis prie reduktoriaus pridėta instrukcija, reikia patikrinti, ar nėra kokio nors dujų nutekėjimo. Sustabdyti dujų nutekėjimą galima tik pakeičiant tarpinę (naudoti tik originalias dalis).

Atsiradus dujų nuotėkiui, reikia uždaryti balionėlio vožtuvą ir atjungti reduktorių. Balionėlį su defektais reikia paženklinti ir grąžinti tiekėjui.

Dujų iš balionėlio naudojimas:

Diazoto oksidas turi būti tiekiamas naudojant tinkamą įrangą, užtikrinančią dujų prataką per kvėpavimo takus ir, jeigu reikia, leidžiančią nedelsiant gaivinti pacientą.

Ten, kur naudojamas medicininis diazoto oksidas, griežtai draudžiama rūkyti ir naudoti atvirą ugnį.

Naudojant dujų balionėlį jis turi būti stabiliai įtvirtintas.

Kai balionėlyje lieka mažai dujų, reikia ranka uždaryti jo vožtuvą. Išleisti reduktoriuje arba jungtyse likusias dujas.

Smarkiai sumažėjus slėgiui balionėlyje (maždaug iki 3-5 barų), laikoma, kad jis tuščias. Tuomet reikia uždaryti vožtuvą ir atjungti įrangą. Balione reikia palikti būtent tokį likutinį slėgį, kad balionėlis nebūtų užterštas.