Kandesartanas Hidrochlorotiazidas Torrent

1. VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Kandesartanas Hidrochlorotiazidas Torrent 8 mg/12,5 mg tabletės

2. KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Kandesartanas Hidrochlorotiazidas Torrent 8 mg/12,5 mg:

Vienoje Kandesartanas Hidrochlorotiazidas Torrent tabletėje yra 8 mg kandesartano cileksetilo ir 12,5 mg hidrochlorotiazido.

Kiekvienoje tabletėje yra 69,72 mg laktozės monohidrato.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3. FARMACINĖ FORMA

Tabletė.

Kandesartanas Hidrochlorotiazidas Torrent 8 mg/12,5 mg:

Baltos arba balkšvos, ovalios, abipus išgaubtos, 9,5 x 4,5 mm nedengtos tabletės nuožulniais kraštais su vagele abiejose pusėse.

Tabletes galima padalyti į dvi lygias dalis.

4. KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1 Terapinės indikacijos

Kandesartanas Hidrochlorotiazidas Torrent vartojamas pirmine arterine hipertenzija sergančių suaugusių pacientų gydymui, kai kandesartano cileksetilo ar hidrochlorotiazido monoterapijos nepakanka kraujospūdžiui tinkamai reguliuoti.

4.2 Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Rekomenduojama Kandesartanas Hidrochlorotiazidas Torrent dozė yra viena tabletė vieną kartą per parą.

Rekomenduojama koreguoti pavienių preparato sudedamųjų dalių (kandesartano cileksetilo ir hidrochlorotiazido) dozes. Galima apsvarstyti galimybę tiesiogiai pereiti nuo monoterapijos prie gydymo preparatu Kandesartanas Hidrochlorotiazidas Torrent, jeigu, atsižvelgiant į klinikinę būklę, tai galima daryti. Pereinant nuo hidrochlorotiazido monoterapijos rekomenduojama koreguoti kandesartano cileksetilo dozę. Kandesartanas Hidrochlorotiazidas Torrent galima skirti pacientams, kurių kraujospūdžio nepavyksta tinkamai reguliuoti kandesartano cileksetilo ar hidrochlorotiazido monoterapija arba mažesnėmis Kandesartanas Hidrochlorotiazidas Torrent dozėmis.

Didžiausia antihipertenzinio poveikio dalis paprastai pasireiškia per 4 savaites nuo gydymo pradžios.

Tam tikros populiacijos grupės

Senyvo amžiaus pacientams

Senyvo amžiaus pacientams dozės koreguoti nereikia.

Pacientams, kurių intravaskulinis kraujo tūris sumažėjęs

Pacientams, kuriems yra hipotenzijos rizika, pvz., pacientams, kurių kraujo tūris gali būti sumažėjęs, rekomenduojama koreguoti dozę (šiems pacientams galima svarstyti galimybę skirti pradinę 4 mg kandesartano cileksetilo dozę).

Pacientams, kurių inkstų veikla sutrikusi

Šiai populiacijai rekomenduojama skirti ne tiazidų grupės, o kilpinius diuretikus. Prieš pradedant gydymą Kandesartanas Hidrochlorotiazidas Torrent pacientams, kuriems nustatytas lengvas arba vidutinio sunkumo inkstų veiklos sutrikimas (kreatinino klirensas ≥ 30 ml/min./1,73 m² kūno paviršiaus ploto (KPP), rekomenduojama koreguoti kandesartano cileksetilo dozę (šiems pacientams rekomenduojama pradinė kandesartano cileksetilo dozė yra 4 mg). Kandesartanas Hidrochlorotiazidas Torrent netinka vartoti pacientams, kuriems yra sunkus inkstų sutrikimas (kreatinino klirensas < 30 ml/min./1,73 m² KPP) (žr. 4.3 skyrių).

Pacientams, kurių kepenų veikla sutrikusi

Prieš pradedant gydymą Kandesartanas Hidrochlorotiazidas Torrent pacientams, kuriems nustatytas lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų veiklos sutrikimas, rekomenduojama koreguoti kandesartano cileksetilo dozę (šiems pacientams rekomenduojama pradinė kandesartano cileksetilo dozė yra 4 mg).

Kandesartanas Hidrochlorotiazidas Torrent netinka vartoti pacientams, kuriems nustatytas sunkus kepenų sutrikimas ir (arba) cholestazė (žr. 4.3 skyrių).

Vaikams

Kandesartanas Hidrochlorotiazidas Torrent saugumas ir veiksmingumas vaikams nuo gimimo iki 18 metų amžiaus nebuvo nustatytas. Duomenų nėra.

Vartojimo metodas

Vartoti per burną.

Kandesartanas Hidrochlorotiazidas Torrent galima vartoti su maistu arba be maisto.

Maistas kandesartano biologiniam prieinamumui įtakos neturi.

Kliniškai reikšmingos sąveikos tarp hidrochlorotiazido ir maisto nėra.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai ar iš sulfonamidų gautoms veikliosioms medžiagoms. Hidrochlorotiazidas yra iš sulfonamidų gauta veiklioji medžiaga.

Antrasis ir trečiasis nėštumo trimestrai (žr. 4.4 ir 4.6 skyrius).

Sunkus inkstų veiklos sutrikimas (kreatinino klirensas < 30 ml/min./1,73 m² kūno paviršiaus ploto).

Sunkus kepenų veiklos sutrikimas ir (arba) cholestazė.

Gydymui atspari hipokalemija ir hiperkalemija.

Podagra.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Inkstų veiklos sutrikimas/inkstų persodinimas

Šiai populiacijai rekomenduojama skirti ne tiazidų grupės, o kilpinius diuretikus. Vartojant Kandesartanas Hidrochlorotiazidas Torrent pacientams, kuriems nustatytas sunkus inkstų veiklos sutrikimas, rekomenduojama periodiškai stebėti kalio, kreatinino ir šlapimo rūgšties kiekį.

Kandesartanas Hidrochlorotiazidas Torrent vartojimo pacientams, kuriems neseniai buvo persodintas inkstas, patirties nėra.

Inkstų arterijos stenozė

Pacientams, kuriems nustatyta abipusė inkstų arterijos stenozė arba vienintelio veikiančio inksto arterijos stenozė, vaistiniai preparatai, kurie veikia renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą, įskaitant angiotenzino II receptorių blokatorius (AIIRB), gali padidinti šlapimo kiekį kraujyje ir kreatinino kiekį serume.

Sumažėjęs intravaskulinis kraujo tūris

Pacientams, kuriems sumažėjęs intravaskulinis kraujo tūris ir (arba) natrio kiekis, kaip ir vartojant kitus renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą veikiančius vaistinius preparatus, gali pasireikšti simptominė hipotenzija. Todėl Kandesartanas Hidrochlorotiazidas Torrent nerekomenduojama vartoti, kol nebus išgydyta ši būklė.

Anestezija ir operacija

AIIRB gydomiems pacientams anestezijos ir operacijos metu dėl renino ir angiotenzino sistemos blokados gali pasireikšti hipotenzija. Labai retai hipotenzija gali būti sunki ir gali reikėti vartoti skysčių į veną ir (arba) kraujagysles siaurinančių vaistų.

Kepenų veiklos sutrikimas

Pacientams, kuriems nustatytas kepenų veiklos sutrikimas arba progresuojanti kepenų liga, tiazidinius diuretikus reikia vartoti atsargiai, nes nedideli skysčių ir elektrolitų balanso pokyčiai gali sukelti kepenų komą. Kandesartanas Hidrochlorotiazidas Torrent vartojimo pacientams, kuriems nustatytas kepenų veiklos sutrikimas, klinikinės patirties nėra.

Aortos ir mitralinio vožtuvo stenozė (obstrukcinė hipertrofinė kardiomiopatija)

Kaip ir vartojant kitus kraujagysles plečiančius preparatus, šį preparatą ypač atsargiai reikia vartoti pacientams, kuriems nustatyta hemodinamiškai reikšminga aortos ar mitralinio vožtuvo stenozė arba obstrukcinė hipertrofinė kardiomiopatija.

Pirminis hiperaldosteronizmas

Pacientų, kuriems nustatytas pirminis hiperaldosteronizmas, antihipertenziniai vaistai, slopinantys renino ir angiotenzino sistemą, paprastai neveikia. Todėl šiai populiacijai Kandesartanas Hidrochlorotiazidas Torrent vartoti nerekomenduojama.

Sutrikusi elektrolitų pusiausvyra

Reikia periodiškai atitinkamais intervalais tikrinti elektrolitų kiekį serume.

Tiazidiniai diuretikai, įskaitant hidrochlorotiazidą, gali sutrikdyti skysčių arba elektrolitų pusiausvyrą (gali sukelti hiperkalcemiją, hipokalemiją, hiponatremiją, hipomagnezemiją ir hipochloreminę alkalozę).

Tiazidų grupės diuretikai gali sumažinti kalcio išsiskyrimą su šlapimu ir sukelti protarpinį nedidelį kalcio koncentracijos serume padidėjimą.

Ryški hiperkalcemija gali būti užslėptos hiperparatirozės požymis. Prieš atliekant prieskydinių liaukų veiklos tyrimus, tiazidinių diuretikų vartojimą reikia nutraukti.

Hidrochlorotiazidas priklausomai nuo dozės didina kalio išskyrimą su šlapimu, todėl gali pasireikšti hipokalemija. Kartu vartojant kandesartaną cileksetilą, šis hidrochlorotiazido poveikis būna silpnesnis. Hipokalemijos rizika gali būti didesnė kepenų ciroze sergantiems pacientams, esant gausiai diurezei, nepakankamai elektrolitų geriantiems pacientams, taip pat kartu vartojant kortikosteroidus arba adrenokortikotropinį hormoną (AKTH).

Kandesartanas cileksetilas gali sukelti hiperkalemiją, ypač pacientams, kuriems yra širdies nepakankamumas ir (arba) inkstų veiklos sutrikimas. Kandesartanas Hidrochlorotiazidas Torrent vartojant kartu su kalį sulaikančiais diuretikais, kalio papildais, kalio turinčiais druskos pakaitalais ar kitais kalio koncentraciją serume galinčiais didinti vaistiniais preparatais (pvz., heparino natrio druska), gali padidėti kalio koncentracija serume. Ji tiriama esant reikalui.

Tiazidiniai diuretikai didina su šlapimu išskiriamo magnio kiekį, todėl gali pasireikšti hipomagnezemija.

Poveikis medžiagų apykaitai ir endokrininei sistemai

Vartojant tiazidų grupės diuretikus, gali sutrikti gliukozės toleravimas. Gali tekti koreguoti vaistinių preparatų nuo cukrinio diabeto, įskaitant insuliną, dozes. Vartojant tiazidinius diuretikus gali pasireikšti latentinis cukrinis diabetas. Vartojant tiazidų grupės diuretikus, padidėjo cholesterolio ir trigliceridų koncentracija. Vartojant Kandesartanas Hidrochlorotiazidas Torrent sudėtyje esančias dozes, nustatytas tik minimalus poveikis. Tiazidų grupės diuretikai didina šlapimo rūgšties koncentraciją serume ir jautriems pacientams gali sukelti podagros priepuolį.

Jautrumas šviesai

Vartojant tiazidų grupės diuretikus, nustatyti jautrumo šviesai reakcijų atvejai (žr. 4.8 skyrių). Jeigu pasireiškė jautrumo šviesai reakcija, šio vaistinio preparato vartojimą rekomenduojama nutraukti. Jeigu būtina vėl jo skirti, atviras kūno vietas rekomenduojama saugoti nuo saulės ir dirbtinių ultravioletinių A tipo spindulių.

Bendra informacija

Buvo atvejų, kai pacientams, kurių kraujagyslių tonusas ir inkstų veikla daugiausiai priklausė nuo renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos aktyvumo (pvz., sergantiems sunkiu staziniu širdies nepakankamumu ar inkstų liga, įskaitant inkstų arterijų stenozę), vartojant kitų šią sistemą veikiančių vaistinių preparatų, įskaitant AIIRB, pasireiškė ūminė hipotenzija, azotemija, oligurija ir (retai) ūminis inkstų nepakankamumas. Kaip ir vartojant kitus antihipertenzinius vaistinius preparatus, išemine širdies liga arba aterosklerozine smegenų kraujagyslių liga sergančius pacientus dėl per didelio kraujospūdžio sumažėjimo gali ištikti miokardo infarktas arba insultas.

Gali pasireikšti padidėjusio jautrumo hidrochlorotiazidui reakcijų, ypač pacientams, kuriems anksčiau buvo pasireiškusi alergija arba bronchų astma.

Gauta pranešimų apie vartojant tiazidų grupės diuretikus paūmėjusią arba suaktyvėjusią sisteminę raudonąją vilkligę.

Kandesartanas Hidrochlorotiazidas Torrent antihipertenzinį poveikį gali sustiprinti kiti antihipertenziniai vaistiniai preparatai.

Šio vaistinio preparato sudėtyje yra pagalbinės medžiagos laktozės, todėl šio vaisto negalima vartoti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės stygius arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

Nėštumas

Nėštumo laikotarpiu pradėti vartoti angiotenzino II receptorių blokatorių (AIIRB) negalima. Išskyrus atvejus, kai AIIRB vartojimas laikomas būtinu, planuojančioms pastoti pacientėms šiuos vaistinius preparatus reikia pakeisti kitais antihipertenziniais vaistais, kurių vartojimo nėštumo laikotarpiu saugumas yra ištirtas. Nustačius, kad pacientė pastojo, būtina nedelsiant nutraukti AIIRB vartojimą, ir, jei reikia, skirti kitų antihipertenzinių vaistinių preparatų (žr. 4.3 ir 4.6 skyrius).

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Klinikinės farmakokinetikos tyrimų metu tirta sąveika su varfarinu, digoksinu, geriamaisiais kontraceptikais (t. y. etinilestradiolio ir levonorgestrelio deriniu), glibenklamidu ir nifedipinu. Kliniškai reikšmingos farmakokinetinės sąveikos šių tyrimų metu nenustatyta.

Tikėtina, kad hidrochlorotiazido poveikį, dėl kurio netenkama kalio, gali stiprinti kiti vaistiniai preparatai, kurių vartojimas yra susijęs su kalio netekimu ir hipokalemija (pvz., kiti kalio išskyrimą didinantys diuretikai, vidurius laisvinantys vaistiniai preparatai, amfotericinas, karbenoksolonas, penicilino G natrio druska, salicilo rūgšties dariniai, steroidai ir AKTH).

Kandesartanas Hidrochlorotiazidas Torrent vartojant kartu su kalį sulaikančiais diuretikais, kalio papildais, kalio turinčiais druskos pakaitalais ar kitais kalio koncentraciją serume galinčiais didinti vaistiniais preparatais (pvz., heparino natrio druska), gali padidėti kalio koncentracija serume. Ji tiriama esant reikalui (žr. 4.4 skyrių).

Diuretikų sukelta hipokalemija ir hipomagnezemija sudaro sąlygas galimam kardiotoksiniam rusmenės glikozidų ir antiaritminių vaistinių preparatų poveikiui pasireikšti. Rekomenduojama periodiškai tirti kalio koncentraciją serume, vartojant Kandesartanas Hidrochlorotiazidas Torrent kartu su tokiais arba žemiau išvardytais vaistiniais preparatais, galinčiais sukelti torsades de pointes:

• Ia grupės antiaritminiais preparatais (pvz., chinidinu, hidrochinidinu, dizopiramidu);
• III grupės antiaritminiais preparatais (pvz., amjodaronu, sotaloliu, dofetilidu, ibutilidu);
• kai kuriais antipsichoziniais preparatais (pvz., tioridazinu, chlorpromazinu, levomepromazinu, trifluoperazinu, ciamemazinu, sulpiridu, sultopridu, amisulpridu, tiapridu, pimozidu, haloperidoliu, droperidoliu);
• kitais (pvz., bepridiliu, cisapridu, difemaniliu, eritromicinu į veną, halofantrinu, ketanserinu, mizolastinu, pentamidinu, sparfloksacinu, terfenadinu ir vinkaminu į veną).

Buvo atvejų, kai kartu su ličio preparatais vartojant angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitorių ar hidrochlorotiazido, laikinai padidėjo ličio koncentracija serume ir pasireiškė jo toksinis poveikis. Panašus poveikis taip pat nustatytas kartu vartojant AIIRB. Kandesartano ir hidrochlorotiazido derinio kartu ličio preparatais vartoti nerekomenduojama. Jeigu šį derinį vartoti būtina, rekomenduojama atidžiai stebėti ličio koncentraciją serume.

Kartu su AIIRB vartojant nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) (selektyvių ciklooksigenazės 2 inhibitorių, acetilsalicilo rūgšties (> 3 g per parą) arba neselektyvių NVNU), gali susilpnėti antihipertenzinis poveikis.

Vartojant AIIRB kartu su NVNU, kaip ir vartojant AKF inhibitorius, gali padidėti inkstų veiklos pablogėjimo, įskaitant galimą ūminį inkstų nepakankamumą, ir kalio kiekio serume padidėjimo rizika, ypač pacientams, kurių inkstų veikla jau sutrikusi. Kartu šių vaistinių preparatų skiriama atsargiai, ypač senyviems pacientams. Pacientas turi vartoti pakankamai skysčių. Reikia apsvarstyti galimybę pradėjus gydymą šių vaistinių preparatų deriniu ir vėliau periodiškai stebėti inkstų veiklą.

NVNU silpnina diurezinį, natriurezinį ir antihipertenzinį hidrochlorotiazido poveikį.

Kolestipolis ir kolestiraminas mažina hidrochlorotiazido absorbciją.

Hidrochlorotiazidas gali sustiprinti nedepoliarizuojančių miorelaksantų (pvz., tubokurarino) poveikį.

Tiazidų grupės diuretikai gali sukelti kalcio koncentracijos serume padidėjimą, kadangi mažina išskiriamą jo kiekį. Jeigu būtina kartu vartoti kalcio papildų arba vitamino D, reikia stebėti kalcio koncentraciją serume ir atitinkamai koreguoti jų dozes.

Tiazidiniai diuretikai gali sustiprinti gliukozės koncentraciją didinantį beta adrenoblokatorių ir diazoksido poveikį.

Anticholinerginiai vaistiniai preparatai (pvz., atropinas, biperidenas) silpnina virškinimo trakto motoriką ir lėtina skrandžio išsituštinimą, todėl gali didinti tiazidų grupės diuretikų biologinį prieinamumą.

Tiazidiniai diuretikai gali padidinti amantadino sukeliamo nepageidaujamo poveikio riziką.

Tiazidiniai diuretikai gali sumažinti per inkstus išskiriamą citotoksinių vaistinių preparatų (pvz., ciklofosfamido, metotreksato) kiekį ir sustiprinti kaulų čiulpų veiklą slopinantį jų poveikį.

Kartu vartojami alkoholiniai gėrimai, barbitūratai ar anestetikai gali apsunkinti ortostatinę hipotenziją.

Vartojant tiazidų grupės diuretikus, gali sutrikti gliukozės toleravimas. Gali tekti koreguoti vaistinių preparatų nuo cukrinio diabeto, įskaitant insuliną, dozes. Metforminą reikia vartoti atsargiai, nes dėl galimo funkcinio inkstų nepakankamumo, susijusio su hidrochlorotiazidu, padidėja laktatinės acidozės rizika.

Hidrochlorotiazidas gali susilpninti arterijų reakciją į kraujagysles siaurinančių aminų (pvz., adrenalino) poveikį, bet ne tiek, kad jis negalėtų pasireikšti.

Hidrochlorotiazidas gali padidinti ūminio inkstų nepakankamumo riziką, ypač kartu vartojant dideles dozes kontrastinių medžiagų, kurių sudėtyje yra jodo.

4.6 Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Kandesartanas

Vartoti AIIRB nėštumo pirmojo trimestro metu nerekomenduojama (žr. 4.4 skyrių). AIIRB vartoti antrojo ir trečiojo trimestrų metu negalima (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

Turimi AKF inhibitorių vartojimo pirmąjį nėštumo trimestrą epidemiologiniai duomenys daryti išvadų dėl teratogeninio poveikio rizikos neleidžia, tačiau negalima atmesti nežymaus jos padidėjimo galimybės. Rizikos, susijusios su angiotenzino II receptorių blokatoriais (AIIRB), vertinimo kontroliuojamų epidemiologinių duomenų nėra, tačiau manoma, kad šios grupės vaistai gali kelti panašią riziką. Išskyrus atvejus, kai angiotenzino II receptorių blokatorių (AIIRB) vartojimas laikomas būtinu, planuojančioms pastoti pacientėms šiuos vaistinius preparatus reikia pakeisti kitais antihipertenziniais vaistais, kurių vartojimo nėštumo laikotarpiu saugumas yra ištirtas. Nustačius, kad pacientė pastojo, būtina nedelsiant nutraukti AIIRB vartojimą, ir, jei reikia, skirti kitų vaistinių preparatų.

Yra žinoma, kad antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrus vartojami AIIRB sukelia toksinį poveikį žmogaus vaisiui (inkstų veiklos susilpnėjimą, oligohidramnioną, kaukolės kaulėjimo sulėtėjimą) ir naujagimiui (inkstų nepakankamumą, hipotenziją, hiperkalemiją). (Taip pat žr. 5.3 skyrių „Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys“).

Paaiškėjus, kad antrąjį nėštumo trimestrą moteris vartojo AIIRB, rekomenduojama ultragarsu ištirti vaisiaus inkstų veiklą ir kaukolę.

Kūdikius, kurių motinos vartojo AIIRB, reikia atidžiai stebėti dėl galimos hipotenzijos (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).

Hidrochlorotiazidas

Hidrochlorotiazido vartojimo nėštumo laikotarpiu, ypač pirmąjį trimestrą, patirties nepakanka. Tyrimų su gyvūnais nepakanka.

Hidrochlorotiazido patenka per placentą. Atsižvelgiant į farmakologinį veikimo mechanizmą, antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrus vartojamas hidrochlorotiazidas gali sutrikdyti placentos ir vaisiaus kraujotaką bei pakenkti vaisiui ir naujagimiui, pvz., sukelti geltą, elektrolitų pusiausvyros sutrikimų ir trombocitopeniją.

Hidrochlorotiazido negalima vartoti nėštumo sukeltai edemai, nėštumo sukeltai hipertenzijai ar preeklampsijai gydyti, kadangi gali sumažėti plazmos tūris ir pasireikšti placentos hipoperfuzija, o palankaus poveikio ligos eigai gali nebūti.

Hidrochlorotiazido negalima skirti nėščių moterų pirminei hipertenzijai gydyti, išskyrus retus atvejus, kai kitoks gydymas neįmanomas.

Žindymas

Kandesartanas

Kadangi nepakanka informacijos apie Kandesartanas Hidrochlorotiazidas Torrent vartojimą žindymo metu, Kandesartanas Hidrochlorotiazidas Torrent vartoti nerekomenduojama; pageidautina parinkti kitą vaistinį preparatą, kurio vartojimo nėštumo laikotarpiu saugumas ištirtas geriau, ypač jeigu žindomas naujagimis arba neišnešiotas kūdikis.

Hidrochlorotiazidas

Nedidelis hidrochlorotiazido kiekis išsiskiria į gydomų moterų pieną. Didelėmis dozėmis vartojami tiazidiniai diuretikai sukelia intensyvią diurezę, todėl gali slopti pieno gamybą. Žindymo laikotarpiu Kandesartanas Hidrochlorotiazidas Torrent vartoti nerekomenduojama.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta. Vairuojant ir valdant mechanizmus reikia atsižvelgti į tai, kad vartojant Kandesartanas Hidrochlorotiazidas Torrent kartais gali pasireikšti svaigulys ar nuovargis.

4.8 Nepageidaujamas poveikis

Atliekant kontroliuojamus kandesartano cileksetilo ir hidrochlorotiazido preparato klinikinius tyrimus, nustatytos lengvos ir trumpalaikės nepageidaujamos reakcijos.

Dėl nepageidaujamų reiškinių iš tyrimo pasitraukė panašus kandesartano cileksetilo ir hidrochlorotiazido preparatą (2,3–3,3 %) ir placebą (2,7–4,3 %) vartojusių tiriamųjų skaičius.

Atliekant kandesartano cileksetilo ir hidrochlorotiazido klinikinius tyrimus, nustatytos tik tokios nepageidaujamos reakcijos, apie kurias jau buvo pranešta anksčiau vartojant kandesartaną cileksetilą ir (arba) hidrochlorotiazidą.

Toliau lentelėje pateiktos vartojant kandesartaną cileksetilą nustatytos nepageidaujamos reakcijos, remiantis klinikinių tyrimų duomenimis ir šį vaistinį preparatą pateikus į rinką sukaupta patirtimi. Bendrais hipertenzija sergančių pacientų klinikinių tyrimų duomenimis, kandesartano cileksetilo nepageidaujamos reakcijos apibrėžtos remiantis vartojant kandesartaną cileksetilą pasireiškusių nepageidaujamų reiškinių dažniu, mažiausiai 1 % didesniu nei vartojant placebą.

4.8 skyriaus lentelėse dažnis apibūdinamas taip: labai dažni (>1/10), dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10), nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100), reti (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000), labai reti (<1/10 000).

Toliau lentelėje pateiktos vartojant vien hidrochlorotiazidą, paprastai 25 mg arba didesnėmis dozėmis, nustatytos nepageidaujamos reakcijos

4.9 Perdozavimas

Simptomai

Remiantis kandesartano cileksetilo farmakologinėmis savybėmis, tikėtina, kad perdozavimas labiausiai pasireikš simptomine hipotenzija ir svaiguliu. Pavieniais aprašytais perdozavimo atvejais (vartojus iki 672 mg kandesartano cileksetilo) pacientai pasveiko be šalutinių reiškinių.

Pagrindinis hidrochlorotiazido perdozavimo sukeliamas reiškinys yra ūminis skysčių ir elektrolitų netekimas. Taip pat gali pasireikšti svaigulys, hipotenzija, troškulys, tachikardija, skilvelių aritmija, sedacija ir (arba) sąmonės sutrikimas ir raumenų mėšlungis.

Gydymas

Specifinės informacijos apie Kandesartanas Hidrochlorotiazidas Torrent perdozavimo gydymą nėra. Tačiau perdozavus rekomenduojama taikyti toliau nurodytas priemones.

Jei reikia, turi būti svarstoma galimybė sukelti vėmimą arba išplauti skrandį. Pasireiškus simptominei hipotenzijai, reikia gydyti simptominėmis priemonėmis ir stebėti pagrindinius organizmo būklės rodiklius. Reikia paguldyti pacientą pakeltomis kojomis. Jei to nepakanka, reikia didinti plazmos tūrį infuzuojant izotoninio natrio chlorido tirpalo. Jei reikia, ištiriama ir prireikus koreguojama elektrolitų bei rūgščių pusiausvyra serume. Jei pirmiau nurodytų priemonių nepakanka, galima skirti simpatomimetinių vaistinių preparatų.

Atliekant hemodializę kandesartano pašalinti negalima. Kiek atliekant hemodializę pašalinama hidrochlorotiazido, nėra žinoma.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – angiotenzino II receptorių blokatoriai ir diuretikai, ATC kodas – C09DA06

Angiotenzinas II yra svarbiausias kraujagysles veikiantis renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos hormonas, turintis įtakos hipertenzijos bei kitų širdies ir kraujagyslių ligų patologinei fiziologijai. Jis taip pat taip pat turi įtakos veikiamų organų hipertrofijos ir pažeidimų patogenezei. Svarbiausias fiziologinis angiotenzino II poveikis, pvz., kraujagyslių susiaurėjimas, aldosterono sekrecijos stimuliavimas, druskos ir vandens homeostazės reguliavimas bei ląstelių augimo stimuliavimas, perduodami per 1 tipo (AT1) receptorius.

Kandesartanas cileksetilas yra provaistas, kuris absorbcijos virškinimo trakte metu vykstant esterio hidrolizei greitai paverčiamas veikliuoju vaistu kandesartanu. Kandesartanas yra AIIRB, selektyvus AT1 receptoriams; jis stipriai prie šių receptorių prisijungia ir lėtai nuo jų atsiskiria. Jis neturi agonistinio aktyvumo.

Kandesartanas neturi įtakos AKF ar kitų fermentų sistemoms, kurių funkcijas paprastai veikia AKF inhibitoriai. Kadangi AIIRB neveikia kininų irimo ar kitų medžiagų, pvz., substancijos P, metabolizmo, jie neturėtų sukelti kosulio. Kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu lyginant kandesartano cileksetilo ir AKF inhibitorių poveikį, kandesartaną cileksetilą vartoję pacientai kosėjo rečiau. Kandesartanas nesijungia prie kitų širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos reguliacijai svarbių hormonų receptorių ar jonų kanalų ir jų neblokuoja. Dėl angiotenzinui II jautrių (AT1) receptorių antagonizmo priklausomai nuo dozės padidėja renino, angiotenzino I ir angiotenzino II bei sumažėja aldosterono koncentracija plazmoje.

Kandesartano cileksetilo, vartojamo 8–16 mg dozėmis (vidutinė dozė – 12 mg) kartą per parą, poveikis sergamumui kardiovaskulinėmis ligomis ir mirštamumui nuo jų tirtas atliekant atsitiktinių imčių klinikinį tyrimą. Tyrime dalyvavo 4937 senyvi pacientai (70–89 metų amžiaus, 21 % buvo 80 metų ir vyresni), kurie sirgo lengva arba vidutinio sunkumo hipertenzija ir buvo stebimi vidutiniškai 3,7 metų (Senyvo amžiaus pacientų pažintinės funkcijos ir prognozės tyrimas). Pacientai vartojo kandesartaną cileksetilą arba placebą ir, jei reikėjo, kitų antihipertenzinių vaistų. Kandesartano grupės pacientų kraujospūdis sumažėjo nuo 166/90 iki 145/80 mm Hg, kontrolinės grupės – nuo 167/90 iki 149/82 mm Hg. Statistiškai reikšmingo pagrindinės vertinamosios baigties – pagrindinių kardiovaskulinių reiškinių (kardiovaskulinių mirčių, nemirtinų insultų ir nemirtinų miokardo infarktų) – dažnio skirtumo nenustatyta. Kandesartano grupėje nustatyta 26,7 reiškinio 1 000 pacientų metų, kontrolinėje – 30 (santykinė rizika – 0,89, 95 % PI – 0,75–1,06, p = 0,19).

Hidrochlorotiazidas slopina aktyvią natrio reabsorbciją, ypač distaliniuose inkstų kanalėliuose, bei skatina natrio, chlorido ir vandens išsiskyrimą. Per inkstus išskiriamas kalio ir magnio kiekis didėja priklausomai nuo dozės, o kalcio daugiau reabsorbuojama. Hidrochlorotiazidas mažina plazmos ir ekstraląstelinio skysčio tūrį, širdies minutinį tūrį ir kraujospūdį. Įtakos ilgalaikio gydymo sukeliamam kraujospūdžio sumažėjimui turi sumažėjęs periferinis pasipriešinimas.

Didelės apimties klinikiniai tyrimai parodė, kad ilgai vartojamas hidrochlorotiazidas mažina sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis bei mirštamumą nuo jų.

Kartu vartojamų kandesartano cileksetilo ir hidrochlorotiazido antihipertenzinis poveikis sumuojasi.

Hipertenzija sergantiems pacientams Kandesartanas Hidrochlorotiazidas Torrent sukelia nuo dozės priklausomą ilgalaikį arterinio kraujospūdžio sumažėjimą be refleksinio širdies susitraukimų padažnėjimo. Nėra duomenų, kurie rodytų, kad pirmoji šio vaistinio preparato dozė sukeltų sunkią ar pernelyg ženklią hipotenziją, arba kad pasireikštų nutraukimo reakcija nutraukus jo vartojimą. Išgėrus vieną Kandesartanas Hidrochlorotiazidas Torrent dozę, antihipertenzinis poveikis paprastai pasireiškia per 2 valandas. Nepertraukiamai vartojant, didžiausias kraujospūdį mažinantis poveikis pasireiškia per keturias savaites; gydant ilgai kraujospūdis išlieka sumažėjęs. Kartą per parą vartojamas Kandesartanas Hidrochlorotiazidas Torrent užtikrina veiksmingą ir stabilų kraujospūdžio mažėjimą 24 valandas; stipriausias ir silpniausias poveikis šio dozavimo intervalo metu skiriasi nedaug. Dvigubai aklo atsitiktinių imčių klinikinio tyrimo metu kandesartano cileksetilo ir hidrochlorotiazido 16 mg/12,5 mg derinys, vartotas kartą per parą, sumažino kraujospūdį reikšmingai labiau ir sureguliavo jį reikšmingai didesnei daliai pacientų negu losartano ir hidrochlorotiazido 50 mg/12,5 mg derinys, vartotas kartą per parą.

Dvigubai aklo atsitiktinių imčių klinikinio tyrimo metu nepageidaujamų reiškinių, ypač kosulio, dažnis Kandesartanas Hidrochlorotiazidas Torrent vartojusiems pacientams buvo mažesnis nei vartojusiems AKF inhibitorių ir hidrochlorotiazido derinius.

Atlikti du (atsitiktinių imčių dvigubai akli placebu kontroliuojami lygiagrečių grupių) klinikiniai tyrimai, į kuriuos atsitiktinių imčių būdu atrinkti atitinkamai 275 ir 1524 pacientai, parodė, kad vartojant kandesartano cileksetilo ir hidrochlorotiazido 32 mg/12,5 mg ir 32 mg/25 mg derinius kraujospūdis sumažėjo atitinkamai 22/15 mm Hg ir 21/14 mm Hg; abu šie deriniai buvo reikšmingai veiksmingesni nei atskirai vartojami atitinkami jų komponentai.

Atsitiktinių imčių dvigubai aklas lygiagrečių grupių klinikinis tyrimas, į kurį atsitiktinių imčių būdu atrinkti 1975 pacientai, kurių kartą per parą vartojama 32 mg kandesartano cileksetilo dozė kraujospūdžio optimaliai nesureguliavo; papildomai pradėta vartoti 12,5 mg arba 25 mg hidrochlorotiazido dozė papildomai mažino kraujospūdį. Kandesartano cileksetilo ir hidrochlorotiazido 32 mg/25 mg derinys buvo reikšmingai veiksmingesnis nei 32 mg/12,5 mg derinys, bendrai kraujospūdis sumažėjo atitinkamai 16/10 mm Hg ir 13/9 mm Hg.

Kandesartano cileksetilo ir hidrochlorotiazido veiksmingumas yra panašus, nepriklausomai nuo pacientų amžiaus ir lyties.

Šiuo metu nėra duomenų apie kandesartano cileksetilo ir hidrochlorotiazido derinio vartojimą pacientams, kurie serga inkstų ligomis ir (arba) nefropatija, kurių kairiojo skilvelio veikla susilpnėjusi ir (arba) kurie serga staziniu širdies nepakankamumu ir kurie patyrė miokardo infarktą.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Kartu vartojami kandesartanas cileksetilas ir hidrochlorotiazidas kliniškai reikšmingos įtakos vienas kito farmakokinetikai neturi.

Absorbcija ir pasiskirstymas

Kandesartanas cileksetilas

Per burną pavartotas kandesartanas cileksetilas paverčiamas veikliąja medžiaga kandesartanu. Kandesartano absoliutus biologinis prieinamumas, išgėrus kandesartano cileksetilo tirpalo, yra maždaug 40 %. Santykinis kandesartano cileksetilo tablečių biologinis prieinamumas, palyginti su tokiu pat geriamuoju tirpalu, yra apie 34 % (skiriasi labai mažai). Išgėrus tabletę, vidutinė didžiausia koncentracija serume (C_max) susidaro po 3–4 val. Didinant dozę neviršijant gydomosios dozės, linijiškai didėja kandesartano koncentracija serume. Su lytimi susijusių kandesartano farmakokinetikos skirtumų nenustatyta. Maistas reikšmingos įtakos plotui po kandesartano koncentracijos serume ir laiko kreive (AUC) neturi.

Kandesartanas labai jungiasi su plazmos baltymais (daugiau kaip 99 %). Tariamasis kandesartano pasiskirstymo tūris yra 0,1 l/kg.

Hidrochlorotiazidas

Hidrochlorotiazidas greitai absorbuojamas iš virškinimo trakto, jo absoliutus biologinis prieinamumas yra maždaug 70 %. Kartu valgomas maistas padidina absorbuojamą kiekį maždaug 15 %. Biologinis prieinamumas gali būti mažesnis sergant širdies nepakankamumu ir stipriai išreikšta edema.

Maždaug 60 % hidrochlorotiazido jungiasi su plazmos baltymais. Tariamasis pasiskirstymo tūris yra maždaug 0,8 l/kg.

Biotransformacija ir eliminacija

Kandesartanas cileksetilas

Daugiausiai kandesartano pašalinama nepakitusios struktūros su šlapimu bei tulžimi ir tik nedidelis kiekis pašalinamas vykstant metabolizmui kepenyse (CYP2C9). Turimi sąveikos tyrimų duomenys poveikio CYP2C9 ir CYP3A4 nerodo. Tyrimų in vitro duomenimis, nereikėtų tikėtis sąveikos in vivo su vaistiniais preparatais, kurių metabolizmas priklauso nuo citochromo P450 izofermentų CYP1A2, CYP2A6, CYP2C9, CYP2C19, CYP2D6, CYP2E1 arba CYP3A4. Kandesartano galutinis pusinės eliminacijos laikas (t½) yra apie 9 val. Vartojant kartotines dozes, organizme jo nesikaupia. Kartu su kandesartanu cileksetilu vartojant hidrochlorotiazido, kandesartano pusinės eliminacijos laikas lieka nepakitęs (maždaug 9 val.). Kartotinai vartojant kandesartano cileksetilo ir hidrochlorotiazido derinį, kandesartano akumuliacija nebūna didesnė nei vartojant šiuos preparatus atskirai.

Bendras kandesartano klirensas plazmoje yra apie 0,37 ml/min./kg, inkstuose – apie 0,19 ml/min./kg. Kandesartano eliminacija per inkstus vyksta glomerulų filtracijos ir aktyvios kanalėlių sekrecijos būdais. Išgėrus 14C žymėto kandesartano cileksetilo, su šlapimu išsiskiria maždaug 26 % dozės kandesartano ir 7 % – neaktyvaus metabolito pavidalu, išmatose aptinkama maždaug 56 % kandesartano ir 10 % – neaktyvaus metabolito pavidalu.

Hidrochlorotiazidas

Hidrochlorotiazidas nemetabolizuojamas ir beveik visas išsiskiria nepakitęs glomerulų filtracijos ir aktyvios kanalėlių sekrecijos būdais. Hidrochlorotiazido galutinis t½ yra apie 8 val. Maždaug 70 % per burną pavartotos jo dozės pašalinama su šlapimu per 48 val. Kartu su hidrochlorotiazidu vartojant kandesartano cileksetilo, hidrochlorotiazido pusinės eliminacijos laikas lieka nepakitęs (maždaug 8 val.). Kartotinai vartojant kandesartano cileksetilo ir hidrochlorotiazido derinį, hidrochlorotiazido akumuliacija nebūna didesnė nei vartojant šiuos preparatus atskirai.

Farmakokinetika tam tikrose populiacijos grupėse

Kandesartanas cileksetilas

Senyvų (vyresnių kaip 65 metų) žmonių plazmoje kandesartano C_max būna apie 50 %, AUC – apie 80 % didesnė nei jaunų tiriamųjų. Tačiau vartojant tą pačią Kandesartanas Hidrochlorotiazidas Torrent dozę jauniems ir senyviems pacientams, poveikis kraujospūdžiui bei jo nepageidaujamų reiškinių dažnis būna panašūs (žr. 4.2 skyrių).

Vartojant kartotinai, pacientams, kuriems nustatytas lengvas arba vidutinio sunkumo inkstų sutrikimas, kandesartano C_max padidėjo apie 50 %, o AUC – apie 70 %, tačiau galutinis t½ nepakito, palyginti su pacientais, kurių inkstų veikla normali. Pacientams, kuriems nustatytas sunkus inkstų sutrikimas, šie pokyčiai sudarė atitinkamai 50 % ir 110 %. Galutinis t½ šiems pacientams pailgėja maždaug du kartus. Farmakokinetika hemodializuojamų pacientų organizme buvo panaši kaip pacientų, kuriems nustatytas sunkus inkstų sutrikimas.

Buvo atlikti du tyrimai, kuriuose dalyvavo pacientai, kuriems buvo lengvas arba vidutinio sunkumo kepenų veiklos sutrikimas. Vieno tyrimo duomenimis, kandesartano vidutinis AUC buvo didesnis maždaug 20 %, kito tyrimo – 80 % (žr. 4.2 skyrių). Vartojimo pacientams, kuriems nustatytas sunkus kepenų veiklos sutrikimas, patirties nėra.

Hidrochlorotiazidas

Pacientams, kuriems nustatytas inkstų veiklos sutrikimas, hidrochlorotiazido galutinis t½ yra ilgesnis.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Naujų kokybinių duomenų apie šio derinio toksinį poveikį, palyginti su atskirais jo komponentais, nėra. Ikiklinikiniai saugumo tyrimai parodė didelių kandesartano dozių poveikį pelių, žiurkių, šunų ir beždžionių inkstams bei eritrocitų rodikliams. Kandesartanas sukėlė eritrocitų rodiklių (jų skaičiaus, hemoglobino koncentracijos ir hematokrito rodiklio) sumažėjimą. Kandesartano sukelti inkstų pokyčiai (kanalėlių regeneracija, išsiplėtimas ir bazofilija; padidėjusi šlapalo ir kreatinino koncentracija plazmoje) gali būti kraujospūdį mažinančio poveikio, dėl kurio pakinta inkstų kraujotaka, pasekmė. Kartu vartojamas hidrochlorotiazidas sustiprina nefrotoksinį kandesartano poveikį. Be to, kandesartanas sukėlė jukstaglomerulinių ląstelių hiperplaziją ir (arba) hipertrofiją. Manoma, kad šiuos pokyčius sąlygojo farmakologinis kandesartano poveikis ir kad jų klinikinė reikšmė nėra didelė.

Pastebėtas nėštumo laikotarpio pabaigoje duodamo kandesartano toksinis poveikis vaisiui. Papildomai duodamas hidrochlorotiazidas reikšmingos įtakos žiurkių, pelių ir triušių vaisiaus išsivystymui neturėjo (žr. 4.6 skyrių).

Nustatytas labai didelėmis koncentracijomis ar dozėmis vartojamo kandesartano ir hidrochlorotiazido genotoksinis poveikis. Genotoksiškumo mėginių in vitro ir in vivo duomenimis mutageninis arba klastogeninis kandesartano ar hidrochlorotiazido poveikis klinikinio vartojimo sąlygomis nėra tikėtinas.

Duomenų apie nė vieno iš šių komponentų kancerogeninį poveikį nėra.

6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Laktozė monohidratas

Kukurūzų krakmolas

Hipromeliozė 2910 (E464)

Kalcio stearatas

Hidroksipropilceliuliozė (E463)

Dinatrio edetatas

Mikrokristalinė celiuliozė (E460)

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai

6.4 Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje.

6.5 Pakuotė ir jos turinys

Aliuminio/aliuminio lizdinė plokštelė arba permatoma PVC/PVDC-aliuminio lizdinė plokštelė.

Kandesartanas Hidrochlorotiazidas Torrent tiekiamas pakuotėse, kuriose yra 10, 14, 28, 30, 50, 56, 60, 98 ir 100 tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6 Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Specialių reikalavimų nėra.